Greta Roguckyt 1. 3k-3-279/2012 2. 3k-3-41/2011(PROKURORO TEIS ATNAUJINTI PROCES) 3. 3k-3-354/2005 (DL PROKURORO TEISS GINTI VIEJ INTERES) 4.

3k-3-677/2005 5. 3k-3-194/2006 (PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES) 6. 3k-3-242/2006 7. 3k-3-291/2006 (PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES) 8. 3k-3-666/2006 (PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES)

3K-3-354/2005 DL PROKURORO TEISS GINTI VIEJ INTERES Iekovs J. K., V. V. ir atsakovas L. G. yra verids pastato, esanio ilals rajone, Bers kaime, bendrasavininkiai. J. K. priklauso 6,3 proc., V. V. 10,7 proc., o L. G. 83 proc. verids pastato. Tarp bendraturi yra kils ginas dl naudojimosi bendrja daline nuosavybe. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacins instancijos teismas, priimdamas prokuroro apeliacin skund, paeid CPK 49 straipsnio 1 dal, nes ioje byloje nra vieojo intereso. is kasacinio skundo argumentas atmestinas, nes kasatorius netinkamai aikina proceso teiss normas. Prokuroro teises inicijuoti civilin proces reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos prokuratros statymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statym numatytais atvejais prokuroras gali pareikti iekin vieajam interesui ginti. Pagal Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dal prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej interes gina statym nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybs ar savivaldybi institucijos arba staigos praneim, pasilym, pareikim, skund arba savo iniciatyva. To paties statymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turdami pagrind manyti, kad paeisti teiss akt reikalavimai, gindami viej interes turi teis kreiptis teism su iekiniu, pareikimu ar praymu. I bylos duomen matyti, kad iekovs V. V. ir J. K. yra pensininks, J. K., be to, dar ir treios grups invalid. Atsakovas L. G. trukdo joms naudotis j nuosavybe. Tai patvirtino ir byloje parodymus dav liudytojai A. E., V. A.. Be to, L. G. u tai, kad trukd iekovms naudotis verids patalpomis, buvo ikelta administracinio teiss paeidimo byla ir paskirta administracin nuobauda. Iekovs dl savo teisi paeidimo kreipsi ilals rajono mer, vliau ilals rajono apylinks vyriausij prokuror, praydamos teismine tvarka apginti j teises ir teistus interesus. Tokiomis aplinkybmis prokuroras, vadovaudamasis nurodytomis statym nuostatomis, turjo teis kreiptis teism su iekiniu, o Klaipdos apygardos teismas, priimdamas prokuroro apeliacin skund, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas prokuroro pateikt iekin, CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostat nepaeid.

3K-3-41/2011 PROKURORO TEIS ATNAUJINTI PROCES I. Gino esm iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. rugsjo 27 d. sprendimu pripaino, kad pareikja L. K. gyjamja senatimi gijo nuosavybs teis nekilnojamuosius daiktus: sandl ir tualet, esanius iauli rajone, Ginkn seninijoje, Ginkn kaime. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viej interes, kreipsi iauli rajono apylinks teism, praydamas atnaujinti proces CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dl aiki materialiosios ir proceso teiss norm taikymo klaid, nurods, kad iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. rugsjo 27 d.

sprendime nepagrstai konstatuota, jog L. K. nekilnojamj turt vald siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav ne maiau kaip deimt met (paeistas CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimas); nekilnojamasis turtas yra sukurtas (pastatytas) valstybs lomis, yra valstybs turtas, todl, vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, negaljo bti pripaintas gytu gyjamja senatimi; teismas netinkamai vertino byloje surinktus rodymus, nesilaik rodym vertinimo remiantis tikimybi pusiausvyra principo, nepasisak ir nevertino dalies byloje esani rodym, paeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. iauli rajono apylinks teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas. III. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Nagrinjamoje byloje teisj kolegija neperengia kasacinio skundo, kuriame keliami teiss klausimai dl generalinio prokuroro teiss pareikti praym atnaujinti proces CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi slyg, turto buvimo valstybs nuosavybe rodinjimo natos paskirstymo. Vykdydamas kasacijos funkcij, kasacinis teismas nenustatinja i naujo (trei kart) bylos fakt jis yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi. Dl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte tvirtintu pagrindu slyg Nagrinjamoje byloje procesas atnaujintas generalinio prokuroro praymu dl apeliacins instancijos teismo sprendime padarytos aikios teiss normos taikym o klaidos. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje paymta, kad statymas neatskleidia, kokia teiss normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiki, i svoka yra vertinamoji, dl to, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teiss normos taikymo klaida yra aiki ir ar tai sudaro pagrind atnaujinti proces, sprendia praym atnaujinti proces nagrinjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti proces gali bti teiss normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teiss normas. Kartu paymtina, kad klaida turi bti ne tik aiki, bet ir esmin, t. y. tokia, kuri daro sprendim (nutart) neteist. Aiki teiss taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkt kaip pagrindas atnaujinti civilin byl gali bti imperatyviosios teiss normos netaikymas, vienareikmikos teiss normos nuostatos prasms iaikinimas netinkamai, neginijamai neprotingas vertinamojo pobdio aplinkybi vertinimas ir panas atvejai. Jeigu kuri nors teiss norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise vertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiki teiss normos taikymo klaida gali bti pripainta iimtiniu atveju, neginijamai nustaius, kad teismas be jokio pateisinimo pereng diskrecijos ribas ir dl to teismo sprendimas yra aikiai nepagrstas ir neteistas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. rugpjio 25 d. nutartis civilinje byloje pagal M. R. praym, bylos Nr. 3K-3-403/2008). Dl vieojo intereso ir generalinio prokuroro teiss pareikti praym atnaujinti proces dl apeliacine tvarka priimto sprendimo, kuriame padaryta aiki teiss normos taikymo klaida Kad bt utikrinta vieojo intereso apsauga, CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praymus atnaujinti proces, siekiant apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teis inicijuoti proceso atnaujinimo procedr grindiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Prokuratros statymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsniu, kuriuose tvirtinta prokuroro pareiga ginti viej interes statym nustatyta tvarka. Viej interes prokuroras gali ginti ne tik pagal asmens, asmen grups, institucijos ar organizacijos kreipimsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viej interes privalantys ginti asmenys nesim priemoni paeidimams paalinti (Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi Prokuratros statymo prasme vieojo intereso gynimas yra teiss akt paeidim paalinimas pagal prokuratrai suteiktus galiojimus, o Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos ioje srityje konkreiais atvejais, apibriami prokuroro galiojimai pareikti iekin ar praym teisme. Dl to kreiptis teism dl proceso atnaujinimo, gindamas viej interes, generalinis prokuroras gali

visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim, t. y. turdamas pakankamai duomen, leidiani padaryti toki ivad, ir kurio pobdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesams ir sudaro pagrstas prielaidas reikiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2010 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje pagal V. K. pareikim, bylos Nr. 3K-3-363/2010). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte generaliniam prokurorui suteikta iimtin teis prayti atnaujinti proces iame punkte tvirtintu pagrindu byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum bei pagrstum instancine tvarka patikrino apeliacins instancijos teismas. iuo pagrindu generalinis prokuroras gali paduoti praym atnaujinti proces visais atvejais, nepaisant to, ar skirting instancij teism sprendimai vienodi, ar apeliacins instancijos teismas yra pakeits pirmosios instancijos teismo sprendim ar prims nauj. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus rajono vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2010). Teisj kolegija paymi, kad tai, jog generaliniam prokurorui suteikta iimtin teis prayti atnaujinti proces dl padarytos aikios teiss normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo perirtas apeliacine tvarka (iuo atveju prayti atnaujinti proces gali taip pat ir alys, tretieji asmenys ir netraukti bylos nagrinjim asmenys, kuri teises ar statym saugomus interesus paeidia siteisjs pirmosios instancijos teismo sprendimas), bet ir bylose, inagrintose apeliacine tvarka, suponuoja ivad, jog aikios teiss normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neitaisytos nagrinjant byl instancine tvarka arba padarytos apeliacins instancijos teismo sprendime, paalinimas yra statyme tvirtintas vieasis interesas. Atsivelgdama idstytus argumentus, teisj kolegija atmeta kasacinio skundo argument, kad tuo atveju, kai praym atnaujinti proces dl aikios teiss taikymo klaidos reikia ne alys ar suinteresuoti asmenys, o generalinis prokuroras, jis privalo rodyti ne tik aikios teiss normos taikymo klaidos, bet ir vieojo intereso buvim. Tuo paiu pagrindu atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai patenkino generalinio prokuroro praym, nes nenurod, koks konkreiai vieasis interesas ginamas. 3K-3-194/2006 PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES Kasaciniame skunde nurodoma, kad byl nagrinj teismai netinkamai aikino ir taik CPK 49 straipsnio 1 dal, nes vieasis interesas nebuvo paeistas, todl prokuroras neturjo teiss pareikti iekinio (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisj kolegija konstatuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies svoka vieasis interesas turi bti aikinama atsivelgiant statym leidjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. statym leidjas, suteikdamas teis prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieasis interesas, nepateik vieojo intereso sampratos. Tai reikia, kad statym leidjas viej interes supranta plaiai ir suteikia teis prokurorui teis sprsti, yra konkreiu atveju vieasis interesas inicijuoti civilin byl ar ne. Galutinai apie vieojo intereso buvim ar nebuvim sprendia teismas, nagrinjantis civilin byl, ikelt pagal prokuroro iekin. Nagrinjamoje byloje prokuroras kreipsi teism po to, kai buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities virininkas 2002 m. birelio 18 d. prim neteist sprendim, kuriuo buvo paeistos imperatyviosios Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 12 straipsnio 4 ir 6 punkto nuostatos. Tinkamas valstybs institucij ir pareign funkcij vykdymas yra vieojo intereso dalis. Kiekvienas valstybs pareignas ir institucija privalo be joki ilyg laikytis statym ir kit teiss akt nustatyt reikalavim. Jeigu valstybs institucija ar pareignas paeidia statym arba kit teiss akt, pakertamas piliei pasitikjimas valstybe, o kartu paeidiamas ir vieasis interesas, kad valstybs institucij veikloje bt utikrintas teistumas ir jos tarnaut monms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

Valstybs institucijos priima aktus vairiais klausimais, todl gali bti, kad neteistu aktu yra paeidiamos konkretaus fizinio ar juridinio asmens teiss arba teisti interesai. Danai yra situacij, kai neteistas valstybs institucijos aktas paeidia kartu ir viej, ir privatj interesus. Dl ios prieasties vieojo intereso gynimas kartu reikia ir privaiojo intereso gynim. Taigi, nustaius fakt, kad valstybs institucijos priimtas aktas prietarauja imperatyviosioms statymo normoms, neabejotinai yra vieasis interesas, kad is paeidimas bt kuo greiiau paalintas. Dl to prokuroras, nustats valstybs institucijos veikloje neteistumo fakt, ne tik turi teis, bet ir privalo tok fakt reaguoti statymo nustatytomis priemonmis. Viena i toki priemoni yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje tvirtinta prokuroro teis inicijuoti civilin byl. iuo atveju civilin byla inicijuojama vieajam interesui apginti. Taiau, minta, apginant viej interes, kartu apginamas ir privatusis interesas. Nagrinjamoje byloje emesnij instancij teismai pripaino, kad Vilniaus apskrities virininko 2002 m. birelio 18 d. sprendimas yra neteistas. Taigi kartu yra pripainta, kad buvo paeistas vieasis interesas, kur prokuroras pagrstai gyn. Panaikinus mint neteist sprendim, buvo apgintas ne tik vieasis interesas, kad nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo procesas vykt teistai ir skaidriai. Ta aplinkyb, kad kartu buvo apginti privai asmen interesai, nepaneigia vieojo intereso ir jo gynimo btinumo nagrinjamo je byloje buvimo fakto. Tai, kad ginant viej interes, kartu gali bti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir statymas (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Dl i motyv teisj kolegija pirmj kasacinio skundo argument atmeta kaip teisikai nepagrst. 3K-3-291/2006 PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES Kasaciniame skunde i esms keliamas prokuroro teiss pareikti iekin nagrinjamos bylos atveju klausimas, susijs su Prokuratros statymo 19 straipsnio ir CPK 49 straipsnio 1 dalies taikymu bei vieojo intereso, kaip pagrindo prokurorui pareikti iekin, aikinimo klausimais, dl kuri teisj kolegija pasisako. Kasatoriaus teigimu, pagal Prokuratros statymo 19 straipsn prokuroras turi teis pareikti iekin vieajam interesui ginti tik tada, kai yra padarytas valstybs, visuomens, asmens teisi ir teist interes paeidimas. Dl to, primus naujj BK ir dekriminalizavus atsakovo veik, S. P. padarytas sveikatos sualojimas nra tiesiogiai susijs su ios bylos gino dalyku, nes V. M. nepadar teiss paeidimo. Kasatoriaus teigimu, tei s iekin ioje byloje turi tik socialinio draudimo staiga, o ne prokuroras, nes ios bylos iekinio pagrindas yra ne teiss paiedimas, o CK 6.263 ir 6.290 straipsniuose tvirtinta teis regreso tvarkaireikalauti dl sveikatos sualojimo imoktas nedarbingumo las i Valstybinio socialinio fondo biudeto l. Su kasacinio skundo argumentais teisj kolegija nesutinka. Prokuroro teises inicijuoti civilin proces reglamentuoja CPK ir Prokuratros statymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statym numatytais atvejais prokuroras gali pareikti iekin vieajam interesui ginti. Pagal Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dal prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej interes gina statym nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybs ar savivaldybi institucijos arba staigos praneim, pasilym, pareikim, skund arba savo iniciatyva. To paties statymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turdami pagrind manyti, kad paeisti teiss akt reikalavimai, gindami viej interes, turi teis kreiptis teism su iekiniu, pareikimu ar praymu. Teisj kolegija konstatuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies svoka vieasis interesas turi bti aikinama atsivelgiant statym leidjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. statym leidjas, suteikdamas teis prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieasis interesas, nepateik vieojo intereso sampratos. Tai reikia, kad statym leidjas viej interes supranta plaiai ir suteikia teis prokurorui teis sprsti, yra konkreiu atveju vieasis interesas inicijuoti civilin byl ar ne. Dl to kreiptis teism civilinio proceso tvarka, gindamas viej interes, prokuroras gali visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim, kurio pobdis, prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesams ir sudaro pagrstas prielaidas prokuroro reikiamam materialiniam teisiniam

reikalavimui patenkinti. Galutinai apie vieojo intereso buvim ar nebuvim sprendia teismas, nagrinjantis civilin byl, ikelt pagal prokuroro iekin. I bylos duomen matyti, kad prokuroras kreipsi teism su iekiniu praydamas priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui jo imoktas S. P. ligos paalpas, sualojus jos sveikat eismo vykio metu, kurio kaltininku pripaintas atsakovas V. M. Valstybinio socialinio draudimo staiga, praydama teismine tvarka apginti j teises ir teistus interesus, kreipsi prokuratr 2004 m. gruodio 8 d. ratu. vertinus bylos aplinkybes, taip pat atsivelgiant tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondas utikrina valstybins socialins apsaugos sistemos egzistavim, kurios priemonmis pagal Valstybinio socialinio draudimo statym visikai ar i dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir statym nustatytais atvejais j eim nariams dl draudimini vyki prarastos darbo p ajamos arba apmokamos papildomos ilaidos, kasacinio teismo teisj kolegija sutinka su emesns instancijos teism ivada, kad alos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondui, tinkamas ir operatyvus atlyginimas tiesiogiai susijs su vis, mokani mokas socialinio draudimo fondui, taip pat turini teis gauti imokas i socialinio draudimo fondo, interesais, taigi socialinio draudimo staigos turtos ilaidos yra vieojo intereso dalis. Dl to pagrsta apeliacinio teismo ivada, kad atsakovas nepagrstai gin nagrinjamoje byloje vertina kaip paprast civilin turtin gin, susijus su pinigini l priteisimu savarankikos biudetins staigos sskait. Atsivelgdama tai, kas idstyta, kolegija konstatuoja, kad iomis aplinkybmi s prokuroras, vadovaudamasis nurodytomis statym nuostatomis, turjo teis kreiptis teism su iekiniu, o teismas, priimdamas prokuroro pateikt iekin, nei CPK 49 straipsnio 1 dalies, nei Prokuratros statymo 19 straipsnio nuostat nepaeid. 3K-3-666/2006 PROKURORO TEIS GINTI VIEJ INTERES Dl iekinio senaties, prokurorui pareikus iekin dl institucij sprendim, kuriais atkurtos piliei nuosavybs teiss ilikus nekilnojamj turt, taikymo taisykli Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dal iekinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkam institucij sprendimai dl nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo gali bti apsksti teismui per 30 dien nuo i sprendim teikimo pilieiams dienos. Paymtina, kad gindamas viej interes prokuroras gali kreiptis teism ne tik esant tvirtintam pagrindui (asmens, valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos praneimui, pasilymui, pareikimui, skundui), bet ir savo iniciatyva, nustats vieojo intereso paeidimo fakt, taip pat ir tais atvejais, kai kit institucij pareignai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viej interes, nesim priemoni paeidimams paalinti (Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. gruodio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prie Vilniaus apskrities virininko administracij ir kt., byla Nr. 3K-3677/2005, suformuluota taisykl, kad Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik pilieiams, kuriems priimtas sprendimas dl nuosavybs teisi atkrimo, ir asmenims, kuri teises ar statym saugomus interesus is sprendimas paeidia ir kurie kreipiasi teism gindami savo teises ir statym saugomus interesus. Prokurorai nra subjektai, dalyvaujantys nuosavybs teisi atkrimo procese, taiau teism su reikalavimu panaikinti sprendim dl nuosavybs teisi atkrimo pagal analogijos princip jie gali kreiptis per 30 dien termin, kuris skaiiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomen, leidiani daryti ivad, kad is sprendimas paeidia viej interes. Teisj kolegija konstatuoja, kad teismai vertino byloje surinktus rodymus, atsivelg visas reikmingas aplinkybes ir padar pagrst ivad, kad prokuroras apie galimus teiss paeidimus, atkuriant nuosavybs teises J. K., suinojo tik 2005 m. birelio mnes. Dl to teisj

kolegija nurodo, kad teismai teisingai nustat iekinio senaties termino pradios moment ir netaik iekinio senaties, nes jos terminas nebuvo pasibaigs iekinio pareikimo metu. Pabrtina, kad tai atitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik, suformuot taikant ir aikinant iekinio senat reglamentuojanias teiss normas. Dl prokuroro teiss pareikti iekin vieajam interesui ginti Pagal CPK 5 straipsnio 3 dal, 49 straipsnio 1 dal statymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikti iekin vieajam interesui ginti. Prokuroro teis ginti viej interes detaliau apibrta Prokuratros statymo (2003 m. balandio 22 d. statymo Nr. IX-1518 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teiss normoje nustatyta, kad prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej interes gina statym nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroro teis pareikti iekin, pareikim, praym civilinio proceso tvarka yra tik vienas i Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyt vieojo intereso gynimo bd (Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paymtina, kad nei CPK 49 straipsnio 1 dalyje, nei Prokuratros statymo 19 straipsnyje nenustatytas atvej, kada prokuroras, gindamas viej interes, gali kreiptis teism, sraas. Teisj kolegija nurodo, kad, pirma, prokuroras gali kreiptis teism tada, kai tokia jo teis yra tiesiogiai nustatyta statymuose, nurodant konkret teisin santyk arba byl kategorij. tvirtindamas tok teisin reglamentavim statym leidjas kartu patvirtina, kad tokiais atvejais yra vieasis interesas, taip pat valstybs tiksl utikrinti asmen teisi ir teist interes apsaug. Antra, gindamas viej interes prokuroras gali kreiptis teism remdamasis bendrojo pobdio teiss normomis, kuriose nustatyta tokia jo teis (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalis). iuo atveju vieojo intereso gynimas apima asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio (vieojo ar privataus)) ar asmen grups, visuomens, valstybs teisi ir teist interes, kuriuos paeidus bt paeistas ir vieasis interesas, gynim. Byloje nustatyta, kad, neteistai ir nepagrstai atkrus pretendentui nuosavybs teises nekilnojamj turt, buvo paeistos kit pretendent teiss nuosavybs teisi atkrim. Dl to nurodyt asmen teisi gynimas yra ir vieojo intereso gynimas, siekiant, kad asmen nuosavybs teiss bt atkuriamos, laikantis statym reikalavim, o valstybs ir savivaldybs institucijos, sprsdamos nuosavybs teisi nekilnojamj turt atkrimo klausimus, laikytsi statymo bei kit teiss akt reikalavim. Taigi teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamoje byloje Kauno apygardos prokuroras, remdamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalimi, turjo teis kreiptis teism ir ginti viej interes.

Civilin byla Nr. 3K-3-573/2009 Iekovai pra nustatyti bendravimo tvark su vaikaite M. M. (vliau pavard pakeista V.), gimusia 2006 m. sausio 21 d., pagal j pasilyt plan. Teismo posdio metu atsakovs atstovas papra bylos nagrinjim sustabdyti, motyvuodamas tuo, kad yra paduotas praymas dl M. M. (V.) vaikinimo. Jeigu bus isprstas vaikinimo klausimas, tai nebus pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvark, nes vaiko ryiai su giminaiiais pagal kilm nutrks. Dl teismo teiss sustabdyti byl (CPK 164 straipsnis) ioje byloje nagrintinas teiss klausimas ar apeliacins instancijos teismas tinkamai taik CPK 164 straipsnio 4 punkt, kuriame tvirtinta teismo teis sustabdyti byl ne konkreiai statyme nurodytais, bet kitais atvejais, kai teismas pripasta, jog byl sustabdyti yra btina. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje ne kart konstatuota, kad, atsivelgiant bylos sustabdymo pagrindus, statyme iskiriamos dvi bylos sustabdymo rys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinjim, o

fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje tvirtintas ne teismo pareigojimas, o teis sustabdyti byl. Dl to teismas, sprsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausim, net formaliai esant statyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo klausim sprsti atsivelgdamas konkreias nagrinjamos bylos aplinkybes. CPK 164 straipsnyje tvirtintas neprivalom civilins bylos sustabdymo pagrind sraas yra neisamus (io straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali bti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripasta, jog tai btina), taigi teismas kiekvienu konkreiu atveju sprendia, ar yra pagrindas sustabdyti byl. Teismo diskrecijos teis sustabdyti byl turt bti gyvendinama vertinus bylos sustabdymo btinum pagal konkreioje byloje susiklosiusi procesin situacij, taiau kartu nepaeidiant proceso koncentracijos principo, utikrinanio vieno i pagrindini civilinio proceso tiksl kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali tinkam taikym (CPK 2 straipsnis) bei asmens teiss, kad byl, kurioje sprendiama jo civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas, teismas inagrint per kiek manoma trumpesn laik, realizavim (mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dl civilins bylos sustabdymo, t. y. joki procesini veiksm joje neatlikimo, turi bti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi bti aiks ir isams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje UAB Baltoji Vok v. AB Kanapa, bylos Nr. 3K-3-107/2008, iaikino, kad teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti byl pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt, turi isiaikinti, ar tai pateisinama proceso trukms ir intensyvumo aspektais, kad nebt paeista asmens teis teism pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, ir sprendim dl civilins bylos sustabdymo turi aikiai ir pagrstai motyvuoti, kad is atitikt teisinio apibrtumo reikalavimus. Civilin byla Nr. 3K-3-418/2009 Pareikja N. R. pateik praym sustabdyti civilins bylos dl proceso atnaujinimo nagrinjim iki bus isprsta administracin byla Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareikjas M. L. kreipsi Kauno miesto apylinks teism su praymu atnaujinti proces Kauno miesto apylinks teismo civilinje byloje Nr. 2-4333/2004, panaikinti Kauno miesto apylinks teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendim, kuriuo nutraukta jo ir N. L. santuoka ir patvirtinta sutartis dl santuokos nutraukimo pasekmi. Savo praym pareikjas grind tuo, kad sutarties dl santuokos nutraukimo sudarymo metu jis negaljo suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti dl savo psichins sveikatos bkls. Dl civilins bylos sustabdymo, nagrinjant praym atnaujinti proces Teismas, gavs praym atnaujinti proces, vis pirma sprendia praymo primimo klausim, patikrindamas, ar praymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas, nenustats CPK tvirtint pagrind nepriimti praymo dl proceso atnaujinimo, praym priima. Primus praym atnaujinti proces prasideda kita stadija praymo atnaujinti proces nagrinjimas. Teismas isiunia praymo nuoraus alims ir tretiesiems asmenimis, paskiria praymo atnaujinti proces nagrinjimo teismo posdyje dat (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrindamas praym teismo posdyje, klausim dl praymo pagrstumo sprendia i esms, t. y. dalyvaujant alims ir pareikjui, teisjas patikrina, ar praymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrstas statyme nustatytais pagrindais. Teismas, sprsdamas dl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar praymas paduotas statyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, taiau neatlieka isami os proceso atnaujinimo pagrind analizs, nes tai jau reikt pakartotin bylos nagrinjim, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti proces primimo ir bylos nagrinjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). i stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti proces arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti proces. Proces byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi bti nurodytas atnaujinimo pagrindas.

Primus nutart proces atnaujinti prasideda kita stadija pakartotinis bylos nagrinjimas. Atnaujinus bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti proces. Atnaujinus proces, teismas turi pasisakyti dl vis pareikjo (pareikj) nurodyt proceso atnaujinimo pagrind ir juos analizuoti atsivelgdamas visas bylos aplinkybes, nes tik itaip galima atsakyti klausimus, ar pareikjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai i tikrj leidia abejoti byloje priimto ir siteisjusio sprendimo (nutarties) teistumu ir pagrstumu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Serfas v. BAB Dara, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimo pagrind pagrstumas, t. y. pareikjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikm visos bylos kontekste, yra patikrinamas byl nagrinjant i naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) i statymo nustatyt pagrind, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti proces. Nagrinjamoje byloje dar tik sprendiamas praymo atnaujinti proces klausimas ir tik teismui primus nutart atnaujinti proces teismas byl nagrins pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt teismas privalo sustabdyti byl, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Teisj kolegija konstatuoja, kad, atsivelgiant nurodytas proceso atnaujinimo stadij (praymo primimo, praymo nagrinjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir slygas, pripaintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu praymo atnaujinti proces nagrinjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prietarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aikinania Europos mogaus Teisi Teismo praktika dl teismo pareigos utikrinti spart proces (r., pvz., cituot sprendim Herbst v. Germany, 78, kt.), neat itinka civilinio proceso tikslo kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teisj kolegija, remdamasi tuo, kas idstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dl netinkamo CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, pagrsti, todl teism nutartys dl civilins bylos sustabdymo naikintinos ir pareikjos praymas sustabdyti civilin byl atmestinas. Civilin byla Nr. 3K-3-118/2010 Byloje nagrinjami teiss klausimai dl skolininko elektros energijos vartotojo kalts, kaip civilins atsakomybs slygos, prezumpcijos ir kreditoriaus patirt nuostoli (alos) dydio nustatymo tvarkos. Dl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte tvirtinto kasacijos pagrindo CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas bylos perirjimo kasacine tvarka pagrindas jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas iuo pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuot teiss aikinimo ir taikymo praktik bei argumentuotai pagrsti, kad i praktika nagrinjamoje byloje ginijamu teiss klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik, suformuot bylose, kuri ratiodecidendi sutampa su nagrinjamos bylos faktine fabula. Kasacinis teismas yra nurods, kad nagrindamas bylas teismas teiss normas aikina ir taiko ne a priori, o konkreioje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes ir ias siedamas su taikytina teiss norma. Dl to kiekvienas teismo pateiktas teiss aikinimas gali ir turi bti suprantamas ir aikinamas tik konkreios bylos kontekste, nes is aikinimas yra ne aikinimas a priori, o teismo sprendimo konkreioje byloje ratiodecidendi. Bandymas taikyti teiss taikymo taisykles, suformuluotas konkreiose teismo bylose, neturiniose esminio panaumo su byla, kuri nagrinjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikt t pat, kaip taikyti teiss norm

teisiniam santykiui, kurio i norma nereglamentuoja. Dl to Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinimai taikytini tik teismams nagrinjant panaias savo faktinmis aplinkybmis bylas t byl, kuri nagrindamas Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino atitinkam teiss norm (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Kaiiadori rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viej interes, v. AB VST, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegus 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje V. G. v. V Vilniaus butai, bylos Nr. 3K-7-161/2009; kt.). Bendrosios kompetencijos teism susisaistymas savo pai sukurt precedent (sprendim analogikose bylose) bei emesns instancijos bendrosios kompetencijos teism susaistymas auktesns instancijos bendrosios kompetencijos teism sprendim (precedent t kategorij bylose) neivengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat (norm, princip) turinio, taip pat i teiss nuostat taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnse bylose, interalia anksiau sprendiant analogikas bylas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. lapkriio 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Speisuva v. UAB M -1, bylos Nr. 3K-3498/2009). Civilin byla 3K-7-363/2008 Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas yra iimtin procesin priemon. io instituto tikslas ivengti galimo neteisto teismo sprendimo teisini padarini ir taip vykdyti teisingum, apginant ne tik privai asmen, bet ir viej interes, kai to negalima padaryti instancine tvarka (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugpjio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje Vilniaus m. savivaldyb v. UAB Pramonin santechnika ir kt., Nr. 3K-3-485/2006). Atnaujinus bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas specifinis, reikalaujantis vertinti vidaus teism ir ETT jurisdikcijos santyk, proceso atnaujinimo pagrindas kai ETT pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika. Nagrinjamos bylos ribos yra patikrinimas, ar ETT 2008 m. sausio 8 d. sprendimas, priimtas inagrinjus byl J. prie Lietuv (pareikimo Nr. 5457/03), sudaro pagrind pakeisti byloje priimtus procesinius sprendimus ir imtis priemoni tinkamai apginti paeistas iekovo teises, taip vykdant teisingum. Nauj iekinio reikalavim reikimas kasacins instancijos teisme yra negalimas, todl teisj kolegija pareikjo reikalavimus nagrinja neperengdama pradinio iekinio rib. Dl mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos santykio su valstybs vidaus teiss sistema; dl nacionalini teism ir ETT jurisdikcijos santykio ETT sprendimai valstybms narms yra privalomi ir turi bti vykdomi, sprendim vykdymo prieir vykdo Ministr Komitetas (Konvencijos 46 straipsnis). Europos Tarybos Ministr Komitetas 2000 m. sauso 19 d. rekomendacijoje Nr. 2 valstybms narms ,,Dl byl perirjimo ar proceso atnaujinimo nacionaliniu lygmeniu po Europos mogaus Teisi Teismo sprendim primimo konstatavo, kad tam tikromis aplinkybmis tam, kad bt pasiektas asmens teisi gynimo tikslas grinti j t padt, kurioje buvo iki Konvencijos paeidimo (restitutioinintegrum), gali nepakakti Konvencijos 41 straipsnyje tvirtinto teisingo atlyginimo, todl pasil valstybms nacionalinse teiss sistemose numatyti priemones, skaitant proceso atnaujinim, kad bt utikrinta galimyb perirti bylas, kuriose Teismas konstatavo Konvencijos paeidim. Taigi, proceso atnaujinimas nacionaliniuose teismuose gali bti priemon ETT konstatuoto asmens teisi, garantuot Konvencijoje, paeidimo pasekmms paalinti ir pasiekti restitutioinintegrum nevirijant Konvencijoje tvirtint garantij rib.

Teisj kolegija konstatuoja, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas siteisjusi teism sprendim perirjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali bti konstatuotas tada, kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, jog valstybs vidaus teism priimti procesiniai sprendimai dl asmens teisi ir laisvi gynimo paeidia Konvencij ir tam, kad paeistos teiss bt atkurtos nevirijant Konvencijoje ar valstybs vidaus statymuose tvirtint mogaus teisi garantij rib, reikalinga taikyti papildomas nacionalines teisi gynimo priemones. Civilin byla Nr. 3K-3-262/2009 Dl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu Lietuvos Respublika, ratifikuodama mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij (toliau Konvencija), pripaino Europos mogaus Teisi Teismo jurisdikcij. ETT priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes, t. y. valstyb Konvencijos dalyv, kuri yra bylos alis, sipareigoja vykdyti galutin Teismo sprendim (Konvencijos 46 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas specifinis, reikalaujantis vertinti alies vidaus teism ir ETT jurisdikcijos santyk, proceso atnaujinimo pagrindas kai ETT pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika. Dl nagrinjamos bylos yra Europos mogaus Teisi Teismo 2008 m. lapkriio 25 d. sprendimas, priimtas inagrinjus byl Armonien prie Lietuv (Armonien v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008), kuriuo ei teisj balsais prie vien nusprsta, kad buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis. Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad nurodytas ETT sprendimas sudaro pagrind atnaujinti bylos nagrinjim pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkt ir, nesant reikalingumo papildomai pasirengti bylai nagrinti kas aciniame teisme, be to, atsivelgiant tai, kad, byl nagrinjant raytinio proceso tvarka, nereikalingas dalyvaujani byloje asmen sutikimas, kasacinis teismas pradeda byl nagrinti i esms. Dl pakartotinio bylos nagrinjimo atnaujinus proces kasaciniame teisme rib Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinjim, kasacinis teismas byl nagrinja pagal kasacinio proceso taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinjamos bylos ribos yra patikrinimas, ar ETT 2008 m. lapkriio 25 d. sprendimas byloje Armonien prie Lietuv (Armonien v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008) sudaro pagrind pakeisti byloje priimtus procesinius sprendimus ir imtis priemoni tinkamai apginti iekovo teises, taip vykdant teisingum. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas siteisjusi teism sprendim perirjimo proceso atnaujinimo tvarka pagrindas gali bti konstatuotas tada, kai ETT pripasta, jog valstybs vidaus teism priimti procesiniai sprendimai dl asmens teisi ir laisvi gynimo paeidia Konvencij ir tam, kad paeistos teiss bt atkurtos pagal Konvencijos ar valstybs vidaus statymuose tvirtintus mogaus teisi ir laisvi garantij standartus, reikalinga taikyti papildomas nacionalines teisi gynimo priemones. Paymtina, kad ETT nevertina mogaus teisi paeidimo nacionalins teiss poiriu. Klausimas, ar buvo paeistos valstybs vidaus teisje nustatytos mogaus teisi garantij ribos, yra nacionalini teism kompetencija. Nagrinjamos bylos atveju matyti, kad ETT, sprendime konstatuodamas pareikjos teisi paeidim, konkreiai nenustat, kad io paeidimo prieastis buvo byl nagrinjusi teism veiksmai. Teismas, atsivelgs tai, kad paeidimo padarymo metu nacionalinje teisje buvo normos, kuri pagrindu pareikjas turjo galimyb ginti paeistas teises, paeidimu pripaino alos atlyginimo dydio statymin ribojim, kuris lm tai, kad priteistas didiausias galimas alos atlyginimas (10 000 Lt) buvo nepakankamas, neproporcingas asmens patirtai alai kompensuoti. Nagrinjamai bylai reikminga yra tai, ar ETT konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio paeidimas pareikjos atvilgiu yra iliks. Minta, kad Teismas, konstatavs, jog pareikja patyr neturtins alos, kuri nra pakankamai atlyginta, pagal Konvencijos 41 straipsn skyr pareikjai 6500 eur sum bei atmet kitus pareikjos reikalavimus dl teisingo atlyginimo (buvo reikalauta 90 000 Lt neturtinei alai atlyginti). Konstatuotina, kad ETT savo sprendimu paalino iki tol egzistavusi pareikjos teisi paeidimo

situacij. Nagrinjamoje byloje kasacinio teismo teisj kolegija nenustat teisins galimybs padidinti neturtins alos atlyginim pareikjos nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu. Civilin byla Nr. 3K-3-20/2010 Pareikjas TromsoMekaniske AS kreipsi teism praydamas taikyti laikinsias apsaugos priemones udrausti vejybiniam kolektyviniui kiui ZimniajaZolotica nuosavybs teise priklausaniam laivui MountKent iplaukti i Klaipdos uosto, udrausti laiv parduoti, dovanoti, keisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dl kuri keistsi laivo savininkas ar sumat laivo vert, taip pat supjaustyti laiv metalo lau. Dl laikinj apsaugos priemoni taikymo Laikinosios apsaugos priemons yra kompleksas teismo taikom po vien ar kelias priemoni dl atsakovui priklausanio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, l, turtini teisi) nuosavybs teisi apribojim ir kit pareigojim, draudim ar veiksm sustabdymo, kuriais siekiama utikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, vykdym bei kartu ivengti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebemanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemons yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesins priemons, kuriomis nesprendiamas tarp ali kils materialusis teisinis ginas, o tik imamasi statymuose nustatyt priemoni, kad ateityje, ali gin isprendus, bt neapsunkintas ir apskritai bt manomas priimto sprendimo gyvendinimas, t. y. vykdymas. iam tikslui pasiekti nustatyta, kad laikinj apsaugos priemoni taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareikus iekinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Laikinj apsaugos priemoni taikymo poreik lemia individualios ali gino, t. y. bylos, aplinkybs. Teismo atsisakymas taikyti laikinsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujani byloje asmen ar kit suinteresuot asmen teiss kreiptis su pakartotiniu praymu, atitinkamai j motyvuojant bei taip gyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad praymo dl laikinj apsaugos priemoni taikymo isprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatyt padarini, t. y. draudimo su tuo paiu praymu kreiptis teism pakartotinai. i ivad pagrindia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinj apsaugos priemoni klausimu gali bti ne tik skundiama instancine (iskyrus kasacij) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinj apsaugos priemon taiks teismas gali laikinj apsaugos priemon pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi ias panaikinti (CPK 150 straipsnis). Dl jr laivo areto, kaip laikinosios apsaugos priemons, taikymo Taigi ir dl jr laivo, kuris pagal statym prilygintas nekilnojamajam daiktui, esant statyminiam pagrindui, gali bti taikoma laikinoji apsaugos priemon atsakovo nekilnojamojo daikto aretas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, jr laivo areto galimyb nustatyta ir 1952 m. Tarptautinje konvencijoje dl kai kuri taisykli, susijusi su jr laiv aretu, suvienodinimo (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis, 2, 3 straipsniai). Lietuvos Respublika i Konvencij ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. statymu Nr. IX-802, ji Lietuvoje sigaliojo nuo 2002 m. gegus 4 d. i Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir sudaro pagrind jr laivo aretui jrinio reikalavimo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CK 1.13 straipsnis, CPK 1 straipsnio 3 dalis). Taigi jrinio reikalavimo atveju jr laivo aretas kaip laikinoji apsaugos priemon turt bti taikoma kaip ne CPK, bet Konvencijoje nustatyta jrinio reikalavimo utikrinimo priemon (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Konvencijos 1 straipsnio 1, 2 dalys, 2, 3 straipsniai). Pagal Konvencij jr laivas gali bti aretuotas bet kurios susitarianiosios valstybs jurisdikcijoje, siekiant utikrinti kiekvieno jrinio reikalavimo vykdym (Konvencijos 2 straipsnis). Konvencijos nuostatos leidia teismui jr laiv aretuoti net ir tada, kai is teismas neturi jurisdikcijos nagrinti gin i esms, o jeigu laivo areto klausimas sprendiamas dar nepareikus iekinio, tai teismas, aretuodamas laiv, nustato termin, per kur iekovas turi pareikti iekin teisme, turiniame jurisdikcij nagrinti gin i esms. Tuo atveju, jeigu per nustatyt termin iekinys nepareikiamas ar teism nesikreipiama, atsakovas gali kreiptis dl laivo ilaisvinimo (Konvencijos 7 straipsnio 2, 4 dalys). Aplinkyb, kad aretuotas

laivas priklauso ne vienam, bet dviem savininkams, i kuri tik vienam reikiamas jrinis reikalavimas, nedaro laivo areto negalimo. Antra vertus, Konvencijos nuostatos jrinio reikalavimo atveju galina taikyti aret jr laivui net tuo atveju, kai dl jrinio reikalavimo atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas (Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis). Laikinj apsaugos priemoni taikymas turtui, priklausaniam bendrosios nuosavybs teise keliems savininkams, atitinka ir CPK 145 straipsnio nuostatas. Dl proceso atnaujinimo galimybs byloje, kurioje buvo sprstas jr laivo areto klausimas, teismui neturint jurisdikcijos nagrinti gin i esms Minta, kad proceso atnaujinimas galina byl nagrinti pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengiant rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Praymas atnaujinti proces, iskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktuose nurodytais pagrindais, paduodamas byl nagrinjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi, skirtingai nuo teismo sprendimo ar nutarties perirjimo instancine tvarka, proceso atnaujinimo atveju sprendim ar nutart tikrina ne auktesns instancijos teismas, o sprendim (nutart) prims teismas. Taiau teismo nealikumo principui utikrinti nustatytas draudimas, pagal kur tiek nagrinjant praym atnaujinti proces, tiek byl, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisjas, dl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas (CPK 21 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu praymu dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nra isprendiamas ali ginas. Pagal Konvencij jr laivo aretas apibriamas kaip laivo sulaikymas teismo nurodymu, siekiant utikrinti jrinio reikalavimo vykdym (Konvencijos 1 straipsnio 2 punktas). Tai taip pat patvirtina ios priemons taikymo skirtum nuo ali gino i esms isprendimo. Minta, kad laikinj apsaugos priemon taiks teismas turi teis i priemon ne tik pakeisti, bet ir panaikinti. Netgi tuo atveju, jei dl pirmosios instancijos teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni buvo paduotas atskirasis skundas, statyme nustatyta galimyb iam teismui, sutinkant su atskiruoju skundu, raytinio proceso tvarka panaikinti skundiam nutart (CPK 151 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Visa tai patvirtina, kad proceso atnaujinimo institutas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausimais apskritai netaikytinas. Nesant i esms isprsto ali gino bei esant galimybei teismui, pritaikiusiam laikinj apsaugos priemon jr laivo aret paiam i priemon panaikinti, proceso atnaujinimo instituto taikymas iam klausimui reikt io proceso paskirties ir juo siekiam tiksl (ekstraordinarumo ir galimybs byl inagrinti pakartotinai sudarymo) paneigim. Taigi proceso atnaujinimas dl laikinj apsaugos priemoni taikymo negalimas, nes kaip toks jis nenagrintinas teisme (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Civilin byla Nr. 3K-3-22/2011 Dl rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli nepaeidimo rodinjimo ir rodym vertinimo taisykls reglamentuotos CPK 176185 straipsniuose. Dl j pasisakyta gausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinje byloje G. . v. Knyg prekybos valstybins firmos Knyga Raseini filialas, byla Nr. 3K-3-260/2001; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinje byloje J. V. v. UAB Arijus, byla Nr. 3K-3-423/2010; kt.). vertinusi apeliacins instancijos teismo nutarties turin, teisj kolegija konstatuoja, kad teismai byloje surinktus rodymus analizavo pagal CPK reikalavimus, tinkamai paskirst rodinjimo pareig alims, todl nepaeid proceso teiss norm, reglamentuojani rodymus ir rodinjim. Paymtina, kad kasacinio skundo argumentais dl neva teismo padaryt rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli paeidim, kasatorius kelia i esms fakto klausimus, t. y. nurodo, kad apeliacins instancijos teismas neteisingai nustat iekovui priteistin sum. Teisj kolegija atkreipia dmes tai, kad kasacinis teismas netiria pirmosios ir apeliacins instancij teism nustatyt faktini aplinkybi, yra j saistomas ir negali nustatyti nauj fakt (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dl to ie kasacinio skundo argumentai atmestini. Civilin byla Nr. 3K-3-546/2010

Byloje kilo ginas dl teiss norm, reglamentuojani proceso atnaujinim civilinje byloje, kai praym pateikia prokuroras, ginantis viej interes, remdamasis apeliacins instancijos teismo sprendime padaryta aikia teiss normos taikymo klaida, aikinimo ir taikymo. Dl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto aikinimo ir taikymo Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso atnaujinimo institut reglamentuojanios teiss normos turi bti aikinamos ir taikomos pagal io instituto tikslus ir udavinius. Proceso atnaujinimo tikslas utikrinti teisingumo vykdym bei tinkam teiss teismin gynyb gyvendinim tada, kai asmuo nebeturi galimybs apginti savo paeist teisi ir interes naudodamasis teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols instancins sistemos bdais. Procesas turi bti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti paeist privat asmens ar viej interes nusveria poreik isaugoti siteisjusiu teismo sprendimu nustatyt teisini santyki stabilum, proceso ekonomikumo ir koncentracijos principus. Vienas esmini teisins valstybs principo element - teisinio apibrtumo principas suponuoja, kad siteisj teism sprendimai gali bti perirti tik esant statyme tvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterij (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K -391/2008; 2008 m. balandio 15 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybin mokesi inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali bti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiki teiss normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perirtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras praymus atnaujinti proces iame punkte nurodytu pagrindu taip pat turi teis paduoti ir dl teismo sprendim (nutari), kurie buvo perirti apeliacine tvarka. Aikindamas i teiss norm kasacinis teismas yra konstatavs, kad, statyme nevardijus, kokia teiss normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiki, i svoka laikytina vertinamja, jos turin konkreiu atveju turi atskleisti praym atnaujinti proces nagrinjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti proces gali bti teiss normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teiss normas. Kartu paymtina, kad klaida turi bti ne tik aiki, bet ir esmin, t. y. tokia, kuri daro sprendim (nutart) neteist (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB ,,flyLAL-LithuaniaAirlines ir kt. v. V Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3247/2010). Pagal statym teis paduoti praym atnaujinti proces turi alys ir tretieji asmenys, taip pat netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas (nutartis) paeidia j teises ar statym saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis), taiau ie asmenys gali kreiptis teism su praymu atnaujinti proces CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dl kurio praoma atnaujinti proces, nebuvo perirtas apeliacine tvarka. Demokratinje teisinje valstybje teisinis visuomenini santyki reglamentavimas grindiamas vieojo intereso, kaip pamatini visuomens vertybi, prioritetine gynyba; kad bt utikrinta vieojo intereso apsauga, statymo leidjo CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praymus atnaujinti proces, siekiant apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Generalinis prokuroras turi teis prayti atnaujinti proces CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ne tik dl apeliacine tvarka neperirt pirmosios instancijos teismo sprendim, bet ir tada, kai sprendimas (nutartis) yra perirtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldyb, bylos Nr. 3K-3130/2005; 2005 m. birelio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje Maeiki rajono savivaldybs Vaik teisi apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB ,,flyLAL-LithuaniaAirlines ir kt. v. V Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010). Be to, generalinis prokuroras turi teis paduoti praym visose bylose, nepaisant to, ar prokuroras dalyvavo ankstesniame teismo procese.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte tvirtinta galimyb dl viej interes paeidusios teiss taikymo klaidos perirti byl, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum bei pagrstum instancine tvarka patikrino apeliacins instancijos teismas. Kai procesas atnaujinamas dl apeliacine tvarka perirt teismo sprendim (nutari), turi bti patikrinamas abiej instancij tiek pirmosios, tiek apeliacins - teism sprendim teistumas ir pagrstumas. Teisj kolegija konstatuoja, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu generalinis prokuroras gali paduoti praym atnaujinti proces visais atvejais, kai byla ubaigta pirmosios ar apeliacins instancijos teismo sprendimu, nepaisant to, ar skirting instancij teism sprendimai vienodi, ar apeliacins instancijos teismas yra pakeits pirmosios instancijos teismo sprendim ar prims nauj. Tokias ivadas patvirtina teism praktika, pvz., kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. balandio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje D. P. ir kt. v. AB Kauno alus ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2008, nagrintas praymas dl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kai apeliacins instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas. Proceso atnaujinimo instituto specifika pasireikia interalia skirtingai negu instancinio nagrinjimo atveju reglamentuojant byl nagrinjanio teismo teises ir priimto sprendimo teisines pasekmes. CPK 367 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai praymas atnaujinti proces pagrstas kitais pagrindais, negu nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, praymas paduodamas pirmosios instancijos teismui, pagal CPK 371 straipsnio 3 dal, teismui sprendim (nutart) pakeitus ar primus nauj sprendim (nutart), ankstesni teism sprendimai (nutartys) netenka teisins galios. Taigi i esms statyme nustatyta bendrosios teism sprendim instancins hierarchijos taisykls iimtis, pagal kuri pirmosios instancijos teismo sprendimas gali lemti auktesni instancij teism priimt sprendim galiojim. Kartu paymtina, kad i iimtis yra santykin, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas dl proceso atnaujinimo gali bti perirtas instancine tvarka. Dl aptart aplinkybi teisj kolegija pripasta pagrstais kasatoriaus argumentus dl neteisingo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto norm taikymo ir konstatuoja, kad byl nagrinj teismai negaljo atsisakyti atnaujinti proces dl to, kad byla buvo ubaigta apeliacins instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendim ir primus nauj, bei dl to, kad praymas pateiktas pirmosios instancijos teismui. Dl CPK 386 straipsnio 1 dalyje nustatyto trij mnesi termino pradios, kai praym atnaujinti proces pateikia generalinis prokuroras CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praymas atnaujinti proces gali bti pateikiamas per tris mnesius nuo tos dienos, kuri j pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti aplinkybes, sudaranias proceso atnaujinimo pagrind. Kai proces praoma atnaujinti dl teismo sprendime padarytos esmins teiss taikymo klaidos ir praym pateikia byloje dalyvav asmenys, tai termino praymui atnaujinti proces pradia paprastai pripastama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 24 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. K. v. Klaipdos apskrities virininko administracija, bylos Nr. 3K-3-183/2010). Kai praym atnaujinti proces pateikia byloje nedalyvav asmenys, taip pat ir generalinis prokuroras, termino praymui paduoti pradia per se nesiejama su teismo sprendimo ar nutarties paskelbimu, kiekvienu konkreiu atveju turi bti konstatuotos aplinkybs, rodanios, kad asmuo suinojo ar turjo suinoti apie teismo sprendim, paeidiant privat ar viej interes. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, grindiamas prokuror veiklos ir procesinio statuso savarankikumu, nesuteikia pagrindo ivadai, kad ta aplinkyb, jog teritorinis prokuroras pagal savo kompetencij, gindamas viej interes, pareikia iekin teismui, per se reikia, kad generalinis prokuroras ino ar turi inoti apie vieojo intereso paeidimo atvej. Civilin byla Nr. 3K-3-209/2009 I. Gino esm

Iekovas pra priteisti i atsakovo 36 606 156,42 Lt alos atlyginim dl negaut pajam. 2003 m. spalio 7 d. V. K. pareikimu pra teism traukti j byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, iekovo pusje. iauli apygardos teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartimi, rayta teismo posdio protokol, trauk V. K. treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, iekovo pusje, o 2008 m. balandio 9 d. nutartimi panaikino i V. K. procesin padt. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Teisj kolegija nagrinjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aikino ir taik proceso teiss normas, reglamentuojanias civilini byl sujungim, traukim byl treiaisiais asmenimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dl civilini byl sujungimo Teisj kolegija konstatuoja, kad iauli apygardos teismo 2008 m. balandio 4 d. nutartimi civilin byla pagal iekovo likviduojamos UAB ,,Klevo lapas iekin atsakovui AB ,,Maeiki nafta dl alos versle atlyginimo buvo perduota teisjui, nagrinjaniam UAB ,,Klevo lapas bankroto byl, o iauli apygardos teismo 2008 m. balandio 9 d. nutartimi bankroto byl nagrinjantis teisjas civilin byl pagal iekovo likviduojamos UAB ,,Klevo lapas iekin atsakovui AB ,,Maeiki nafta dl alos versle atlyginimo prim savo inion, pridjo UAB ,,Klevo lapas bankroto bylos mediag. UAB ,,Klevo lapas bankroto byla ir civilin byla pagal iekovo likviduojamos UAB ,,Klevo lapas iekin atsakovui AB ,,Maeiki nafta dl alos versle atlyginimo neatitinka CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyt kriterij, leidiani sujungti civilines bylas, t. y. tai nra vienars bylos, kuriose dalyvauja tos paios alys, ir ne bylos pagal vieno iekovo iekinius skirtingiems atsakovams ir ne pagal skirting iekov iekinius tam paiam atsakovui, nurodyt byl sujungimas nelemt greitesnio ir teisingo gin inagrinjimo, pareikti reikalavimai nra tarpusavyje taip susij, kad byl negalima inagrinti skyrium. Dl iekovo - bankrutuojanios mons - kreditori traukimo byl treiaisiais asmenimis Kasacinio skundo argumentai, kad net jei civilin byla pagal iekovo likviduojamos UAB ,,Klevo lapas iekin atsakovui AB ,,Maeiki nafta dl alos versle atlyginimo nebt sujungta su UAB ,,Klevo lapas bankroto byla, kreditoriai turi teis dalyvauti ioje civilinje byloje treiaisiais asmenimis, nepagrsti. Civilinio proceso teiss treij asmen instituto tikslas - utikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip gyvendinim. Tiek tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (CPK 47 straipsnis), turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi ir statymo tvirtint galimyb interes gyvendinti stodami prasidjus teismin gin. Esminiai treij asmen su savarankikais reikalavimais ir treij asmen be savarankik reikalavim teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo j teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareikian tys savarankikus reikalavimus, turi savarankik, gino alims priepastatom, materialin teis gino dalyk, todl j gali ginti naudodamiesi visomis ali procesinmis teismis, tarp j - ir teise pasirinkti teisi gynimo bd (pareikti iekin jau prasidjusiame procese ar pradti nauj proces). Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, nra tiesioginiai tarp ali atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, taiau jie yra susij materialiniais teisiniais santykiais su viena i ali taip, kad priimtas teismo sprendimas daro tak j teisi apimiai; jie dalyvauja byloje vienos i gino ali pusje tam, kad ivengt savo teisins padties pablogjimo, ir gali bti traukiami prasidjus proces ne tik savo pai iniciatyva, bet ir kit dalyvaujani asmen ar teismo valia (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje K. V. v. Kamaj ems kio bendrov, bylos

Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje EuroimportRudorferGmbH v. UAB Filipopolis, bylos Nr. 3K-3-81/2004). Teismas nagrinjamoje byloje savo iniciatyva netrauk iekovo bankrutuojanios UAB Klevo lapas kreditori treiaisiais asmenimis, bankrutuojanios UAB Klevo lapas kreditoriai taip pat nepateik pareikim, kuriuose bt nurod stojimo proces pagrind ir kurios i ali pusje siekiama stoti, kaip to reikalaujama CPK 47 straipsnio 3 dalyje. Taigi, nagrinjamoje byloje kreditoriams nesuteiktas treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, statusas. Kiekvienu konkreiu atveju traukimas byl treiaisiais asmenimis turi bti sprendiamas priklausomai nuo konkrei bylos aplinkybi. Nagrinjamu atveju negalima paneigti tam tikro kreditori suinteresuotumo bylos baigtimi, bet j interesams nagrinjamoje byloje atstovauja bankrutuojanios mons administratorius, kuris pagal moni bankroto statym gina tiek bankrutuojanios mons, tiek jos kreditori interesus, todl, nenustaius aplinkybi, kurios lemt poreik kreditoriams tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, bankrutuojanios mons kreditoriai iuo atveju neprivaljo bti traukti byl, kurioje iekin pareik bankrutuojanti mon, treiaisiais asmenimis. Civilin byla Nr. 3K-7-61/2011 Dl teismo sprendimo vykdymo atidjimo CPK 284 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teismo teis dalyvaujani byloje asmen praymu ar savo iniciatyva, atsivelgiant turtin abiej ali padt ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvark. Aikindamas ir taikydamas i proceso teiss norm, kasacinis teismas yra nurods, kad sprendimo vykdymas gali bti atidedamas arba idstomas iimtiniais atvejais, atsivelgiant ali turtin padt arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybs j vykdyti (pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendiant dl teismo sprendimo vykdymo atidjimo aktuals yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje tvirtinti civilini santyki subjekt lygiateisikumo, taip pat teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi principai. i civilini teisini santyki teisinio reglamentavimo princip taikymas reikalauja, kad, nagrinjant teismo sprendimo vykdymo atidjimo klausim, bt atsivelgta abiej bylos ali interesus, tai, ar atidjus teismo sprendimo vykdym, bus utikrintas tinkamas jo vykdymas, ar nebus i esms paneigtas teismo sprendimas ir paeisti alies, kurios naudai jis priimtas, lkesiai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje Vilniaus miesto savivaldybs administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3594/2006). siteisjs teismo sprendimas gyja vykdytinumo savyb jis turi bti beslygikai gyvendinamas, o skolininkui paiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali bt i vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostat gyvendinimas reikia nukrypim nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali bti atidedamas tik iimtiniais atvejais. Sprsdamas dl teismo sprendimo vykdymo atidjimo, teismas turi atsivelgti abiej ali turtin padt, taip pat kitas svarbias aplinkybes, tai, kad sprendimo vykdymo atidjimas neturi suteikti nepagrst pranaum skolininkui, o iiekotojas neturi patirti nepagrst nuostoli, siekti ilaikyti iiekotojo ir skolininko teist interes pusiausvyr, vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Civilin byla Nr. 3K-3-228/2009 Dl bylinjimosi ilaid Patenkinus iekovs kasacin skund ir panaikinus apeliacins instancijos teismo sprendim, kuriuo iekinys atmestas, bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, kuriuo iekinys patenkintas, atitinkamai isprendiami bylinjimosi apeliacins instancijos ir kasaciniame teisme ilaid paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje tvirtint bendrj bylinjimosi ilaid paskirstymo proceso alims taisykl pralaimjusi alis atlygina laimjusiai

aliai visas bylinjimosi ilaidas. alis, dl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varantis teismo sprendimas, laikytina pralaimjusia alimi. Nagrinjamoje byloje iekinys dl pirkimopardavimo sandorio pripainimo apsimestiniu dl jo sudarymo su netikrja alimi pirkju buvo pareiktas dviem atsakovams: pirkju sutartyje nurodytam M. B., kaip apsimestinei (statytinei) sandorio aliai, ir A. C., kaip ginijam pirkimopardavimo sutart sudariusiai kitai aliai pardavjui. Bylos duomenimis, atsakovas A. C. (T. 1, b. l. 147) pripaino iekin, tuo tarpu atsakovas M. B. nesutiko su pareiktais iekinio reikalavimais. Patenkinus iekin ir pripainus atsakov M. B. apsimestine ginijamos sutarties alimi bei perklus pirkjo pagal i sutart teises tikrja sandorio alimi pripaintam asmeniui, teises ir interesus varantis, taigi nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas tik dl atsakovo M. B. Dl to pralaimjusia nagrinjamos bylos alimi pripaintinas tik is atsakovas. Tokiomis aplinkybmis konstatuotina, kad bylinjimosi ilaid priteisimas i atsakovo A. C. neatitikt galiojaniame proceso statyme tvirtinto bendrojo bylinjimosi ilaid paskirstymo proceso alims principo pralaimjs moka. Teisj kolegija, aikindama ir taikydama bylinjimosi ilaid paskirstym reglamentuojanias proceso teiss normas, vadovaujasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje tvirtintais teisingumo, protingumo bei siningumo principais ir sprendia, kad bylinjimosi ilaidos nagrinjamoje byloje priteistinos tik i atsakovo M. B. Civilin byla Nr. 3K-3-137/2011 Dl teisminio precendento, civilins atsakomybs taikymo ir asmens traukimo dalyvauti byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart nurods, kad nagrindamas bylas teismas teiss normas aikina ir taiko ne a priori (lot. i anksto; nepatikrinus), o konkreioje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes ir ias siedamas su taikytina teiss norma. Dl to kiekvienas teismo pateiktas teiss aikinimas gali ir turi bti suprantamas ir aikinamas tik konkreios bylos kontekste, nes is aikinimas yra ne aikinimas a priori, o teismo sprendimo konkreioje byloje ratiodecidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Dl to Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinimai taikytini tik teismams nagrinjant panaias savo faktinmis aplinkybmis bylas t byl, kuri nagrindamas Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino atitinkam teiss norm. Taiau tam, kad bt teisinis pagrindas atsivelgti ankstesnse bylose suformuluotas teiss aikinimo ir taikymo taisykles, nebtina, kad visikai sutapt gretinam byl faktini aplinkybi visuma, pakanka, kad bt tapaios arba esmini panaum turt btent tos aplinkybs, kurios buvo suformuluot teiss aikinimo ir taikymo taisykli ratiodecidendi, t. y. kad bt tapaios arba esmini panaum turt (tik) tos teisikai reikmingos aplinkybs, kuri pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisykl. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panaumo reikalavimai netaikytini toms teisikai nereikmingoms bylos aplinkybms, kurios neturjo teisins reikms ir (arba) takos formuluojant atitinkam teiss aikinimo ir taikymo taisykl (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Kaiiadori rajono vyriausiasis prokuroras v. AB VST, bylos Nr. 3K186/2009; iplstins teisj kolegijos 2009 m. gegus 25 d. nutartis, priimta civilinje byloje pagal R. Z. skund, bylos Nr. 3K-7-162/2009; kt.) Kasacinis teismas, pasisakydamas dl teisini pagrind dalyvauti treiuoju asmeniu civilinje byloje, yra nurods, kad treiasis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, nors ir nra tiesioginis gino dalyvis, yra suinteresuotas konkreia bylos baigtimi ir jam proceso statym suteikiamos visos procesins teiss, iskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti gino dalyku. Tai treiajam asmeniui leidia dalyvauti procese taip, kad is pats galt utikrinti savo teises ir teistus interesus. Tam, kad asmuo galt stoti byl kaip treiasis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, btinas pakankamas (glaudus) nagrinjamos bylos teisinis ryys su treiojo asmens materialiosiomis teismis ir pareigomis. is ryys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju teismui vertinus susiklosiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir treiojo asmens materialij teisi ir pareig teisinis ryys nepakankamas, teismas, atsivelgdamas CPK 7 straipsn, turt atsisakyti priimti tok asmen dalyvauti byloje

(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje pagal UAB Smiltainis ir ko praym, bylos Nr. 3K -3-21/2010). Atsivelgiant byloje teism nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad ioje byloje atsakovui reiktas reikalavimas CK 6.237 straipsnio ir bylos ali sudarytos paslaug sutarties pagrindu, kad pirkjos atsakomybs dl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo su iekovu klausimas jau isprstas ir ji nra prisimusi prievoli pagal paslaug sutart, sprstina, kad atsakovo surasta pirkja neturi suinteresuotumo ios bylos baigtimi ir teismai neturjo pareigos traukti j dalyvauti byloje (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Civilin byla Nr. 3K-3-54/2007 ali susitarimas dl teisini paslaug teikimo reikia pavedimo sutarties sudarym CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.763 straipsnio prasme. Iorin atstovavim reglamentuojanios CPK ir Advokatros statymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedim teisme gali bti advokatai, j padjjai, kuri teiss ir pareigos bei j apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, Advokatros statymo 48, 49 straipsniai). Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu iduotas galiojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapaiais pagrindais. Nagrinjamu atveju UAB Mauda CPK 59 straipsnio prasme sudar teisini paslaug sutart su Advokat profesine bendrija Baublys ir Partneriai, kuriai paved atstovauti UAB Mauda civiliniame procese, skaitant teis vesti visas kliento bylas visuose teismuose, atstovauti klientui civiliniame procese su visomis teismis, statymo suteiktomis iekovui, atsakovui, treiajam asmeniui ar kitam proceso dalyviui, pasirayti ir pareikti teismui kliento vardu iekin ar prieiekin, pripainti iekin ir kitus veiksmus, ivardytus paslaug sutarties galinim priedo 1.1 1.18 punktuose (b. l. 24 - 36). Teisj kolegija konstatuoja, kad advokatas klient teisme atstovauja teisini paslaug sutarties, o ne galiojimo, ireikianio vienaal atstovaujamo asmens vali (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, todl advokato galiojim terminas sprstinas pagal sutari galiojim ir pasibaigim reglamentuojanias teiss normas. Pasibaigus sutariai dl teisini paslaug teikimo (ubaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutart nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teiss atlikti konkreius veiksmus bylos procese. Dl to advokato teiss atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisini paslaug sutarties pabaiga. Nurodytos teisini paslaug sutarties UAB Mauda nenutrauk, taigi, kol galioja sutartis, galioja ir advokat profesins bendrijos advokat teis (ir pareiga) atlikti sutartyje nurodytus procesinius veiksmus byl procese. Civilin byla Nr. 3K-3-629/2006 IV. Byloje teism nustatytos aplinkybs Pagal Jungtini Amerikos Valstij St. Petersburgo mieste iduot 2001 m. birelio 1 d. galiojim iekovas galiojo atsakov A. S. Kretingos rajone tvarkyti visus jo reikalus, susijusius su nuosavybs teisi atkrimu. Tinkamai vykdiusi iekovo pavedim 2001 m. lapkriio 28 d. atsakov pra iekovo atlyginimo, nurodydama, kad vietoje apmokjimo pinigais sutikt gauti u darb atlyg natra. 2002 m. rugpjio 20 d. iekovas pardav atsakovei 9/100 dalis dviej aukt pastate 1B2p patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-26 u 10 000 Lt. Sandorio sudarymo metu galiojo Advokatros statymo 37 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje advokatui nustatytas draudimas pirkti ar kitu bdu sigyti i savo kliento turt. V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Dl 1998 m. birelio 25 d. Advokatros statymo 37 straipsnio nuostatos taikymo A. S. praktikuojani Lietuvos advokat sra rayta 1999 metais. Gino sandorio sudarymo metu galiojo 1998 m. birelio 25 d. Advokatros statymo 37 straipsnio 1 dalies redakcija, nustatanti, kad advokatas, raytas praktikuojani advokat sra, negali dirbti ar eiti kit

apmokam pareig monse, staigose ir organizacijose, usiimti verslu, iskyrus teisins pagalbos teikim. Darytina ivada, kad atsakov A. S., bdama praktikuojanti advokat ir veikdama pagal 2001 m. birelio 1 d. iekovo iduot galiojim, vykd profesin veikl ir todl privaljo laikytis Lietuvos advokatros etikos reikalavim bei rekomendacij, Advokatros statymo norm. Teisj kolegija konstatuoja, kad 1998 m. birelio 25 d. redakcijos Advokatros statymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalys yra susijusios. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Advokatros statymo 37 straipsnio 3 dal advokatas pats ar kito asmens vardu neturjo teiss bet koki sandori pagrindu sigyti i savo klient, kuriems jis atstovavo ar kuriuos gyn byloje, turto ar teisi turt. Tokios sutartys negalioja. Notar 2002 m. rugpjio 20 d. tvirtindama gino sandor paeid tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatros statymo 37 straipsnio 3 dalies nuostat. Civilin byla Nr. 3K-3-218/2006 Pagal CPK reikalavimus atstovais pagal pavedim civiliniame procese gali bti tik advokatai arba juridini asmen darbuotojai, turintys auktj teisin isilavinim. Keliamus reikalavimus daniausiai atitinka advokatai, nes j teisin kvalifikacija yra patikrinama laikant advokato egzaminus, taip pat dl to, kad jie nuolat kelia dalykin kvalifikacij. Advokat veiklos principus reglamentuoja 2004 m. kovo 18 d. Advokatros statymas su vlesniais pakeitimais. Mintas statymas nustato advokat veiklos principus: j veiklos laisv ir nepriklausomyb; tarpusavio santyki demokratikum; kolegikum ir sining konkurencij; veiklos teistum; kliento paslapties neatskleidim; lojalum klientui; interes konflikto vengimo bei nepriekaitingo elgesio princip. Advokatros statymo 39 straipsnyje yra nustatytos advokato pareigos. Jame nurodoma, kad advokatas privalo siningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokat etikos kodekso reikalavim, elgtis dorai ir pilietikai. Atsakovas UAB Parex lizingas Lietuvos apeliaciniame teisme nurod aplinkybes ir argumentus apie tai, kad advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatai, taip pat advokatas Jonas Kurlaviius, atstovaudami bylose prie UAB Parex lizingas, paeidia advokat profesins etikos reikalavimus bei imperatyvias statymo normas. Apeliacins instancijos teismas nustat, kad advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatas Mindaugas Civilka 2004 m. spalio 4 d. sudar atstovavimo sutart su iekovu SIA Parex Express Kredits atstovauti jo interesams visose civilinse ir baudiamosiose bylose iki 2005 m. gruodio 18 d. Be to, iekovas SIA Parex Express Kredits yra sudars atstovavimo sutartis ir su kitais advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatais i kuri Arnas idlauskas tuo paiu metu sudar sutart su atsakovu UAB Parex lizingas dl teisins pagalbos teikimo ir atstovavimo bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija nustat, kad advokatas Mindaugas Civilka byl pateik atsakovo UAB Parex lizingas sskaitfaktr nuoraus, kuriuos padar nuo advokato Arno idlausko patvirtint nuora ir patvirtino savo parau, t. y. pasinaudojo tos paios advokat kontoros kito advokato turima informacija. Teisj kolegija konstatuoja, kad advokatas Mindaugas Civilka panaudojo kito advokato turim informacij ir taip paeid Advokatros statymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkt, Advokat etikos kodekso 3 straipsnio 3.2 punkto nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija taip pat nustat, kad advokatas Jonas Kurlaviius ioje byloje atstovauja treiajam asmeniui AB Parex bankas. Jis pagal 2004 m. vasario 20 d. atstovavimo sutart atstovavo ir atsakovui UAB Parex lizingas Rygos Tarptautiniame treij arbitrae byloje pagal AB Parex bankas iekin. Be to, tas pats advokatas atstovavo UAB Parex lizingas bankroto byloje, kuri inicijavo SIA Parex lizingas, iuo metu vadinamas SIA Parex Express Kredits. Taigi advokatas Jonas Kurlaviius nagrinjamoje byloje atstovauja AB Parex bankas, kurio interesai yra tokie pat kaip ir iekovo SIA Parex Express Kredits. Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas, ityrs visas ias aplinkybes, padar pagrst ivad, kad advokatas iurkiai paeid Advokatros statymo imperatyvius reikalavimus, nustatanius, kad advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovu arba gynju, negali bti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju (Advokatros statymo 25 straipsnio 2 dalis). Taigi advokato Jono Kurlaviiaus atstovavimas nagrinjamoje byloje AB Parex bankas yra negalimas.

Nagrinjamoje byloje kasacinius skundus yra padav advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatai Arnas idlauskas ir Irmantas Norkus. Pagal CPK 342 straipsn kasacin skund gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Advokatai Arnas idlauskas ir Irmantas Norkus ioje byloje iekovui SIA Parex Express Kredits neatstovavo, o tai reikia, kad jie nra dalyvaujantys byloje asmenys CPK 37 straipsnio prasme. Kadangi j kasaciniai skundai priimti be pagrindo, tai kasacinis procesas pagal Arno idlausko ir Irmanto Norkaus kasacinius skundus nutrauktinas.

Teisj kolegija konstatuoja, kad teismai atsisak priimti iekin CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareign patikrinimo metu nustaius automobilio kbulo numerio suklastojim jis tapo nusikalstamos veikos dalyku. Pradjus ikiteismin tyrim pradeda veikti BPK normos, reglamentuojanios visus klausimus, tarp j ir dl daikto grinimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradios vis pareign veikl reglamentuoja BPK normos. BPK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteismin tyrim atliekanio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apsksti auktesniajam prokurorui. Tuo atveju, jei auktesnysis prokuroras atsisako patenkinti skund, jo nutarimas gali bti skundiamas ikiteisminio tyrimo teisjui. Teisj kolegija sprendia, kad iuo atveju negali bti teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareignai be jokio teisto pagrindo laik automobil. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. gegus mn. 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-335/2006, kat. 106.8.1; LAT konstatavo, jog jei asmuo nesutinka su globos ir rpybos institucijos ivada, kad jis netinka tapti pretendentu globjus (rpintojus), toki ivad, nepriklausomai nuo jos forminimo, jis turi teis sksti, nes ji sukelia teisinius padarinius - ukerta keli asmeniui pretenduoti gyti globjo (rpintojo) teises. Todl asmuo, nesutinkantis su globos ir rpybos institucijos ivada dl jo netinkamumo tapti pretendentu globjus (rpintojus), toki ivad gali sksti teismui, vadovaudamasis bendraisiais civilini teisi ir teist interes gynimo nuo paeidim principais (CK 1.138 str., Konstitucijos 30 str.). Kadangi ivados dl asmens tinkamumo bti globju (rpintoju) apskundimo statymas nereglamentuoja, o tinkamumo tapti globju (rpintoju) patikrinimo teisiniai santykiai yra panas asmens pasirengimo vaikinti patikrinim, reglamentuojam CPK 490 str., tai io straipsnio nuostatos pagal analogij gali bti taikomos sprendiant ivados dl asmens tinkamumo bti globju (rpintoju) apskundimo klausim. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. vasario mn. 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-234/2006, kat. 82.3; 106.4; 25 atsivelgiant tai, jog laiduotoj pareiga mokti procesines palkanas nra akcesorin, o kyla dl j pai neteist veiksm, ios pareigos apimtis, prieingai nei konstatavo apeliacins instancijos teismas, nesietina nei su kreditavimo sutartyje tvirtintu pagrindinio skolininko sipareigojimu mokti palkanas tik nuo negrintos kredito sumos, nei su bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iklimo momentu. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, procesins palkanos priteisiamos u vis priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo. Taiau, atsivelgiant tai, kad iekovas neskundia ios apeliacins instancijos teismo nutarties dalies, o kasacinis teismas, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 3 dalimi, tokiu atveju dl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundiama nutartis (priteisti procesines palkanas u didesn sum ir ilgesn termin), i apeliacins instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. lapkriio mn. 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2012, kat. 35.5; 36.2; 42.8; Kasaciniame skunde kasatorius savo argumentus grindia taip pat nuorodomis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij atitinkamas nutartis. Aukiausiasis Teismas yra nurods, kad nagrindamas bylas teismas aikina ir taiko teiss normas. T teismas daro ne a priori, o konkreioje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes ir ias siedamas su taikytina teiss norma. Dl to kiekvienas teismo pateiktas teiss aikinimas gali ir turi bti suprantamas bei aikinamas tik konkreios bylos kontekste, nes is aikinimas, minta, yra ne aikinimas a priori, o teismo sprendimo konkreioje byloje ratiodecidendi. Dl to Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinimai turi precedentin reikm tik teismams nagrinjant panaias savo faktinmis aplinkybmis bylas t byl, kuri nagrindamas kasacinis teismas iaikino atitinkam teiss norm. Kolegija vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, kasatoriaus nurodomos kitos Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij nutartys vairiais teisiniais aspektais ir faktinmis aplinkybmis skiriasi nuo nagrinjamoje byloje nustatyt aplinkybi, todl negali turti precedentins reikms nagrinjamoje byloje. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje tvirtint apeliacins instancijos teismo nutarties panaikinim ar pakeitim lemiani pagrind. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. spalio mn. 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-358/2008, kat. 126.5; Pasisakydama dl kit kasacinio skundo argument kolegija remiasi CPK 353 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad kasacin funkcija vykdoma remiantis byl nagrinjusi teism procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinmis bylos aplinkybmis, t. y. kad kasacinis teismas nenustatinja bylos fakt. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. spalio mn. 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-358/2008, kat. 126.5; Civilins bylos teismingumas konkreiam teismui yra tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyga. Jeigu civilin byla tam tikram teismui neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisykls paskirsto tos paios grandies apylinks arba apygardos teism kompetencij; teritorinis teismingumas skirstomas bendrj, alternatyvj, iimtin, sutartin ar keli tarpusavyje susijusi byl teismingum. Teisjas, sprsdamas iekinio primimo klausim, patikrina, ar iekinys teismingas tam teismui; tai reikia, kad teisjas turi vertinti civilins bylos teismingumo poiriu reikmingas aplinkybes. Nagrinjamu atveju, nors prokuroras iekinio dalyk apibdino kaip nusikaltimu padarytos alos atlyginim, pirmosios ir apeliacins instancij teismai teisingai argumentavo, kad Valstybins ligoni kasos naudai reikiamas iekinys yra ne dl atlyginimo alos, padarytos sualojant fizinio asmens sveikat ar atimant gyvyb; tai nustat, teismai pagrstai netaik CPK 30 straipsnio 5 dalyje tvirtintos teritorinio teismingumo taisykls, pagal kuri iekinys gali bti pareikiamas pagal iekovo gyvenamj viet arba alos padarymo viet. Pripaintinas teisingu teism iaikinimas, kad pagal CPK 29 straipsnyje nustatyt bendrojo teritorinio teismingumo taisykl iekinys, ginant Valstybins ligoni kasos interesus, atsakovui UAB Ergo Lietuva gali bti reikiamas pagal io juridinio asmens buvein Vilniaus miesto 2 ajam apylinks teismui, taip pat pagal CPK 30 straipsnio 3 dal atsakovo UAB Ergo Lietuva filialo, kuriame buvo sudaryta draudimo sutartis, buvein Teli rajono apylinks teismui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. balandio mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-303/2006, kat. 94.2; CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikti reikalavimai yra susij su individualaus pobdio administraciniu teiss aktu, kurio teistumas ginijamas ioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas byl, joje isprendia ir tokio akto teistumo klausim. Iekovo Kretingos rajono apylinks vyriausiojo prokuroro iekinio reikalavimas pripainti negaliojaniais Klaipdos apskrities virininko sprendim ir sakym dl nuosavybs teisi atkrimo yra reikalavimas, kuriuo ginijami administracinio teisinio pobdio aktai ir

priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Administracini byl teisenos statymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 16 dalys, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iekinio rei kalavimas taikyti restitucij ir priteisti pinig sum valstybei yra civilinio teisinio pobdio reikalavimas ir priskirtinas nagrinti bendrosios kompetencijos teismui (CK 6.145 6.153 straipsniai, CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. kovo mn. 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-164/2006, kat. 106.7; Administracini teism kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinjimas gin, kuri isprendimas nra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio gino isprendimu. Bendrosios kompetencijos teism jurisdikcija platesn, ie teismai nagrinja ginus, kurie nra grynai civilinio teisinio pobdio (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai atsakovas, kuriam administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybs teiss ems sklyp, j atlygintinai perleido tretiesiems asmenims, iekovo reikalavimas iam atsakovui dl restitucijos pinigais grinti sklypo vert reikiamas bendrosios kompetencijos teisme. Kartu su iuo reikalavimu isprendiamas ir akto dl nuosavybs teisi atkrimo teistumas. Specialioji teisj kolegija ginams dl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo sprsti CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprend tokio pat pobdio iekinio teismingumo klausim Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m. kovo mn. 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-164/2006, kat. 106.7; Teismas usienio element turinioje byloje pirmiausia turi isprsti, ar jis yra kompetentingas nagrinti konkrei byl. Jurisdikcijos nustatymo taisykls ir pagrindai bet kokio pobdio civilinse bylose, susijusioms su tv pareig skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atmimu (1 straipsnio 1 dalies b punktas), konkreiai susijusioms su globos ir bendravimo teismis (1 straipsnio 2 dalies a punktas), yra tvirtintos 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinaniame Reglament (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susij su tv pareig gyvendinimu, nustatyti iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsivelgiant vaiko interesus, ypa artumo kriterij, kuris reikia tai, kad jurisdikcija turt pirmiausia priklausyti vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybei narei, iskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tv pareig turtoj susitarim (Reglamento preambuls 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi pagrindinis ios kategorijos byl teismingum nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatin gyvenamoji vieta. Paymtina, kad Reglamentas neapibria, kas turt bti pripastama nuolatine gyvenamja vieta. Nuolatins gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas. Bylos duomenimis, iekov ir atsakovas bendru sutikimu po vaiko gimimo ivyko gyventi Lenkijos Respublik pas atsakovo motin; iekov, 2004 m. vasar, 2004 m. gruod 2005 m. gegu buvo ivykusi treij valstyb, tuo metu laisva valia vaik paliko priirti atsakovo motinai (vaiko moiutei) ir vaiko tvui; vaikas praktikai nepertraukiamai gyveno Lenkijos Respublikoje, kur gyvena ir dabar. Teisj kolegija, atsivelgdama teism nustatytas faktines aplinkybes, paymi, kad teismai turjo pakankam pagrind pripainti, kad vaiko nuolatin gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublika ir kad byla dl iekovs pareikt reikalavim yra teisminga Lenkijos Respublikos teismams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. birelio mn. 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-254/2007, kat. 106.8.2; 121.5; 130.1; Paymtina, kad Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dal; nacionaliniai teismai negali pakeisti Reglamente tvirtint teismingumo taisykli ar atsisakyti jas taikyti, todl nepagrstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai nagrinjamoje byloje turjo taikyti CPK 785 ir 789 straipsniuose tvirtintas jurisdikcijos nustatymo taisykles. Taip pat paymtina, kad, nagrinjamoje byloje nenustaius vaiko grobimo (neteisto iveimo ar negrinimo), kasacinio skundo argumentas dl 2005 m. balandio 21 d. statymo dl 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis,

pripainimo bei vykdymo, panaikinanio Reglament (EB) Nr. 1347/2000, gyvendinimo (statymo Nr. X-169), taikymo yra nepagrstas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. birelio mn. 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-254/2007, kat. 106.8.2; 121.5; 130.1; CPK 32 straipsnyje nustatyta, kad alys gali raytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorin bylos teismingum. Taip yra tvirtintas gino ali autonomijos principas statymo alims suteikiama teis, t. y. laisv susitarti dl bylos nagrinjimo kitos vietos, nei turt bti nustatoma pagal bendrsias teismingumo taisykles. ali valia keisti bylos teritorin teismingum ribojama tik statyminiu draudimu ali susitarimu keisti iimtin ir rin teismingum ( CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas i taisykli nepaeidia, jis turi bti teism pripastamas ir vykdomas. Sutartinio teritorinio teismingumo taisykls gali bti taikomos ir byloms su tarptautiniu (usienio) elementu. Susitarimas dl teismingumo alims yra privalomas. gyvendinant ali autonomijos princip susitariant dl bylos nagrinjimo vietos, alys gali susitarti ir dl alternatyvaus teismingumo, t. y. gali bti susitarta, kad ginas gali bti nagrinjamas ne viename, o keliuose ali pasirinkimu susitartuose teismuose. statymo nereikalaujama, kad alys, susitardamos dl teismingumo, konkreiai nurodyt teismo pavadinim. Vietovs, kurioje veikia teismas, nurodymas taip pat pripastamas tinkamu ir gyvendinamu susitarimu dl teismingumo Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2008 m. kovo mn. 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-196/2008, kat. 94.2.5; 106.8.2; 106.8.8; ioje byloje sprsdamas iekinio primimo klausim, apeliacins instancijos teismas teisingai paymjo, kad pagal kartu su iekiniu pateiktos ali sutarties 15 straipsnio 1 punkt, kilus abejoni aikinant atskiras sutarties slygas, turi bti vadovaujamasi sutarties tekstu vokiei, o ne rus kalba. To paties 15 punkto 3 dalyje nustatyta, kad teismini gin sprendim vieta Vilnius, Lietuva. Iekinio primimo klausim sprendusiems teismams abejoni sukl tai, kad sutarties rusikajame tekste nurodytas kitoks gin nagrinsiantis subjektas arbitrao teismas. Taiau ir iame tekste teismo dislokacijos vieta ilieka ta pati Vilnius. Kita vertus, ali susitarimo, pagal kur byla bt teisminga ne teismui, bet arbitraui, iekinio primimo klausim sprend teismai nenustat. Aplinkyb, kad pagrindinje sutartyje ali susitarta sutariai taikyti Lietuvos Respublikos teis, o sutarties priede kad galioja Vokietijos Federacins Respublikos teis, nedaro takos bylos teismingumui. Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad skundiamos pirmosios ir apeliacins instancijos teism nutartys yra grindiamos tik teism abejonmis dl susitarimo dl teismingumo turinio, taiau nenustatyta pagrind, jog ali susitarimas dl bylos teismingumo prietaraut statymui ( CPK 32 straipsnis) arba 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo, todl nutartys naikintinos, o iekinio primimo klausimas perduotinas sprsti i naujo Vilniaus apygardos teismui 3k-3-170/2009 I. Gino esm Iekovas nurod, kad nuo 2008 m. kovo 17 d. dirbo atsakov UAB Igviro vadybininku. Iekovo teigimu, darbdavio finansin padtis m blogti, nebuvo sumoktas darbo umokestis u rugsjo, spalio ir lapkriio mnesius, nekompensuotos su automobilio eksploatacija susijusios ilaidos, todl jis 2008 m. spalio 31 d. prane atsakovui, kad nuo 2008 m. lapkriio 14 d. nutraukia darbo sutart pagal DK 127 straipsnio 2 dal. Iekovas tvirtino, kad darbdavys ne tik neimokjo jam atlyginimo ir priklausani kompensacij, bet ir atsisak upildyti darbo sutart bei iduoti paymas apie vidutin darbo umokest, btinas iekinio reikalavimo dydiui apskaiiuoti. Laikydamas, kad sujus praneime apie darbo sutarties nutraukim nurodytam terminui, darbo sutartis, nepriklausomai nuo darbdavio valios, pasibaig, kartu nutrko jo ir atsakovo darbo santykiai, todl lik neisprsti ginytini klausimai sprstini tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas), iekovas 2008 m. gruodio 16 d. kreipsi Panevio miesto apylinks teism su iekiniu, praydamas nustatyti, kad jo ir atsakovo UAB Igviro 2008 m. kovo 17 d. darbo sutartis Nr. 7 nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dal, priteisti i atsakovo neimokt 3808,80 Lt darbo

umokest, 2272 Lt kompensacij u nepanaudotas kasmetines atostogas, 5000 Lt ieitin imok, 6972,68 Lt kompensacij kuro ir remonto ilaidoms kompensuoti, 55 Lt persiuntimo ilaid, kompensacij u vis udelsimo atsiskaityti laik ir 20 000 Lt neturtins alos atlyginimo. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai DK 286 straipsnyje nurodyta, kad individualius darbo ginus, jeigu DK arba kituose statymuose nenustatyta kitokios nagrinjimo tvarkos, nagrinja: 1) darbo gin komisija; 2) teismas. Darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus, jeigu DK ar kituose statymuose nenustatyta kitos gino sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnis). Tai reikia, kad jeigu DK ar kituose statymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo gino nagrinjimo tvarkos, tokio darbo gino nagrinjimas priskiriamas darbo gin komisijos kompetencijai, ir darbuotojas dl tokio individualaus darbo gino inagrinjimo turi privalomai kreiptis darbo gin komisij. Darbo ginus, kurie, nesikreipiant darbo gin komisij, nagrinjami tiesiogiai teismuose, reglamentuoja DK 295 straipsnio 2 dalis. Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos iankstins darbo gino nagrinjimo ne teisme (darbo gin komisijoje) tvarkos, dl darbo gino inagrinjimo kreipiasi tiesiogiai teism, t. y. nesilaiko individuali darbo gin inagrinjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 straipsniuose, iekinio primimo teisme klausimas isprendiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi. Teismai, sprsdami iekinio primimo klausim, nustat, kad kasatorius apie darbo sutarties nutraukim dl svarbios prieasties (darbdavio sipareigojim, prisiimt darbo sutartimi, nevykdymo; DK 127 straipsnio 2 dalis) ratu spjo darbdav daugiau kaip prie tris dienas, taiau darbdavys, nesutikdamas su kasatoriaus darbo sutarties nutraukimo pagrindu, nenutrauk darbo sutarties ir darbo laiko apskaitos iniaratyje ymi, kad kasatorius nuo 2008 m. lapkriio 14 d. neatvyksta darb be pateisinamos prieasties. Dl to teismai padar ivad, kad kasatoriaus ir darbdavio darbo santykiai nenutrk, todl nra pagrindo taikyti DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkt, pagal kur darbo ginas, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai yra nutrk, nagrintinas tiesiogiai teisme. Nustats, kad kasatorius, nesilaikydamas privalomos iankstins gino inagrinjimo ne teisme tvarkos, dl darbo gino isprendimo kreipsi tiesiogiai teism, apeliacins instancijos teismas turjo pagrind atsisakyti priimti iekin (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). 3k-3-326/2009 I. Gino esm Iekovas padav iekin, kuriuo pra pripainti negaliojania 1991 m. lapkriio 7 d. susitarim o pirkti privatizuojam but dal, pripainti negaliojania 1992 m. birelio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos atsakovs M. D. ir Klaipdos miesto valdybos, dal, pripainti jam nuosavybs teis dal buto. Iekovas iekinyje nurod, kad atsakov, privatizuodama but, nuslp tai, kad su iekovu 1992 m. gegus 13 d. sudar santuok. Butas privatizuotas tiek u iekovs, tiek u atsakovo las. Iekovas bute gyveno dar iki santuokos sudarymo ir tvark su atsakove bendr k. Dl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aikinimo ir taikymo Pirmosios instancijos teismas atsisak priimti iekovo (kasatoriaus) iekin ir grino j iekovui vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Apeliacins instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutart paliko nepakeist. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti iekin, jeigu yra siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Teisj kolegija konstatuoja, kad teiss kreiptis teism prielaidas ir tinkamo gyvendinimo slygas, priimdamas iekin, teismas privalo aikintis exofficio. Iekinio primimas (tai reikia civilins bylos iklim) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todl i proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir j reglamentuojani proceso teiss norm tinkamas taikymas. Nagrinjamos normos paskirtis ir atsisakymo priimti iekin pagrindai grindiami draudimu tapaius reikalavimus teisme nagrinti pakartotinai, taip pat teisine siteisjusio teismo ar arbitrao sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo ar arbitrao sprendim, kur mano esant neteist ar nepagrst, turi teis sksti statymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikti tapataus reikalavimo. Nagrinjamu atveju visi trys elementai alys, iekinio dalykas ir faktinis pagrindas tapats, todl teismai pagrstai iekinius pripaino tapaiais.

3k-3-36 2/2010 I. Gino esm Byloje keliami prieiekinio primimo ir kiti su tuo susij klausimai. Iekov ir atsakovas yra buto, esanio (duomenys neskelbtini), bendraturiai. Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas 2000 m. birelio 1 d. nutrauk ali santuok, taiau bendrja jungtin nuosavybe buvusio buto nepadalijo. Iekov kreipsi teism, praydama patvirtinti tarp ali nusistovjusi buto patalp naudojimo tvark iekovei pripastant teis naudotis patalpomis, kurios sudaro 43/100 dalis buto, atsakovui patalpas, sudaranias 57/100 dalis buto, ir nustatant kambariui, kuris paliekamas atsakovo asmenine nuosavybe, prajimo servitut. Atsakovas, nesutikdamas su pareiktu iekiniu, pateik priein iekin iekovei ir pra atidalyti jo buto dal i bendrosios dalins nuosavybs, atitinkamai paskirstant kambarius pagal jo pateikiam praym. Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas 2009 m. kovo 3 d. spendimu iekin ir prieiekin atmet. Vilniaus apygardos teismas Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovo apeliacin skund atmet, tenkino dal iekovs apeliacinio skundo panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo dal, kuria buvo atmestas iekovs reikalavimas dl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir i bylos dal perdav nagrint i pirmosios instancijos teismui i naujo. Atsakovas pateik nauj prieiekin, kuriuo pra pripainti jam bendrosios dalins nuosavybs teis 8129/10 000 dalis buto, nustatyti io buto naudojimo tvark pagal jo pateikiam plan ir priteisti i iekovs jo naudai 94,44 Lt dydio kas mnes periodines imokas, moktinas kaip kompensacij u jos naudojam atsakovo turt. Dl prieiekini reikalavim tapatumo Kasacinio teismo nutartyse ne kart yra nurodyta, kad iekini tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: gino alis, iekinio dalyk ir pagrind. Iekinio dalykas yra reikalavimas, kur iekovas pareikia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviej iekini dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavim lingvistins formuluots, kiek gino materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinjimo objektas ir gynybos bdas. Iekinio pagrind sudaro aplinkybs, kuriomis grindiamas iekovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dl to naujas iekinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybs, kurios nebuvo teisminio nagrinjimo dalykas inagrintoje byloje. Kasacins instancijos teismas yra paymjs, kad dali bendrojoje nuosavybje nustatymas reikia idealiosios dalies nustatym teisje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealij dal, nustatym. Taigi iekinio dalykas tokioje byloje yra idealiosios dalies teisje ir realiosios dalies daikte nustatymas. Tuo tarpu atidalijimas i bendrosios nuosavybs yra vienas i bendrosios nuosavybs pasibaigimo bd. Kasacins instancijos teismas yra paymjs, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir bendraturio statuso pasikeitimus atidalijus dal i bendrosios dalins nuosavybs, atidalyta dalis tampa savarankiku nuosavybs teiss objektu ir tok objekt jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuoira, nepaeisdamas statym ir kit asmen teisi ir interes. Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinje nuosavybje turt dal ir pakeisti nuosavybs teise valdomo turto teisin reim i bendrosios dalins nuosavybs asmenin nuosavyb. Dl to teisj kolegija konstatuoja, kad skiriasi iekinio dl nuosavybs teiss dal bendrojoje nuosavybje pripainimo ir iekinio dl atidalijimo i bendrosios nuosavybs nagrinjimo objektas ir i iekini dalykai nra tapats. Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad, nutraukus ali santuok, bendroji jungtin nuosavyb pasibaig ir buv sutuoktiniai but valdo bendrosios dalins nuosavybs teise. Kadangi dalys bendrojoje nuosavybje nenustatytos, iekov, laikydamasi prezumpcijos, kad j dalys lygios, pra nustatyti naudojimosi butu tvark, o atsakovas, nesutikdamas su ia prezumpcija, ankstesniu prieiekiniu pra atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs. Teismas tiek iekinio reikalavim nustatyti naudojimosi butu tvark, tiek prieiekinio reikalavim atmet tuo pagrindu, kad nra nustatytos dalys bendrojoje nuosavybje.

Dl gino pobdio ir yminio mokesio u prieiekin dydio yminio mokesio diferencijavimas CPK nustatytas atsivelgiant tai, koks mokestis proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso statyme tvirtinta mirioji proporcinio ir paprastojo mokesio sistema. Proporcinis yminis mokestis taikomas turtiniams ginams ir jo dydis nustatomas procentine iraika nuo iekinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis yminis mokestis ireikiamas tikslia pinig suma, nepriklausomai nuo gino dalyko verts (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks yminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareikiami neturtinio pobdio iekiniai, taip pat iekiniai, kurie negali bti kainoti, arba kai reikalavim vertinti pinigais yra sudtinga arba i viso nemanoma. Taigi neturtiniais ginais paprastai yra pripastami ginai ne dl turto, t. y. neturtiniais iekiniais pripaintini iekiniai dl pripainimo ir teisini santyki modifikavimo, kurie pareikti ne dl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryio su kokiu nors konkreiu turtu. Pirmiau minta, kad reikalavimas dl atidalijimo i bendro turto yra reikalavimas, kuriuo gyvendinama jau turima nuosavybs teis dal bendrosios nuosavybs teise valdomo turto (turim nuosavyb bendrojoje dalinje nuosavybje), pakeiiant bendrj dalin nuosavyb asmenin. Reikalavimu dl atsidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs nepraoma daugiau nei priklauso bendraturiui, t. y. iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrj dalin asmenin nuosavyb. Kadangi iuo atveju nepraoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtins naudos, kainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todl toks ali ginas, nors tam tikra prasme ir susijs su turtu, pripaintinas neturtiniu. Dl to u j moktinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas yminis mokestis. Kasatorius, pateikdamas pirmj prieiekin dl atidalijimo i bendrosios nuosavybs, ymin mokest sumokjo kaip u turtin reikalavim; u pateikt apeliacin skund, taip pat mokjo tokio pat dydio ymin mokest, nors turjo mokti kaip u neturtin reikalavim.

3k-3-476/2010 I. Gino esm Iekov pra priteisti i atsakovo 9000 Lt nepilnamei vaik ilaikymo skol, susidariusi laikotarpiu nuo 2006 m. rugsjo 15 d. iki 2007 m. gruodio 14 d. Iekov reikalavim grind nurodydama, kad atsakovas iuo laikotarpiu nevykd savo pareigos ilaikyti nepilnameius vaikus. Dl iekinio reikalavim tapatumo Teismai nurod, kad kasator reikalauja priteisti skol, kuri susidar iki teismo sprendimo nutraukti ali santuok siteisjimo dienos, o teismo patvirtinta ali sutartimi dl santuokos nutraukimo padarini isprendiami visi su santuoka susij turtiniai bei neturtiniai reikalai, tai reikia, kad, toki sutart patvirtinus, ginai dl t klausim, kurie buvo arba turjo bti isprsti nutraukiant santuok, i naujo negali bti keliami. Kasacinio teismo nutartyse ne kart yra nurodyta ir nagrinjamu atveju teismai teisingai aikino, kad iekini tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: gino alis, iekinio dalyk ir pagrind. Iekinio dalykas yra reikalavimas, kur iekovas pareikia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviej iekini dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavim lingvistins formuluots, kiek gino materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinjimo objektas ir gynybos bdas. Iekinio pagrind sudaro aplinkybs, kuriomis grindiamas iekovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dl to naujas iekinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybs, kurios nebuvo teisminio nagrinjimo dalykas inagrintoje byloje. Nagrinjamu atveju keliamas klausimas dl to, ar tapats yra iekiniai dl santuokos nutraukimo sutuoktini bendru sutikimu bei skolos u vaiko ilaikym, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo. Teisj kolegija paymi, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuok, patvirtina ir sutuoktini pateikt sutart dl santuokos nutraukimo padarini, kurioje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamei vaik ir vienas kito ilaikymo, nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos aukljant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys traukiamas teismo sprendim dl santuokos nutraukimo. Taigi iekinio dalykas tokioje byloje yra santuokos nutraukimas, kartu isprendiant visus su tuo susijusius ir i to iplaukianius klausimus vaik ilaikymo, vaik gyvenamosios

vietos nustatymo, sutuoktini turto padalijimo ir pan. Pagrindin teismo funkcija tokiu atveju yra patikrinti sutuoktini sutarties dl santuokos nutraukimo padarini turin, kad ja nebt paeidiama vieoji tvarka, sutuoktini nepilnamei vaik ar vieno sutuoktinio teiss bei teisti interesai. Tokioje byloje siekiama nutraukti santuok ir sureguliuoti tolesnius ali santykius, kiek manoma ukertant keli ateityje galintiems kilti ginams. Tuo tarpu iekinio dl ilaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, pritei simo dalykas yra skolos ireikalavimas. iuo atveju nekeliama klausim, susijusi su santuokos nutraukimu ar ali santykiais, teismis bei pareigomis po santuokos nutraukimo, o sprendiama, ar atsakovas prisidjo ilaikant vaik iki santuokos nutraukimo, ar nra dl to skolingas ir pan. io gino nagrinjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Atsivelgdama nurodytas aplinkybes, teisj kolegija sprendia, kad nagrinjamu atveju skiriasi iekinio dl ilaikymo skolos priteisimo ir iekinio dl santuokos nutraukimo sutuoktini bendru sutikimu nagrinjimo objektas, i iekini dalykai nra tapats. 3k-3-64/2010 I. Iekinio esm Iekovas pagal draudimo liudijim Nr. EL0502281 apsidraud nuo alos, padarytos iekovo turtui, ir nuo alos, atsiradusios dl iekovo verslo pertraukimo. 2006 m. spalio 12 d. vienoje i iekovo gamykl kilo gaisras, dl kurio iekovas patyr al buvo sunaikintas iekovo turtas, nutrko iekovo verslas. Tarp iekovo ir atsakov (draudik) kilo ginas dl iekovui moktinos draudimo imokos dydio. Dl arbitrainio susitarimo teisins sampratos ir reikms Komercinio arbitrao statymo 2 straipsnyje nustatyta, kad arbitraas gino sprendimo bdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginui sprsti kreipiasi ar sipareigoja kreiptis ne valstybs teism, o j susitarimu pasirinkt arba statymo nustatyta tvarka paskirt treij asmen ar asmenis. Darytina ivada, kad arbitrainis susitarimas yra sutartis, kuria alys susitaria sprsti tarpusavio ginus ne teismine, o kita j pasirinkta tvarka. is susitarimas yra alims privalomas ir jos negali vienaalikai jo keisti, taip pat negali jo paeisti. Kai yra arbitrainis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes alys turi vykdyti susitarim, t. y. kilus ginui kreiptis atitinkam arbitra. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavs, kad galiojantis arbitrainis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, alims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo btina laikytis (pactasuntservanda). Pagal statymuose tvirtint reglamentavim ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam praktik tuo atveju, kai alys yra sudariusios arbitrain susitarim, viena ali ar teismas, nesant reikalavimo tok susitarim pripainti negaliojaniu, negali jo pakeisti. Kol arbitrainis susitarimas galioja, tol ginas i esms nenagrintinas teisme. Dl teismo procesinio sprendimo esant arbitrainiams susitarimui Arbitrainis susitarimas priimamas abiej ali suderinta valia, taigi vienos alies kreipimasis teism su iekiniu nepaneigia kitos susitarimo alies valios ir jos nepakeiia. Taigi pagal pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkt atsakovas, esant arbitrainiam susitarimui, turi teis pareikti savo vali dl gino priimtinumo, o teisjas, sprsdamas iekinio primimo klausim, turi pareig isiaikinti atsakovo vali, ar jis neprietarauja gino nagrinjimui teisme ir ar nereikalauja laikytis arbitrainio susitarimo. Pagal tok statymin reglamentavim atsakovas savo poir gino priskirtinum teismui ar arbitraui (CPK 22, 23 straipsniai) turi teis pareikti dar iki iekinio padavimo teismui, arba iki jo primimo klausimo isprendimo, arba po bylos iklimo. Iekinio primimo stadijoje teisjas privalo isiaikinti atsakovo poir ir vali dl gino nagrintinumo teisme. Jeigu ioje stadijoje teisjas atsakovo valios neiaikino ir ikl byl, teismas isiaikino, kad yra arbitrainis susitarimas, o atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis io susitarimo, tai tokiu atveju iekinys paliekamas nenagrintas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jeigu pirmosios instancijos teismas neprim sprendimo iekin palikti nenagrint, tai, esant pagrindui, tok sprendim turs priimti apeliacins ar kasacins instancijos teismas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Paymtina,

kad iekinio primimo stadijoje teismo pareiga isiaikinti atsakovo vali dl gino perdavimo nagrinti arbitraui tvirtinta ir Komercinio arbitrao statymo 10 straipsnio normoje, k urioje nustatyta, kad teismas, gavs iekinio pareikim dl klausimo, dl kurio alys yra sudariusios io statymo 9 straipsnyje nustatytos formos arbitrain susitarim, bet kurios i ali reikalavimu atsisako j priimti. ios normos nuostata, kad teismas bet kurios i ali reikalavimu atsisako j priimti, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme taip pat reikia teisjo pareig iekinio primimo stadijoje isiaikinti atsakovo vali dl gino nagrinjimo teisme, o jei to nepadar ioje stadijoje, tai turi padaryti iklus byl, jos pasirengimo nagrinti byl teisme stadijoje ar nagrindamas byl. Dl teiss sksti teismo nutart, kuria atsisakoma priimti iekin CPK 137 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti iekin, gali bti paduotas atskirasis skundas. Gramatikai aikinant vien tik i norm, galima daryti ivad, kad kai procesin dokument teismas grina j pateikusiam asmeniui, o is skundia toki nutart atskiruoju skundu, tai apie atskirojo skundo nagrinjimo apeliacins instancijos teisme laik ir viet bei io teismo sudt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis, 338 ir kt. straipsniai) pakanka praneti tik atskirj skund pateikusiam asmeniui, t.y. apeliantui. Toks reglamentavimas tarsi nesuteikia atsakovui teisi dalyvauti skund padavimo ir nagrinjimo procese, apeliaciniame, po to ir kasaciniame procese tuo atveju, kai buvo atsisakyta priimti iekin CPK 137 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, nes iekinyje nurodyti asmenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis), iskyrus iekin pateikus asmen, dar nra proceso dalyviai (CPK 37 straipsnis). Jie neturi teiss paduoti apeliacinio, atskirojo (CPK 305, 338 straipsniai) ar kasacinio skundo (CPK 342 straipsnis). Minta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas kitoks reglamentavimas negu to paties straipsnio 2 dalies 1-5 ir 7-8 punktuose. Sisteminiu metodu aikinant ias statymo normas, darytina ivada, kad tuo atveju, k ai teisjas priima iekin, o alys yra sudariusios susitarim perduoti gin sprsti arbitraui, dl tokios pirmosios instancijos teisjo nutarties apeliacin skund turi teis paduoti ir atsakovas. Dl apeliacins instancijos teismo nutarties, kuria sprendiamas iekinio primimo klausimas, kai alys yra sudariusios susitarim perduoti gin sprsti arbitraui, atsakovas turi teis paduoti ir kasacin skund. Taigi, esant draudik kasaciniam skundui, iekovo motyvais, jog atsakovai nra byloje dalyvaujantys asmenys, kasacinis procesas negali bti nutrauktas. Dl arbitrainio susitarimo turinio vertinimo iekinio primimo stadijoje Minta, kad, esant arbitrainiam susitarimui (arbitrainei ilygai), atsakovo poiris jo laikymsi turi atitinkam procesin reikm, todl teisjas vis pirma poir ir atsakovo vali turi isiaikinti iekinio primimo stadijoje. Taiau atsakovo valios isiaikinimas ioje stadijoje nereikia, kad arbitrainio susitarimo (arbitrains ilygos) turinys turi bti tiriamas i r vertinamas taip, kaip tai turi bti daroma inagrinjus byl teismo posdyje (CPK 185, 265 straipsniai). Jeigu kuri nors alis teigia, kad atitinkamas susitarimas yra ydingas, tai dl jo pripainimo negaliojaniu gali pateikti reikalavim. Ivad, ar arbitrainis susitarimas pagal savo turin yra susitarimas perduoti nagrinti gin ne teismui, galima padaryti tik ityrus ir vertinus byloje surinktus rodymus. Taigi iekinio primimo stadijoje nesprendiama dl arbitrainio susitarimo turinio ir jo reikms. ie klausimai nagrinjami ir sprendiami tuo atveju, jeigu yra pareiktas reikalavimas dl susitarimo pripainimo negaliojaniu. Paymtina, kad Komercinio arbitrao statymo 10 straipsnyje yra nuostata, kad arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendraisiais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. Minta, kad, esant arbitrainiam susitarimui, teisjas iekinio primimo stadijoje iaikina tik atsakovo poir ir vali dl gino nagrintinumo teisme. Jeigu atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo, teisjas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atsisako priimti iekin. Komercinio arbitrao statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog arbitrainis teismas turi teis pats priimti sprendim dl savo kompetencijos nagrinti gin, skaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejoni dl arbitrainio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. i norma imperatyviai tvirtina iimtin arbitrainio teismo teis sprsti dl paties arbitrainio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, skaitant ir dl to, ar yra sudarytas arbitrainis susitarimas. Toks kompetencijos nustatymas ir tuo atveju, kai priimtas arbitrainio teismo sprendimas dl savo kompetencijos nagrinti gin, nepaneigia alies teiss arbitrain susitarim pripainti negaliojaniu teisme. Minta, kad tokia

teis nustatyta Komercinio arbitrao statymo 10 straipsnyje, kurioje nustatyta, jog arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendraisiais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. 3k-3-206/2010 I. Gino esm Byloje kilo ginas dl daugiabui nam but ir kit patalp savinink bendrijos vadovo teiss pareikti iekin vienam i but savinink dl to, kad is neleistinai but, rs ir stog naudoja komercinei interneto paslaug teikimo veiklai, taip pat dl proceso teiss norm, reglamentuojani rodinjim ir rodym vertinim. Iekovas pra teismo udrausti atsakovui naudoti gyvenamj but (duomenys neskelbtini) ne pagal jo funkcin paskirt, t. y. udrausti jame vykdyti kinkomercin veikl, paeidiani daugiabuio namo savinink bendrijos teistus interesus. Byloje nustatyta, kad ali nesutarimas kilo dl atsakovo bute vykdomos veiklos keliamo triukmo bei kit dl buto savininko nesirpinimo butu kylani problem. Atsakovui taip pat nuosavybs teise priklaus rsys Nr. R 38, kur jis main sutartimi po bylos iklimo pasikeit kit rs Nr. R -3. Gino bute ir rsyje vykdoma veikla, susijusi su internetini paslaug ryio teikimu. Nurodytose patalpose ivediota laid, kurie nustatyta tvarka nepaymti, kad bt galima identifikuoti j savinink. Prie buto sien ir ant stogo pritvirtinta anten, taip pat ivesta laid. Be to, bute niekas negyvena, bet jame rasta profesionalios kompiuterins rangos, kabeli. Atsakovas neturi leidimohigienos paso verstis komercinekine veikla. Triukmas gino ir kaimyniniame bute virija leistinas normas. Atsakovas baustas bauda u priegaisrins saugos taisykli nesilaikym (gino bute elektros kabelis ir kompiuterins rangos duomen perdavimo kabeliai patiesti ant grind, o ant j umestos medins lentos). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo bute esanti infrastruktra, j papildi us trkstama aparatra ir jungus, galt bti naudojama elektronini ryi paslaugoms teikti. Gino bute suvartota itin daug elektros energijos. U butui teiktas paslaugas apmoka treiasis asmuo UAB NNT, teikianti interneto paslaugas. Jos vadovas yra atsakovas. Dl daugiabuio namo savinink bendrijos pirmininko teiss paduoti iekin Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkt teismas atsisako priimti iekin, jeigu pareikim suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. Juridiniai asmenys gali bti iekovu ir atsakovu teisme bei gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinjamo gino atveju iekin dl udraudimo atsakovui vykdyti kinkomercin veikl gyvenamajame bute daugiabuio namo savinink bendrijos vardu pareik jos pirminink. vertinus Daugiabui nam savinink bendrij statymo, DNSB Eglut stat nuostatas, kuriose nustatyta bendrijos nari susirinkimo kompetencija ir veiklos tvarka, konstatuotina, kad is aukiausias bendrijos valdymo organas sprendia esminius, svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kit bendrijos organ rinkimu, j veiklos organizavimo nustatymu, j atskaitomybe susirinkimui, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. I Daugiabui nam savinink statymo 22 straipsnio 1 dalies analizs darytina ivada, kad bendrijos pirmininkas (kai nusprsta nerinkti valdybos) yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos nari susirinkim. Paymtina, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai pagal savo kompetencij, sprendia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla. Konstatuotina, kad bendrijos pirmininkas vykdo kasdien bendrijos valdym, veikos organizavim (vidin funkcija), taip pat atstovauja bendrijai (iorin funkcija). Dl to pripaintina, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendrijos valdymo organas bendrijos pirmininkas turi teis bendrijos vardu pareikti iekin teisme ir ginti bendrijos bei jos nari teises ir teistus interesus nuo paeidim. Bendrijos nari susirinkimo galiojimas bendrovs pirmininkui pareikti iekin bendrovs vardu reikalingas tais atvejais, kada iekiniu siekiama gyvendinti bendrijos interesus tais klausimais, kurie priskirti bendrijos nari susirinkimo kompetencijai. Tam, kad bendrijos primininkas pareikt iekin jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebtinas bendrijos nari susirinkimo galiojimas. Atstovavimas bendrijos ir jos nari interesams teisme yra ne tik bendrijos pirmininko, kaip valdymo organo, teis, bet ir pareiga. Ji iplaukia i CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyto visiems juridinio asmens valdymo organams taikomo lojalumo principo, kurio esm ta, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi bti lojals juridiniam asmeniui, t.

