Alfonsas Vaivila Teiss teorija, Vilnius, 200 4. 1 tema. Bendroji teiss teorijos charakteristika Teiss teorijos objektas k!

! na"rinja#$ 1) bando atsak%ti kas %ra teis, 1) na"rinja bendrus teisini& reikini& dsnin"u'us, 1) anali(uoja bendras teisines kate"orijas ir j& veiki'o 'echani('us) *eina ir valst%b 2 as+ektais kai+ u,raanti ir "arantuojanti teis-) T t metodas kai+ na"rinja# tai 1) teiss ir teisini& reikini& dsnin"u'& +a,ini'o, 1) informacijos apie juos rinkimo, 1) bei tos infor'acijos lo"iko su"ru+avi'o b.dai Yra ie m: 3) bendrieji filosofiniai sociolo"iniai na"rinja t s!veikoje su j! kurian/ia a+linka, kai+ atvir! ir nuolat besikei/iant0 +roces!, 3) formaliosios logikos (indukcija, dedukcija), 3) s+ec 'etodai, sukurti s+ec) 'oksl& kibernetinis, statistinis#) 1) Teiss teorija ir jos objektas Teiss teorija +ir'iausia siekia +a,inti, kas %ra teis, kodl ,'ons sukuria tok0 j& el"es0 sociali(uojant0 0rank0 kai+ teis, kas le'ia jo +ob.d0 ir turinio +er'ainas, kodl 0vairiose e+ochose ir 0v) Tautose jis vis kitoks, kai+ teis turt& b.ti +ltoja'a, kad +aj"t& konkre/ioje tautoje konkre/iu laiku u,tikrinti as'ens sau"u'!, socialin- santarvir soc) stabilu'!) T) t) na"rinja +aties ,'o"aus sukurt! ir kuria'! tikrov- siekiant jos +rie'on'is vald%ti ,'o"aus teisi& a+sau"os ir 0"%vendini'o +roces!) Teis siekia nustat%ti, kai+ i biolo"ini&, +sicholo"ini&, ekono'ini& ,'o"aus interes& atsiranda teisin tikrov) kas %ra teis, ka' ji reikalin"a, kas le'ia turinio +er'ainas, kokia teiss +askirtis, kiek ek, biolo", +sicholo"iniai as+ektai le'ia teisintikrov-# 2) Teiss 'okslo s+ecifika) isi !isuo'ens 'okslai, kurie's +riklauso ir juris+rudencija, kelia sau tris u,davinius$ 1) nustat%ti soc) tikrovs faktus ir reikinius, j& sav%bes2 1) juos paaikinti" 1) *vertinti tiria'! tikrov- jos naudin"u'o ar "rs'in"u'o ,'o"aus teisi& sau"ai +o,i.riu. * teiss 'okslo t%ri'o srit0 kai+ es'inis ele'entas 0eina ne tik teiss
1

kai+ visuo'ens tvarka, bet ir socialiniai interesai kaip tos t!arkos altinis ir jos !ertinimo kriterijus. 3tudijuojant teis-, b.tina atsi,vel"ti 0 jos saveik! su visuo'ens soc) strukt.ra ir soc) j"& sant%kiu)Teis, b.da'a ,'o"aus el"esio tvark%toja, nra duota i karto "atavu +avidalu, ji neatsiranda stai"a, +ati i sav-s ir alia ,'oni& reikal&) teis, kai+ evoliucijos re(ultatas# 4i +avaldi bendrai vienos kok%bs atsiradi'o i kitos lo"ikai) Teis, arba teisin tvarka, kai+ ta' tikru b.du sutvark%t& soc) sant%ki& el"esio# tikrov atsiranda i jai +riein"os tikrovs$ biolo"ini&, +sicholo"ini&, socialini& ,'o"aus interes&, ir atsiranda ta', kad, nor'inda'a, derinda'a tuos interesus, juos a+sau"ot&, 0"%vendint&, o "aliausiai juos visuo'enint&, kad vieno as'ens interes& 0"ivendini'as nevirst& kito as'ens interes& var,%'u ar likvidavi'u) 5) Teiss 'okslo siste'a) Teiss teorija tai 'okslas, tiriantis ,'oni& interesus siekiant nustat%ti tok0 ,'oni& tar+usavio el"es0, kad jis "arantuot& nor'iniu +o,i.riu vienod! t& interes& a+sau"! ir 0"%vendini'!) T) t) tiria socialinius 'echani('us, kai+ ir kodl soc) ,'oni& interesai virsta ta' tikros vert%bins orientacijos teiss sa'+rata, o i atitinka'o'is teiss nor'o'is)6artu teiss teorija tiria ir valst%b- kai+ or"ani(acij!, kuriai talkinant ir v%ksta i soc) interes& transfor'acija 0 visai visuo'enei +rivalo'! tvark! ir kurios dka ta tvarka 0"%ja or"ani(uotos j"os a+sau"!) T) t) tiria teis- ir valst%b- i +rad,i& kai+ ,'oni& vie+atavi'o, o vliau kai+ tar+usavio bendradarbiavi'o ir "%veni'o santarvje +rie'ones) T. t. metodas tai siste'a b.d& ir +rie'oni&, kuriais t) t) ir tiria interes& transfor'avi'osi 0 teisin- tvark! veiksnius ir s!l%"as) 7etodas "r) reikia t%ri'o arba +a,ini'o keli!) Teiss teorijoje naudoja'i 'etodai 1 #okslinis t. t. metodas +arodo kai+ 0"%ja'os ir +atikrina'os ,inios) 4uo re'iantis "a'ina'os, +a"rind,ia'os, siste'ina'os naujos ,inios) 1 8ilosofinis t)t) 'etodas jis siekia atskleisti teiss s+ecifik! nustatant teiss viet! ,'o"aus teisi& a+sau"os ir 0"%vendini'o +rie'oni& siste'oje) 9ia' 'etodui b.din"i +o,$miai: 1# :aidos, arba evoliucijos idja teis +astovi tik tuo, kad ji %ra !isuo'enin tvarka, o turinio +o,i.riu nuolat kintantis +rocesas, nes teise ver/ia'i vis kit& soc) "ru+i& interesai) 5# Tiesos konkretu'as jo es', kad kiekviena 'okslin tiesa
%

visada istorika ir dl to konkreti, t)%) tiesa tik at,vil"iu /ia ir dabar e"(istuojan/i& fakt& ir a+link%bi&, kuriais re'iantis ji buvo nustat%ta) ;# 7okslins anali(s visa+usiku'as tai reikalavi'as, kad teis, jos raida b.t& tiria'os visa+usikai, t)%) atsi,vel"iant 0 s!veik! su kitais tos e+ochos soc) reikiniais, j& raid a ir poreikiais. <# Anali(s teoretiku'as konce+tualu'as# skelbia, kad, siekiant visa+usikai +a,inti teis-, reikia re'tis ne tik juti'ine, stebtojo +atirti'i, bet ir abstrak/iu, teoriniu '!st%'u, "alin/iu +akilti vir tiria'o reikinio detali& ir itaip pasiekti gilumines teises sa!$&es. 1 3ociolo"inis 'etodas stebji'as, anketavi'as, interviu, eks+eri'entas, statistinis t%ri'as ir kt)# +adedantis a+ra%ti k%lan/ius konkre/ius sunku'us kuriant 0stat%'us, juos v%kdant, "rantuojant teisin'is +rie'on'is ,'o"aus teisi& sau"!, visuo'ens soc) stabilu'!) 9iuo 'etodu t) t) siekia +atikrinti, kiek teiss sa'+rata atitinka konkre/ios alies teisin- tvark!, t. p. teisinio regulia!. teisin0 ir soc) veiks'in"u'!) 1 6iti teiss teorijos 'etodai) =rie s+eciali&j& teiss +a,ini'o 'etod& +riskirtini ir for'aliosios, arba 'ate'atins, lo"ikos 'etodai) 3iste'inis i& lo"ikos 'etod& taik%'as teiss kate"orij& anali(ei !adinamas dogmatiniu metodu. 1) 'ogmatinis t. metodas tai lo"ins +roced.ros , skirtos t%rinti teis- kai+ nor'inio +ob.d,io reikin0) 2# >storinis t) +a,ini'o 'etodas teiss teorijoje jis naudoja'as kai+ vienas i teiss nor'& aikini'o 'etod&) 5# 6ritikos 'etodas tai b.das vertinti, kai+ teis tenkina ta' tikro 'eto ,'o"aus teisi& sau"os +oreikius. ?# Vieno 'etodo v%ravi'o +rie,ast%s) @ors teiss 'okslas naudojasi visais 'intais 'etodais,bet konkre/ iu laiku konkre/ioje al%je il"iau ar tru'+iau v%rauja kuris nors vienas i j& +riklauso'ai nuo to, kuri t%ri'& kr%+tis !$rauja to meto moksle. (la/iai teiss 'okslas naudojasi l$ginamuoju metodu, kuris, gretinda'as 0v) ali& arba toje +a/ioje al%je 0vairiais istorijos eta+ais e"(istavusias teiss siste'as, teiss institutus, j& +raktik!, +adeda atsirasti naujie's +o,i.ria's, idjo's)

Teiss sa'+rata ir jos raida % tema. Teiss sa'+rata kai+ teiss 'oksl& 0vairovs vienov ?) Teiss teorijos vieta teiss 'oksl& siste'oje) Teis %ra dau"ial%+is reikin%s, todl ji tiria'a 0v) teiss 'oksl&$ vieni j! tiria bendruoju +o,i.riu, aikinda'iesi kas %ra teis a+skritai, koks jos sant%kis su ,'oni& interesais , kaip ir dl ko ji kei/iasi, kiti teiss 'okslai j! tiria kai+ konkre/i& visuo'enini& sant%ki& re"uliavi'o technik!) Abu ie t%ri'o l%"iai vadina'i teiss 'okslas arba juris+rudencija lot) teiss ,inoji'as, arba ,inios a+ie teis-) A) Teiss teorijos fBjos) Vidin teiss 'okslo strukt.ra) Visi teiss 'okslai skirsto'i 0 tris +a"rindines "ru+es$ 1) Bendrieji teiss 'okslai teiss teorija, teiss istorija, l%"ina'oji teis, +olitini& ir teisini& teorij& istorij!, teiss sociolo"ij!#) 9ie 'okslai tiria bendruosius teiss +o,%'ius) 1) 9akiniai teiss 'okslai konstitucin t), civilin t), santuokos ir ei'os t), finans& t), baud,ia'oji, darbo, C= teis, B= t), A= t), tar+tautin t), ir kt)# 9ie 'okslai s+rend,ia techninius konkre/ios teisinio re"uliavi'o srities klausi'us) 1) 3+ecialieji teiss 'okslai kri'inalistika, teis'o 'edicina, teis'o statistika ir kt)# Talkinda'a teiss 'oksla's, t) t) atlieka tris fBjas$ metodologin-, analitin- ir +ro"nostin- konstrukt%vi!j!#) 1# 7etodolo"in t) t) funkcija) t) t) tiria visa tai kas %ra bendra ir vienodai reik'in"a visie's akinia's teiss 'oksla's . ) &endra jiems $ra teiss sa'+rata ir j! technolo"i(uojantis bendr&j& teiss s!vok& a+aratas, kuriuo re'iasi +ats teisinis '!st%'as kuria'as ,'oni& el"esio teisinis 'odelis, !$kdomas teisingumas, o galiausiai or"ani(uoja'a ,'o"aus teisi& a+sau"a ir 0"%vendini'as) 6urda'a ias +rie'ones t) t) ta'+a bendr!ja teiss 'oksl& 'etodolo"ija. 2# =a,intin arba analitin t) t) funkcija) 9i! fBj! t) t) v%kdo tirda'a visuo'enje v%kstan/ius soc. procesus, siekdama su!okti, kaip ir kokio'is +rie'on'is tie +rocesai (socialiniai) turt& b.ti re"uliuoja'i, kad kuo veiks'in"iau b.t& a+sau"o'os ir 0"%vendina'os ,'o"aus teiss) *ikinasi, koks $ra +rii'a'& 0stat%'& +oveikio visuo'eninia's sant%kia's veiks'in"u'as. ?# 6onstrukt%vioji, arba +ro"nostin, t) t) funkcija %ra +a,intins
4

fBjos t-sin%s, i+ltoji'as) :e'da'asi atlikta teisinio re"uliavi'o veiksmingumo anali+e, t. t. for'uluoja naujas teisines idjas si.li'us, kai+ toliau +ltoti ir tobulinti teisinio re"uliavi'o +rie'ones teiss nor'as ir 'etodus, +adeda nu'at%ti soc) tvarkos +ltoji'o tendencijas) Teiss teorija tai koncentruotai ireiktas visas teiss 'okslas, jo es's kvintesencija (santrauka). ;) Teiss sa'+ratos sant%kis su +olitinio r,i'o ti+u) Totalitariniams r,i'a's teiss sa'+rata tarsi nereikalin"a, nes teiss +raktika /ia re'iasi tik 0stat%'u, o 0stat%'as valdan/iosios j" os !alia. Teiss sa'+ratos +oreikis ir%kja tik de'okratins visuo'ens teiss +raktikoje, nes /ia dau"eliu atveju reikia re'tis ne tik 0stat%'u bet ir teise) Dia +ri+a,%sta'a ir +recedento teis, didesnis +aties teis'o savarankiku'as 0"%vendinant teisin"u'! . ,onstitucijai visi 0stat%'ai turi +aklusti ne tik dl to, kad ji turi auk/iausi! juridin"ali!, bet ir dl to kad ji 0k.nija teis- tautos vali!, +rivalo'! ne tik +ilie/ia's bet ir +a/ia' 0stat%'& leidjui) <) Tr%s teisins b.ties l$gmen$s. %) Teisins idjos tai pageidaujamo soc. sant%ki& 'odelio vai(diniai) Teisin s!'on /ia e"(istuoja ,'oni& s!'onje kai+ idja) %) Teiss nor'a Tai tas +ats idjinis el"esio tais%kls +rojektas 'odelis#, tik jau oficialiai valst%bs +askelbtas, suvien%tas su valst%bs +rievarta ir dl to ta+-s visuotinai +rivalo'a el"esio tais%kle) %) Teisiniai sant$kiai tai teiss nor'& for'uluoja'i leidi'ai, virt+raktiniu ,'oni& elgesiu (teisiniais sant$kiais). =ir'asis teisins b.ties l%"'uo u,tikrina teiss s!'onin"u'!, antrasis to s!'onin"u'o nor'in0 +ob.d0 ir +rivalo'u'!, tre/iasis +raktin0 jos funkcionalu'! realu'!). E) Teis kai+ kult.ros reikin%s) Teis %ra ne tik +rocesas, bet ir kult.ros reikin%s) 6ult.ra tai ,'o"aus k.r%ba, o k.r%ba tai dvasios reiki'asis re"i'ais +avidalais +raktinia'e ,'oni& el"es%je, sutiekiant ia' teisin0 +avidal!#) Teis %ra kult.ros reikin%s, kad ji ,'o"aus k.rin%s) F juo b.da'a, ji +rasideda ir turi +rasidti nuo ,'o"aus s!'ons idjinio b.si'o soc) sant%ki& 'odelio vai(dini&) Teiss nelaiko kult.ros reikiniu tik dvi teiss sa'+ratos$ teolo"in ir ontolo"in +ri"i'tins teiss kr%+t%s, kur tei"ia'a, kad teis Gievo arba "a'tos duot%b ,'o"ui)
-

..1Teiss ir valst%bs sant%kis priklauso kam skiriamas pirmumas teisei ar !alst$&ei. /ormat$!istine t samprata pirmumas skiriamas !alst$&ei. =ilietin t sa'+rata teiss altin0 sudaro bendrosios ,') vert%bs, e"(istuojan/ios auk/iau nei valst%b , pagal jas 0') sudaro tar+usavio sutartis ir nor'ina jo'is savo el"es0 B teis +ir'iau u, valst%b- . 3ociolo"in t sa'+rata teis- kildina i realiai susiklos/iusi& socialini& sant%ki&, teis ir valst%b %ra t + l%"'en%je, e"(istuoja j& vert%bin +usiausv%ra, nes teis- for'uoja tiek valst%b, tiek ,') sant%kiai) 6adan"i de'okratini& valst%bi& teisin siste'a orientuota 0 +ilietinteiss sa'+rat! ir teisin- valst%b-, tai +ir'u'as atiduoda'as teisei) 5 te'a) Teiss sa'+rat& 0vairov H) Teiss sa'+rat& diferenciacija +a"al teiss kildini'! i intereso, "arantuoto j"os +ersvara$ % I) Ju'+lovi/iaus +rievartos teorija2 % 6lasins teiss 'arksistins# teorija2 % :) von >herin"o interes& juris+rudencija) I) Jlu'+ovi/iaus +rievartos teorija vie!j! vald,i!, valst%b- ir teislis kildino i to fakto, kad vienos "ent%s u,kariavusios kitas, savo interes! s'urtu +avertusios +ralai'jusi&j& el"esio tais%kle) =ati valst%b atsiradusi kai+ or"ani(acija, reikalin"a vald%ti nu"altuosius) Valst%b ir teis tai or"ani(acins +rie'ons 0"%vendinti sti+ri&j& vali!, +aversti j& interes! visai visuo'enei +rivalo'a el"esio tais%kle) Teis tai j"os +ersvara besinaudojan/ios "ru+s interesas, +averstas visie's +rivalo'a el"esio tais%kle) 6lasins teiss 'arksistin# teorija teigia, kad visi, kur neturi +riva/ios nuosav%bs ka+italo#, nedal%vauja kuriant teis-) Teis k%lanti i ,'oni& 'ateriali&j& interes& ir nuosav%bs sant%ki&) Teis esanti ekono'ikai ir +olitikai vie+ataujan/ios klass valia, +aversta 0stat%'u$ 4.s& teis %ra tiktai 0stat%'u +aversta j.s& klass valia, kurios turin0 nule'ia j.s& klass 'aterialins "%veni'o s!l%"os) :ealistin teiss sa'+rata arba :) von >herin"o interes& juris+rudencijaB +a"al >herin"!, teis tai interesas, "ina'as or"ani(uota valst%bs j"a) 4os tikslas a+sau"oti visuo'ens ir as'ens laisv-) K'o"us "i'sta be teisi&, todl +rivalo jas 0"%ti kovoda'as su kitais individais, trukdan/iais ja' 0"%ti subjektin- teisir ja naudotis) Tai jei"u teis el"esio tais%kle +averstas interesas, tai dl teiss reikia kovoti kai+ ir dl savo interes&) 1mogus teises ne gauna, ne atsinea, o isiko!oja. 10) Teiss teorijos, "rind,ian/ios teiss es'- +riein"& interes&
2

