1. Pareiškėjas A.B.

skundu, pateiktu paštu (ne elektroninių ryšių premonėmis) kreipėsi į Vilniaus

apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jam 2500,-Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo A.B. nuomone, neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Vilniaus tardymo
izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmais viešojo administravimo srityje, nes jis buvo laikomas
sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti
pareiškėjas A.B.?

a) 30 Eur žyminį mokestį

b) 75% žyminio mokesčio (22,50 Eur)
c) kadangi ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti mokamas toks žyminio mokesčio dydis,
kokį nustato Civilinio proceso kodeksas
d) tokie skundai žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami

2. Fiziniam asmeniui A.A. apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda.
Nutarimą skirti administracinę nuobaudą fizinis asmuo A.A. apskundė apygardos teismui, kuris,
išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nusprendė A.A. skundo netenkinti, o apylinkės
teismo nutarimą palikti nepakeistą. Tačiau fizinio asmens A.A. nuomone, nagrinėjant
administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Ar fizinis
asmuo Ar A.A. dar gali kreiptis į kokią nors Lietuvos Respublikoje veikiančią instituciją dėl
priimtų minėtų teismų baigiamųjų aktų teisėtumo patikrinimo?

a) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso
teisės pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo institucijai, kurios pareigūnas
surašė administracinio nusižengimo protokolą
b) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso
teisės pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
c) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso
teisės pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui
d) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso
teisės pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajam
Teismui

3. Fizinis asmuo A.B. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti informaciją apie
Lietuvoje įregistruotas religines bendruomenes. Teisingumo ministerija atsisakė suteikti tokią
informaciją, motyvuodama tuo, jog ši informacija yra viešai paskelbta. Teisingumo ministerijos
atsisakymą suteikti informaciją fizinis asmuo A.B. apskundė Lietuvos administracinių ginčų
komisijai, kuri, išnagrinėjusi bylą, priėmė sprendimą įpareigoti Teisingumo ministeriją suteikti
A.B. minėtą informaciją. Teisingumo ministerija tokį Lietuvos administracinių ginčų komisijos
sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kokia yra Teisingumo
ministerijos procesinė padėtis nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme?

a) Teisingumo ministerija yra pareiškėjas

b) Teisingumo ministerija yra atsakovas
c) Teisingumo ministerija yra trečias suinteresuotas asmuo
d) Teisingumo ministerija yra administravimo subjektas, ginantis viešąjį interesą

4. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą ir

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymų spręsti ar administracinėje byloje
taikytinas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Ar ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju
skundu? Jeigu taip, tai per kokį terminą gali būti duodamas atskirasis skundas dėl šios nutarties?

a) tokia nutartis gali būti skundžiama, o atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas
nuo nutarties paskelbimo
b) tokia nutartis gali būti skundžiama, o atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas
nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos
c) tokia nutarties gali būti skundžiama, atskirasis skundas gali būti paduotas per mėnesį nuo nutarties
paskelbimo dienos
d) tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama

5. Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje paaiškėjo,

jog byla priskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijai. Kokį procesinį sprendimą
turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas paaiškėjus šiai aplinkybei?

a) atsisakyti priimti skundą, nes byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui
b) perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui
c) nutraukti bylą, nes ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai
d) bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, nes teismas, priėmęs bylą savo žinion, besąlygiškai turi
ją išnagrinėti iš esmės

6. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą kilo abejonių, jog
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. birželio 27
d. įsakymu Nr. 348, atskiri punktai, kurie turi būti taikomi nagrinėjamoje individualioje
administracinėje byloje, galimai prieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo
nuostatoms. Kaip tokiu atveju turėtų pasielgti Vilniaus apygardos administracinis teismas
nagrinėdamas administracinę bylą?

a) netaikyti nagrinėjamoje byloje Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių punktų, kurie
prieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui
b) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių atskiri punktai neprieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo
įstatymui
c) panaikinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių punktus, kurie prieštarauja Pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui
d) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su
prašymu ištirti, ar Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių atskiri punktai neprieštarauja Pakuočių
ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui

