ADMINISTRACINĖ TEISĖ IR PROCESAS II

(ADMINISTRACINIS PROCESAS)

EGZAMINAS

1. Pareiškėjas A.B. skundu, pateiktu paštu (ne elektroninių ryšių premonėmis) kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą ir prašė priteisti jam 2500,-Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo A.B. nuomone,
neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Vilniaus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmais
viešojo administravimo srityje, nes jis buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti pareiškėjas A.B.?

a) 30 Eur žyminį mokestį

b) 75% žyminio mokesčio (22,50 Eur)
c) kadangi ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti mokamas toks žyminio mokesčio dydis, kokį
nustato Civilinio proceso kodeksas
d) tokie skundai žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami
ABTĮ 36 str.
10) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo
(Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

2. Fiziniam asmeniui A.A. apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda. Nutarimą
skirti administracinę nuobaudą fizinis asmuo A.A. apskundė apygardos teismui, kuris, išnagrinėjęs
administracinio nusižengimo bylą, nusprendė A.A. skundo netenkinti, o apylinkės teismo nutarimą palikti
nepakeistą. Tačiau fizinio asmens A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo
padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Ar fizinis asmuo Ar A.A. dar gali kreiptis į kokią nors Lietuvos
Respublikoje veikiančią instituciją dėl priimtų minėtų teismų baigiamųjų aktų teisėtumo patikrinimo?

a) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso teisės
pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo institucijai, kurios pareigūnas surašė
administracinio nusižengimo protokolą
b) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso teisės
pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
c) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso teisės
pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui
d) jeigu, A.A. nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis proceso teisės
pažeidimas, tai jis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

ABTĮ 156 str.

3. Fizinis asmuo A.B. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti informaciją apie Lietuvoje
įregistruotas religines bendruomenes. Teisingumo ministerija atsisakė suteikti tokią informaciją,
motyvuodama tuo, jog ši informacija yra viešai paskelbta. Teisingumo ministerijos atsisakymą suteikti
informaciją fizinis asmuo A.B. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri, išnagrinėjusi bylą,
priėmė sprendimą įpareigoti Teisingumo ministeriją suteikti A.B. minėtą informaciją. Teisingumo
ministerija tokį Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Kokia yra Teisingumo ministerijos procesinė padėtis nagrinėjant bylą Vilniaus
apygardos administraciniame teisme?

a) Teisingumo ministerija yra pareiškėjas

b) Teisingumo ministerija yra atsakovas
c) Teisingumo ministerija yra trečias suinteresuotas asmuo
d) Teisingumo ministerija yra administravimo subjektas, ginantis viešąjį interesą

4. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymų spręsti ar administracinėje byloje taikytinas
1
įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Ar ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu? Jeigu taip,
tai per kokį terminą gali būti duodamas atskirasis skundas dėl šios nutarties?

a) tokia nutartis gali būti skundžiama, o atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas nuo
nutarties paskelbimo
b) tokia nutartis gali būti skundžiama, o atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 kalendorines dienas nuo
nutarties nuorašo įteikimo dienos
c) tokia nutarties gali būti skundžiama, atskirasis skundas gali būti paduotas per mėnesį nuo nutarties paskelbimo
dienos
d) tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama

ABTI 100str. 3 d.

5. Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje paaiškėjo, jog byla
priskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijai. Kokį procesinį sprendimą turėtų priimti
Vilniaus apygardos administracinis teismas paaiškėjus šiai aplinkybei?

a) atsisakyti priimti skundą, nes byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui
b) perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui
c) nutraukti bylą, nes ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai
d) bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, nes teismas, priėmęs bylą savo žinion, besąlygiškai turi ją
išnagrinėti iš esmės
ABTI 22 str. 1d .

6. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą kilo abejonių, jog Pakuočių
ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.
348, atskiri punktai, kurie turi būti taikomi nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje, galimai
prieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms. Kaip tokiu atveju turėtų pasielgti
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą?

a) netaikyti nagrinėjamoje byloje Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių punktų, kurie prieštarauja
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui
b) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Pakuočių ir pakuočių atliekų
tvarkymo taisyklių atskiri punktai neprieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui
c) panaikinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių punktus, kurie prieštarauja Pakuočių ir pakuočių
atliekų tvarkymo įstatymui
d) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu
ištirti, ar Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių atskiri punktai neprieštarauja Pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymui

ABTI 100 str. 1 d. 6p.

7. Kelių policijos pareigūnas sustabdė A.B., kuris vairavo automobilį pažeisdamas kelių eismo taisykles.
Kelių policijos pareigūnas surašė A.B. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą ir perdavė
administracinio nusižengimo protokolą ir visą bylą nagrinėti Kelių policijos Administracinių nusižengimų
bylų skyriaus viršininkui, kuris priėmė nutarimą ir paskyrė A.B. administracinę nuobaudą. A.B. su Kelių
policijos Administracinių nusižengimų bylų skyriaus viršininko priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis
buvo nubaustas nepagrįstai, todėl nori šį nutarimą apskųsti. Kam A.B. turi skųsti jo atžvilgiu priimtą
nutarimą:

a) policijos generaliniam komisarui

b) bendros kompetencijos apylinkės teismui
c) bendros kompetencijos apygardos teismui
d) apygardos administraciniam teismui

8. A.B. važiavo automobiliu viršydamas leistiną greitį. Kelių policijos pareigūnai sustabdė pilietį A.B. lazdele
parodydami sustoti į kelio kelkraštį. A.B. sustojus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas
dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kokiu būdu buvo užfiksuota administracinio nusižengimo bylos tyrimo
pradžia:
2
a) pareigūnui surašius ir įteikus A.B. administracinio nusižengimo protokolą
b) pareigūnui surašius A.B. administracinio nusižengimo protokolą
c) pareigūnui surašius nutarimą pradėti administracinio nusižengimo tyrimą A.B. atžvilgiu
d) pareigūnui užfiksavus greičio viršijimą ir konkliudentiniais veiksmais parodžius, kad A.B. turi sustoti
kelkraštyje

9. Seimo nariai A.A. ir A.B. kreipėsi į administracinį teismą su pareiškimu ištirti Kauno rajono savivaldybės
tarybos 2012-01-05 sprendimo (kaip norminio administracinio akto) teisėtumą. Pareiškėjai A.A. ir A.B. apie
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012-01-05 sprendimą sužinojo 2012-01-12. Pareiškimą teismui pateikė
2020-11-21. Teismas:

a) atsisakys priimti pareiškimą, kadangi jis pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, o pareiškėjai jo neprašo
atnaujinti
b) atsisakys priimti pareiškimą, kadangi Seimo nariai neturi teisės skųsti teismui norminių administracinių aktų
c) priims pareiškimą, kadangi teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos teismui gali būti pateikti
pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą
d) priims pareiškimą ir iki teismo posėdžio paskyrimo įpareigos pareiškėjus pateikti termino praleidimo priežastis
pagrindžiančius įrodymus

10. UAB “X” pateikė apygardos administraciniam teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto
priimto individualaus administracinio akto panaikinimo. Teismas skundą priėmė ir viešojo administravimo
subjektui nustatė 14 dienų terminą, per kurį viešojo administravimo subjektas įpareigotas pateikti
atsiliepimą į skundą. Viešojo administravimo subjektas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą
nepateikė. Kuris teiginys yra teisingas?

a) teismas tokiu atveju turės teisę priimti sprendimą už akių

b) teismas tokiu atveju turės teisę skirti viešojo administravimo subjektui baudą
c) teismas tokiu atveju turės teisę nepranešti viešojo administravimo subjektui apie teismo posėdžio laiką, vietą
d) teismas tokiu atveju atsisakys priimti viešojo administravimo subjekto teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimo
metu, kadangi jie nebuvo pateikti kartu su atsiliepimu į skundą