ko'+ro'isu$ 1 Visuo'enins sutarties teorija L+ik.ras, Ciceronas, G,onas Iokas, Kanas Kakas 3uso ir kt.) 1 3olidaru'o arba socialini& fBj& teorija 1 6o'+ro'isins kr%+ties teiss sa'+rat& vertini'as) Visuo'enins sutarties teorija ji teis- kildina t) +) i intereso, tik kitai+ aikina to intereso virti'! el"esio tais%kle) Teis ir valst%b atsirandan/ios i b.tin%bs ko'+ro'isu abi+us'is nuolaido'is# derinti +riein"us ,'oni& interesus) Teiss ir valst%bs vaid'uo siekti soc) ko'+ro'iso ir re'iantis juo "arantuoti visuo'enje soc) santarv- bei ri't0) 3olidaru'o, arba soc) +riklauso'%b funkc.)teorija tai nuolatinis as'enini& ir visuo'enini& tiksl& interes&# derini'as) 3olidaru'as reikiasi dvejo+ai$ 1) >nteres& +anau'u ,'ons turi bendrus interesus ir siekia juos 0"%vendinti veikda'i kartu tautinis, klasinis ir kt.) 1) 'ar&o pasidaliji'u iuo atveju solidaru'o b.tin%b k%lanti i as'ens kult.rinio ne+akanka'u'o +a/ia' sau$ as'uo ne"alda'as +asi"a'inti vis& jo e"(istencijai reikalin"& reik'en&, +riverstas bendrauti su kitais ,'on'is, keisd amasis su jais paslaugomis. 6o'+ro'isins kr%+ties teiss sa'+rat& 0vertini'as ios teorijos siek +aversti teis- ne vie+atavi'o o bendradarbiavi'o 0rankiu) =a"rindine +rie'one transfor'uojant soc) interesus 0 teiss nor'as laik +riein"& interes& ko'+ro'is!, o ne nu"altoj& +rievart!) 11) Teiss sa'+rat& diferenciacija +a"al teiss altinio +ob.d0$ 1 Teolo"in arba dievikoji teiss kil's teorija) 1 =ri"i'tins teiss teorija) 1 Teisinis +o(it%vi('as$ 1# nor'at%vistin etatistin# teiss sa'+rata2 2#institucinis po+it$!i+mas. 1 3ociolo"in teiss sa'+rata) 1 Teiss sa'+rat& 0vairovs a+ibendrini'as) Teolo"in, arba Gievikoji, teiss kil's teorija tai istorikai +ir'oji teiss sa'+rata, kuri tei"ia, kad teis %ra ne ,'o"aus, o die!ikojo intereso pa!ertimas elgesio tais$kle. Ta' +a"rindo dav intuit%viai suvokta +ati teiss +askirtis sau"oti ne tik sti+ri&j&, bet ir vis& ,'oni& "erov-) 4uk jei"u teis siekia vis& "erovs, tai ar ji "ali atsirasti i ,'o"aus, kuris i prigimties egoistas, pirmiausia 0inantis tik savo interesus ir dl to labiau link-s 0 a"resij! +rie arti'! savo ne"u 0 santarv- su juo)
4

Todl teis B ne ,'oni& k.rin%s, o diev& dovana, skirta velninti ,'o"aus e"oi('!) =ri"i'tin teiss teorija +erkelia teiss altin0 i Gievo valios 0 ,'o"&, 0 jo +ri"i't0, jo e"(istencinius interesus) Teolo"in sa'+rata teiss autoritet! "rind jos objekt%vu'u ne+riklauso'%be nuo ,'o"aus valios) =ri"i'tin teis +ri+a,0sta, jo" teis kuria'a ne savavalikai, o atsi,vel"iant 0 objekt%vias, +a/ia'e ,'o"uje sl%+in/ias vert%bes) =a"al +o,i.r0 +ri"i'tins teiss turinio kinta'u'! skiria'i tr%s teiss konce+cijos ti+ai$ 1. 3tatikoji konce+cija skelb, kad +ri"i'tins teiss turin%s nesikei/ia, o +a+ro/iai %ra reli"inio +ob.d,io) %. ,intamojo, ar&a dina'inio, turinio +ri"i'tins teiss konce+cija skelb, kad +ri"i'tins teiss turin%s +avaldus kiti'a's, nes orientuota 0 istorini& 'ateriali&j& s!l%"& visu'!) Teisinis po+it$!i+mas tai teisin ideolo"ija, +a"r0sta valst%bs vaid'ens teisje +abr,i'u. Teisinia' +o(%tivi('ui teis tai valst%bs nustat%t& ir valst%bs vali! ireikian/i& 0+arei"ojan/i& teiss nor'& rinkin%s) 4is b.din"as totalitarinia' r,i'ui) 1. @or'at%vistin etatistin# teiss sa'+rata) @or'at%vi('as toks 'etodas, kuris siekia susiaurinti teiss sa'+rat! iki el"esio tais%kls teiss nor'os# ir t%rinti teis- tik lo"ikos bei kalbos +o,i.riu) Todl teis /ia nra +rocesas, o statin nor'& b.tis, kuri prasideda ir &aigiasi jos taik$mu ) Atstovas B vokie/i& ir austr& teisininkas Mansas 6el(enas#) @or'at%vi('as siek t%rinti teis- jos taik%'o, o ne k.ri'o interesais) 4a' svarbu ne k! teis reikia, o kai+ j! +adar%ti o+erat%viau ir tiksliau veikian/i!) %. 5nstitucinis po+it$!i+mas nauja teisinio po+$ti!i+mo !ersija, kuri teigia, kad nuostata dl 0stat%'& leidjo valios kai+ vienintelio teiss altinio neturi b.ti +a"rindas teisinti kratutin0 teisini& s+rendi'& voliuntari('!) 4ie +ri+a,0sta, kad %ra dau"elis veiksni&, kurie riboja teisk.ros subjekt& laisv- ir for'uoja teiss turin0) Teiss taik%'as nra +a+rast& lo"ini& o+eracij& re(ultatas, nes subjektas, taikantis teis-, visada 0nea 0 t! akt! ir ta' tikros k.r%bos ele'ent& . 3ociolo"in teiss sa'+rata ji teikia +ir'en%b- tre/ia' teisins b.ties l%"'eniui teisinia's sant%kia's) 4i re'iasi e'+irine teiss sa'+rata, kad kiekviena tiesa tai +raktikai +ritaiko'a hi+ote(, o hi+ote(s teisin"u'as +riklauso nuo to ar ji duoda reikia'! re(ultat!)
.

9ios kr%+ties devi(as tirti "%v!j!, tiesio"iai taiko'! teis-) Anot sociolo"ins teiss sa'+ratos, teis faktiniai ,'oni& sant%kiai, susiklost- realia'e "%veni'e atsi,vel"iant 0 to 'eto teisin"u'o sa'+rat!, +a+litusi! visuo'enje) Teis B tai kartu ir teisj& s+rendi'ai, +rii'ti tiesio"iai fiksuojant realiai susifor'avusi! ,'oni& sant%ki& +raktikoje el"esio tais%kl- ir re'iantis v%raujan/ia teisin"u'o sa'+rata) Tikroji 0stat%'& vert, %ra ne +at%s 0stat%'ai, o j& 0"%vendini'as. :a%tiniai stat%'ai tik tada laik%tini teiss nor'o'is, jei"u jie taiko'i faktikai, jei"u daro real& +oveik0 ,'oni& el"esiui) Atstovas vokie/i& ir austr& teisininkas L) Nrlichas# Teiss sa'+rat& 0vairovs a+ibendrini'as. 6iekviena teiss sa'+rata turi istorinio, konce+tualaus +a"rindo e"(istuoti, nes teisin"ai +aaikina teis- konkre/i& istorini& s!l%"& at,vil"iu) 6onkreti teiss teorija %ra teisin"a tiek, kiek ji atitinka ta' tikro 'eto ta' tikros alies teisinio re"uliavi'o +oreikius, kiek ji 0tikina'ai +aaikina +raeities ir dabarties teisinius ir soc) reikinius, suta'+a su soc) raidos tendencijo'is) =o antrojo +asaulinio karo buvo teisin"a 'arksistin teiss teorija) 9iuo 'etu aktualios visuo'enins sutarties ir solidaru'o teorijos) 4 tema. Teisinis personali+mas: iuolaikins ne+o(it%vistins teiss sa'+ra tos !ariantas 12) Teis kai+ leidi'& subjektini& teisi&# ir +arei"& +alie+i'&# vienov) Teiss funkcin strukt.ra ir j! le'iant%s veiksniai) =oreikis +aversti e"(istencin0 ,'o"aus interes! el"esio tais%kle atsiranda i individo +astan"os a+sau"oti t! interes! nuo +avoj&, kurie k%la "%venant visuo'enje) 9ios +astan"os ir le'ia +radin- teiss strukt.r! du jos l%"'enis, arba ele'entus$ 1# vert%bin0 ir 2# nor'in0) Vert%binis teiss l%"'uo tai as'ens 0sisa'oninti e"(istenciniai interesai vert%bs, kurias jis nori a+sau"oti, susikurti ar 0si"%ti nor'inant savo ir kt) as'en& ar iBcij& el"es0) @or'inis teiss l%"'uo tai subjekt%vus as'ens reikalavi'as +a"arbos savo e"(istencin's vert%b's) =a"arbos reikalavi'as dar nra subjektin teis, o tik +reten(ija 0 j!, tai tik +a+rastas individo e"oi('o de'onstravi'as visuo'enei) Tokios +reten(ijos turtojas +rivalo savo reikalavi'! suderinti su savo +aties 0si+arei"oji'u "erbi analo"ik! kito individo e"oistin- +o(icij!) 6ai "alvoja'e a+ie save, reikalauja'e teisi&, kai "alvoja'e a+ie santarv- su arti'u, v%kdo'e +arei"as) 9itai+ +a"arbos reikalavi'as, suderintas su 0si+arei"oji'u "erbti analo"ik! arti'o teis-, i
6

e"oistins +reten(ijos ta'+a le"alia, sociali(uota subjektine teise ir j! turda'as individas i'a jausti, jo" ia teise sau"o'as jo interesas %ra sau"us, dl iuo 0si+arei"oji'u sudar%tos visuo'enins sutarties, kuriai esant individas 0"%ja arti'! kai+ savo teisi& sau"os bendrinink!) 3ubjektin teis ir +arei"a %ra ,'o"aus teiss es'- ireikian/ios +rie%bs, kurios susivienija kasdieninia'e ,'o"au darbe kei/iantis su arti'u +aslau"o'is re'iantis l%"iaver/iais 'ainais ir susijun"ia neatsieja'u vidiniu r%iu ne"ali'a ta+ti teiss subjektu kartu neta'+ant ir +arei"& v%kd%toju) 3ubjektin teis atskirta nuo +arei"os, virst& +rivile"ija, o +arei"a be teiss +rievole) 9i +arei"& vienov %ra +ri"i'tin, nes ji k%la ne i valst%bs valios, o i +a/i& +ilie/i& abi+usi& +astan"& u,tikrinti savo teisi& sau"u'! ir +ltr! re'iantis l%"iateisiku'u ir l%"iaver/iais 'ainais) Tai +a/i& +ilie/i& k.rin%s, o !alst$&s u,duotis netrukd%ti as'eni's susikurti tokios teiss, o kai ji sukurta +akanka'ai veiks'in"ai j! "inti) 3ubjektini& teisi& ir +arei"& vienov tei"ia vienod! vis& ,'oni& +ri"i'tin0 vertin"u'!, j& teisin- l%"%b-, draud,ia bet koki! diskri'inacij!, 0+arei"oja derinti +riein"us interesus ir siekti j& ko'+ro'iso) 15) Ter'ino Teis eti'olo"ija) =rofesorius 7indau"as 7aksi'aitis +ir'asis '.s& literat.roje +a'"ino atskleisti io ter'ino eti'olo"ij! nurod%da'as vidinter'in& teis ir tiesus s!veik!) 6albininkas 6a(%s B."a 0rod, kad teiss ter'inas, kai+ ir tiesa, %ra kil-s i ,od,i& tiesumas, tiesus) 4ei"u teis subjektini& teisi& ir +arei"& +usiausv%ra, tai ji %ra tiesi linija, kur nei teiss neik%la vir +arei"&, nei +arei"os vir teisi&) 9i +usiausv%ra ir %ra tiesu'as, tiesi linija) 3varst%kls teiss si'bolis, nes ireikia teiss es'- tiesi! linij! tar+ dviej& d%d,i& teisi& ir +arei"&) Bet svarst%kls ne+akanka'as teiss si'bolis, nes teis ne iai+ l%"%b, bet ir visuotinai +rivalo'a l%"%b) Todl svarst%kls +a+ildo'os kalaviju, kuris svarst%kl's skelbia'! vert%b- daro visie's +rivalo'a) 1?) =ri"i'tins ir +o(it%viosios teiss sant%kis) Teisi& ir +arei"& vienov e"(istuoja kai+ +ri"i'tins teiss kate"orija, nes ji k%la i ,'oni& tar+usavio +aslau"& re'iantis l%"iaver/iais 'ainais) Todl ji %ra tik +a+rastos dorovs sukonkretini'as, jos vidins strukt.ros sufor'ulavi'as) Visuotinis teiss +rivalo'u'as tai sav%b, kuri! teisei i alies suteikia valst%bs valia) 9i valia, 0si+arei"oda'a "arantuoti teisi& ir +arei"& vienovs i'+erit%vus valst%bs +rievarta, le'ia tai, kad teis ta'+a +rivalo'esn u,
17

'oral-) @uo to 'o'ento teis ta'+a +o(%tivi!ja nustat%ta#) 1A) >nstitucins teiss sa'+rata) >nstitucin arba +o(%tivioji teiss sa'+r ata tai valst%bs nustat%ta ar sankcionuota teis) 4ai b.din"a tai, kad 0 teiss es'- ji 0traukia ir valst%b-, kai+ b.tin! ele'ent! teis's, nes 0traukia ir visuotinio +rivalo'u'o reikalavi'! ir jo garanta!imo priemones abi+us- individ& naud! ir valst%bs +rievart!) Valst%b 0 teiss es'- 0eina kai+ teisk.ros subjektas +ri"i'tin- teis- ver/ia +o(it%vi!ja# ir kai+ teisini& i'+erat%v& +rivalo'u'o "arantas) >nstitucins teiss sa'+rata, i vidaus suvien%da'a +ri"i'tin- ir +o(it%vi!j! teis-, kartu +arodo, kokio +ob.d,io %ra j& sant%kis) 1) =o(%tivioji teis iveda'a i +ri"i'tins, 2) =o(%tivioji teis +aver/ia +ri"i'tins teiss idjas konkre/ia valst%bs "ina'a el"esio tais%kle) 1;) Teiss ir valst%bs sant%kis. Tai"i valst%b %ra saisto'a teiss ar, atvirk/iai, B "ali laisvai, savo nuo,i.ra kurti, kaitalioti t! tvark!O Valst%bs valia vienintelis teiss altinis, o teiss nor'a vienintel teiss b.tis, tai +ir'u'! reiks teikti valst%bei) @or'at%vistin teiss sa'+rata#) 1. Valst%b nra saisto'a jokios kitos teiss kai+ tik savo sukurtosios) 4ei"u vadovausi's +ilietins teiss sa'+rata, +a"al kuri! teiss altin0 sudaro bendrosios ,'o"aus vert%bs, e"(istuojan/ios nei valst%b ir ne+riklauso'ai nuo jos, tai tursi'e +ri+a,inti teiss +ir'u'! +rie valst%b-. Valst%b /ia nustato teiss nor'as ne savavalikai, o atsi,vel"da'a 0 'intas vert%bes ir dl j& sudar%tas +ilie/i& tar+usavio sutartis) %. Valst%b, nustat%da'a teiss nor'as riboja vieno as'ens teistik tiek, kiek to reikia a+sau"oti kito as'ens laisv-) 6urda'a teis-, ji %ra saisto'a +a"rindini& ,'o"aus teisi&) Visuo'en +er valst%b- ir jos +adeda'a kuria teis-) :e'iantis sociolo"ine teiss sa'+rata, teis ir valst%b %ra to +aties l%"'ens) 3. Teis- for'uoja tiek valst%b leid,ia 0stat%'us#, tiek faktiniai ,'oni& sant%kiai) 6ai+ teis nra visais atvejais kuria'a valst%bs, tai+ ir valst%b ne visada saisto'a teiss, nes t) +) j! kuria) - te'a) Teiss +rinci+ai Teiss +rinci+ai (lot. prad0ia, pirminis altinis) Tai +a"rindins teisins idjos, vert%bins orientacijos, svarbiausi
11

teiss es's reiki'osi, konkretji'o b.dai. 1%381%4 Pniversal.s teiss ir a+skritai su"%veni'o +rinci+ai$ de'okratiku'as, hu'ani('as, l%"iateisiku'as) (enki pagrindiniai gr$nai teisiniai principai: 1. *stat%'ui ir teisei visi l%".s, 1. =adar%t! ,al! b.tina atl%"inti, 1. Visos as'ens subjektins teiss %ra sant%kins, t)%, +are'tos +arei"o'is 1. (ri!ilegijos ir absoliu/ios teiss neleistinos 1. B.tinas saikas ir socialinis kompromisas prieingiems interesams derinti > j& iveda'i visi kiti tar+akiniai ir akiniai +rinci+ai$ teistu'as, teb.nie iklaus%ta ir antroji +us QR 0stat%'ui visi l%".s#) 6itu as+ektu teiss +rinci+ai +asireikia kai+ teisins idjos, ne0tvirtintos konkre/ioje nor'oje, bet e"(istuoja kai+ teisins doktrinos sudeda'oji dalis) 12A +v(), niekas ne"ali b.ti teisjas savo +aties b%loje teiss doktrinos idjaB+rinci+as) Teiss +rinci+& r.%s$ 1) teiss +rinci+aiBnormos juos nulemia teisinio regulia!imo o&jektas 1) teiss +rinci+ai, iveda'i a+ibendrinus kelias teiss nor'as juos le'ia teisinio regulia!imo metodas: p!+., dispo+it$!iame regulia!ime !iskas, kas neu0drausta, leid0iama (tai etati+mo palikimas 1%2 , nes turt& "alioti +rinci+as$ leistina viskas, kas ne+a,eid,ia kito as'ens teisi& ,'o"aus el"es%s riboji'as ne 0stat%'o, o kito ,'o"aus teise, teiss, o ne 0stat%'o viren%bs +rinci+as ). Bendrieji teiss +rinci+ai b.din"i visai teiss siste'ai, for'uluoja bendruosius teisi& ir +arei"& vienovs tikslus, altinius ir 0"%vendini'o s!l%"as$ 1) ,'o"us %ra ne +rie'on siekti tikslo, o tikslas 1) 0stat%'as visa tai, k! tauta +er atstovus arba referendu'! nustato 1) 0stat%'ui +aklusnus +ilietis turi turti "ali'%b- +riversti laik%tis 0stat%'& ir +a/i! valst%b1) teistu'o +rinci+as$ visi teiss subjektai turi laik%tis teiss nor'& +alie+i'&) a) teistu'o vienin"u'as$ teiss nor'os vienodai su+ranta'os ir v%kdo'os visoje alies teritorijoje &) visuotinas taik%'as$ visie's teiss subjekta's c) 0stat%'o viren%b kit& teiss akt& at,vil"iu
1%

le9 retro non agit 0stat%'& ne,inoji'as neatleid,ia nuo atsako'%bs eS injura non oritur jus i neteiss neatsiranda teis$ teis, kuria as'uo naudojasi nev%kd%da'as +arei"&, nra teis) Tarpakiniai 0vairio's b%lo's teis'uose$ teisin"u'! v%kdo tik teis'as , pacta sund ser!anda, nemo est iude9 in sua causa ( niekas ne"ali b.ti teisjas savo +aties b%loje#, audiatur et altera +ars, onus +robandi 0rodinji'o nata tam, kas teigia, o ne tam, kas neigia), testis unus8 testis nullus ( 0rodinji'o isa'u'o +rinci+as$ T nei 1 liud%tojas#, nei"ia'i tei"iniai ne0rodo, abejon aikina'a kaltina'ojo naudai "erojon +usn#, individualios atsako'%bs +rinci+as (nra kolekt%vins atsako'%bs) Iietuvoje v%rauja nor'at%vistin teiss sa'+rata ir statutins teiss absoliutini'as 150
1) 1) 1)