y. veikti pagal steigimo dokumentus ir kitus juridinio asmens organ sprendimus bei rpintis juridinio asmens gerove ir siekti gyvendinti jo tikslus. Bendrijos pirmininkas, pareikdamas iekin bendrijos vardu, gyvendina lojalumo bendrijai pareig, nes imasi priemoni paalinti bendrijos ir jos nari interes paeidimus. Dl rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli nepaeidimo CPK tvirtinta nuostata, kad rodymai civilinei bylai reikmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse ivardytomis rodinjimo priemonmis ir CPK bei kit statym ir normini akt nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra iaikins, kad rodinjimo dalykas tai juridiniai faktai, su kuriais statymas sieja ginijamo santykio buvim ar nebuvim. Faktai, kuriais pagrsti ali reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybs, kurias btina nustatyti taikant materialiosios teiss normas gino santykiams reglamentuoti. rodinjimo tikslas tai teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). rodymus, vadovaudamasis statymais, vertina tik teismas pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu bylos aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu teismo posdyje. CPK tvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todl rodinjimo procese taikyt inas auktesnis rodinjimo standartas. Tokia rodinjimo standarto samprata suponuoja tai, kad rodinjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo mogaus etalonas ir faktas pripaintinas rodytu esant visikam arba beveik visikam vidiniam teismo sitikinimui. 3k-3-436/2008 Dl rodymo (ekspertizs ivados) gavimo po parengiamojo teismo posdio Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, taikydamas laikinsias apsaugos priemones, turi teis taikyti priemones, kuriomis bt utikrintas nuostoli, kuriuos atsakovas gali patirti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, kad utikrint iekovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interes pusiausvyr, atlyginimas. CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iekovui ar kitam asmeniui, praiusiam taikyti laikinsias apsaugos priemones, per teismo nustatyt termin nevykdius teismo nutarties mokti pinigus teismo depozitin sskait ar pateikti banko garantij, laikinosios apsaugos priemons panaikinamos. Pasirengimas teisminiam bylos nagrinjimui - tai antroji civilinio proceso stadija, kuri prasideda teismui primus iekinio pareikim ir baigiasi nutarus skirti byl nagrinti teismo posdyje. Siekiant utikrinti, kad byla bt inagrinta operatyviai, koncentruotai ir ekonomikai, teisminis bylos nagrinjimas turt prasidti tik tada, kai tiek bylos alims, tiek teismui yra visikai aiku, ko abi alys reikalauja, dl ko jos sutaria ir k ginija, kuo grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus. ioje stadijoje tiek abiem alims, tiek teismui turi bti inoma gino esm ir pagrindiniai rodymai. Teisj kolegija sutinka su iekov pozicija, kad teisminio bylos nagrinjimo paskirtis - ne ali reikalavim aikinimasis ir rodym rinkimas, o jau surinkt rodym tyrimas, j vertinimas siekiant isprsti tarp ali kilus gin. Teisj kolegija paymi, kad, gyvendinant i nuostat, CPK 226 straipsnyje nustatytos alims ir tretiesiems asmenims pareigos pasirengimo nagrinti byl teisme metu. CPK 226 straipsnyje nustatyta ali ir treij asmen pareiga pateikti teismui visus turimus rodymus bei paaikinimus, turinius reikms bylai, taip pat nurodyti rodymus, kuri jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdanias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus pareiktus reikalavimus. Pripastama, jog rodymai pateikiami pavluotai, jeigu juos pateikdama alis paeidia pareig rpintis proceso skatinimu; jeigu protingai vedant proces, atsivelgiant konkrei procesin bylos nagrinjimo padt jie teismui turjo bti pateikti anksiau. Minta, kad atsakovs atstovai laik, jog alos dydis turi bti rodinjamas ir eksperto ivada, o iekov pateikti rodymai dl alos dydio nra pakankami, taiau gauti rodymo eksperto ivados - nepra, manydami, kad teisminio bylos nagrinjimo metu pateikti tok praym teismui trukdo proceso teiss normos. Teisj kolegija paymi, kad CPK tvirtinta teismo pareiga priimant sprendim bti sitikinusiam tuo, kad aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byl nagrindamas i esms, teismas itiria byloje esanius rodymus, reikalingus sprendimui priimti, taiau nagrinjant byl gali bti, kad reiks papildyti jos mediag. Tokia galimyb tvirtinta CPK 251 straipsnyje, kuriame nustatyta bylos nagrinjimo i esms pabaiga. Apeliacins instancijos teismas kaip vien i argument, dl ko

netenkinamas apeliacinis skundas, nurod, kad apeliant (atsakov) nepra skirti ekspertizs, nesiek bylos mediagos papildyti eksperto ivada sprendiant dl alos dydio. Minta, kad su ia apeliacins instancijos teismo ivada teisj kolegija nesutinka. Teisj kolegija paymi, kad ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai reikmingus klausimus, kuriuos negali bti atsakyta be specialij atitinkamos srities ini. Teisj kolegija konstatuoja, kad ekspertizs paskyrimo klausimas konkreios bylos atveju gali bti sprendiamas tada, kai, surinkus ir ityrus byloje esanius rodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities iniomis. Dl ekspertizs skyrimo iniciatyvos teiss Aikindama CPK 212 straipsnio 1 dal, teisj kolegija konstatuoja, kad ekspertiz gali bti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Teisj kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad siekiant isiaikinti byloje kylanius klausimus, reikalaujanius speciali ini, btina skirti ekspertiz ir gauti eksperto (ekspert) ivad. Remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teis pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto ivad. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, galutinai nustato teismas. 3k-3-520/2008 I. Gino esm CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, praydamas nutraukti santuok, iekinyje privalo nurodyti duomenis dl santuokos nutraukimo pasekmi, t. y. nurodyti silom klausim dl nepilnamei vaik gyvenimo, j ir sutuoktinio ilaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiej sutuoktini prievoli sprendimo bd. Teismas, nutraukdamas santuok, turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik gyvenimo, j bei sutuoktinio ilaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Taigi statyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuok, toje paioje byloje btina kartu isprsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp j klausim dl eimos turto teisinio reimo ir sutuoktinio teiss naudotis eimos turtu po santuokos nutraukimo (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendiant kompleksikai galima iaikinti ir tinkamai nusprsti dl vis santuokos nutraukimo pasekmi. Santuokos nutraukim reglamentuojaniose materialiosios ir procesins teiss normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktini turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susij su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmi), turi bti nagrinjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima utikrinti sutuoktini turtini bei asmenini neturtini teisi ir vaik interes apsaug. Nors i byla teisme uvesta anksiau negu santuokos nutraukimo byla, paaikjus apie teisme uvest ituokos byl, abi bylos turt bti sujungtos ir j reikalavimai sprendiami vienoje byloje. 2006 m. birelio 5 d. 3K3374/2006 Civilin byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali bti sustabdoma tuo atveju, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol nebus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti byl tuo atveju, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama baudiamja tvarka. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudiamosios bylos nagrinjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodyt ikiteisminio tyrimo staig pareignai bei prokuroras. Be to, paymtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilins bylos nagrinjimo sustabdymo pagrindas teismo turi bti taikomas tik tuo atveju, kai baudiamosios bylos aplinkybs, kurios turs reikms nagrinjamai civilinei bylai, yra nustatinjamos teismo, t. y. tik siteisjs teismo nuosprendis turi prejudicin gali dl asmens nusikalstam veiksm pasekmi (CPK 182 straipsnio 3 punktas). 2006 m. gruodio 11 d. 3K-3-637/2006 moni bankroto statymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo, jeigu dl mons buvo priimti teism ir kit institucij sprendimai ir pagal juos iduoti vykdomieji dokumentai, mons turtas (los) pagal iuos vykdomuosius

dokumentus gali bti aretuojamas, taiau io turto realizavimas ir (ar) iiekojimas sustabdomas. Analizuojant i statymo norm, akivaizdu, kad tam, jog atsirast teisins pasekms, t. y. bt sustabdytas turto realizavimas, pakanka vienintels slygos teismas turi priimti nagrinti pareikim dl bankroto bylos iklimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius pateik praym sustabdyti priverstin iiekojim i jo turto, motyvuodamas tuo, kad kitame teisme yra nagrinjami iekiniai dl bankroto bylos iai bendrovei iklimo. Byl nagrinj teismai, turdami duomen, kad Klaipdos apygardos teisme yra nagrinjamos civilins bylos dl bankroto ir restruktrizavimo byl iklimo UAB Baltijos uvys, turjo pakankam pagrind nesprsti dl mintos bendrovs turto realizavimo. Paymtina, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, konstatavo, kad tuo atveju, kai bankroto byla monei yra dar neikelta, bylos nagrinjimas nestabdomas. Bankroto iklimo ar neiklimo klausimas teisme turi bti sprendiamas i esms. Iekini kitose bylose nagrinjimas nra klitis isprsti bankroto bylos iklimo klausim, jeigu tai neat ima galimybs teismui patikrinti moni bankroto statyme nustatytus bankroto bylos iklimo pagrindus. 2006 m. gruodio 11 d. 3K-3-645/2006 IV. Byloje teism nustatytos aplinkybs Vykdant iauli apskrities valstybins mokesi inspekcijos 2005 m. liepos 20 d. sprendim, kuriuo i skolininks turjo bti iiekota 138,76 Lt valstybs naudai, skolininkei buvo isistas raginimas geruoju sumokti baud. Ji sumokjo baud raginime nurodytu terminu, taiau nesumokjo vykdomosios bylos administravimo ir atskir vykdymo veiksm atlikimo ilaid. V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Teisj kolegija nagrinjamoje byloje tiria, ar apeliacins instancijos teismas tinkamai aikino ir taik Antstoli statym, Sprendim vykdymo instrukcijos normas, ar nenukrypo nuo teiss aikinimo ir taikymo praktikos iuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Vykdymo ilaidas, j dyd, apmokjimo ir atleidimo nuo j tvark reglamentuoja CPK ir teisingumo ministro sakymu patvirtintos Sprendim vykdymo instrukcijos normos. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo ilaidas sudaro: 1) ilaidos, susijusios su turto apira, aretu, kainojimu, perveimu, saugojimu ir realizavimu; 2) atlyginimas ekspertams, vertjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese; 3) ryi ilaidos; 4) skolininko, jo turto arba vaiko paiekos ilaidos; 5) antstolio kelions ir komandiruots ilaidos; 6) ilaidos skelbimams visuomens informavimo priemonse, internete; 7) ilaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu; 8) kitos su sprendim vykdymu susijusios ar io kodekso nustatyta tvarka atliekam veiksm atlikimo ilaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2002 m. birelio 4 d. nutarimu Nr. 816 galiojo Teisingumo ministerij parengti ir patvirtinti Sprendim vykdymo instrukcij (nutarimo 1.3 punktas), todl Teisingumo ministerija pareng Sprendim vykdymo instrukcij, o teisingumo ministras savo sakymu j patvirtino. Joje nustatyti vykdymo ilaid dydiai ir numatytos antstoliams iiekotinos ilaidos ir atlyginimas u vykdomojo dokumento vykdym yra reglamentuoti atitinkamose instrukcijos lentelse, kuriose vykdymo ilaid dydiai yra nurodyti skaitant visus privalomus mokesius, taip pat ir PVM (Instrukcijos 38 punkto 2 dalis). Atsivelgiant Antstoli stat ymo, Sprendimo vykdymo instrukcijos ir Pridtins verts mokesio statymo nuostatas, pripaintina, kad antstoli vykdoma veikla laikoma paslaug teikimu ir yra apmokestinama PVM vadovaujantis Pridtins verts mokesio statymu, nes antstoliai gauna atlyg u Sprendim vykdymo instrukcijoje ivardytas paslaugas nustatytas iiekotinas sumas, kurias yra skaiiuoti visi privalomi mokesiai, taip pat ir PVM. veiksmus ir u tai gauna atlyginim, kurio dyd nustato valstyb, tai reikia, kad tarp antstolio vykdomos veiklos ir jo gaunamo atlygio yra tiesioginis ryys, todl antstolio atlyg, skaitant visus privalomus mokesius, nustat Vyriausybs galiota institucija, patvirtindama vykdymo ilaid ir antstoli atlygio dydius Sprendim vykdymo instrukcijoje. Teisj kolegija, sistemikai aikindama CPK 609 straipsnyje nustatytas vykdymo ilaidas ir j iiekojimo dyd ir tvark, Antstoli statymo nuostatas, reglamentuojanios antstoli atlyginim, jo dyd ir iiekojimo tvark, kuriuos pavesta nustatyti Vyriausybei arba jos galiotai institucijai, remdamasi teisingumo

ministro patvirtintos Sprendim vykdymo instrukcijos normomis, daro ivad, jog antstolio veikla u paslaug teikim yra susieta su PVM mokjimo objektu, taiau antstolio iiekomos i skolininko sumos priklauso nuo sprendim vykdymo instrukcijos 13 lentelse ivardyt vykdymo ilaid ir atlyginimo antstoliams apskaiiuot sum, kurias yra skaiiuoti visi valstybje nustatyti ir privalomi mokti mokesiai, ias sumas yra skaiiuotas taip pat ir PVM. 2006 m. gruodio 18 d. 3K-3-660/2006 Pagal CPK 163 str. 3 p. byla gali bti sustabdomas tik nustaius tiesiogin prejudicin ry tarp iose bylose nagrinjam fakt Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt teismas privalo sustabdyti byl, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Negaljimas inagrinti civilins bylos tol, kol nebus inagrinta kita byla, reikia, kad teismui, siekianiam isprsti byloje pareikt reikalavim, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinjami kitoje byloje, ir byl nagrinjantis teismas pats negali j nustatyti. Tokia situacija gali susiklostyti, pavyzdiui, dl to, kad byloje nra pareiktas atitinkamas reikalavimas arba atitinkami faktai gali bti nustatyti kitokia teismo proceso tvarka (pvz., baudiamojo proceso, administracini byl teisenos). Taigi pagrindas konstatuoti, kad inagrinti civilins bylos negalima tol, kol bus inagrinta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinjamoje byloje pareiktiems reikalavimams isprsti, yra nustatinjami kitoje byloje ir byl nagrinjantis teismas pats negali i fakt nustatyti. Teisj kolegija paymi, kad statym leidjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti byl paaikinama siekiu ivengti prietaring sprendim tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikt t pai fakt nustatinti kelis kartus, bt taupoma tiek byloje dalyvaujani asmen, tiek teismo los ir laikas. Kasatorius teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam teiss aikinimo ir taikymo praktik CPK 163 straipsnio 3 punkte tvirtintas privalomojo civilins bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje byloje (kitose neinagrintose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turs teisins reikms priimant teismo sprendim nagrinjamoje byloje. Taigi civilins bylos nagrinjimas iuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neinagrint byl yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj, prejudicin ar privalomj gali sustabdytai bylai. Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas taip pat yra paymjs, kad tai, ar galima inagrinti civilin byl, kol neisprsti su ja susij klausimai kitoje nagrinjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsivelgdamas konkreios bylos aplinkybes. Taigi tam, kad bt galima nusprsti, yra tarp dviej ar keli byl prejudicinis arba kitoks teisinis ryys ar ne, manoma visus teisikai reikmingus faktus nustatyti nagrinjamoje byloje ar ne, galima tik nustaius ir vertinus visas su konkreioje nagrinjamoje byloje pareiktais reikalavimais susijusias aplinkybes. Paymtina, kad teismas, nustats, jog yra vienas i statyme nurodyt privalomojo bylos sustabdymo pagrind, privalo sustabdyti byl ex officio, nepaisant to, ar isak byloje dalyvaujantys asmenys nuomon iuo klausimu ir kokia ji, nes tai padaryti teism pareigoja statymas. 2007 m. balandio 6 d. 3K-3-124/2007 Sustabdymas iklus bankroto byl vienam i bendrinink Kasaciniame skunde i esms keliamas CPK 163 straipsnio 5 punkto taikymas nagrinjamoje byloje. Tai yra teiss klausimas, dl kurio kasacinis teismas privalo pasisakyti. Pagal CPK 163 straipsnio 5 punkt teismas privalo sustabdyti byl tuo atveju, kai, nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Teisj kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai viename apylinks teisme arba apygardos teisme nagrinjama turtinio pobdio civilin byla keliems atsakovams ir jos nagrinjimo metu paaikja, kad vienam i atsakov tame paiame ar kitame apygardos teisme yra ikelta bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakov procesinio bendrininkavimo formos, turi bti atliekami tokie procesiniai veiksmai: a) kai atsakov procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinjantis byl teismas turi iskirti iekovo reikalavim

atsakovui, kuriam ikelta bankroto byla atskir byl, i byl sustabdyti ir j perduoti bankroto byl iklusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas); b) kai atsakov procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. solidariosios arba subsidiarins prievols atveju, byla turi bti sustabdoma ir perduodama bankroto byl iklusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas), t iuo atveju ir padar apeliacins instancijos teismas. 2007 m. rugsjo 25 d 3K-3-339/2007 Kasacine tvarka skundiamais teism sprendimais buvo inagrintas pareikimas dl sprendimo u aki perirjimo, todl kasacijos dalykas nagrinjamoje byloje yra proceso norm, reglamentuojani pareikimo dl sprendimo u aki perirjimo nagrinjim ir civilins bylos sustabdym, aikinimas ir taikymas. I bylos mediagos matyti, kad 2006 m. rugsjo 19 d. buvo priimtas sprendimas u aki, kuriuo buvo atmestas iekovo reikalavimas atsakovui dl 185 502,29 Lt alos atlyginimo. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas atliko formal pateikt byloje rodym vertinim, ianalizavo civilins teisins atsakomybs atsiradimo pagrindus ir konstatavo, kad nenustatyta atsakovo kalt Primus sprendim u aki, neatvykusi teismo posd alis negali io sprendimo sksti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), taiau per 20 dien nuo io sprendimo primimo dienos turi teis paduoti pareikim sprendim u aki primusiam teismui dl io sprendimo perirjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Inagrinjs pareikim, teismas naikina sprendim u aki ir atnaujina bylos nagrinjim i esms, jeigu konstatuoja, kad alies pareikime nurodyti rodymai gali turti takos priimto sprendimo u aki teistumui ir pagrstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas). Iekovo pareikimas dl sprendimo u aki perirjimo ir 2006 m. spalio 31 d. sprendime konstatuotos aplinkybs patvirtina, kad iekovas pareikime nenurod aplinkybi, galini turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, bei rodym, patvirtinani ias aplinkybes. Nepanaikinus sprendimo u aki ir neatnaujinus bylos nagrinjimo i esms, negali bti sprendiamas civilins bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 4 punkt klausimas. Atsakovui pareikime dl sprendimo u aki perirjimo nenurodius aplinkybi, galini turti takos sprendimo teistumui ir pagrstumui, bei rodym, patvirtinani ias aplinkybes, teismas neturjo pagrindo sprsti ir pareikimo dl sprendimo u aki perirjimo nagrinjimo sustabdymo klausimo. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad pagal suformuot Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu civilin byla privalo bti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu io punkto reikalavimus atitinkanti baudiamoji byla yra nagrinjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nra pagrindas privalomai sustabdyti civilins bylos nagrinjim. Tokiu atveju, teismui konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teis sustabdyti byl (CPK 164 straipsnio 4 punktas), bet ne pareig, tvirtint CPK 163 straipsnio 4 punkte. 2007 m. spalio 30 d. 3K-3-447/2007 Ikiteismkinis tyrimas nra pagrindas stabdyti byl Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti byl tuo atveju, kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama baudiamja tvarka, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo atlikimas negali bti pagrindu sustabdyti bylos nagrinjim pagal CPK 163 straipsnio 3 . Dl to teisj kolegija atmeta kaip nepagrst kasacinio skundo argument, kad nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas, nesustabds bylos nagrinjimo dl atliekamo ikiteisminio tyrimo, netinkamai taik CPK 163 straipsnio 3 punkt. Tuo atveju, kai byl nagrinjs teismas, priimdamas sprendim, bylinjimosi ilaid klausimo neisprend, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia galimyb j isprsti teismui priimant papildom sprendim dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva. Paymtina, kad io klausimo isprendimas yra slygotas btinumu aliai, kuri pretenduoja toki ilaid atlyginim, pateikti teismui praym dl j priteisimo bei turt ilaid dyd patvirtinanius rodymus iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos Teisj kolegija konstatuoja, kad iekovs praymas dl ilaid advokato pagalbai apmokti, rodymus apie j dyd teismui pateikus tik 2006 m. gegus 31 d., pagal CPK 98 straipsnio 1 dal

negaljo bti tenkinamas vadovaujantis imperatyvia io statymo nuostata, kad tokios ilaidos negali bti priteisiamos, jei ilaid dyd patvirtinantys rodymai nebuvo teismui pateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos. Dl to yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildom sprendim, paeid CPK 98 straipsnio 1 dal bei netinkamai taik CPK 277 straipsn. Tai yra pagrindas naikinti apskst pirmosios instancijos teismo papildom sprendim ir apskstos apeliacins instancijos teismo nutarties dal, kuria pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Juos panaikinus, iekovs praymas dl ilaid advokato pagalbai apmokti priteisimo netenkintinas. 2008 m. vasario 15 d. 3K-3-107/2008 CPK 194 str. 4 p. pagrindu byla gali bti sustabdoma tik iimtinais atvejais CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilins bylos sustabdymo pagrindai. is sraas neisamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt teismas konkreiu atveju pripasta, ar yra pagrindas sustabdyti byl. Tai palikta teismo nuoirai, jei tai btina. Sprendimas dl veiksm byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje joki procesini veiksm, turi bti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi bti aiks ir pagrsti. Teisj kolegija daro ivad, kad teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti byl pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukms ir intensyvumo aspektais, kad nebt paeista asmens teis teism pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, ir sprendim dl civilins bylos sustabdymo turi aikiai ir pagrstai motyvuoti, kad is atitikt teisinio apibrtumo reikalavimus. Sustabdymas reikia, kad civilinje byloje tam tikr laik neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Intensyvumo poiriu tai gali bti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikming aplinkybi tyrimas vyksta kita tvarka ir i esms nepaeidia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi bti faktikai ir teisikai pagrsti. Aplinkybs, dl kuri teismas pripasta esant pagrind sustabdyti civilins bylos nagrinjim pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt dl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali bti svarbios, atsivelgiant ikiteisminio tyrimo apimt, konkreius jame atliekamus veiksmus ir j civilines teisines pasekmes. Tik dokument, kuri pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, suraymo ir pasiraymo aplinkybi tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybmis grindiami motyvai neatitinka teisinio apibrtumo reikalavim. Reikia vadovautis tuo, ar civilins bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizs, kokie klausimai j metu tiriami, ar numatomos gauti ivados gali bti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos bt reikmingas rodym altinis. Jeigu taip, tai nebt ekonomika civiliniame procese atlikti tuos paius veiksmus, bet jei ekspertiz nepaskirta, o bylai aplinkybs yra reikmingos, tai civilin byl nagrinjantis teismas gali sprsti dl toki rodym rinkimo. Nepaisant to, kad gali bti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybs, turinios takos ginijant ali sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime toki pasekmi nesukelia. Teismas turi vertinti ir, tik sitikins, kad jis, alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys i veiksm negali atlikti ar neekonomika tai daryti, ar dl kit prieasi nemanoma ar netikslinga tai daryti civilinje byloje, gali konstatuoti btinum sustabdyti byl, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. CPK 51 straipsnyje nustatyta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Bylos sustabdymo klausimu priimant nutart alis ar jos atstovas teismo posdyje nedalyvavo, bet apie posdio laik ir viet buvo informuoti. alies atstovas neatvyko, nes vadovas sirgo, o nauja pavedimo sutartis nebuvo sudaryta. Galimyb vykti teismo procesui tokiomis slygomis teisj kolegija svarst ir teismo posdio neatidjo, neatvykimo prieastis pripaino nesvarbiomis. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dal neatvykimas teismo posd dl ligos paprastai nelaikomas svarbia prieastimi. Teismas ios bendrosios nuostatos nepaeid, o ja vadovavosi. Kasatorius nepateik argument ir duomen, kad jo neatvykimo dl ligos atvejis yra toks iskirtinis, jog nuo paprastai taikom taisykli teismas privaljo nukrypti. Pagal bylos duomenis, teismo posd atvykdavo alies atstovas pagal pavedim. Ta aplinkyb, kad pavedimo sutartis nutraukta, o su nauju atstovu dar nesudaryta, nesudaro pagrindo ivadai, kad teismas nepagrstai suvar alies teises turti atstov, nes pagal bylos aplinkybes alis turjo pakankamai laiko tai isprsti.

Civilin byla Nr. 3K-3-484/2010 Dl apeliacins instancijos teismo teiss grinti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnyje nustatyti btent tie iimtiniai atvejai, kai byla gali bti perduota nagrinti pirmosios instancijos teismui. Apeliacins instancijos teismas, bdamas kompetentingas sprsti byloje tiek fakto, tiek teiss klausimus, turi itaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinjimo metu padarytus paeidimus. Apeliacins instancijos teismas turi paalinti tiek bylos faktini aplinkybi nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teiss norm taikymo ir aikinimo nustatytus trkumus. Taigi nurodyt iaikinim pagrindu darytina ivada, kad bylos grinimas nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teiss institutas, privalantis koreliuoti su statymo leidjo tikslu utikrinti tinkam instancins sistemos funkcionavim tam, jog apeliacins instancijos teismas itaisyt pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teiss klaidas, o byla bt grinta nagrinti i naujo tik statyme nustatytais iimtiniais atvejais. Dl treiojo asmens nedalyvavimo byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkt absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripastamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i dalyvaujani byloje asmen, kuriam nepraneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu toks asmuo remdamas ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Taigi io bylos grinimo i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo slygos yra trys: 1) byloje dalyvaujaniam asmeniui nepraneta apie teismo posdio viet ir laik; 2) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl nedalyvaujant iam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujaniam asmeniui, kuriam nepraneta apie teismo posdio viet ir laik); 3) toks asmuo savo apeliacin skund grindia bylos inagrinjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustaius visas ias slygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliuiu sprendimo negaliojimo pagrind ir, juo remiantis, perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujanius asmenis apie teismo posdio laik ir viet gyvendinama CPK 117134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant gyvendinti pagrindin tiksl tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informacij. Kasacinio teismo praktikoje yra iaikinta, kad, sprendiant, ar byloje dalyvaujaniam asmeniui tinkamai buvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formali j atitikt pirmiau nurodyt proceso teiss norm reikalavimams, bet ir atsivelgiant i teiss norm tiksl bei paskirt bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Esant byloje dalyvaujanio asmens neinformavimo apie teismo posd faktui, apeliacins instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grinti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Paymtina, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo esm lemia tai, jog tik treiasis asmuo (nedalyvavs byl nagrinjant teismo posdyje) galjo remtis aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl jam nedalyvaujant, teikdamas ir tuo grsdamas apeliacin skund, bet nepasinaudojo ia teise. Nagrinjamu atveju apeliacin skund teik ir nurodyta aplinkybe rmsi ne treiasis asmuo, bet atsakovas, neturjs tokios procesins teiss, todl taip pat ir iuo aspektu nra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo slygos. Atsakovo brolis nagrinjamoje byloje trauktas treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, atsakovo pusje (CPK 47 straipsnis). Esminis treij asmen skirtumas nuo bylos ali tas, kad tretieji asmenys nra pirminiai gino subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dl to, kad turi pagrst suinteresuotum bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti j teises. Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, materialiosioms teisms ir pareigoms tarp bylos ali nagrinjama civilin byla tiesiogins takos neturs. Treiasis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, turi procese veikti alies, kurios pusje jis dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Dl to laikytina, kad atsakovo brolio traukimas byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, pakankamai utikrino jo interes

apsaug ir ioje byloje neturjo bti nustatinjamos aplinkybs, susijusios su io asmens veiksmais ar turinios kitokios takos jo teisms bei pareigoms. Dl bylos esms neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Aikinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkt kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog alims nesilyta pirmojoje instancijoje pateikti papildom rodym pagal CPK 179 straipsn, apeliacins instancijos teismo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu rodym vertinimu, nesudaro pagrindo byl perduoti nagrinti i naujo emesns instancijos teismui. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas privalo ireikalauti, jo manymu, trkstamas rodinjimo priemones arba surinkti kitus rodymus ir itirti nauj rodym visum, konstatuoti faktus, o po to juos teisikai kvalifikuoti. Taigi apeliacins instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum bei atsivelgdamas bylos nagrinjimo ribas, privalo pats vertinti, ar faktins bylos aplinkybs, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepaeidiant rodinjimo taisykli (CPK 320 straipsnis). Padars ivad, kad byloje esani rodym nepakanka ar tirtinomis pripains tik apeliacins instancijos teisme iekovo nurodytas aplinkybes, apeliacins instancijos teismas turi pasilyti alims pateikti naujus rodymus arba juos rinkti savo iniciatyva tik CPK ir kit statym nustatytais atvejais (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis). Dl ikiteisminio tyrimo duomen ireikalavimo Apeliacins instancijos teismas, nustats, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai atsisak ireikalauti ikiteisminio tyrimo mediag ir vertinti rodym visum, turi teisin pagrind pats ireikalauti ikiteisminio tyrimo mediag bei j itirti ir vertinti kartu su rodym visetu Civilin byla Nr.3K-3-352/2008 Pagrindai, kuriems esant apeliacins instancijos teismas turi teis panaikinti apskst pirmosios instancijos teismo sprendim ir perduoti byl nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui, nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal io straipsnio 1 dalies 1 punkt apeliacins instancijos teismas panaikina apskst teismo sprendim ir perduoda byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, t. y. absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai. Taiau i byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas nenustat absoliui pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrind. Apeliacins instancijos teismas, padarydamas ivadas, kad pirmosios instancijos teismas paeid procesins teiss normas (CPK 177, 183, 185, 195 straipsniu), nes nevisapusikai ir neisamiai ityr faktines bylos aplinkybes bei netinkamai vertino byl pateiktus rodymus, paeid CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes savo ivad nemotyvavo. Nustats proceso bei materialins teiss norm paeidimus, apeliacins instancijos teismas privalo pats nurodytas klaidas itaisyti, bet tai nra pagrindas perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui. Sprendiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo slygos, turi bti atsivelgiama neitirt aplinkybi apimt ir pobd, rodym gavimo aplinkybes. Jeigu dl tirtin aplinkybi ir reikalautin rodym apimi bei pobdio bt pagrindas padaryti ivad, kad byla apeliacins instancijos teisme turi bti nagrinjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikt, jog bt pagrindas konstatuoti bylos esms neatskleidim pirmosios instancijos teisme, kaip pagrind perduoti byl nagrinti i naujo. Apeliacins instancijos teismas, perduodamas byl nagrinti i naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nutartyje nurod, kad byloje pateikti rodymai tik dl galim pagerinimo ilaid, iekovo turt rekonstruojant patalpas, taiau neitirtos ir nevertintos aplinkybs dl turto pagerinimo reali btin ilaid, kuri nustatymas turi esmins reikms teisingam bylos isprendimui. Su tokia apeliacins instancijos teismo ivada teisj kolegija negali sutikti. Apie nurodyt aplinkybi ityrimo ir nustatymo btinum bt galima sprsti tik tada, kai apeliacins instancijos teismas ne tik vertint Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutart, kuria isprstas ginas tarp t pai ali dl t pai pagerinim, dl praomos priteisti tos paios sumos ir vadovaujantis ta paia eksperto ivada, bet ir itirt civilinje byloje, kurioje priimta nurodyta nutartis, esanius rodymus. Dl i prieasi byla taip pat negaljo bti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo.

Civilin byla Nr. 3K-3-373/2010 Dl teismo teiss kreiptis Konstitucin Teism gyvendinimo slyg byl nagrinjantis teismas savarankikai sprendia, yra pagrindas kreiptis Konstitucin Teism ar ne. i teismo diskrecijos teis nepriklauso nuo to, pateik alys praym ir argumentus dl Kreipimosi Konstitucin Teism ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo statyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujaniam asmeniui pateikus praym, kuriuo praoma teismo kreiptis Konstitucin Teism, byl nagrinjantis teismas privalo kreiptis Konstitucin Teism. Pabrtina, kad pagal Konstitucij pagrindas inicijuoti konstitucins justicijos byl Konstituciniame Teisme yra konkrei byl nagrinjaniam teismui (teisjui) kilusios abejons dl toje byloje taikytino teiss akto atitikties Konstitucijai (kitam auktesns galios teiss aktui), kurios privalo bti paalintos, kad teismas byloje galt priimti teising sprendim (kit baigiamj teismo akt). Paalinti ias abejones (paneigti arba patvirtinti j pagrstum) pagal savo kompetencij gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi joks auktesns instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigtas specializuotas teismas neturi galiojim vertinti emesns instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti Konstitucin Teism dl teiss akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam auktesns galios teiss aktui) teistumo ir (ar) pagrstumo, nes prieingu atveju bt sudarytos prielaidos paeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyt iimtin Konstitucinio Teismo kompetencij, taip pat i esms paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje tvirtinta teismo (teisjo) diskrecijos teis sprsti klausim dl kreipimosi Konstitucin Teism pagrindo buvimo. Paymtina, kad teismo apsisprendimas kreiptis Konstitucin Teism, kaip procesinis veiksmas, atskiruoju skundu negali bti skundiamas, nes neatitinka iimtins (nepaprastosios) apeliacijos slyg, nustatyt CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia ivada darytina sistemikai aikinant CPK 3 straipsnio 3 dal ir 165 straipsn, pagal kur dl teismo nutarties sustabdyti byl, iskyrus nutart stabdyti byl dl kreipimosi Konstitucin Teism ar administracin teism, gali bti duodamas atskirasis skundas. CPK nenustatyta, kad dl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis Konstitucin Teism, gali bti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dl to is procesinis teismo veiksmas atsisakymas kreiptis Konstitucin Teism vertintinas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, t. y. ukertajis galimyb tolesnei bylos eigai ar ne. Atsivelgdama tai, kad klausimo, kreiptis Konstitucin Teism ar ne, sprendimas yra diskrecin byl nagrinjanio teismo teis, teisj kolegija konstatuoja, kad teismo atsisakymas kreiptis Konstitucin Teism neturi takos tolesnei bylos eigai, nes neukerta galimybs byloje dalyvaujaniam asmeniui apeliacine tvarka sksti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla isprsta i esms, ir atskirj skund traukti motyv dl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis Konstitucin Teism, teistumo bei pagrstumo. Tokia galimyb tvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje.Prieingas i CPK nuostat aikinimas prietaraut proceso koncentracijos ir ekonomikumo bei neleistinumo piktnaudiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirast prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesiningai naudotis ir piktnaudiauti procesinmis teismis bei nepagrstai vilkinti proces. Paymtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje klaidingai nurod, jog i nutartis gali bti apsksta apeliacine tvarka. 3k-3-67/2005 Atskirasis skundas proceso atnaujinimas Pagal CPK 334 straipsnio 1 dal pirmosios instancijos teismo nutartis galima apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Atnaujinus proces, teismas byl nagrinja pakartotinai, taigi nutartis atnaujinti proces neukerta galimybs tolesnei bylos eigai, todl tokia nutartis pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkt negali bti skundiama. Nutarties atnaujinti proces apskundimo nenumatyta ir Civilinio proceso kodekse. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dl teismo nutarties, kurio proces atnaujinti atsisakyta, gali bti paduotas atskirasis skundas, o kai atnaujinti proces atsisakyta

apeliacins instancijos teismo nutartimi, i nutartis gali bti skundiama kasacine tvarka. Taigi mintoje teiss normoje numatyta galimyb apsksti pirmosios instancijos teismo nutart, kuria atsisakyta atnaujinti proces, ir nenumatyta nutari, kuriomis procesas atnaujintas, apskundimo galimyb. Pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkt viena i teismo teisi, atnaujinus byl ir inagrinjus, yra panaikinti teismo sprendim (nutart) ir priimti nauj sprendim (nutart). Akivaizdu, kad iuo atveju buvo priimtas naujas sprendimas, taiau nenurodyta, jog panaikinamas anksiau priimtas sprendimas. Teisj kolegija konstatuoja, kad tai yra ne esmin, o tik formali klaida, nes pagal CPK 371 straipsnio 3 dal, teismui primus nauj sprendim, ankstesni teism sprendimai netenka teisins galios, t. y. tampa negaliojaniais. 3k-3-324/2006 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 p. - Taigi tam, kad procesas galt bti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo trauktas bylos nagrinjim, bet btina nustatyti, kad priimtas sprendimas paeidia jo teises ar statym saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dl tokio asmens teisi ir pareig atsiradimo, pasibaigimo ar inykimo. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai, sprsdami klausim dl juridin reikm turinio fakto, t. y. dl paveldimo turto primimo, savo procesiniuose sprendimuose nurod, kad pareikjas P. M. laiku kreipsi notar dl privalomosios palikimo dalies primimo, taiau notaras dl neatidumo pareikj suklaidino. Notaras, praydamas atnaujinti proces CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teigia, kad teismai netrauk jo bylos nagrinjim, isprend jo teisi ir pareig klausim dl paveldjimo teiss liudijimo idavimo privalomj palikimo dal, taip pat be jokio pagrindo apkaltino j netinkamu tarnybini pareig vykdymu. Visa tai gali turti takos vertinant jo darbo veikl. Teisj kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendime bei nutartyje nustatytos bylos aplinkybs nra pagrindas procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismai nesprend notaro teisi ir pareig klausimo. Teismai nurod tik kai kuriuos nustatytus notaro darbo trkumus, tai nra nusprendimas dl asmens teisi ir pareig mintos CPK normos prasme. 3k-3-418/2009 Dl civilins bylos sustabdymo, nagrinjant praym atnaujinti proces Teisj kolegija konstatuoja, kad, atsivelgiant nurodytas proceso atnaujinimo stadij (praymo primimo, praymo nagrinjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir slygas, pripaintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu praymo atnaujinti proces nagrinjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prietarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aikinania Europos mogaus Teisi Teismo praktika dl teismo pareigos utikrinti spart proces (r., pvz., cituot sprendim Herbst v. Germany, 78, kt.), neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). 3k-3-581/2009 Dl kasacins bylos nagrinjimo sustabdymo Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart konstatavo, kad proceso atnaujinimo institutas daniausiai taikomas tada, kai civilinis ginas jau buvo nagrintas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancins kontrols galimybs byloje nebra. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo nebeturi galimybs apginti paeistas teises ir interesus kitais teism sprendim teistumo ir pagrstumo instancins sistemos kontrols bdais. Taigi, esant kasacinei bylai, jos nagrinjimas negali bti sustabdytas remiantis tuo, kad yra pateiktas ir priimtas praymas atnaujinti proces toje paioje civilinje byloje. 3k-3-238/2006 Sustabdymas 163str. 3p.

1. Tiek teiss doktrinoje, tiek teism praktikoje pripastama kad civilins bylos nagrinjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryys, jog pirmosios bylos negalima nagrinti tol, kol nebus inagrinta kita byla. Toks ryys yra tada, kai tarp byl yra prejudicinis ryys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK182 straipsnio 2 punktas). Taiau prejudicin gali turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucij procesiniai dokumentai. I bylos mediagos matyti, kad Palangos miesto policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. kol kas nra baudiamosios bylos, kuri bt nagrinjama teisme baudiamojo proceso tvarka. Dl to iuo atveju CPK 163 straipsnio 3 punktas buvo taikomas netinkamai, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinjim. 2. Teisj kolegija taip pat konstatuoja, kad i bylos mediagos matyti, jog su atsakovais yra sudarytos visikos materialins atsakomybs sutartys. Tai reikia,kad atsakovams yra taikytinas DK 255 straipsnio 3 punktas. Yra atsakov veiksmuose nusikaltimo poymi ar ne, iuo atveju reikms neturi. Teisinis pagrindasstabdyti bylos nagrinjim bt tik tuo atveju, jeigu su atsakovais visikos materialins atsakomybs sutartys nebt sudarytos, nes tokiu atveju procesiniai sprendimai baudiamojoje byloje lemt, atsakovai privalt atlyginti vis al (DK 255 straipsnio 2 punktas) arba jiems bt taikoma dalin atsakomyb (DK 254 straipsnis).

Dl taikos sutarties ir teismo sprendimo rib Iekovas UAB Klaipdos aerouostas nurod, kad Klaipdos apskrities virinink 2003 m. lapkriio 27 d. prim sakym Nr. 13.6-3610 Dl ems nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu, kuriuo, vadovaudamasi CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nutrauk su juo (iekovu) 1997 m. sausio 16 d. sudaryt 167,8899 ha valstybins ems nuomos sutart Nr. N-55/97-28 (toliau Sutartis). Iekovo teigimu, is atsakovo sakymas yra neteistas, nes priimtas paeidiant statymus. CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato tik ems nuomos sutarties nutraukimo pagrindus (o ne tvark), kuriem esant nuomotojas gyja teis reikalauti nutraukti sutart, taiau pats vienaalikai nutraukti sutarties negali. Iekovo teigimu, jis jokio esminio Sutarties paeidimo nepadar II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm Klaipdos rajono apylinks teismas 2005 m. gegus 19 d. sprendimu iekin atmet. Klaipdos apskrities virininks 2003 m. lapkriio 27 d. sakym Nr. 13.6-3610 paliko galioti ir prim sprendim kuriuo Klaipdos apskrities virininko administracijai nurodyta nedelsiant imtis priemoni, kad bt paalinti iame sprendime nurodyti trkumai nuomojant tikslins paskirties valstybei priklausant ems sklyp Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovo UAB Klaipdos aerouostas apeliacin skund, 2005 m. rugsjo 21 d. nutartimi Klaipdos rajono apylinks teismo 2005 m. gegus 19 d. sprendimo dal, kuria Klaipdos apskrities virininko administracijai nurodyta nedelsiant imtis priemoni, kad bt paalinti iame sprendime nurodyti trkumai nuomojant tikslins paskirties valstybei priklausant ems sklyp, panaikino. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinje sprendimo dalyj e nurodydamas dl trkum nuomojant tikslins paskirties valstybei priklausant ems sklyp paalinimo, paeid CPK 265 straipsnio 2 dal, nes iekovas tokio reikalavimo nereik, teisj kolegija i pirmosios instancijos teismo sprendimo dal panaikino. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepim kasacin skund argumentai Kasaciniu skundu iekovas UAB Klaipdos aerouostas prao Klaipdos rajono apylinks teismo 2005 m. gegus 19 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. rugsjo 21 d. nutart panaikinti ir perduoti byl nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindiamas iais argumentais:

1. Byl nagrinj teismai, neisiaikin bylos aplinkybi, isamiai ir visapusikai neityr ir nevertin raytini rodym, paeid rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei nesilaik Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimo Nr. 51 iaikinim (Nutarimo 7, 13, 14 punktai), todl padar nepagrstas ivadas, kad iekovas nesprend Sutarties patikslinimo klausimo, kaip tai buvo nurodyta atsakovo 2003 m. vasario 4 d. rate, ir tuo nevykd Sutarties 16 punktu prisiimto sipareigojimo keisti arba papildyti sutart tik bendru sutarties ali raytiniu susitarimu, bei nepagrstai tai laik esminiu Sutarties paeidimu, leidianiu vienaalikai nutraukti Sutart. Kasatoriaus teigimu, Sutarties 16 punktu jis neprisim sipareigojimo sprsti su ems nuomotoju ios sutarties patikslinimo klausimo. Tokio sipareigojimo Sutartis apskritai nenumato. Mintas Sutarties punktas nustat tik sutarties pakeitimo ar papildymo tvark ir form. Be to, teism ivada, kad iekovas nesprend su ems nuomotoju Sutarties patikslinimo klausimo, nepagrsta jokia raytine bylos mediaga. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukto dalyvauti byloje asmens teisi ir pareig, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsiliepimais kasacin skund atsakovas Klaipdos apskrities virininko administracija ir tretieji asmenys UAB Aeronika ir AB Laivit prao skundiamus teism procesinius sprendimus palikti nepakeistus. 2006 m. vasario 15 d. gautas iekovo ir atsakovo praymas patvirtinti 2006 m. vasario 13 d. tarp j sudaryt taikos sutart ir nutraukti byl, taip pat treij asmen atsisakymai nuo procesini teisi ir praymai paalinti juos i bylos nagrinjimo proceso. Iekovas ir atsakovas nurod, jog ketina baigti i byl taikos sutartimi. konstatuoja: Pagal CPK 140 straipsnio 3 dal alys turi teis bet kurioje civilinio proceso stadijoje baigti byl taikos sutartimi. ali pateiktoji taikos sutartis imperatyviems statymo reikalavim ams neprietarauja, rodym, kad ji paeist viej interes, nepateikta (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Tokiomis aplinkybmis byl nagrinjusi teism sprendimas ir nutartis naikintini ir patvirtintina ali sudaryta taikos sutartis, o civilin byla nutrauktina (359 straipsnio 5 dalis). Dl proc. Dokument teikimo/ dl sprendimo u aki primimo Iekovai V. K. (V. K. ) ir N. K. pra teismo atkurti paeistas j teises pareigoti atsakov A. K. paimti nuo j ems sklypo (duomenys neskelbtini) savo lentas, malkas, nukelti tualet ir medin iltnam. Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. balandio 11 d. nutartimi iekovus pakeit tinkamu iekovu - J. E. (ems sklypo (duomenys neskelbtini) savinink), kuri palaik pareikt iekin. Atsakovui A. K. neatvykus parengiamj posd, Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. balandio 11 d. prim sprendim u aki - iekin patenkino. Atsakovas 2006 m. gegus 3 d. kreipsi teism su pareikimu dl sprendimo u aki perirjimo. Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. gegus 30 d. nutartimi atmet atsakovo pareikim dl teismo sprendimo u aki perirjimo. Teismas nustat, kad atsakovas pats neatvyko teismo posd ir nenurod savo atstovo neatvykimo teismo posd prieasties; teismas neturi pagrindo neatvykimo prieast laikyti svarbia, ir tai yra pakankamas pagrindas atmesti praym perirti sprendim u aki (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas gali priimti sprendim u aki neatvykus aliai, kuriai apie bylos nagrinjim praneta tinkamai ir tai nesiejama su iki tol pareikta alies pozicija dl gino (atsiliepimo iekin pareikimas; CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsakovas ved byl per advokat, todl visi su byla susij procesiniai dokumentai turjo bti teikiami tik advokatui (CPK 118 straipsnio l dalis). Atsakovo atstovas, o ne teismas privalo atsakov informuoti apie bylos nagrinjimo teismo posdyje laik (CPK 118 straipsnio 2 dalis). ioje byloje teismas pakeit ne netinkam al tinkama, bet materialini ir procesini teisi netekusi al jos teisi permju (CPK 48 straipsnis). vykus teisi permimui (vykstant bylos procesui J. E. sigijo i V. K. ems sklyp, dl kurio naudojimo yra kils ginas),

teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo stojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt privalomi tam asmeniui, kurio vietoje stojo teisi permjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju byla nestabdoma. Be to, atsakovas apie vyksiant teisi permim suinojo 2006 m. vasario 23 d. teismo posdyje, iekovui pateikus atitinkamus rodymus (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Teismas, prieingai nei teigia atsakovas, nekonstatavo, kad atsakovas neturi teiss tam tikr nuosavyb arba kad ta nuosavyb gyta ar valdyta neteistai. Teismas nustat, kad iekovas iuo atveju turi daugiau teisi nei atsakovas, remdamasis tuo, kad iekovas valdo ems sklyp, o atsakovas - palyginti menkaverius daiktus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, sprsdama gin tarp t pai ali, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje nurod, kad atsakovas turi teis reikalauti kompensacijos. Tokio reikalavimo atsakovas ioje byloje nepareik, nors atsakovo atstovas pra atidti prie tai vykus parengiamj posd tam, kad bt parengtas prieiekinis. Atsakovo teis iekin dl kompensacijos u nukelt turt iekovui po ios bylos inagrinjimo neinyko. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2006 m. rugsjo 19 d. nutartimi apeliacin proces nutrauk. Kolegija nustat, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegus 30 d. nutartis priimta raytinio proceso tvarka, todl jos apskundimo terminas skaiiuotinas nuo nutarties nuorao teikimo dienos (CPK 288 straipsnis). ios nutarties nuoraas atsakovo atstovui, atsivelgiant tai, kad alis veda byl per atstov (CPK 118 straipsnio 1 dalis), buvo teiktas 2006 m. birelio 5 d. Esant tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas turjo atsisakyti priimti atsakovo atskirj skund ir grinti j padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). is trkumas paaikjo byl nagrinjant apeliacine tvarka, todl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prao panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo 2006 m. gegus 30 d. nutart ir Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugsjo 19 d. nutart bei tenkinti pareikim dl teismo sprendimo u aki perirjimo. IV. Kasacinio teismo argumentai Pagal CPK 340 straipsnio 1 dal kasacine tvarka gali bti perirtos apeliacins instancijos teismo nutartys. Dl to kasacinio nagrinjimo dalyku gali bti tik Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugsjo 19 d. nutartis. Kolegija neturi teisinio pagrindo perirti Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo 2006 m. gegus 30 d. nutarties, nes i nutartis nebuvo apeliacins instancijos teismo nagrinjimo dalykas, todl kad atsakovas statymo nustatyta tvarka negyvendino savo teiss apeliacij. Akivaizdu, kad atsakovas praleido atskirojo skundo dl teismo 2006 m. gegus 30 d. nutarties apskundimo padavimo apeliacins instancijos teismui termin, praymo atnaujinti termin, motyvuodamas svarbiomis termino praleidimo prieastimis, nepareik (CPK 307, 338 straipsniai). Termino praleidimo fakto neneigia nei pats kasatorius. Dl to apeliacins instancijos teismas, nustats paeidim, turjo teisin pagrind apeliacin proces ioje byloje nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Per CPK 51 straipsnyje nustatyt asmens teis vesti savo byl teisme per atstovus gyvendinamas principas tas, kuris veikia per atstov, veikia pats. Kada asmuo veikia per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui (CPK 116, 118 straipsniai). Btent tokia tvarka byloje ir vyko procesini dokument teikimas. Dl to kasatoriaus argumentas, kad procesiniai dokumentai turjo bti siuniami ir jam, nepagrstas statymo. Kita vertus, statyme (CPK 7 straipsnio 2 dalis) nustatyta dalyvaujani byloje asmen pareiga domtis ir rpintis bylos eiga, t. y. ir patiems domtis bylos vyksmu, priimamais teismo procesiniais sprendimais. Advokato su klientu sudarytoje atstovavimo sutartyje esantis raas apie tai, kad advokatui pavedama atstovauti teisme, reikia, kad byloje atstovui suteikiama teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus tuos veiksmus, kurie pagal CPK 59 straipsnio 2 dal atstovavimo sutartyje turi bti aptarti atskirai. Atsakovo atstovas buvo galiotas atstovauti atsakovui Vilniaus miesto 3-iajame apylinks teisme (b. l. 23), jo teiss, nustatytos CPK 59 straipsnio 1 dalyje, atstovaujamojo-atsakovo valia nebuvo apribotos tik konkrei atstovavimo

veiksm pirmosios instancijos teisme atlikimu, todl pagrstai procesiniai dokumentai buvo siuniami atstovui. Nurodytais motyvais apeliacins instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 346 straipsnis). Dl treij asmen netraukimo byl/ dl teismingumo Byloje kilo ginas dl nuostoli, patirt dl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo, atlyginimo. Atsakovas iekovo kroviniui perveti samd kitus vejus, todl, atsakovo teigimu, krovin galjo prarasti kiti vejai, ir dl iekovo nuostoli atsiradimo atsakovo kalts nra. I. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm Palangos miesto apylinks teismas 2008 m. rugsjo 23 d. sprendimu iekin tenkino i dalies: iekovui i atsakovo priteis 20 821 Lt nuostoli ir bylinjimosi ilaidas, o kit iekinio dal atmet. Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. balandio 16 d. nutartimi patenkino atsakovo ir treiojo asmens UAB Transeka apeliacinius skundus panaikino Palangos miesto apylinks teismo 2008 m. rugsjo 23 d. sprendim ir perdav byl Vilniaus miesto 2-ajam apylinks teismui nagrinti i naujo. Apeliacins instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim dl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas netrauk byl UAB Trikelis treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, nors is buvo atsakovo kaip vejo agentas, dalyvavs veant iekovo krovin. Teismas nurod, kad, atsivelgiant tai, jog vejas, atlygins nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teis kit vej, dalyvavusi veant krovin, atvilgiu dl sumoktos kompensacijos, palkan ir kit ilaid, susijusi su veimu, darytina ivada, kad pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen (UAB Trikelis) teisi ir pareig, todl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendim panaikinti ir byl perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dl nurodyt motyv teismas sprend, kad nepasisakys dl kit apeliaciniuose skunduose idstyt motyv. Nors vataraiuose krovinio pristatymo vieta buvo nurodyta Palangoje, taiau pagal bylos mediag teismas nustat, kad visos iekovo usakytos preks buvo pristatytos (duomenys neskelbtini). Dl to teismas sprend, kad nustatant ios bylos teismingum turjo bti vadovaujamasi CPK 29 straipsnyje tvirtinta taisykle iekinys turjo bti pareiktas pagal atsakovo buveins viet, nurodyt Juridini asmen registre (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus miesto 2-ajam apylinks teismui (CPK 29 straipsnis). Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Dl treiojo asmens netraukimo byl kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo Teisj kolegija paymi, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojamoje teism praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas netraukia proces vis teisin suinteresuotum turini asmen, o tik tais, kai tai susij su statymo nurodytomis pasekmmis sprendimu turi bti nusprsta ir dl toki asmen. statymins svokos ,,teismas nusprend turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisi ir pareig asmeniui nustatymas, pripainimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi takos netraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padiai . Atsivelgdama tai, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai, sprsdami klausim dl gino ali nurodyt asmen, kuriuos praoma traukti byl treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, procesinio statuso, turi identifikuoti materialin teisin santyk, kuris tuos asmenis galbt sieja su gino alimis, ir materialin teiss norm, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekms i asmen teisms ir pareigoms. Teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai visapusikai ir isamiai neisiaikino pirmiau nurodyt faktini aplinkybi, reikming sprendiant dl netraukt bylos nagrinjim asmen (UAB Trikelis, Lenkijos mons M.K. Transpol ir kt.) procesinio statuso pripainimo.

