Kokį poveikį asmenybei daro istorinės aplinkybės

Antanas Škėma XX amžiaus vidurio lietuvių rašytojas išeivis, dramaturgas, katastrofinio

modernizmo atstovas. Romano ,,Balta drobulė” autorius išgyveninęs nacistinę bei sovietinę
okupacijas. Lietuvos patriotas, emigravęs į Ameriką autobiografijoje rašė: ,, Skeptiškai vertinu
išeivijoje esančių kariškių skelbiamą heroimą: jis nėra pirmos rūšies. Piermaeiliai herojai užuvo
ir žūsta Lietuvoje” . Autobiografiniame romane vaizduojamas Antanas Garšva, jis pirmos
bolševikų okupacijos metais rašo patriotinį eilėraštį, o atėjęs naktį į jo namus NKVD tardytojas
Simutis paaiškina, kaip jis privalo eilėraštį pabaigti: liepia parašyti, kad lietuvių tauta kentėjo
priespaudą, o bolševikai ją išlaisvino. Okupantų nuomone, poetas turi pamokyti tautą dėkoti
pavergėjams už išlaisvinimą. Poetui paliekamas tik vienas kelias – šlovinti okupaciją, ją
pateisinti, mulkinti savo tautą, skleisti okupantų ideologiją. Už bandymą nerašyti reikalaujamų
eilėraščių Garšva sulaiko ir muša. Simutis liepa Garšvai burna išgraibyti iš spjaudyklės nuorūkas,
tačiau Garšva atsisako. Tai visiškai išveda Simutį iš kantrybės, jis stipriai trenkia akmeniu
Garšvai per galvą. Škėmos romane represinės struktūros tardytojas nepajėgia priversti žmogaus
atsisakyti savo moralinių nuostatų. Jis gali tik mušdamas per galvą atimti žmogui sąmonę.
Keičiantis istoriniam laikotarpiui, keičiasi ir Garšvos elgsena. Nacių okupacijos metais Garšva
eilėraščio neberašo. Mokydamasis iš buvusių pasėkmių jis bijo ir nemato tautai jokios išeities.
Todėl jo protas vis labiaus krinka, o valia silpnėja. Viename episode Garšva vaizduojamas
dėkojantis okupantams už išlaivinimą, tačiau tai autoriaus satyra norint parodyti, kad tik silpno
proto žmogus gali dėkoti okupantams. Antanas Garšva išgyvena egzistencinę krizę, ji susijusi su
vertybių perkainojimu. Abejonė tikėjimu atsiskleidžia Juozapotos kalno papėdės teisme.
Juozapotos pakalnė Biblijoje reiškia Paskutiniojo teismo dieną – pasaulio pabaigą. Žemiškąjį
teismą Garšva išgyvena žeminamas bei luošinamas NKVD darbuotojų, tai lemia jo psichikos
pakrikimą. Egzistencinę krizę pagilina sąžinės teismas, kuris Garšvą persekioja dėl karo
pradžioje nužudyto ruso. Ši žmogžudystė prieštarauja Garšvos humanistinėms vertybėms.
Išgyvendamas gyvenimo žiaurumus jis tolsta nuo tikėjimo bei kriksčioniškųjų vertybių.
Norėdamas pabėgti nuo šios pragaišties Garšva emigruoja į Amerika. Tačiau svetimoje šalyje
išgyvena tapatybės krizę. Veikėjas mini Martyną Mažvydą taip save tapatinamas su lietuvių
kultūra. Ant rankos nešioja motinos dovanota žiedą, kuris simbolizuoja jo senelės bajorišką
kilmę bei 1863 metų sukilimą. Tačiau dirbdamas keltuvinikų didžiuliame Niujorko viešbutyje
yra priverstas devėti pirštines. ,, Žuvį prarijos liūtas“. Žuvis bajoriško herbo detalė, o liųtas
viešbučio emblema. Išgyvena vienatvę bei kančią, lygina save su persodintu akacijos krūmų
nebegalinčių prigyti naujoje vietoje. Garšva slegia rutina : ,, Up ir down“ keltuvu kyla auštyn ir
leidžiasi žemyn lygindamas save su sraigteliu didelio Niujorko mechanizmo. Negalėdamas
išreikšti savo kūrybos bei asmenybės gręžiasi i baltų mitologija, tapatindamasis su kauku.
Aprengus kauka lininiais drabužėliais jis yra pavergiamas, taip nori dar kartą parodyti Garšvos
kūrybinės laisvės nebuvimą.Taigi Antano Škėmos romane ,,Balta drobulė“ atsiskleidžia istorinių
aplinkybių ppveikis asmenybei. Sunkūs okupaciniai metai palieka Garšvai didžiules traumas.
Bandydamas nuo jų bėgti Garšva atsiduria tautinės krizės akivaizdoje kur yra ribojama jo
asmenybė ir kūribinė laisvė.