9ak& l%"'eniu$ Civilins teiss +rinci+ai$ ,al! reikia atl%"inti, ne"ali'a dukart bausti u, t! +at0 nusikalti'!, nekaltu'o +re(u'+cija Teiss institut& l%"'eniu$ @uosav%b nelie/ia'a nuosav%bs institutas# Teiss +rinci+ai) =rinci+o s!voka +a"rindins teisins idjos, vert%bins orientacijos, kurios nurodo, kai+ konkre/io'is teiss nor'o'is turi b.ti re"uliuoja'i ,'oni& sant%kiai, kad 0"aut& teisi& ir +arei"& vienovs +avidal! ir b.t& hu'ani(uoja'i bei de'okrati(uoja'i) > teisi& ir +arei"& vienovs k%la ie +rinci+ai$ 1#*stat%'ui ir teisei visi l%".s, 2#Teiss +riklauso nuo +arei"& v%kd%'o, 5#=rivile"ij& ir absoliu/i& teisi& neleistinumas, 4):ocialinio kompromiso principas A#=adar%t! ,al! b.tina atl%"inti) Teiss +rinci+& r.%s$ 1)Teiss +rinci+aiBnor'os, +a+rastai %ra le'ti +aties teisinio re"uliavi'o objekto ne"alioja joks 0stat%'as ar kitas aktas, +riein"as 6onstitucijai). %) Teiss +rinci+ai, ivesti i teiss nor'&" paprastai lemia teisinis regulia!imo metodas (!iskas, kas neu0drausta leid0iama). Bendrieji teiss +rinci+ai b.din"i visai teiss siste'ai, +ers'elkia kiekvien! ak!, nurodo kai+ t b for'uluoja'os tos teiss nor'os ir or"ani(uoja'as j& v%kd%'as, kad b.t& a+sau"o'os +a"r) ,') teiss) 4ie %ra$
13

1) ,'o"us ne +rie'on, o tikslas, visi "i'sta laisvi ir l%".s2 1) 0stat%'as tautos valia2 1) +akl.stantis 0stat%'ui +ilietis turi turti "ali'%b- +riversti

laik%tis 0stat%'& ir +a/i! valst%b-, tai+ +at reikalauti, kad kiti laik%t&si 0stat%'&2 1) teistu'as B visi teiss subjektai savo veiklos srit%je tiksliai ir bes!l%"ikai 0"%vendina teiss nor'& +alie+i'us$ a) teistu'o vienin"u'as, a) 0stat%'ai turi b.ti taikomi !isuotinai, a) 0stat%'o viren%b kit& teiss akt& at,vil"iu2 2) ;e9 retro non agit" 2) 0stat%'o ne,inoji'as neatleid,ia nuo atsako'%bs2 2) 0+arei"oji'as v%kd%ti +arei"as, kuri& b.tin%b- suk.r naudoji'asis savo teis'is2 2) niekas ne"ali +eln%tis i neteist& savo veiks'& teis, kuria as'uo naudojasi nev%kd%da'as +arei"&, nra teis) =rinci+ai, konkretinant%s teisi& ir +arei"& vienov- tar+akiniu l%"'eniu, ie + b.din"i kelio's teiss ako's +v() civilinei ir tar+tautinei t): 1) niekas ne"ali b.ti teisjas savo b%loje2 1) teb.nie iklaus%ta ir antroji +us2 1) 0rodinja tas, kuris tei"ia, o ne kuris nei"ia2 1) 0rodinji'o isa'u'as vienas liudininkas ne liudininkas#, 1) nei"ia'i tei"iniai ne0rodo2 1) kai esti abejoni& dl kalts abejon aikina'a "erojon +usn2 1) a+"aul sunaikina visus teisinius +adarinius2 1) individuali atsako'%b) Teiss +rinci+ai, konkretinant%s teisi& ir +arei"& vienov- akos l%"'eniu2 civilins t +rinci+ai$ 1) +adar%t! ,al! b.tina atl$ginti" 1) neteisingas sandoris negalioja" 1) u, AT=6 +a,eidi'us +oveikio +rie'on t b taiko'a 0stat%'& nu'at%ta tvarka2 1) niekas ne"ali b.ti 2 k baud,ia'as u, t! +at0 nusikalti'!2 1) nekaltumo pre+umpcija Teiss +rinci+ai "ali b.ti 0tvirtina'i tiesio"iai teiss nor'ose) Tada jie vadina'i principai8normos, ir netiesio"iai) Tada teiss +rinci+o for'uluot ne0eina 0 konkre/ios nor'os for'uluot-, o ji %ra UUUU nor'a keliose teiss nor'ose) Tokie +rinci+ai vadina'i ivestiniais) =rinci+ai
14

ivesti i teiss nor'&) =rinci+aiBnor'os a+s+rend,ia re"uliavi'o dal%kus) =v(), konstitucinje teisje %ra tokie +rinci+ai$B vald,i& +adaliji'o, ,'o"aus teisi&) Garbo teisje "alioja darbo laisvs +rinci+as) Civilinje teisje nuosav%bs teiss vald%ti naudotis ir disponuoti turtu principas. =rinci+ai nor'os "ali a+i'ti vis! 0stat%'& leid%bos siste'!, kai jie 0tvirtinti konstitucijoje, tai+ +at jie "ali veikti vienoje ar kitoje teiss akoje akiniai +rinci+ai) Teiss +rinci+ai "ali b.ti +rinci+ai, 0tvirtinti atskiruose teiss institutuose nuosav%bs ir kt) =rinci+us, ivestus i nor'& a+s+rend,ia teisinio re"uliavi'o 'etodai dis+o(it%vinis ar i'+erat%vinis) Gis+o(it%vinis ta' tikrose veiklos srit%se suteikia'a ta' tikrose ribose lais) 5mperat%vinis kai vienas "ali 0sakinti, o kitas +aklusti) 4is vadina'as ad'inistraciniu) 1) Viskas, kas nra u,drausta %ra leid,ia'a2 1) iskas, kas neleista draud0iama. 1) Teb.nie iklaus%ta ir kita +us) 2 tema. Teiss idjos raida 1<) >kika+italistins arba neiv%st%tos teiss stadija) Civili(acijos +rad,ioje nebuvo aikaus teisi& ir +arei"& skirtu'o, nes buvo +radin visuo'ens nari& l%"%b, +a"r0sta kolekt$!iniu dar&u) Teisi& ir +arei"& vienov ' for'uotis +rasid jus dar&o speciali+acijai ir indi!idualiems "a'intoj& 'aina's bei ikilus b.tin%bei tuos 'ainus "r0sti l%"iavertiku'u darbo) > /ia +riva/iosios teiss +rad,ia) 4ai +riein"ai ' for'uotis soc) "ru+i& sant%kiai +a"r0sti j"a) 4"a ' savavalikai nustatinti visuo'ens naria's teisi& ir +arei"& sant%k0) Lkono'ikai ar +olitikai sti+rieji savo +arei"as ' +erklinti +aver"tiesie's) Todl +ir'ieji liko be +arei"&, o antrieji B be teisi&) @uo tos aki'irkos vie!j0 visuo'ens "%veni'! ' tvark%ti ne teis, o 0stat%'as, da,nai savivaliaujantis teiss at,vil"iu) To laikotar+io visuo'enje kartu funkcionavo dvi teiss sa'+ratos$ 1# teis, kai+ sti+riojo valia, +aversta el"esio tais%kle2 2# teis, kai+ +riein"& interes& derini'as, ko'+ro'isu. (irmajai atstovavo vieoji teis, antrajai +riva/ioji teis) =riva/ioji teis r'si ali& l%"iateisiku'u, 'ain& l%"iavertiku'u bei teisi& ir +arei"& +usiausv%ra) Tuo tar+u socialini& "ru+i&, tai+ +at +ilie/i& ir valst%bs sant%kius re"uliavo vieoji teis) Teiss ir +arei"os tar+ visuo'ens nari& +askirsto'os +a"al j&
1-

turi'os j"os 'ast!, 6adan"i vieoji teis re"uliavo dau"iau sant%ki& ir svarbesnius, tai ji ir buvo v%raujanti) B.din"a totalitarinia' r,i'ui#) 1E) 6a+italistins teiss e+ocha) 7odernios teiss sa'+ratos itakos sl%+jo ver"valdins ir feodalins e+och& civilins teiss +a"rinduose vis& sant%kio dal%vi& l%"iateisiku'o ir laisvos valios +ri+a,ini'e) Vieoji teis buvo "arantuota vien valst%bs +rievarta, o civilin +riva/ioji# teis ir +a/i& sant%kio dal%vi& abi+use nauda) >r tik kai naudos veiksnio ne+akako "arantuoti teisini& i'+erat%v& v%kd%'!, sk'e, 0sikidavo valst%b) Bet ji itai dar siekda'a ne +aver"ti as'en0, o +adti ja' ilikti soc) santarvs subjektu, santarvs , kuri +asiekia'a tik "arantuojant savo teises atitinka'& +arei"& v%kd%'u arti'o naudai) Tokia santarv %ra tikrasis visuo'eninio sant%kio dal%vi& laisvs "arantas) 4 tema. Teiss socialin +askirtis ir funkcijos,psl.13481-1 1H) Teiss socialin +askirtis ir fBjos) Teiss soc) +askirtis tai tas tikslas, kuria' teis kuria'a ir dl kurio ji e"(istuoja) Teis tiesio"iai atsiranda i ,'oni& bendravi'o ir todl skirta j0 vald%ti atsi,vel"iant 0 vis& ,'oni& l%"%b- ir j& lai's siek0) 4ei"u re'si's teisiniu etati+mu, tai teiss socialin +askirtis 0tvirtinti valst%bs ir u, jos stovin/ios ekono'ikai ir +olitikai v%raujan/ios ,'oni& "ru+s klass# vali!, o jei"u vadovausi's +ilietins teiss sa'+rata, tai teiss +askirtis a+sau"oti vis& visuo'ens nari& +a"rindines teises ir laisves vienodai veiks'in"o'is +rie'on'is) Atitinka'ai socialin teiss +askirtis istorikai +erjo dvi +a"rindines raidos stadijas$ klasin- ir bendranacionalin- de'okratin-#) =ir'osios stadijos teis buvo kuria'a u,tikrinti tik +olitikai ir ekono'ikai v%raujan/i& soc) "ru+i& interesus atitinka'ai slo+inant kitas soc) "ru+es) Antrajai stadijai b.din"a tai, kad teis jau turi or"ani(uotu b.du sau"oti ne vienos, o vis& soc) "ru+i& teises, le'ti j& 0"%vendini'!, derinti prieingus interesus ir itaip palaik%ti visuo'enje socialin- santarv- ir ri't0) Tokios orientacijos teis siekia sociali(uoti ,'oni& sant%kius, "r0sti juos ne j"a, o abi+use nauda, l%"iateisiku'u, bendradarbiavi'u) Dia siekia'a, kad kiekvienas "alt& dal%vauti l%"iaver/iuose 'ainuose, laisvai +ltoti savo as'en%b-, tiktis savo teisi& a+sau"os ir tais atvejais, kai +ats dl objekt%vi& +rie,as/i& nebe+aj"ia +arei"& v%kd%'u u,sitikrinti 'ini'alios savo teisi& a+sau"os)
12

20) K'o"aus teiss kai+ +o(%tiviosios teiss socialins +askirties objektas) K'o"aus teiss "ali b.ti su+ranta'os labai 0vairiai) :) V) Iificas si.lo a+ibendrinti dvie' +o,i.riais$ 1# nat.ralistiniu2 2# +o(%tivistiniu @at.ralistinis +o,i.ris +ri+a,0sta, kad ,'o"aus teiss ir j& 0"%vendini'as +riklauso as'en iui, kad jos nuo valst%bs ne+riklauso'os ir neati'a'os. 9io +o,i.rio ribotu'as, kad jis deklaruoja ,'o"aus teisi& neati'a'u'!, nesvarst%da'as klausi'o, kai+ is neati'a'u'as dera su "%veni'o realijo'is, su teiss +a,eidi'ais, teisine atsako'%be, ribojan/i a prigimtines 0mogaus teises. T. p. neatsako 0 klausi'!, ,'o"us "i'sta su +a/ia subjektine teise ar tik su iankstiniu visuo'ens leidi'u turti, 0"%ti teis-) (o+it$!istinis +o,i.ris tei"ia atvirk/iai ,'o"aus teiss k%la i valst%bs, kuri savo nuo,i.ra jas ,'o"ui suteikia, nustato j& a+i't0, o +anorjus "ali jas susiaurinti, o kai kurias ir visikai likviduoti) 9is +o,i.ris tei"ia valst%bs +ir'en%b- +rie as'en0 ir neieko objekt%vi& kriterij&, kurie a+ribot& valst%bs savivali! kuriant teis-) 4a' svarbus +ats 0stat%'as kai+ el"esio tais%kl) Tiesos reikia iekoti inte"ruojant ias +a,i.ras) =ri"i'tins teiss %ra biolo"ins +ri"i'ties "%v%b, sveikata, oru'as, laisv ir t)t)#, kitos socialins +ri"i'ties paties asmens sukurtos (turtas, k!alifikacija ir +an)#) As'ens teis B tai jo ir visuo'ens abi+usio 0si+arei"oji'o sant%kis naudotis savo vert%b'is nedarant ,alos kito as'ens vert%b's) B.tent dl to nra +ri"i'tini& teisi& ir niekas ne"i'sta su teis'is . ,ita !ertus, +a"rindins ,'o"aus teiss nra valst%bs 'alon as'eniui. Valst%b turi tik sau"oti as'ens teise, kurias jis +ats 0si"ijo atitinka'& +arei"& v%kd%'u) K'o"us objekt%viai turi teisi& 0 socialines vert%bes, nes jos %ra ivestins i jo ,'o"aus oru'o ir laisvs) Bet kad ios teiss i teisnu'o statuso +ereit& 0 subjektinteis-, reikia, kad valst%b +ri+a,int& tai 0stat%'ais) Todl +a"rindins ,'o"aus teiss %ra 0tvirtina'os vis& ali& konstitucijose ir tar+tautinse sutart%se) 21)Teiss fBjos) 3ocialin teiss +askirtis %ra 0"%vendina'a teiss funkcijo'is lot) atliki'as, v%kd%'as#)Teiss fBjos tai teiss +oveikio ,'oni& el"esiui kr%+t%s ar b.dai) :kiriamos tokios +a"rindins teiss fBjos$ %) 3egulia!imo f8ja. 4os turin0 sudaro i'+erat%vai leisti teiss suteiki'as#, 0+arei"oti, drausti +arei"os v%kd%'o b.tin%b#) Tai reikia, kad, leid,iant as'eniui naudotis ta' tikru "riu, jis kartu
14