7. Kelių policijos pareigūnas sustabdė A.B., kuris vairavo automobilį pažeisdamas kelių eismo
taisykles. Kelių policijos pareigūnas surašė A.B. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą ir
perdavė administracinio nusižengimo protokolą ir visą bylą nagrinėti Kelių policijos
Administracinių nusižengimų bylų skyriaus viršininkui, kuris priėmė nutarimą ir paskyrė A.B.
administracinę nuobaudą. A.B. su Kelių policijos Administracinių nusižengimų bylų skyriaus
viršininko priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, todėl nori šį
nutarimą apskųsti. Kam A.B. turi skųsti jo atžvilgiu priimtą nutarimą:

a) policijos generaliniam komisarui

b) bendros kompetencijos apylinkės teismui
c) bendros kompetencijos apygardos teismui
d) apygardos administraciniam teismui

8. A.B. važiavo automobiliu viršydamas leistiną greitį. Kelių policijos pareigūnai sustabdė pilietį
A.B. lazdele parodydami sustoti į kelio kelkraštį. A.B. sustojus buvo surašytas administracinio
nusižengimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kokiu būdu buvo užfiksuota
administracinio nusižengimo bylos tyrimo pradžia:

a) pareigūnui surašius ir įteikus A.B. administracinio nusižengimo protokolą

b) pareigūnui surašius A.B. administracinio nusižengimo protokolą
c) pareigūnui surašius nutarimą pradėti administracinio nusižengimo tyrimą A.B. atžvilgiu
d) pareigūnui užfiksavus greičio viršijimą ir konkliudentiniais veiksmais parodžius, kad A.B. turi sustoti
kelkraštyje

9. Seimo nariai A.A. ir A.B. kreipėsi į administracinį teismą su pareiškimu ištirti Kauno rajono
savivaldybės tarybos 2012-01-05 sprendimo (kaip norminio administracinio akto) teisėtumą.
Pareiškėjai A.A. ir A.B. apie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012-01-05 sprendimą sužinojo
2012-01-12. Pareiškimą teismui pateikė 2020-11-21. Teismas:

a) atsisakys priimti pareiškimą, kadangi jis pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, o pareiškėjai jo
neprašo atnaujinti
b) atsisakys priimti pareiškimą, kadangi Seimo nariai neturi teisės skųsti teismui norminių administracinių
aktų
c) priims pareiškimą, kadangi teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos teismui gali būti pateikti
pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą
d) priims pareiškimą ir iki teismo posėdžio paskyrimo įpareigos pareiškėjus pateikti termino praleidimo
priežastis pagrindžiančius įrodymus

10. UAB “X” pateikė apygardos administraciniam teismui skundą dėl viešojo administravimo
subjekto priimto individualaus administracinio akto panaikinimo. Teismas skundą priėmė ir
viešojo administravimo subjektui nustatė 14 dienų terminą, per kurį viešojo administravimo
subjektas įpareigotas pateikti atsiliepimą į skundą. Viešojo administravimo subjektas per teismo
nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Kuris teiginys yra teisingas?

a) teismas tokiu atveju turės teisę priimti sprendimą už akių

b) teismas tokiu atveju turės teisę skirti viešojo administravimo subjektui baudą
c) teismas tokiu atveju turės teisę nepranešti viešojo administravimo subjektui apie teismo posėdžio laiką,
vietą
d) teismas tokiu atveju atsisakys priimti viešojo administravimo subjekto teikiamus įrodymus bylos
nagrinėjimo metu, kadangi jie nebuvo pateikti kartu su atsiliepimu į skundą

11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo UAB “X” prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir
priėmė nutartį pareiškėjo UAB “X” prašymo netenkinti ir reikalavimo užtikrinimo priemonių
netaikyti. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė tos nutarties apskundimo termino
ir tvarkos. Ar tokia nutartis skundžiama? Jeigu taip, kokia tvarka ir kokiu terminu UAB “X” gali
apskųsti aukščiau nurodytą teismo nutartį?
a) UAB “X” nutartį gali apskųsti atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne
vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, atskirąjį skundą paduodant Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui
b) UAB “X” nutartį gali apskųsti atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne
vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskirąjį skundą paduodant per
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus
c) UAB “X” nutartį gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne
vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant per Regionų
apygardos administracinio teismo Klaipdėdos rūmus arba tiesiogiai paduodant Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui
d) UAB “X” neturi teisės skųsti nutarties, kadangi joje nenurodyta, kad tokia nutartis gali būti
skundžiama