Apeliacins instancijos teismas nustat, kad treiasis asmuo UAB Transeka perveimui vykdyti pasitelk UAB Trikelis, kurio pirmosios instancijos teismas netrauk bylos nagrinjim treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim. Atsivelgdama tai, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, jog, nagrinjamu atveju nenustaius vis reikming faktini aplinkybi, kasaciniame teisme negalima isprsti, ar UAB Trikelis netraukimas byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todl byla grintina apeliacins instancijos teismui nagrinti i naujo. Dl gino alternatyvaus teritorinio teismingumo Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklmis kompetencija yra paskirstoma tos paios grandies teismams. Pagal bendrojo teismingumo taisykl (CPK 29 straipsnis) iekinys pareikiamas pagal atsakovo gyvenamj (buveins) viet. CPK 30 straipsnyje yra tvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykls, t. y. ivardyti atvejai, kai iekovas turi teis pasirinkti vien i galim teism. ios alternatyvaus teismingumo taisykls suteikia iekovui teis pasirinkti konkret teism, kad jis galt ekonomikiau ir operatyviau gyvendinti teis kreiptis teism. CPK 30 straipsnio 9 dalyje tvirtinta galimyb iekovui pareikti iekin dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, pagal sutarties vykdymo viet. Atkreiptinas dmesys tai, kad nagrinjamu atveju ginas yra kils ne dl krovinio nepristatymo ar pristatymo ne sutart viet, bet dl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo. Teisj kolegija pabria, kad, nors nagrinjamoje byloje vataraiuose krovinio pristatymo vieta yra nurodyta Palangoje, taiau pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatas krovinio pristatymo vieta gali bti pakeista siuntjo reikalavimu, ir toks pakeitimas nebtinai turi bti paymtas vataratyje. Pagal teismingumo taisykles priimt byl teismas turi isprsti i esms, nors vliau ji tapt teisminga kitam teismui, iskyrus CPK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai byla perduotina kitam teismui. Teisj kolegija konstatuoja, kad, atsivelgiant tai, jog nagrinjamu atveju apie gino ali sudarytos krovini perveimo sutarties vykdymo viet galima sprsti tik pagal faktin sutarties vykdym, Palangos rajono apylinks teismas pagrstai prim ir nagrinjo kasatoriaus iekin. Kadangi gino sutarties vykdymo vieta buvo nustatyta tik bylos nagrinjimo metu, tai teisj kolegija konstatuoja, kad Palangos rajono apylinks teismas, inagrindamas byl, nepaeid CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostat. Teisj kolegija pabria, kad bylos teismingumo klausimo isprendimas yra teismo prerogatyva, nes proceso dalyviams nesuteikta teis sksti teismo procesini sprendim dl bylos neperdavimo kitam teismui (CPK 34 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dmesys tai, kad tik rinio ir iimtinio teritorinio teismingumo (CPK 26-28 straipsniai), o ne alternatyvaus teritorinio teismingumo, taisykli paeidimas laikytinas absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Dl to teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas nepagrstai perdav byl nagrinti i naujo Vilniaus miesto 2-ajam apylinks teismui. Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 16 d. nutart panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui. Dl treij asmen traukimo byl Iekov pra teismo pripainti negaliojaniomis 1995 m. birelio 12 d. susitarimo privatizuoti but (duomenys neskelbtini) atsakovs E. L. vardu ir 1996 m. vasario 22 d. io buto pirkimo-pardavimo sutarties dalis, pripainti jai nuosavybs teis 1/3 dal io buto. Iekov nurod, kad ji suklydo sudarydama susitarim dl buto privatizavimo, todl susitarimo ir atitinkamai buto pirkimo-pardavimo sutarties dalys turi bti pripaintos negaliojaniomis CK 1.90 straipsnio pagrindu. II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendim esm Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2008 m. liepos 29 d. sprendimu iekin atmet. Atsakovai reikalavo taikyti iekinio senaties termin, o iekov nepra jo atnaujinti, todl pasibaigus statymo nustatytam trej met iekinio senaties terminui iekovs teiss gynyb inyko, ir tai yra savarankikas pagrindas atmesti iekin (1964 m. CK 84 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2009 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendim ir iekin tenkino pripaino negaliojanias. pirkimo-pardavimo sutarties dalis bei pripaino iekovei nuosavybs teis 1/3 dal io buto. Kolegija sprend, kad iekov nepraleido iekinio senaties termino. konstatuoja: Dl notaro traukimo dalyvauti byloje CPK 47 straipsnio pagrindu statymo draudiama teismui nagrinjant byl sprsti klausimus dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar pareig (CPK 266 straipsnis), is statymo imperatyvas sukuria byl nagrinjaniam teismui pareig, nustaius tiktin teisin sprendimo tak ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemoni traukti juos prasidjus proces. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Sisteminis nurodyt procesins teiss norm vertinimas leidia daryti ivad, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas netraukia proces vis teisin suinteresuotum turini asmen, o tik tais, kai tai susij su statymo nurodytomis pasekmmis sprendimu turi bti nusprsta ir dl toki asmen teisi ir pareig. statymins svokos ,,teismas nusprend turinys yra atskleistas Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisi ir pareig asmeniui nustatymas, pripainimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi takos netraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padiai. Tai savo ruotu reikia, kad auktesns instancijos teismas gali panaikinti emesns instancijos teismo sprendim CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustats ir vardijs, kaip konkreiai teismo sprendimu buvo paveikta netraukto proces asmens teisin padtis ir kokias statymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukl. Nagrinjamoje byloje jokiu teisikai reikmingu aspektu nepasisakyta dl notaro, tvirtinusio buto privatizavimo sandor, kurio dalis pripainta negaliojania apeliacins instancijos teismo sprendimu, veiksm, o padaryta ivada, kad pati iekov esmingai suklydo sudarydama ginijam sandor. n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 18 d. sprendim palikti nepakeist. Dl taikos sutarties, kuri paeidia treij asmen teises Iekovas pra: 1) pripainti Spaudos rm auktuminio pastato savinink bendrijos ,,Spaudos rmai nari teis ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nari nuosavybs teise turim patalp plotui nusipirkti arba isinuomoti 1103263/4667947 dalis valstybinio 78 012 kv. m ploto ems sklypo, esanio Vilniuje, Laisvs pr. 60; 2) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkriio 8 d. sprendim Nr. 2213V; 3) panaikinti Vilniaus apskrities virininko 2002 m. rugpjio 29 d. sakym Nr. 3422-01; 4) priteisti i atsakov bylinjimosi ilaidas. II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2005 m. birelio 1 d. sprendimu iekin atmet. Teismas padar ivad, kad ginijami atsakov priimti sprendimai nepaeid iekovo teisi ir teiss akt reikalavim. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, apeliacine tvarka inagrinjusi civilin byl pagal iekovo apeliacin skund, 2005 m. gruodio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim ir patvirtino iekovo ir atsakov sudaryt taikos sutart. Taikos sutartimi atsakovai sipareigojo ne vliau kaip per eiasdeimt dien nuo taikos sutarties sigaliojimo dienos priimti sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus padiai atkurti ir suformuoti bei registruoti ems sklyp. Taikos sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovai kiekvienas atlieka tuos veiksmus, kuriuos atlikti kiekvienam i j priklauso pagal teiss akt nustatyt kompetencij. Taikos sutartyje teigiama, kad atsakovas Vilniaus apskrities virininko administracija pripasta iekovo teis ne konkurso tvarka nusipirkti arba isinuomoti ems

sklypo dal, taip pat ir su tinkamu pastato, paymto 4B22b, ir patalp jame eksploatavimu susijusias iekovo teises parkuoti automobilius ems sklype; kad iekovo teiss ne konkurso tvarka nusipirkti arba isinuomoti ems sklypo dal apimtis nustatoma, atsivelgiant iekovo, kaip bendrijos, nari nuosavybs teise turim patalp bendro ploto proporcij vis ems sklype esani pastat bendrame plote ir teiss aktus, reglamentuojanius automobili stovjimo vietas bei parkavimo santykius. Kasaciniu skundu treiasis asmuo AB ,,Spauda pra panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti ie argumentai: Iekovo ir atsakov padaryti imperatyvij teiss norm paeidimai paeidia AB ,,Spauda ir kit treij asmen teises ir teistus interesus, nes nepagrstai susiaurina ir riboja treij asmen teises ems sklyp. Iekovo ir atsakov pasirayta taikos sutartis i viso neatitinka CPK 293 straipsnio 5 punkte nurodytos teismo tvirtinamos taikos sutarties keliam reikalavim, nes joje sprendiami klausimai ieina u bylos nagrinjimo rib. Civilinje byloje nagrinjami tik iekovo skundiam teiss akt teistumo ir iekovo teiss isinuomoti ar sigyti dal valstybins ems sklypo pripainimo klausimai. Tuo tarpu taikos sutartimi j pasiraiusios alys sipareigoja priimti kitus sprendimus (dl anksiau buvusios padties atkrimo ir pan.), dl kuri nra gino ioje byloje. Pagal Lietuvos teiss doktrin taikos sutartis gali bti sudaroma ir tvirtinama bei civilin byla nutraukiama tik nevirijant pareikt teismui iekinio reikalavim. konstatuoja: CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad alys gali ubaigti byl taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dal alys gali baigti byl bet kurioje proceso stadijoje. i bylos ali teis negali bti paneigta. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina ali taikos sutarties, jeigu ji prietarauja imperatyviosioms statymo normoms ar vieajam interesui. Taigi pagal i norm sistemin aikinim darytina ivada, kad ali teis sudaryti taikos sutart nra absoliuti ji neturi prietarauti imperatyviosioms statymo normoms ar vieajam interesui. Taigi teismas, esant ali sudarytai taikos sutariai, prie tvirtindamas j, privalo sitinkinti, ar neprietarauja imperatyviosioms statymo normoms ar vieajam interesui. Patvirtinta taikos sutartis pagal statym prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus j, bylos nagrinjimas toliau nevyksta, nes ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutariai, kaip ir siteisjusiam teismo sprendimui, iekinys negali bti pareikiamas, nes teismas atsisako priimti iekin (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia byl (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripastama, kai pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. i norma taikytina ir apeliacins instancijos teismui, ir kasaciniam teismui. Kartu i norma aikintina ir tai teisinei situacijai, kai byloje dalyvauja tretieji asmenys. Treij asmen dalyvavimas byloje reikia, kad bylos isprendimas tiek primus teismo sprendim, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutart, ie teismo priimti procesiniai dokumentai gali turti takos j teisms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys su iekiniu nesutiko. Tretysis asmuo AB ,,Spauda taip pat nesutiko su taikos sutartimi ir pra jos netvirtinti. Tvirtindamas ali sudaryt taikos sutart, apeliacins instancijos teismas nutartyje idst tik abstrakius motyvus. Taiau is teismas, neaikino ir nevertino treij asmen atstov argument dl sutarties slyg reikms treij asmen teisms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus ali sudaryt taikos sutart. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripastami ir tokie atvejai, kai pirmosios teismas inagrinjo byl, kai nebuvo vieno i dalyvaujanio byloje asmen, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu toks asmuo remdamasis ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Taigi teismas, tvirtindamas ali sudaryt taikos sutart, turi aikinti, ar taikos sutartyje nustatytomis slygomis nepaeidiamos treij asmen teiss. Paymtina, kad byloje nra duomen, ar tretiesiems asmenims apie ali pateikt taikos sutart bei taikos sutarties turin praneta. Paeidiant kit

asmen teises, paeidiama ir nustatyta teiss tvarka. Nustatytos teiss tvarkos paeidimai valstybje netoleruojami. Jeigu teismas, tvirtindamas ali sudaryt taikos sutart, neisiaikina, ar byloje nra paeidiamos dalyvaujani treij asmen teiss, arba patvirtina taikos sutart nedalyvaujant teismo posdyje treiajam asmeniui, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties slygas, toks procesins teiss normos paeidimas pripaintinas paeidianiu viej interes. Remdamasis idstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas teiss normas iaikino ir taik netinkamai, todl ios instancijos teismo nutartis naikintina. Dl netinkamos alies pakeitimo tinkama/papildomas civilins atsakomybs subjektas Iekovas A.S. mon Megaskal teismo pra priteisti i atsakovo UAB Karmo 11 010 Lt skol u pagamintus ir sumontuotus baldus, 445,40 Lt palkan, 5 proc. metines palkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo. I. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm Raseini rajono apylinks teismas 2008 m. kovo 18 d. sprendimu iekin tenkino i dalies: priteis i atsakovo iekovo naudai 10 780 Lt skol, 5 proc. metini palkan nuo ios sumos nuo 2008 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiko vykdymo; iekinio dal dl 445,40 Lt palkan priteisimo atmet. iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. birelio 3 d. nutartimi Raseini rajono apylinks teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendim panaikino ir byl perdav pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Apeliacins instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo ivada, kad vadovaujantis CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, UAB Karmo yra tinkamas atsakovas byloje. Pagal Juridini asmen registro irao duomenis, K. J. individuali mon 2007 m. liepos 23 d. pertvarkyta UAB Karmo. Kadangi iekovas atsakovu nurod UAB Karmo, o K. J. treiuoju asmeniu, tai teismas privaljo vadovautis CPK 45 straipsniu, ir, iekovui sutinkant, pakeisti netinkam atsakovu tinkamu; iekovui nesutikus, nagrinti byl i esms ir iekin atmesti. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai Bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliui sprendimo negaliojimo pagrind konstatavimas. statyme neleidiama apeliacine tvarka byl nagrinjaniam teismui i rib nepaisyti, iskyrus atvejus, kai to reikalauja vieasis interesas, esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams bei nurodyt kategorij bylose (CPK 320 straipsnis). Apeliacins instancijos teismas nepais ios imperatyviosios procesins nuostatos ir savo iniciatyva nustat, kad iekinys patenkintas netinkamam atsakovui. Atsiliepimo kasacin skund CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta. konstatuoja: Vertinant papildomo civilins atsakomybs subjekto procesin teisin padt bylose, kai subsidiarioji atsakomyb kyla CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu, paymtina, kad teisme nagrinjant gin dl prievoli, atsiradusi iki naujos formos juridinio asmens registravimo juridini asmen registre, vykdymo, tik iekovo valia, kylanti i prievolini civilini santyki, kuri alys yra iekovas ir pagrindinis bei papildomas skolininkai, lemia, ar siekiama isprsti ne tik pagrindinio, bet ir papildomo civilins atsakomybs subjekto atsakomybs pagal subsidiariosios atsakomybs taikymo principus klausim. Tokia valia ireikiama procesiniais veiksmais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis), kuriais papildomas civilins atsakomybs subjektas bt nurodytas kaip antrasis atsakovas, o reikalavimas formuluojamas pagal subsidiariosios atsakomybs taikymo principus, t. y. papildomo skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievols nevykdo pagrindinis skolininkas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij nutartyse, kuriose aikinamos procesins teiss normos, reglamentuojanios dalyvaujani byloje asmen procesin padt, yra iaikinta, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendim, sukeliant tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nra atsakovas, o tik treiasis asmuo, dl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatanio sprendimo. ioje byloje iekovas papildom

civilins atsakomybs subjekt iekinyje nurod treiuoju asmeniu ir nereik reikalavim jam, kaip papildomam civilins atsakomybs subjektui, todl apeliacins instancijos teismas nepagrstai, remdamasis CPK 45 straipsniu, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas privaljo imtis procesini priemoni treiojo asmens procesinei padiai pakeisti. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinjimo metu nustats, jog iekinys pareiktas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, gali vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu arba atsakovu. ioje normoje tvirtinta galimyb netinkam al pakeisti tinkama alimi. Netinkamos alies pakeitimas tinkama alimi taip pat reikia, kad teismas iekovo praymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujanio asmens procesin padt. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dal tuo atveju, jeigu iekovas nesutinka atsakov pakeisti kitu asmeniu, o pagal pirmiau nurodyt i norm aikinim ir pakeisti toje byloje dalyvaujanio asmens procesin padt, teismas nagrinja byl i esms (r. pirmiau nurodyt nutart). Kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas iekovo vali ioje byloje nuostoli atlyginimo reikalauti tik i pagrindinio skolininko, neturjo teisinio pagrindo imtis procesini priemoni treiojo asmens procesinei padiai CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka pakeisti, apeliacins instancijos teismas padar nepagrstas ivadas dl procesins teiss norm paeidimo. Toki kasacinio teismo ivad suponuoja ne tik atsakovo, kaip papildomo civilins atsakomybs subjekto, prievolini teisini santyki specifikumas, nulemtas subsidiariosios civilins atsakomybs taikymo princip, bet ir civilinio proceso tikslai bei procesiniai dispozytivumo, ekonomikumo ir koncentruotumo imperatyvai, kuri taikymas atitinka iekovo, kaip kreditoriaus, interesus ioje byloje siekti prievoli vykdymo tik i pagrindinio skolininko. Nors kasatoriaus argumentai, kad apeliacins instancijos teismas pereng apeliacijos ribas, nes apeliantas argument dl subsidiariojo skolininko prievoli nedst, pripainus nepagrstomis apeliacins instancijos teismo ivadas, kad remiantis CPK 45 straipsniu turjo bti tikslinama treiojo asmens procesin padtis, neturi reikms kasacinio teismo procesiniam sprendimui ioje byloje. nutaria: iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. birelio 3 d. nutart panaikinti ir byl perduoti iauli apygardos teismui nagrinti i naujo. Dl tinkamo atsakovo darbo bylose Iekovas pagal darbo sutart dirbo vieosios staigos Vilniaus butai, kurios steigja ir savinink yra Vilniaus miesto savivaldybs taryba, direktoriumi. Vilniaus miesto savivaldybs tarybos 2007 m. gruodio 5 d. sprendimu Nr. I-305, priimtu vadovaujantis Viej staig statymo (toliau V) 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Darbo kodekso (toliau DK) 124 straipsnio 1 dalimi, iekovas 2007 m. gruodio 6 d. atleistas i darbo. Iekovas pra pripainti jo atleidim i darbo Vilniaus miesto savivaldybs tarybos 2007 m. gruodio 5 d. sprendimu neteistu, grinti j pirmesn darb, priteisti vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo siteisjimo dienos. II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2008 m. rugpjio 1 d. sprendimu iekin atmet; priteis i atsakovo 14 230,08 Lt vidutinio darbo umokesio u udelsimo atsiskaityti laik. Nustats, kad iekovui ieitin imoka imokta tik 2008 m. vasario 15 d., t. y. daugiau kaip po dviej mnesi nuo atleidimo i darbo dienos, teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, ijo u iekinio reikalavimo rib ir priteis iekovui vidutin darbo umokest u udelst atsiskaityti laikotarp, t. y. u 71 dien. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovo, atsakovo ir treiojo asmens apeliacinius skundus, 2008 m. gruodio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo 2008 m. rugpjio 1 d. sprendim panaikino ir perdav byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Kolegija nurod, kad iekovas byloje pareik reikalavim pripainti neteistu jo atleidim i darbo Vilniaus miesto tarybos savivaldybs sprendimu, taiau nenurod kaip atsakovo Vilniaus miesto savivaldybs, atstovaujanios savivaldybs tarybai teismuose.

Atsivelgiant tai, kad iekinio pagrindu nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybs tarybos sprendimas atleisti iekov i darbo yra neteistas, atsakovu pagal tok reikalavim turi bti ne tik staiga, kurioje dirbo iekovas, bet ir institucija, primusi sprendim nutraukti darbo santykius su iekovu, nes btent ios institucijos sprendimas sukl pasekmes iekovui. Kolegija nurod, kad ji negali itaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 8 straipsnio paeidimo ir imtis priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta, patraukdama atsakovu byloje Vilniaus miesto savivaldyb, nes, pakeiiant proceso dalyvio padt tik apeliacins instancijos teisme, bt paeistos Vilniaus miesto savivaldybs teiss. konstatuoja: Dl vieosios staigos savininko (visuotinio dalinink susirinkimo) procesins padties byloje, kurioje ios staigos buvs vadovas ginija atleidim i darbo Civilinis procesas grindiamas dvialikumu. Tai reikia, kad kiekviename procese yra dvi alys iekovas (asmuo, kuris pareikia iekin savo paeistoms teisms ar statymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareikiamas iekinys). Civiliniame procese, kai byla nagrinjama iekinio teisena, visada yra dvi alys, nesvarbu, kad kiekvien gali sudaryti keli asmenys (procesinis bendrininkavimas). Dviej ali buvimas procese sudaro tinkamas slygas procesui vykti, gyvendinti jame rungimosi princip. alys civiliniame procese daniausiai yra atitinkam materialini teisini santyki, i kuri kilo ginas, dalyviai (atvejai, kai alys civiliniame procese nra atitinkam materialini teisini santyki, i kuri kilo ginas, dalyviai yra tada, kai, pavyzdiui, iekinys pareiktas netinkamo iekovo, iekinys pareiktas netinkamam atsakovui, iekinys pagal CPK 49 straipsn pareiktas siekiant apginti viej interes ir pan.). Iekovas, iekinyje suformuluodamas savo materialin teisin reikalavim (iekinio dalyk), pasirenka, jo manymu, tinkam antrj atitinkam materialini teisini santyki, i kuri kilo ginas, al ir iai nukreipia savo reikalavim. ali dalyvavimo procese tikslas pasiekti, kad teismo sprendimas turt tiesiogin tak j materialiosioms teisms ir pareigoms, t. y. isprsti tarp ali kilus gin. Dl to visais atvejais svarbu isiaikinti alies tinkamumo civiliniame procese klausim. Netinkama alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teis (netinkamas iekovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikt iekin (netinkamas atsakovas). Nagrinjamoje byloje aktualus treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim institutas. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali bti pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba j nepareikiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujanio procese treiuoju asmeniu, procesin padt lemia jo suinteresuotumas byla. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, nra tiesioginiai tarp ali atsiradusio materialinio teisinio santykio dalyviai, taiau jie yra susij materialiniais teisiniais santykiais su viena i ali taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turti takos j teisms ir pareigoms. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, nuo procesini bendrinink (CPK 43 straipsnis) skiriasi tuo, kad bendrininkus paprastai sieja bendra teis arba pareiga, o tarp alies ir treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, tokio ryio nra, be to, ie tretieji asmenys nereikia joki savarankik pretenzij gino dalyk. Tuo tarpu iekovas reikia reikalavim savo paeistoms teisms ar statymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reikiamas kitai aliai atsakovui. Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, i kurio kils ginas, subjektui, teismas gali priimti sprendim, kuris turt tiesiogin tak ali materialiosioms teisms ir pareigoms, t. y. isprsti tarp ali kilus gin. Teismui sprendiant klausim, kokia konkretaus asmens procesin padtis kaip atsakovo ar kaip treiojo asmens atsakovo pusje, nepareikianio savarankik reikalavim, byloje yra tinkama, btina nustatyti ir vertinti, i kokio materialinio teisinio santykio yra kils ginas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareig atsakyti pagal pareikt iekin. Nustaius, kad konkretus asmuo nra materialinio teisinio santykio, i kurio kils ginas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikt iekin, nra teisinio pagrindo tok asmen vertinti kaip tinkam atsakov byloje. Darbo bylas teismas nagrinja laikydamasis bendrj CPK taisykli, atsivelgdamas CPK IV dalies Atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai XX skyriaus Darbo byl nagrinjimo

ypatumai ir kituose statymuose nustatytas iimtis (CPK 410 straipsnis). Vienas i svarbi darbo byl nagrinjimo ypatum teismo vaidmuo, kur reglamentuoja CPK 414 straipsnis. Pagal i teiss norm teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinjama darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 straipsnio 2 dalis). ioje byloje aktuali CPK 414 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrindamas byl pagal darbuotojo iekin, nustato, kad iekinys pareiktas ne tam atsakovui, kuris turi pagal iekin atsakyti, tai turi teis savo iniciatyva traukti dalyvauti byloje antrj atsakov. Dl ios teismo teiss, atkreiptinas dmesys bendrsias tokio instituto taisykles, btent i kuri iimt nustato aptariama specialioji teiss norma. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojanio netinkamos alies pakeitim tinkama, 1 dal teismas, bylos nagrinjimo metu nustats, kad iekinys pareiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, gali vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin atsakov tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinja byl i esms. Aikindamas ir taikydamas ias teiss normas, kasacinis teismas yra nurods, kad pagal ios teiss normos prasm prayti pakeisti netinkam al (tiek iekov, tiek atsakov) gali bet kuri alis, taip pat is pakeitimas gali vykti ir teismo iniciatyva; taiau bet kuriuo atveju netinkamos alies pakeitimas gali vykti tik sutinkant. Darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalis nustato papildom netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedr. Jeigu teismas, nagrindamas darbo byl, nustato, kad iekinys pareiktas ne tam atsakovui, kuris turi pagal iekin atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nra galimybs pagal CPK 45 straipsnio taisykles iekovo sutikimu, tai teismas turi teis savo iniciatyva traukti tinkam atsakov kaip antrj atsakov ir tik po to nagrinti byl i esms. Atitinkamai aptariama specialioji teiss norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrindamas darbo byl, nustato, kad atitinkama iekinio dalis pareikta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal t iekinio dal. Paymtina, kad, skirtingai nuo bendrj netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisykli, antrojo atsakovo traukimo dalyvauti darbo byloje galimyb nesaistoma iekovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusje atsiranda procesinis bendrininkavimas. Paymtina, kad tiek CPK 45 straipsnio 1 dalyje, tiek ir 414 straipsnio 2 dalyje kaip viena i i teiss norm taikymo slyg nurodyta tai, kad teismas atitinkam veiksm turi teis imtis tada, kai nagrindamas byl nustato, jog iekinys pareiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti. i slyga grindiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomikumo principais, teismo pareiga rpintis isamiu bylos aplinkybi atskleidimu ir tinkamu bylos inagrinjimu. Ja i dalies ribojamas proceso ali dispozityvikumas. Dl to teismas, byloje nenustats, kad iekinys pareiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, neturi teiss disponuoti aptariamose teiss normose tvirtintomis teismis dl atsakovo pakeitimo arba antrojo atsakovo traukimo. Visi pareikti iekovo reikalavimai nukreipti atsakovui V Vilniaus butai. Iekovas ioje byloje nra pareiks joki reikalavim Vilniaus miesto savivaldybei. Dl to iplstin teisj kolegija sprendia, kad ioje byloje apeliacins instancijos teismas, skundiamoje nutartyje padars ivad, kad pagal iekovo pareikt reikalavim atsakovu byloje turi bti ir Vilniaus miesto savivaldyb, bei kaip pirmosios instancijos teismo padaryt paeidim vardijs treiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybs netraukim byloje dalyvauti atsakovu, netinkamai taik materialins ir proceso teiss normas.

3K-3-107/2008 I. Gino esm Iekovas cesijos sutartimi perm i kreditoriaus UAB Vilniaus brokeri kompanija reikalavimo teis atsakovo skol pagal generalins rangos sutart. iauli apygardos teismas 2005 m. gruodio 6 d. preliminariu sprendimu patenkino iekovo iekin, priteis jam i atsakovo 533 874 Lt skolos ir 6 proc. dydio metines palkanas. iauli apygardos teismas, inagrinjs byl pagal atsakovo pateiktus prietaravimus dl preliminaraus teismo sprendimo, 2006 m. liepos 26 d. galutiniu sprendimu preliminar teismo sprendim paliko nepakeist.

Atsakovas pateik apeliacin skund, juo pra panaikinti teism preliminar ir galutin sprendimus, priimti nauj sprendim iekin atmesti. Jis nurod, kad teismai netinkamai taik materialins teiss normas, paeid procesins teiss normas, neatskleid bylos esms. Kaip apeliacinio skundo pagrind jis nurod ias aplinkybes: 1) cesijos sutartis yra niekin, nes kreditorius be skolininko (atsakovo) sutikimo neturjo teiss perleisti iekovui reikalavimo teis skol; 2) cesijos sutartis yra galbt suklastota, todl turjo bti skirta ekspertiz; 3) iekovas neturi teiss reikalauti skolos, nes kreditorius jam perleido negaliojant reikalavim: generalins rangos sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, kreditorius (rangovas) neperdav atsakovui (usakovas) rangos sutartyje nurodyt projektavimo darb; 4) teismai netinkamai vertino rodymus darb atlikimo akto Nr. 2004/04/28-05-01 ir PVM sskaitos-faktros VBK Nr. 02-2005-07-21 i j turinio matyti, kad rangovas neperdav usakovui projektavimo darb. Civilin byl pradjus nagrinti apeliacine tvarka, atsakovas teismo posdyje pateik praym dl jos sustabdymo iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudiamojoje byloje Nr. 40-9-039-05, ikeltoje dl sukiavimo stambiu mastu pagal BK 182 straipsnio 2 dal. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilins bylos sustabdymo pagrindai. is sraas neisamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt teismas konkreiu atveju pripasta, ar yra pagrindas sustabdyti byl. Tai palikta teismo nuoirai, jei tai btina. Pagal Lietuvos CPK teis teism turi bti gyvendinama koncentruotai, jo nevilkinant ar be pagrindo neutsiant. Vienas i civilinio proceso koncentruotumo aspekt yra jo operatyvumas. Kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas yra vienas i civilinio proceso tiksl (CPK 2 straipsnis). Lietuva privalo laikytis mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos reikalavim ir vadovautis Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal asmuo turi teis, kad byl, kurioje sprendiama jo civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas, teismas inagrint per kiek manoma trumpesn laik. ios teiss gyvendinimas gali bti pripaintas neatitinkaniu Konvencijos nuostat, jeigu civilins bylos nagrinjamas usits ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dl veiksm byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje joki procesini veiksm, turi bti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi bti aiks ir pagrsti. Teisj kolegija daro ivad, kad teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti byl pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukms ir intensyvumo aspektais, kad nebt paeista asmens teis teism pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, ir sprendim dl civilins bylos sustabdymo turi aikiai ir pagrstai motyvuoti, kad is atitikt teisinio apibrtumo reikalavimus. Sustabdymas reikia, kad civilinje byloje tam tikr laik neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Intensyvumo poiriu tai gali bti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikming aplinkybi tyrimas vyksta kita tvarka ir i esms nepaeidia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi bti faktikai ir teisikai pagrsti. Aplinkybs, dl kuri teismas pripasta esant pagrind sustabdyti civilins bylos nagrinjim pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt dl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali bti svarbios, atsivelgiant ikiteisminio tyrimo apimt, konkreius jame atliekamus veiksmus ir j civilines teisines pasekmes. Tik dokument, kuri pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, suraymo ir pasiraymo aplinkybi tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybmis grindiami motyvai neatitinka teisinio apibrtumo reikalavim. Reikia vadovautis tuo, ar civilins bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizs, kokie klausimai j metu tiriami, ar numatomos gauti ivados gali bti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos bt reikmingas rodym altinis. Jeigu taip, tai nebt ekonomika civiliniame procese atlikti tuos paius veiksmus, bet jei ekspertiz nepaskirta, o bylai aplinkybs yra reikmingos, tai civilin byl nagrinjantis teismas gali sprsti dl toki rodym rinkimo. Jeigu bylos aplinkybs gali bti itirtos apklausiant alis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrsti, kodl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrtai ateityje tai atliks kita institucija tyrjas. Teismas turi vertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucij, pareign

sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicins galios, o yra tik vieni i raytini rodym. Jie daniausiai yra ivestiniai i pareign surinkt tiesiogini rodinjimo altini dokument, akt, rat ir kt. Teismas civilinje byloje turi sprsti, ar neireikalauti raytini rodym tinkamai patvirtint nuora, kad civilins bylos aplinkybs civiliniame procese bt tiriamos operatyviai ir intensyviai. Be to, kolegija paymi, kad materialine prasme civilini teisi pasekmi, kaip sandori negaliojimo, j panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesin reikm atsiranda nauj rodym, gali bti nustatytas dokument klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali bti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybs, turinios takos ginijant ali sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime toki pasekmi nesukelia. Teismas turi vertinti ir, tik sitikins, kad jis, alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys i veiksm negali atlikti ar neekonomika tai daryti, ar dl kit prieasi nemanoma ar netikslinga tai daryti civilinje byloje, gali konstatuoti btinum sustabdyti byl, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu civilin byla sustabdoma dl konkrei rodym gavimo, konkrei tyrimo veiksm atlikimo, tai tokiomis aplinkybmis turi bti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkrets, neatitinka teisinio apibrtumo reikalavim, neutikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali paeisti jo operatyvum. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dl teiss teism tinkamo gyvendinimo. Teisj kolegija konstatuoja CPK 164 straipsnio 4 punkto paeidim, tai sudaro pagrind apeliacins instancijos teismo nutart panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis). CPK 51 straipsnyje nustatyta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Bylos sustabdymo klausimu priimant nutart alis ar jos atstovas teismo posdyje nedalyvavo, bet apie posdio laik ir viet buvo informuoti. alies atstovas neatvyko, nes vadovas sirgo, o nauja pavedimo sutartis nebuvo sudaryta. Galimyb vykti teismo procesui tokiomis slygomis teisj kolegija svarst ir teismo posdio neatidjo, neatvykimo prieastis pripaino nesvarbiomis. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dal neatvykimas teismo posd dl ligos paprastai nelaikomas svarbia prieastimi. Teismas ios bendrosios nuostatos nepaeid, o ja vadovavosi Ta aplinkyb, kad pavedimo sutartis nutraukta, o su nauju atstovu dar nesudaryta, nesudaro pagrindo ivadai, kad teismas nepagrstai suvar alies teises turti atstov, nes pagal bylos aplinkybes alis turjo pakankamai laiko tai isprsti. Nr. 3K-3-573/2009 I. Gino esm Iekovai pra nustatyti bendravimo tvark su vaikaite M. M. (vliau pavard pakeista V.), gimusia 2006 m. sausio 21 d., pagal j pasilyt plan. Teismo posdio metu atsakovs atstovas papra bylos nagrinjim sustabdyti, motyvuodamas tuo, kad yra paduotas praymas dl M. M. (V.) vaikinimo. Jeigu bus isprstas vaikinimo klausimas, tai nebus pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvark, nes vaiko ryiai su giminaiiais pagal kilm nutrks. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Dl teismo teiss sustabdyti byl (CPK 164 straipsnis) Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje ne kart konstatuota, kad, atsivelgiant bylos sustabdymo pagrindus, statyme iskiriamos dvi bylos sustabdymo rys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinjim, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje tvirtintas ne teismo pareigojimas, o teis sustabdyti byl. Byla gali bti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujani byloje asmen iniciatyva

Teismas, sprsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausim, net formaliai esant statyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo klausim sprsti atsivelgdamas konkreias nagrinjamos bylos aplinkybes Nagrinjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendim sustabdyti byl pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt motyvavo tuo, kad dl nepilnamets M. V. vaikinimo yra pateiktas atsakovs sutuoktinio R. V. praymas, kurio pagrindu pradta vaikinimo procedra; kadangi pagal CK nuostatas vaikinimu panaikinamos vaiko ir jo giminaii pagal kilm tarpusavio teiss ir pareigos ir sukuriamos tviams ir j giminaiiams bei vaikiams ir j palikuonims asmenins ir turtins tarpusavio teiss ir pareigos kaip giminaiiams pagal kilm, tai bylos nesustabdius bt paeisti atsakovs sutuoktinio R. V. interesai. Apeliacins instancijos teismo teisj kolegija konstatavo, kad ie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, ir, panaikinusi pirmosios instancijos teismo nutart, perdav byl nagrinti pirmosios instancijos teismui. Apeliacins instancijos teismo teisj kolegija, konstatavusi, kad pradta vaikinimo procedra dar nereikia, jog jau yra panaikintos vaiko ir jo giminaii pagal kilm tarpusavio teiss ir pareigos, dl to nra pagrindo stabdyti byl, prim i esms teist ir pagrst nutart. Kasacinio skundo teiginiai, kad nra tikslo nustatyti iekov bendravimo su vaiku tvark ribotam laikui, t. y. tol, kol bus baigta vaikinimo procedra, nes taip bt paeisti vaiko interesai, nepaneigia pirmiau nurodyt argument ir nepatvirtina bylos sustabdymo pagrindo buvimo. Kasacinis skundas motyvuojamas nepilnameio vaiko interes apsauga neatsivelgiant tai, kad turti galimyb bendrauti su artimaisiais giminaiiais taip pat yra teistas (statymo ginamas) vaiko interesas (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis). Byloje nra duomen, kad bendravimas su iekovais (vaiko seneliais) prietaraut vaiko interesams. CPK 148 straipsnyje tvirtinta teismo pareiga praym dl laikinj apsaugos priemoni isprsti ne vliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, be to, teismas apie praymo nagrinjim turi praneti atsakovui. Taigi atsakovo teis pateikti atsiliepim nenustatyta (jis turi tik bti informuotas), be to, atsivelgiant praymo dl laikinj apsaugos priemoni nagrinjimo terminus, tokios teiss tiesiog nebt galima gyvendinti. Apeliacins instancijos teismas iekov praym taikyti laikinsias apsaugos priemones inagrinjo tame paiame posdyje, kuriame buvo nagrinjamas iekov atskirasis skundas. Kasator apeliacins instancijos teismo praneim apie priimt atskirj skund gavo laiku ir pateik atsiliepim j, taigi jos teis pasisakyti buvo gyvendinta. Vien tas faktas, kad kasator praneim apie teismo posd gavo vliau, savaime nereikia apeliacins instancijos teismo nutarties neteistumo, nes kasators teisi paeidimo nenustatyta. Nr. 3K-3-95/2007 (S) I. Gino esm Iekovas 2005 m. lapkriio 24 d. kreipsi teism, praydamas priteisti i atsakovo - jo tvo ilaikym. Iekovas nurod, kad teismo sprendimu jo naudai i atsakovo buvo priteistas ilaikymas po 200 Lt kas mnes iki pilnametysts. Taiau kai iekovui sukako atuoniolika met, t. y. nuo 2005 m. spalio 30 d., atsakovas jo visikai materialiai neberemia. Iekovas, nors yra pilnametis, dar mokosi vidurins mokyklos dieniniame skyriuje, yra silpnos sveikatos, savo pajam neturi, o ilaikymo, kur skiria motina, jam nepakanka, todl, remdamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, 3.200 straipsniu, prao i tvo priteisti ilaikym po 630 Lt kas mnes nuo 2005 m. spalio 30 d. iki jis mokosi mokymo staigos (vidurins, auktosios ar profesins mokyklos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki jam sukaks 24 metai. V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Dl teismo pareigos kreiptis Konstitucin Teism. Teisj kolegija paymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra tvirtinta teismo pareiga, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teiss akto turin, kreiptis Konstitucin Teism, jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai ar statymams. Teismas byloje ikilus (ar bylos alies ikelt) klausim dl

kreipimosi Konstitucin Teism sprendia savo nuoira, atsivelgdamas bylos aplinkybes; vien tik ta aplinkyb, kad kiti teismai dl teiss akto, kuris turt bti taikomas ir nagrinjamojoje byloje, jau yra kreipsi Konstitucin Teism, nepareigoja teismo daryti t pat, nes statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkreioje byloje kyla pagrst abejoni dl taikytino statymo ar kito teiss akto konstitucingumo. Konstitucinio Teism o 2006 m. kovo 28 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo ... atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas akcentuoja, kad jei teismas konkreioje byloje neabejoja byloje taikytino teiss akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko teiss akt. Nagrinjamoje civilinje byloje teismai argumentuotai isprend klausim dl atsakovo praymo kreiptis Konstitucin Teism, nurodydami, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje tvirtinta tv pareiga teikti pilnameiam vaikui btin param, kurios tikslas sudaryti vaikui galimyb mokytis, studijuoti, gyti profesij, papildo konstitucin tv pareig iauklti vaikus dorais ir itikimais pilieiais. Kadangi teismams nagrinjamu atveju nebuvo pagrindo kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kurioje tvirtinta tv pareiga teikti vaikui, besimokaniam vidurinje mokykloje, materialin param, atitinka Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai, tai jie pagrstai taik CK 3.194 straipsnio 3 dal ir priteis ilaikym pilnameiam vaikui, kol jis mokosi vidurinje mokykloje. 3K-3-197/2009 I. Gino esm Iekovas AB ,,Lietuvos geleinkeliai pra priteisti i atsakovo AB ,,Maeiki nafta 23 464 270,91 Lt skolos u suteiktas paslaugas, 34 934,14 Lt palkan bei procesines palkanas nuo bylos iklimo teisme dienos iki visiko teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas AB ,,Maeiki nafta pra palikti iekovo AB ,,Lietuvos geleinkeliai iekin negarint, nes alys yra sudariusios susitarim gin dl perveimo geleinkeliu tarif sprsti arbitrae. Jei teismas nusprst, kad ginas jam inybingas, pra sustabdyti byl iki arbitrainis teismas, nagrinjantis gin dl 1999 m. spalio 28 d. sutarties Nr. 985 J P-19/K-329 ,,Dl perveimo geleinkeliu tarif galiojimo, priims galutin sprendim. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Dl CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo iauli apygardos teismas, inagrinjs atsakovo AB Maeiki nafta praym dl iekovo AB Lietuvos geleinkeliai iekinio atsakovui palikimo nenagrinto arba bylos sustabdymo, sustabd bylos nagrinjim iki Vilniaus komercinio arbitrao teismas inagrins tarp ali kilus gin. i pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinta kasacine tvarka skundiama apeliacins instancijos teismo nutartimi. Sprendiant, ar buvo pagrindas taikyti CPK 164 straipsnio 4 punkt, btina nustatyti ios bylos ir arbitrae nagrinjamos bylos tarpusavio santyk. Akivaizdu, kad gino ioje byloje sprendimas priklausys nuo to, ar galioja 1999 m. spalio 28 d. sutartis Dl perveimo geleinkeliu tarif. io klausimo sprendimas pagal arbitrain ilyg priklauso arbitrainio teismo kompetencijai. Tai patvirtina ir 2008 m. spalio 1 d. gino ali pasiraytas Laikinasis susitarimas dl krovini veimo paslaug ir atsiskaitymo tvarkos (T. 2, b. l. 108-109), i kurio slyg matyti, kad alys tolesnius tarpusavio atsiskaitymus u suteiktas veimo paslaugas sieja su arbitrao sprendimu dl iekovo vienaaliko 1999 m. spalio 28 d. sutarties Dl perveimo geleinkeliu tarif nutraukimo pagrstumo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybms nra pagrindo sutikti su apeliacins instancijos teismo ivada, kad tarp nurodyt byl nra jokio teisinio ryio. Remdamasi tuo, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad iuo atveju pirmosios instancijos teismas turjo pagrind CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti byl iki Vilniaus komercinio arbitrao teismas isprs gin dl 1999 m. spalio 28 d. sutarties Dl perveimo geleinkeliu tarif vienaaliko nutraukimo pagrstumo. Dl to apeliacins instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

3K-3-275/2005 I. Gino esm Iekovai ... pra teismo pareigoti atsakov UAB Grifas atstatyti sugriautos gelbetonins tvoros dal i gelbetonio surenkam element bei panaikinti (iardyti) suformuot vaiavim i Muitins gatvs UAB Grifas teritorij, o atsakov M. Gumbreviiaus paslaug ir prekybos mon Gelsva pareigoti atstatyti sugriautos gelbetonins tvoros dal i gelbetonio surenkam element bei panaikinti (iardyti) suformuot vaiavim i Muitins gatvs M. Gumbreviiaus paslaug ir prekybos mons Gelsva teritorij. Atsakovas UAB Grifas 2004 m. gruodio 20 d. pateik teismui praym sustabdyti civilins bylos nagrinjim, nurodydamas, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinjama byla pagal atsakovo bendrovs skund Kauno rajono savivaldybs administracijai dl pareigojimo iduoti planavimo slygas ems sklypo detaliajam planui rengti. V. Kasacinio teismo argumentai Kasatorius, nesutikdamas su apeliacins instancijos teismo padarytomis ivadomis, akcentuoja netinkam bylos nagrinjimo sustabdymo instituto aikinim ir taikym. Kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas netinkamai taik institut, nesutinka su teismo padarytomis ivadomis. Pirmosios instancijos teismo taikytame CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas imperatyvusis bylos sustabdymo atvejis, kur nustaius bylos nagrinjimas turi bti sustabdytas, t.y. turi bti stabdoma dl to, kad kitoje byloje (kitose bylose) bus nustatyti faktai, kuri byl nagrinjantis teismas neturi ir negali nustatyti. Taiau CPK 164 straipsnio 4 punkte taip pat yra numatyta ir teismo teis sustabdyti byl tada, kai pripasta, kad byl sustabdyti yra btina. Taigi statym leidjas suteik teismui teis sprsti konkreiu bylos atveju, t. y. nekonkretizuodamas vis galim bylos sustabdymo atvej, ar reikalinga sustabdyti konkreios bylos nagrinjim Apeliacins instancijos teismas taip pat sprend, kad i civilin byla gali turti prejudicins reikms administracinei bylai, o ne atvirkiai, taiau kolegija sprendia prieingai pirmosios instancijos teismas turjo pagrind sustabdyti i civilin byl. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2003 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinje byloje V. Kmitas ir kt. v. Kauno rajono savivaldyb ir kt., bylos Nr. 3K-3-29/2003, nustat, kad, rengiant ir tvirtinant atsakov UAB ,,Scania Lietuva, UAB ,,Grifas ir M.Gumbreviiaus prekybos ir paslaug mons Gelsva ems sklyp detaliuosius planus, buvo ne tik suformuotos atskiros trys teritorijos (ems sklypai), bet taip pat suprojektuoti vaiavimai ias teritorijas i Muitins gatvs, prie kurios 1991 m. suprojektuotas gyvenamj nam kvartalas, kuriame yra iekovams priklausantys ems sklypai ir pastatyti gyvenamieji namai; detalusis planavimas buvo atliktas nesilaikant Teritorij planavimo statyme ir Detalij plan taisyklse tvirtint reikalavim. Taip pat kolegija konstatavo, kad sprendimo i dalies panaikinti Kauno rajono valdybos 2001 m. liepos 3 d. sprendim dl detalij plan patvirtinimo primimas netrukdys parengti detaliuosius planus, atitinkanius Lietuvos Respublikos teritorij planavimo ir kit statym reikalavimus. Savivaldybs lygmens teritorij planavimo dokument rengimo koordinavimas ir organizavimas tai administracinis procesas, kurio vykdymas priklauso savivaldybs kompetencijai ir teismas nra kompetentingas dalyvauti iame procese, konkreiai - sprsti, kur rengiant detaliuosius planus turt bti numatyti vaiavimai prie atsakovams priklausani pastat, kaip kad bt teismui isprendus tarp ali kilus gin ioje byloje dl pareigojimo atstatyti sugriaut gelbetonin tvor ir suformuot vaiavim i Muitins gatvs panaikinimo. Teismine tvarka gali bti tikrinama, ar patvirtintas detalusis planas nepaeidia suinteresuot asmen teisi ir teist interes. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrstai nusprend, kad btent atitinkamos teritorijos detalij plan parengimas gali turti reikms sprendiant tarp ali kilus gin ioje byloje dl pareigojimo atstatyti sugriaut gelbetonin tvor ir suformuot vaiavim i Muitins gatvs panaikinimo.( dl to ir sustabd nagrinjim)

Taigi kolegija sprendia, kad netinkamas CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymas, nors i esms buvo pagrindas sustabdyti civilins bylos nagrinjim vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nesudar pagrindo apeliacins instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart. 3K-7-260/2005 I. Gino esm Iekovas SIA Pareksslizings 2003 m. gruodio 8 d. kreipsi teism su iekiniu, kuriuo pra ikelti atsakovui UAB Parex lizingas bankroto byl. Iekovas nurod, kad jis yra UAB Parex lizingas akcininkas, turintis 45,22 proc. vis bendrovs akcij. Pagal 1997 m. rugpjio 11 d. paskolos sutart ir vlesnius jos papildymus AS Parekssbanka (toliau Bankas) suteik UAB Parex lizingas paskol, kuri pastarasis naudojo ne pagal paskirt. Bankas, remdamasis ali sudarytoje paskolos sutartyje numatyta teise vienaalikai nutraukti i sutart, jeigu paskolos gavjas paeidia sutartinius sipareigojimus, 2003 m. lapkriio 20 d. praneimu pareik UAB Parex lizingas, kad nutraukia paskolos sutart ir pareikalavo per 10 dien grinti Bankui 1 891 109,57 eur ir 7 372 389,63 JAV doleri (28 328 302,82 Lt) skol. UAB Parex lizingas 2003 m. lapkriio 25 d. ratu prane Bankui, kad negali vykdyti skolini sipareigojim ne tik per kreditoriaus nustatyt termin, bet ir per ilgesn laikotarp. Iekovo nuomone, tai sudar pakankam pagrind ikelti atsakovui bankroto byl (moni bankroto statymo (toliau B) 2 str. 9 d., 4 str. 4 p., 5 str. 1 d. 2 p., 8 str., 11 str. 2 d.). IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabd ymo atvejai. Nors ie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizds, taiau, sprsdamas bylos sustabdymo klausim, teismas privalo sitikinti, ar i tikrj egzistuoja aplinkybs, sudaranios pagrind sustabdyti bylos nagrinjim. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turs prejudicin arba rodomj reikm. Tokiu atveju civilin, baudiamoji ar administracin byla gali bti nagrinjama tiek tame paiame teisme, tiek ir kitame teisme. Negalimumas inagrinti civilin byl iki bus inagrinta kita byla paaikinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti fakt, kurie turi bti nustatyti kitoje byloje. Taiau, jei teismas visus teisikai reikmingus faktus gali nustatyti pats nagrinjamoje byloje, kai tarp byl nra prejudicinio ar kito teisinio ryio, teismas neturi teiss sustabdyti bylos ir savo kompetencij perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima inagrinti civilin byl, kol neisprsti su ja susij klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas, sprsdamas bankroto bylos sustabdymo klausim, ianalizavo aplinkybes, turinias takos bylos sustabdymui, ir, vertins byloje dalyvaujani asmen nuomon, padar pagrst ivad, kad teismo priimtas sprendimas civilinje byloje pagal iekovo UAB Parex lizingas iekin atsakovams AS Parekssbanka ir SIA Pareksslizings bei kitiems asmenims dl paskolos sutarties dalies bei jos nutraukimo pripainimo negaliojaniais ir teismo priimta nutartis dl Latvijos Respublikos Rygos tarptautinio treij teismo sprendimo pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal iekovo AS Parekssbanka iekin atsakovui UAB Parex lizingas dl skolos ir delspinigi iiekojimo turs prejudicin gali ar rodomj reikm UAB Parex lizingas bankroto byloje. Btent i byloje dalyvaujani asmen pateikt rodym matyti, kad faktai, susij su UAB Parex lizingas nemokumu ir praneimu kreditoriui apie sipareigojim vykdymo negalimum, bus svarstomi nurodytose civilinse bylose ir ios bylos turi ry su bankroto byla. Tai, kad nagrinjama civilin byla yra susijusi su bankroto byla, seka i moni bankroto statymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatanios, kad teismas ikelia bankroto byl, kai yra nustatyta bent viena i i slyg: mon yra nemoki arba mon daugiau kaip tris mnesius vluoja imokti darbuotojams atlyginim ar mon vieai paskelbia arba kitaip pranea kreditoriui, kad negali su juos atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo sipareigojim. Taigi statymas kategorikai nustato, kad bankroto byla gali bti ikeliama tik tada, kai teismas nustato bent vien i nurodyt slyg.