0+arei"oja'as tai dar%ti nevar,%da'as kito as'ens teisi& ir kartu ja' leid,ia'a reikalauti i kit& as'en& el"esio, nedaran/io ,alos jo "riui) %) =riein"& interes& derini'o, arba socialinio ko'+ro'iso, fBja) Tai de'okratins teiss fBja) 4i nurodo, koks turi b.ti re"uliavi'o fBjos turin%s tais atvejais, kai socialin teiss +askirtis vienodai veiks'in"o'is +rie'on'is sau"oti vis& visuo'ens nari& teises ir laisves) %) Valst%bs +rievartos sankcij&# le"ali(avi'o ir nor'avi'o re+resin# f8ja. 4i nustato +ob.d0 ir 'ast! valst%bs +rievartos, kuri! leid,ia'a taik%ti u, re"uliacini& teiss nor'& nustato'& 0+arei"oji'&, draudi'& nev%kd%'!) 4os es'- sudaro imperat$!as &austi. 6itos teiss fBjos$ infor'avi'o, auklji'o i+laukia i trij& +ir'&j& ir %ra jas a+tarnaujan/ios) 2) 5nforma!imo f8ja nurodo, kokio teisinio sant%kio dal%vi& el"esio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios sankcijos &us taiko'os tie's, kurie nev%kd%s tos nor'os nustat%t& +arei"&) Tiesio"iai infor'avi'o fBja ireikia teiss vieu'o +rinci+!) 6ad veikt& teis +ir'iausia turi b.ti viea +rieina'a +ilie/ia's) 2) Auklja'oji, arba teisins +a,eidi'o +revencijos, fBja) 4i skatina as'en0 a+'!st%ti t! ,al!, kuri! jis +atirs ne+aklusda'as teiss i'+erat%va's, t) +) t! bendr!j! naud!, kuri! "arantuoja teistas el"es%s) Tai skatina as'en0 el"tis teistai, u"do jo "ebji'! "%venti santarvje su arti'u, ne tik jaustis as'en%be, bet ir 'at%ti kit! ,'o"& ja esant) Bendr&j& teisinio '!st%'o s!vok& siste'a a+aratas# . tema. Teisinis regulia!imas kaip socialinio re"uliavi'o r.is 22) Teisinio re"uliavi'o s!voka) Teisinis re"uliavi'as %ra vienas i svarbiausi& ir +radini& teiss teorijos kate"orij&) Teisinis regulia!imas tai tokia socialinio re"uliavi'o r.is, arba for'a, kai teisinis +oveikis ,'oni& el"esiui %ra daro'as teiss nor'o'is) :e"uliuoti ,'oni& el"es0 tai j0 'odeliuoti subjektin'is teis'is leidi'ais# ir +arei"o'is draudi'ais ir 0+arei"oji'ais#) %3. Teisinis regulia!imas socialinio regulia!imo sistemoje. Teisinis re"uliavi'as atskiria'as nuo kit& socialinio re"uliavi'o for'& a+ibr,iant jo objekt!,t)%) iaikinant, koks ,'oni& el"es%s
1.

re"uliuoja'as teiss nor'o'is, kad nereikt& naudotis juridinio +oveikio +rie'on'is ten, kur to +aties "ali'a +asiekti neteisinio re"uliavi'o +rie'on'is) 2?) Teisinio re"uliavi'o objektas sfera# ir jo +riklauso'%b nuo teiss sa'+ratos) Teisinio regulia!imo o&jektas tai tas socialinis ,'oni& el"es%s, kuria' daro'as +oveikis teiss nor'o'is) 3ocialinis el"es%s tai ,'oni& tar+usavio sant%kiai, kuri& +a"rindu ,'ons siekia a+sau"oti ir 0"%vendinti savo teises ir interesus) Teiss nor'os re"uliuoja ne visus ,'oni& sant%kius, o tik reik'in"iausius a+sau"oti ir 0"%vendinti ,'o"aus teises) Teisinio regulia!imo api'tis tiesio"iai +riklauso nuo teiss sa'+ratos +ob.d,io) 4ei"u re'si's nor'at%vistine teiss sa'+rata, kuri teista+atina su 0stat%'u, tai teisinio re"uliavi'o sritis bus a+riboja'a tik 0stat%'o nurod%'ais) Teisinis re"uliavi'as tada "ali skverbtis 0 ,'oni& el"es0 tiek, kiek 0stat%'& leidjas laiko reikalin"a) Bet jei"u re'si's +ilietine de'okratine# teiss sa'+rata, kuri +ri+a,0sta +ri"i'tines ,'o"aus teises ir i j& i+laukiant0 as'ens teisi& autono'iku'!, tai teisinis re"uliavi'as ne"als b.ti visuotinis) Tada tursi'e +ri+a,inti, kad %ra +rivatus ,'o"aus "%veni'as, kuris sudaro as'ens nelie/ia'u'o srit0) Be to, dar tursi'e +ri+a,inti esant ir tok0 teisin0 re"uliavi'!, kai+ +atie's +ilie/ia's suteikia'a teis riboti savo el"es0 vienas kito at,vil"iu) %-. Teisinio regulia!imo metodas: imperat$!inis ir dispo+it$!inis. Teisinio re"uliavi'o objektas rodo, kokius soc) sant%kius re"uliuoja konkreti teis, o teisinio re"uliavi'o 'etodas kai+, kokiu b.du ji itai daro) Teisinio re"uliavi'o 'etodas tai teisinio +oveikio ,'oni& el"esiui b.d& ir +rie'oni& siste'a) *stat%'& leidjas, siekda'as sukurti naujus visuo'eninius sant%kius, "ali sufor'uluoti vien! i trij& +alie+i'& arba 0vairiai juos derinti tar+usav%je$ 1# Llkits tik itai+2 2# Tai+ nesielkite2 5# Llkits tai+, kai+ 'anote esant reikalin"a) Tai +a"rindiniai teisinio re"uliavi'o b.dai, kuri& derini'as kai+ tik ir sudaro teisinio re"uliavi'o 'etod!) >skiria'i du pagr. Teisinio regulia!imo metodai: 4. 5mperat$!usis jo es'- sudaro 0+arei"oja'ieji ir draud,ia'ieji +alie+i'ai) 4o es'$ kas nurod%ta teiss nor'ose t! ir reikia dar%ti2 kas dau"iau, tas u, 0stat%'o rib& ir draud,ia'a) Dia "alioja +rinci+as$ viskas, kas nra tiesio"iai leista 0stat%'o, draud,ia'i) Visuo'eniniai sant%kiai /ia ne"ali atsirasti anks/iau
16

ne"u juos leid,ianti teiss nor'a) 9iuo 'etodu +a+rastai naudojasi ad'inistracin ir baud,ia'oji teis) 4. 'ispo+$ti!usis jo turin0 sudaro leid,ia'ieji ir draud,ia'ieji +alie+i'ai, j& s!veika. Dia v%rauja +rinci+as$ viskas, ko nedraud,ia 0stat%'ai , leid,ia'a) Visuo'eniniai sant%kiai /ia atsiranda anks/iau u, teiss nor'!) 9is 'etodas v%rauja +riva/ioje teisje) %2. Teisinio regulia!imo priklausom$& nuo v%raujan/ios teiss sa'+ratos ir +olitinio r,i'o) 6onkretaus teisinio re"uliavi'o 'etodo v%ravi'as konkre/ioje al%je +riklauso nuo v%raujan/ios teiss sa'+ratos, bet ir nuo valst%bs vaid'ens konkre/ioje visuo'enje) Lsant totalitarinia' r,i'ui, kuris reikia +adidint! valst%bs akt%vu'! re"uliuojant visuo'ens "%veni'!, valst%bs iBcijo's, +arei".na's nustato'as dis+o(it%vusis r,i'as$ jie's leid,ia'a dar%ti visk!, kas neu,drausta 0stat%'&, o valdo'iesie's 0veda'as i'+erat%vus r,i'as$ elkits tik tai+, nes viskas , kas nra tiesio"iai leista, %ra u,drausta) Ge'okratinio r,i'o atveju "alioja atvirktinis +rinci+as) Vald,ios iB cij& ir +arei".n& 0"alioji'ai tada riboja'i i'+erat%viai2 jie "al dar%ti tik tai, kas tiesiai leista 0stat%'&, o kas tiesiai neleista, tas u,drausta) Tuo tar+u +ilie/ia's nustato'a dis+o(it%vi el"esio laisv$ viskas, kas nevar,o kit& as'en& teisi& ir ne+a,eid,ia 0stat%'&, visuo'ens 'orals ir +rotin"u'o +rinci+&, leid,ia'a) =ereinant nuo totalitarinio r,i'o +rie de'okratinio, turi keistis i'+erat%viojo ir dis+o(it%viojo 'etod& tarpusa!io kompetencijos sant$kis. %4. Teisinio regulia!imo stadijos. ;aiko +o,i.riu "ali'a iskirti dvi teisinio re"uliavi'o stadijas) % Teiss subjekt& teisins +adties, ar&a teisinio statuso, +ir'inis nustat%'as) 9ioje stadijoje konstitucija ir kt) 0stat%'ai nustato +radin- visie's +ilie/ia's vienod! teisin- +adt0 teises ir +arei"as#) % *smens 0sitrauki'as 0 teisinius sant%kius siekiant +a/ia' le'ti savo teisin- +adt0, jos a+i't0) As'uo, +risii'da'as nauj& +arei"& arti'ui, +le/ia savo teisin- +adt0, o atsisak%da'as v%kd%ti ta' tikras +arei"as, siaurina savo teises) %.. Teisinio regulia!imo su&jektai. Teisinis re"uliavi'as v%ksta s!veikaujant valst%bs ir +a/i& as'en& valiai) Valst%b +ir'iausia sukuria teisinio +oveikio ,'oni& el"esiui +rie'ones teiss nor'as#, 0k.nija jose ta' tikr! ,'oni& el"esio
%7

re"la'entavi'o ti+!, t)+) sukuria iBcij& siste'! v%kd%ti ir +ri,i.rti t! re"uliavi'!) teiss nor'a, j& v%kd%'as, +rie,i.ra# (agrindin ,'oni& savivaldos +rie'on sandoriai) 4& turin%s +a/i& sant%kio dal%vi& valios reikalas) =o(it%vioji teis juos tik le"ali(uoja nustat%da'a jie's ta' tikr! teisin- for'!) H te'a) =ir'asis teiss e"(istavi'o l%"'uo teisins idjos teisin s!'on# %6. Teisini& idj& sa'+rata) 4ei"u teis B ,'o"aus k.rin%s, tai jos ta+s'as turi +rasidti nuo teisini& idj& ir teisins s!'ons, i kurios jos k%la) Teisins idjos %ra +ir'inis teiss e"(istavi'o l%"'uo, juridin tikrovs +rad,ia) 4os turi +asi,%'ti atitinka'a strukt.ra ir soc) kr%+tin"u'u$ 1. <ose turi b.ti aikiai ireiktas siekis virsti visuotinai pri!aloma elgesio tais$kle. 1. 8or'os +o,i.riu jos turi b.ti tiek i+ltotos, sukonkretintos, for'ali(uotos, kad 0"%t& a+ibr,t& teisi& ir +arei"& sant%kio +avidal!. *stat%'& +rojektas, kol nra nustat%ta tvarka 3ei'o +rii'tas ir =re(idento, o ta' tikrais atvejais 3ei'o +ir'ininko +asira%tas ir oficialiai +askelbtas, tebelieka teisine idja) Tai reikia, kad teisin idja visada "%vuoja tik teisinje s!'onje, ne+er,en"ia jos rib& ir e"(istuoja kai+ dvasin +sicholo"ins teiss nor'os ir +raktinio el"esio "ali'%b) Teisin idja tai i+ltotas iki teisi& ir +arei"& sant%kio teisinis si.l%'as) 50) Teisins s!'ons s!voka) 3!'on a+skritai tai s+eciali, tik ,'o"ui b.din"a reakcija 0 iorina+link! siekiant i! +a,inti, o +a,inus joje orientuotis, vald%ti j! ,'o"aus e"(istencijos 0tvirtini'o interesais) Tai dvasinis ,'o"aus 0rankis, kuriuo ,'o"us siekia +a,inti savo "%vena'!j! a+link!, kad "alt& +rie jos +risitaik%ti ir kartu j! +ritaik%ti +rie savo +aties +oreiki&) =a,inti teisin- s!'on- tai +a,inti) 6ai+ ,'ons kolekt%viniu b.du 0sis!'onina savo interesus, kai+ ir kodl transfor'uoja 0 teisines idjas +a"eidauja'o el"esio idjin0 'odel0, o vliau 0 visuotinai +rivalo'! teisin- tvark!) Teisin s!'on tai siste'a vai(dini&, idj&, teorij&, kurias susikuria ta' tikrais interesais besivadovaujant%s ,'ons a+ie "aliojan/i! ir +a"eidautin! teis-, a+ie "aliojan/i& 0stat%'& sutiki'! ar nesutiki'! su j& interesais) Atsi,vel"iant 0 tai , skirtin"& interes& turtojai "ali b.ti ir skirtin"os teisins s!'ons skirtin"ai vertinti ir "aliojan/i! teis- ir
%1

skirtin"ai 0sivai(duoti +a"eidauja'!) 6adan"i 0 "aliojan/i! teisrea"uoja'a e'ocionaliai ir intelektualiai, tai ios reakcijos strukt.ra ir virsta teisins s!'ons strukt.ra) 51) Teisins s!'ons strukt.ra) Teisin- s!'on- sudaro du strukt.riniai ele'entai$ teisin +sicholo"ija ir teisin ideolo"ija) 3 Teisin +sicholo"ija tai jausmai, ig$!enimai, kuriuos 0 'ons +atiria tiesio"iai susidurda'i su 0v) valst%bi& iBcij& veikla io's kuriant ir taikant teiss aktus, "inan/ius ar siaurinan/ius as'ens teises) @uo to, ,'ons e'ocionaliai +ritaria ta' tikrie's 0stat%'a's ar at'eta, priklaus$s, kaip uoliai jie juos !$kd$s. 3 Teisin ideolo"ija tai ar"u'entuotas, dau"iau ar 'a,iau s!'onin"as ,'oni& +o,i.ris 0 "aliojan/i! ir +a"eidauja'! teis-, i kurio isirutulioja teiss nor'os ir visa teisini& sant%ki& tikrov) Teisin ideolo"ija %ra kr%+tin"as 'okslinis a+'!st%'as) 4oje atsis+indi 0sis!'oninti 0vairi& soc) "ru+i& interesai) 3varbi iuolaikins teisins ideolo"ijos dalis +ilietin teiss sa'+rata) 52) Teisins s!'ons fBjos) =a"rindin'is teisins s!'ons fBjo'is laiko'os +a,intin, vert%bin ir re"uliacin) 1 (a0intin teiss tikslas suvokti ir +a"r0sti teiss viet! bei vaid'en0 soc) re"uliavi'o veiksni& siste'oje, o +a"r) jos fBja a+'!st%ti tiek teisinius reikinius teisk.r!, teiss taik%'! ir kt)#, tiek +aties soc) "%veni'o raidos tendencijas, j& s!veik! s u teisine tikro!e. 1 Vert%bin teiss fBja) Teisinis 0vertini'as tai teiss subjekt& veika, kuria nustato'a, ar +arla'ento +rii'a'i 0stat%'ai atitinka teis- ir konstitucij!, kai+ valst%bs iBcijos, +arei".nai ir iai+ +ilie/iai laikosi teistu'o ir teisin"u'o v%kd%da'i 0stat%'us) 1 :e"uliacin fBja) 4i 0"%vendina'a re'iantis siste'a 'ot%v&, vert%bini& orientacij&, kurios veikia ,'oni& el"es0, j0 nor'ina) 55) Teisins +sicholo"ijos ir teisins ideolo"ijos sant%kis) Teisin +sicholo"ija %ra ta' tikras e'ocinis +ost.'is for'uotis ta' tikros vert%bins orientacijos teisinei ideolo"ijai) Teisin ideolo"ija for'uluoja ir +a"rind,ia t& interes& siek0 virsti ta' tikra visuo'eninio "%veni'o tvarka) @uo e'ocijos +rie lo"ikos , o nuo lo"ikos +rie el"esio tais%kli& ir konkre/i& teisini& sant%ki& toks %ra kelias nuo teisins
%%

+sicholo"ijos iki teisins ideolo"ijos) 5?) Teisin s!'ons r.%s) Teisin s!'on skirsto'a 0 r.is re'iantis dvie' kriterijais$ 1# subjektu2 2# jos s+rendi'& idj&# ko'+etentin"u'o nusi'an%'o# lai+sniu) 3ubjekto at,vil"iu teisin s!'on "ali b.ti$ %. >ndividuali tai atskir& as'en& +o,i.ris 0 "aliojan/i! ar +a"eidauja'! teis-) %. Jru+in tai ta' tikro soc) sluoksnio teisin s!'on %. Visuo'enin tai su "aliojan/ia ir +a"eidauja'a teise susijusios idjos, kurias +uoselja visuo'ens dau"u'a) As'ens turi'os ko'+etencijos +o,i.riu teisin s!'on skirsto'a$ 1. =a+rastoji, arba e'+irin kartais dar vadina'a 'asine) 4i susifor'uoja be didesni& intelekto +astan"&, a+'!st%'&, be s+eciali& teiss studij&) 1. =rofesionali tai da,niausiai teisinink& s!'on, kuri for'uojasi siste'in"ai studijuojant teiss doktrinas) 1. 7okslin tai teisinink& 'okslinink& teisin s!'on) Teisin s!'on tai teisini& idj& for'avi'osi, j& ideolo"inio +a"rindi'o ir +asiren"i'o ta+ti teiss nor'o'is stadija) 17 tema. =ereina'asis l%"'uo$ nuo teisins idjos +rie teiss nor'os$ teisk.ra kai+ teisinio re"uliavi'o +rie'oni& "a'%baW 5A) Teisk.ros s!voka) Teisins idjos ta' tikras +a"eidauja'o el"esio +rojektas kad +aj"t& dar%ti real& +oveik0 ,'oni& el"esiui, turi +er,en"ti teisins s!'ons ribas ir virsti teiss nor'o'is) F tokio idj& +erdirbi'o 0 teiss nor'as +roced.r& siste'a ir %ra teisk.ra) Tai visuo'ens ir 0"aliot& valst%bs iBcij& veikla, kuria siekia'a sukurti, +akeisti arba +anaikinti teiss nor'as atsi,vel"iant 0 vis& visuo'ens nari& teisi& ir teist& interes& a+sau"os bei 0"%vendini'o +oreikius) Teisk.ra +rocesas nuo teisinio su'an%'o, teisins idjos sufor'ulavi'o iki teiss nor'os +ri'i'o ir +askelbi'o) Teisk.ra tai for'a, kuria teis susivienija su valst%be) Teisk.ros tikslas for'uluoti teiss nor'as siekiant u,tikrinti ,'o"aus teisi& sau"! ir 0"%vendini'!) 5;) Teisk.ros subjektai) =a"rindinis teisk.ros subjektas ta' 0"aliotos valst%bs iBcijos +arla'entas, +re(identas, v%riaus%b, 'inisterijos, 'inistrai, savivald%bi& tar%bos, teis'ai#) Toks subjektas %ra ir +ati tauta, kai ji +areikia savo vali! referendu'u) 5<) Teisk.ros b.dai ir r.%s)
%3

