II.

Barakinė kultūra

Pasakojama apie Hitlerinės Vokietijos istorija, pasikeitusią valstybę, kuri

garsėjusi puošniu baroko stiliumi, dabar galėjo didžiuotis tik savo barakais.
Autorius pasakoja apie Vokietijos lagerių kiekį, rūšis, bei jų kaitą bėgant metams.

V. Pirmoji naktelė
Pasakojama apie B.Sruogos atvykimą i štuthofo koncentracijos stovykla. Lūkesčius
pakeitė skaudi realybė. Smurtas, patyčios, nepriteklius prasidėjo jau pirmomis
valandomis. Prasidėjo alinantis smurtas, patyčios ir nepriteklius nuo čiužinių
nešimo iš vieno barako į kitą. Autorius su ironija pasakoja apie čiužinių
nešimo ,,ceremonija", pavadinimo gavima ir dvi lazdas per sprandą .

XIV. Klipatų klipatos

Pasakojama apie lageriu gyventojus, ironiškai vadinamus ,, klipatomis ".
Pasakotojas kalinius taip įvardina dėl jų fizinės buklės, kuri pablogėjo gyvenant
žiauromis lagerio sąlygomis. Lagerio žiaurumą atskleidžia žmonių mirčių kiekis,
kuris yra sunkiai protu suvokiamas. Žmogaus mirtis koncentracijos stovyklose nėra
svarbi.
Kaip atsvara vaizduojami bičiuliški santykiai tarp kalinių ,,Slenka jie susikibę
kits į kitą, vienas antrą palaikydami".

XXV. Kalinių lagerio vadas

Detaliai atpasakojamos mirties bausmės lageryje. Kaip buvo praktikuojami nužudymo
būdai, kaip žmones kardavo ir į kokius kambarius įvesdavo, kad žmones nušautų.
Daugiausiai pasižymėjo šioje srityje Traugotas Majeris. Apie kurio ,, linksmybes ''
auotorius pasakoja su ironija.

XVI. Wacek Koclowski

Pasakojama apie politinį kalinį, lenką, šeštojo lagerio bloko viršininką - Vaceką
Kazlovskį. Mėgo jis smurtauti ir žudyti. Kai kurie katorgininkai net kalbėjo, jog
jis lageryje nužudė savo brolį, kalinių taip pat buvo nužudęs ne vieną dešimtį.
Vacekas taip buvo atsidavęs savo pomėgiui, kad net ryžosi nužudyti nekaltą lenkaitę
merginą.

XII. Numirėliška dalia

Pasakojama apie mirusių žmonių likima Štuthofo koncentracijos lageryje. Darbas
nešioti lavonus iš vienos vietos į kitą buvo paskirtas intelektualiems žmonės,
tokiems kaip kunigai, prokurorai, advokatai, profesoriai, nes jie lageryje niekam
nebuvo reikalingi. Numirusių žmonių kūnai apibūdinami baisiai. Pamelynavę, pajuodę
jiems po rūbais ir žaizdas beginėja parazitai.