Professional Documents
Culture Documents
10.M.Petrauskas. Gyvenimas Ir Kūryba
10.M.Petrauskas. Gyvenimas Ir Kūryba
GYVENIMAS IR KŪRYBA
1873-1937
SCENINIAI KŪRINIAI
M.Petrauskas yra pirmųjų lietuvių nacionalinių operų autorius. Jis sukūrė dvi
operas – „Birutė“ ir „Eglė žalčių karalienė“.
Operoje „Birutė“, kuri buvo užplanuota kaip melodrama (G.Landsbergio –
Žemkalnio libretas), vaizduojamas epizodas iš lietuvių tautos kovų prieš
kryžiuočių ordiną XIVa.
Turinys: Kryžiuočių ordino komtūro pasiuntiniai, grasindami ugnimi ir kalavijais,
nori prievarta išsivesti į Marienburgą Palangos tėvūno dukterį Birutę. Ją ginti
stoja ne tik broliai, bet ir visa liaudis. Tuo tarpu į Palangą atvyksta Lietuvos
kunigaikštis Kęstutis. Jis susižavi jaunąja Birute. Neabejinga jam ir Birutė, tačiau
jų meilei trukdo krivis, kol pagaliau senasis vaidila išaiškina, jog santuokai kliūčių
nėra-Birutė dar neįšventinta į vaidilutes. Opera baigiasi pabaigtuvių iškilmėmis ir
kovinga visos liaudies daina.
Opera „Birutė“ sukurta komiškosios operos pavyzdžiu – su kalbamu tekstu,
be rečitatyvų. Ji sudaryta iš 12 savarankiškų muzikinių numerių ir uvertiūros,
kurioje supažindinama su pagrindine operos muzikine medžiaga. Jaučiama rusų
kompozitorių įtaka. Taip pat operoje aiškus ryšys su lietuviškuoju folkloru.
Pagrindinis operos solinis numeris – Birutės arija - pagrįstas romantinio
pobūdžio melodija, atkuriančia jaunos įsimylėjusios mergaitės jausmus. Ryškesni
muzikiniai numeriai yra: vaidilos daina su moterų choro pritarimu, vaidilos
pasakojimas ir skambūs chorai.
M.Petrausko opera „Birutė“ – tai pirmoji lietuviška opera istorine tematika,
pirmas ryškesnis jauno kompozitoriaus kūrinys. Šioje operoje pirmame plane
vaizduojami ne kunigaikščiai (Kęstutis operoje vokalinės partijos neturi), o pati
liaudis, jos atstovai – Birutė, jos broliai, senasis vaidila.
Pirmoji Birutės partijos atlikėja M.Piaseckaitė – Šlapelienė prisiminimuose
rašo: „ Dviejų veiksmų nacionalinė opera „Birutė“ anais laikais, tik ką iškovojus
spaudą, buvo kažkas nuostabaus, kažkas švento. Rodos, gražesnio ir geresnio
veikalo nieks ir nepagalvotų reikalauti...“
Operoje buvo nemažai dramaturgijos trūkumų. Blankios, panašios viena į
kitą mažiau reikšmingų personažų charakteristikos, solinėse partijose,
ansambliuose, choruose trūksta platesnio muzikinės medžiagos išvystymo. Vyrauja
homofoninis stilius, polifoniniai elementai negausūs.
KŪRINIAI KLAUSYMUI