Teiss nor'& k.ri'o b.dai$ 1. Fri"inalioji k.r%ba, kai sukuria'a nauja el"esio tais%kl) 1. :ankciona!imas, jau esa'a el"esio tais%kl, suteikiant jai teiss nor'& status! visuotin0 +rivalo'u'!) 1. 3atifika!imas,kai +arla'entas +atvirtina tar+tautins sutarties, deklaracijos, konvencijos nustat%t! el"esio tais%kl-, suteikia jai 0stat%'o "ali! ir kartu 0traukia 0 nacionalins teiss siste'!) Teisk.ros r.%s$ 1. Fri"inalioji teisk.ra, +a"al subjekt!, "ali b.ti tautos ir ko'+etentin"& teissau"os iBcij&) 1 3eferendumas tai tokia teisk.ros r.is, kai +ati tauta visuotiniu balsavi'u +rii'a konstitucijos ar konkretaus 0stat%'o nuostatas re"la'entuoti vidaus ar u,sienio +olitik!) :eferendu'ai "ali b.ti skirsto'i 0 s+rend,ia'uosius, +ataria'uo sius ir ratifikacinius. :prend0iamieji 8 tai tokia tautos valios +areiki'o teisk.ra for'a, kai tauta visuotiniu balsavi'u +rii'a 0stat%'! ar j& nuostatas. (atariamieji kai !ald0ios i8cijos siekia su0inoti tautos nuo'onkonkre/iu klausi'u, kur0 valst%bs iBcijos r engiasi reglamentuoti. 3atifikaciniai kai tauta ireikia +ritari'! ar ne+ritari'! +arla'ento +rii'ta' 0stat%'ui arba valst%bi& iBcij& +asira%tai tar+tautinei sutar/iai, konvencijai, deklaracijai) % Gele"uota, arba 0"aliota, teisk.ra, B kai ko'+etentin"a valst%bs institucija +aveda kitai valst%bs institucijai ileisti 0stat%'o "ali! turint0 teiss nor'& akt!) %)3ankcionuota teisk.ra sankcionuoja jau e"(istuojan/i! el"esio tais%kl-, t) %) skelbia j! teiss nor'a ir 0+arei"oja "arantuoti jos v%kd%'! valst%bs +rievarta +v()$ +a+ro/i& sankcionavi'as#) 5E) Teisk.ros stadijos) >skiria'os dvi +a"r) 0stat%'o re"la'entuoja'os teiss nor'& k.r%bos stadijos$ 1) Teiss nor'& akto +aren"i'as$ a# *stat%'& leid%bos iniciat%vos teiss 0"%vendini'as tai leidi'as si.l%ti 3ei'ui +rii'ti ir ileisti ta' tikr! nor'in0 teiss akt!) &) (rojekto s!arst$mas +a"al ta' tikras +roced.ras 3i.lo'as teiss akto +rojektas, 0re"istruotas 3ei'e, toliau siun/ia'as 0 atitinka'us 3ei'o ko'itetus ir ko'isijas susi+a,inti ir +aren"ia'as svarst%ti 3ei'o +osd%je)
%4

d) (rojekto +ri'i'as 0stat%'as laiko'as +rii'tas, jei"u u, j0 balsavo dau"u'a 3ei'o nari& dal%vavusi& +osd%je +us +lius vienas#) 6onstituciniai 0stat%'ai +rii'a'i, jei"u u, juos balsavo dau"iau kai+ +us vis& 3ei'o nari&) *stat%'o nuostatos "ali b.ti +rii'a'os ir referendu'u) 1) Teiss nor'& akto +ri'i'as ir +askelbi'as$ e# @or'inio teiss akto pasira$mas ir paskel&imas spaudoje, tai tas 'o'entas, nuo kurio +rojektas ta'+a 0stat%'u rea liai soc. sant$kius nor'inan/ia j"a) "# Teiss akto 0si"alioji'as +ri'us ir +askelbus 0stat%'!, arba jis 0"%vendina'as, arba visuo'en jo nepriima ir jis lieka popieriuje) 4ei"u toks 0stat%'as dau"eliu atvej& ne0v%kdo'as, tai for'uojasi naujos teisin idjos, susijusios su b.tin%be j0 +akeisti arba +a+ild%ti nauja teiss nor'a) 5H) Teisk.ros +rinci+ai) %) Teistu'o +rinci+as reikalauja, kad valst%bs iBcijos, kurda'os nor'inius teiss aktus, nevir%t& savo ko'+etencijos, laik%t&si kiekvienai nor'ini& teiss akt& r.iai nustat%tos t& akt& +ri'i'o ir ileidi'o tvarkos 3ei'o +rii'a'i 0stat%'ai turi ne+rietarauti 6onstitucijai#) Teiss aktas turi ne+rietarauti auktesn- juridin- "ali! turin/ia' teiss aktui ir +a"rindin's ,'o"aus teis's) %) Teisk.ros !ieumas ir demokratikumas siekia sudar%ti s!l%"as 0sitraukti 0 teisk.r! visuo'enei) 4is 0+arei"oja +arla'ent! !ieai skel&ti ren"ia'& 0stat%'& +rojektus, kad +ilie/iai "alt& laiku su jais susi+a,inti ir +areikti savo si.l%'us) %) Teisk.ros +rofesionalumas 0+arei"oja 0stat%'& k.rj! "erai ianali(uoti, +a,inti ta' tikra'e re"ione konkre/iu laiku besiklostan/ius ,'o"aus teisi& a+sau"os ir 0"%vendini'o +oreikius, reikalaujan/ius atitinka'o teisinio re"uliavi'o) %) :ocialinio kompromiso principas 0+arei"oja 0stat%'& leidj! 0k.n%ti +rii'a'& teiss akt& nor'ose vienod! vis& socialini& "ru+i& interes& a+sau"!, o tie's interesa's susi+rieinus, j& +rie+rie! 0veikinti abi+us'is nuolaido'is ko'+ro'isu#) %) 5samumo principas reikalauja, kad parlamentas laiku ileist& 0stat%'us, reikalin"us 0v%kd%ti +a"r) 6onstitucijos +alie+i'us, kad +ilie/iai turt& visas 6onstitucijoje nurod%tas teisines +rie'ones a+sau"oti ir o+erat%viai, 'a,iausio'is +astan"o'is 0"%vendinti savo konstitucines teises)
%-

%) 'augumos principas tei"ia, kad +rii'a'as tas 0stat%'o +rojektas,

kuris susilauk dau"u'os 3ei'o nari& ar tautos +ritari'o) 4uo re'iantis +rii'a'i visi referendu'ui +ateikia'i s+rendi'ai) %) =konomikumo principas nustato, kad 0stat%'o +rojektas b.t& ren"ia'as, o +rii'tas 0stat%'as v%kdo'as 'a,iausio'is laiko, ener"ijos, 'ed,ia"& ir kitokio'is s!naudo'is) ?0) Teisk.ros juridin technika) Tai siste'a kalbini&, lo"ini& ir or"ani(acini& +rie'oni& bei +roced.r&, kurio'is for'uluoja'os, aikina'os ir strukt.rikai idsto'os teiss nor'os, ren"ia'i, sudaro'i, 0for'ina'i, ileid,ia'i, siste'ina'i, sau"o'i ir randa'i teiss nor'& aktai) <ai keliami du tikslai: 3 3acionaliai reguliuoti !isuomeninius sant$kius, ven"ti nor'ini'o s+ra"&, +adti taupiausiomis priemon'is siekti bendr&j& teisk.ros tiksl&" 3 8or'uluoti ir idst%ti teiss nor'as tai+, kad j& adresatas aikiai su+rast& jie's nustato'& +arei"& ir teisi& turin0 bei +ob.d0, t)+) teisinius faktus, kuri& +a"rindu tos teiss ir +arei"os atsiranda, +asikei/ia ar pasi&aigia. 3iekiant i& tiksl&, teisk.ros technikos tais%kls skirsto'os 0 tris r.is$ 1# >orinio nor'ini& teiss akt& tvark%'o tais%kles) 6iekvienas teiss aktas +rivalo turti iorinius rek!i+itus +o,%'ius#, rodan/ius jo juridin- "ali!, re"uliavi'o objekt!, "alioji'o srit0, suteikian/ius doku'entui oficialu'o) Toliau teiss nor'& akte turi b.ti +a,%'ta jo sudar%'o vieta ir data, t)+) eils nu'eris, reikalin"as racionaliai teiss akt& +aiekai) ?# @or'inio teiss akto strukt.rai kelia'i reikalavi'ai$ kad viena'e teiss nor'& akte b.t& idsto'os tik vienos r.ies teiss nor'os +ir'a idsto'os bendrosios nor'os, +askui s+ecialiosios, konkretinan/ios +ir'!sias2 +ir'iau 'aterialiosios teiss nor'os, +askui +roceso teiss)# ;# Teiss nor'& kalbai kelia'i reikalavi'ai) 8or'uluojant teiss nor'as, vartoja'i trij& r.i& ter'inai$ &endrieji neteisiniai ter'inai ,%'i'os visie's 'oksla's bendros s!vokos as'uo, valst%b, ,'o"us ir t)t)#2 bendrieji teiss terminai !artojami !isuose ar&a &ent daugel$je teiss 'oksl& teis, teisin"u'as, teiss nor'a ir t)t)#2 s+ecial.s teiss ter'inai ,%'int%s teiss s!vokas, vartoja'as tik kai kuriuose teiss 'oksluose ad'inistracin atsako'%b, ran"a, deliktinis veiksnu'as, laisvs at'i'as ir t)t)# 9ie's ter'ina's keliami reikala!imai:
%2

Ter'in& vienareik'iku'as tru'+ai, tiksliai ir a+ibr,tai2 X Teiss ter'inijos vienov 0v) teiss nor'& aktuose teiss ter'inai turi b.ti vartoja'i ta +a/ia +ras'e2 > 3ant%kinis teiss ter'in& +astovu'as teiss nor'& for'uluots turi +asi,%'ti ta' tikru standartiku'u, "ra'atiniu vienodu'u ir stabilu'u2 X Teiss kalbos ekono'iku'as teiss nor'a for'uluoja'a naudojant 'a,iausiai kalbos +rie'oni& ,od,i&#) 11 tema. *ntrasis teiss e"(istavi'o l%"'uo$ teiss nor'a$ for'alieji ir turinin"ieji teiss nor'os +o,%'iai $ 1 Ar bendru'as b.tinas teiss nor'os +o,%'is O % =riverstins tvarkos skirtu'as nuo +rivalo'os teisins tvarkos. ?1) Teiss nor'a kai+ teisinio re"uliavi'o +rie'on) Teiss nor'os %ra teisinio re"uliavi'o +rie'ons, nor'inis visuo'eninio sant%kio 'odelis, da,niausiai nustat%tas ir "arantuoja'as valst%bs) =o(%tiviosios teiss nor'a ireikia "laud& teiss ir valst%bs r%0) 9iuo r%iu %ra a+ibr,tinas ir teiss nor'os turin$s. =o(%tiviosios teiss nor'a tai teisk.ros subjekt& da,niausiai valst%bs# sufor'uluota ar sankcionuota visuotinai +rivalo'o el"esio tais%kl, nustatanti visuo'eninio sant%kio dal%via's teises bei +arei"as ir "arantuoja'a to sant%kio dal%vi& abi+use nauda ir valst%bs +rievarta) Teiss nor'a nustato "ali'o ir +rivalo'o ,'oni& el"esio ribas, j& iorins laisvs 'ast!) ?2) Teiss nor'& +o,%'iai) 1 @or'ina'asis +ob.dis jis reikia, kad teiss nor'a nustato konkretaus visuo'eninio sant%kio dal%via's el"esio tais%klteises ir pareigas#) As'ens subjektins teiss rodo, k! as'uo "ali dar%ti, o +arei"os k! jis +rivalo dar%ti arba ko ne+rivalo) =arei"a, for'uluoja'a +o(it%viai, reikia 0+arei"oji'! +alie+i'!# atlikti po+$ti!ius !eiksmus, o formuluojama ne"at%viai draudi'! neatlikti ta' tikr& veiks'&) Iie+i'as ir draudi'as tel+a viena'e ,od%je pareiga ir %ra du jos as+ektai) Ieisda'a as'eniui naudotis kuria nors vert%be, teiss nor'a suteikia ja' laisv- i! vert%bnetrukdo'ai 0si"%ti, ja naudotis, dis+onuoti, o 0+arei"oda'a >
%4

atlikti ta' tikrus veiks'us ar j& neatlikti, a+riboja jo veiks'& teisi&# laisv-, bet tik tiek, kiek to reikia kito as'ens laisv-) 8or'alusis a+ibr,tu'as teigia, kad teiss nor'os turi b.ti for'aliai a+ibr,tos) Ter'inas formalumas infor'uoja, kad teiss nor'os %ra sufor'uluotos ir idst%tos oficialiuose, t)%) valst%bs ileistuose, teiss aktuose +arla'ento 0stat%'uose, +re(idento dekretuose, v%riaus%bs nutari'uose, 'inisterij& instrukcijose, +arei".no +otvarkiuose, 0stat$muose ir t.t.). ) teiss nor'os a+ibr,tos reikia, kad juose %ra konkre/iai ir aikiai sufor'uluota el"esio tais%kl) Jalioja +rinci+as$ leistinas tik toks el"es%s, kur0 tiesio"iai leid,ia 0stat%'a s. isuotinis pri!alomumas "arantuoja teiss nor'& "%v%bin"u'!, funkcionalu'!, veiks'in"u'! kiekvienu "%veni'o atveju) P,tikrina visie's vienod! teiss nor'& +rivalo'u'!) Teiss nor'os visuotinio +rivalo'u'o "arantai . /ormos pri!alomumo garantas %ra noras sukurti teisinius +adarinius, kuri& neatsiranda +a,eidus teiss nor'as) o Ga,niausias visuotinio teiss +rivalo'u'o "arantas abi+us nauda) @orint 0"%vendinti savo teises, b.tina v%kd%ti kita' as'eniui (!isuomenei) +arei"as, nes '.s& teisi& 0"%vendini'! naud!# "arantuoja tik "r0,ta'osios arti'o +aslau"os, i+rovokuotos '.s& +arei"os v%kd%'o) o ,itas garantas valst%bs +rievarta +olicijos, +rokurat.ros, teis'& taiko'os sankcijos) Teiss +rivalo'u'! "arantuojan/i& +rie'oni& +riklauso'%b nuo teiss sa'+ratos ir +olitinio r,i'o) Ge'okratinio r,i'o ir +ilietins teiss sa'+ratos s!l%"o'is, kai +o(%tivioji teis kuria'a siekiant 0"%vendinti visuo'ens interesus, +a"rindinis teiss +rivalo'u'o "arantas bus abi+us nauda, o totalitarinio r,i'o ir tisinio etati('o s!l%"o'is valst%bs +rievarta, nes +o(%tivioji teis +ir'iausia kuria'a 0"%vendinti +olitins vald,ios interesus) Vis& teiss ak& +rivalo'u'o "arantavi'as vienodai veiks'in"o'is +rie'on'is) @e vis& teiss ak& nor'os %ra "arantuoja'os vienodai veiks'in"o'is +rie'on'is) Vieosios teiss nor'& i'+erat%vai lie+i'ai, reikalavi'ai#, +a"al Iietuvos 0stat%'us, %ra "arantuoja'i abi+use sant%kio dal%vi& nauda, j& turtu, o nesant turto ir as'ens laisve) =riva/iosios civilins# teiss nor'& i'+erat%vai "arantuoja'i tik abi+use sant%kio
%.

dal%vi& nauda ir atsakovo turtu) 4ei"u atsakovas turto neturi, tai nor'os i'+erat%vas ne"ali b.ti 0"%vendintas) Visuotinis teiss nor'& +rivalo'u'as reikia, kad kiekvienas teisinis i'+erat%vas +rivalo b.ti 0v%kd%tas iki "alo kiekvien! teiss +a,eidi'! turi l%dti atitinka'& sankcij& taik%'as) > +rad,i& teisini& +arei"& v%kd%'as "arantuoja'as abi+use sant%kio dal%vi& nauda, savanoriku +arei"& v%kd%'u, o kai i& +rie'oni& veiks'in"u'o ne+akanka as'ens turtu, o kai ir turto nra teiss +a,eidjo as'ens lai s!e ar kita jo teise. 1 3iste'inis teiss nor'& veiki'as) Teiss siste'in"u'as "ali b.ti su+ranta'as dvejo+ai$ 1) 6ai+ teiss nor'os vidini& ele'ent& hi+ote(s, dis+o(icijos ir sankcijos s!!eika)" 1) 6ai+ +a/i& teiss nor'& tar+usavio s!veika visos teiss nor'os tar+usav%je susijusios vidiniu r%iu viena kit! +a+ildo, +aren"ia , "arantuoja viena kitos funkcionavi'!#) =v() teiss nor'os skirsto'os 0 'ateriali!sias ir +roceso) 7aterialiosios nustato +ir'ines turinin"as sant%kio dal%vi& teises ir +arei"as, o +roceso teisines +roced.ras, kai+ +asinaudoti 'aterialiosios teiss nor'o'is 9i teiss nor'& siste'a teiss literat.roje vadina'a o&jektine teise, nes b.da'a valst%bin visuo'ens valia, ji ne+riklauso n viena' konkre/ia' individui, o %ra bendra vis& as'en& el"esio re"uliatorius) 4i skiriasi nuo subjektins teiss, kuri %ra konkre/ia' individui suteiktas leidi'as atitinka'ai el"tis) ? Teiss nor'os for'ali&j& ir turinin"&j& +o,%'i& s!v eika. Ls'iniai teiss nor'os +o,%'iai %ra tie, kurie rodo, kad teiss nor'a %ra el"esio tais%kl teisi& ir +arei"& vienov#2 veikia s!veikauda'a su kito'is teiss nor'o'is2 %ra visuotinai +rivalo'a ir kad jos +rivalo'u'as "arantuoja'as abi+use nauda, o kai ito ne+akanka ir valst%bs +rievarta) Teiss nor'a tai tautos arba ko'+etentin"& valst%bs iBcij& sukurta ar sankcionuota, for'aliai a+ibr,ta visuotinai +rivalo'o el"esio tais%kl, kurios v%kd%'as "arantuoja'as sant%kio dal%vi& abi+use nauda ir valst%bs +rievarta) @urod%ti teiss +o,%'iai nor'ina'asis +ob.dis, visuotinis +rivalo'u'as ir jo "arantavi'as abi+use nauda bei valst%bs +rievarta, siste'in"u'as# %ra for'al.s) 8or'alieji teiss nor'os +o,%'iai kalba a+ie t! for'!,
%6

