KONSTITUCIJOS FORMA

Konstitucijos forma – tai konstitucinio reguliavimo įtvirtinimo būdas. Teisinėje literatūroje

skiriamos rašytinės ir nerašytinės konstitucijos.
Rašytinė konstitucija – tai vientisas teisės aktas arba keli teisiniai aktai, sudarantys valstybės
konstituciją. Ji išsiskiria savo formalia aukščiausia teisine galia, t. y. savybe, kuri nėra būdinga
nerašytinei konstitucijai. Daugumos pasaulio valstybių konstitucijų yra rašytinės.
Rašytinės konstitucijos skirstomos į dvi grupes: kodifikuotąsias ir nekodifikuotąsias.
1. Kodifikuotoji konstitucija – vientisas aukščiausios teisinės galios aktas. Tokia yra 1787 m.
JAV konstitucija, 1949 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis įstatymas, 1992
m. Estijos Respublikos konstitucija, 1997 m. Lenkijos Respublikos konstitucija ir kt.
2. Nekodifikuotoji konstitucija yra sudaryta iš kelių teisės aktų, turinčių aukščiausią juridinę
galią. Pavyzdžiui, Švedijos konstituciją sudaro keturi teisiniai aktai: 1974 m. Valdymo
formos aktas, 1810 m. Sosto paveldėjimo aktas, 1949 m. Spaudos laisvės aktas ir 1991 m.
Išraiškos laisvės pagrindinis įstatymas. Kitas pavyzdys – Kanados konstitucija. Ją sudaro ne
tik 1982 m. Konstitucinis aktas, pakeitęs 1867 m. Britų Šiaurės Amerikos aktą, bet ir aktai
išvardinti jo rpiedėlyje.
3. Kai kurie autoriai įvardija trečią rašytinės konstitucijos formą – sudėtinę kodifikuotąją
konstituciją, kurią sudaro aktas, oficialiai vadinamas konstitucija, ir jį papildantys teisiniai
aktai. Antai 1992 m. Čekijos konstituciją sudaro aktas, oficialiai vadinamas Čekijos
Respublikos konstitucija, taip pat Pagrindinių teisių ir laisvių chartija, kiti konstitucijoje
nurodyti aktai.
1992 m. LR Konstitucija pagal formą taip pat priskirtina sudėtinėms kodifikuotosioms
konstitucijoms, nes, be pagrindinio akto, ją sudaro dar keturi teisiniai aktai: 1) 1991 m. vasario 11 d.
Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“; 2) 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl
LR nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“; 3) 1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl LR
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“; 4) 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl LR narystės
Europos Sąjungoje“. Konstitucijos 150 str. nuostata, pagal kurią, visi keturi aukščiau išvardyti aktai
yra laikomi Konstitucijos sudedamąja dalimi, taip pat Konstitucijos 6 str. 1 d. įtvirtintas principas,
kad konstitucija yra vientisas aktas.
- Nerašytinės konstitucijos. papročiai ir vertybės, sudarantys pamatinę valstybės, neturinčios
vientiso rašytinio konstitucinio akto, teisę. Britų teisėje konstituciją sudaro istoriniai teisės
šaltiniai, statutai, dekretai, konvencijos, tradicijos ir karališkosios prerogatyvos. Šalių,
neturinčių rašytinės konstitucijos, pvz. nurodomi teisinėje literatūroje: Didžioji Britanija,
Naujoji Zelandija iki 1986 m. ir Izraelis. Kaip minėta, šiose šalyse didelė dalis valstybės
valdžios organizacijos ir veiklos santykių reguliuojami rašytinės teisės šaltiniais.