83 str.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
pareiškėjo UAB “X” prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priėmė nutartį pareiškėjo
UAB “X” prašymo netenkinti ir reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti. Teismo nutarties
rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė tos nutarties apskundimo termino ir tvarkos. Ar tokia nutartis
skundžiama? Jeigu taip, kokia tvarka ir kokiu terminu UAB “X” gali apskųsti aukščiau nurodytą teismo
nutartį?

a) UAB “X” nutartį gali apskųsti atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip
per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, atskirąjį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui
b) UAB “X” nutartį gali apskųsti atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne
vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskirąjį skundą paduodant per
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus
c) UAB “X” nutartį gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip
per trisdešimt dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio
teismo Klaipdėdos rūmus arba tiesiogiai paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
d) UAB “X” neturi teisės skųsti nutarties, kadangi joje nenurodyta, kad tokia nutartis gali būti skundžiama

12. A.B. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus bei
paskirta piniginė bauda. Nutarimas įsiteisėjo. Po keletos dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo, Lietuvos
Respublikos Seimas priėmė ANK pakeitimus, kuriais panaikino ANK straipsnį, už kurį A.B. buvo
nubaustas. A.B. nutarimo nėra įvykdęs. Kuris teiginys teisingas:

3
a) A.B. nutarimą privalės įvykdyti, kadangi priimant nutarimą atitinkamas ANK straipsnis galiojo, nutarimas yra
įsiteisėjęs, todėl privalo būti įvykdytas
b) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas turi būti nutrauktas
c) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas turi būti sustabdytas
d) A.B. atžvilgiu priimto nutarimo vykdymas gali būti nutrauktas, tačiau A.B. turi kreiptis į teismą dėl
administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, ir, jeigu, teismas atnaujins bylą bei patenkins A.B. skundą,
nutarimo vykdymas bus nutrauktas

13. Administracinį procesą reglamentuojantys teisės aktai yra:

a) tik ANK
b) tik ABTĮ
c) tik ANK ir ABTĮ
d) ANK, ABTĮ, Mokesčių administravimo įstatymas, Ikiteisiminio administracinių ginčų nagrinėjimo
tvarkos įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir kt.

14. Fiziniam asmeniui A.B. policija nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių
pažeidimą ir piliečio C.B. automobilio apgadinimą eismo įvykio metu. A.B. nori apskųsti policijos nutarimą.
Kokia bus šalių procesinė padėtis skunde:

a) A.B. – ieškovas; C.B. – tretysis asmuo; policija – atsakovas

b) A.B. – pareiškėjas; C.B. – tretysis suinteresuotas asmuo; policija – atsakovas
c) A.B. – atsakomybėn traukiamas asmuo; C.B. – tretysis suinteresuotas asmuo; policija – institucija, surašiusi
nutarimą
d) A.B. – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; C.B. – nukentėjusysis; policija – institucija, surašiusi
nutarimą

ANK 575 str.

15. Fizinio asmens A. B. atžvilgiu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė individualų
administracinį aktą. A. B. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kuris teiginys yra
teisingas?

a) Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakys priimti skundą

b) Vilniaus apygardos administracinis teismas priims skundą ir pagal jį nagrinės bylą
c) Vilniaus apygardos administracinis teismas priims nutartį ir nustatys terminą trūkumams pašalinti
d) Vilniaus apygardos administraciniam teismas priims skundą ir persiųs jį Regionų apygardos administracinio
teismo Kauno rūmams

ABTI 33str.

