KAZYS BINKIS

Kazys Binkis (1893–1942) buvo vienas originaliausių ir

neramiausių pomaironinės kartos poetų, mėgęs
iššūkius ir eksperimentus, jautęs būtinybę atnaujinti
poezijos žodyną, įkvėpęs „Keturių vėjų“ sąjūdį, tačiau
nesikratęs ir liaudies švietėjo misijos, ir populiarios
eiliuotos žurnalistikos.
 KAZIO JAUNYSTĖ
Poetas gimė 1893 m. lapkričio 4 d. Gudelių sodžiuje, netoli
Papilio miestelio Biržų apylinkėse. Nuo mažumės garsėjo
išdaigomis ir išradingumu, sodiečiai jį praminė vėjavaikiu.
Anksti mirus tėvui, trylikametį paauglį prislėgė ūkio darbai,
tačiau tai nesumažino jo troškimo lavintis, šviestis. Mokėsi
mokytojų seminaruose ir kursuose Papilyje, Kaune, Biržuose.
NUOTRAUKA
 ISTOJIMAS
Akiratį itin išplėtė išvykos į Berlyną, kur 1920 m. pradžioje poetas
įstojo į universitetą laisvojo klausytojo teisėmis. Viešnagė
Vakarų didmiestyje svaigino Binkį, įspūdį darė ne vien
universiteto profesūra, bet ir plačios, ryškiai apšviestos gatvės,
iki tol nematyti technikos stebuklai, bohemiška kavinių
atmosfera, avangardinio meno pasaulis, pažintys su vokiečių
ekspresionistais – tuomet maištingiausio meninio sąjūdžio
atstovais.