SVARBIAUSIOS BENDROSIOS RAUMENŲ FUNKCIJOS:

 Kūno judesių formavimas (mechanika)

 Kūno padėties palaikymas (statika)
 Tuščiavidurių organų tūrio reguliavimas (šlapimo pūslės, kraujagyslių)
 Pernašos funkcija (širdies siurblio – kraujo pernaša, virškinamojo trakto peristaltika – maisto
pernaša)
 Šilumos gamyba – dalyvauja termoreguliacijoje

Pagrindis griaučių raumenų struktūrinis vienetas – raumeninė skaidula.

SLENKAMŲJŲ FILAMENTŲ MECHANIZMĄ SUDARO 6 ETAPAI:

1. Padidėjusi viduląstelinė Ca koncentracija, sukelianti troponino ir tropomiozino
komplekso erdvinius pokyčius
2. Miozino jungimasis prie aktino
3. Miozino galvutės sukamasis judesys
4. ATP prisijungimas prie miozino galvutės – miozino galvutė atsiskiria nuo aktino
5. ATP hidrolizė
6. Ca jonų grąžinimas į sarkoplazminio tinklo saugyklas (reikalinga ATP energija)

RAUMENINIŲ SKAIDULŲ TIPAI:

 Vyraujančių raumeninių skaidulų tipą apsprendžia genetiniai veiksmai,
maksimali aktyvios veiklos trukmė ir intensyvumas.
 I tipo ištvermingos, gerai išvystytas kapiliarų tinklas, didelės mitochondrijos,
didelis ATP resintezės fermentų kiekis bei aktyvumas.(raudonosios raumeninės
skaidulos)
 II tipo mažesnis kapiliarų tinklas, mažesnės mitochondrijos, didelis skaidulos
skersmuo, didesnis anaerobinių fermentų kiekis ir aktyvumas.(baltosios
raumeninės skaidulos)

ATSKIRO RAUMENS SUSITRAUKIMAS

Latentinė susitraukimo fazė – pavienės jungtys tarp aktino ir miozino, nėra
matoma, trunka trumpai, nyksta sarkolemos depoliarizacijos procesas, pradeda
išsiskirti Ca jonai
Susitraukimo fazė – raumens skaidulos susitraukia pagal slenkamųjų filamentų
mechanizmą
Atsipalaidavimo fazė – iš raumens raumeninių skaidulų nuo tropanino atsijungę
Ca jonai grąžinami į sarkoplazminį tinklą , atsikabina miozinas nuo aktino centrų.

DAUGYBINIAI RAUMENŲ SUSITRAUKIMAI

 Sumacija – padirginus du kartus vienas po kito , antra susitraukimo amplitudė
didesnė
 Dantytasis tetanusas – galima stebėti atsipalaidavimo fazę
 Lygusis tetanusas – atsipalaidavimo fazės nėra
 ENERGIJOS APYKAITA GRIAUČIŲ RAUMENYSE:
 Raumens susitraukimas priklauso nuo ATP teikiamos energijos;
DAUGIAUSIAI ATP NAUDOJAMA:
 Skersiniams tilteliams tarp aktino ir miozino susidaryti
 Miozino galvutei suktis, filamentams persidengti, sarkomerui sutrumpėti
 Miozino galvutei atsikabinti nuo aktino

MAŽIAU ATP SUNAUDOJAMA:

 Aktyviai Ca jonų pernašai į sarkoplazminio tinklo saugyklas (pasibaigus

susitraukimo fazei)
 Aktyviai Na ir K jonų pernašai į sarkolemą

RAUMENS SKAIDULOS ENERGETIKA:

 Raumens skaiduloje esančios ATP pakaktų raumeniui susitraukti tik 1-2s
 ATP skyla į ADP ir neorganinį fosfatą, išsiskiria energija, reikalinga raumens
susitraukimui

ENERGIJOS ŠALTINIAI ATSTATYTI ATP:

 Kreatinfosfatas (KF) – jo sudėtyje yra energiškai labai veiklaus P, panašaus į ATP
fosforą;
 KF skaiduloje yra labai nedaug
 Bendros KF ir ATP energijos raumeniui susitraukti pakanka tik 5-8s
 Glikolizė – skylant raumenyse saugomam glikogenui (anaerobinis procesas)
susidaro laktatas, piruvatas ir išsiskiria E, naudojama ATP ir KF kiekiui atstatyti.
 Oksidacinis metabolizmas – audinių kvėpavimas:
 vyksta mitochondrijose :deguonis ir gausybė specifinių fermentų vykdo
riebalų, nukleorugščių, baltymų, angliavandenių oksidaciją. Susidaro ATP,
kreatinfosfatas, vyksta gliukozės regeneracija iš pieno rūgšties.
 Sunaudojus 1l deguonies pagaminama apie 5 kcal visų rūšių energijos
 Šiuo būdu gaunama daugiau nei 95proc. ATP energijos.