ios kategorijos bylose kaip ir darbo, eimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi bti daug aktyvesnis, nei kit kategorij bylose, nes jam suteiktos didesns galimybs veikti bylos aplinkybi nustatym. Tokiu atveju teismas pagrstai nelaik formalaus mons turto administratoriaus praneimo apie sipareigojimo vykdymo pagal paskolos sutart negalimum pakankamu pagrindu ikelti monei bankroto byl ir aikinosi bylos aplinkybes, susijusias su slyg bankroto bylai ikelti buvimu ar nebuvimu. Atkreiptinas dmesys tai, kad AS Parekssbanka yra 100 procent SIA Pareksslizings akcij savinink, t. y. Bankas gali takoti SIA Pareksslizings veiksmus. Btent pastarosios bendrovs praymu buvo ikelta civilin byla dl juridinio asmens veiklos tyrimo ir jos praymu paskirtas mons turto administratorius, inicijuotas ratas, adresuotas AS Parekssbanka, kuriuo ir buvo siekiama surasti pagrind ikelti UAB Parex lizingas bankroto byl. Dl to apeliacins instancijos teismas pagrstai aikinosi ir kit bankroto bylos iklimo slyg mons nemokum ir tuo tikslu paskyr byloje teismo ekonomin finansin ekspertiz, siekiant nustatyti mons mokum. Atlikus teismo ekspertiz, paaikjo, kad UAB Parex lizingas mokumas siejamas su 1997 m. rugsjo 11 d. paskolos sutarties egzistavimu bei reikalavimu anksiau, negu numato i sutartis, grinti paskol. ios aplinkybs gali bti nustatytos inagrinjus civilin byl dl alos atlyginimo, paskolos sutarties dalies ir sutarties nutraukimo pripainimo negaliojania bei civilin byl dl Rygos tarptautinio treij teismo sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausim. Dl to, aikinantis UAB Parex lizingas mokumo klausim, prejudicin gali gali turti faktai, nustatyti kitoje byloje dl paskolos sutarties nutraukimo teistumo ir dl AS Parekssbanka reikalavimo teiss UAB Parex lizingas. Taigi apeliacins instancijos teismas pagrstai ir teistai konstatavo, kad bankroto byloje yra privalomas civilins bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir tinkamai taik CPK normas, reglamentuojanias privalom bylos sustabdym. Lietuvos apeliacinis teismas i esms nebaig nagrinti civilins bylos dl bankroto bylos UAB Parex lizingas iklimo ir teismo nutartis dl UAB Parex lizingas bankroto bylos iklimo nra siteisjusi, todl is klausimas nra isprstas i esms, o atskirieji skundai buvo priimti ir nagrinti apeliacine tvarka, taiau bylos nagrinjimas apeliacinje instancijoje buvo sustabdytas. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB Parex lizingas 2003 m. gruodio 22 d. atsiliepimu iekovo pareikim ikelti bankroto byl (T. 1, b. l. 27-40) pra akcininkus L.Kvedar, L.Rudionien ir Z.Vaivil traukti byl treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, taiau Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodio 29 d. nutartyje dl bankroto bylos iklimo dl nurodyto atsakovo praymo nepasisak ir mint asmen procesins padties neisprend. Taiau, neirint tai, nurodytiems akcininkams pateikus atskiruosius skundus, juos prim ir kartu su byla isiunt apeliacins instancijos teismui. Taigi iais veiksmais teismas pripaino nurodyt akcinink teis bti trauktais byl treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, bet io klausimo neisprend teismo nutartimi (CPK 47 str. 1 d.), taip padarydamas proceso teiss paeidim. Iplstins teisj kolegijos nuomone, tai, kad teismas paeid proceso teiss normas dl nurodyt treij asmen traukimo, neturi ukirsti iems asmenims galimybs realizuoti savo procesines teises, tarp j ir pateikti atskirj skund. 3K-3-411/2005 I. Gino esm Pareikjas AS Super FM kreipsi teism su pareikimu, kuriuo pra pripainti ir leisti vykdyti Latvijos adhoc arbitrao 2004 m. rugpjio 20 d. sprendim. sutarties papildymu alys susitar visus i paskolos sutarties kylanius ginus sprsti Latvijos Respublikos arbitrae. Pareikjas, remdamasis paskolos sutartimi ir jos papildymais, pareik iekin atsakovui adhoc arbitrae Latvijoje dl 131 197,85 Latvijos lat (pagal taikytin valiut kurs tai atitiko 250 000 JAV doleri) skolos priteisimo. Atsakovui iekin pripainus, arbitraas prim sprendim priteisti mint skol ir arbitrao ilaidas i atsakovo. Atsakovas UAB Laisvoji banga 2005 m. sausio 24 d. padav praym sustabdyti bylos nagrinjim iki bus priimti procesiniai sprendimai baudiamojoje byloje, ikeltoje pagal UAB Laisvoji banga pareikim. Atsakovas nurod, kad Ekonomini nusikaltim tyrimo tarnyba prie

Vilniaus m. VPK vykdo ikiteismin tyrim dl galim nusikalstam R. Zakss ir U. Polis veiksm, susijusi su paskolos sutartimi, kuria remiantis buvo priimtas arbitrao sprendimas, taip pat dl i asmen veiksm bylos nagrinjimo arbitrae metu. Atsakovo teigimu, sudarant paskolos sutart ir gin i ios sutarties nagrinjant arbitrae, R. Zakss ir U. Polis paeid Lietuvos statymus, dl to arbitrao sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Civilin byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali bti sustabdoma tuo atveju, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol nebus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas sustabd pareikimo dl Latvijos adhoc arbitrao sprendimo, priimto 2004 m. rugpjio 20 d., pripainimo ir leidimo j vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinjim, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime iuo metu tiriamos aplinkybs, susijusios su UAB Laisvoji banga atstovavusio RiardsZakss ir AS Super FM atstovavusio Ugis Polis veiksmais, atliktais tiek priimant sprendimus UAB Laisvoji banga vardu, tiek pasiraant sutartis, be kit, ir 2001 m. lapkriio 12 d. AS Super FM ir UAB Laisvoji banga paskolos sutart bei vlesnius pakeitimus bei papildymus, kurie apima ir arbitrain ilyg. Pagal BPK, paaikjus nusikalstamos veikos poymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas i karto, baudiamosios bylos iklimo klausimas nesprendiamas. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras kaltinamj akt kartu su bylos mediaga perduoda teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis), tada prasideda baudiamosios bylos nagrinjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudiamosios bylos nagrinjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatyt ikiteisminio tyrimo staig pareignai bei prokuroras. Be to, paymtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilins bylos nagrinjimo sustabdymo pagrindas teismo turi bti taikomas tik tuo atveju, kai baudiamosios bylos aplinkybs, kurios turs reikms nagrinjamai civilinei bylai, yra nustatinjamos teismo, t. y. tik siteisjs teismo nuosprendis turi prejudicin gali dl asmens nusikalstam veiksm pasekmi (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Paymtina, kad 2001 m. lapkriio 12 d. AS Super FM ir UAB Laisvoji banga paskolos sutartis su vlesniais pakeitimais ir papildymais, taip pat ir 2003 m. sausio 7 d. papildytas 7.4 punktas dl arbitrains ilygos, nra ginijami CPK nustatyt a tvarka, todl i nurodyto sandorio kylanti prievol bei arbitrain ilyga yra privalomos. Teisj kolegija konstatuoja, kad teismai, sustabdydami bylos nagrinjim dl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dl asmen, dalyvavusi sudarant paskolos sutart, kurios pagrindu priimtas praomas pripainti arbitrao sprendimas, netinkamai taik CPK 163 straipsnio 1dalies 3 punkt ir i norm aikino pleiamai, todl nutartis dl bylos sustabdymo turi bti panaikinta ir byla dl Latvijos adhoc arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje perduota i naujo nagrinti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nr. 3K-7-268/2005 I. Gino esm Pareikjas AB Geonafta kreipsi Lietuvos apeliacin teism su praymu pripainti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitrao teismo prie Tarptautini prekybos rm 2003 m. spalio 30 d. sprendimo antrj ir treij dalis. Pareikjas taip pat pra atsisakyti pripainti ir atsisakyti leisti vykdyti Tarptautinio arbitrao teismo prie Tarptautini prekybos rm 2003 m. spalio 30 d. sprendimo pirmj dal, kuria buvo nusprsta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir AB Geonafta solidariai sumoka SvenskaPetroleumExploration AB 12579000 JAV doleri ir 6 procent palkanas per metus nuo ios sumos nuo 2002 m. sausio 1 d. iki galutinio sumokjimo. Pareikjas SvenskaPetroleumExploration AB kreipsi Lietuvos apeliacin teism su praymu pripainti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitrao teismo prie Tarptautini prekybos rm 2003 m. spalio 30 d. sprendim visa apimtimi. Pareikjas AB Geonafta pateik praym sustabdyti bylos nagrinjim iki bus inagrinta civilin byla pagal iekovo AB Geonafta Klaipdos apygardos teisme pareikt iekin, kuriuo be kita ko iekovas pra pripainti negaliojania arbitrain ilyg ir vis UAB Geni nafta

steigimo sutart kartu su arbitraine ilyga. Nurod, kad is reikalavimas iekinyje grindiamas prietaravimu vieajai tvarkai ir imperatyvioms statymo normoms. IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin kolegija 2004 m. gruodio 16 d. nutartyje civilinje byloje AS Parekssbanka v. UAB Parex lizingas, bylos Nr. 3K -7-552/2004, suformulavo proceso teiss norm aikinimo ir taikymo taisykl, pagal kuri CPK 163, 164 straipsniuose nurodyti bendrieji bylos sustabdymo pagrindai bei sustabdymo taisykls turi bti taikomi ir nagrinjant praymus dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, nes procesas byloje dl usienio arbitrao pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje vyksta pagal galiojanio CPK nustatyt tvark ta apimtimi, kiek proceso nereglamentuoja 1958 m. Niujorko konvencija (CPK 1 str. 3 d.). Tokiu atveju bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra galimas, kai prejudicin ry turini aplinkybi nustatymas nra galimas nagrinjamoje byloje, todl nebaigus civilins bylos dl sutarties, turinios arbitrain ilyg, nuginijimo, negalima daryti ivados apie praomo pripainti ir leisti vykdyti komercinio arbitrao sprendimo neprietaravim ar prietaravim Lietuvos vieajai tvarkai, taip pat apie arbitrains ilygos, nustatanios arbitrao kompetencij sprsti ikilus gin, teistum. ioje byloje pareikjas AB Geonafta pateik teismui rodymus, kad Klaipdos apygardos teisme yra nagrinjama civilin byla pagal iekovo AB Geonafta iekin atsakovui UAB Geni nafta dl 1993 m. balandio 28 d. steigimo sutarties bei atskir jos nuostat pripainimo negaliojaniomis. ioje sutartyje yra arbitrain ilyga, kurios pagrindu buvo priimtas praomas pripainti ir leisti vykdyti arbitrao sprendimas. AB Geonafta iekinio dalyko sudedamoji dalis yra ir reikalavimas pripainti negaliojania Steigimo sutarties 9 straipsnio 2 dalies nuostat, pagal kuri i Steigimo sutarties kils ginas perduodamas nagrinti nepriklausomam arbitraui Danijoje, Kopenhagos mieste, jei steigjai nepasiekia susitarimo dl gino nagrinjimo institucijos pasirinkimo. AB Geonafta nuomone, ginas, susijs su teise valdyti ir naudoti ems gelmse esanius iteklius ir jais disponuoti, negaljo bti perduotas nagrinti komerciniam arbitraui, nes tai iimtin Lietuvos Respublikos nuosavyb ir dl to turi bti taikomas teismins gynybos prioriteto principas, t. y. iuo atveju teis teismin gynyb negali bti ribojama taikant prioritet alternatyviam gino isprendimo bdui nagrinjimui arbitrae. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad btent civilinje byloje dl Steigimo sutarties pripainimo negaliojania nustatytos aplinkybs dl arbitrains ilygos galiojimo turs prejudicin gali ir rodomj reikm pripastant ar nepripastant Arbitrao sprendim, juolab gino teisenos byloje teismas gali pasisakyti dl tokios arbitrains ilygos, kurios atskiros dalys yra i esms prietaringos, neatitikimo Lietuvos Respublikos statymams, kartu ir prietaravimo ar neprietaravimo Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai. Negalima sutikti su tuo, kad arbitrains ilygos prietaravimo ar neprietaravimo vieajai tvarkai klausim gali sprsti tik Lietuvos apeliacinis teismas, sprsdamas arbitrao sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti klausim. Toks kasatoriaus SvenskaPetroleumExploration AB argumentas susiaurina teismins gynybos galimybi taikym esant sutartyje arbitrainei ilygai, nes sekant io teiginio logika, net ir pripainus negaliojania Steigimo sutart ar jos dal dl arbitrains ilygos, Lietuvos apeliacinis teismas i naujo turt svarstyti arbitrains ilygos prietaravimo ar neprietaravimo vieajai tvarkai klausim. Taip bt paneigta teismo sprendimo prejudicin galia ir tai prietaraut Civilinio proceso principams. Ta aplinkyb, kad AB Geonafta pasinaudojo savo teise ginyti Steigimo sutarties teistum (CPK 5 str. 1 d.), nesudaro pagrindo ivadai, kad bankroto bylos nagrinjimas gali bti sustabdomas tik tada, kai bankroto administratorius ginija sandorio teistum, o kai sandor ginija vienas i sutarties dalyvi, bylos sustabdymas yra negalimas. Pabrtina, kad AB Geonafta neturi statymins pareigos ginyti UAB Geni nafta steigimo sutart, taiau tokios pareigos neturi ir mons bankroto administratorius, nes kiekvienas asmuo turi teis nusprsti, ar jo teis buvo ar nebuvo paeista, ir kreiptis ar nesikreipti teism teismins gynybos. Todl Lietuvos apeliacinis teismas privaljo vadovautis teiss taikymo ir aikinimo taisykle, suformuluota Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins kolegijos 2004 m. gruodio 16

d. nutartyje civilinje byloje AS Parekssbanka v. UAB Parex lizingas, bylos Nr. 3K -7552/2004, k ioje byloje ir padar. 3K-3-123/2006 Darbo gino nagrinjimo teisme metu nebuvo keliamas reikalavimas dl apmokjimo u bendrovs vadovo darbo laik, likus iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dal tai bt aplinkybs, nenagrintos pirmosios ir apeliacins instancijos teisme, kuriomis kasaciniame skunde remtis neleidiama. Dl to pastarasis argumentas atmetamas (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Reikia turti galvoje tai, kad procesikai materialinis teisinis reikalavimas turi bti nukreipiamas atsakovui asmeniui, kuris privalo atsakyti pagal iekin (CPK 41 straipsnis). Atsakovas darbdavys yra tas asmuo, kurio naudai dirba bendrovs vadovas. Kad teismas patenkint reikalavim dl darbuotojo grinimo darb, reikia nagrinti, ar atsakovas yra tas asmuo, kuriam dirbo iekovas. Nesant ali praymo teismo iniciatyva asmuo turjo bti trauktas byl kaip tretysis asmuo be savarankik reikalavim (CPK 45, 47 straipsniai), kad priimant teismo sprendim nebt paeistos jo teiss (CPK 266 straipsnis). i nuostat byl nagrinj teismai nesilaik. Padaryti paeidimai nra pagrindas teism sprendimui ir nutariai panaikinti, nes iekovo reikalavimas atmestas ir netraukto byl asmens teisin padtis nepakito. Teiss norm paeidimai akivaizds ir tolesnje teism praktikoje netoleruotini, todl teisj kolegija dl j, pasisako ieidama u kasacinio skundo rib (CPK 353 straipsnis). 3K-3-243/2006 dl CPK 45 straipsnio aikinimo ir taikymo byl nagrinjant apeliacins instancijos teisme. Nagrinjamoje byloje iekovas tikslino savo iekinio reikalavimus ir subjektu, atsakingu u patirt nuostoli atlyginim, nurod tik atsakov UAB Kauno Platanas ir tik jam pareik savo reikalavim. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad netinkama alis gali bti keiiama tinkam al vienos i ali motyvuotu praymu. Nagrinjamos kategorijos bylose, kuriose sprendiamas privataus pobdio civilinis ginas, skirtingai nei kai kuri kit kategorij bylose (pvz., eimos, darbo bylose, taip pat ypatingja teisena nagrinjamose byl ose, kuriose teismas turi bti iniciatyvus) teismas neturi pareigos bti iniciatyvus, o nagrinja gin nevirydamas t rib, kokias nustato gino alys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinjimo ribas suformuluodamos savo materialin teisin reikalavim, alys pasirenka ir, j manymu, tinkamus atsakomybs subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus taip nustato savo reikalavim ribas konkretiems subjektams atsakovams. ia teise pasinaudodamas, iekovas bylos nagrinjimo metu atsisak savo anksiau reikt reikalavim J. L. ir . U. , Ankstesne nutartimi buvo vertinami 1998 m. kovo 20 d. akte ufiksuoti duomenys ir padaryta ivada, kad nra pagrindo pripainti, jog sudarydami mint akt J. L. ir . U. veik kaip UAB Kauno Platanas darbuotojai arba jos galioti asmenys, tai atitinka ivad, kuri padar apeliacins instancijos teismas, priimdamas skundiam 2005 m. spalio 3 d. nutart. Perduodamas byl nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismas 2004 m. vasario 23 d. nutartyje nurod, kad pirmosios instancijos teismas dl atmest iekovo reikalavim dalies neatskleid bylos esms, reikalavimo i esms neinagrinjo. Reikalavimo pareikimas tik atsakovui UAB Kauno Platanas buvo iekovo motyvuotas subjekto, atsakingo u, iekovo teigimu, padarytus jam nuostolius, pasirinkimas paiam nusprendus, kad nei J. L., nei . U. negali bti atsakovai pagal iekovo reikalavim ir jiems iekinys nereiktinas. Esant tokiam iekovo apsisprendimui, taip pat isprstam J. L. ir . U. procesins padties byloje klausimui, nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismui nebuvo pagrindo kokia nors forma ikelti svarstyti klausim dl bylos alies pakeitimo, kas, esant kitoms faktinms aplinkybms, siekiant bylos inagrinjimo koncentruotumo ir operatyvumo galt bti pripastama tinkama procesine teismo veikla.

3K-3-56/2007

Kasaciniame skunde keliami klausimai i esms yra susij su procesins teiss norm, reglamentuojani netinkamos alies pakeitim tinkama (CPK 45 straipsnis), taip pat rodinjim ir rodym vertinim (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), aikinimu ir taikymu. Tai yra teiss klausimai, dl kuri kasacinio teismo teisj kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Netinkama alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teis (netinkamas iekovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikt iekin (netinkamas atsakovas). Iekovui nurodius faktin reikalavimo pagrind (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), gino materialin teisin santyk, nagrindamas byl, kvalifikuoja teismas. Iekovas, ginydamas sandor, sudaryt tarp jo ir UAB Lietkis, ir reikalaudamas pri teisti nuostoli atlyginim i M. S., kuris nra ginijamo sandorio alis, reikalavim pareik netinkamam asmeniui. M. S., nebdamas ginijamo materialinio teisinio santykio subjektu, neturi ir pareigos atsakyti pagal iekovo jam pareikt reikalavim. Kasatoriaus (iekovo) nurodomos aplinkybs, kaip pagrindas reikalauti alos atlyginimo i M. S., t. y. tai, kad, kalbdamas sudaryti su UAB Lietkis ginijam kredito sutart, j (iekov) apgavo ir jo pinigus, perduotus pagal i sutart, pasisavino btent M. S., byloje nra nustatytos, todl negali bti vertinamos kaip pagrindas iekovo reikalaujamai 46 240 Lt alos atlyginimo sumai pagal 1964 m. CK 483 straipsn priteisti i M. Statkaus, nes jis, kaip minta, tik tarpininkavo sudarant ginijam kredito sutart tarp iekovo ir UAB Lietkis. Esant mintai gino teisini santyki kvalifikacijai, tinkamu atsakovu nagrinjamoje byloje galt bti UAB Lietkis, sudariusi su iekovu ginijam kredito sutart, pamusi i jo paskol ir jos negrinusi (1964 m. CK 291 straipsnis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Nustaius, kad iekinys yra pareiktas ne tam asmeniu, kuris turi pagal j atsakyti, pasilius iekovui pakeisti netinkam atsakov tinkamu, taiau pastarajam su tuo nesutikus, CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pritaikytos tinkamai ir iekinys atmestas pagrstai. Dl rodinjimo ir rodym vertinimo Kasacinio teismo teisj kolegija paymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punkt teismas, nagrindamas civilin byl, neprivalo i naujo nustatinti siteisjusiu teismo nuosprendiu konstatuot nusikalstam veiksm ir j civilini teisini pasekmi, einani rodinjimo dalyko sudt civilinje byloje, taip pat to, ar juos padar asmuo ar asmenys, dl kurio ar kuri priimtas teismo nuosprendis (Teism praktika 22, p. 207). Nagrinjamos bylos atveju dl atsakovo M. S. ir UAB Lietkis direktoriaus J. R., kaip uvaldiusi pinigus veikiant bendrinink grupje, yra priimtas ne teismo nuosprendis, o prokuratros nutarimas, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigno procesinis dokumentas, kuris, o taip pat ir kiti baudiamosios bylos duomenys prejudicins galios neturi, o yra vertintini kaip paprasti raytiniai rodymai, galintys padti nustatyti civilinio gino isprendimui reikmingas aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai). BPK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudiamsias bylas nagrinja tik teismai. Taigi ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudiamosios bylos nagrinjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodyt ikiteisminio tyrimo staig pareignai ir prokuroras (BPK 164, 165 straipsniai). Tai reikia, kad iekovo nurodomos baudiamosios bylos aplinkybs (M. S. ir UAB Lietkis direktoriaus J. R. bendrininkavimas apgaule uvaldant iekovo pinigus), kaip galinios turti reikms nagrinjamai civilinei bylai, kad bt pripaintos turiniomis toki reikm, turi bti nustatytos teismo, t. y. tik siteisjusiu teismo nuosprendiu konstatuotas M. S. ir UAB Lietkis direktoriaus J. R. bendrininkavimas apgaule uvaldant iekovo pinigus sukelt civilines teisines pasekmes ir bt pagrindas j solidariajai atsakomybei atlyginant iekovui padaryt al atsirasti. ikiteisminio tyrimo pareigno (prokuroro), kurio priimtas procesinis sprendimas (nutarimas), net ir vertintas pagal CPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatas kaip oficialus raytinis rodymas (prima facie), iuo atveju negali sukelti t civilini teisini pasekmi, kuri siekia iekovas. 3K3100/2007 Dl suinteresuotos alies

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Asmens, kaip dalyvaujanio procese treiuoju asmeniu, procesin padt lemia jo suinteresuotumas byla. Tuo tarpu alis (iekovas) reikia reikalavim savo paeistoms teisms ar statymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reikiamas kitai aliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gal priimti sprendim, sukeliant tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nra atsakovas, dl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatanio sprendimo. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinjimo metu nustats, kad iekinys pareiktas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, gali vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu arba atsakovu. ioje byloje aktualu tai, kad iekovas nepra ir net nenorjo treiojo asmens R. M. pakeisti atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dal tuo atveju, jeigu iekovas nesutinka atsakov pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinja byl i esms. Pirmosios instancijos teismas j nagrinjo i esms. is teismas konstatavo, kad R. M. turi dalyvauti atsakovu. Tokia io teismo ivada yra pagrsta, nes . S. paveldjimo teises R. M. perleido pirkimo-pardavimo sutartimi. I ios sutarties atsiranda jos ali CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomas procesinis bendrininkavimas. J lemia materialieji teisiniai santykiai, i kuri kilo nagrinjamas ginas. Iekovas nurodo, kad pastatas buvo naudojamas savivaldybs funkcijoms vykdyti. Taigi iekinys pareiktas ginant viej interes. Pagal CPK 50 straipsnio 1 dal savivaldyb, pareikusi iekin vieajam interesui ginti, turi visas iekovo teises ir pareigas, iskyrus atvejus, kai kiti statymai numato kitaip. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti savo procesinmis teismis. Taigi iuo atveju, kai ginamas vieasis interesas, pirmosios instancijos teismas, nustats, kad R. M. byloje turjo dalyvauti kaip atsakovas, turjo priimti sprendim dl alies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog iekovas, naudodamasis savo procesinmis teismis, nepareik tokio praymo. Teismas neturjo apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dali aikinimu bei taikymu. Teismas turjo atsivelgti tai, kad, byloje dalyvaujant R. M. treiuoju asmeniu, pagal CPK 182 straipsnio 2 punkt negals bti rodinjamos ioje byloje nustatytos aplinkybs tuo atveju, jeigu iekinys bus pareiktas ir R. M. , kaip vienam i atsakov. is procesins teiss normos netinkamas aikinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti emesns instancijos teism sprendimus. 2. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posdio pirmininkas parengiamj teismo posd ikvieia alis ir jas apklausia, siekdamas isiaikinti gino esm, galutinai suformuluoti ali reikalavim ir atsikirtim pareiktus reikalavimus turin, rodymus, kuriais jos grindia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, trauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai inagrinti byl teismo posdyje. Minta, kad reikalavimas pareiktas siekiant apginti viej interes. Taigi pagal i statymo norm pirmosios instancijos teismas pagal pareikt iekinio dalyk turjo isiaikinti , ar pareikti visi reikalavimai, kurie yra pagrindas iekovui norimam rezultatui pasiekti. Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsjo 3 d. paveldjimo teisi pirkimo-pardavimo sutartimi . S. pardav R. M. paveldjimo teises turt ir turtines teises, likusias po A. B. mirties. i sutartis buvo pagrindas R. M. atlikti kitus teisinius veiksmus gauti paveldjimo teiss liudijim ir registruoti gyvenamj nam nekilnojamojo turto registre (valstybs mons Registr centro Alytaus filiale). Pirmosios instancijos teismas pagrstai konstatavo, kad, nenuginijus paveldjimo teisi pirkimopardavimo sutarties dalies, apimanios gyvenamojo namo paveldjim, negalima paneigti paveldjimo teiss liudijimo. Taiau teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridin reikm turintis faktas, kad A. B. nuosavybs teise vald gyvenamj nam (duomenys neskelbtini), yra panaikintas. Panaikinus teismo sprendim inyko juridinis faktas, kurio pagrindu A. B. atkurtos nuosavybs teiss pastat, taiau pagal paveldjimo teisi pirkimo-pardavimo sutart R. M. gijo teis paveldti taip pat pastat, kurio savininkas nenustatytas. Esant tokioms aplinkybms, teismas turjo iaikinti iekovui paveldjimo teisi pirkimo-pardavimo sutarties reikm tolesniems juridiniams faktams ir i j kylanioms pasekmms. Teismas to nepadar, taigi konstatuotina, kad buvo vykdytas formalusis, bet ne tikrasis teisingumas. Nurodytais motyvais teisj kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacijos funkcija ioje byloje i esms liko nevykdyta

 skundiamo teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas nepatikrintas. Taigi apeliacijos funkcija byloje i esms nevykdyta. 3K-3-26/2008 Dl materialins normos paeidimo Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ali teisinius santykius tik kaip pavedim, netaik ali sutarties 2.4 punkto nuostat, netinkamai taik prievoli teiss normas, todl padar nepagrst ivad, jog atsakovas nra materialinio teisinio santykio dl avansins mokos grinimo dalyvis. Materialins teiss norm paeidimas yra pagrindas panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendim (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi i atsakovo iekovui priteisiamos jo turtos bylinjimosi ilaidos kasacins instancijos teisme. 3K-3-263/2009 Dl bylos perdavimo i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui Draudimo polise TPD Nr. 017302 naudos gavju yra nurodytas UAB NORD/LB LIZINGAS, taiau draudimo imoka, nepaisant ios polise nurodytos draudimo sutarties slygos, priteista iekovui. Faktins aplinkybs ir teisiniai argumentai, pagrindiantys tokias pirmosios ir apeliacins instancij teism ivadas, procesiniuose sprendimuose nenurodyti, todl kasacins instancijos teismas prieina prie ivados, kad apeliacins instancijos teismas, netyrs ir nevertins rodym, kuriais iekovas grindia savo reikalavim priteisti jam draudimo imok, kuri pagal draudimo sutart turi teis gauti naudos gavjas UAB NORD/LB LIZINGAS, paeid rodinjim ir rodym vertinim reglamentuojanias procesins teiss normas (CPK 176, 185 straipsniai), o dl to nra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teisingai taikytos materialins teiss normos, reglamentuojanios draudimo imokos mokjim (CK 6.987 straipsnis, 6.991 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Draudimo statymo 2 straipsnio 15, 49 punktai, Sausumos transporto priemoni draudimo taisykli Nr. 017 12.2 punktas). ie materialins ir procesins teiss norm paeidimai yra pagrindas apeliacins instancijos teismo nutart panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti Vilniaus apygardos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paymtina, kad lizingo sutartimi lizingo davjas sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo asmens lizingo gavjo nurodyt daikt ir perduoti j lizingo gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). 3K-3-324/2009 Dl 331 str 4 dalies CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliui sprendimo negaliojimo pagrind patikrinimas. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, nagrinjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant byloje surinktus rodymus bei patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustat faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinms aplinkybms taik materialins teiss normas. Faktini aplinkybi ir byloje esani rodym pagrindu apeliacins instancijos teismas gali padaryti prieingas ivadas dl vien ar kit fakt nei pirmosios instancijos teismas, taiau privalo tai motyvuoti (CPK 331 straipsnio 4 dalis), prie tai visapusikai itirdamas reikmingas bylai aplinkybes ir vertindamas byloje esanius rodymus (CPK 185 straipsnis). Teisj kolegija daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimdamas nauj sprendim atmesti iekin, j pagrind i esms formaliu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutart. Taiau i teismo ivada nepagrsta isamiu vis byl pateikt rodym ityrimu ir vertinimu. kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismo ivada, jog atsakovai gino namu naudojosi teistai 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties pagrindu, padaryta tinkamai neityrus byloje esani rodym ir j nevertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus,

o skundiamas sprendimas priimtas paeidiant CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas paeid civilinio proceso teiss normas, is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo primimui, todl apeliacins instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina i naujo nagrinti apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Civilin byla Nr.3K-3-40/2007 2007 m. vasario 9 d. Dl skolos u papildomai atliktus darbus ir palkan priteisimo Gino esm: iauli miesto apylinks teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu patenkino iekovo UAB Meba iekin ir priteis iekovui i atsakovo UAB iauli altas 40 455,18 Lt skolos u papildomai atliktus darbus bei 2461,91 Lt palkan. 2006 m. balandio 27 d. iauli miesto apylinks teisme buvo gautas atsakovo UAB iauli altas apeliacinis skundas dl iauli miesto apylinks teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo perirjimo. Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigsi 2006 m. balandio 24 d. Atsakovo apeliacinis skundas, nesant pato tarnybos spaud ant voko su skundo isiuntimo data, laikytinas pateiktu pirmosios instancijos teismui 2006 m. balandio 27 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo termin. Praymo atnaujinti termin atsakovas nepareik, todl jo apeliacin skund atsisakyta priimti. Pirmoji instancija: iauli miesto apylinks teismas 2006 m. balandio 28 d. nutartimi atsakovo UAB iauli altas apeliacin skund atsisak priimti. Apeliacin instancija: iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi atsakovo atskirj skund, 2006 m. birelio 7 d. nutartimi iauli miesto apylinks teismo 2006 m. balandio 28 d. nutart paliko nepakeist. Kasacinio skundo dalykas, pagrindas bei argumentai: Pirmosios instancijos teismas privaljo atkreipti dmes tai, kad vok su apeliaciniu skundu pristat kurjeri tarnybos darbuotojas, ir aikintis, kada vokas buvo pateiktas kurjeri tarnybai. Kasatoriaus teigimu, apeliacinis skundas kurjeri tarnybai buvo pateiktas laiku 2006 m. balandio 24 d., k patvirtina byloje esantys raytiniai rodymai. Kurjeri tarnyba, per klaid ant voko su 2006 m. balandio 24 d. apeliaciniu skundu neudjusi spaudo, itais i klaid savo pareikimu apie voko su apeliaciniu skundu primim 2006 m. balandio 24 d. Kasatoriaus manymu, teismai klaidingai apeliacinio skundo isiuntimo diena laik io skundo gavimo ir registravimo pirmosios instancijos teisme dien (2006 m. balandio 27 d.), o ne teikimo patui (kurjeri tarnybai) dien (2006 m. balandio 24 d.), ir taip paeid CPK 74 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismas konstatuoja: Teis apeliacij realizuojama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyt trisdeimties arba, esant ioje normoje nurodytoms aplinkybms, keturiasdeimties dien termin, kurio praleidimas gali reikti, kad asmuo toki teis prarado (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendiant, ar asmuo prarado teis apsksti teismo sprendim dl statyme nustatytos apskundimo procedros nesilaikymo, btina vertinti pat paeidimo pobd paeidim lmusi aplinkybi prasme, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidim lm netinkamas naudojimasis procesinmis teismis, ar vykusi klaida ir kitos panaaus pobdio aplinkybs. Atsakovo (kasatoriaus) teigimu, kurjeri tarnyba per klaid neudjo ant voko su apeliaciniu skundu spaudo, patvirtinanio jo teikim kurjeri tarnybai, taigi ir isiuntim, 2006 m. balandio 24 d. Atsivelgiant idstytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovo UAB iauli altas, kaip bylos dalyvio, piktnaudiavimo procesu aplinkybi byloje nenustatyta, laikytina, kad atsakovas, pagrstai tikdamasis, jog kurjeri tarnyba savo pareigas, susijusias su siunt primimo forminimu, vykdys tinkamai ir kvalifikuotai, termin apeliaciniam skundui paduoti i esms praleido tik dl atsitiktinio pobdio aplinkybs, taiau apskundimo procedroje elgsi siningai ir procesinmis teismis i esms naudojosi tinkamai. Atsakovo apeliacinio skundo primimo klausim sprend teismai nurodyt aplinkybi nevertino, siningai procese dalyvavusio asmens pagrstus lkesius, kad viena esmini jo procesini teisi negali bti prarandama dl

atsitiktinumo, ir paios apeliacijos svarb, t. y. btinum patikrinti teismo sprendimo teistum ir pagrstum apeliacins instancijos teisme, kai to siekia bent viena proceso alis, neatsivelg. Nutaria: Pirmos ir apeliacini instancij teism sprendimus panaikinti ir perduoti klausim i naujo sprsti iauli miesto apylinks teismui. Civilin byla Nr. 3K-3-170/2007 2007 m. balandio 11 d. Dl savininko teisi paeidimo Gino esm: Iekovai V. K. (V. K. ) ir N. K. pra teismo atkurti paeistas j teises pareigoti atsakov A. K. paimti nuo j ems sklypo savo lentas, malkas, nukelti tualet ir medin iltnam. Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. balandio 11 d. nutartimi iekovus pakeit tinkamu iekovu - J. E. (ems sklypo savinink), kuri palaik pareikt iekin. Atsakovui A. K. neatvykus parengiamj posd, Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. balandio 11 d. prim sprendim u aki - iekin patenkino. Atsakovas 2006 m. gegus 3 d. kreipsi teism su pareikimu dl sprendimo u aki perirjimo. Pirmoji instancija: Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2006 m. gegus 30 d. nutartimi atmet atsakovo pareikim dl teismo sprendimo u aki perirjimo. Teismas nustat, kad atsakovas pats neatvyko teismo posd ir nenurod savo atstovo neatvykimo teismo posd prieasties; teismas neturi pagrindo neatvykimo prieast laikyti svarbia, ir tai yra pakankamas pagrindas atmesti praym perirti sprendim u aki (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Apeliacin instancija: Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsjo 19 d. nutartimi apeliacin proces nutrauk. Kolegija nustat, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegus 30 d. nutartis priimta raytinio proceso tvarka, todl jos apskundimo terminas skaiiuotinas nuo nutarties nuorao teikimo dienos (CPK 288 straipsnis). ios nutarties nuoraas atsakovo atstovui, atsivelgiant tai, kad alis veda byl per atstov (CPK 118 straipsnio 1 dalis), buvo teiktas 2006 m. birelio 5 d. (Vilniaus miesto 2-osios advokat kontoros advokatei D. V.; CPK 122-123 straipsniai), todl atskirasis skundas galjo bti paduotas iki 2006 m. birelio 12 d. Taiau atsakovo atskirasis skundas paduotas 2006 m. birelio 16 d., t. y. akivaizdiai praleidus statyme nustatyt termin, o atsakovas nepra io termino atnaujinti. Esant tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas turjo atsisakyti priimti atsakovo atskirj skund ir grinti j padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). is trkumas paaikjo byl nagrinjant apeliacine tvarka, todl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Kasacinio skundo dalykas, pagrindas bei argumentai: Paymtina, kad iekin ioje byloje pareik ne J. E. , o N. K. ir V. K. Teismas 2006 m. balandio 11 d. nutartimi juos pakeit iekov J. E. ir t pai dien prim sprendim u aki. Tai prietarauja CPK 45 straipsnio 4 daliai, nes teismas, pakeits al, turjo bylos nagrinjim atidti ir praneti apie tai atsakovui, nes alies pasikeitimas yra viena i esmini procesini procedr. Atsiliepimu kasacin skund iekov J. E. prao kasacin skund atmesti, o byl nagrinjusi teism nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime kasacin skund nurodyta, kad atsakovas i esms skundia tik pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegus 30 d. nutart, taiau pagal CPK 340 straipsn kasacine tvarka yra skundiami apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Iekovs nuomone, apeliacins instancijos teismo nutartis yra teista ir pagrsta. Teismas konstatuoja: Pagal CPK 340 straipsnio 1 dal kasacine tvarka gali bti perirtos apeliacins instancijos teismo nutartys. Dl to kasacinio nagrinjimo dalyku gali bti tik Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugsjo 19 d. nutartis. atsakovas praleido atskirojo skundo dl teismo 2006 m. gegus 30 d. nutarties apskundimo padavimo apeliacins instancijos teismui termin, praymo atnaujinti termin, motyvuodamas svarbiomis termino praleidimo prieastimis, nepareik (CPK 307, 338 straipsniai). Termino praleidimo fakto neneigia nei pats kasatorius. Dl to apeliacins instancijos teismas, nustats paeidim, turjo teisin pagrind apeliacin proces ioje byloje nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Per CPK 51 straipsnyje nustatyt asmens teis vesti savo byl teisme per atstovus gyvendinamas principas tas, kuris veikia per atstov, veikia pats. Kada asmuo veikia per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui (CPK 116, 118 straipsniai). Btent tokia tvarka byloje ir vyko procesini dokument teikimas. Dl to kasatoriaus argumentas, kad procesiniai dokumentai turjo bti siuniami ir jam, nepagrstas statymo.

Nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsjo 19 d. nutart palikti nepakeist. Civilin byla Nr. 3K-3-28/2009 2009 m. kovo 2 d. Dl ikeldinimo i gyvenamj patalp, nuostoli atlyginimo ir atsakovi prieiekin iekovui dl pareigojimo atlikti veiksmus Gino esm: 2008 m. kovo 21 d. Kauno savivaldyb kreipsi teism su iekiniu, praydama: ikeldinti atsakoves i gyvenamj patalp ir priteisti alos atlyginim. Kauno savivaldybs administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 30 d. sakymu atsakovms, kaip savininkui sugrintame natra name gyvenusioms nuomininkms, vykdyta valstybs suteikta garantija ir imokta 108 000 Lt (pagal patikslint nuomot patalp vert) kompensacija kitoms gyvenamosioms patalpoms sigyti. 2008 m. gegus 15 d. atsakovs pateik prieiekin Kauno miesto savivaldybei, kuriuo pra pareigoti iekov patikslinti valstybs garantijoje nustatyt gyvenamj patalp (duomenys neskelbtini) rinkos vert ir pervesti papildom kompensuojamj sum pagal patikslint garantij notaro depozitin sskait. Kauno miesto savivaldyb pra civilins bylos dal dl atsakovi prieiekinio nutraukti, nes prieiekinyje keliami reikalavimai nra prieiniai, be to, atsakovi inicijuojamas ginas dl vieojo administravimo subjekto veiksm (neveikimo) ir priimt administracini akt teistumo yra administracinis ir teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Pirmoji instancija: 2008 m. liepos 9 d. dl atsakovi prieiekinio nutrauk ir nusprend nagrinti byl tik pagal iekovo iekin. Teismas nurod, kad atsakovs prieiekiniu i esms ginija Kauno savivaldybs administracijos direktoriaus veiksmus, kuriuos jis atliko priimdamas 2006 m. spalio 30 d. sakym, todl is klausimas teismingas administraciniam teismui pagal Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkt, taigi prieiekin turjo bti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacin instancija: Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartimi patenkino atsakovi atskirojo skundo dal: panaikino Kauno miesto apylinks teismo 2008 m. liepos 9 d. nutart ir perdav byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i esms. Be to, CPK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga nurodyti, kuri institucij pareikjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrintina teisme, taiau pirmosios instancijos teismas nenurod institucijos, kuri turt nagrinti atsakovi reikalavim. Kolegija sprend, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai konstatavo ir tai, jog atsakovi reikiamas reikalavimas teismingas administraciniam teismui ir dl to nenagrintinas bendrosios kompetencijos teisme. Kasacinio skundo dalykas, pagrindas bei argumentai: Iekovas prao panaikinti apygardos sprendim. Teismas konstatuoja: Dl prieiekinio rinio teismingumo - statyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikdamas prieiekin (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas gali atsisakyti priimti prieiekin, kai yra vienas i trij pagrind: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyj e nurodyti pagrindai; 2) prieiekinis pareiktas paeidiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyt termin; 3) prieiekinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodyt slyg. ioje byloje prieiekinio klausimo isprendimas vis pirma susijs su rinio teismingumo klausimu, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginai dl individuali teiss akt, priimt gyvendinant vieojo administravimo veikl, teistumo nagrintini administraciniame teisme. Todl apygardos teismo ivada yra nepagrsta, nes atsakovi prieiekiniu keliamas ginas yra kils i administracini teisini santyki ir nagrintinas administraciniame teisme. Nutaria: panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutart ir palikti galioti Kauno apylinks teismo nutart. (S) Civilin byla Nr. 3K-3-54/2010 2010 m. vasario 12 d. Dl vykdymo ilaid priteisimo Gino esm: Pareikjas (antstolis A. Z.) pra priteisti i suinteresuoto asmens UAB G4S Lietuva (iiekotojo) vykdymo ilaidas. Nagrinjant byl apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens atskirj skund, apeliacinis procesas byloje buvo nutrauktas pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkt, 5 dal (kai apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatyt termin jam paduoti). Suinteresuotas asmuo ginija apeliacinio proceso nutraukimo pagrstum ir teistum.

Pirmoji instancija: Klaipdos miesto apylinks teismas 2009 m. birelio 9 d. nutartimi pareikim patenkino ir priteis i suinteresuoto asmens UAB G4S Lietuva antstoliui 309 Lt vykdymo ilaid. Apeliacin instancija: Klaipdos apygardos teismo teisj kolegija, igangrinjusi UAB G4S Lietuva atskirj skund, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi apeliacin proces nutrauk. Teisj kolegija nurod, kad pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkt apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus termin, nustatyt jam paduoti, ir nepraoma io termino atnaujinti. Kasacinio skundo dalykas, pagrindas bei argumentai: UAB G4S Lietuva prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart ir perduoti atskirojo skundo primimo klausim sprsti i naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik proceso teiss normas, reglamentuojanias procesini termin pabaigos nustatym ir j praleidimo teisinius padarinius, nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, dl to prim nepagrst ir neteist nutart. Teismas konstatuoja: Dl teiss apeliacij - CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) io Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Atskirieji skundai dl pirmosios instancijos teismo nutari paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, per septynias dienas nuo nutarties primimo dienos. Jeigu skundiama nutartis priimta raytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos (CPK 335 straipsnis). Nagrinjamoje byloje atskiruoju skundu skundiama pirmosios instancijos teismo 2009 m. birelio 9 d. nutartis buvo priimta raytinio proceso tvarka, atskirasis skundas dl jos galjo bti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB G4S Lietuva nutarties nuora gavo 2009 m. birelio 19 d., paskutin diena atskirajam skundui paduoti buvo 2009 m. birelio 26 d. Pagal CPK 338 straipsn atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iimtis. Termin atskiriesiems skundams paduoti pabaiga nustatoma laikantis CPK 74 straipsnyje idstyt bendrj procesini termin pabaigos taisykli, interalia numatani, kad jeigu skundas teiktas patui iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis). Jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus termin, nustatyt jam paduoti, ir nepraoma io termino atnaujinti arba toks praymas nebuvo patenkintas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). odiu teik monei (kurjeriui, kuris turjo perduot ir ta mon pamiro udti atspaud dl to ir kilo ginas.) ). Apeliacins instancijos teismui raytinio proceso tvarka inagrinjus atskirj skund ir pagalbyloje esani mediag konstatavus termino atskirajam skundui paduoti praleidim bei tuo pagrindu apeliacin proces nutraukus, susiklost situacija, kai proceso dalyvis, bdamas sitikins, kad atskirj skund patui teik nepraleids statymo nustatyt termin, apeliacinje instancijoje objektyviai neturjo procesins galimybs pasinaudoti CPK 42 straipsnyje tvirtinta teise teikti rodymus ir rodyti t aplinkybi, kuriomis jis remiasi rodindamas, kad terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas (CPK 178 straipsnis). Esant tokiai situacijai abiej instancij teism atliktas, taiau prieingas t pai byloje esani duomen apie atskirojo skundo pateikim vertinimas, nulm suinteresuotam asmeniui netikt ir exante neprognozuojam teismo procesin sprendim. Dl nurodyt prieasi teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamoje byloje buvo paeista suinteresuoto asmens UAB G4S Lietuva teis apeliacij, tvirtinta CPK 334 straipsnio 1 dalyje. . Byl i naujo nagrinjantis apeliacins instancijos teismas turi isiaikinti, ar UAB Itella atitinka CPK 74 straipsnio 7 dalyje nurodyto pato kriterijus. Skundo teikimas bendrovei, kuri neturi leidimo teikti pato paslaugas, negali bti laikomas teikimu patui CPK 74 straipsnio 7 dalies prasme. Tokiu atveju apelianto siningas suklydimas dl siunt perdavimo paslaugas teikianio asmens, pvz., jeigu is asmuo anksiau turjo leidim teikti pato paslaugas, taiau teikiant siunt is leidimas jau buvo panaikintas, esant suinteresuoto asmens praymui gali bti vertinama tik tuo aspektu, ar i aplinkyb atitinka svarbios prieasties reikm sprendiant klausim dl termino skundui paduoti

atnaujinimo (CPK 78 straipsnis), bet ne pagrindu konstatuoti siuntos teikim patui (CPK 74 straipsnio 7 dalis). Nutaria: panaikinti apygardos nutart ir perduoti i naujo nagrinti pirmai instancijai. Civilin byla Nr. 3K-3-135/2010 2010 m. kovo 25 d. Dl santuokos nutraukimo sutuoktini bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmi sutarties patvirtinimo Gino esm: Byloje kasacine tvarka nagrinjami klausimai dl termino atskirajam skundui paduoti pabaig, jo praleidimo teisinius padarinius bei atnaujinim reglamentuojani teiss norm aikinimo ir taikymo. Pirmoji instancija: Kretingos rajono apylinks teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, atsisak priimti atskirj skund. Teismas nustat, kad pareikjas buvo informuotas, jog 2008 m. gruodio 30 d. 15 val. bus skelbiama Kretingos rajono apylinks teismo nutartis dl proceso atnaujinimo civilinje byloje ir Kretingos rajono apylinks teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimo dalies pakeitimo, taiau teismo posd neatvyko. Kadangi teismo nutartis priimta odinio, o ne raytinio proceso tvarka, tai septyni dien procesinio termino atskirajam skundui paduoti eiga prasidjo nuo nutarties primimo dienos ir baigsi 2009 m. sausio 6 d. Atskirj skund pareikjas isiunt 2009 m. sausio 12 d., t. y. praleids statyme nustatyt skundo padavimo termin. Pareikjas nurod, kad Kretingos rajono apylinks teismo 2008 m. gruodio 30 d. nutart gavo patu tik 2009 m. sausio 6 d., o teismo posd nutarties paskelbimo dien atvykti negaljo, nes nuo 2008 m. gruodio 26 d. iki 2009 m. sausio 6 d. sirgo kojos pdos udegimu ir negaljo vaikioti, pateik 2008 m. gruodio 26 d. medicinin paym Nr. 30 dl neatvykimo 2008 m. gruodio 26 d.2009 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo staig, prokuratr ar teism. Teismas, remdamasis V Klaipdos sveikatos prieiros centro 2009 m. liepos 1 d. praneimu Nr. 260, nustat, kad registratros darbuotojos, iraydamos pareikjui 2008 m. gruodio 26 d. paym Nr. 30, suklydo raydamos ne toki dat, todl i payma yra negaliojanti, taiau dl V Klaipdos sveikatos prieiros centrui neinom prieasi nesunaikinta. Apeliacin instancija: iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi pareikjo atskirj skund, 2009 m. spalio 6 d. nutartimi Kretingos rajono apylinks teismo 2009 m. liepos 9 d. nutart paliko nepakeist. Teismas konstatuoja: Dl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo - CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statym nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, k ad asmenims, praleidusiems statym nustatyt ar teismo paskirt termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareikim dl termino atnaujinimo, kartu turi bti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareikimas dl termino atnaujinimo turi bti motyvuotas; prie pareikimo turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys praleisto termino atnaujinimo btinum (straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavs, kad CPK 335 straipsnyje tvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) iraik a, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai gyvendinti j teises. I esms siningai procesikai besielgiantis proceso dalyvis, praleids termin apeliaciniam skundui paduoti, taiau nurods termino praleidimo prieastis ir pateiks rodymus, neturt prarasti vienos pagrindini teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim apeliacine tvarka; kitu atveju tai prietaraut teisingumo ir protingumo kriterijams. Bet konreiu atveju kasatorius nenurodo joki argument dl ir nerodo savo neatvykimo. Jis elgsi nesiningai. Nutaria: Apygardos nutart palikti nepakeist. Civilin byla Nr. 3K-3-492/2010 2010 m. lapkriio 30 d. Dl paeist teisi gynimo Gino esm: Byloje keliamas proceso teiss norm, reglamentuojani atskirojo skundo primim bei trkum alinim, aikinimo ir taikymo klausimas.

