Pakrikusio pasaulio vaizdai XX a.

lietuvi literatroje
Kylant modernizacijos lygiui, deja, neivengiamai krinta monikumo lygis. Nuo XX a. monija
vystosi vis spariau, todl nebeturi laiko vadovautis moralinmis vertybmis. Asmenins naudos siekis
paskatino mones elgtis vis iauriau, iauk karus. Literatroje ypa rykiai akcentuojama pasaulini kar
taka to meto gyventojams, kuri bet koks tikjimas idealais buvo sugriautas. XX a. lietuvi raytojai Balys
Sruoga ir Antanas kma savo kriniuose atskleid mogaus, igyvenusio daugyb kani, kuri iuolaikinis
jaunuolis negalt pakelti, tragik pasaulir.
Vienas rykiausi pakrikusio pasaulio vaizd liudininkas lietuvi poetas, dramaturgas,
prozininkas Balys Sruoga - memuar knygoje Diev mikas ironikai pavaizdavo gyvenim vokiei
lageryje Antrojo pasaulinio karo metais. Paradoksalu visikai atsiribojs nuo politikos, lyrikos sielos
mogus priverstas kentti dl nuodmi, kuri n nepadar. Didiausiems kultros krjams buvo lemta
igyventi didiausi egzistencin nevilt. B. Sruoga savo akimis mat, kaip civilizuotas Europos mogus virsta
mogdra. Ne kiekvienas gebt igyventi lagerio slygomis raytojas pademonstravo netiktin
itverm. Miriai tapus kasdienybe, mogui be galo sunku nepalti ir ilaikyti dvasios stipryb.
Nepakeliamomis slygomis B. Sruogai igyventi padjo gebjimas netgi iauriausius dalykus stebti pro
ironijos skyd. Jautriam mogui ilikti suskilusiame pasaulyje gali padti tik nenugalimas idealizmas ir viltis,
jog viskas dar gali bti gerai.
Kitas lietuvi raytojas, igyvens iauriausias slygas modernizmo atstovas, ieivis
prozininkas ir dramaturgas Antanas kma. Autobiografikame romane Balta drobul ypa atrus
suskilusio pasaulio vaizdas. Pagrindinis romano herojus Antanas Garva, dl sutampani gyvenimo fakt
danai tapatinamas su paiu autoriumi, jaut pasaulio absurdikum jau nuo pat jaunysts. Patirtos
vaikysts traumos dar labiau suatrino kar tak jautrios sielos mogui. odio laisvs, krybos varymas
dar labiau paskatino Garv neksti pasaulio, pastmjo beprotybs link. Ankstyva emigracija, ideal
griuvimas, gyvenimo atramos neturjimas dar labiau komplikuoja jauno mogaus pasaulio suvokim, takoja
mintis apie saviudyb. Nemgiamas darbas ir vietos po saule neradimas aloja asmens psichik, netgi
meil praranda savo vert, kryba tampa vieninteliu ramsiu, padedaniu itverti beprasmikai atrodant
gyvenim.
Tiek Balys Sruoga, tiek Antanas kma intelektualai, kuriems teko igyventi daugiau nei
paprasti mons gebt pakelti. Pergyvenus abu pasaulinius karus retas gebt ilikti tikru mogumi ir rasti
bent kok paskirt tolesniam gyvenimui. Abu lietuvi raytojai pagalb pasitelk kryb, kuri ir padjo jiems
ilieti irdgl, aminti patirtas kanias karo metais, parodyti ateinanioms kartoms, koks pakriks buvo XX
a. pasaulis. ie kriniai atskleid, koki didel tak mogaus vidiniam pasauliui turi aplinka, ypa
nepriklausomybs varymas ir kankinimas. B. Sruoga ir A. kmos romano herojus Garva vis dlto sugebjo
neprarasti tikjimo geresniu rytojumi, nors ir danai galvodavo apie lengvesn ieit mirt. Sruoga sulauk
karo pabaigos bdamas prie pat mirties slenksio ir sugebjo prisikelti naujam gyvenimui. Garv itiko
kitoks likimas pagaliau suprats, kad nori gyventi, vyras nebeturjo galimybs susiremontuoti
gyvenimo. Tai rodo, jog sunkios slygos gyvenant pakrikusiame pasaulyje tik dar labiau sustiprina moni
ryt kovoti u geresn pasaul.
Taigi, XX a. lietuvi literatroje gausu pavyzdi, kaip iuolaikinis iaurus pasaulis takoja
jautraus mogaus psichik. Tik patys itvermingiausi sugebjo nepalti karo metais, ilaukti geresnio
rytojaus. Balys Sruoga ir Antanas kma rykiausi prozininkai, apra to meto pakrikus pasaulio vaizd.

iandieninis mogus privalo suvokti, kad ateitis jo rankose. Niekas neigelbs pasaulio, tik mes patys
galime stengtis neleisti jam sugriti.