kuri! turi 0"auti turinin"ieji +o,%'iai, kad "alt& funkcionuoti +raktikai) 8or'alieji technolo"i(uoja turinin"uosius, +erfor'uluoja juos 0 el"esio tais%kles veiks'& standartus$ 0 atitinka'as visuo'eninio sant%kio dal%vi& teises ir +arei"as, 0 ta' tikr! t& teisi& ir +arei"& sant%k0 ir itai+ daro teisin"u'!, laisv-, l%"%b- +aj"ius +raktikai veikti ,'oni& el"es0) Turinin"ieji +o,%'iai ireikia vert%binius teiss nor'os tikslus, o for'alieji kuria teisin- technik! 0"%vendinti iuos tikslus) Todl kiekviena teiss nor'a de'okratinje visuo'enje e"(istuoja kai+ i& tiksl& laisvs, l%"%bs, teisin"u'o# ir j& 0"%vendini'o for'& nor'inio +ob.d,io, for'alaus a+ibr,tu'o, visuotinio +rivalo'u'o, +rievartinio "arantavi'o# sinte( s!jun"a, derini'as#) 1% tema. Teiss nor'os socialini& nor'& siste'oje ?5) 3ocialin nor'os s!voka. /orma lot) reikia riba, saikas, valdantis +radas, tais%kl, +av%(d%s) Ll"esio nor'a tai ,'oni& tar+usavio sant%ki& standartas, sche'a, 'atrica, leid,ia'o el"esio riba, a+r+ianti leidi'! ir draudi'!) 3ocialins nor'os tai el"esio tais%kls, kurios skirtos nor'inti re"uliuoti# ,'oni& tar+usavio sant%kius ir kuri& v%kd%'as "arantuotas sant%kio dal%vi& abi+use nauda, tai+ +at valst%binio arba visuo'eninio +oveikio +rie'on'is) 3ocialines nor'as sukuria arba valst%b, arba konkreti or"ani(acija, kolekt%vas siekda'i 0"%vendinti konkre/ios oBcijos, kolekt%vo ar visos visuo'ens savire"uliacij!) Visos soc) nor'os +asi,%'i tuo, kad jos ieina i ta' tikro autoriteto ir nor'ina ,'oni& el"es0) @or'ini'o tikslas vienodo teisinio veiks'in"u'o +rie'on'is a+sau"oti vis& ,'oni& teises ir le'ti t& teisi& 0"%vendini'!) 3kirtin"os soc) nor'os tai daro skirtin"u b.du) ??) 3ocialini& nor'& klasifikacija) 3ocialins nor'os skirsto'os atsi,vel"iant 0 tai, kas jas nustato ir kuo "arantuoja j& v%kd%'!) 3oc) nor'os skirsto'os 0$ ? 7orals nor'as2 ? =a+ro/ius2 ? Visuo'enini& oBcij&, arba kor+orat%vines, nor'as2 ? Teiss nor'as) ?A) Teiss nor'& ir 'orals nor'& suta'+ant%s ir besiskiriant%s +o,%'iai) 7oral tai vidinis ,'o"aus 0sitikini'as "erbti kito as'ens interesus teises# ir kartu savanorikas tokios +a"arbos reiki'as) 7orals nor'os for'uojasi re'iantis abi+use +a"arba)
37

Teiss ir 'orals nor'os suta'+a tokiais +o,%'iais$ 1) >r vienos ir kitos %ra socialinio ,'oni& el"esio re"uliatoriai 1) Teiss ir 'orals nor'os da,nai %ra to +aties turinio ir turi t! +at0 tiksl!, t)%) ireikia ,'oni& interesus, +oreik0 juos a+sau"oti nuo tar+usavio a"resijos, siekia 0tvirtinti tar+usavio +a"arb!, +riein"& interes& ko'+ro'is! ir socialin- santarv- bei ri't0) Teiss nor'& ir 'orals nor'& skirtu'us le'ia tokie +o,%'iai$ 1) 6il') 7orals nor'os for'uojasi +riklauso'ai nuo to, koks soc) j"& sant%kis susiklosto visuo'enje, o jo +a"rindu ir atitinka'os +a,i.ros 0 "r0 ir blo"0, "arb-, ,'o"aus oru'! ir teisin"u'!) 7orals nor'os ta'+a el"esio tais%kl'is tik kai visuo'ens nari& dau"u'a 0sis!'onina j& reik'in"u'! ir i'a +a"al jas nor'inti kasdien0 savo el"es0) Teiss nor'as +a+rastai leid,ia valst%b ir todl jos ikarto +asidaro visie's +rivalo'os) 1) 3egulia!imo apimtis. Teiss nor'os re"uliuoja ,'oni& sant%kius, bet tik tuos , kuriuos "ali'a iorikai kontroliuoti ir kuriuose sl%+i b.tin%b u,tikrinti +alie+i'& v%kd%'! +rievarta) 7orals nor'os "ali re"uliuoti ir tokius sant%kius, kurie ne+atenka 0 teisinio re"uliavi'o lauk! 'eil, drau"%st#, o tai rodo, kad 'orals nor'os re"uliuoja dau"iau visuo'enini& sant%ki&) Teis %ra tik ta 'orals dalis, kuri +aversta visuotinai +rivalo'a el"esio tais%kle ir "arantuoja'a valst%bs +rievarta) * 'orals ir teiss veiki'o srit0 +atenka tik tie ,'oni& veiks'ai, kurie ta' tikru b.du a"resijos ar +a"arbos# +alie/ia kit& ,'oni& teiss ir todl t& teisi& at,vil"iu "ali b.ti vertina'i kai+ 'oral.s naudin"i# ar a'oral.s ,alin"i#, teisti ar neteisti) 1) =lgesio tais%kls teisi& ir +arei"&# detali(avi'o lai+snis) Teiss nor'os %ra "rie,/iau a+ibr,tos, sufor'uluotos, ivardija'i teisi& ir +arei"& atsiradi'o, +asikeiti'o ar in%ki'o +a"rindai, tuo tar+u 'orals nor'oje "ali b.ti isako'a tik bendra +arei"a nevok, nekalbk netiesos ir t)t)#) Teiss nor'oje %ra 0k.n%ta +rivalo'a e"oi('o ir altrui('o vienov +usiausv%ra#, tuo tar+u 'oralje "ali b.ti tik altrui('as) 1) /ormos iraikos forma. 7orals nor'os +a+rastai %ra ,'oni& s!'onje) 4os nefiksuotos s+ecialiuose valst%bs aktuose, jos neturi "rie,tos siste'os, neskirsto'os 0 akas, institutus, jos visuotinai ne+rivalo'os) Teiss nor'os %ra sufor'uluotos oficialiuose valst%bs aktuose ir sudaro vientis! siste'!, jos visuotinai +rivalo'os)
31

ir 'orals nor'& v%kd%'as) Teiss nor'& v%kd%'as u,tikrina'as abi+use nauda ir valst%bs +rievarta, 'orals nor'& +a/i& +ilie/i& vidiniu 0sitikini'u, abi+use nauda ir visuo'eninio +oveikio +rie'on'is) 42. Teiss nor'& skirtu'ai nuo kit& socialini& neteisini& nor'&) =a+ro/iai B tai bendros el"esio tais%kls, susidariusios dl dau"kartinio kartoji'osi ir ta+usio ,'oni& 0+ro/iais, tai vestuvi&, laidotuvi&, 0v) a+ei"& nor'os) =a+ro/i& ir 'orals nor'& skirtu'as sunkiai nustato'as) =a+rot%s da,niausiai tra 'orals for'a, o 'oral +a+ro/io turin%s) 6or+oracij& nor'os skiriasi nuo teis nor'&$ % su&jekto at,vil"iu teiss nor'as ileid,ia valst%b, o kor+oracij& konkreti kor+oracija ar jai atstovaujanti vald%ba) % ios nor'os skiriasi ir re"uliavi'o a+i'ties at,vil"iu teiss nor'& +rivalo laik%tis visi as'en%s esant%s Iietuvos teritorijoje, o kor+oracij& nor'& tik konkre/ios kor+oracij& nariai) % teiss nor'& v%kd%'! "arantuoja valst%bs +rievarta, o kor+oracij& tos o8cijos turimos +oveikio +rie'ons +astaba, +a+eiki'as ir kt)#) bet +a"rindinis kor+oracij& nor'& "arantas %ra ta nauda, kuri! as'uo "auna laik%da'asis t& nor'&) Teiss nor'os ir kor+oracijos nor'os suta'+a tik el"esio tais%kls for'ulavi'o at,vil"iu$ %ra for'aliai a+ibr,tos, jos sudaro ta' tikr! siste'!, tai kor+oracijos 0statai, statutas ar nuostatai) Tec@nines normas nuo socialini& nor'& skiria tokie +o,%'iai: 1 re"uliavi'o objektas soc) nor'os re"uliuoja ,'oni& tar+usavio sant%kius, o technins ,'oni& sant%kius su "a'ta, su darbo 0rankiais ir technolo"ijo'is2 1 k.r%bos subjektas soc) nor'as kuria ta' tikras ,'oni& kolekt%vas valst%b, tauta, kor+oracija#, o technines konkret.s ta' tikros srities s+ecialistai2 1 formuluojamos elgesio tais%kls +ob.dis soc) nor'os ireikia bendr! subjekt%viai b.din"! tik ta' tikra' subjektui# +rivalo'o el"esio tais%kl-, o technins objekt%viai +rivalo'! el"esio tais%kl-, +a"r0sta b.tina "a'tos reikini& +riklauso'%be2 1 +oveikio u, tais%kls nesilaik%'! +ob.dis +a,eid-s soc) nor'!, +a,eidjas "ali nesulaukti valst%binio ir visuo'eninio +oveikio, jei"u nebus nustat%tas it +atrauktas teisinn ar kor+oracinn atsako'%bn, o +a,eidus technin- nor'! atsiranda nei"ia'& +adarini& +v()$ nustoja veikti 'ec@ani+mas), ir da0niausiai tuojau pat.
3%

1) B.dai, kuriais u,tikrina'as teiss nor'&

?<) Technins nor'os ir j& virti'o teisin'is s!l%"os) Technins nor'os tai el"esio tais%kls, nurodan/ios, kai+ ,'o"us turi el"tis su daiktais, darbo 0rankiais ir technolo"ijo'is, tai+ +at su "a'tos reikiniais, kad u,tikrint& savo +aties ir "%vena'osios a+linkos sau"u'!, kuo ekono'ikiau +asiekt& +raktini& tiksl&) =rie technini& nor'& +riskirtinos stat%bos darb& tais%kls, 0ren"i'&, 'echani('& eks+lotavi'o instrukcijos, elektros ener"ijos vartoji'o, de"al&, ,aliav& naudoji'o ir kitos nor'os) Technini& nor'& turin0 le'ia objekt%v.s "a'tos dsniai) T& dsni& +a,ini'as, j& +averti'as el"esio tais%kle kai+ tik ir %ra technin nor'a) Technins nor'os nra socialins, nes jos nere"uliuoja ,'oni& tar+usavio sant%ki&, ta/iau kai kurios technins nor'os ta' tikro'is s!l%"o'is "ali virsti socialin'is) @audoda'iesi darbo 0rankiais, technolo"ijo'is, vieni ,'ons ta'+a +avojin"i kitie's, o kartais ir +at%s sau tiesio"iai arba dl +oveikio "%vena'osios a+linkos kok%bei) =v()$ keli& eis'o tais%kls i +ri"i'ties %ra technins nor'os, bet, +atvirtintos valst%bs iBcij&, jos ta'+a teiss nor'o'is) P, j& +a,eidi'! %ra nu'at%ta ad'inistracin ir baud,ia'oji atsako'%b, nes as'uo, naudoda'asis savo subjektine teise vairuoti auto'obil0, %ra +avojin"as kit& as'en& teis's) 9ios r.ies technins nor'os da,nai vadina'os techninio turinio socialin'is nor'o'is) 13 tema. Teiss nor'os vidin strukt.ra ?E) Teiss nor'os strukt.ros s!voka) Teiss nor'os strukt.ra tai vidini& nor'os ele'ent& or"ani(acija, a+ib.dinanti teiss nor'! kai+ vientis!, bet strukt.rint! el"esio tais%kl-) Teiss nor'os vidin- strukt.r! sudaro tokie ele'entai$ 1. el"esio tais%kl dispo+icija idst%'as, +askirst%'as#2 1. teiss nor'oje a+ra%ti realaus "%veni'o atvejai, nurodant%s, kada teiss subjektai "ali ar +rivalo el"tis +a"al i! tais%klhi+ote( s+ji'as, ne0rod%ta, reikalin"a +atikrini'o teorija#2 1. +adariniai, atsirandant%s teiss subjektui, ne+aklususia' teiss nor'os reikalavi'a's sankcija valst) +oveikio +rie'on, taiko'a nustat%t& nor'& ir tais%kli& +a,eidjui#) 9i! strukt.r! "ali'a ireikti for'ule$ Ajei...,tai...,prieingu at!ejuB: 4ei 0v%ks ta' tikri teisiniai faktai "%veni'o a+link%bs hi+ote(#, tai sant%kio dal%viai turi el"tis tai+ ir tai+ dis+o(icija#, +riein"u atveju j& teiss bus atitinka'ai siaurina'os ar likviduoja'os sankcija#) Teiss nor'os hi+ote( tai "r) klb) ter'inas, reikiantis ta' tikr& reikini&, fakt& e"(istavi'o +rielaid! s+ji'!#) Teisin hi+ote( tai
33

s+ji'as, kad 0v%ks tokie "%veni'o faktai, kuri& at,vil"iu reiks el"tis +a"al dis+o(icijoje a+ra%t! el"esio tais%kl-) Tai el"esio tais%kls veiki'o, taik%'o s!l%"a) Teiss nor'os hi+ote( +a+rastai +rasideda ,odeliu jei ir bai"iasi ties tai) Mi+ote( %ra b.tinas kiekvienos teiss nor'os ele'entas) Be jos b.t& neaiku, kokiais atvejais ir ka' reikia teiss nor'! taik%ti AT=6 ir B6 teiss nor'& hi+ote(s %ra veiks'ai, kuriais +a,eid,ia'os re"uliacini& teiss nor'& konstitucini&, civilini& darbo ir kt)# nustat%ti draudi'ai, +v()$ t%/inis nu,ud%'as, nuosav%b nelie/ia'a) B6 ir AT=6 "alioja +rinci+as nra nusikalti'o be 0stat%'o$ re"uliacins nor'os nustat%t! draudi'! +a,eid,ianti veika nea+ra%ta B 0stat%'o hi+ote(je, oficialiai nelaiko'a nusikaltimu. Vidins strukt.ros +o,i.riu hi+ote(s "ali b.ti $ 1 paprastos sieja teiss nor'os "alioji'! tik su vienos a+link%bs buvi'u, +v()$ Ge"ant raudona' viesoforo si"nalui, draud,ia'a 0eiti 0 va,iuoja'!j! "atvs dal02 1 sudtins formuluoja kelias a+link%bes, kuri& visu'a %ra teiss nor'os "alioji'o s!l%"a, +v()$ Lis'o tais%kli& +a,eidi'as, sukl-s sunkias +asek'es, baud,ia'as laisvs at'i'u2 1 alternat$!ios sieja konkre/ios nor'os "alioji'! su viena i keli& teiss nor'oje nurod%t& a+link%bi&, +v()$ 7ed,ioji'as be reikia'o leidi'o, arba u,draustu laiku, arba u,draustose vietose Y)))Z u,traukia baud!) Teiss nor'os dis+o(icija tai lot) klb) ter'inas, reikiantis idst%'!) 4oje for'uluoja'a +ati el"esio tais%kl teisi& ir +arei"& +usiausv%ra#) Gis+o(icijoje a+rao'as teiss subjekt& leid,ia'o ir +rivalo'o el"esio teisi& ir +arei"&# 'astas a+i'tis# atsiradus hi+ote(je a+ra%to's a+link%b's) Gis+o(icijos +a"al teisi& ir +arei"& a+ibr,tu'o lai+sn0 skirsto'os 0$ 3 absoliu/iai, ar&a !ienareikmikai a+ibr,tas jos tiksliai nurodo re"uliuoja'o visuo'eninio sant%kio dal%vi& teises ir +arei"as, kuri& jie savo nuo,i.ra negali pakeisti) Tokios dis+o(icijos dar vadina'os i'+erat%viosio'is, +v()$ sutar/i& reikia laik%tis, teisin"u'! v%kdo teis'as arba savininkas turi teis- ireikalauti savo turt! i sveti'o, neteisto vald%'o2 3 sant$kikai a+ibr,tos dispo+icijos $ra tokios, kurios leid0ia ir patiems reguliuojamo sant$kio dal$!iams nustat$ti kai kurias savo teises ir
34