Iekov kreipsi teism, praydama pripainti neteistais ir paeidianiais jos teises atsakovo veiksmus, kuriais is atsisak pripainti iekov UAB Dant technika valdybos nare. 2010 m. gegus 4 d. teismo posdyje iekovs atstovas advokatas R. J. pateik atsisakym nuo iekinio, kuriame nurodyta, kad, pateikus teismui iekin, atsakovas iekinio reikalavim vykd pripaino iekov UAB Dant technika valdybos nare, pakviet j bendrovs valdybos 2010 m. kovo 31 d. posd ir leido jame dalyvauti su balsavimo teise; kadangi nebra gino, tai iekov atsisako iekinio, prao priimti atsisakym ir priteisti i atsakovo bylinjimosi ilaidas. Pirmoji instancija: Panevio miesto apylinks teismas 2010 m. gegus 4 d. nutartimi prim iekovs atsisakym iekinio, civilin byl nutrauk. Konstatavs, kad, atsakovas UAB Dant technika, pripaindamas iekov bendrovs valdybos nare, pakviesdamas j valdybos 2010 m. kovo 31 d. posd ir leisdamas jame dalyvauti su balsavimo teise, iekinio reikalavim po to, kai is buvo pareiktas teisme, vykd, teismas, remdamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, sprend, jog iekovs atstovo pateiktas atsisakymas nuo iekinio priimtinas ir civilin byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacin instancija: Panevio apygardos teismo kolegija 2010 m. birelio 8 d. nutartimi apeliacin proces pagal atsakovo UAB Dant technika atskirj skund nutrauk. Teisj kolegija konstatavo, jog atsakovo juristas P. P., neturdamas auktojo universitetinio teisinio isilavinimo, galjo atstovauti atsakovui pirmosios instancijos teisme, taiau negaljo pasirayti bendrovs vardu pateikto atskirojo skundo, kadangi is trkumas paaikjo nagrinjant byl apeliacine tvarka, tai, remdamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, apeliacin proces nutrauk. Teismas konstatuoja: Atskirojo skundo primim atlieka nutart prims pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 1 dalis), taigi is teismas statymo yra pareigotas patikrinti paduodamo atskirojo skundo atitikt statymo reikalavimams, o konstatavs skundo ar jo pried neatitikt CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytiems reikalavimams nustatyti termin trkumams paalinti. Taiau pirmosios instancijos teismo teisjas gali ir nepastebti atskirojo skundo trkum ir j priimti, o trkumai gali paaikti tik apeliacins instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas pats priima nutart ir nustato apeliantui termin trkumams paalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis). statyme nustatyta, kad jeigu skundo trkumai yra susij su CPK 315 straipsnio 2 dalyje vardytomis aplinkybmis, tai atskirasis skundas apskritai nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui, o jeigu ie trkumai paaikja apeliacins instancijos teisme, tai apeliacinis procesas nutraukiamas. Prie toki atvej priskiriama situacija, kai atskirasis skundas paduodamas asmens, neturinio teiss j paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). jeigu juridinio asmens vardu paduodam skund pasirao galiotas, taiau neturintis auktojo universitetinio teisinio isilavinimo juridinio asmens darbuotojas, konstatuotina, kad toks darbuotojas negali bti juridinio asmens atstovas apeliacins instancijos teisme. Taiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektu ilieka juridinis asmuo, o ne skund pasiras juridinio asmens darbuotojas. Tuo tarpu statyme nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui arba apeliacinis procesas nutraukiamas, kai skund paduoda asmuo, neturintis teiss j paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Aptariamu atveju yra tokia situacija, kad juridinis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turi teis paduoti atskirj skund, taiau juridiniam asmeniui atstovauja netinkamas atstovas darbuotojas, nors ir galiotas, taiau neturintis reikiamo teisinio isilavinimo. Nagrinjamu atveju atstovo teises ir pareigas turt patvirtinti ne tik juridinio asmens darbuotojui iduotas galiojimas, bet ir duomenys apie tai, kad darbuotojas turi auktj universitetin teisin isilavinim. Nepateikus ios informacijos, apeliacins instancijos teismas privalo taikyti skundo trkum alinimo institut (CPK 40 straipsnio 1 dalis, 316, 338 straipsniai). Nutaria: Teisj kolegija prieina prie ivados, kad apeliacins instancijos teismas, nutraukdamas apeliacin proces, paeid CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkt ir 5 dal, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos i proceso teiss norm aikinimo ir taikymo praktikos, todl apeliacins instancijos teismo nutartis naikintina, o atskirojo skundo primimo klausimas perduotinas nagrinti apeliacins instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilin byla Nr. 3K-3-231/2012 2012 m. gegus 18 d. Dl ems nuomos sutarties nutraukimo

Gino esm: Byloje sprendiamas ginas, ar 1995 m. vasario 6 d. sudaryta valstybins ems nuomos sutartis, kurioje numatyta, kad ji galios iki 2045 m., gali bti vertinama kaip ilgalaiks nuomos, kaip savarankikos daiktins teiss (emphyteusis), atsiradimo pagrindas. Pirmoji instancija: Klaipdos apygardos teismas 2010 m. birelio 22 d. sprendimu iekin tenkino nutrauk Palangos miesto valdybos ir atsakovo 1995 m. vasario 6 d. sudaryt valstybins ems nuomos sutart nuo teismo sprendimo primimo dienos. 1964 m. CK nebuvo norm, skirt ilgalaikei nuomai kaip atskirai daiktinei teisei (emphyteusis) reglamentuoti, iuo metu galiojanios CK normos toki teis tvirtina, taiau jos sigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d, todl gino ems nuomos sutariai netaikytinos. Apeliacin instancija: Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi atsakovo apeliacin skund, 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Klaipdos apygardos teismo 2010 m. birelio 22 d. sprendim paliko nepakeist. Teismas konstatuoja: (labai daug kalbama apie ems statym) Dl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birelio 22 d. nutarties prejudicialumo - Pagal CPK 178 straipsn alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri CPK nustatyta tvarka nereikia rodinti. Aplinkybes, kuri nereikia rodinti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Jo 2 punkte nustatyta, kad nereikia rodinti aplinkybi, nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad teismo sprendimo prejudicin galia reikia, kad siteisjusiu teismo sprendimu nustatyt fakt ir teisini santyki alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir j teisi permjai nebegali ginyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pirmesnje civilinje byloje nustatyti faktai pripaintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo rodinjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad rodinjamas faktas bt reikmingas abiejose bylose. Dl pareigos motyvuoti apeliacins instancijos teismo procesin sprendim - Kasatorius kaip vien kasacinio skundo argument nurodo t aplinkyb, kad apeliacins instancijos teismas neianalizavo ir nepasisak dl vis apeliacinio skundo argument, tinkamai nemotyvavo skundiamos nutarties. Apeliacinio skundo argumentais, pareigojaniais teism motyvuotai atsakyti, gali bti pripastami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisikai reikmingi nagrinjamam ginui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami j isamumo aspektu, reikminga yra tai, ar idstytais motyvais teismas atsak teisikai reikmingus klausimus, neieidamas u bylos nagrinjimo apeliacine tvarka rib (CPK 320 straipsnis). I skundiamos apeliacins instancijos teismo nutarties matyti, kad joje idstyti apeliacinio skundo ir atsiliepimo j argumentai (CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktas), motyvuojamojoje nutarties dalyje konstatuotos faktins aplinkybs ir nurodytos taikytos teiss normos (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Ta aplinkyb, kad kai kuriuos kasatoriaus apeliacinio skundo teiginius nebuvo atsakyta, nagrinjamu atveju nenulm neteisto procesinio sprendimo primimo. Dl to kasatoriaus argumentai dl apeliacins instancijos teismo pareigos motyvuoti priimam procesin sprendim paeidimo atmestini kaip nepagrsti. Nutaria: ,Panaikinti Klaipdos apygardos teismo 2010 m. birelio 22 d. sprendimo dal, kuria i atsakovo UAB ,,Karolinos turas priteista iekovams K. P. 130 (vienas imtas trisdeimt) Lt, D. A. 3478 (trys tkstaniai keturi imtai septyniasdeimt atuoni) Lt, J. P. 507 (penki imtai septyni) Lt, L. N. 192 (vienas imtas devyniasdeimt du) Lt, E. K. 180 (vienas imtas atuoniasdeimt) Lt, R. J. 3644 (trys tkstaniai ei imtai keturiasdeimt keturi) Lt, O. R. 2412 (du tkstaniai keturi imtai dvylika) Lt, P. A. 1845 (tkstantis atuoni imtai keturiasdeimt penki) Lt, A. J. 26 570 (dvideimt ei tkstaniai penki imtai septyniasdeimt) Lt yminio mokesio, ir grinti i bylos dal Klaipdos apygardos teismui nagrinti i naujo. Kit sprendimo dal palikti nepakeist. (ios bylos santrauka i infolex.lt gal labiau suprantama) Iekovai (buv ems sklypo savininkai ir j teisi permjai) pra nutraukti miesto valdybos ir atsakovo sudaryt valstybins ems nuomos 50 met sutart prie termin ir nelaikyti j ilgalaiks

nuomos sutartimi, nes ja paeidiamos iekov, kuriems atkuriamos nuosavybs teiss em, teiss laisvai disponuoti eme. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai iekin tenkino. Atsakovas pateik kasacin skund. LAT konstatavo, kad apskrities virininkui primus sprendim grinti em iekovams natra, ios ems nuomos sutarties, sudarytos be aukciono, tolimesnis galiojimo naujiesiems savininkams klausimas turjo bti sprendiamas remiantis ems statymo 9 str. 11 d., o ne i karto utikrinamas nuomos santyki tstinumas, administraciniame akte nurodant, jog savinink nuosavybs teiss suvaromos dl galiojani nuomos santyki su atsakovu. Tai reikia, kad apskrities virininkas, atkurdamas iekovams nuosavybs teises, turjo nutraukti nuomos sutart su atsakovu prie termin. Teismai, sprsdami, kad gino nuomos sutartis nelaikytina ilgalaiks nuomos sutartimi (emphyteusis), o yra prievolin, pagrstai rmsi tuo, jog sutartis buvo sudaryta iki naujojo CK sigaliojimo, o 1964 m. CK nereglamentavo nuomos kaip savarankikos daiktins teiss, be to, nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant inuomot em ustatyti, o ne sukurti daiktins nuomos teisinius santykius. LAT pakeit apeliacins instancijos teismo nutart.

3k-3-595/2007 Dl teiss fakto nustatymo Pareikja pra nustatyti juridin reikm turint fakt, kad ji yra M. V., mirusios pusseser. Pareikja nurod, kad io fakto nustatymas reikalingas pareikjai siekiant atnaujinti termin palikimui po M. V. mirties priimti. Pareikja, kaip mirusiosios M. V. pusseser, jei nra pirmesns eils pdini pagal statym, turi teis paveldti turt. Pareikja teig apie pussesers mirt suinojusi ne i karto, o tai suinojusi kreipsi notar dl paveldjimo teiss liudijimo idavimo, taiau neturjo giminyst su mirusija patvirtinani dokument. Pareikja teig, kad byl pateikti dokumentai patvirtina pareikjos ir M. V. giminysts ry. k o n s t a t u o j a: Pirmosios instancijos teismas nutrauk civilin byl vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punkto norma - nenagrintina teisme. Pareikjos praymas yra dl juridin reikm turinio fakto nustatymo. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal io Kodekso taisykles, su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato io Kodekso V dalis ir kiti statymai. Pagal i statymo norm, sprsdamas, ar byla nagrintina teisme, teismas gali taikyti ir CPK 293 straipsnio 1 punkto norm, jeigu tam yra pagrindas. Teismas taip pat privalo atsivelgti ir CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytus reikalavimus. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kuri priklauso asmen asmenini ir turtini teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. i statymo norma reikia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kuri priklauso asmen asmenini ir turtini teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, taiau pagal teis jie neturi juridins reikms. Juridin reikm turinius faktus teismas gali nustatyti, kai yra ios aplinkybs: 1) praomas nustatyti faktas turi turti juridin reikm; 2) pareikjas neturi dokument, patvirtinani t juridin reikm turint fakt; 3) pareikjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokument, patvirtinani atitinkam juridin reikm turint fakt, arba pareikjas negali ne teismo tvarka atkurti prarast dokument, patvirtinani juridin reikm turint fakt. Kai nra bent vienos i nurodyt aplinkybi, pareikimas dl juridin reikm turinio fakto nustatymo nenagrintinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Toki teism praktik formuoja Lietuvos Aukiausiasis Teismas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2006 m. balandio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal pareikj A. A. L. M., V. R. J. ir R. B.

pareikim, bylos Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsjo 13 d. nutartis priimta byloje pagal pareikjos L. . pareikim, bylos Nr. 3K-3-459/2006). Pareikja prao nustatyti juridin reikm turint fakt, kad ji yra palikjos M. V., mirusios pusseser. Minta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareikja nerod praomo nustatyti fakto tikslingumo ir tokio fakto juridins reikms. Teismas nustat, kad po M. V. mirties jos turt paveldjo V. M. ir A. S. pagal M. V. 1998 m. rugsjo 15 d. sudaryt ir notarikai patvirtint testament. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pagrstai nutrauk byl, todl pareikjos kasacinis skundas netenkintinas, o teism sprendimai paliktini galioti. 3k-3-62/2007 ARBITRAAS(ilga byla) konstatuoja: Kasatorius skundia teism nutartis, kuriomis paliktas nenagrintas iekovo iekinys dl to, kad gino alys yra sudariusios arbitrain susitarim, o atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad iekovas Lietuvos V Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija ir atsakovas Belgijos mon HydroSoilServices NV, sudarydami 1997 m. vasario 28 d. rangos sutart, kartu sudar ir arbitrain susitarim arbitrains ilygos forma, susitardami sprsti i rangos sutarties kilsianius ginus arbitrao bdu. Arbitrainis susitarimas yra sutartis, kuria alys susitaria sprsti tarpusavio ginus arbitraine, o ne teismine tvarka. Arbitrainio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybs teism jurisdikcijos ir perduoti gin sprsti arbitraui. Taigi arbitrainio susitarimo sudarymas kartu reikia, kad alys atsisako nagrinti tarpusavio ginus teisme. Teisj kolegija paymi, kad sudarytas arbitrainis susitarimas yra alims privalomas ir jos negali vienaalikai io keisti, taip pat negali jo paeisti, t. y. kilus ginui, rinktis vietoje arbitrao kit, pavyzdiui, teismin gino sprendimo bd. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrs, kad galiojantis arbitrainis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, alims yra privalomas (Lietuvos CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo btina laikytis (pactasuntservanda) (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutart civilinje byloje JAV ribotos atsakomybs bendrov MainBridge, L. L. C v. UAB Lakvita, bylos Nr. 3K-3-681/2002). Teisj kolegija taip pat paymi, kad arbitrainis susitarimas yra privalomas ne tik jo alims, bet ir teismui. Kai yra arbitrainis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutart paeidusi al vykdyti sutartin prievol, t. y. kilus ginui kreiptis arbitra. Paymtina, kad 1958 m. Niujorko konvencijos dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo, kurios dalyvs yra tiek iekovo valstyb, t. y. Lietuva, tiek atsakovo valstyb, t. y. Belgija, II straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad valstybs dalyvs teismas, jeigu j patenka iekinys tokiu klausimu, dl kurio alys sudar arbitrain susitarim, turi, vienai i ali praant, nusisti alis arbitra, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (prarads reikm) ar jo negalima vykdyti (nullandvoid, inoperativeorincapableofbeingperformed) (1958 m. Niujorko konvencijos dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalis). Lietuvos CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti iekin, jeigu alys yra sudariusios susitarim perduoti gin sprsti arbitraui ir atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo, o pagal CPK 296 straips nio 1 dalies 9 punkt, jeigu alys yra tarpusavyje sudariusios sutart perduoti t gin sprsti arbitraui, teismas palieka pareikim nenagrint. Taigi, jeigu alys yra sudariusios arbitrain susitarim, teismas, gavs iekinio pareikim, turi atsisakyti sprsti ali gin. Kartu teisj kolegija paymi, kad principas, jog teismas, esant arbitrainiam susitarimui, turi atsisakyti jurisdikcijos, ribojamas dviem ilygomis. Pirma, teismas atsisako jurisdikcijos tik tada, jeigu viena i ali reikalauja, kad gin sprst arbitraas. Kai viena i ali, nepaisydama arbitrainio susitarimo buvimo, kreipiasi dl gino teism, o kita alis dl to neprietarauja, laikoma, kad alys atsisako arbitrainio susitarimo, ir tokiu atveju ali ginas gali bti sprendiamas teisme. Taiau jeigu bent viena alis reikalauja, kad ginas bt sprendiamas arbitrae, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos. Antra, teismas gali neatsisakyti sprsti ali gin, jeigu nustato, kad arbitrainis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (prarads reikm) ar jo negalima vykdyti. Arbitrainis

susitarimas gali bti pripastamas negaliojaniu, remiantis kurios nors valstybs nacionalins teiss normomis. Taigi tam tikrais atvejais nacionalinis teismas gali arbitrainio susitarimo nepripainti dl to, kad jis negalioja, ir imtis sprsti ali gin.. Byl nagrinj teismai nustat, kad ali arbitrainis susitarimas, sudarytas arbitrains ilygos forma, yra raytinis, atitinka kitus Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo arbitrainiam susitarimui keliamus reikalavimus, ali ginas gali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas, todl teismai laik arbitrain susitarim galiojaniu. Teismai taip pat nurod, kad arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas negaliojaniu vienai i jo ali pareikus reikalavim dl jo pripainimo negaliojaniu Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 10 straipsnyje nustatytais pagrindais, kuriame nustatyta, kad arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendraisiais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais, taip pat nustaius, jog yra paeisti io statymo 9 ir 11 straipsni reikalavimai. Arbitrainio susitarimo galiojim lemia arbitrainiam susitarimui taikytina teis. Paprastai is klausimas sprendiamas remiantis lexlociarbitri principu, t. y. arbitrainio susitarimo galiojimas nustatomas pagal arbitrao vietos valstybs teis, iskyrus dvi iimtis. Pirma, arbitrainio susitarimo galiojimas dl ali veiksnumo pagal alims taikytin teis, t. y. nacionalines kolizines normas ir j pagrindu taikytinus nacionalinius statymus. Antra, arbitrainio susitarimo galiojimas dl gino arbitruotinumo nustatomas pagal teismo vietos materialij teis. Nagrinjamu atveju alys arbitrao viet pasirinko vedijoje, Stokholme, taiau iekovas kreipsi Lietuvos teism ir prao sprsti i rangos sutarties kilus gin teismine tvarka, teigdamas, jog ali arbitrainis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 11 straipsnio 2 dal, nes j pasiraiusi Lietuvos valstybs mon negavo iankstinio savo steigjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sutikimo, todl ali ginas negali bti sprendiamas arbitrae. Taigi iekovas prao, kad Lietuvos teismas nepripaint nurodyto arbitrainio susitarimo ir exofficio laikyt j niekiniu bei negaliojaniu dl to, jog j sudariusio Lietuvos valstybs juridinio asmens veiksnumas apribotas Lietuvos teiss norm, ir is juridinis asmuo, negavs iankstinio savo steigjo sutikimo, negaljo sudaryti nurodyto arbitrainio susitarimo, taigi ali ginas pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 11 straipsnio 2 dal negali bti perduotas arbitraui. Teisj kolegija i esms sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 11 straipsnio nuostatos dl gin, kurie negali bti perduoti sprsti arbitraui, t. y. nearbitruotin gin, yra imperatyvios. Taigi teismas, sprsdamas dl ali arbitrainio susitarimo galiojimo, turi exofficio sitikinti, ar ali ginas gali bti nagrinjamas arbitraine tvarka. Nagrinjamu atveju teismai nustat, kad ali ginas dl prievoli i j sudarytos rangos sutarties vykdymo gali b ti arbitrainio nagrinjimo dalykas, taigi yra arbitruotinas. Teismai nenustat, kad ali arbitrainis susitarimas prietarauja Komercinio arbitrao statymo 11 straipsnio 2 daliai. Teismas negali imtis tirti toki aplinkybi, jeigu nra pareikta atitinkamo reikalavimo dl arbitrainio susitarimo pripainimo negaliojaniu iuo pagrindu, nes prieingu atveju teismas paeist civiliniame procese galiojant dispozityvumo princip (Lietuvos CPK 13 straipsnis). Paymtina, kad tarptautinio arbitrao doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus abejonei dl arbitrainio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejons aikinamos arbitrainio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas infavorcontractus (LATNr. 3K-3-681/2002). Teisj kolegija taip pat paymi, kad pagal arbitrao doktrinoje ir praktikoje galiojanias nuostatas arbitrainio susitarimo buvim ir galiojim, taigi ali vali sprsti ginus arbitraine tvarka, gali patvirtinti ne tik raytiniai rodymai, bet ir kiti faktai, tarp j sutarties vykdymas, i kurio galima padaryti ivad, jog alys sutiko su j sudarytos sutarties slygomis, tarp j ir su sutartyje tvirtinta arbitraine ilyga (LAT Nr. 3K-7-999/2003). Teisj kolegija konstatuoja, kad kai alys yra sudariusios arbitrain susitarim ir atsakovas prietarauja bylos nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti iekin (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o jeigu tai paaikja iklus byl, pareikim palikti nenagrint (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tik jeigu teismui pateikiami rodymai, kad arbitrainis susitarimas yra teismo sprendimu pripaintas negaliojaniu ar alys nauju susitarimu yra j panaikinusios arba teismui nustaius, kad arbitrainis susitarimas yra niekinis, neveikiantis (prarads reikm) ar jo negalima vykdyti, ali ginai gali bti nagrinjami teisme.

Kartu teisj kolegija paymi, kad teismai, sprsdami dl atsakovo praymo pripainti, jog teismas neturi jurisdikcijos nagrinti iekin, nustat, kad alys yra sudariusios arbitrain susitarim ir is yra galiojantis, turjo nurodyt atsakovo praym ne atmesti, bet taip pat palikti nenagrint. Dl ios prieasties teisj kolegija atitinkamai pakeiia teism nutartis, panaikindama i dalis, kuriomis atmestas atsakovo praymas pripainti, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinti iekin, ir atsakovo praym palieka nenagrint (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 3k-3-92/2007 konstatuoja: CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Tai reikia, kad pagal statym kasacinis teismas sprendia ir analizuoja teiss, o ne fakto klausimus. Esminis kasacinio skundo argumentas yra susijs su procesins teiss norm, reglamentuojani asmens teis ginti jo paeistas teises ir teistus interesus teisme (LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 13 straipsnio, CPK 5 straipsnio 1 dalies), aikinimu ir taikymu. Tai yra teiss klausimas, dl kurio kasacinio teismo teisj kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pripasta, kad jo, kaip treiojo asmens AB DFDS LISCO akcininko, teis teisminiu keliu ginyti atsakovo VVPB valdybos sprendimus tiesiogiai jokiame teiss akte nra nustatyta, taiau teigia, kad jis tokiu atveju toki teis turi pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dal. Kasacinio teismo teisj kolegija su iuo kasatoriaus argumentu dl tiesioginio LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nagrinjamam ginui taikymo negali sutikti. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiesiogiai LR Konstitucijos normos gali bti taikomos tik tuo atveju, kai gino teisinio santykio nedetalizuoja kiti teiss norminiai aktai statymai ar postatyminiai aktai (LATNr. 3K-3-808/2001, LAT Nr. 3K-3-421/2003; ir kt.). Pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dal asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. i teis, kaip ir bet kuri kita asmens teis, turi bti gyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statymuose nustatyta tvarka kreiptis teism. Taigi LR Konstitucijos 30 straipsnyje tvirtintos asmens teiss kreiptis teism gyvendinimo procesin tvarka ir slygos yra nustatytos CPK ir kituose statymuose. Iekovo D. S. teiss kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo (iekovo) teis arba statym saugomas interesas, gyvendinimas detalizuojamas atitinkamose CK ir LR akcini bendrovi statymo normose, nustataniose iekovo, kaip juridinio asmens dalyvio (iuo atveju treiojo asmens bendrovs akcininko), teisi ir teist interes apsaugos mechanizm, tvirtinant jam galimyb ginyti teisme jo teises ar interesus paeidianius bendrovs valdymo organ sprendimus, taip pat ir tuos, kurie susij su bendrovs ileist vertybini popieri ibraukimu i VVPB prekybos sra (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, LR akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 10 dalis). Atsakovo VVPB valdybos sprendimai ginijami LR vertybini popieri rinkos statyme ir LR vertybini popieri komisijos 2005 m. gegus 19 d. sprendimu Nr. 1K-13 patvirtintose AB Vilniaus vertybini popieri bira prekybos taisyklse nustatyta tvarka, pagal kuri teis apsksti teismui statymuose nustatyta tvarka VVPB valdybos sprendim ibraukti vertybinius popierius i biros prekybos srao turi tik emitentas i srao ibraukiamus vertybinius popierius ileids juridinis asmuo (nagrinjamu atveju AB DFDS LISCO) (statymo 44 straipsnis, Taisykli 17.5 punktas). Dl to pripaintina, kad, byl nagrinjusiems teismams konstatavus, jog iekovas D. S., kuris yra emitento (treiojo asmens AB DFDS LISCO) akcininkas, neturi teiss ginyti VVPB valdybos sprendimo ibraukti vertybinius popierius i biros prekybos srao, jo teis kreiptis teism teismins gynybos, tvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nra paneigiama. Be to, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, pasisakydamas dl procesins teiss norm, reglamentuojani asmens teis kreiptis teism teismins gynybos, aikinimo ir taikymo, ne kart yra paymjs, kad suinteresuoto asmens teis kreiptis teism nereikia teiss reikalauti ginti nuo paeidim bet kieno teis, o reikia tik galimyb kreiptis teism dl to, Nr. 3K-3-187)

Remdamasi idstytais argumentais, kasacinio teismo teisi kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai asmens teis ginti jo paeistas teises ir teistus interesus reglamentuojani procesins teiss norm nepaeid. 3k-7-470/1999 Iekovas A. M-- nuo 1995 m. balandio mnesio dirbo Vilniaus apygardos teismo teisju. 1999 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 126 atleistas i pareig. Teismai iekovo praym dl grinimo darb susiejo su Respublikos Prezidento dekreto konstitucingumo nustatymu Konstituciniame Teisme. Tokia ivada neteisinga. Respublikos Prezidento dekretas atleisti teisj i pareig yra individualaus pobdio vienkartinis aktas, kuriuo, realizuojant statym suteikt kompetencij darbo santyki srityje, ireikta valia dl darbo sutarties pasibaigimo. Nagrinjant iekovo inicijuojam gin svarstytina, ar visi procedriniai veiksmai iki dekreto primimo atlikti laikantis teiss akt reikalavim, ar teisingumo ministras turjo pagrind prayti Respublikos Prezident atleisti iekov A. M-, savo poelgiu paeminus teisjo vard. Iekovo inicijuojamo gino dalykas yra ne Respublikos Prezidento dekreto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams patikrinimas, o iekovo atleidimo i pareig teistumo ir pagrstumo patikrinimas. Paymtina, kad teis ginyti atleidim i pareig yra viena i teisj nepriklausomumo garantij, kurios svarb pabr Jungtini T- Organizacijos Generalin Asamblja, 1995 m. gruodio 13 d. patvirtinusi Pagrindinius teisj nepriklausomumo principus. CPK 26 str. i esms tvirtino vis gin dl teiss inybin priklausomyb teismams, o CPK 29 str. nustat teismins priklausomybs prioriteto taisykl. io straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad, kilus abejonei ar galiojani statym kolizijai dl konkretaus gino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme. DK 251 str. (1990 m. gegus 15 d. statymo Nr. I211 redakcija) nustatyta, kad pareign, kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, pareigas skiria, renka ar tvirtina ir atleidia Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba arba skiria ir ataukia jos Prezidiumas, o darbo ginai atleidimo i darbo klausimais nagrinjami statym nustatyta tvarka. Teism statyme nra aptariama teis ginyti atleidim i teisj pareig, tokio gino tvarka, kompensacij klausimai ir kt. DS 42 str. 1 d. , nenumatanti joki iimi, suteikia teis visiems darbuotojams, kurie nesutinka su atleidimu i darbo, kreiptis teism dl darbo gino inagrinjimo. ios nuostatos atvilgiu Teism statymas joki ypatum nenumato. Esant DK 241 str. 2 d. 1 p. ir DK 251 str. kolizijai su DS 42 str. 1 d. , taikytina vlesn teiss norma DS 42 str. 1 d. , kuri atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Konvencijos 6 str. 1 d. bei tiesiogiai reguliuoja gino teisin santyk dl teiss kreiptis teism inagrinti tokio pobdio darbo gin. Idstyti iekininio pareikimo primimo teisinio reguliavimo ypatumai leidia daryti ivad, kad atleistas i teisjo pareig iekovas turi teis reikalauti grinti j ankstesnes pareigas, ir is ginas inybingas teismui. Teismai, padar ivadas, kad A. M-o iekininis reikalavimas teismui neinybingas, paeid CPK 26 str. 1 d. , 150 str. 1 d. 1 p. normas, todl teism nutartys naikintinos ir iekininio pareikimo primimo klausimas perduotinas svarstyti i naujo. 3k-3-49/1999 Iekovas M. J-- 1998 m. sausio 29 d. J-avos rajono apylinks teisme pareik iekin J-avos rajono emtvarkos skyriui ir -i agrarins reformos komisijai dl nuosavybs teiss gynimo, nuosavybs teiss atkrimo. Reikalavimas prie kreipiantis teism bandyti gin isprsti neteismine tvarka negali bti vertinamas kaip konstitucins teiss kreiptis teism varymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta statymu, nra pernelyg biurokratika ar sudtinga, ir jeigu po to, kai asmuo reikalavim vykdo,

jam yra suteikiama galimyb kreiptis teism. Jeigu i trij kriterij yra paisoma, iankstin neteismin gino sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teiss institutas. Jis galina ginus isprsti maesnmis laiko ir finansinmis snaudomis tiek pilieiams, tiek valstybei. Sprendiant klausim, ar iankstin neteismin gino sprendimo tvarka i ties yra nustatyta pagrstai ir ar ji neprietarauja konstitucinei teisei kreiptis teism, taip pat reikia atsivelgti gino specifik bei teismo ir kit valstybs institucij kompetencijos atribojimo btinum. Gin, susijusi su eme, specifik apsprendia ta aplinkyb, jog j sprendimas siejasi ne tik su teiss, bet ir techniniais emtvarkos ir kitais klausimais, kuri sprendimas neeina teismo kompetencij. Be to,paymtina, kad iankstine neteismine tvarka sprendiant ginus, susijusius su nuosavybs teiss atkrimu em, teiss aktai pakankamai detaliai sureguliuoja piliei praym nagrinjimo tvark ir nustato atitinkam sprendim primimo terminus (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. Rugsjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 98-123punktai). Todl statym nustatyta iankstin neteismin kai kuri gin, susijusi su eme, sprendimo tvarka yra pateisinama. Kaip matyti i iekininio pareikimo,iekovas jame sujung du tarpusavyje susijusius reikalavimus: reikalavim dl ginijamos ems suteikimo tretiesiems asmenims pripainimo neteistu ir reikalavim dl nuosavybs teiss gino ems sklyp atkrimo natra. Specials Lietuvos Respublikos statymai nustato, kad kiekvienas i i reikalavim gali bti nagrinjamas teisme tik po to, kai suinteresuotas asmuo yra pasinaudojs neteismine gino sprendimo tvarka. Pagal 1991 m. liepos 25d. Lietuvos Respublikos ems reformos statymo 18 straipsnio 2 dal skundus dl ems sklyp suteikimo teistumo nagrinja apskrii virininkai ir ems ir mik kio ministerija. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su i institucij priimtais sprendimais, turi teis kreiptis teism. Byloje nra duomen, kad ems sklyp suteikim tretiesiems asmenims iekovas bt apskunds apskrities virininkui ir ems ir mik kio ministerijai. Todl teismai pagrstai konstatavo, kad iekovas nesilaik iankstins neteismins io gino sprendimo tvarkos. 3k-7-518/2002(Mikelnas pranejas) Dl teism kompetencijos Pareikjas buvo nuteistas u NV padarym baudiamojoje byloje. Skund apeliaci ne ir kasacine tvarka teismai atmesdavo. Tada kreipsi generalin prokuror, praydamas vl pradti proces dl naujai paaikjusi aplinkybi. Gavs neigiam prokuroro atsakym, kreipsi teism, pra pripainti, kad prokuroras neityr naujai paaikjusi aplinkybi ir pareigoti itirti. Teismai pagal CPK 26 str ir 150 str. 2 d 1 p, atsisak priimti iekinio pareikim. Nurod, kad proceso pradjimo dl naujai paaikjusi aplinkybi baudiamojoje byloje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 466 straipsnio nuostatos. LAT ias nutartis dl atsisakymo priimti iekinio pareikim, paliko nepakeistas. konstatuoja: Kasacinio skundo motyvai yra susij su CPK 26 str. nuostat, reglamentuojani civilini byl inybingum, aikinimu ir taikymu. inybingumas suprantamas kaip teiss normomis nustatyta institucij kompetencija nagrinti vienokio ar kitokio pobdio ginus (kokiai institucijai priklauso nagrinti byl). Be to, inybingumas nusako, kokio proceso tvarka nagrintina byla. Pirm uoju atveju atsisakoma priimti iekinio pareikim kaip neinybing teismui ir nutartyje nurodoma, koki institucij pareikjui reikia kreiptis. Antruoju atveju nurodoma, kokio proceso tvarka pareikjas gali kreiptis teism (CPK 150 str. 3 d.): CPK 26 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismams inybingi visi ginai dl teiss, kylantys i civilini, eimos, darbo, restruktrizavimo ar bankroto teisini santyki, taip pat finans teisini santyki, atsirandani teiss pagrindu. Teismai taip pat nagrinja CPK 270 straipsnyje nurodytas ypatingosios teisenos bylas. Pareikj nurodytos aplinkybs yra susijusios su baudiamosios teiss norm reguliuojamais santykiais, todl turi bti nagrinjamos pagal Lietuvos Respublikos BPK norm, o ne pagal CP K norm nuostatas. I iekinio pareikimo matyti, kad pareikjai prokuroro veiksmus skundia remdamiesi CPK normomis.

CPK 245 ir 246 str nepaeisti, nes iuo atveju buvo sprendiamas iekinio pareikimo primimo, o ne iekinio pareikimo palikimo nenagrintu klausimas. Pareikimo palikimo nenagrintu klausimas, esant statymo numatytiems pagrindams, sprendiamas tik tada, kai civilin byla jau yra ikelta ir nagrinjama teismo posdyje. 3k-3-303/2005 Dl Teism klaid Bylos nutraukimas motyvuojant tuo, kad ginijamas LRV nutarimas. Iekovas norjo atkurti nuosavybs teises em, taiau ta em buvo perduota panaudos sutartimis valstybinei institucijai pagal Vyriausybs nutarimus. Iekovas kreipsi teism ir pra pripainti negaliojaniais Vyriausybs nutarimus, taip pat panaikinti valstybins ems panaudos sutartis. I-os inst teismas sprendimu iekinio reikalavimus dl valstybins ems panaudos sutari panaikinimo atmet, bylos dal dl Vyriausybs nutarim pripainimo negaliojaniais nutrauk, nes konstatavo, kad tokie reikalavimai nenagrintini bendrosios kompetencijos teisme. Pagal LRKT statymo 63 str 3 p. bylos dl Vyriausybs akt atitikimo Konstitucijai ir statymams inybingos Konstituciniam Teismui. konstatuoja: Reikalavimai yra susij tarpusavyje taip, kad, neisprendus pirmojo (Vyriausybs nutarimas), negalima nagrinti antrojo (panaudos sutartis). Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad teismai paeid CPK 293 straipsnio, kuriame ivardyti bylos nutraukimo pagrindai, nuostatas. Toks bylos nutraukimo pagrindas CPK nra numatytas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Taigi Konstitucinis Teismas nenagrinja civilini gin, o priima sprendimus tik dl pirmiau nurodyt teiss akt konstitucingumo. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dal ir CPK 3 straipsnio 3 dal tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai ar statymams, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Nutraukti civilin byl tokiais atvejais negalima. Pilieiai neturi teiss tiesiogiai kreiptis Konstitucin Teism (Konstitucijos 106 straipsnis). I pirmiau idstyt teiss norm turinio akivaizdu, kad, nagrinjant civilin byl, kai yra pagrindas manyti, jog Vyriausybs priimtas teiss aktas prietarauja Konstitucijai ar statymams, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, turi svarstyti klausim, ar reikia kreiptis Konstitucin Teism. Bylos nutraukimas reikia atsisakym sprsti gin teisme. Jeigu civilin byla nutraukiama, nesant CPK 293 straipsnyje nurodyt pagrind, tai paeidiama asmens teis kreiptis teism, kad bt inagrintas su jo teismis ir interesais susijs reikalavimas. NAUJOS! Civilin byla Nr. 3K-3-513/2004 Iekovs V. B- ir R. - 2003 m. lapkriio 28 d. kreipsi su iekiniu teism ir iekinio pareikime nurod, kad jos dirbo AB Panevio duona duonos kepjomis. 2003 m. spalio 29 d. sakymu iekovs buvo atleistos i darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt, kaip iukiai paeidusios darbo pareigas, t. y. u veik,turini vagysts poymi (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Iekovi teigimu, j atleidimas i darbo yra neteistas, nes jos joki maisto produkt i bendrovs nepam ir neisine, saugos tarnybos darbuotojo L. Vagonio suraytas 2003 m. spalio 25 d. aktas negali bti laikomas neteist iekoviveik patvirtinaniu rodymu, nes nebuvo itirtos vykio aplinkybs, iekovs nebuvo sulaikytos, kad bt nustatyta j asmens tapatyb. Iekovs, remdamosi DK 295, 297, 299 straipsniais, pra teism pripainti j atleidim i darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt neteistu, laikyti jas atleistomis pagal DK 127 straipsnio 1 dal, darb negrinti, bet priteisti ieitines imokas, taip pat atlyginim u priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki j sidarbinimo kitose darbovietse dienos: V. B-ei 4355,04 Lt ieitin imok ir 626,86 Lt u priverstins pravaiktos laik, R. -ei atitinkamai 3612,30 Lt ir 328,39 Lt.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateik leistin rodym, patvirtinani iekovi padaryt iurkt darbo drausms paeidim. Apeliacins instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys rodymai patvirtina, jog iekovs atliko veiksmus, turinius vagysts poymi. Nagrinjamoje byloje pagrindinis teiss klausimas yra rodym pakankamumo problema. Jeigu darbuotojas ginija drausmins nuobaudos skyrimo teistum ir pagrstum, pareiga rodyti, kad drausmin nuobauda skirta teistai ir pagrstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo rodyti, kad buvo visos drausmins atsakomybs slygos. Sprendiant, ar darbdavys tinkamai vykd savo rodinjimo pareig, btina atsivelgti bendruosius rodym pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo byl specifik. Bendra taisykl, kad rodym pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendiamas remiantis tikimybi pusiausvyros principu. is principas leidia teismui pripainti fakt rodytu, jeigu pateikti rodymai suformuoja didesn fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimyb. Taiau princip btina taikyti atsivelgiant nagrinjamos bylos materialin teisin pobd. Ginamo intereso ir gino materialinis teisinis pobdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi grietesni, kitose liberalesni rodym pakankamumo nustatymo kriterijai. Faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinius vagysts ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, poymi, turi bti rodytas tokiu laipsniu, kad nelikt joki pagrst abejoni io fakto buvimu. Taigi rodym pakankamumo klausimas tokiose bylose turi bti sprendiamas taikant labai grietus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinjant bylas, susijusias su vieo intereso gynimu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurod, dl koki prieasi pripaino, kad darbdavys nerod, jog iekovs atliko veiksmus, turinius vagysts poymi. Teisj kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad darbdavio pateikt rodym nepakanka daryti neabejotin ivad, jog iekovs atliko veik, turini vagysts paymi. Iekovs nebuvo sulaikytos statymo nustatyta tvarka, nebuvo nustatyta, kaip, kokiu bdu produktai galjo bti ineti i mons teritorijos. Be to, i liudytoj R. P-s parodym matyti, kad apsaugos darbuotojas L. Vagonis abejojo dl jo sutikt moter tapatybs (b. l. 78) Civilin byla Nr. 3K-3-67/2006 Iekov paaikino, kad kartu su eima nuolat gyveno namo, esanio (duomenys neskelbtin i), vieno kambario bute, nuo 1946 m., kita puss namo dalimi naudojosi S. V. eimos nariai, j tarpe ir dukt F. F. 2000 m. lapkriio 3 d. iekov gavo atsakovo A. K. pareikim, kuriuo jis pra per 3 mnesius isikelti i jam nuosavybs teise priklausanio namo. Paveldjimo teiss liudijimas pagal statym buvo iduotas F. F. po S. V. mirties 1953 m., iuo paveldjimo teiss liudijimu F. F. gijo gyvenamj nam, nors palikja S. V. nuosavybs j neturjo. Dl to negaljo bti iduotas 2000 m. rugpjio 3 d. paveldjimo teiss liudijimas pagal testament, patvirtintas Kauno miesto 19-ojo notar biuro notars A. U., kuris buvo iduotas A. K. po F. F. mirties, ir kurio pagrindu A. K. gijo nuosavybn em ir pastatus. Atsakovas nurod, kad jo senoliai kaip repatrijantai atsikl gyventi i Lenkijos, jiems buvo suteiktas visas gino namas, o iekovs eimai leido apsigyventi atsakovo senol. Po motinos mirties atsakovas paveldjo vis turt, todl mano, kad turi teis ikeldinti iekov. ioje byloje teismai nustat, kad ginas tarp iekovs E. G. ir atsakovo A. K. kilo dl nuosavybs teiss nam vald. Pirmosios instancijos teismas, isamiai ianalizavs ir vertins pateiktus byl rodymus: archyvinius paymjimus, ilikusius (duomenys neskelbtini) kini knyg registracijos duomenis, liudytoj parodymus, padar ivad, kad nei V., nei G. eimos nuosavybs teisi statymo nustatyta tvarka negijo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart savo nutartyse yra nurods, kad statymas i anksto neapibria rodym galios, nenustato vien rodym virenybs prie kitus. rodym vertinimas civilinje byloje grindiamas taip vadinama tiktinumo taisykle, kurios esm sudaro laisvo rodym vertinimo principas. is principas reikia, kad teismas suteikia didesn rodomj gali tam rodymui, kuris suponuoja didesn vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimyb. Teismas, vertindamas rodymus, vadovaujasi statymo reikalavimais ir remiasi logikos dsniais, sprendia apie gaut faktini duomen tikrum, ssajum, leistinum, tarpusavio ry, pakankamum rodinjimo dalyko faktams nustatyti. Kasacinio teismo teisj kolegija, sutikdama su pirmosios

instancijos teismo ivadomis dl faktini bylos aplinkybi vertinimo, sprendia, kad teismas tinkamai pritaik materialins teiss normas, nepaeid procesinio statymo reikalavim, todl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrstas ir teistas Civilins teiss ir pareigos atsiranda i statymo nustatyt juridini fakt ir kitoki aplinkybi pagrindu, kurios pagal statymo prasm sukuria teises ir pareigas. Atsakovas A. K. jo seneli V. nuosavybs teises A. U. nam vald grind Soviet Sjungos ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. sutartimi dl tarpusavio turtini pretenzij su Lietuva, Latvija ir Estija sureguliavimo. ios tarptautins sutarties ir jos pasekmi taikyti bei tokiu pagrindu tenkinti atsakovo prieiekin apeliacins instancijos teismas byloje negaljo, nes i sutartis sudaryta remiantis tarptautins teiss poiriu neteistais ir nepripaintais nurodyt valstybi okupavimo ir aneksijos faktais. ios tarptautins sutarties nuostatos prietaravo jau tuo metu tarptautinje praktikoje pripaintiems valstybi suverenumo gerbimo ir jgos nenaudojimo tarptautiniuose santykiuose teiss principams. Nurodytos sutarties nuostatos dl repatrijavusi asmen nekilnojamojo turto perdavimo perkeltiems asmenims yra neteistos, prietaraujanios privaios nuosavybs nelieiamumo principui, kaip ir aptariamu istoriniu laikmeiu vykdytas turto nacionalizavimas be savinink valios Byloje nra rodym apie tai, kad atsakovo seneliams bt perduotas i Lietuvos pasitraukusio A. U. turtas. Kokiu pagrindu A. K. pirmtakai apsigyveno io asmens namuose, taip pat nenustatyta. Ilikusiose (duomenys neskelbtini) kio knygose rayta, kad V. gyvena nuomos pagrindais. Apie namo perdavim V. nuosavybs teise mintame dokumente nenurodyta. Joki kit dokument, patvirtinani, kad S. V. ar jos vyras K. V. nam vald nuosavybs teise byloje nra. siregistravimas bsto patalpoje nesukuria nuosavybs teiss t patalp ar jos priklausinius. Paveldjimo teiss liudijimas po S. V. mirties (1953 m. birelio 4 d.) buvo iduotas remiantis Domeikavos apylinks VK 1987 m. rugsjo 29 d. paymjimo Nr. 899 pagrindu. Apklausta liudytoja Domeikavos apylinks sekretor Z. B. parod, kad ji kini knyg netvark, paymjim Nr. 899 ji ira, taiau neprisimena, kieno praymu F. ar K., taip pat nurod, kad seninijoje nebuvo jokio potvarkio, kokiu pagrindu jie apsigyveno, namas n vienam i j nepriklaus, o tuo metu gino name gyveno ir iekovs eima. Taigi ie duomenys rodo, kad S. V. gino namas nepriklaus nuosavybs teise, todl ji negaljo savo dukrai palikti turto, kurio ji pati neturjo. Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismo kolegijos ivada, kad gino namas V. eimai buvo suteiktas valdyti nuosavybs teise, yra klaidinga, todl tokios ivados pagrindu priimtas sprendimas negali bti pripaintas teistu. Civilin byla Nr. 3K-3-206/2010 Byloje kilo ginas dl daugiabui nam but ir kit patalp savinink bendrijos vadovo teiss pareikti iekin vienam i but savinink dl to, kad is neleistinai but, rs ir stog naudoja komercinei interneto paslaug teikimo veiklai, taip pat dl proceso teiss norm, reglamentuojani rodinjim ir rodym vertinim. Dl daugiabuio namo savinink bendrijos pirmininko teiss paduoti iekin Tai, kad asmuo turi teis pareikti iekin (teis kreiptis teism), dar nereikia, kad jo pareikimas bus priimtas ir prasids civilinis procesas. i procesin teis btina gyvendinti laikantis statyme nustatyt tinkamo teiss kreiptis teism (teiss pareikti iekin) gyvendinimo slyg. Viena toki slyg yra galiojim vesti byl, jeigu pareikim suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turjimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridiniai asmenys gali bti iekovu ir atsakovu teisme bei gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinjamo gino atveju iekin dl udraudimo atsakovui vykdyti kinkomercin veikl gyvenamajame bute daugiabuio namo savinink bendrijos vardu pareik jos pirminink. Kasaciniame skunde teisingai pastebima, kad nurodytame statyme nekonkretizuota, kuriam organui bendrijos nari susirinkimui ar valdybai (pirmininkui) suteikta teis pareikti iekin teisme. Bendrijos nari susirinkimas nustato esmines bendrijos veiklos, valdymo kryptis ir svarbiausias bendrijos funkcijas gyvendina bei savo veikl vykdo aukiam susirinkim forma Paymtina, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai pagal savo kompetencij, sprendia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla (Daugiabui nam savinink bendrij statymo 22 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Konstatuotina, kad bendrijos pirmininkas

vykdo kasdien bendrijos valdym, veikos organizavim (vidin funkcija), taip pat atstovauja bendrijai (iorin funkcija), saugo ir gina jos bei bendrijos nari interesus, taip utikrindamas operatyv bendrijos nari susirinkimo priimt sprendim vykdym, efektyv bendrijos tiksl gyvendinim. Bendrijos pirmininkas yra permanentinis bendrijos valdymo organas. Tai garantuoja bendrijos valdymo ir veiklos nepertraukiamum, tstinum. Dl to pripaintina, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendrijos valdymo organas bendrijos pirmininkas turi teis bendrijos vardu pareikti iekin teisme ir ginti bendrijos bei jos nari teises ir teistus interesus nuo paeidim Tam, kad bendrijos primininkas pareikt iekin jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebtinas bendrijos nari susirinkimo galiojimas, nes tokia bendrijos vadovo teis iplaukia tiek i Daugiabui nam savinink bendrij statyme, tiek i bendrijos statuose nustatytos bendrijos primininko kompetencijos turinio, nebent bendrijos statuose bt sukonkretinta ir nustatyta prieingai. Atstovavimas bendrijos ir jos nari interesams teisme yra ne tik bendrijos pirmininko, kaip valdymo organo, teis, bet ir pareiga. Ji iplaukia i CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyto visiems juridinio asmens valdymo organams taikomo lojalumo principo, kurio esm ta, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi bti lojals juridiniam asmeniui, t. y. veikti pagal steigimo dokumentus ir kitus juridinio asmens organ sprendimus bei rpintis juridinio asmens gerove ir siekti gyvendinti jo tikslus. Dl rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli nepaeidimo CPK tvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todl rodinjimo procese taikytinas auktesnis rodinjimo standartas. Tokia rodinjimo standarto samprata suponuoja tai, kad rodinjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo mogaus etalonas ir faktas pripaintinas rod ytu esant visikam arba beveik visikam vidiniam teismo sitikinimui. Kilus abejoni dl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turt patikslinti ali nat rodinti, gyvendindamas iaikinimo pareig (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis). Kasacinis teismas yra iaikins, kad rodinjimo dalykas tai juridiniai faktai, su kuriais statymas sieja ginijamo santykio buvim ar nebuvim. Faktai, kuriais pagrsti ali reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybs, kurias btina nustatyti taikant materialiosios teiss normas gino santykiams reglamentuoti. rodinjimo tikslas tai teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) Civilin byla Nr.3K-3-304/2006 2000 m. liepos 12 d. pareikjas UAB Omnitel ir suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyrius sudar sutart Nr. OM 000746 dl skaitmeninio korinio ryio (GSM/DCS) paslaug teikimo, kuria UAB Omnitel sipareigojo teikti Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyriui mobiliojo ryio paslaugas pagal tarptautini standart, LR teiss akt ir licencij reikalavimus, o Autotransporto priemoni grobim t yrimo skyrius naudotis paslaugomis ir atsiskaityti u jas Sutartyje numatyta tvarka. Pagal i sutart bendrovs Omnitel Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyriui suteikta SIM mobiliojo ryio kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pareignas B. S. 2004 m. rugpjio 16 d. UAB Omnitel ira Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyriui detali sskait u 2004 m. liepos 16 d. 2004 m. rugpjio 16 d. laikotarpiu abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas bendrai 337,72 Lt sumai ir PVM sskait-faktr bendrai 420,49 Lt sumai. 2004 m. rugsjo 20 d. B. S. kreipsi Ryi reguliavimo tarnyb su praymu inagrinti jo skund dl ios sskaitos. 2004 m. lapkriio 5 d. Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyrius ratu Nr. 1/5-R3-8806 kreipsi Ryi reguliavimo tarnyb, praydamas padti isprsti susidariusi situacij dl skambui. Ginijamu Lietuvos Respublikos ryi reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodio 17 d. sakymu Nr. (36.4)-1V-693 buvo nusprsta patenkinti Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyriaus ir jo darbuotojo B. S. 2004 m. rugsjo 20 d. ir 2004 m. lapkriio 5 d. praymus ir pripainti nepagrstai apskaitytais 2004 m. liepos 16 d. 2004 m. rugpjio 16 d. laikotarpiu UAB Omnitel pokalbi laiko apskaitos sistemos fiksuotus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambuius bei trumpsias inutes u 375,98 Lt sum. UAB Omnitel naudojama pokalbi laiko apskaitos sistema nra metrologikai teisinta ir priirima, kaip to reikalauja LR metrologijos statymas. Dl bylos inagrinjimo ypatingosios teisenos tvarka

ios bylos nagrinjimo dalykas yra Ryi reguliavimo tarnybos direktoriaus sakymas, kuriuo buvo pripainti nepagrstai apskaitytais 2004 m. liepos 16 d. 2004 m. rugpjio 16 d. laikotarpiu UAB Omnitel pokalbi laiko sistemos fiksuoti skambuiai bei trumposios inuts telefono ryio numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) u 375,98 Lt sum, t. y. administracinis aktas, susijs su sutartini prievoli tarp pareikjo UAB Omnitel ir suinteresuoto asmens Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyriaus vykdymu, o ne su daiktinmis teismis, todl nagrinti byl ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 442 straipsnio 9 punkt nebuvo pagrindo. Taiau i s paeidimas nesudaro pagrindo apeliacins instancijos teismo nutariai panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisj kolegija paymi, jog pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas procesins teiss normos paeidimas yra pagrindas sprendimui ar nutariai panaikinti tik tuo atveju, jeigu dl io paeidimo galjo bti neteisingai isprsta byla. Be to, CPK 328 straipsnis draudia naikinti i esms teist ir pagrst teismo sprendim ar nutart vien formaliais pagrindais. Dl to vien ta aplinkyb, kad teismai inagrinjo byl ypatingosios, o ne gino teisenos tvarka, nedaro byloje priimt procesini sprendim neteistais. Tokiomis aplinkybmis i esms teisingo sprendimo panaikinimas vien dl to, jog byla buvo inagrinta ne tos teisenos tvarka, nors, inagrinjus byl kitos teisenos tvarka, rezultatas bt toks pats, prietaraut bendriesiems teiss principams (protingumui ir teisingumui) bei reikt pagrindini proceso teiss princip (ekonomikumo, operatyvumo ir kt.) paeidim Dl netinkamo LR metrologijos statymo nuostat taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos, suformuotos rodinjimo ir rodym vertinimo klausimu LR metrologijos statymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatos numato reikalavim fiziniams ir juridiniams asmenims (nagrinjamos bylos atveju mobiliojo ryio operatoriui) metrologikai teisinti ir priirti j naudojamas matavimo priemones (nagrinjamu atveju pokalbi laiko apskaitos sistem). Tai reikia, jog pats telekomunikacinio vykio (iuo atveju skambuio atlikimo mobiliojo ryio telefonu) ufiksavimo faktas pagal mintas statymo nuostatas nra metrologins patikros objektas. Ginijam skambui trukms nei B. S., nei Autotransporto priemoni grobim tyrimo skyrius neginijo. Dl to ta aplinkyb, kad pareikjo UAB Omnitel naudojama pokalbi laiko apskaitos sistema nra metrologikai patikrinta, kaip to reikalauja mintos LR metrologijos statymo normos, pareikjo UAB Omnitel abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) u laikotarp nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2004 m. rugpjio 16 d. pateiktoje detaliojoje sskaitoje JUP Nr. (duomenys neskelbtini) ufiksuot duomen dl skambui atlikimo fakto nepaneigia. Dl to ia prasme abejoti j, kaip rodym, leistinumu nra pagrindo. Teisj kolegija konstatuoja, jog byl nagrinj teismai LR metrologijos statymo nuostatas aikino ir taik tinkamai ir, savo ivadas dl ginijam skambui i abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo fakto grind detalioje sskaitoje JUP Nr. (duomenys neskelbtini) ufiksuotais duomenimis, nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo rodinjimo ir rodym vertinimo klausimais suformuotos praktikos nenukrypo. Dl bylinjimosi ilaid priteisimo CPK 443 straipsnio 6 dalis numato bendr princip, kad dalyvaujani byloje asmen bylinjimosi ilaidos bylose, inagrintose ypatingosios teisenos tvarka, nra atlyginamos. Minta CPK norma numato ir kelet ios taisykls iimi, kurioms esant, atsivelgiant byloje dalyvaujani asmen suinteresuotum bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujani asmen interesams esant prieingiems, tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turtos bylinjimosi ilaidos jiems gali bti padalijamos proporcingai arba j atlyginimas priteistas i dalyvavusio byloje asmens, kurio pareikimas atmestas. Taigi mintoje statymo normoje kalbama ne apie bylinjimosi ilaid apskritai (CPK 79 ir 88 straipsniai), o apie dalyvaujani byloje asmen turt bylinjimosi ilaid (pvz., yminio mokesio u pareikimo, apeliacinio (atskirojo) ir kasacinio skund padavim, taip pat ilaid, turt advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti, ir kt.) atlyginim. Civilin byla Nr. 3K-3-459/2010 Kasacine tvarka nagrinjamoje byloje ginas yra dl teiss norm, reglamentuojani nuomos (subnuomos) sutarties vienaalik pakeitim ir nutraukim, nuostoli dl negaut pajam ir verslo nuvertjimo atlyginim, aikinimo ir taikymo. Iekovas nurod, kad 2007 m. sausio 24 d. patalp subnuomos sutartimi isinuomojo komercins paskirties patalpas prekybos centre ,,Flagman Vilniuje, Gedimino pr. 16/Vilniaus g. 10. 2008 m.