16. Trys Seimo nariai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo
ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo “Dėl Europos Sąjungos lėšų 2018 m. paskirstymo medžio
apdirbimo pramonės skatinimui” teisėtumą. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pasiūlė Seimo nariams
sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu išspręsti ginčą. Seimo nariai sutiko, todėl Seimo narių ir Lietuvos
Respublikos ūkio ministerijos pasirašyta taikos sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti. Kuris teiginys
teisingas:

a) teismas netvirtins taikos sutarties, nes taikos sutartys negali būti sudaromos bylose dėl norminių
administracinių aktų teisėtumo
b) teismas nutrauks administracinę bylą, nes Seimo nariai, ginčydami centrinio valstybinio administravimo
subjekto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro) individualų administracinį aktą, turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, o ne tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą
c) teismas patvirtins pateiktą taikos sutartį, kadangi abi šalys sutinka ginčą pabaigti taikiai
d) teismas patvirtins taikos sutartį, jeigu taikos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajam interesui

4
17. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius piliečio A.B. atžvilgiu priėmė įsakymą. A.B.
manė, kad įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas
įsakymą panaikinti, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktais nustatytą įsakymų priėmimo
procedūrą. Kuris teiginys yra teisingas:

a) teismas turi panaikinti ginčijamą įsakymą, jeigu jis prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taigi, jeigu
procedūros buvo nustatytos teisės aktuose, tai vadinasi buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl teismas neturi
diskrecijos spręsti vertinamojo pobūdžio klausimų dėl procedūros įtakos įsakymo teisėtumui, ir privalo įsakymą
panaikinti
b) teismas neturi panaikinti ginčijamo įsakymo, kadangi įsakymas, kaip administracinis aktas, gali būti panaikintas
tik dėl materialinės teisės normų, o ne procedūrinių taisyklių, pažeidimo
c) teismas turi panaikinti ginčijamą įsakymą, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač
taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą
d) teismas turi A.B. skundą dėl įsakymo panaikinimo palikti nenagrinėtu, kadangi ginčijant administracinius aktus
yra privaloma išankstinė – neteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka (t.y. ginčą turi išnagrinėti
Vyriausybės atstovas), o A.B. šia tvarka nepasinaudojo

BTI 91 str.

18. UAB “X” parengė žemės sklypo, esančio adresu: Taikos pr. 134, Kaunas, detalųjį planą (buvo pakeista
žemės sklypo paskirtis iš “žemės ūkio” į kitą paskirtį, t.y. į “komercinę”), kurį savo sprendimu patvirtino
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Piliečio A. B. žemės sklypas, esantis adresu: Taikos
pr. 136, Kaunas, ribojasi su UAB “X” žemės sklypu, esančiu adresu: Taikos pr. 134, Kaunas. Piliečio A. B.
manymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl UAB “X” žemės sklypo
detaliojo plano patvirtinimo yra neteisėtas ir pilietis A. B. tokį sprendimą pageidauja apskųsti
adminsitraciniam teismui. Kuris teiginys yra teisingas?

a) pilietis A. B. turi teisę skųsti šį sprendimą, jeigu mano, kad šiuo sprendimu yra pažeistos jo teisės ir teisėti
interesai
b) pilietis A. B. neturi teisės skųsti šio sprendimo, kadangi šis sprendimas yra skirtas UAB “X”, o ne piliečiui A. B.
c) pilietis A. B. turi teisę skųsti šį sprendimą, jeigu mano, kad šiuo sprendimu yra pažeistos jo teisės ir teisėti
interesai, tačiau tik tokiu atveju, jeigu su tuo sutinka Kauno miesto savivaldybės administracija (jos direktorius)
d) pilietis A. B. neturi teisės skųsti šio sprendimo, kadangi šis sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių

ABTI 23 str.