+arei"as, konkret& j& turin0, +v()$ @uo'otojas +rivalo savo s!skaita dar%ti inuo'oto turto re'ont!, jei"u ko kita nenu'ato 0stat%'as arba sutartis) =a"al raikos b.dus dis+o(icijos %ra$ % paprastosios nurodo re"uliuoja'o sant%kio dal%vi& teises ir +arei"as, ta/iau j& neaikina, +v()$ Teisin"u'! I: v%kdo tik teis'ai)2 % apraomosios, ar&a aikinamosios, dispo+icijos ne tik nustato elgesio tais$kles, &et dar ir +aaikina jas, nurodo es'inius j& +o,%'ius, +v()$ =rievols turi b.ti v%kdo'os tinka'ai ir nustat%tu ter'inu +a"al 0stat%'& ar sutarties nurod%'us, o jei nurod%'& nra, B +a"al +a+rastai reikia'us reikalavi'us)2 % nukreipiamosios dispo+icijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir apraomosiomis. <os nurodo tik bendr! el"esio tais%kl-, o norint0j0 tiksliau su,inoti, kokios ioje tais%klje nustato'os teises ar +arei"as, nukrei+ia 0 kit! to +aties teiss nor'& akto strai+sn0 arba 0 kit! to +aties strai+snio dal0, kurioje ta tais%kl isa'iai sufor'uluota2 % blanketins dispo+icijos nurodo, jog tam tikro teisinio sant%kio dal%viai +rivalo laik%tis ta' tikros el"esio tais%kls, bet jos konkre/iai neidsto nei ioje dis+o(icijoje, nei nurodo esant kituose to teiss nor'& akto strai+sniuose ar strai+sni& dal%se) Tokios tais%kls konkretini'o si.lo iekoti kito teiss akto nor'& dis+o(icijose) bendra el") Tais%kl kita'e akte# @ukrei+ia'osios ir blanketins "ali b.ti ir hi+ote(s) 9ios hi+ote(s ir dis+o(icijos vartoja'os siekiant iven"ti for'uluo/i& kartoji'osi 0stat%'uose) 3varbu ,inoti, kad visos B6 s+ecialiosios dalies teiss nor'& dis+o(icijos %ra abstrak/ios ir dl to blanketins) 3ankcija tai teisinio +oveikio +rie'on, kuria susiaurina'os teiss +a,eidjo u, re"uliacins teiss nor'os reikalavi'& nev%kd%'!, arba skatina'oji +rie'on u, teist! el"es0. ;ot) sanctio baus's nustat%'as) :e"uliacini& teiss nor'& tekstai sankcij& neturi) 3ankcijas tiesio"iai a+i'a tekstas tik t& teiss nor'&, kurios konkretina teisin- valst%bs +rievart!, nustato jos a+i't0 ir r.0) Tokios teiss nor'os %ra B6 ir AT=6 nor'os, i dalies kai kurios civilins teiss nor'os, susijusios su sutartini& 0si+arei"oji'& nev%kd%'u) =a"al tiksl& +ob.d0 visos sankcijos skirsto'os 0 asmens teises: % siaurinan/ias2
3-

likviduojan/ias2 +le/ian/ias skatinan/ias teist! el"es0) 3iaurinan/ios ir likviduojan/ios sankcijos %ra teisin"u'o v%kd%'o +rie'ons, skirtos "r!,inti teiss +a,eidjo teisinia' statusui teisi& ir +arei"& +usiausv%r! +adarius teiss +a,eidi'!) =rie j& +riskirtinos tokios sankcijos$ 1 &aud0iamosios kri'inalins# taiko'os tik +ri'us a+kaltina'!j0 nuos+rend0 baud,ia'ojoje b%loje, ir tik teis'o) 3trukt.ros +o,i.riu ios sankcijos %ra$ 1) +a+rastos tai viena kuri nors +oveikio +rie'on, +v()$ bauda) 2) sudtins nustato kelias +oveikio +rie'ones, kurios turi b.ti taiko'os teiss +a,eidjui visos kartu) 3. alternat$!ios taip pat numato kelias +oveikio +rie'ones, ta/iau realiai taiko'a tik viena i j&, +v()$ bauda arba +ataisos darbai) % ad'inistracins sankcijos taiko ta' 0"aliotos valst%bs iB cijos teis'ai, +olicija, ins+ekcijos#, +arei".nai) Ad'inistracini& sankcij& r.%s$ 0s+ji'as, nuobauda bauda#, +ataisos darbai, +raradi'as teiss vairuoti trans+orto +rie'on-, AT= +rie'oni& konfiskavi'as, nualini'as nuo +arei"&, ad'inistracinis aretas ir kt) Cendra baud,ia'&j& ir ad'inistracini& sankcij& s+ecifika %ra ta, kad jos "ali b.ti nukrei+tos ne tik 0 teiss +a,eidjo turt!, bet ir 0 jo as'en0) 1 civilins sankcijos %ra tik turtins, jas skiria teis'as, ir tik tais atvejais, jei"u jos nu'at%tos 0stat%'e arba ali& sutart%je) 1 drausmines sankcijas skiria 0'oni&, 0stai"&, fir'& ad'inistracija savo darbuotoja's u, darbo tais%kli&, o sukarintose oBcijose u, vidaus tvarkos statuto +a,eidi'us) Tokios sankcijos %ra$ +astaba, 0s+ji'as, +a,e'ini'as +arei"ose, +a, eminimas laipsn$je, atleidimas i dar&o ir kt. 1 as'ens teist! el"es0 skatinan/ios sankcijos B tai ta' tikros len"vatos "auti verslo licencij!, i'+ortuoti ta' tikras +rekes be 'uito 'okes/io arba atleidi'as kuria' laikui nuo verslo 'okes/io, a+dovanoji'ai, +re'ijos, "arbs vard& suteiki'as ir kt) ?H) 7etodolo"ins, technins +rie'ons atskleisti teiss nor'os vidin- strukt.r!)
% % 32

3iekiant atskleisti teiss nor'os strukt.r! taiko'a ta' tikra lo"in technika, jau 'inta i'+likacija$ 4ei))), tai) Visi ,od,iai iki tai hi+ote(, o +o tai dis+o(icija) Tais atvejais, kai nor'a sufor'uluota +ernel%" "laustai arba kai reikia nustat%ti, kokio'is sav%b'is turi +asi,%'ti teiss subjektas, ir jei for'ul jei))) tai ne+akanka'a atskleisti nor'os strukt.r!, tada taiko'a +redikat& lo"ikos sche'a DEF9G H IF9GJ, kuri skaitoma taip: jei o&jektas 9 turi sav%b- E, tai 9 turi ir sav%bI" iraika EF9G reikia hi+ote(-, o IF9G B dis+o(icij!) Ta' tikrais atvejais i hi+ote( "ali turti ir konjunkcijos +ras'-$ 4ei 9 ta' tikras +ilietis# turi sav%b- b.ti kariu B EF9G, ir tas pilietis sa!a!alikai pasialina i dalinio 8 IF9G , tai jis baud,ia'as laisvs at'i'u B <F9G) Visa teiss nor'a 0"auna tokios for'uls +avidal!$ EF9G K IF9G H <F9G. A0) Giskusija dl teiss nor'os strukt.ros) Teiss nor'os strukt.ra teiss literat.roje su+ranta'a ne vienareik'ikai) Ienkikoje teiss literat.roje reikia'os trejo+os +a,i.ros 0 teiss nor'os strukt.r!$ 1. tradicin +a,i.ra 3) Lrlickas, M) :otas, 8) 3ie'ienskis, 4) 6o[alskis, *. ;opatka) mano, kad norma turi tris elementus" 1. kritin +a,i.ra 4) Iand, A) \erneris# +ri+a,0sta dviej& ele'ent& teiss nor'os strukt.r!$ ? hi+ote( ir dis+o(icija, arba ? hi+ote( ir sankcija) 1. reliat%vistin kr%+tis 4) \roble[skis, 4) 3'ialko[skis#, aikiai neireikianti savo +a,i.r&) :usikoje teiss literat.roje dar %ra ir 'anan/i&, kad hi+ote( ir sankcija a+skritai nra teiss nor'os strukt.ros ele'entai) Arba 'anan/i& kad teiss nor'os strukt.ra turi keturis ar net +enkis ele'entus$ subjekt%vi! sudt0 A) 3) Ci"ol,inas# ir teiss nor'os tiksl! 8) @) 8atkulinas#) Tai+ teiss nor'os strukt.ros klausi'as %ra su+ainioja'as) A1) Io"in ir tekstin teiss nor'os strukt.ros) Teiss nor'& strukt.r! le'ia jos v%kdo'os fBjos ir j& s+ecifika) Teiss nor'& fBjos$ 1. 3ure"uliuoti ,'oni& sant%kius nustat%ti visie's +rivalo'o el"esio tais%kl-2 1. @urod%ti "%veni'o a+link%bes, kuri& +a"rindu atsiranda sant%kio dal%via's toje tais%klje nustat%tos teiss ir +arei"os, arba veiks'us, kuriais "ali b.ti +a,eid,ia'a i tais%kl2
34

1. P,tikrinti tokios tais%kls visuotin0 +rivalo'u'!)

9ios teiss nor'& fBjos atsis+indi ir jos strukt.roje$ +ir'oji funkcija virsta dis+o(icija, antroji hi+ote(e, tre/ioji sankcija) 9i& ele'ent& siste'a kai+ tik ir sudaro lo"in- nor'os strukt.r!) Io"in nor'os strukt.ra tai siste'a teiss nor'os ele'ent& hi+ote(s, dis+o(icijos, sankcijos#, kuri& +adeda'a konkreti teiss nor'a, s!veikauda'a su kito'is teiss nor'o'is, ta'+a +aj"i 0"%vendinti visai teiss siste'ai skirtas tris 'intas fBjas$ 1. sufor'uluoti el"esio tais%kl-2 1. nurod%ti faktus, kuri& +a"rindu sant%kio dal%via's atsiranda, +asikei/ia ar in%ksta subjektins teiss ir +arei"os, t)+) veiks'us, kuriais "ali b.ti +a,eid,ia'a i el"esio tais%kl2 1. u,tikrinti tokios tais%kls 0sak'u'! jos +a,eidi'& baud,ia'u'!) 6onkre/ios nor'os tekstas ne"ali i karto a+i'ti vis& /ia 'int& fBj& ir jas 0"%vendinan/i& strukt.rini& ele'ent&, nes nor'os tekstas b.t& +erkrautas) Todl teiss nor'os skirsto'os 0 re"uliacines ir sankcijas nustatan/ias) :e"uliacini& nor'& tekstas skirtas$ ] for'uluoti el"esio tais%kl-2 ] nurod%ti tuos juridinius faktus "%veni'o situacijas#, kuri& +a"rindu atsiranda, +asikei/] ia ar in%ksta toje tais%klje nustato'os teiss ir +arei"os) 6ad tokia nor'a +aj"t& v%kd%ti ias dvi fBjas, jos nor'inis tekstas turi suskilti 0 du lo"inius sk%rius$ 1. dis+o(icij!2 ir 2) hi+ote(-) 9iuo atveju teiss nor'os strukt.ra vadina'a tekstine, nes %ra siauresn u, lo"in-$ a+i'a tik du +ir'uosius nor'os ele'entus binarin#) To +akanka atlikti re"uliavi'o funkcij!, bet ne+akanka "arantuoti jos i'+erat%v&, nes teiss nor'a %ra visuotinai +rivalo'a el"esio tais%kl) t! +rivalo'u'! "arantuoja sankcija, kuri %ra b.tina re"uliacins nor'os lo"ins strukt.ros dalis, bet neb.tina tekstins strukt.ros dalis) Todl ji +erkelia'a 0 re"uliacins fBjos 0sak'u'! u,tikrinan/i& nor'& strukt.r! B6 ir AT=6#) A2) Teiss nor'& lo"ins ir tekstins strukt.ros sant%kis) Io"in strukt.ra susijusi su nor'os v%kdo'o'is viso'is tri'is funkcijo'is, o tekstin su konkre/ios teiss fBjos s+ecifika ir teisk.ros technikos %+atu'ais) Io"in teis nor'os strukt.ra sant%kiauja su tekstine kai+ tikslas su savo +rie'one) 3kiria'i du io sant%kio at!ejai:
3.

%. Teiss nor'os lo"in strukt.ra "ali b.ti +latesn u, tekstin-$

lo"in konkre/ios nor'os strukt.ra idsto'a dviejose ar net keliose to +aties ar net kito nor'inio teiss akto nor'ose) %. Teiss nor'os tekstin strukt.ra suta'+a su lo"ine)nor'os tekste %ra sufor'uluoti visi tr%s teiss nor'os ele'entai) Tokios suta+ties +av%(d,iai %ra visos B6 ir AT=6 s+ecialiosios dalies nor'os) Io"in teiss nor'os strukt.ra visada %ra trinar, o tekstin strukt.ra "ali susidti i trij& arba i dviej& ele'ent& re"uliacins#) Trinar teiss nor'os strukt.ra a+i'a visus +a"rindinius for'aliuosius nor'os +o,%'ius$ nor'ina'asis +ob.dis dis+o(icija#, jos r%iai su konkre/ia soc) tikrove hi+ote(e#, siste'in"u'u ir visuotinu +rivalo'u'u bei jos v%kd%'o "arantavi'u valst%bs +rievarta sankcija#) 3iste'in- teiss nor'os strukt.r! "ali'a +avai(duoti tai+$ :e"uliacin teiss nor'a$ hi+ote( H dispo+icija H ios dis+o(icijos nustat%tus +alie+i'us +a,eid,iant%s veiks'ai virsta B6 ar AT=6 teiss nor'& hi+ote(e H &aud0iama dis+o(icija$ visada blanketin, nes nukrei+ia 0 +roceso teiss nor'!# H sankcija u, re"uliacins teiss nor'os dis+o(icijos nustat%t& draudi'& +a,eidi'us) 14 tema. Teiss nor'& klasifikacija A5) Teiss nor'& klasifikacija ir jos kriterijai +a"rindai#) Teis nor'& klasifikacija svarbi nes$ 1 =a"ilina teiss nor'& +a,ini'!" 1 =adeda tiksliau nustat%ti kiekvienos teiss nor'os viet! teiss siste'oje, aikiau suvokti teiss nor'& fBjas ir vaid'en0 teisinio re"uliavi'o 'echani('e2 1 =atikslina teiss nor'os po!eikio !isuomeniniams sant$kiams ri&as ir galim$&es" 1 =adeda tobulinti valst%bs iBcij& teisk.r! ir teiss taik%'!) Teiss nor'os klasifikuoja'os$ 5. =a"al teisinio re"uliavi'o objekt! arba akin- nor'os +riklauso'%b-# nor'os skirsto'os 0$ > konstitucines, > baud,ia'!sias, > ci!ilines, > eimos, > dar&o, > finans& ir kt) 9akins teiss nor'os toliau skirsto'os 0$
36

55.

'ateriali!sias ir +roceso, vieosios ir +riva/iosios teiss) =a"al teisinio re"uliavi'o 'etod! teiss nor'os skirsto'os
1 1

0$ >'+erat%vios teiss nor'os "rie,tai for'uluojan/ios +alie+i'! ir neleid,ian/ios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti. > Gis+o(it%vios teiss normos nustato el"esio variant!, kuris ne+er,en"da'as 0stat%'o nu'at%t& rib& suteikia subjekta's teis- re"uliuoti tar+usavio sant%kius savo +a/i& nuo,i.ra, t)%) leid,ia jie's susitari'u nustat%ti abi+uses teises ir +arei"as) >r tik jei"u al%s ito ne+adaro, nustato'as ta' tikras +rivalo'as el"es%s) Tai da,niausiai civilins teiss nor'os) > :katinamosios teiss nor'os tai nurod%'ai naudotis +a"%ri'o +rie'on'is u, valst%bs ir visuo'ens +o,i.riu skatina'! el"es0 arba u, +asieki'! re(ultat&, kurie virija 0+rastus darbinius, tarn%binius ar +ilietinius reikalavi'us) > :eko'endacins teiss nor'os nustato valst%bs ar visuo'ens +o,i.riu +a"eidautino el"esio variantus suteikda'os ios reko'endacijos adresata's teis- +a"al savo ko'+etencij! el"tis atsi,vel"iant 0 vietos s!l%"as, "ali'%bes ir re(ervus) (agal atliekamas f8jas teiss nor'os skirsto'os 0$ > :e"uliacins teiss nor'as nustato teisinio sant%kio dal%via's turinin"!sias teises ir +arei"as) Tai konstitucijos, ad'inistracins, civilins, ei'os, ekolo"ins ir kit& teiss ak& nor'os) 4& nustat%t& +arei"& v%kd%'o +rivalo'u'! "arantuoja sankcijas nustatan/> ios normos. > 3ankcijas nustatan/ios nor'os tai visos B6 ir AT=6, t)+) kit& kodeks& s+eciali&j& dali& nor'os) =a"al juridin- "ali! teiss nor'os %ra$ % *stat%'ins turin/ios did,iausi! "ali!2 % =o0stat%'ins 'a,esns juridins "alios, nes sukurtos re'iantis 0stat%'in'is ir jo's ne+rietaraujant) =a"al "alioji'o a+i't0 teiss nor'os %ra$ 1 Bendroji teiss nor'a for'uluoja bendr! el"esio tais%kl-, %ra taiko'a neribota' subjekt& ratui ir nustato >
47

55.