12. A.B. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus
bei paskirta piniginė bauda. Nutarimas įsiteisėjo. Po keletos dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo,
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ANK pakeitimus, kuriais panaikino ANK straipsnį, už kurį
A.B. buvo nubaustas. A.B. nutarimo nėra įvykdęs. Kuris teiginys teisingas:

a) A.B. nutarimą privalės įvykdyti, kadangi priimant nutarimą atitinkamas ANK straipsnis galiojo,
nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti įvykdytas
b) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas turi būti nutrauktas
c) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas turi būti sustabdytas
d) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas gali būti nutrauktas, tačiau A.B. turi kreiptis į teismą dėl
administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, ir, jeigu, teismas atnaujins bylą bei patenkins A.B.
skundą, nutarimo vykdymas bus nutrauktas

13. Administracinį procesą reglamentuojantys teisės aktai yra:

a) tik ANK
b) tik ABTĮ
c) tik ANK ir ABTĮ
d) ANK, ABTĮ, Mokesčių administravimo įstatymas, Ikiteisiminio administracinių ginčų nagrinėjimo
tvarkos įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir kt.

14. Fiziniam asmeniui A.B. policija nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą už kelių eismo
taisyklių pažeidimą ir piliečio C.B. automobilio apgadinimą eismo įvykio metu. A.B. nori apskųsti
policijos nutarimą. Kokia bus šalių procesinė padėtis skunde:

a) A.B. – ieškovas; C.B. – tretysis asmuo; policija – atsakovas

b) A.B. – pareiškėjas; C.B. – tretysis suinteresuotas asmuo; policija – atsakovas
c) A.B. – atsakomybėn traukiamas asmuo; C.B. – tretysis suinteresuotas asmuo; policija – institucija,
surašiusi nutarimą
d) A.B. – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; C.B. – nukentėjusysis; policija – institucija,
surašiusi nutarimą

15. Fizinio asmens A. B. atžvilgiu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė
individualų administracinį aktą. A. B. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam
teismui. Kuris teiginys yra teisingas?
a) Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakys priimti skundą
b) Vilniaus apygardos administracinis teismas priims skundą ir pagal jį nagrinės bylą
c) Vilniaus apygardos administracinis teismas priims nutartį ir nustatys terminą trūkumams pašalinti
d) Vilniaus apygardos administraciniam teismas priims skundą ir persiųs jį Regionų apygardos
administracinio teismo Kauno rūmams

16. Trys Seimo nariai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo
prašo ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo “Dėl Europos Sąjungos lėšų 2018 m.
paskirstymo medžio apdirbimo pramonės skatinimui” teisėtumą. Lietuvos Respublikos ūkio
ministerija pasiūlė Seimo nariams sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu išspręsti ginčą. Seimo nariai
sutiko, todėl Seimo narių ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pasirašyta taikos sutartis buvo
pateikta teismui tvirtinti. Kuris teiginys teisingas:

a) teismas netvirtins taikos sutarties, nes taikos sutartys negali būti sudaromos bylose dėl norminių
administracinių aktų teisėtumo
b) teismas nutrauks administracinę bylą, nes Seimo nariai, ginčydami centrinio valstybinio
administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro) individualų administracinį aktą, turėjo
kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o ne tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą
c) teismas patvirtins pateiktą taikos sutartį, kadangi abi šalys sutinka ginčą pabaigti taikiai
d) teismas patvirtins taikos sutartį, jeigu taikos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajam interesui

17. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius piliečio A.B. atžvilgiu priėmė įsakymą.
A.B. manė, kad įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl kreipėsi į administracinį teismą,
prašydamas įsakymą panaikinti, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktais nustatytą
įsakymų priėmimo procedūrą. Kuris teiginys yra teisingas:

a) teismas turi panaikinti ginčijamą įsakymą, jeigu jis prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taigi, jeigu
procedūros buvo nustatytos teisės aktuose, tai vadinasi buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl
teismas neturi diskrecijos spręsti vertinamojo pobūdžio klausimų dėl procedūros įtakos įsakymo
teisėtumui, ir privalo įsakymą panaikinti
b) teismas neturi panaikinti ginčijamo įsakymo, kadangi įsakymas, kaip administracinis aktas, gali būti
panaikintas tik dėl materialinės teisės normų, o ne procedūrinių taisyklių, pažeidimo
c) teismas turi panaikinti ginčijamą įsakymą, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros,
ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą
d) teismas turi A.B. skundą dėl įsakymo panaikinimo palikti nenagrinėtu, kadangi ginčijant
administracinius aktus yra privaloma išankstinė – neteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka
(t.y. ginčą turi išnagrinėti Vyriausybės atstovas), o A.B. šia tvarka nepasinaudojo

18. UAB “X” parengė žemės sklypo, esančio adresu: Taikos pr. 134, Kaunas, detalųjį planą (buvo
pakeista žemės sklypo paskirtis iš “žemės ūkio” į kitą paskirtį, t.y. į “komercinę”), kurį savo
sprendimu patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Piliečio A. B. žemės
sklypas, esantis adresu: Taikos pr. 136, Kaunas, ribojasi su UAB “X” žemės sklypu, esančiu adresu:
Taikos pr. 134, Kaunas. Piliečio A. B. manymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus sprendimas dėl UAB “X” žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo yra neteisėtas ir
pilietis A. B. tokį sprendimą pageidauja apskųsti adminsitraciniam teismui. Kuris teiginys yra
teisingas?
a) pilietis A. B. turi teisę skųsti šį sprendimą, jeigu mano, kad šiuo sprendimu yra pažeistos jo teisės ir
teisėti interesai
b) pilietis A. B. neturi teisės skųsti šio sprendimo, kadangi šis sprendimas yra skirtas UAB “X”, o ne
piliečiui A. B.
c) pilietis A. B. turi teisę skųsti šį sprendimą, jeigu mano, kad šiuo sprendimu yra pažeistos jo teisės ir
teisėti interesai, tačiau tik tokiu atveju, jeigu su tuo sutinka Kauno miesto savivaldybės administracija (jos
direktorius)
d) pilietis A. B. neturi teisės skųsti šio sprendimo, kadangi šis sprendimas nesukelia jam jokių teisinių
pasekmių

19. Pilietis A. B. raštu kreipėsi į Seimo narį P. G., kad pastarasis inicijuotų Seime teisės akto, t.y.
ABTĮ 29 str. 1 dalies pakeitimą, kadangi dabar įtvirtintas terminas teikti skundą administraciniam
teismui yra per trumpas ir riboja konstitucines asmenų teisės kreiptis į teismą. Seimo narys P. G. į
piliečio A. B. raštą neatsakė. Pilietis A.

a) nors administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo narių veiklos, tačiau
administracinis teismas gali įpareigoti Seimo narius pateikti atsakymus į piliečių paklausimus, jeigu į juos
nebuvo atsakyta
b) administracinis teismas priimtų piliečio A. B. skundą ir įpareigotų Seimo narį P. G. atlikti veiksmus,
kadangi administraciniams teismasm yra suteikta kompetencija įpareigoti viešojo administravimo
subjektus atlikti veiksmus, jeigu pastarieji atsisako ar vilkina juos atlikti
c) pilietis A. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų teikti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, kuris yra vienintelė instancija nagrinėjanti bylas dėl norminių aktų teisėtumo
d) administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo narių veiklos, todėl administracinis
teismas atsisakytų priimti piliečio A. B. skundą

20. Apygardos adminsitracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B.

skundą priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla (civilinė byla)
ir joje įsiteisės teismo sprendimas. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartis neskundžiama.
Pareiškėjas A. B. nesutinka su teismo nutartimi sustabdyti bylą. Kuris teiginys yra teisingas?

a) nutartis sustabdyti bylą negalės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes įstatymas nenumato, kad tokios
nutartys gali būti skundžiamos
b) nutartis sustabdyti bylą negalės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes teismas nurodė, jog ji yra
neskundžiama
c) nutartis sustabdyti bylą galės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes įstatymas numato, kad tokios
nutartys gali būti skundžiamos
d) nutartis sustabdyti bylą galės būti skundžiama apeliaciniu skundu, nes įstatymas numato, kad tokios
nutartys gali būti skundžiamos apeliacinės instancijos teismui