kovo 26 d. atsakovas prane, jog vienaalikai keiia visiems subnuomininkams naudojimosi patalpomis taisykles, ir informavo, kad jos tampa privalomos visiems subnuomininkams be joki iimi. Iekovas, susipains su naujai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, nesutiko su ja, nes joje buvo nurodytas iekovui nenaudingas darbo laikas. Iekovas didiausio klient srauto isinuomotose patalpose sulaukdavo vakarais, naktimis ir savaitgaliais, nes tai nulm kinskomercins veiklos, kuria vertsi iekovas, pobdis laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras. Atsakovui tvarkos pakeitimu neleidus iekovo klientams patekti subnuomojamas patalpas po 20 val., iekovas neteko galimybs dirbti pelningiausiu paros metu. Iekovas faktikai nutrauk veikl jose. Jis taip pat teig, kad 2008 m. birelio 11 d. gavo atsakovo praneim apie vienaalik subnuomos sutarties nutraukim nuo 2008 m. birelio 25 d. Jame nurodyta, jog iekovo skola u subnuom virijo dviej mnesi mokas pagal subnuomos sutart. Iekovo nuomone, atsivelgiant tai, kad atsakovo padarytas subnuomos sutarties paeidimas lm iekovo finansins bkls pablogjim ir negaljim atsiskaityti pagal subnuomos sutart, atsakovas subnuomos sutart nutrauk neteistai. Dl patalp ankstyvesnio udarymo sumajo lankytoj skaiius, tai lm sumajusi iekovo veiklos apyvart, kuri paskutiniaisiais iekovo veiklos mnesiais krito beveik atuonis kartus. Dl subnuomininko (nuomininko) negaut pajam i veiklos isinuomotose negyvenamosiose patalpose atlyginimo subnuomotojui (nuomotojui) pakeitus tam tikras subnuomos sutarties slygas Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarins sesijos 2006 m. lapkriio 6 d. nutarime V. . v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 iaikinta, kad turto sumajimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiktinos gauti sumos, kuri jis negavo dl neteist skolininko veiksm, arba dl toki veiksm prarasta nauda. Teiss doktrinoje ir teism praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos ilaidos (turto sumajimas), sprstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti i anksto; 2) ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar i pajam negauta dl neteist skolininko veiksm. Atsivelgdama pirmiau aptartus statyme tvirtinto asmens negaut pajam atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teism teiss aikinimo ir taikymo praktikoje tvirtintas nuostatas, kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad sprendiant dl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar iekovo negautos pajamos, j dydis yra nulemtas atsakovo neteist veiksm ir ar i esms dl toki veiksm nuostoli pavidalu atsirado neigiam padarini iekovui. Konstatuotina tai, kad, sutarties aliai gyvendinant sutarties suteikiamas teises didesne, nei tai numatyta sutartyje, apimtimi, ir kitai sutarties aliai uginijus ios alies veiksm vykdant sutart teistum, tai nesuteikia teiss kitai sutarties aliai sustabdyti sutarties vykdym visa apimtimi (CK 6.207 straipsnis). Atsisakymas mokti nuomos mokest po to, kai nuomotojas pakeit patalp naudojimosi laik, negali bti laikomas proporcingu kitos alies atvilgiu veiksmu ir tai nepadeda siekti ali sutarimo dl tolesnio sutarties vykdymo. Remdamasi idstytais motyvais ir atsivelgdama abiej ali kalt dl sutarties nevykdymo, teisj kolegija sprendia, kad dl nuostoli (negaut pajam) atsiradimo atsakingos abi nuomos sutarties alys, kurios lygiomis dalimis turi prisiimti toki nuostoli kompensavimo pareig Dl CPK 270 straipsnio 4 dalyje tvirtinto reikalavimo motyvuoti teismo sprendim Kasacinis teismas nurodo, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje idstytas reikalavimas teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti bylos rodym vertinim, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmet tam tikrus rodymus ir teiss aktus, kuriais teismas remiasi, bei kitus teisinius argumentus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime paymjo, kad motyvuoti teism sprendimus reikalauja ir vieasis interesas teism sprendimai turi bti nuspjami, analogikos bylos teismuose turi bti sprendiamos vienodai. Europos mogaus Teisi Teismo ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo teiss aikinimo ir taikymo praktikoje paymta, kad statyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimt teismo sprendim (nutart) neturi bti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti kiekvien ali byloje isakyt ar pateikt argument Kasacinio teismo teisj kolegija negali visikai sutikti su iekovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacins instancijos teismo nutartyje joje neidsius motyv isprsti ne visi iekinio reikalavimai.Apeliacins instancijos teismas nutartyje nurod, su kuriais bylos rodymais ir ali

argumentais jis sutiko, o kuriuos atmet, taip pat idst teisinius priimamos nutarties argumentus. Dl to nra pakankamo pagrindo ivadai, kad apeliacins instancijos teismas neisprend kurio nors i pareikt iekinio reikalavim. Dl iekiniu i verslo nuvertjimo kildinam nuostoli atlyginimo Ginas byloje pagal iekinio reikalavim yra dl alos, iekovo skaiiuojamos kaip nuvertjusio verslo rinkos vert, atlyginimo, numatant, kad iekovas tst pulo klubo isinuomotose patalpose veikl laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. ir iekovui darant prielaid, jog ios veiklos pajamos ir pelnas bt skaiiuojami tokio lygio, kok pajam ir pelno dyd jis turjo i ios veiklos 2008 m. pradioje. Nuostoli pagrindimui byloje iekovas pateik verslo ir turto vertintojo parengt ataskait dl iekovo verslo nuvertjimo vertinimo. Tokia ataskaita pripastama paprastu raytiniu rodymu ir nra vertinama kaip teismo skiriamos ekspertizs aktas (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Aikindamas CPK 212 straipsnio 1 dal kasacinis teismas yra pasisaks, kad eksperto ivada kaip rodymas civiliniame procese yra tik dl ikeltoje civilinje byloje teismo ar teisjo nutartimi paskirto tyrimo gauta ivada, kuri pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaiks specialisias inias Kasacinio teismo teiss aikinimo ir taikymo praktikoje pripastama paprasto raytinio rodymo rodomoji galia tuo atveju, kai vienos i ali usakymu parengiama ir pateikiama teismui turto ir verslo vertintojo ataskaita dl kio subjekto verslo verts Nuostoliai pripastami kaip negautos pajamos arba patirtos ilaidos (turto sumajimas), atsivelgiant tai, ar pajamos buvo numatytos gauti i anksto, ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai ir ar i pajam negauta dl neteist skolininko veiksm. Sutarties nevykdymo atveju tokios sutarties aliai pareikus iekin nuostoliams dl verslo nuvertjimo atlyginti ie nuostoliai turi bti pagrsti realiomis, rodytomis, neivengiamomis, o ne tiktinomis (hipotetinmis) pajamomis (ilaidomis), kurias kreditorius bt gavs (patyrs), jei nebt kitos sutarties alies paeidiani sutart veiksm (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarins sesijos 2006 m. lapkriio 6 d. nutarimas V. . v. A. N. byloje Nr. 3K-P382/2006). Iekovo valdomo pulo klubo generuojamos pajamos ir pelnas u prajus laikotarp (2008 m. pradios duomenimis) negalt utikrinti tokio paties lygio pajam ir pelno ateityje (2009 -2013 m.), atsivelgiant dl ekonominio sunkmeio objektyviai i esms pakitusias rinkos slygas, sumajus gyventoj vartojim, tai savo ruotu nulm preki ir paslaug pardavim apimi sumajim. Visiems inomos aplinkybs, kuri nereikia rodinti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra alies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per 2009 m. ir 2010 m. pradioje, taip pat Statistikos departamento duomenys, pagal kuriuos paslaug srities - menins, pramogins ir poilsio veiklos - alies mastu pardavim apimtys per 2009 m. buvo 23,90 proc. maesns nei 2008 m., o 2010 m. pirmj pusmet iame paslaug segmente ufiksuotas dar 2,2 proc. sumajimas, palyginus su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Dl to negalima ivada, kad iekovo hipotetins pajamos ir pelnas i veiklos pulo klube 2009 m. ir vlesniais metais bt ilikusios tokios, kokios buvo prognozuotos pagal iekovo pulo klubo pajamas ir peln, fiksuotus 2008 m. pradioje. Taigi byloje priimtoje apeliacins instancijos teismo nutartyje nebuvo pagrindo vadovautis turto ir verslo vertinimo ataskaitos duomenimis dl iekovo verslo verts, kuri apskaiiuota pagal prognozuojamas iekovo pajamas ir peln i pulo klubo veiklos, nes, kaip pirmiau nurodyta, iekovo numatomos pajamos ir pelnas nra realios, nes apskaiiuotos pagal praeito laikotarpio duomenis bei visikai nevertintas rinkos nuosmukio lemiamas poveikis iekovo verslui. Dl bylinjimosi ilaid paskirstymo Pakeitus byloje priimtus pirmosios instancijos teismo sprendim ir apeliacins instancijos teismo nutart, proporcingai tenkint ir atmest iekinio reikalavim daliai paskirstomos ali turtos bylinjimosi ilaidos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nepateikti duomenys apie iekovo ir atsakovo ilaidas jiems atstovaujantiems advokatams u kasacini skund ir atsiliepim kasacinius skundus parengim ir pateikim Lietuvos Aukiausiajam Teismui, dl to statyme nurodytos ilaidos, nepateikus apie jas rodym, nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Civilin byla Nr. 3K-3-238/2007

Klaipdos apygardos teismas civilinje byloje pagal iekovo UAB Biri krovini terminalas iekin atsakovams LK AB Klaipdos Smelt, valstybs monei Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijai dl ems nuomos sutarties pripainimo negaliojania ir restitucijos taikymo 2005 m. kovo 7 d. prim sprendim, kuriame nusprend taikyti restitucij ir grinti valstybs monei Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijai 47 676 kv. m ploto uosto ems, 101104 krantines, inuomotas LK AB Klaipdos Smelt, kaip nurodyta ios ir UAB Biri krovini terminalas 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Teismas nurodytoje civilinje byloje idav du vykdomuosius ratus vien iekovui UAB Biri krovini terminalas, kit atsakovei valstybs monei Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijai. Pastaroji 2006 m. birelio 30 d. gaut vykdomj rat Nr. 2-97-538/2005 pateik vykdyti antstoliui A. Selezniovui. is 2006 m. liepos 3 d. raginimu paragino LK AB Klaipdos Smelt vykdyti teismo sprendim geruoju ir teigia, kad negali priverstinai perduoti iiekotojui ems sklypo, nes teismo sprendime nenustatyta konkrei sklypo rib. Antstolis A. Selezniovas ir UAB Biri krovini terminalas kreipsi teism ir pateik praymus, praydami iaikinti Klaipdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdymo tvark. Pirmosios instancijos teismas nurod, kad UAB Biri krovini terminalas ir LK AB Klaipdos Smelt 2002 m. sausio 16 d., vasario 4 d. susitarimuose tiksliai nurodyta ems sklypo vieta ir dydis. UAB Inineriniai tyrinjimai 2002 m. balandio 17 d. pareng ems sklypo plan, kur usak UAB Biri krovini terminalas ir kuris 2002 m. balandio 19 d. suderintas su LK AB Klaipdos Smelt. Pastaroji 2002 m. balandio 25 d. kreipsi valstybs mon Klaipdos valstybinio jr uosto direkcij dl 47 676 kv. m dydio ems sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir sutiko, kad nurodytas ems sklypas bt inuomotas UAB Biri krovini terminalas. UAB Biri krovini terminalas 2006 m. rugpjio 24 d. atskirj skund, paduot apeliacins instancijos teismui, pasira D. B., kaip generalinis direktorius, kuris paskirtas eiti ias pareigas nuo 2004 m. lapkriio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Dl D. B. teiss paduoti atskirj skund I bylos duomen matyti, kad UAB Biri krovini terminalas 2006 m. rugpjio 24 d. atskirj skund pasira D. B. kaip generalinis direktorius. UAB Biri krovini terminalas visuotinio akcinink susirinkimo 2004 m. lapkriio 18 d. protokole Nr. 18-11/04 VAS ir D. B. darbo sutartyje nurodyta, kad D. B. paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2004 m. lapkriio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Kasatorius teigia, kad apeliacins instancijos teismas, nusprsdamas, kad D. B. po 2005 m. vasario 28 d. nustojo eiti generalinio direktoriaus pareigas, paeid Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 1 dal, nes be bendrovs vadovo bendrovs veikla nemanoma (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisj kolegija su iuo kasacinio skundo argumentu sutinka. CK 2.82 straipsni o 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienasmen ar kolegial valdymo organ ir dalyvi susirinkim, jeigu steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose netvirtinta kitokia organ struktra. Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrov turi turti visuotin akcinink susirinkim ir vienasmen valdymo organ. Teisj kolegija nurodo, kad ios statym nuostatos reikia tai, jog bendrovje privalo nuolat bti sudaryti ir veikti du organai: aukiausias organas visuotinis akcinink susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas bendrovs vadovas. Tai yra imperatyviosios statym normos, nes, nesant nurodyt organ, juridiniai asmenys negalt gyti civilini teisi, prisiimti civilini pareig ir j gyvendinti, t. y. gyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Be to, nesant juridinio asmens organ, atitinkamas susivienijimas net negalt bti juridinis asmuo, nes neturt vien i svarbiausi juridinio asmens poymi: galjimo gyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organ sistemos (organizacinio vieningumo). Dl to pagrindinis bendrovs valdymo organas yra bendrovs vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma valdyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldikai veikia bendrovs vardu bendrovs santykiuose su kitais asmenimis (Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 4, 6 dalys). Dl nurodyt prieasi teisj kolegija konstatuoja, kad UAB Biri krovini terminalas privalo nuolat bti asmuo, einantis generalinio direktoriaus pareigas ir atliekantis bendrovs vadovo funkcijas. Apeliacins instancijos teismas laik teisikai nereikmingomis ir neatsivelg byloje nustatytas aplinkybes, i kuri matyti UAB Biri kroviniu terminalas generalinio direktoriaus ir akcinink

valia tsti pavedimo civilinius teisinius santykius po D. B. galiojimo termino pabaigos. I bylos duomen matyti, kad po nurodyto termino pabaigos D. B. faktikai toliau vykd UAB Biri krovini terminalas generalinio direktoriaus funkcijas, bendrovs akcininkai savo veiksmais pripaino D. B. generaliniu direktoriumi, bendrovei skirtus laikus adresavo btent jam, nereikalavo, jog pastarasis pagal CK 2.148 straipsnio 3 dal grint galiojim, pagal 6.764 straipsnio 4 dal pateikt ataskait, nesudar D. B. slyg iems veiksmams atlikti negaliojo n vieno asmens, kuriam D. B. bt galjs perduoti savo galiojimus. Be to, byloje nra duomen apie tai, kad UAB Biri krovini terminalas visuotinis akcinink susirinkimas,bt msis veiksm irinkti nauj generalin direktori ir suteikti jam naujus galiojimus. Atkreiptinas dmesys tai, kad D. B., kaip bendrovs vadovas, reikdamas iekinius bei praydamas iaikinti teismo sprendim dl teiss isinuomoti mons veiklai reikaling ems sklyp, veikia tik mons interesais. Byloje nenustatyta, kad D. B. atlieka veiksmus, prietaraujanius bendrovs veiklos tikslams. Teisj kolegija taip pat atkreipia dmes tai, kad Akcini bendrovi statymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie bendrovs vadovo irinkim ar ataukim bei sutarties su juo pasibaigim kitais pagrindais j irinkusio ar ataukusio bendrovs organo galiotas asmuo ne vliau kaip per 5 dienas privalo praneti juridini asmen registro tvarkytojui. Byloje nra duomen, kad UAB Biri krovini terminalas visuotinio akcinink susirinkimo galiotas asmuo bt pranes valstybs monei Registr centrui apie generalinio direktoriaus D. B. pavedimo sutarties pasibaigim (galiojim), taip pat naujo bendrovs vadovo irinkim. Taip pat svarbu tai, kad UAB Biri krovini terminalas akcininkas suinteresuotas asmuo LK AB Klaipdos Smelt pradjo kvestionuoti D. B. galiojimus tik apeliacins instancijos teisme. is suinteresuoto asmens elgesys traktuotinas kaip proceso koncentracijos ir ekonomikumo principo paeidimas, nesiningas naudojimasis ir piktnaudiavimas savo procesinmis teismis, nesirpinimas greitu bylos inagrinjimu ir proceso vilkinimas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi teisj kolegija konstatuoja, kad, nors D. B. , kaip generalinio direktoriaus, galiojimo terminas sujo, bet D. B. ir bendrovs akcininkai sutiko tsti pavedimo teisinius santykius, todl faktikai ie santykiai tsiasi, ir D. B. eina generalinio direktoriaus pareigas. Teisj kolegija nurodo, kad besitsianius santykius kvalifikuojant kaip pavedimo civilinius teisinius, atsivelgtina tai, jog pagal Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 4 dal, bendrovje nesudarius valdybos, pastarosios funkcijos priskiriamos bendrovs vadovui. Akcini bendrovi statyme nereglamentuoti santykiai, kai bendrovs vadovas faktikai atlieka savo funkcijas pasibaigus galiojim terminui, taiau reglamentuota valdybos galiojim pabaiga. Akcini bendrovi statymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valdyba savo funkcijas atlieka statuose nustatyt laik arba iki bus irinkta ir prads dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksianio eilinio visuotinio akcinink susirinkimo. Dl to teisj kolegija daro analogik ivad, kad UAB Biri krovini terminalas generalinio direktoriaus D. B. galiojimai turt baigtis, kai visuotinis akcinink susirinkimas irinks nauj bendrovs vadov ir is prads dirbti. Atsivelgdama pirmiau nurodytus motyvus, teisj kolegija nurodo, kad apeliacins instancijos teismas privaljo nagrinti byloje dalyvaujani asmen argumentus dl D. B. galiojim apimties, kuri buvo nustatyta UAB Biri krovini terminalas visuotinio akcinink susi rinkimo 2004 m. lapkriio 18 d. protokole. Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas padar neteising ivad, jog D. B. , kaip UAB Biri krovini terminalas generalinis direktorius neturjo teiss pasirayti ir paduoti atskirojo skundo. Dl teismo sprendimo administracinje byloje prejudicijos Ginas dl juridinio asmens valdymo organo kompetencijos ir galiojim pabaigos yra kils i civilini teisini santyki, todl jis priskirtinas nagrinti bendrosios kompetencijos, bet ne specializuotiems teismams (CPK 1, 22 straipsni 1-osios dalys). Dl nurodyt prieasi teisj kolegija konstatuoja, kad administracini teism nustatytos aplinkybs dl privataus juridinio asmens valdymo organ galiojim pasibaigimo neturi prejudicins galios bylose, kurias nagrinja bendrosios kompetencijos teismas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyti faktai dl D. B. , kaip generalinio direktoriaus, galiojim pabaigos nelaikytini prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Dl teismo sprendimo iaikinimo (CPK 278 straipsnis) ir procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimo (CPK 589 straipsnis) santykio

Remdamasis CPK 589 straipsniu, antstolis A. Selezniovas pra teismo iaikinti, ar antstolis, nustats, kad teismo sprendime nra nurodyta reali grinama uosto ems dalis ir vieta, turi surayti akt, kad negalima vykdyti sprendimo, ir grinti vykdomj rat iiekotojui; ar antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto ems bet kurioje vietoje ir perduoti iiekotojui. Teisj kolegija su nurodytais kasacinio skundo argumentais ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika nesutinka. Procesiniame statyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaikus, tai j prims teismas turi teis dalyvaujani asmen praymu, taip pat savo iniciatyva iaikinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Be to, teismo sprendim leidiama iaikinti, jeigu jis yra nevykdytas (CPK 278 straipsnio 2 dalis). Taiau statyme dar nustatyta antstolio teis kreiptis dl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimo (CPK 589 straipsnis). Nurodytos proceso teiss normos sudaro vien visum. Jos skirtos teismo sprendimo trkumams paalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai ikyla teismo sprendimo vykdymo neaikum. Dl to teis kreiptis dl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo iaikinimo suteikta ne tik CPK 278 straipsnio 1 dalyje vardytiems asmenims, bet ir antstoliui, kuris j turi gyvendinti CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dmesys tai, kad procesins teiss normos pavadinime vardijamas sprendimo ir jo vykdymo iaikinimas, o teiss normoje nurodoma apie teismo procesinio sprendimo vykdymo iaikinim, taiau tai turi bti suprantama taip, kad teismas antstolio praymu vykdymo procese turi teis aikinti teismo procesinio sprendim ir jo vykdymo tvark. Taigi CPK 589 straipsnis gali bti aikinamas kaip specialioji teiss norma, reglamentuojanti vykdymo proceso metu antstolio teis prayti iaikinti teismo sprendim ir jo vykdymo tvark. Teismo nutartis dl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimo, kaip ir teismo nutartis dl teismo sprendimo iaikinimo, gali bti skundiama atskiruoju skundu (CPK 278 straipsnio 4 dalis, 344 straipsnio 1 dalis), taip utikrinant vykdymo proceso dalyvi teisi apsaug ir lygiateisikum. ioje byloje sprendimo iaikinimas ir sprendimo vykdymo iaikinimas yra tarpusavyje susij ir todl apeliacinis teismas turjo teis nagrinti atskirj skund ir pasisakyti dl antstolio bei dl UAB Biri krovini terminalas praym. Taigi turi bti panaikinama apeliacins instancijos teismo nutartis visa apimtimi nes nebuvo inagrintas apeliacine tvarka UAB Biri krovini terminalas atskirasis skundas, taip pat jo atsikirtimai LKAB Klaipdos Smelt atskirj skund. Nagrinjant byla kartu turi bti sprendiamas tiek teismo sprendimo aikinimo, tiek teismo sprendimo vykdymo aikinimo klausimai, nes jie yra tarpusavyje susij. Dl teismo sprendimo vykdytinumo Atsivelgiant teiss gynimo bd teismo sprendimai skirstomi tris ris: sprendimus dl teisini santyki pripainimo, sprendimus dl teisini santyki modifikavimo ir sprendimus dl priteisimo. Sprendimu dl pripainimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dl teisini santyki modifikavimo pakeiiami ar nutraukiami jau susiklost tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dl priteisimo atsakovas pareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti iekovo naudai tam tikrus veiksmus. Atsivelgiant teismo sprendimo priverstinio vykdymo btinum skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dl priteisimo, o kiti daniausiai sukelia teisini padarini patys savaime be jokios specialios priverstinio j vykdymo procedros Dl juridinio asmens dalyvio teiss atstovauti juridiniam asmeniui Atsiliepime kasacin skund teigiama, kad I. U. nra ioje byloje dalyvaujantis asmuo, todl neturjo teiss paduoti kasacinio skundo. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, nes remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi juridini asmen bylas teisme veda j organai ar dalyviai. I. U. priklauso UAB Biri krovini terminalas 50 procent akcij, taigi jis, kaip akcininkas, yra juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis) ir turi teis atstovauti juridiniam asmeniui ir jis pasira kasacin skund kaip dalyvaujanio byloje asmens atstovas, nes juridinio asmens organo generalinio direktoriaus D. B. pasiraytas kasacinis skundas nebuvo priimtas kaip pasiraytas negalioto asmens. Esant tokiai situacijai kasatorius I. U. laikytinas tinkamu juridinio asmens atstovu. Taigi Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija yra perdavusi tam tikros uosto ems sklypo dalies valdymo ir naudojimosi ja teises nuomininkui LK AB Klaipdos Smelt. Apeliacins

instancijos teismas teisingai nurod, kad, teismui pritaikius restitucij ir grinus em nuomotojui, buvo isprstas ne faktinis, bet teisinis valdymo ir naudojimo teisi em perdavimas. Vis dlto pripainus uosto ems nuomos sutarties dal negaliojania ir pritaikius restitucij, kaip matyti i ioje byloje nustatyt aplinkybi, faktinis ems valdymas bei naudojimas neperjo nuomotojui. Nuomininkas toliau valdo ems sklypo dal ir ja naudojasi. I to darytina ivada, kad nors teismas pritaik vien i civilini teisi gynimo bd, nustatyt CK 1.138 straipsnio 2 punkte, bet buvusi iki teiss paeidimo padtis realiai gali bti atkurta tik pritaiki us priverstines vykdymo priemones. Tai reikia, kad Klaipdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas dl restitucijos taikymo yra priverstinai vykdytinas. Dl to apeliacins instancijos teismas nepagrstai atmet antstolio A. Selezniovo kontoros praym iaikinti teismo sprendimo vykdymo tvark ir todl nutartis ir dl ios dalies naikintina, i naujo nagrinjant byl apeliacine tvarka turi bti vertinti ir UAB Biri krovini terminalas atsiliepime nurodyti argumentai dl apygardos teismo sprendimo vykdymo. Civilin byla Nr. 3K-3-58/2007 (S) Kauno miesto apylinks teismas 2005 m. rugsjo 2 d. sprendimu patenkino UAB Tomis pareikim ir nustat nuosavybs teiss pagal gyjamj senat gijimo fakt kad UAB Tomis gyjamosios senaties bdu gijo nuosavybs teis pastatus. Pareikjas Kauno miesto savivaldyb kreipsi teism su praymu atnaujinti proces, traukti j byl suinteresuotu asmeniu, Kauno miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 2 d. sprendim panaikinti ir priimti nauj sprendim pareikjo UAB Tomis praym nustatyti nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakt atmesti. Pareikjas paaikino, kad pastatai, pripainti UAB Tomis nuosavybe, nuosavybs ir patikjimo teise priklauso valstybei ir Kauno miesto savivaldybei. Apie Kauno miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 2 d. sprendim jis suinojo tik 2005 m. lapkriio 25 d., kai gavo antstols G. Andrijauskiens rat. iame rate nurodyta, kad antstol negali vykdyti vykdomojo rato, iduoto kitoje civilinje byloje, kurioje Kauno miesto apylinks teismo 2001 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinta Kauno miesto savivaldybs ir UAB Tomis taikos sutartis. ios sutarties 2 punkte tvirtintas UAB Tomis sipareigojimas isikelti i gino pastat. Antstol negaljim vykdyti vykdomojo rato grind tuo, kad gino pastatai Kauno miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 2 d. sprendimo pagrindu registruoti UAB Tomis vardu. Sprendimu pripainta, kad UAB Tomis pastatus gijo gyjamja senatimi. Pareikjo nuomone, pro cesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu Kauno miesto apylinks teismas 2005 m. rugsjo 2 d. sprendimu patenkino UAB Tomis pareikim, netrauks byl Kauno miesto savivaldybs kaip suinteresuoto asmens, nors sprendimu nusprsta dl jos teisi pastatus. Tiek valstybs, tiek savivaldybs daiktins teiss pastatus buvo registruotos V Registr centre. Be to, yra pagrindas proces atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkt teismas padar aiki teiss taikymo klaid, nes CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas gyti nuosavybs teis pagal gyjamj senat valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Ginijamas teismo sprendimas nebuvo perirtas apeliacine tvarka, todl klaida liko neitaisyta. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart pabr proceso atnaujinimo instituto paskirt asmens teisi apsaugai, paymdamas, kad daniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybs apginti paeistas teises ir interesus kitais teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols instancins sistemos bdais statym leidjas, tvirtindamas proceso atnaujinimo institut, siek to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendim instancins kontrols mechanizm kad bt utikrintas teisingumo vykdymas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija ne kart pasisak, kokios yra btinos slygos daiktui gyjamosios senaties pagrindu gyti. CK 4.69 straipsnio 3 dal yje tvirtinta imperatyvi nuostata, draudianti gyti nuosavybs teis pagal gyjamj senat valstybei ar savivaldybei priklausanius arba kito asmens vardu registruotus daiktus. is draudimas ukerta keli gyti daikt nuosavybn gyjamja senatimi nepriklausomai nuo kit statyme nustatyt slyg tokiam gijimui buvimo. Taigi vieosios nuosavybs teise priklausantis turtas gyjamja senatimi negali bti gytas. Byloje pateikta Kauno miesto apylinks teismo 2001 m. liepos 2 d. nutartis, kuria patvirtin ta iekovo Kauno miesto valdybos ir atsakovo UAB Tomis taikos sutartis. Vienoje i taikos sutarties slyg tvirtintas UAB Tomis sipareigojimas isikelti i t pai pastat, kuri

siningo ir nepertraukiamo valdymo fakt vliau, t. y. 2005 m., jis pra nustatyti. Apie i teismo nutart buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen banko irae, pateiktame teismui kartu su UAB Tomis pareikimu dl nuosavybs teiss gijimo gyjamj senatimi (T. 1, b. l. 44). iame irae nurodyti duomenys ir apie gino turto priklausym nuosavybs teise Lietuvos Respublikai, patikjimo teise Kauno miesto savivaldybei, o UAB Tomis nuomos teise. Analogika informacija nurodyta ir 2005 m. liepos 26 d. irauose (T. 1, b. l. 51-63). ie rodymai paneigia UAB Tomis teis pretenduoti gyti gino daiktus gyjamosios senaties pagrindu, nes patvirtina, kad ji inojo, jog valdo juos nesiningai, neteistai, kad neturi teiss valdyti juos kaip savinink ir kad teista j savinink (valdytoja) yra Kauno miesto savivaldyb, kuri gyn UAB Tomis veiksmais paeistas teises (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto apylinks teismas byloje esani duomen nevertino ir netaik CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostat, t. y. padar aiki gyjamj senat reglamentuojani teiss norm taikymo klaid. Sprsdami proceso atnaujinimo klausim, teismai taip pat nevertino ivardyt rodym, paeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimus, o Kauno apygardos teismas padar bylos duomenims prietaraujani ivad, kad daiktins teiss gino pastatus nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto apylinks teismo 2005 m. rugsjo 2 d. sprendimas apeliacine tvarka neperirtas, todl konstatuota teiss taikymo klaida yra pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Procesas byloje turi bti atnaujintas abiem pagrindais: dl padarytos aikios teiss normos taikymo klaidos ir dl to, kad isprsta byla dl kasatoriaus teisi ir pareig jo netraukus byl. Inagrinjus byl nedalyvaujant kasatoriui, jis neteko galimybs ginti savo teisi instancine tvarka. Kolegija sprendia, kad dl nurodyt prieasi priimti teism sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas proces byloje dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo atnaujinti ir perduoti byl nagrinti Kauno miesto apylinks teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis). LAT anktesnje teism praktikoje yra paymjs, kad byloje ypatingos teisenos tvarka sprendiant vienos pagrindini teisi nuosavybs teiss (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) klausimus, siekiant ivengti klaid ir nepagrsto turto nusavinimo, teismas turi bti aktyvesnis nei kitose bylose ir privalo imtis adekvai priemoni, kad bylos nagrinjim bt traukti visi suinteresuoti asmenys. Kolegija konstatuoja, kad CPK 532 straipsnyje reglamentuojamas paskelbimas apie bylos nagrinjim spaudoje yra pakankamas tais atvejais, kai nra joki duomen apie asmenis, suinteresuotus bylos inagrinjimo rezultatu. Kauno miesto apylinks teismas, su UAB Tomis pareikimu dl nuosavybs teiss gijimo gyjamosios senaties pagrindu gavs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen banko ira ir nuomos sutartis, kuriose yra duomen apie Kauno miesto savivaldybs teises gino pastatus, neauk byl Kauno miesto savivaldybs ir neisiaikino pateikt duomen reikms, taigi nevykd CPK 443 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatyt pareig. Teismai, sprend proceso atnaujinimo klausim, CPK 532 straipsnyje tvirtint teiss norm aikino, neatsivelgdami jos reikm ir sisteminius ryius su bendrosiomis ypatingosios teisenos instituto normomis, todl pareikjo teisi apsaugai utikrinti nepagrstai pripaino pakankama priemone spaudoje paskelbt skelbim apie bylos nagrinjim. Kolegija atkreipia dmes tai, kad nedalyvavimas nagrinjant byl dl nuosavybs gijimo gyjamja senatimi neatima teiss asmeniui, suinojusiam apie priimt teismo sprendim, turint takos jo teisms ar pareigoms, reikalauti proceso atnaujinimo. Toks kreipimasis turi bti inagrintas ne aikinantis, kodl jis nedalyvavo byloje, bet ar priimtu ir siteisjusiu sprendimu nenusprsta dl pareikjo teisi ir pareig, ar nepaeistos jo teiss ir teisti interesai. 3K-3-33-2010 DL ANSTOLIO VEIKSM TEISTUMO Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkt pagrindas perirti byl kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti takos neteistos nutarties primimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkt pagrindas perirti teismo sprendim yra tai, jeigu skundiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo praktikos. Taiau kasacinis teismas turi teis perengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja vieasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dl antstolio veiksm neteistumo

Byloje nustatyta, kad antstolis J. Kolyko, iiekodamas i iekovo 2861,10 Lt skol u komunalines paslaugas, aretavo ir i varytyni pardav iekovo but u 3390 Lt. Teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai konstatavo antstolio veiksm neteistum, nes is paeid vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko (iekovo) tvark, iiekojimo i skolininko fizinio asmens turto eil ir varytyni metu galiojus draudim iiekoti i fizinio asmens bsto, kuriame jis gyvena, jeigu iiekoma suma virija tris tkstanius lit (CPK 611 straipsnis, 663 straipsnio 3 dalis, 664 straipsnio 3, 5 dalys). Kauno apygardos teismas padar teising ivad, kad antstolis neturjo teiss padidinti iiekomos skolos, priddamas vykdymo ilaid sum taip, jog iiekoma suma viryt 3000 Lt apribojim, nustatyt CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusiose gino buto varytyni vykdymo metu (3000 Lt riba padidina iki 7000 Lt 2006 m. birelio 22 d. statymo pakeitimu Nr. X-729 (in. 2006, 77-2973). Nurodyta teiss norma yra imperatyvioji. Antstolis negali jos pakeisti, padidindamas vykdomajame rate rayt iiekom sum, prie jos priddamas vykdymo ilaid dyd. Juolab kad tai reikt vykdomojo rato, kuriame paodiui rayta su iiekojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucin dalis, ir paties teismo procesinio sprendimo pakeitim, t. y. vykdymo veiksm atlikimo pagrindo pakeitim ir draudimo be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus nepaisym (CPK 586 straipsnis, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisj kolegija pripasta pagrsta apeliacins instancijos teismo ivad, kad antstolis neturjo teiss iiekom sum traukti vykdymo ilaid taip pat ir dl to, jog CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo priimta teismo nutarties dl vykdymo ilaid priteisimo. Be to, antstolis paeid iiekojimo i skolininko fizinio asmens turto pirmumo eil (CK 664 straipsnis). I bylos duomen matyti, kad skolos iiekojimo metu iekovas nuosavybs teise turjo ne tik gino but, bet ir ems sklyp sodinink bendrijoje. Vykdydamas iiekojimo veiksmus, antstolis privaljo pirmiau nukreipti iiekojim ems sklyp, nes pagal CPK 664 straipsnio 3 dal i jo iiekoma treija eile, o paskutinija (penktja) i skolininkui priklausanio gyvenamojo bsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 straipsnio 5 dalis). Dl to nagrinjamo gino atveju antstolis taip pat paeid CPK 664 straipsnio 3, 5 dalis, t. y. iiekojimo i fizinio asmens turto pirmumo eil. Tokie antstolio veiksmai pripaintini esminiu vykdymo proceso teiss norm paeidimu. 3K-3-41/2011 Dl proceso atnaujinimo (ilgokoka byla) Dl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte tvirtintu pagrindu slyg Teismo sprendimo teisin galia suponuoja jo nekintamum, teismo sprendimo pagrindu atsiradusi teisini santyki stabilum, taiau galimi atvejai, kai po bylos isprendimo paaikja nauj teisini ar faktini aplinkybi, turini takos teismo sprendimo teistumui ir pagrstumui. Btent tokiai situacijai statym leidjas tvirtino proceso atnaujinimo institut ekstraordinarin bd siteisjusiam teismo sprendimui perirti. Proceso atnaujinimo tikslas ivengti galimo neteisto teismo sprendimo (nutarties) teisini padarini ir taip vykdyti teisingum, apginant ne tik privai ali, bet ir viej interes. Nagrinjamoje byloje procesas atnaujintas generalinio prokuroro praymu dl apeliacins instancijos teismo sprendime padarytos aikios teiss normos taikymo klaidos. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje paymta, kad statymas neatskleidia, kokia teiss normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiki, i svoka yra vertinamoji, dl to, ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teiss normos taikymo klaida yra aiki ir ar tai sudaro pagrind atnaujinti proces, sprendia praym atnaujinti proces nagrinjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti proces gali bti teiss normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teiss normas. Kartu paymtina, kad klaida turi bti ne tik aiki, bet ir esmin, t. y. tokia, kuri daro sprendim (nutart) neteist. Aiki teiss taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkt kaip pagrindas atnaujinti civilin byl gali bti imperatyviosios teiss normos netaikymas, vienareikmikos teiss normos nuostatos prasms iaikinimas netinkamai, neginijamai neprotingas vertinamojo pobdio aplinkybi vertinimas ir panas atvejai. Jeigu kuri nors teiss norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise vertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiki teiss normos taikymo klaida gali bti pripai nta iimtiniu atveju, neginijamai nustaius, kad teismas be jokio pateisinimo pereng diskrecijos ribas ir dl to teismo sprendimas yra aikiai nepagrstas ir neteistas.

Dl vieojo intereso ir generalinio prokuroro teiss pareikti praym atnaujinti proces dl apeliacine tvarka priimto sprendimo, kuriame padaryta aiki teiss normos taikymo klaida Kad bt utikrinta vieojo intereso apsauga, CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praymus atnaujinti proces, siekiant apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teis inicijuoti proceso atnaujinimo procedr grindiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Prokuratros statymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsniu, kuriuose tvirtinta prokuroro pareiga ginti viej interes statym nustatyta tvarka. Viej interes prokuroras gali ginti ne tik pagal asmens, asmen grups, institucijos ar organizacijos kreipimsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viej interes privalantys ginti asmenys nesim priemoni paeidimams paalinti (Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi Prokuratros statymo prasme vieojo intereso gynimas yra teiss akt paeidim paalinimas pagal prokuratrai suteiktus galiojimus, o Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos ioje srityje konkreiais atvejais, apibriami prokuroro galiojimai pareikti iekin ar praym teisme. Dl to kreiptis teism dl proceso atnaujinimo, gindamas viej interes, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim, t. y. turdamas pakankamai duomen, leidiani padaryti toki ivad, ir kurio pobdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesams ir sudaro pagrstas prielaidas reikiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte generaliniam prokurorui suteikta iimtin teis prayti atnaujinti proces iame punkte tvirtintu pagrindu byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum bei pagrstum instancine tvarka patikrino apeliacins instancijos teismas. iuo pagrindu generalinis prokuroras gali paduoti praym atnaujinti proces visais atvejais, nepaisant to, ar skirting instancij teism sprendimai vienodi, ar apeliacins instancijos teismas yra pakeits pirmosios instancijos teismo sprendim ar prims nauj. Teisj kolegija paymi, kad tai, jog generaliniam prokurorui suteikta iimtin teis prayti atnaujinti proces dl padarytos aikios teiss normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo perirtas apeliacine tvarka (iuo atveju prayti atnaujinti proces gali taip pat ir alys, tretieji asmenys ir netraukti bylos nagrinjim asmenys, kuri teises ar statym saugomus interesus paeidia siteisjs pirmosios instancijos teismo sprendimas), bet ir bylose, inagrintose apeliacine tvarka, suponuoja ivad, jog aikios teiss normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neitaisytos nagrinjant byl instancine tvarka arba padarytos apeliacins instancijos teismo sprendime, paalinimas yra statyme tvirtintas vieasis interesas. Atsivelgdama idstytus argumentus, teisj kolegija atmeta kasacinio skundo argument, kad tuo atveju, kai praym atnaujinti proces dl aikios teiss taikymo klaidos reikia ne alys ar suinteresuoti asmenys, o generalinis prokuroras, jis privalo rodyti ne tik aikios teiss normos taikymo klaidos, bet ir vieojo intereso buvim. Tuo paiu pagrindu atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai patenkino generalinio prokuroro praym, nes nenurod, koks konkreiai vieasis interesas ginamas. 3K-3-152/2010 Dl teisj galiojim Teisj galiojim trukm ir j pasibaigimo pagrindai taip pat nustatyti Teism statyme, konkreiai 57 straipsnyje. iame straipsnyje (2003 m. sausio 28 d. statymo Nr. IX-1322 redakcija), pavadintame Laikas, kuriam skiriami teisjai, buvo nustatyta: 1. Asmuo apylinks teismo teisjo pareigas pirm kart skiriamas penkeriems metams siekiant vertinti, ar jis tinka dirbti teisju. Skirti asmen teisjo pareigas penkeriems metams galima tik vien kart. Pakartotiniu nelaikomas asmens skyrimas antr kart apylinks teismo teisjo pareigas penkeriems metams, jeigu pirm kart paskirtas apylinks teismo teisjas galiojimus vykd trumpiau negu penkerius metus. Pasibaigus penkeri met terminui, Respublikos Prezidentas tok asmen apylinks teismo teisju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai. 2. Kit teism teisjai i karto skiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai.

3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir apygardos administracinio teismo teisjo, sulaukusio 65 met, galiojimus j paskyrusi institucija gali pratsti tol, kol jam sukaks 70 met. Tokiais atvejais teisjas, pageidaujantis, kad jo galiojimai bt pratsti, kreipiasi Respublikos Prezident. Dl galiojim pratsimo sprendiama iame statyme nustatyta atitinkamo teismo teisjo skyrimo tvarka. 4. Kol nesuj io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai, teisjo galiojimai gali bti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir iame statyme numatytais teisjo atleidimo ar paalinimo i pareig atvejais. 5. Jeigu bylos nagrinjimo metu pasibaigia teisjo galiojim laikas, jo galiojimai pratsiami tol, kol byla bus baigta nagrinti arba jos nagrinjimas bus atidtas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gruodio 9 d. dekretu Nr. 461 Dl apygard teism teisj paskyrimo L. Tupien buvo paskirta iauli apygardos teismo teisja. Pagal io Respublikos Prezidento dekreto primimo metu galiojusios pirmins Teism statymo 36 straipsnio 2 dalies redakcij apygard teism teisjai i karto buvo skiriami iki 65 met amiaus. L. Tupiens paskyrimas apygardos teismo teisja, nors iame Respublikos Prezidento dekrete nenurodyta galiojim pabaiga, reik, kad jos, kaip teisjos galiojimai, buvo nustatyti iki jai sukaks 65 metai. Vlesniu teisiniu reglamentavimu, tvirtintu Teism statyme, apygard teism teisj galiojim laikas nebuvo pakeistas jie buvo ir liko iki teisjas sukaks 65 met amiaus. i Teism statyme nustatyta amiaus riba yra toks teisinis faktas, kuris btinai vyks. io teisinio fakto atsiradimas nepriklauso nuo kieno nors valios; taip pat tiksliai inoma, kada jis vyks. Taigi is teisjo galiojimo pasibaigimo teisinis faktas (statyme nustatyta 65 met amiaus riba) yra aikus, neivengiamas ir inomas jo atsiradimo laikas. Galt skirtis iuo metu statyme nustatyta teisjo galiojimo pasibaigimo riba tik tuo atveju, jeigu ji bus pakeista statymu. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. nutarime (motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipa), be kita ko, konstatuota, kad Konstitucija i esms neukerta kelio tokiam statymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisjas, nors pasibaig jo galiojim laikas arba jis sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus, dar kur laik gali eiti ias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinti tuo metu (t dien), kai pasibaig to teisjo galiojim laikas arba jis sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; toks iimtinis teisinis reguliavimas bt konstitucikai pateisinamas dl to, kad prieingu atveju, t. y. nenustaius tokio teisinio reguliavimo, sultt atitinkam byl sprendimas teisingumo vykdymas ir taip galt bti sudarytos prielaidos pakenkti asmen teisms ir teistiems interesams, paeistos tam tikros konstitucins vertybs; kiekvienu atveju dl tokio tik iimtiniais atvejais leistino teisjo galiojim pratsimo turi bti ileistas atitinkamas teiss aktas Respublikos Prezidento dekretas. Tuo metu, kol mintos bylos dar nra baigtos nagrinti, tas teisjas yra visavertis teisjas: turi tuos paius galiojimus vykdant teisingum (sprendiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisjai, jo, kaip teisjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys i Konstitucijos kylantys veiklos suvarymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi t pai atsakomyb, imunitetus, kaip ir kiti teisjai. Taigi jis turi gauti tok pat darbo krv (inter alia dl to, kad tame teisme teisjo, turinio atlikti svarbi konstitucin funkcij vykdyti teisingum, vieta dar nra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisjai, ir jam turi bti mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisjams, jis taip pat turi tas paias socialines (materialines) garantijas, kaip ir kiti atitinkamo teismo teisjai. 3K-3-218/2010 Dl rodym vertinimo Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad rodinjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo rodinjant tenka rodinjam aplinkybi nustatymu suinteresuotoms alims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami ali pateiktus rodymus, remiasi rodym pakankamumo taisykle. Ivada dl konkreios faktins aplinkybs egzistavimo daroma pagal vidin teismo sitikinim, grindiam visapusiku ir objektyviu vis reikming bylos aplinkybi inagrinjimu. Dl CPK 197 straipsnio 2 dalies paeidimo

rodym vertinimas byloje turi bti grindiamas rodym lygybs principu, laikantis nuostatos, kad visi rodymai turi vienoki ar kitoki rodomj vert ir kad n vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. ios taisykls iimtis yra rodymai, kuriems didesn rodomoji galia suteikta statymo. Tai oficialieji raytiniai rodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Proceso ekonomikumo ir operatyvumo sumetimais, atsivelgiant tai, kad tam tikruose raytiniuose rodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesn ir patikimesn, statymo nustatyta, kad dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybs institucij, patvirtinti kit valstybs galint asmen, nevirijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim, laikomi oficialiaisiais raytiniais rodymais ir turi didesn rodomj gali. i rodym didesn rodomoji galia reikia, kad oficialiuosiuose raytiniuose rodymuose nurodytos aplinkybs laikomos visikai rodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj parodymus, rodymais. Taigi didesn rodomoji oficialij raytini rodym galia nereikia, jog iuose ufiksuotos aplinkybs negali bti paneigiamos, t. y. toki rodym pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti rodym visum (CPK 185 straipsnis). Dl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai, esant oficialiajam raytiniam rodymui, privalo juo vadovautis darydami tam tikras ivadas.

3-K-3-346/2006 Aplinkybs. Pareikjas J. O. 2005 m. rugpjio 2 d. kreipsi Kauno miesto apylinks teism su praymu atnaujinti bylos, kurioje Kauno miesto apylinks teismas 1996 m. vasario 6 d. prim apeliacine tvarka neskst sprendim, proces. Pirmosios instancijos teismas nustat, kad pareikjas praym atnaujinti proces pateik praleids CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus, t. y. trij mnesi termin, kuris skaiiuojamas nuo tos dienos, kuri praym atnaujinti proces pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, sudaranias proceso atnaujinimo pagrind, bei praleids naikinamj penkeri met termin, kuris skaiiuojamas nuo sprendimo ar nutarties siteisjimo byloje, kurioje praoma atnaujinti proces. Apeliacins instancijos teismas nustat, kad pareikjas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trij mnesi termino nepraleido, nes apie tai, kad Kauno miesto apylinks teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimu nusprsta ir dl jo teisi, pareikjas suinojo tik 2005 m. birelio 3 d., teism kreipsi 2005 m. rugpjio 2 d., t. y. per tris mnesius. Taiau pareikjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyt penkeri met naikinamj termin praymui dl proceso atnaujinimo paduoti, nes 2005 m. rugpjio 2 d. praymu siekia atnaujinti proces byloje, kurioje teismo sprendimas priimtas 1996 m. vasario 6 d. Konstatuotja: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. rugpjio 17 d. nutarimuose yra konstatavs, kad asmens teiss turi bti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privai asmen, tiek nuo valdios institucij ar pareign neteist veiksm. Kolegija sprendia, kad, ioje konkreioje byloje vien tik CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti argumentuotai, pateiktais raytiniais rodymais pagrstus pareikjo argumentus dl jo nuosavybs teisi paeidimo Kauno miesto apylinks teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimu, bt pagrindas pripainti, jog pareikjo teiss neginamos, tiksliau, formaliais procesinio pobdio argumentais atsisakoma net tikrinti jo nurodom teisi paeidim. Mindama pareikjo nuosavybs teises, kolegija nekonstatuoja, nes tai ne kasacinio teismo prerogatyva, kad pareikjas turi gijs nuosavybs teises konkret nekilnojamj turt em, taiau sprendia, kad pareikjo pateikti rodymai teikia itin svar pagrind manyti, kad jis realiai gali pretenduoti nuosavybs teisi atkrim. Taiau tik pasinaudojant procesiniu bylos atnaujinimo institutu atsirast procesins prielaidos patikrinti aplinkybes, nustatytas Kauno miesto apylinks teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendime, kurios paneigia galimyb sprsti pareikjo nuosavybs teisi atkrimo klausim ta tvarka ir slygomis, kurie nustatyti Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statyme. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dl civilini teisini santyki stabilumo principo svarbos ir reikms, taiau io principo taikymu negalima paneigti vienos i mogaus prigimtini, Konstitucijos laiduojam vertybi - teiss nuosavyb. mintos aplinkybs

bei, sprendiant pagal inomas kitas nagrinjamos bylos aplinkybes, paties pareikjo teisikai nepriekaitingas elgesys jo kreipimasis laiku valstybs galiot sprsti nuosavybs teisi atkrimo klausimus institucij, teikimas institucijos reikalaujam dokument, lkestis, kad jo praymas bus isprstas, taip pat (kas labai svarbu) teisikai netiksls ir pareikjo teistus lkesius paeidiantys nuosavybs teisi atkrimo klausimus sprendusios institucijos Kauno apskrities virininko administracijos - veiksmai (institucijos atstovas dalyvavo priimant teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendim, taiau nepra pareikjo J. O. traukti bylos nagrinjim suinteresuotu asmeniu bei nenurod teismui apie jo praymo atkurti nuosavybs teises pateikim, sprend nuosavybs teisi ems sklyp atkrimo klausim kitiems pretendentams pareikjoms pagal teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendim, o pareikjo praymas atkurti jo nuosavybs teises em, jo teigimu, tame paiame ems sklype, nebuvo sprendiamas) teikia pagrind abejoti teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimo ivad teistumu ir pagrstumu bei atitinkamai lemia poreik, pasinaudojant bylos proceso atnaujinimo institutu, perirti padarytas ivadas. Taigi ios aplinkybs teikia pagrind pripainti, kad ir ioje byloje, kaip ir kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balandio 14 d. inagrintoje byloje (komercinis bankas Sekunds bankas v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-233/2004), yra susidariusi iskirtin teisin situacija, nes, turimais duomenimis, nesant pagrindo abejoti pareikjo veiksm teisiniu nepriekaitingumu, jo teises paeidia valstybs institucija ir nra jokios kitos teisins galimybs patikimai patikrinti jo teisi paeidimo fakt, pobd bei apimtis ir esant pagrindui jas ginti. Dl to kolegija, gyvendindama Lietuvos Aukiausiojo Teismo kompetencij aikinti ir taikyti statymus ir kitus teiss aktus, ioje iskirtinje teisinje situacijoje konstatuoja emesnij instancij teism teis CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka sprsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausim ir dl to priimti atitinkam procesin sprendim. 3K-3-347/2010 Dl galimybs tikslinti reikalavimus atnaujinus proces Nagrinjamu atveju civilin byla buvo nagrinjama pagal CPK 370 straipsnio 4 dal, kasacinio skundo nagrinjimas vyksta po proceso atnaujinimo, o kasatorius nesutinka su apeliacins instancijos teismo ivada, kad atnaujinus proces byloje iekovas negaljo pateikti patikslinto iekinio. Taigi teiss klausim kaip kasacijos pagrind aikinimas turi bti siejamas su proceso atnaujinimo instituto ypatybmis. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dal atnaujinus bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. patikrina teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti proces. Kasacinis teismas yra pasisaks, kad atnaujintos bylos nagrinjimas yra ankstesnio sprendimo (iuo atveju nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) teistumo ir pagrstumo patikrinimas, taiau vykdomas atsivelgiant pagrindus, dl kuri byla buvo atnaujinta, o ne galimyb asmeniui tikslinti iekin ir i naujo siekti savo interes patenkinimo, pareikiant dar ir nauj reikalavim. Proceso atnaujinimas yra iimtinis procesinis institutas, skirtas padarytoms teisinms ir faktinms klaidoms paalinti, todl po nutarties dl proceso atnaujinimo primimo vykstanio proceso metu pirmiausia turi bti inagrinta, ar pasitvirtino tos aplinkybs, kurios sudar pagrind priimti nutart atnaujinti proces byloje. iuo procesu nesiekiama inagrinti byl visa apimtimi i naujo, todl civilins bylos dalyviai nesinaudoja visomis teismis ta paia apimtimi ir tvarka, kaip prastinio civilins bylos proceso metu Nors kasacinis teismas yra pasisaks, kad apskritai nauj reikalavim pareikimas atnaujintame procese nra negalimas, taiau kartu btina turti omenyje ir tai, kad galimyb reikti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nra absoliuti, bet vis pirma nulemta pagrind, pagal kuriuos procesas inagrintoje byloje buvo atnaujintas. Dl to byloje dalyvaujani asmen galimyb naudotis procesinmis teismis reikti naujus reikalavimus, tikslinti iekinio dalyk ar pagrind vertinama, atsivelgiant proceso atnaujinimo pagrind ir CPK 141 straipsnio nuostatas. Nagrinjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodio 11 d. nutartimi tenkino praym

atnaujinti proces, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais ir konstatavs, kad yra abejoni dl patvirtintos taikos sutarties slyg atitikties DK 141 bei 35 straipsni nuostatoms bei sutarties turinio, ali valios suderinimo sudarant sutart, t. y. kilo klausimas dl to, ar sudarytos taikos sutarties slygos neprietarauja teiss normoms bei atitinka ali vali, yra j vienodai suvokiamos. Tuo tarpu kasatorius, pateikdamas patikslint iekin, nurod taikos sutartyje konkreiai neaptart reikalavim priteisti i atsakovo 93 462,95 Lt imok. Atsivelgiant tai, kad, minta, procesas buvo atnaujintas siekiant nustatyti taikos sutarties turin bei ali vali sudarant i sutart, toks reikalavimas negali bti laikomas patenkaniu proceso atnaujinimo pagrind ribas. Procesas atnaujintas atsivelgiant kasatoriaus nurodytas aplinkybes dl nevienodo tai kos sutarties slyg suvokimo ir neatitikties DK normoms, todl privaljo bti tiriamos su taikos sutarties turinio nustatymu susijusios aplinkybs, tuo tarpu sutartyje nenumaius konkrei priteistin kompensacij, negaljo bti tikslinamas ir j skaiiavimas. Dl teismo pareigos isprsti visus iekovo reikalavimus, kai byloje patvirtinama ali taikos sutartis Taikos sutartis yra ali susitarimas, kuriuo jos nustato abiem priimtinas j gino sprendimo slygas, t. y. tokios sutarties esm yra ali tarpusavio kompromisas. Sudarydamos taikos sutart alys paprastai suvokia, kad atkaklus pradins pozicijos laikymasis susitaikymo rezultat neduos, todl atsisako tam tikr oponuojani argument, reikalavim ir taip atitolsta nuo pradins gino pozicijos. Tokia situacija yra natralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendr problemos sprendimo bd. Kasacinio teismo iaikinta, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi fakt konstatuojamosios reikms, nes ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrj situacij. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikm ali subjektini teisi ir pareig nustatymui, nes formina ali vali suderinti skirtingas pozicijas ir bti teisikai io suderinimo pareigotomis. Taigi, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutart, alys tam tikru bdu sureguliuoja tarp j kilus gin, abipusmis nuolaidomis isprendia nesutarimus, o taikos sutarties slygos nebtinai turi atitikti prie tai ali pateikt procesini dokument ir juose ireikt reikalavim turin. Dl taikos sutarties turinio Nagrinjamu atveju teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, taiau, naudodamasis proceso atnaujinimo institutu, kasatorius j ginija. Sprendiant gin, btina turti omenyje, kad teismui patvirtinus ali taikos sutart ji gyja res judicata gali ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, o byla ubaigiama nepriimant sprendimo dl gino esms ir ukertamas kelias pakartotiniam io gino nagrinjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, taikos sutartims galioja principas pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis), todl vienaalikai taikos sutarties atsisakyti negalima. 3K-3-404/2011 Teisj kolegija konstatuoja, kad abiem kasaciniais skundais skundiami teism procesiniai sprendimai priimti civilinse bylose, kuriose dalyvauja tos paios alys, dl tos paios vieojo tarptautinio pirkimo komisijos veiksm ir sprendim teistumo, jose nagrinjami reikalavimai tarpusavyje susij, todl byl negalima inagrinti skyrium. Atsivelgdama tai, teisj kolegija sprendia, kad civilins bylos Nr. 3K-3-404/2011 ir 3K-3-405/2011 turi bti sujungtos vien byl, o jose keliami klausimai sprstini kompleksikai vienoje kasacinje byloje, priimant vien kasacinio teismo nutart.