19. Pilietis A. B. raštu kreipėsi į Seimo narį P. G., kad pastarasis inicijuotų Seime teisės akto, t.y. ABTĮ 29
str. 1 dalies pakeitimą, kadangi dabar įtvirtintas terminas teikti skundą administraciniam teismui yra per
trumpas ir riboja konstitucines asmenų teisės kreiptis į teismą. Seimo narys P. G. į piliečio A. B. raštą
neatsakė. Pilietis A. B. pageidauja kreiptis į administracinį teismą su prašymu įpareigoti Seimo narį P. G.
teikti Seimui teisės akto, t.y. ABTĮ 29 str. 1 dalies pakeitimo projektą. Kuris teiginys yra teisingas:

a) nors administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo narių veiklos, tačiau administracinis teismas
gali įpareigoti Seimo narius pateikti atsakymus į piliečių paklausimus, jeigu į juos nebuvo atsakyta
b) administracinis teismas priimtų piliečio A. B. skundą ir įpareigotų Seimo narį P. G. atlikti veiksmus, kadangi
administraciniams teismasm yra suteikta kompetencija įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti
veiksmus, jeigu pastarieji atsisako ar vilkina juos atlikti
c) pilietis A. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų teikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, kuris yra vienintelė instancija nagrinėjanti bylas dėl norminių aktų teisėtumo
d) administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo narių veiklos, todėl administracinis
teismas atsisakytų priimti piliečio A. B. skundą

20. Apygardos adminsitracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą
priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla (civilinė byla) ir joje įsiteisės
teismo sprendimas. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartis neskundžiama. Pareiškėjas A. B. nesutinka su
teismo nutartimi sustabdyti bylą. Kuris teiginys yra teisingas?

5
a) nutartis sustabdyti bylą negalės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes įstatymas nenumato, kad tokios nutartys
gali būti skundžiamos
b) nutartis sustabdyti bylą negalės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes teismas nurodė, jog ji yra neskundžiama
c) nutartis sustabdyti bylą galės būti skundžiama atskiruoju skundu, nes įstatymas numato, kad tokios
nutartys gali būti skundžiamos
d) nutartis sustabdyti bylą galės būti skundžiama apeliaciniu skundu, nes įstatymas numato, kad tokios nutartys gali
būti skundžiamos apeliacinės instancijos teismui

21. Kokiais atvejais LVAT bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka?

a) visais atvejais, išskyrus atvejus, kai yra paduotas proceso šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
b) visais atvejais, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas
c) tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, nusprendžia, jog byla apeliacine
tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka
d) tik tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie teismo posėdžio laiką
ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka

ABTI 141 str,

22. Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo A.B.
skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, kuriam apie
bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Pareiškėjo A.B. atstovas paprašė teismą priimti
sprendimą už akių. Pareiškėjo A.B. atstovas nurodė, jog nors ABTĮ nėra numatytas teismo sprendimo už
akių institutas, tačiau, pareiškėjo A.B. atstovo nuomone, tokiu atveju reikėtų vadovaujantis Civilinio
proceso kodekso atitinkamu straipsniu, kuris reglamentuoja teismo sprendimo už akių priėmimo tvarką.
Kaip šiuo atveju turėtų būti išspręstas pareiškėjo atstovo prašymas?

a) prašymas turėtų būti patenkintas, nes tais atvejais, kai tam tikras klausimas nėra sureguliuotas ABTĮ normomis
yra taikomos Civilinio proceso kodekso normos
b) prašymas turėtų būti atmestas, nes Civilinio proceso kodekso normos gali būti taikomos tik tais atvejais,
kai ABTĮ tiesiogiai tai nurodo, o šiuo atveju ABTĮ nėra tiesioginės nuorodos, jog turėtų būti taikomos
Civilinio proceso kodekso normos dėl sprendimo priėmimo už akių
c) kadangi šiuo atveju konkuruoja ABTĮ ir Civilinio proceso kodekso normos, tai apygardos administracinis
teismas turėtų kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri nuspręstų, ar nagrinėjamoje byloje gali būti taikomos
Civilinio proceso kodekso normos
d) apygardos administracinis teismas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ABTĮ ir
Civilinio proceso kodekso santykio išaiškinimo (ištyrimo)

ABTI 1 str.

23. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl administracinio
akto panaikinimo. Pareiškėjo vienintelis argumentas nurodytas skunde buvo tai, kad ginčijamas
administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi tokio administracinio akto įvykdymo
kaštai labai dideli ir administracinis aktas ekonomiškai nepagrįstas. Kuris teiginys teisingas:

a) teismas tenkins skundą, kadangi administraciniai teismai ne tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas
įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet taip pat vertina ir
ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinį ar ekonominį tikslingumą
b) teismas netenkins skundo, kadangi administraciniai teismai nevertina ginčijamo administracinio akto bei
veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju
nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos
c) teismas nutrauks administracinę bylą, kaip neteismingą administraciniam teismui, kadangi jeigu administracinis
aktas yra ekonomiškai nepagrįstas, tai jis turi būti ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme
d) teismas nutrauks administracinę bylą ir skirs pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes
pareiškėjas, skųsdamas administracinį aktą, nenurodė, kokiu pagrindu administracinis aktas turi būti panaikintas

24. Valstybės tarnautojui A.B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria jis nesutinka ir nori tarnybinę
nuobaudą skųsti teismui. Kuris teiginys teisingas:

6
a) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja administraciniai teismai
b) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai
c) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja ir administraciniai ir bendrosios kompetencijos teismai
d) skundus dėl tarnybinių nuobaudų nagrinėja aukštesnės kompetencijos valstybės ar savivaldybės institucijos

ABTI 17 str.

25. Pilietis A.B. padavė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl ligos
pašalpos skyrimo už laikiną nedarbingumą, kurio metu jis neteko darbo pajamų. Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs A.B. prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo,
priėmė sprendimą skirti A.B. ligos pašalpą. Kokiai administracinio proceso rūšiai priskirtinas tokio
prašymo nagrinėjimas ir tokio sprendimo priėmimas?

a) tai administracinis jurisdikcinis procesas

b) tai norminių administracinių aktų priėmimo procesas
c) tai pozityvaus (reguliacinio) pobūdžio administracinių teisės taikymo aktų priėmimo procesas
d) šio prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniam procesui

region apygardos admin teismui nagrinėjant admin byla kilo abejoniu del PVM apskaiciavimo ir
dekla taisykliu, patvirtintu finan ministro du antrais m isakymu punktai priestarauja istatymo
nuostatom

sustabdyti kreiptis I LVAT su prasimu istirti

kuris zemiau neturi teises apskusti nutarimo admin nusizengimo byloje

Liudytojas

Pareigunas suarase pilieciui surase admin nusizengimo protokala perdave teismui .kuriais
vadovaujas tesimas

ANK ir ABTI

Kai admin teism kyla abejoniu ar teisminga bendros kompetencijos ar admin teismui bylos rusinio
tesimingumo kl rasytinio proceso tvvarka issprendzia

speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių
teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

Kuris teiginys apie admin nusizengimo protokola yra klaidingas

Panasi I BK

Apygardos admin teisme buvo nagrinejama admin byla. Baigiamuja kalba ir apteikti teismui
prasyma priteisti bylin islaidas ar priims

Taip nes gali buti po kalbu

7
VDU teises fako norejo susipazint su admin byla

Gali jei isiteisejo viesa

Uab x pateike teismui atskiraji paprase butu nagrinejimas zodinio

Atskirieji tik rastu

FA apyl teismo nutarimu paskirta admin nuobauda. Apskunde FA apgyardai, netenkino, jo

nuomone buvo padarytas esminis pazeidimas
Jeigu galva kad buvo esminis turi teise pateikti del proc atnaujinimo LVAT

Region apygard admin teismas atmete atsakovo prasyma sustabdyti admin bylos nagrinejima.
Nesutiko aspkunde atskiruoju
Teismo nutartis nestabdyti bykis yra neskundziama nes abti nenumato ir tokia nutartis neuzkerta
kelio tolimesniai eigai

Ar pirm instancijos admin teismui nagrinejant admin byla rasytinio proc tvarka turi buti garso
irasas?
Ne, nes forma laisva

_Matas Liaukevičius___________________________________
studento vardas, pavardė