LYGIŲJŲ RAUMENŲ FIZIOLOGINĖS SAVYBĖS:

 Palyginti su skersaruožiais raumenimis, lygieji raumenys susitraukia
žymiai lėčiau , bet susitraukimas vyksta ilgiau
 Didelis metabolizmo ekonomiškumas – ilgą laiką susitraukęs raumuo
sunaudoja mažai energijos
 Sąveikauja su plyšinėmis jungtimis (elektrinės sinapsės)
 Ca jonai į lygiojo raumens ląstelę ir iš jos plūsta lėtai - tai sąlygoja
tonusą
 Lygieji raumenys atsipalaiduoja lėčiau dėl lėto Ca šalinimo iš ląstelės
 Pasižymi dideliu plastiškumu (gebėjimas keisti apimtis: skrandis, šlapimo
pūslė)

LYGIUJŲ RAUMENŲ MP:

 MP -60mv (skersaruožių -90mv)
 Būdingas MP labilumas
1. Sinusoidinis – MP kisdamas pasiekia slenkstį, susidaro VP be
jokio dirgiklio. Visceraliniai raumenys: virškinamasis traktas,
šlapimo pūslė, gimda.
2. Relaksacinis – pasireiškia spontaniniu miogeniniu
aktyvumu. Kiekviena MP banga pasiekia slenkstį. Būdinga
autonomija (širdies laidžiosios sistemos ritmo vedlio
raumeninės ląstelės, įtekančios arteriolės lygieji raumenys
nefronuose).

LYGIŲJŲ RAUMENŲ VP „SPYGLIO“:

 Arteriolių
 Akies rainelės lygieji raumenys
 Kvėpavimo takų lygieji raumenys

LYGIŲJŲ RAUMENŲ VP „PLATO“:

 Skrandžio
 Žarnyno
 Tulžies pūslė
 Šlapimo pūslė
 Šlapimtakių
 Gimdos
 Lėtas ritmiškas susitraukimas užtikrina šių organų turinio judėjimą

RAUMENŲ NUOVARGIO MECHANIZMAS

 Nuovargis yra bendra organizmo reakcija. Raumenų darbą užtikrina
daugybė organizmo sistemų: nervų, kvėpavimo, kraujotakos,
endokrininė sistemos ir kt.
 Nuvargus sumažėja raumenų susitraukimo jėga ir greitis, raumuo
gali nepilnai atsipalaiduoti, užsitęsia atsigavimas
 Jeigu dirbant raumenims, nuovargis nepereina tam tikrų ribų jis yra
fiziologinis ir organizmui naudingas. Saugo organizmą nuo išsekimo
ir žūties.

NUOVARGĮ AIŠKINANČIOS TEORIJOS:

 Humoralinė – vietinė – nuovargį aiškina procesais, vykstančiais
pačiuose raumenyse;
 Centrinė – nuovargio priežastis yra CNS vykstantys procesai

HUMORALINIS –VIETINIS NUOVARGIS – tai raumenų susitraukimo

jėgos, greičio, galingumo bei atsipalaidavimo greičio sumažėjimas,
atsirandantis dėl:
 Deguonies stygiaus
  ATP hidrolizės ir resintezės greičio sumažėjimo
 Metabolitų (ADP, AMF, neorganinių fosfatų) susikaupimo
 Acidozės (pH sumažėjimo raumeninėje skaiduloje)
 Nervinio impulso perdavimo sutrikimo
 Raumenų mechanikos sutrikimo ( Ca jonų kanalų,
sarkomerų(filamentų susitraukimo sutrikimai), citoskeleto irimas ir
kt)

CNS NUOVARGIO TEORIJA:

 Ilgai trunkantis (lėtinis) nuovargis. Toks nuovargis dažniausiai lokalizuojasi
CNS.
 Pirmiausiai pavargsta CNS motorinis centras smegenų žievėje, o ne
motoriniai nervai ar raumenys.
 Nuovargiui atsirasti turi įtakos aukštosios nervinės veiklos būsena : stipriai
ima vyrauti slopinimo arba priešingai jaudinimo procesai.
 Motyvuotiems žmonėms CNS veiksniai turi mažesnės įtakos nuovargiui
atsirasti. Valingas darbas vargina labiau.

RAUMENŲ ATSIGAVIMAS:
 Atsigavimą atkuriančios priemonės įvairios:
 Sveikatą ir funkcinę būklę užtikrinantys fiziniai krūviai;
 Racionalus fizinio krūvio ir poilsio derinimas;
 Psichinės būklės sureguliavimas, teigiamos emocinės būklės palaikymas;
 Racionalus dienos režimas, pilnavertis miegas didina organizmo atsigavimą, protinį ir fizinį
darbingumą;
 Racionali, reguliari, įvairi mityba, švieži maisto produktai, pakankamas vandens kiekis;
 Taisyklingas kvėpavimas, kvėpavimo terapijos, vaikščiojimas arba bėgiojimas gryname ore;
 Pilnavertis poilsis. Individuali atsipalaidavimo programa, gimnastikos pratimai, pasivaikščiojimai,
autogeninės treniruotės;