21. Kokiais atvejais LVAT bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka?

a) visais atvejais, išskyrus atvejus, kai yra paduotas proceso šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio
proceso tvarka
b) visais atvejais, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas
c) tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, nusprendžia, jog byla
apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka
d) tik tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie teismo
posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka
22. Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo
A.B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas,
kuriam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Pareiškėjo A.B. atstovas
paprašė teismą priimti sprendimą už akių. Pareiškėjo A.B. atstovas nurodė, jog nors ABTĮ nėra
numatytas teismo sprendimo už akių institutas, tačiau, pareiškėjo A.B. atstovo nuomone, tokiu
atveju reikėtų vadovaujantis Civilinio proceso kodekso atitinkamu straipsniu, kuris reglamentuoja
teismo sprendimo už akių priėmimo tvarką. Kaip šiuo atveju turėtų būti išspręstas pareiškėjo
atstovo prašymas?

a) prašymas turėtų būti patenkintas, nes tais atvejais, kai tam tikras klausimas nėra sureguliuotas ABTĮ
normomis yra taikomos Civilinio proceso kodekso normos
b) prašymas turėtų būti atmestas, nes Civilinio proceso kodekso normos gali būti taikomos tik tais
atvejais, kai ABTĮ tiesiogiai tai nurodo, o šiuo atveju ABTĮ nėra tiesioginės nuorodos, jog turėtų būti
taikomos Civilinio proceso kodekso normos dėl sprendimo priėmimo už akių
c) kadangi šiuo atveju konkuruoja ABTĮ ir Civilinio proceso kodekso normos, tai apygardos
administracinis teismas turėtų kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri nuspręstų, ar nagrinėjamoje
byloje gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso normos
d) apygardos administracinis teismas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ABTĮ
ir Civilinio proceso kodekso santykio išaiškinimo (ištyrimo)

23. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl
administracinio akto panaikinimo. Pareiškėjo vienintelis argumentas nurodytas skunde buvo tai,
kad ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi tokio
administracinio akto įvykdymo kaštai labai dideli ir administracinis aktas ekonomiškai nepagrįstas.
Kuris teiginys teisingas:

a) teismas tenkins skundą, kadangi administraciniai teismai ne tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet taip pat
vertina ir ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinį ar ekonominį tikslingumą
b) teismas netenkins skundo, kadangi administraciniai teismai nevertina ginčijamo administracinio akto
bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu
atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo
kompetencijos
c) teismas nutrauks administracinę bylą, kaip neteismingą administraciniam teismui, kadangi jeigu
administracinis aktas yra ekonomiškai nepagrįstas, tai jis turi būti ginčijamas bendrosios kompetencijos
teisme
d) teismas nutrauks administracinę bylą ir skirs pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis
teisėmis, nes pareiškėjas, skųsdamas administracinį aktą, nenurodė, kokiu pagrindu administracinis aktas
turi būti panaikintas

24. Valstybės tarnautojui A.B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria jis nesutinka ir nori
tarnybinę nuobaudą skųsti teismui. Kuris teiginys teisingas:

a) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja administraciniai teismai

b) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai
c) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja ir administraciniai ir bendrosios kompetencijos teismai
d) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja aukštesnės kompetencijos valstybės ar savivaldybės
institucijos

25. Pilietis A.B. padavė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl
ligos pašalpos skyrimo už laikiną nedarbingumą, kurio metu jis neteko darbo pajamų. Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs A.B. prašymą dėl ligos
pašalpos skyrimo, priėmė sprendimą skirti A.B. ligos pašalpą. Kokiai administracinio proceso
rūšiai priskirtinas tokio prašymo nagrinėjimas ir tokio sprendimo priėmimas?

a) tai administracinis jurisdikcinis procesas

b) tai norminių administracinių aktų priėmimo procesas
c) tai pozityvaus (reguliacinio) pobūdžio administracinių teisės taikymo aktų priėmimo procesas
d) šio prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniam procesui