3K-7-152/2010 Dl neteistos teismo sudties kaip absoliutaus apeliacins instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

Kasatorius teigia, kad byl apeliacine tvarka inagrinjo neteista teismo sudtis, nes teisjos L. T. galiojimai Respublikos Prezidento 2009 m. balandio 2 d. dekretu nebuvo pratsti. ie kasatoriaus argumentai yra nepagrsti. Viena i konstitucins asmens teiss kreiptis teism (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) gyvendinim utikrinani garantij yra reikalavimas, kad byl inagrint teistos sudties teismas. io reikalavimo turin sudaro ne tik statyme sakmiai ivardyti atvejai, kai teisjui neleidiama pakartotinai dalyvauti nagrinjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nualinti (nusialinti) nuo bylos nagrinjimo (CPK 64 -66 straipsniai). Nebus teismo teista sudtis, jeigu byl inagrins (dalyvaus jos nagrinjimo procese) teisjas, kurio galiojimai bus pasibaig, arba teisjas, sulauks statyme nustatyto pensinio amiaus (Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktas). Nagrinjamos bylos atveju viena i byl apeliacine tvarka inagrinjusios teisj kolegijos teisj buvo teisja L. T., kuriai (duomenys neskelbtini) sukako 65 metai. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 teisjos L. T. galiojimai buvo pratsti, kol bus inagrintos ios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009, Nr. 2-12840/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr. 2-205-40/2009, Nr. 2-318-40/2009 ir Nr. 2-413-40/2009. Dekretas sigaliojo 2009 m. balandio 14 d. Nagrinjamoje byloje iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, kurios sudtyje buvo teisja L. T., nutart apeliacine tvarka prim 2009 m. spalio 20 d., t. y. tuo metu, kai Respublikos Prezidento 2009 m. balandio 2 d. dekretu jai buvo pratsti teisjo galiojimai, taiau i byla Dekrete nenurodyta. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija 2010 m. balandio 30 d. nutartimi kreipsi Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism su praymu iaikinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. ir 2007 m. spalio 22 d. nutarim nuostatas, susijusias su teisjo galiojimais. Konstitucinis Teismas 2010 m. birelio 30 d. sprendime, be kita ko, iaikino, kad teisjas savo galiojim pratsimo laiku gali vykdyti teisingum kaip visavertis teisjas (inter alia bti teisju, teisju praneju, kolegijos nariu) ir kitose bylose, kurios jam buvo paskirtos nagrinti po to, kai jo galiojimai buvo pratsti. Konstitucinis Teismas taip pat iaikino, kad teisjas, kurio galiojimai yra pratsti, gali vykdyti teisingum kaip visavertis teisjas (inter alia bti teisju, teisju praneju, kolegijos nariu) ir kitose bylose (kurios jam buvo paskirtos nagrinti po to, kai jo galiojimai buvo pratsti) tik tol, kol bus baigtos nagrinti Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos, kurios nebuvo baigtos nagrinti tuo metu (t dien), kai jo galiojimai buvo pratsti. Viena Dekrete nurodyt byl Nr. -93-40/2009, kurios numeris 2010 metais pakeistas Nr. 2-40-40/2010 (UAB Stog ir sien sistemos administratorius UAB Valdsita v. J. U.), ubaigta 2010 m. sausio 27 d. priimtu sprendimu (duomenys i Lietuvos teism informacins sistemos (Liteko). Tuo tarpu kasacine tvarka nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas nutart prim 2009 m. spalio 20 d. Taigi i kasacine tvarka apsksta apeliacins instancijos teismo nutartis priimta dar esant neinagrintai Dekrete nurodytai bylai. Respublikos Prezidento 2010 m. sausio 28 d. Nr. 1K-277 dekretu teisja L. T., pasibaigus galiojim laikui, atleista i iauli apygardos teismo teisjo pareig. is dekretas sigaliojo nuo 2010 m. sausio 29 d. Kasacinis teismas daro ivad, kad pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birelio 30 d. sprendimo iaikinim teisja L. T. turjo Konstitucijoje tvirtintus teisjo galiojimus vykdyti teisingum ir nagrinti i byl, todl konstatuotina, jog byl apeliacine tvarka inagrinjo teista teismo sudtis ir nra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus pagrindo naikinti apeliacins instancijos teismo nutart. Civilin byla Nr. 3K-3-109/2008 (vieojo intereso gynimas) Prokuror kreipsi teism gindama Lietuvos duj interesus reikalauta alos atlyginimo. Vieojo intereso buvim grind tuo, kad 17,7% akcij priklauso valstybei. Pra atleisti nuo viso yminio mokesio mokjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios ir apeliacins instancijos teismai atleido nuo dalies, proporcingos valst ybs akcij kiekiui, motyvuodami, kad tik tokia apimtimi yra ginamas vieasis interesas. Ginas kilo dl vieojo intereso egzistavimo, t.y. ar

kio subjekto, turinio pakankamai galimybi paiam atstovauti savo interesus, atstovavimas, gali bti laikomas vieuoju interesu. LAT nieko konkretaus nepasak, grino byl nagrinti i naujo, nurodydamas, kad turjo bti svarstoma galimyb traukti Lietuvos dujas bendraiekoviu ir pareikalauti jo sumokti ymin mokest. Esm, kad prokurorai kartais piktaudiauja galimybe ginti viej interes. Dl to Mikelnas ir nurod i nutart. Civilin byla Nr. 3K-3-144/2010 (trkum alinimas/terminai) Kasator 2009 m. gegus 18 d. pateik teismui apeliacin skund, kuriame taip pat idst praym atleisti nuo dalies yminio mokesio u apeliacin skund sumokjimo. Vilniaus miesto 3iasis apylinks teismas 2008 m. gegus 21 d. nutartimi nustat kasatorei termin iki 2008 m. birelio 1 d. apeliacinio skundo trkumams paalinti, tarp kit trkum nurodydamas ir tai, jog nesumoktas visas yminis mokestis. Kasator pateik teismui pataisyt apeliacin skund bei vl pra atsivelgti sunki jos turtin padt ir atleisti nuo dalies yminio mokesio sumokjimo arba atidti jo mokjim. Vilniaus miesto 3-iasis apylinks teismas 2009 m. birelio 26 d. nutartimi atmet kasators praymus dl yminio mokesio ir atsisak priimti apeliacin skund. Be kit tokio sprendimo argument, teismas nurod ir tai, kad kasator nesumokjo yminio mokesio, o pagrindo atleisti nuo jo mokjimo ar j atidti nra. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi i pirmosios instancijos teismo nutart paliko nepakeist. Taigi kasator praym atleisti j nuo yminio mokesio sumokjimo idst pateikdama pirm apeliacin skund, taiau teismas io praymo nesprend, o konstatavo esant trkum nesumokt vis ymin mokest. is praymas buvo nagrinjamas tik kasatorei j pateikus dar kart pataisytame apeliaciniame skunde. Teisj kolegija konstatuoja, kad toks teiss norm, reglamentuojani procesini dokument trkum, susijusi su yminio mokesio mokjimu, alinimo tvark, taikymas yra ydingas ir nepagrstai apribojo kasators teis apeliacij. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dal, jei procesiniai dokumentai neatitinka j formai ir turiniui keliam reikalavim arba nesumoktas yminis mokestis, teismas turi nustatyti pakankam termin trkumams paalinti. Taigi teismams konstatavus, jog nra pagrindo atleisti kasator nuo yminio mokesio dalies mokjimo ar j atidti, turjo bti nustatytas protingas terminas iam mokesiui sumokti. Tuo tarpu nagrinjamu atveju kasatorei pateikus pirm apeliacin skund teismai nenagrinjo jos praymo atleisti nuo yminio mokesio dalies, pirm kart is praymas inagrintas skundiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas, o skundas grintas kasatorei. Dl tokios teism klaidos kasatorei realiai nebuvo sudarytos slygos sumokti ymin mokest, t. y. nebuvo objektyvi galimybi itaisyti teism konstatuot apeliacinio skundo trkum. Tais atvejais, kai terminas nustatomas paymint tiksli kalendorin dat, nurodyta data ir laikoma paskutine termino diena. Taiau i taisykl negali bti taikoma pernelyg formaliai, nes termino nustatymas tikslia kalendorine data priklauso ir nuo j nustatanio asmens apdairumo. iuo atveju, teismui paskutine termino diena nustaius etadien, susidar situacija, kai paskutin nustatyto termino dien kasator negalt atlikti reikiam procesini veiksm, nes tai ne darbo diena. Pripastant, kad tai vis tiek yra paskutin diena procesiniam veiksmui atlikti, nepagrstai sutrumpinamas teismo nustatytas terminas. Dl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei siningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), turi bti laikoma, kad galioja CPK 74 straipsnio 5 dalies taisykl ir paskutine termino diena laikytina pirma po nustatytos kalendorins datos esanti darbo diena. Civilin byla Nr. 3K-3-279/2009 (vieojo intereso gynimas) Prokuroras kreipsi teism reikalaudamas pripainti negaliojania sutart, kuria privatizuotas ems sklypas, taikyti restitucij. Pirmosios instancijos teismas iekin tenkino. Apeliacinis sprendim panaikino ir perdav i naujo nagrinti pirmos instancijos teismui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojamoje teism praktikoje pabriama, kad tinkamas valstybs institucij ir pareign funkcij vykdymas yra vieojo intereso dalis, nes jeigu valstybs

institucija ar pareignas paeidia statym arba kit teiss akt, pakertamas piliei pasitikjimas valstybe, kartu paeidiamas ir vieasis interesas, kad valstybs institucij veikloje bt utikrintas teistumas ir jos tarnaut monms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) Nagrinjamoje byloje suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi proceso dispozityvikumo principu, galjo savo iniciatyva apsksti ginijamus aktus ir sandorius. I prijungtos civilins bylos Nr. 2-933-592/2007 matyti, kad atsakovas A. G. reik iekin, kuris Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2007 m. birelio 12 d. nutartimi buvo paliktas nenagrintas, nes nebuvo itaisyti nustatyti trkumai, t. y. iekinys nepateiktas kaip vieningas dokumentas (T. 2, b. l. 61). Vadovaudamasis CPK 143 straipsnio nuostatomis Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismas 2007 m. birelio 12 d. nutartimi atsisak priimti treiojo asmens S. V. prieiekin. Teisj kolegija paymi, kad ali ginas dl valstybins ems 301 kv. m privatizavimo tsiasi nuo 1995 m., todl kyla klausimas dl teismins gynybos efektyvumo. Atsivelgiant tai, kad nagrinjamu atveju kompetentingos valstybs ir savivaldybs institucijos nebendradarbiaudamos tarpusavyje, veik skirtingai, prim sprendimus, kurie besitsianio ali gino neisprend, prokurorui atsirado pagrindas kreiptis teism CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu, siekiant utikrinti teismins gynybos efektyvum ir pasiekti teisin taik byloje. Paymtina, kad prokuroras, kaip taisykl, neturi teiss kitis privai asmen gin, taiau teismas visais atvejais turi patikrinti, ar nra paeidiamas vieasis interesas. Nagrinjamu atveju Vilniaus apskrities virininko administracija, neatsivelgdama Vilniaus rajono apylinks teismo 1995 m. kovo 17 d. sprendim ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegus 25 d. sprendim Nr. 1050V, prim ginijam sprendim vadovaudamasi tik atsakovo A. G. pateiktais dokumentais, kurie nebuvo pakankami. Toks sprendimas uvilkino ali gino isprendim ir taip paeid viej interes. Dl to teisj kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo ivada, konstatuoja, kad ioje byloje prokuroras pagrstai reik iekin vieajam interesui ginti CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu. Civilin byla Nr. 3K-3-307/2009 (proceso atnaujinimas) Pareikjas kreipsi teism praydamas nustatyti juridin reikm turint fakt, kad jis nuosavybs teise valdo gyvenamj nam. Teismas parekim patenkino (2001 m.) 2008 m. prokuroras kreipsi teism praydamas atnaujinti praleist termin praymui dl proceso atnaujinimo pateikti ir proces atnaujinti dl naujai paaikjusi aplinkybi. Terminas buvo atnaujintas. LAT: Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aikinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis praymo atnaujinti proces padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimyb. Kita vertus, Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama ir tai, kad, esant iskirtinms, netoleruotinoms teisinms situacijoms, gyvendinant Lietuvos Aukiausiojo Teismo kompetencij aikinti ir taikyti statymus bei kitus teiss aktus, kasacinio teismo teisj kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti emesnij instancij teism teis priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleist CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyt termin. Nagrinjamoje byloje susiklosiusi teisin situacija vertintina kaip iskirtin ir netoleruotina, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2001 m. birelio 25 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad I. D. nuosavybs teise valdo nam, esant (duomenys neskelbtini), buvo taps nuosavybs teis nekilnojamj turt patvirtinaniu dokumentu asmeniui, kurio nuosavybs teis turt pagal galiojusias teiss normas buvo pasibaigusi ir su kuriuo buvo tinkamai atsiskaityta. ios aplinkybs pareikjo I. D. teisi permjas L. D. proceso atnaujinimo metu nekvestionavo. Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teismai tinkamai vertino byloje susiklosiusi teisin situacij kaip pakankam pagrind atnaujinti bylos nagrinjimo proces po to, kai yra sujs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkeri met termin. Civilin byla Nr. 3K-3-319/2009 (vieasis interesas) Dl prokuroro teiss pareikti iekin ir vieojo intereso nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo procese Pagal kasacinio teismo jurisprudencij CPK 49 straipsnio 1 dalies svoka vieasis interesas turi bti aikinama atsivelgiant statym leidjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. statym

leidjas, suteikdamas teis prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieasis interesas, nepateik vieojo intereso sampratos. Tai reikia, kad statym leidjas viej interes supranta plaiai ir suteikia prokurorui teis sprsti, yra konkreiu atveju vieasis interesas inicijuoti civilin byl ar ne. Galutinai apie vieojo intereso buvim ar nebuvim sprendia teismas, nagrinjantis civilin byl, ikelt pagal prokuroro iekin (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutart civilinje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2006 m. balandio 19 d. nutart civilinje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutart civilinje byloje Utenos rajono apylinks prokuratros vyriausiasis prokuroras v. P. . ir kt., bylos Nr. 3K -3494/2008; 2009 m. birelio 26 d. nutart civilinje byloje Vilniaus miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities virininko administracija, bylos Nr. 3K-3-279/2009). Nagrinjamoje byloje iauli apygardos vyriausiasis prokuroras kreipsi teism, praydamas pripainti negaliojaniais Kauno virininko administracijos 1996 m. gruodio 12 d. priimtus administracinius aktus dl nuosavybs teisi atkrimo, nurods, kad ie priimti paeidiant 1991 m. birelio 18 d. statymo Nr. I-1454 Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg (toliau 1991 m. birelio 18 d. statymas) 9, 10 straipsni nuostatas, t. y. nesant savininko nuosavybs teis neginytinai rodani dokument. Nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas nors i dalies panaikinti neteisto nuosavybs atmimo padarinius, grinti buvusiems savininkams neteistai nacionalizuot ar kitaip nusavint j turt ir taip apginti paeist j nuosavybs teis. Okupacijos metu vykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomenini santyki pokyiai lm tai, kad, Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. statymu Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo paskelbus iki okupacijos buvusi nuosavybs teisini santyki tstinum, savaime jie nra atkuriami nuosavybs teisi atkrimas vyksta specialiai iam procesui skirt (adhoc) vieosios teiss norm nustatyta tvarka ir slygomis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybs teisi atkrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostat yra vieasis interesas (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. balandio 24 d. nutart civilinje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutart civilinje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjio 1 d. nutart civilinje byloje Varnos rajono savivaldyb v. . S. ir kt., bylos Nr. 3K 3-297/2008; kt.). Nuosavybs teiss atkuriamos tiems asmenims, kuri jos buvo paeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mir kitiems specialiajame statyme nurodytiems asmenims, kuri teiss yra ivestins i buvusio savininko teisi. Kai nuosavybs teis atkuriama asmeniui, kuris tos teiss neturjo, toks nuosavybs teiss atkrimas yra neteistas, nes prietarauja imperatyviosioms specialiojo statymo nuostatoms, kad nuosavybs teiss gali bti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat paeidia viej interes (r., pvz., 2008 m. rugpjio 1 d. nutart civilinje byloje Varnos rajono savivaldyb v. . S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; kt.). Nagrinjamu atveju iekinio pagrindu nurodytos aplinkybs i esms reikia tai, kad prokurorui pagal surinktus duomenis kilo abejoni, ar Kauno virininko administracijos gruodio 12 d. administraciniais aktais nuosavybs teis em atkurta tam asmeniui, i kurio ji buvo nacionalizuota. Taigi nagrinjamu atveju prokuroras, manydamas, kad yra paeistos nuosavybs teisi atkrim reglamentuojanio statymo imperatyviosios nuostatos atkurti nuosavybs teis tik buvusiam savininkui, turjo teis kreiptis teism, remdamasis vieojo intereso gynimu (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, CPK 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratros statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teisj kolegija paymi, kad tai, paeistas konkreiu atveju prokuroro nurodytas vieasis interesas ar ne, kiekvienu atveju nustato teismas, analizuodamas konkreios bylos aplinkybes ir aikindamas bei taikydamas ioms aplinkybms teiss normas. Civilin byla Nr. 3K-3-333/2009

Valstybin vartotoj teisi apsaugos inspekcija kreipsi teism gindama viej interes ir reikalaudama pripainti tam tikras draudimo bendrovs patvirtint taisykli nuostatas nesiningomis ir pareigoti atsakov jas pakeisti. Gino nagrinjimo metu taisykls buvo pakeistos, todl pirmos ir apeliacins instancijos teismai pasak, kad vieojo intereso ia nra. LAT pasak, kad vieasis interesas egzistuoja ir tuo atveju, jei taisykls yra pakeistos, nes taikant statymo galiojimo laike princip, gali bti asmen, kuriems taikomos jau negaliojanios taisykls. Kadangi VVTAI gyn tik vieno vartotojo interesus, nepateik duomen apie tai, kokiems kitiems asmenims yra taikomos negaliojanios taisykls, LAT pasak, kad vieojo intereso ia nra, o vartotojas kurio interesus atstovavo VVTAI, gali pats juos apginti pareikdamas savarankik iekin. Civilin byla Nr. 3K-3-578/2007 Generalinis prokuroras kreipsi teism reikalaudamas pripainti negaliojaniu Vilniaus apskrities virininko sprendim, kuriuo atkurtos nuosavybs teiss (asmens, kuriam atkurtos nuosavybs teiss, kalts nebuvo). Sprendimas priimtas 2000 m., teism kreipsi 2007 m., o statyme nustatytas sutrumpintas 30 d. iekinio senaties terminas tokiems sprendimams sksti. LAT: 1. Iekinio senaties termino eiga pradedama skaiiuoti ne nuo akto primimo, o nuo to momento, kai prokuroras surenka pakankamai duomenis apie tiktin vieojo intereso paeidim (jei delsia tada jau svarbu, kada duomenys turjo ir galjo bti surinkti). 2. Tam tikrais atvejais gali reikti atrasti ne tik vieojo ir privataus interes pusiausvyr, o tiesiog nustatyti keli viej interes pusiausvyr arba rinktis, kurio vieojo intereso gynyba konkreiu atveju yra prioritetin. LAT mano, kad nuosavybs teisi atkrimas tiems asmenims, kurie jas turjo, o ne tiems, kurie toki teisi turjimo nerod statymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis vieasis interesas lyginant su civilini santyki stabilumo ir apibrtumu . Civilin byla Nr. 3K-7-229/2007 (vieasis interesas/vindikacija) Prokuroras pra pripainti nekilnojamojo turto nuosavybs teiss registracij, pripainti negaliojaniu jo perleidimo tretiesiems asmenims sandorius (perleista vienam, tas perleido dar kitam, etc.), grinti nekilnojamj daikt valstybei. Iplstin teisj kolegija nurodo, kad LDPS ir UAB Tertius sutartis pripaintina negaliojania CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pardavjui nepriklausanio daikto pardavimas. Pripainus pirkimo-pardavimo sutart negaliojania nurodytu pagrindu, parduoto daikto grinimo savininkui klausimas turi bti sprendiamas taikant vindikacijos taisykles, nustatytas CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Taikant CK normas, jos turi bti aikinamos atsivelgiant CK sistem ir struktr (CK 1.9 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dmesys tai, kad CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuoroda teiss normas, reglamentuojanias daikto ireikalavim i siningo gijjo, t. y. ribot vindikacij. Atsivelgiant tai, kad CK nustatyta ne tik ribota, bet ir neribota vindikacija, esant nesiningam nekilnojamojo daikto gijjui, CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi bti taikoma j sistemikai aikinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kur i nesiningo gijjo nekilnojamasis daiktas ireikalaujamas visais atvejais. Iplstin teisj kolegija nurodo, kad nagrinjamoje byloje svarbiausias teiss klausimas yra pirkj UAB Tertius, G. D. ir UAB Stenrosus siningumas gyjant ginijamas patalpas ir statinius pirkimopardavimo sutartimis, t. y. ar apeliacins instancijos teismas atsivelg teisinius reikalavimus, keliamus asmens siningumui. Iplstin teisj kolegija, inagrinjusi apeliacins instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remdamasis teismas pripaino atsakovus nesiningais gijjais, konstatuoja, kad ie motyvai yra teisikai pagrsti, t. y. atsakov siningumas vertintas, vadovaujantis teisiniais reikalavimais. Sprsdamas UAB Tertius, G. D. ir UAB Stenrosus siningumo klausim, apeliacins instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gegus 15 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-3-238/2006, suformuota taisykle, kad jeigu civilini teisi ir pareig gijjas inojo ar turjo inoti apie galim administracinio akto prietaravim statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo siningumu. Pabrtina tai, kad apeliacins instancijos teismas teisingai pripaino atsakovus nesiningais, nes

jie neatkreip dmesio tai, kad ginijamus nekilnojamuosius daiktus gyja i asmens, neturinio teiss j perleisti. Teisj kolegija nesutinka su kasacini skund argumentais, kad atsakov siningum reikia vertinti tik pirkimopardavimo sutari sudarymo metu. Prieingai, iplstins teisj kolegijos nuomone, visais atvejais btina atsivelgti faktines sandorio sudarymo aplinkybes, gijj teisin status, tarpusavio santykius, j subjektyvias savybes, veiklos specifik, sigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties ali elges iki ir po jos sudarymo, sigyjamo turto kain, vert, pirkimopardavimo sutari sudarymo laik ir kitas konkreioje situacijoje reikmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais. I apeliacins instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino atsakov siningum, laikydamasis rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli, suformuluot CPK 176 185 straipsniuose, atsivelgdamas sutari sudarymo laik, atsakov inojim ir turjim inoti apie teiss aktuose nustatytus draudimus perleisti LDPS patikjimo teise valdom turt, apie Konstitucinio Teismo 2002 ir 2003 met iaikinimus. Teismas taip pat atsivelg UAB Tertius ir G. D. sudaryt beprocent paskolos sutart, kuri UAB Tertius panaudojo ginijamam turtui sigyti, tai, kad G. D. buvo UAB Tertius akcininkas, kad G. D. skubos tvarka (per 11 dien) registravo savo nuosavybs teis ginijamus pastatus, kad UAB Stenrosus buvo registruota t pai dien, kad teismui aretavus ginijam turt UAB Stenrosus skubos tvarka pateik praym registruoti savo nuosavybs teises, kad po dviej dien UAB Stenrosus visos akcijos perleistos usienio kapitalo monei, taip pat kad UAB Stenrosus steigimo sutartyje nenumatytas nekilnojamojo turto pirkimas kaip bendrovs steigimo tikslas, kad G. D. ir UAB Stenrosus ginijamus pastatus ir statinius gijo po Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsjo 30 d. nutarimo, kuriame konstatuota, jog profsjung valdomas turtas yra valstybs nuosavyb, primimo. ios apeliacins instancijos teismo nustatytos faktins aplinkybs patvirtina, kad atsakovai ne tik inojo apie teiss aktuose numatytus draudimus perleisti gino turt, bet ypatingos skubos slygomis perleidinjo didels verts gino turt, siekdami ivengti neigiam pasekmi savo atvilgiu ir todl nelaikytini siningais gijjais (CK 4,96 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsni 1, 2 dalys). 3k-3-577/2005 Iekovas pra teismo pripainti galiojania sutart, kuria pirko, o atsakovas pardav patalpas ir pareigoti atsakov perduoti jam ias patalpas. Pirmos instancijos teismas iekin tenkino, apeliacins - sustabd civilin byl iki bus isprsta civilin byla dl atsakovo juridinio asmens organo sprendim pripainimo negaliojaniais. Iekovas pateik kasacin skund. LAT paymjo, kad pagrindas sustabdyti byl pagal CPK 163 str. 3 p. yra tada, kai tarp nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje byloje yra prejudicinis ryys. Taigi, iuo atveju btina isiaikinti prejudicinio ryio egzistavim (galim egzistavim). Taiau apie prejudicinio ryio egzistavim galima sprsti tik kai kita byla jau ikelta. Ketinimas pareikti iekin ar iekinio isiuntimas teismui dar nereikia, kad kita civilin byla bus ikelta, nes CPK nustatytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti iekin. Kadangi pagal CPK iekinio primimo klausim teismas isprendia priimdamas rezoliucij, is procesinis veiksmas laikomas bylos iklimu. Tik po io procesinio veiksmo galima teigti, kad yra ikelta civilin byla ir yra pagrindas sprsti dl prejudicinio ryio tarp byl ir nagrinjamos bylos sustabdymo btinumo. Taigi nagrinjamu atveju nesant duomen, jog pateiktas iekinys dl atsakovo organ sprendim pripainimo negaliojaniais yra priimtas, apeliacins instancijos teismas neturjo pagrindo sustabdyti civilins bylos nagrinjimo. LAT apeliacin nutart panaikino.

3k-3-252/2006 Iekovas pateik teismui praym sustabdyti bylos nagrinjim, kol bus priimtas ETT sprendimas byloje Nr.32295/2005. Iekovas nurod, kad jis pateik pareikim prie LR, nes mano, kad teismo procesas nebuvo siningas. Pirmos instancijos teismas praym tenkino, apeliacins - atmet.

LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai nusprend, kad sustabdyti i civilin byl nebtina. Iekovo pareikimas ETT dar nra priimtas nagrinti i esms, be to, ETT primus ir patenkinus iekovo pareikim, i civilin byl bus galima atnaujinti. LAT apeliacin nutart paliko nepakeist. 3k-3-355/2006 Iekovas pareik teisme iekin atsakovui dl jo atleidimo i darbo pripainimo neteistu ir su darbo santykiais susijusi imok priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu u aki iekin tenkino i dalies. Nagrinjant apeliacin skund, atsakovui buvo ikelta bankroto byla, todl apeliacins instancijos teismas emesns instancijos teismo sprendimpanaikino, civilin byl sustabd bei perdav j nagrinti bankroto byl nagrinjaniam teismui. CPK 163 str. 5 p. yra tvirtintas privalomas civilins bylos sustabdymo pagrindas, t.y. kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Taiau iuo pagrindu negali bti sustabdyta ir perduota mons bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui ta civilin byla, kurioje yra priimtas, bet dar nesiteisjs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinjama apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju, ji bendra tvarka inagrinjama apeliacins instancijos ar kasaciniame teisme, o bankroto ir restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui perduodamas statymo nustatyta tvarka iduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 str. 3 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendim byloje pagal iekovo iekin prim 2005-02-09, o bankroto byla atsakovui buvo ikelta tik 2005-08-18, apeliacins intancijosteimas nepagrstai sustabd byl CPK 163 str. 5 p. numatytu pagrindu bei perdav j atsavoko bankroto byl nagrinjaniam teismui, todl ji buvo grinta jam nagrinti i naujo. LAT panaikino apeliacins instancijos teismo priimtas nutartis ir perdav byl nagrinti tam paiam teismui i naujo. 3k-3-660/2006 Iekovas kreipsi teism, praydamas pripainti sandor dl skolos grinimo atsakovui negaliojaniu, nurodydamas, kad sandor piktavalikai sudar iekovo direktorius su atsakovo direktoriumi ir taip prived iekov prie bankroto. Pirmosios instancijos teismas iekin patenkino, apeliacins instancijos teismas bylos nagrinjim sustabd, kol bus baigta nagrinti kita byla dl iekovo atsiskaitymo su atsakovu pagal rangos sutart. LAT konstatavo, kad bylos sustabdymas tol, kol bus inagrinta kita byla, reikia, kad bylos negalima inagrinti iki galo, kadangi teismui, nagrinjaniam i byl, reikalingi faktai, kurie nustatinjami kitoje byloje ir kuri byl nagrinjantis teismas pats negali nustatyti. Bylos nagrinjimo sustabdymo tikslas yra siekis ivengti prietaring sprendim tarpusavyje susijusiose bylose bei laikytis bylos koncentruotumo ir ekonomikumo principo. Privalomas bylos nagrinjimo sustabdymas yra taikomas tuomet, kai kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj, prejudicin ar privalomj gali sustabdytai bylai. Tai, ar kitoje byloje nustatyti faktai turs teisin reikm sustabdytai bylai, ex officio nustato teismas, atsivelgdamas faktines bylos aplinkybes. iuo atveju apeliacins instancijos teismas nustat, kad, sprendiant gin, yra reikmingi faktai, kurie susij su gino dl atsiskaitymo pagal rangos sutart tarp i ali inagrinjimu. Taigi apeliacins instancijos teismas pagrstai ir teistai sustabd bylos nagrinjim. LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo sprendim. 3k-3-25/2010 Iekovas pra pripainti, kad atsakovas, vieame susirinkime paskelbdamas tikrovs neatitinkanius teiginius apie tai, jog iekovas teria aplink, nuodija mones, vykdo cheminius ipuolius ir pan., paemino iekovo dalykin reputacij, bei priteisti 10000 Lt neturtins alos atlyginim. Pirmosios instancijos teismas iekin atmet, o apeliacins instancijos teismas byl sustabd iki bus inagrinta byla pagal iekovo iekin televizijos kompanijai dl identik duomen paskelbimo televizijos laidoje. Iekovas pateik kasacin skund.

LAT paymjo, kad CPK 163 str. 3 p. tvirtintas privalomojo civilins bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje civilinje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turs tiesiogin teisin reikm priimant teismo sprendimnagrinjamoje byloje. Kita vertus, jeigu teismas visus teisikai reikmingus faktus gali nustatyti nagrinjamoje byloje, kai tarp byl nra tiesioginio teisinio ryio, nra pagrindo stabdyti bylos, juo labiau, kad sustabdius byl, usitsia teismo procesas ir gali kilti grsm asmens teisei greit bylos inagrinjim per proting laik. Apeliacins instancijos teismo nutartyje visikai nepasisakyta dl to, koks yra (bus) nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje civilinje byloje prejudicinis ryys, nedstoma joki argument, kodl negalima nagrinti ios bylos, kol nebus inagrinta kita civilin byla, todl nutartyje nesant motyv (CPK 331 str. 4 d.), konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). LAT apeliacins instancijos teismo nutart panaikino. 3k-3-52/2010 Iekovas inuomojo atsakovui negyvenamsias patalpas, taiau atsakovas u nuom atsiskait tik i dalies, todl iekovas pra priteisti nesumokt nuomos mokesio dal bei delspinigius. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai iekin tenkino. Atsakovas pateik kasacin skund. LAT konstatavo, kad teismo praneimas apie apeliacins instancijos teismo posd buvo isistas alims j procesiniuose dokumentuose nurodytais fakso numeriais, ir nors atsakovas teismo posdyje nedalyvavo, bet teismas negavo joki duomen, kad praneimas apie posd jam nebu vo teiktas, byloje nebuvo informacijos apie susisiekimo su atsakovu duomen pasikeitim, todl atsakovas, vykdydamas savo procesin pareig rpintis procesu, turjo galimyb suinoti apie teismo posd, o teismas, tinkamai informavs alis, nepaeid atsakovo teiss bti iklausytam. Nors atsakovas pra stabdyti bylos nagrinjim, kol bus inagrinta kita byla, kurioje jis ginija ali sutart dl dalies nuomojam patalp pardavimo, taiau tarp nagrinjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje atsakovo iekovui ikeltoje byloje nra tiesioginio prejudicinio ryio, nes n vienoje i byl neginijama nuomos sutartis, i kurios kyla atsakovo pareiga mokti nuomos mokest iekovui, todl stabdyti byl nra pagrindo. LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart. 3k-7-260/2005 Iekovas, atsakovo akcininkas, turintis 45,22 proc. vis bendrovs akcij, pra ikelti atsakovui bankroto byl. Jis nurod, kad atsakovui buvo suteikta paskola, kuri buvo naudojama ne pagal paskirt, todl bankas pareikalavo j grinti. Kadangi atsakovas nurod negalintis vykdyti reikalavimo, iekovo manymu, tai patvirtino jo nemokum. Apeliacins instancijos teismas patenkino atsakovo praym ir sustabd byl kol bus inagrinta civilin byla pagal atsakovo iekin jam paskol suteikusiam bankui ir kitiems asmenims dl alos atlyginimo. LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas, sprsdamas bankroto bylos sustabdymo klausim, padar pagrst ivad, kad teismo priimtas sprendimas civilinje byloje pagal atsakovo iekin bankui ir iekovui dl paskolos sutarties dalies bei jos nutraukimo pripainimo negaliojaniais turs prejudicin gali ar rodomj reikm atsakovo bankroto byloje. Btent i byloje dalyvaujani asmen pateikt rodym matyti, kad faktai, susij su atsakovo nemokumu ir praneimu kreditoriui apie sipareigojim vykdymo negalimum, bus svarstomi nurodytose civilinse bylose ir ios bylos turi ry su bankroto byla. Todl negalima sutikti su iekovo argumentais dl bankroto bylos vilkinimo, nes apeliacins instancijos teismas buvo aktyvus rinkdamas rodymus, siek isiaikinti aplinkybes dl bankroto bylos iklimo slyg buvimo ar nebuvimo ir todl skyr byloje teismo finansin ekonomin ekspertiz bei sustabd bylos nagrinjim ekspertizs atlikimo laikui, o nustats fakt, kad bankroto bylos iklimas yra susijs su kit civilini byl nagrinjimu, teistai ir pagrstai bylos nagrinjim sustabd. LAT apeliacin nutart paliko nepakeist. 3k-7-564/2006

Iekovai kreipsi teism praydami ikelti atsakovui bankroto byl. Pirmosios instancijos teismas, sprsdamas bankroto bylos iklimo klausim, nutartimi j sustabd, kadangi atsakovas kitose civilinse bylose pareik iekovams iekinius, ginydamas savo skolininius sipareigojimus. Apeliacins instancijos teismas mint nutart panaikino, motyvuodamas tuo, kad bankroto bylos iklimo stadijoje jos nagrinjimas negali bti stabdomas. CPK normose yra nustatyti civilins bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant ikeltai civilinei bylai, o taip pat ir bankroto bylai. moni bankroto procedras nustataniamemoni bankroto statyme nra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iklimo klausimo nagrinjimas gali btis sustabdomas. Nagrinjamoje byloje atsakovas pra sustabdyti btent bankroto bylos iklimo klausimo svarstym iki bus kitose bylose inagrinti kreditorini reikalavim, kuriais grindiamas iekinys dl bankroto bylos iklimo, pagrstumas. Tokiu atveju, bankroto bylos iklimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi bti nagrinjamas i esms ir, teismas vertins nustatytas aplinkybes, privalo priimti sprendim arba ikelti bankroto byl, arba atsisakyti j kelti, priklausomai nuo to, ar yra nustatomos faktins aplinkybs ir duomenys, kurie atitinka moni bankroto statymo 9 str. 5 d. nustatytus pagrindus, esanius pakankamais ikelti bankroto byl, taip pat patikrinus ar nra minto statymo 10 str. 3 d. nurodyt beslygini atsisakymo kelti bankroto byl pagrind. Todl atsakovo kitose civilinse bylose pareikt iekini nagrinjimas nelaikytinas klitimi isprsti bankroto bylos iklimo klausim, nors ir btina atsivelgti tai, kokia tak mons nemokumo bsenai turi ginijami kreditoriniai reikalavimai. LAT kasacin proces nutrauk.

Civilin byla Nr. 3K-3-61/2006 Atsakomyb didesnio pavojaus altinio valdytojui atsiranda be kalts ir ji taikoma visais atvejais, iskyrus nenugalimos jgos ir nukentjusiojo tyios bei didelio neatsargumo. Siekiant isiaikinti nenugalimos jgos ar nukentjusiojo tyios bei neatsargumo atvejus, nra pagrindo laukti ikeltos baudiamosios bylos inagrinjimo ir iuo pagrindu stabdyti civilin byl. Tik nustaius, kad nagrinjamojoje byloje netaikytinas CK 6.270 straipsnis (CK 6.270 straipsnis reglamentuoja atsakomyb u didesnio pavojaus altini padaryt al), o taikytinos kitos civilin atsakomyb reglamentuojanios teiss normos, kuri taikymui btina nustatyti baudiamojon atsakomybn patraukt fizini asmen kalt, bt pagrindas stabdyti civilins bylos nagrinjim. Civilin byla Nr. 3K-3-71/2006 Dl likviduoto juridinio asmens procesini teisi permimo Iekovas kreipsi su iekiniu teism ir pra priteisti i atsakovo 184 759,50 JAV dolerio ir 16 635,34 Latvijos lato nuostoli atlyginim (dl neteistai nutrauktos distribucijos sutarties). Iekovas su Banku sudar Perdavimo sutart, kuria neatlygintinai perdav Bankui reikalavimo teis pagal visas pretenzijas skolininkams, neatsivelgiant j pagrind, nuostatas ir slygas. CPK 163 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad, pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo bylos alis, jeigu atsivelgiant gino teisnius santykius yra leidiamas teisi permimas, teismas privalo sustabdyti byl. Apeliacins instancijos teismas, gavs praneim apie iekovo likvidavim ir iregistravim i Latvijos moni registro, bylos nesustabd, bet iekovo teisi permimo klausim isprend remdamasis dviem turtins teiss reikalavimo teiss atsakov perleidimo sutartimis. Kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas padar procesins teiss paeidim, turjus takos neteistos nutarties primimui (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje yra duomenys, kad iekovas likviduotas dl bankroto, likvidavimas vyko teismo sprendimo pagrindu. Teismas turjo patikrinti, ar likvidavimo aktuose nra duomen, kam atiteko likviduojamos mons turtas ir turtins teiss, koks turtas nuraomas, koks turtas ar turtins teiss, padengus siskolinimus, lieka bendrovs akcininkams. Bankas, pripaintas bankrutuojanios bendrovs kreditoriumi, byl nestojo dl per dideli ilaid, palyginti su pretenzijos skolininkui suma. Btina isiaikinti, ar Banko pretenzijos nebuvo patenkintos i kit bendrovs skolinink.

Apeliacins instancijos teismas, sprsdamas apie reikalavimo teiss pagal pretenzij atsakovui priklausym Bankui turjo patikrinti, ar Bankui i teis iliko, ar nepasikeit jos turinys. Bankui reikalavimo teiss pagal pretenzijas iekovo skolininkams buvo perleistos ne negrtamai, bet tik tokia apimtimi, kokia reikalinga padengti skol Bankui. Skol grinus, Bankas sipareigojo reikalavimo teis pagal visas galiojanias pretenzijas grinti iekovui. Atsivelgiant tokias sutarties nuostatas, byloje esant duomen, kad iekovas likviduotas, t. y. turjo bti galutinai nusprsta dl bendrovs turto ir turtini teisi paskirstymo mons kreditoriams, akcininkams, teismas turjo patikrinti, ar Bankui iliko reikalavimo teis atsakov pagal Perdavimo sutart, nes i aplinkyb reikminga sprendiant dl galimo iekovo teisi permimo civilinje byloje. Jeigu reikalavimo teiss Bankui neiliko, apie tai, atsivelgiant iekovo stat nuostatas, turjo bti praneta kitiems asmenims, turintiems teis j perimti (kreditoriams, kuri sra pateik likvidatorius, akcininkams). Civilin byla Nr. 3K-3-238/2006 Byl nagrinj teismai nustat, kad iekovas su atsakovais buvo sudars visikos materialins atsakomybs sutartis. Pirmosios instancijos teismas iekovo iekin atmet, konstatavs, kad iekovas nerod atsakov kalts. Apeliacins instancijos teismas, nustats, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, civilins bylos nagrinjim sustabd iki procesinio sprendimo baudiamojoje byloje siteisjimo. Tiek teiss doktrinoje, tiek teism praktikoje pripastama, kad civilins bylos nagrinjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryys, jog pirmosios bylos negalima nagrinti tol, kol nebus inagrinta kita byla. Toks ryys yra tada, kai tarp byl yra prejudicinis ryys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taiau prejudicin gali turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucij procesiniai dokumentai. iuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. kol kas nra baudiamosios bylos, kuri bt nagrinjama teisme baudiamojo proceso tvarka. Dl to iuo atveju CPK 163 straipsnio 3 punktas buvo taikomas netinkamai, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinjim. Teisj kolegija taip pat konstatuoja, kad i bylos mediagos matyti, jog su atsakovais yra sudarytos visikos materialins atsakomybs sutartys. Tai reikia, kad atsakovams yra taikytinas DK 255 straipsnio 3 punktas. Yra atsakov veiksmuose nusikaltimo poymi ar ne, iuo atveju reikms neturi. Teisinis pagrindas stabdyti bylos nagrinjim bt tik tuo atveju, jeigu su atsakovais visikos materialins atsakomybs sutartys nebt sudarytos, nes tokiu atveju procesiniai sprendimai baudiamojoje byloje lemt, atsakovai privalt atlyginti vis al (DK 255 straipsnio 2 punktas) arba jiems bt taikoma dalin atsakomyb (DK 254 straipsnis). Civilin byla Nr. 3K-3-250/2006 Pagal CPK 163 straipsnio 5 punkt teismas privalo sustabdyti byl, kai, j nagrinjant, paaikja, kad atsakovui, kuriam pareikti turtiniai reikalavimai, ikelta bankroto byla. O pagal CPK 626 straipsnio, reglamentuojanio privalomj vykdomosios bylos sustabdym, 3 punkt, iklus skolininkui bankroto byl, iskyrus neturtinio pobdio bylas, vykdomasis dokumentas persiuniamas bankroto byl iklusiam teismui. Civilinio proceso teiss norm, reglamentuojani bylos sustabdym, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teiss norm paeidimas, kuris reikia asmens teiss tinkam teismo proces (due process), taigi ir vieojo intereso, paeidim, kuriam esant kasaciniam teismui leidiama perengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dl i motyv ioje byloje priimti teismo procesiniai sprendimai negali bti palikti galioti. Atsivelgiant tai, kad nra galimybi paalinti padaryto proceso teiss norm paeidimo apeliacins instancijos teisme (CPK 360 straipsnis), byla perduotina nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui. Civilin byla Nr. 3K-3-252/2006 odiu, buvo paskelbtas vieas konkursas dl akcij paketo privatizavimo. Iekovas pateik paraik dalyvauti iame vieame konkurse, taiau konkurso komisija savo nutarimu iekovo paraik atmet. Iekovas kreipsi Vilniaus apygardos teism dl komisijos nutarimo pripainimo

negaliojaniu iekinys buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist. Tuomet LR Vyriausyb nusprend nutraukti mint akcij privatizavim. Iekovas Vilniaus apygardos teisme pareik iekin atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybs ir V Valstybs turto fondo, dl alos, padarytos nutraukus vie konkurs, atlyginimo. Atsakovo atstovai pra iekin atmesti, remdamiesi LAT nutartimi (dl vieo konkurso komisijos nutarimo pripainimo negaliojaniu), kuria buvo pripainta, kad iekovas i akcij privatizavimo vieo konkurso vis dlto buvo paalintas pagrstai ir teistai. Dl to nebeliko pagrindo taikyti valstybs civilin atsakomyb. Iekovas pateik praym sustabdyti bylos nagrinjim, kol bus priimtas Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas byloje Nr.32295/2005. Iekovas nurod, kad jis Europos mogaus Teisi Teismui pateik pareikim prie Lietuvos Respublik, nes mano, kad teismo procese, nagrinjant civilin byl dl vieo konkurso komisijos nutarimo pripainimo negaliojaniu, buvo paeistos pareikjo procesins teiss, teismo procesas nebuvo siningas. Iekovo teigimu, atsivelgiant tai, kad atsakovas atsiliepime iekin rmsi ta paia Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi, dl kurios iekovas kreipsi Europos mogaus Teisi Teism, ios civilins bylos nagrinjim btina sustabdyti. Europos mogaus Teisi Teismui primus iekovui palank sprendim, remtis ia kasacinio teismo nutartimi nagrinjamoje byloje tapt nemanoma. CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas turi teis sustabdyti civilin byl ne tik paskelbus atsakovo paiek, paskyrus ekspertiz, esant paskelbtai karinei padiai, jeigu bent viena bylos alis tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripasta, jog byl sustabdyti yra btina. Sustabdyti civilin byl nebtina, nes iekovo pareikimas Europos mogaus Teisi Teismui dar nra priimtas nagrinti i esms. Be to, Europos mogaus Teisi Teismui primus ir patenkinus iekovo pareikim, civilin byl galima bus atnaujinti. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkt, kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimas, nutartis ar nutarimas civilinje byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika, procesas civilinje byloje gali bti atnaujintas. Iekovas blogai aikindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkt bei 368 straipsnio 2 dalies nuostatas teigia, kad i civilin byla negals bti atnaujinta, prajus daugiau kaip penkeriems metams po Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos nutarties primimo. Taiau pagal CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas, atnaujinant byl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkeri met terminas netaikomas. Taigi Europos mogaus Teisi Teismui patenkinus iekovo praym galima bus atnaujinti proces civilinje byloje pagal iekovo iekin. Jeigu atnaujinus proces bus panaikinta LAT nutartis (dl kurios buvo kreiptsi ETT), prireikus galima bus atnaujinti proces ir ioje civilinje byloje, nes ios bylos yra susijusios (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iekovas, pats per anksti pareiks iekin, prao sustabdyti proces civilinje byloje. Toks iekovo elgesys gali paeisti atsakovo teises. Stabdant proces civilinje byloje negalima paeisti ali teisi (CPK 2, 7, 17 straipsniai). Civilin byla Nr. 3K-3-355/2006 Byla gali bti sustabdyta dl statyme numatyt objektyvi aplinkybi, kliudani isprsti civilin byl ir nepriklausani nuo byloje dalyvaujani asmen ar teismo valios. CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai, kai bylos sustabdymas yra privalomas. Vienas i j, reglamentuotas nurodyto straipsnio 5 punkte, - kai, nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Teisj kolegija konstatuoja, kad aikinant ios normos taikym nagrinjant civilines bylas nurodytu pagrindu negali bti sustabdyta ir perduota mons bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui ta civilin byla, kurioje yra priimtas, bet dar nesiteisjs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinjama apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju byla bendra tvarka inagrinjama apeliacins instancijos ar kasaciniame teismuose ir bankroto ar restruktrizavimo byl nagrinjaniam teismui perduodamas statymo nustatyta tvarka iduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 straipsnio 3 punktas).

Civilin byla Nr. 3K-3-577/2005 Civilins bylos sustabdymas tai laikinas procesini veiksm, kuriais siekiama byl isprsti i esms, atlikimo sustabdymas. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt sustabdyti byl yra pagrindas tada, kai tarp nagrinjamos teisme civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje byloje yra prejudicinis ryys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turs teisin reikm sprendimui nagrinjamoje byloje. Taigi iuo atveju btina isiaikinti prejudicinio ryio egzistavim (galim egzistavim) tarp mint byl. Taiau apie prejudicinio ryio egzistavim galima sprsti tik esant dviem byloms, t. y. kita byla jau turi bti ikelta. Ketinimas pareikti iekin ar iekinio isiuntimas teismui dar nereikia, kad kita civilin byla bus ikelta. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iekinio primimo klausim teismas isprendia priimdamas rezoliucij. is procesinis veiksmas laikomas bylos iklimu. Tik po io procesinio veiksmo atlikimo galima teigti, kad yra ikelta civilin byla ir yra pagrindas sprsti dl prejudicinio ryio tarp byl ir nagrinjamos bylos sustabdymo btinumo. Civilin byla Nr. 3K-7-564/2006 Dl iekov UAB Penki kontinentai ir UAB Penki kontinent bankins technologijos praymo palikti nenagrint atsakovo UAB Kriptonika kasacin skund, nes skund bendrovs vardu nesilaikydamas bendrovs visuotinio akcinink susirinkimo nustatyto kiekybinio atstovavimo taisykls pasira direktorius A. S. Kiekybinio atstovavimo taisykls paskirtis yra utikrinti speciali mons atstovavimo tvark iai monei sudarant sandorius (Akcini bendrovi statymo 37 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu kreiptis teism teismins paeist teisi gynybos turi teis kiekvienas suinteresuotas asmuo, turintis pagrind manyti esant paeistoms jo teisms arba teistiems interesams (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Juridini asmen bylas teisme veda j organai ar dalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnio 1 dalis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnis). Udarosios akcins bendrovs santykiuose su kitais asmenimis bendrovs vardu vienvaldikai veikia bendrovs vadovas (Akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 6 dalis), taigi bendrovs administracijos vadovui, kaip bendrovs generaliniam galiotiniui, nra reikalingas specialus galiojimas. Ar tuo atveju, jeigu mon yra uginijusi sandorius, i kuri kyla kreditori reikalavimai, moni bankroto statymo nustatyta tvarka gali bti sprendiamas tokios mons nemokumo nustatymo ir bankroto bylos iklimo iai monei klausimas, ar io klausimo nagrinjimas turi bti sustabdomas iki bus patikrintas sandori teistumas kitose nagrinjamose bylose? Bankroto bylos nagrinjamos pagal io Kodekso taisykles, iskyrus iimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos statymai. Taisykl, analogika idstytai CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatyta ir moni bankroto statymo 10 straipsnio 1 dalyje: bankroto bylos ikeliamos ir nagrinjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta gino teisenos tvarka, iskyrus io statymo nustatytas iimtis. moni bankroto procedras nustataniame moni bankroto statyme nra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iklimo klausimo nagrinjimas gali bti sustabdomas. Analogikai ir CPK nra nustatyta norm apie civilins bylos iklimo klausimo nagrinjimo sustabdym. Esant tam tikroms klitims, kurios paduodant iekin gali bti paalintos, CPK yra numatytas iekinio trkum alinimo institutas (CPK 115 ir 138 straipsniai), taiau civilins bylos iklimo klausimo sustabdymas nenumatytas nei CPK, nei moni bankroto statyme. Kai bankroto byla monei dar neikelta bankroto bylos iklimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi bti nagrinjamas i esms ir, teismui vertinus nustatytas aplinkybes, reikt priimti sprendim arba ikelti bankroto byl, arba atsisakyti j kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitikt moni bankroto statymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esanius pakankamais ikelti bankroto byl tokiai monei, ir teismui patikrinus, ar egzistuoja moni bankroto statymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti beslyginiai atsisakymo kelti bankroto byl pagrindai. Iekini kitose bylose nagrinjimas nra klitis isprsti bankroto bylos iklimo klausim, jeigu tai neatima galimybs teismui patikrinti moni bankroto statyme nustatytus bankroto bylos iklimo pagrindus. Taiau visais atvejais teismas, sprsdamas bankroto bylos iklimo klausim ir vertindamas mons mokum turi atsivelgti tai, koki tak mons nemokumo bsenai turi tokios mons pareikti iekiniai.

CPK 165 straipsnyje apeliacinio apskundimo dalyku, o inagrinjus apeliacine tvarka, ir kasacinio apskundimo dalyku gali bti tik nutartys, kuriomis yra sustabdytas ikeltos civilins bylos nagrinjimas. Taigi nagrinjamu atveju, procese dar neiklus bankroto bylos, apeliacins instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bankroto bylos iklimo sustabdymas pirmosios instancijos teismo nutartimi, nra skundiama kasacine tvarka kasaciniam teismui. Nagrinjamoje situacijoje, kuomet tik iplstin teisj kolegija konstatuoja, jog skundiama apeliacins instancijos teismo nutartis negali bti skundiama kasaciniu skundu, o kasacinis skundas vis dlto buvo priimtas ir jo pagrindu buvo pradtas kasacinis procesas, is procesas turi bti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).