55.

s+eciali&j& nor'& re"uliavi'o kr%+t0 ir 'etod!) 1 3+ecialioji teiss nor'a +rii'a'a re'iantis bendr!ja nor'a, jai ne+rietarauja ir skirta konkretinti, +ltoti bendrosios nor'os i'+erat%vus atsi,vel"iant 0 re"uliuoja'& visuo'enini& sant%ki& s+ecifik!) Tokios %ra vis& teiss ak& nor'os konstitucini& nor'& at,vil"iu, t)+)vis& kodeks& s+ec) dalies nor'os) 1 >ndividuali teiss nor'a for'uluoja vienkartin0 +alie+i'!) V>) =a"al teiss nor'& vaid'en0 re"uliuojant ,'oni& el"es0, arba +a"al teiss nor'oje 0k.n%to +alie+i'o +ob.d0, teis s normos skirstomos: % *+arei"oja'osios teiss nor'os nustato +arei"! atlikti ta' tikrus +o(%tivius veiks'us, +v()$ =rievol turi b.ti 0v%kd%ta toje vietoje, kuri nustat%ta 0stat%'e, sutart%je arba i+laukia i +rievols es's) *+arei"oja'osios nor'os kartu "ali b.ti ir draud,ia'osios, kai jos 0+arei"oja susilaik%ti nuo ta' tikr& teisei +riein"& veiks'&) Graud,ia'osios teiss nor'os da,niausiai for'uluoja'os tai+$ draud,ia'a, neturi teiss, ne"ali reikalauti, nra nusikalti'o ir kt) % *"alina'osios teiss nor'os suteikia teisinio sant%kio dal%via's teis- atlikti +o(it%vius veiks'us, kuriais subjektai 0"%vendina savo interesus, +v()$ 6reditorius turi teis- ne+rii'ti 0si+arei"oji'o 0v%kd%'o dali'is))))) % *tvirtina'osios teiss nor'os B fiksuoja 0tvirtina# ta' tikr! visuo'enini& sant%ki& b.sen!, +v()$ 3uverenitetas +riklauso tautai) 1 Gefinicins teiss nor'os a+ibr,ia teiss s!vokas atskleid,ia es'inius j& +o,%'ius) Teiss s!vokos, kuri sufor'uluota kai+ teiss nor'a, +v()$ +ilie/i& veiksnu'as, "%vena'oji vieta, b.tinoji "intis, bendrininkavi'as ir kt) 1 Geklarat%vios teiss nor'os skelbia iBcij& !eiklos u0da!inius, principus. 4o'is da,niausiai +rasideda 0stat%'ai) 6artais tokio +ob.d,io nor'ose "ali ir neb.ti ter'in& u,davin%s, tikslas, +askirtis, jie "ali b.ti +akeisti ,od,iu re"uliuoja) Geklarat%vias nor'as sunku atskirti nuo 0tvirtina'&j& tais atvejais, kai jos for'uluoja ne tik ta'
41

tikr& iBcij& veiklos tikslus, teisinio re"uliavi'o srit0, bet ir tokio re"uliavi'o +rinci+us) 1 6oli(ins teiss nor'os lot) collisio %ra susid.ri'as, sukrti'as) Teiss nor'& koli(ija tai atvejis, kai t! +at0 visuo'enin0 sant%k0 re"uliuoja kelios viena kitai +rietaraujan/ios teiss nor'os, +v()$ 4ei Iietuvos 0stat%'ai +rietarauja ratifikuotai tar+tautinei sutar/iai, "alioja tar+tautin sutartis) Teiss nor'& koli(ija 0veikia'a vadovaujantis tokio'is tais%kl'is$ 4) 6ai viena kitai +rietarauja tos +a/ios iBcijos ileistos ir t! +a/i! juridin- "ali! turin/ios teiss nor'os 0stat%'ai#, tai "alioja vliau ileista teiss nor'a 0stat%'as#$ IeS +osteriori dero"at le"i +riori) 4) 4ei viena kitai +rietarauja skirtin"os ko'+etencijos iBcij& ileistos teiss nor'os, tai "alioja auktesn- ko'+etencij! turin/ios iBcijos ileista teiss nor'a) 4) 4ei s+ecialioji teiss nor'a +rietarauja bendrajai, tai galioja &endroji) 3+eciali!j! teiss nor'! len"viau +akeisti ne"u bendr!j!) :e'iantis +ilietine teiss sa'+rata, +rioritet! reikia +ri+a,inti bendrajai nor'ai, nes tai+ veiks'in"iau var,o'a 0stat%'& leidjo savival kuriant teis-) V>>) F+erat%vins teiss nor'os tai +a"albins teiss nor'os, kurios da,niausiai +rii'a'os siekiant nustat%ti ar +rat-sti kit& teiss nor'& "alioji'o laik!, +ri+a,inti kuri! nors teiss nor'! netekusi! "alios ir kitais atvejais. V>>>) @ukrei+ia'osios ir blanketins nor'os turi t! +a/i! +ras'kai+ ir nukrei+ia'osios ar blanketins dis+o(icijos) 1- tema. Teiss nor'& ireiki'o 'ateriali(avi'o# for'a A?) Teiss nor'& for'a) 3kiria'os dvi teiss nor'& for'os$ vidin ir iorin) Vidin strukt.rini& teiss nor'os ele'ent& or"ani(acija, kuri sudaro teiss nor'! kai+ ta' tikros vidins strukt.ros, bet vientis! el"esio tais%kl-2 iorin tai teiss nor'os juti'inio e"(istavi'o, iraikos for'a) Teiss for'a tai +rivalo'o el"esio tais%kls iraikos b.das, dl kurio tais%kl ta'+a +rieina'a savo adresatui ir i kurio +aaikja jos
4%

juridin "alia vieta kit& teiss nor'& hierarchijoje) Tai reikia, kad teiss nor'os for'a a+i'a teiss akt! doku'ent!, kur teiss nor'a sufor'uluota, ir kartu nor'os juridin- "ali!, kuri +riklauso nuo nor'! suk.rusio teisk.ros subjekto ko'+etencijos ir nuo teisk.ros +roced.r& ti+o) 8or'aliai teiss nor'os juridin "alia at+a,0sta'a i j! for'uluojan/io teiss akto +avadini'o 0stat%'as, dekretas, nutari'as, instrukcija, 0sak%'as ir t)t)#) AA) Giskusija dl teiss for'os ir teiss altinio skirtu'&) 6odeksas %ra 'ateriali(uota teiss iraik& for'a, o teiss nor'os dvasinis idjinis# kodekso turin%s, nes kodeks! "ali'a +a'at%ti, +ai'ti 0 rankas, o teiss nor'! "ali'a tik suvokti +rotu skaitant ir anali(uojant kodeks& tekstus) Ta/iau teiss nor'& for'a +ainioja'a su teiss nor'& altiniu ta vers'e, i kurios atsiranda +ati nor'a) Teiss altiniui i'a'a suteikti 0v) +ras'i& juo vadinant ne tik 0stat%'& leidjo interesus, +askatinusius nor'os atsiradi'!, bet ir tuos aktus, kuriais nor'a %ra ireikia'a, for'uluoja'a) Todl teiss altinio ir teiss for'os te'os da,niausiai for'uluoja'os kai+ ta +ati te'a teiss altini& for'os# s!voka) -2. ATeiss altinio dau"iareik'iku'as) Teiss altinis ta+atina'as su teisins 'inties altiniu) *stat%'ai, j& rinkiniai kodeksai, teis'& s+rendi'ai, +a+ro/i& u,raai, 'etra/iai, tekstai i kuri& "auna'e infor'acijos a+ie +raeities visuo'eni& turtas teiss nor'as ir jais 'ateriali(uotas teisines idjas, vadina'i teisins 'inties altiniu) Ter'in! teiss altinis +ir'asis +avartojo :o'os istorikas Titas Iivijus AH ') +r) 6r) 1< ') +o 6r)# veikale :o'os istorija nuo 'iesto 0stei"i'o +rad,ios) Ter'inu 8ons o'nis +ublici +rivati^ue juris_ vis& vie&j& ir +riva/i&j& teisi& altinis# jis +avadino ro'n& teiss Gv%likos lenteli& 0stat%'us V a) +r) 6r)#, juos vertinda'as kai+ infor'acijos altin0 i kurio "ali'a "auti ,ini& a+ie tos e+ochos ro'n& teiss nor'as ir a+ie teisin- :o'os 'int0) Vliau teiss altiniu i'a'a vadinti ne tik ra%tinius teiss tekstus teisins 'inties altinius#, bet ir ,'oni& interesus, teisk.ros +roced.ras, i kuri& k%la konkre/ios teiss nor'os) Gar vliau +riskirti ir +at%s teisk.ros re(ultatai +a+ro/iai, teis'& s+rendi'ai, 0stat%'ai) Teiss altinis ir teiss for'a buvo suta+atinti ir ta' %+a/ +asitarnavo nor'at%vistin etatistin# teiss sa'+rata, kuri ta+atino teis- su 0stat%'u) *stat%'as laiko'as +a"rindiniu teiss altin iu. Laltinis visa tai, i kur kas ieina atsiranda#, kas duoda +rad,i!2 forma kokiu b.du, +avidalu e"(istuoja tas, kas atsirado kai+ juti'in real%b)
43

A<) Teiss nor'& altinis ir teisins 'inties altinis) Vietoj teiss altinio tikslin"a vartoti du teis- konkretinan/ius ter'inus teiss nor'& altinis fontes juris oriundi# ir teisins 'inties altinis M fontes juris co"noscendi#) Teiss nor'& altinis tai ,'oni& interesai ir tuos interesus teiss nor'o'is +aver/ian/ios teisk.ros +roced.ros) Teiss nor'& for'os altinis %ra teisk.ros subjekto ko'+etencija ir +roced.ros, +a"al kurias nor'a sukurta) 4is sukuria teiss nor'os juridin- "ali! ir t! "ali! ireikiant0 teiss akt! doku'ent!) Teiss nor'& iorin for'a %ra teiss aktai doku'entai, kur ta nor'a %ra sufor'uluota ir i kuri& +ob.d,io s+rend,ia'a a+ie teiss nor'os juridins "alios ti+!) Teiss nor'& altinis skirsto'as tai+$ % #aterialusis tai istorikai besikei/iant%s ,'oni& interesai, dorovins nuostatos, reli"iniai 0sitikini'ai, kurie kuriant teistransfor'uojasi 0 visuotinai +rivalo'o el"esio tais%kl- teiss nor'!#) % Eormalusis tai teisk.ros subjekto ko'+etencija ir teisk.ros +roced.ros, kurio'is ,'oni& interesai %ra +aver/ia'i konkre/io'is el"esio tais%kl'is arba jau e"(istuojan/ios visuo'enje el"esio tais%kls +aver/ia'os teiss nor'o'is sankcionavi'as#) Teiss nor'& iraikos for'a tai oficiali& teiss doku'ent& tekstai, ideo"rafiniai si'boliai, konkliudentiniai leid,iant%s +adar%ti ivad!# veiks'ai, kuriais %ra objekt%vi(uoja'os teiss nor'os ir i kuri& s+rend,ia'a a+ie tokios nor'os juridin- "ali!) Teiss nor'& iorinei for'ai +riklauso ir teiss nor'os juridin "alia bei +avadini'as teiss akto doku'ento#, kur ta nor'a for'uluoja'a) > teiss nor'os iraikos for'os +avadini'o s+rend,ia'e a+ie jos juridins "alios lai+sn0 ir r%0 su atitinka'os ko'+etencijos teisk.ros subjektu bei teisk.ros +roced.r& ti+u) AE) Teiss for'os r.%s) Gabar oficialio'is teiss nor'& iraikos for'o'is laiko'i$ 1. teisinis paprot$s" 1. teisinis precedentas" 1. norminio turinio sutart$s" 1. ratifikuotos tar+tautins sutart%s2 1. teiss nor'& aktas) Teiss doktrinos, teis'& +raktika laik%tinos teisins 'inties altiniais) Tais atvejais, kai teis'ui reikia re'tis tess analo"ija, tada teise
44

laiko'a ne tik teiss nor'os, bet ir teisins idjos teiss +rinci+ai#) Teiss nor'& for'a ir jos diferenciacija tiesio"iai susijusios su for'aliuoju teiss nor'& altiniu teisk.ros +roced.ro'is) 3kiria'i tokie teisk.ros +roced.r& ti+ai$ 1. jau esa'o el"esio tais%kls sankcionavi'as2 1. tar+tautins sutarties ratifikavi'as2 1. originalios teiss nor'os suk.ri'as) -6. Teisinis paprot$s. Teisinis +a+rot%s teiss nor'& e"(istavi'o for'a, kuri atsiranda ko'+etentin"ai valst%bs institucijai sankcionavus +atvirtinus# el"esio tais%kl-, susifor'avusi! +a/ioje visuo'enje dl il"alaikio ir dau"kartinio kartojimosi. =a+ro/iai atsiranda a+ibendrinus visuo'enei reik'in"! besikartojant0 el"es0, ta+us0 +astovia ,'oni& tar+usavio bendravi'o for'a) Teisinis +a+rot%s sukuria'as sankcionavi'u, to +v()$ 1HH0 ') s+alio 2A d) I: ven/i& dien& 0stat%'as, nustatantis, kad 6ald& ir Vel%k& vents %ra ne darbo dienos) =a+ro/io sankcionavi'u sukuria'a ne +ati el"esio tais%kl, o tik jos for'a juridin "alia$ visuotinis +rivalo'u'as ir valst%bs 0si+arei"oji'as "arantuoti jos v%kd%'!) Todl teisinis +a+rot%s e"(istuoja kai+ +a+rotins el"esio tais%kls ir j! sankcionavusio teiss akto vienov. Fri"inali!ja teisk.ra sukuria'os visos kitos teiss nor'& for'os, kurios diferencijuojasi +a"al teisk.ros subjektus ir teisk.ros o+eracij& ti+!) 27. Teisinis precedentas. =recedentas lot) +recedens einantis +riek%je# tai el"esio tais%kl, atsirandanti anks/iau u, 0stat%'& leidjo vali!) 4is atsiranda tais atvejais, kai s+rend,iant teis'e konkre/i! b%l! nra teiss nor'os, aikiai re"la'entuojan/ios io konkretaus sant%kio dal%vi& teises ir +arei"as, arba teisjui atrodo, kad +o(it%viosios teiss nor'a "erokai +rietarauja teisei kai+ subjektini& teisi& ir +arei"& vienovei, reikalaujan/iai visus vienodai vertinti ir ne+ri+a,inti nieka' teisi& be jas le"ali(uojan/i& +arei"& v%kd%'o) Tada teis'ui reikia savarankikai s+r-sti "in/! re'iantis bendraisiais teiss +rinci+ais ar bendra tos alies +o(it%viosios teiss dvasia ir sukurti teiss nor'! ad @oc ia' atvejui#, kuria vliau "alt& vadovautis ir kiti teis'ai, s+r-sda'i analo"ikas b%las) Teisinis +recedentas tai valst%bs iBcijos, da,niausiai teis'o, s+rendi'as, +rii'tas s+rend,iant konkre/i! teisin- b%l! ir vliau
4-

laiko'as +av%(d,iu s+rend,iant analo"ikas b%las) (3. ,rossas) Teisk.ros subjekto +o,i.riu +recedentas "ali b.ti teis'inis ir ad'inistracinis) :e'iantis +recedentu teisjui neb.tina atsi,vel"ti 0 visus ankstesnio s+rendi'o ir nuos+rend,io +o,%'ius, o tik 0 tok0 s+rendi'! +ri'usio teisjo teisin- nuostat! faktines a+link%bes ir j& teisin0 vertini'!) B.tin%bs atsi,vel"ti 0 +recedent! lai+snis +riklauso nuo +recedent! +ri'usio ir taikan/io teis'o teisins +adties teis'& siste'oje) 4uo auktesn teis'o +adtis teis'& hierarchijoje, tuo 'a,iau jis saisto'as +recedent&) An"lijoje susiklost tokia +recedent& "alioji'o rib& +raktika$ a) Iord& r.'& priimami sprendimai $ra pri!alomi precedentai !isiems teismams" a) A+eliacinis teis'as, susidedantis i civilinio ir baud,ia'ojo sk%ri&, +rivalo laik%tis dar ir savo +aties +recedent&, o jo s+rendi'ai +rivalo'i ,e'esnie's teis'a's) a) *uktasis teismas saisto'as abiej& auktesni& instancij& +recedent& ir jo s+rendi'ai +rivalo'i ,e'esnie's teis'a's) a) A+%"ard& ir 'a"istrat& teis'ai +rivalo laik%tis vis& auktesni& teis'& +recedent&, o j& +a/i& s+rendi'ai nra +recedentai) Lsant +recedento ir 0stat%'o koli(ijai, "alioja 0stat%'as) Iietuvos teis'& +raktikoje +recedentas ,ino'as i `V> a',iaus) 40 kai+ teiss nor'& iraikos for'! le"ali(avo =ir'asis Iietuvos 3tatutas 1A2H#) =recedentui buvo +ri+a,inta 0stat%'o "alia, bet tik kai teis'o s+rendi'!, +rii't! konkre/ioje b%loje esant 0stat%'o s+ra"ai, a+robuoja +ritaria, +atvirtina# auk/iausios valst%bs iBcijos Gid%sis Iietuvos kuni"aiktis arba =on& tar%ba) ;1) @or'ins sutart%s) <oms b.din"i tokie +o,%'iai$ a) Bendrojo +ob.d,io el"esio tais%kls nustat $mas" a) :usitarimo sa!anorikumas" a) >nteres& bendru'as2 a) 3utarties ali& l%"iateisiku'as2 a) 3utarties dal%vi& sutari'as visais es'iniais sutarties as+ektais2 a) Abi+us atsako'%b u, +risii't& +arei"& ne0v%kd%'! ar netinka'! v%kd%'!2 a) 3utarties u,tikrini'as teisin'is +rie'on'is) @or'ini& sutar/i& turin0 sudaro bendrojo +ob.d,io el"esio tais%kls) Iabiausiai +a+litusi i& sutar/i& r.is kolekt%viniai susitari'ai ir kolekt%vin sutartis) 4& s!vok! ir turin0 nustat 1HH1 ') baland,io ? d) I: kolekt%vini& susitari'& ir sutar/i& 0stat%'as @r) >B1201)
42

Tai susitari'as tar+ +rofesins s!jun"os ir darbdavio arba j& susivieniji'&, oBcij&# dl darbo, darbo a+'okji'o, darbo or"ani(avi'o, ,'o"aus sau"os, darbo ir +oilsio laiko bei kit& socialini& ir ekono'ini& s!l%"&) 6olekt%vinse sutart%se al%s nustato +a+ildo'as darbo ir socialines buitines "arantijas bei len"vatas arba tas s!l%"as ir nuostatas, kurios I: 0stat%'& nesure"uliuotos ir dl kuri& 0'on's suteikta teis +a/io's s+r-sti) @or'ins sutart%s atlieka svarb& vaid'en0 re"uliuojant darbo sant%kius, u,tikrinant darbo tvark!, darbuotoj& +oilsio, socialins sau"os s!l%"as, de'okrati(uojant 0'oni& vald%'!) =a"rindin ro'an&B"er'an& tradicijos ali& teiss nor'& raikos for'a %ra teiss nor'& aktas. 12 tema. Teiss aktas ir jo r.%s ;2) Teiss aktas ir jo r.%s) Teiss aktas tai tautos, valst%bs iBcij&, +arei".n& ar +avieni& as'en& ta' tikra tvarka +rii'tas oficialus ra%tinis doku'entas, kuria'e %ra sufor'uluotos teiss nor'os) =a"rindins teiss akt& r.%s %ra tokios$ 4. Bendr&j& teiss nor'& aktas tai ko'+etentin"& atitinkan/i&, turin/i& teis-#valst%bs iBcij& teisk.ros subjekt&#s+ecialia tvarka ileistas oficialus ra%tinis doku'entas, kurio turin0 sudaro teiss nor'os, skirtos dau"kartinia' naudoji'ui ir neribota' teiss subjekt& skai/iui) 4. >ndividuali& teiss nor'& aktai for'uluoja vienkartin-, nors laiko at,vil"iu ir t-stin- el"esio tais%kl-) Tai da,niausiai teiss nor'& taik%'o aktai individual.s teiss aktai#) 4. >nter+retuot& teiss nor'& aktai, kuriuos +rii'a teiss nor'! aikinanti institucija) ;5) Bendr&j& teiss nor'& aktai, j& +a"rindiniai +o,%'iai ir skirtu'ai nuo individuali& teiss taik%'o akt&) =a"rindin- viet! tar+ teiss akt& u,i'a bendr&j& teiss nor'& aktai) Teiss nor'& akt& sav%b centrali(uotai re"uliuoti 0vairius sant%kius, "reitai rea"uoti 0 besikei/ian/ius soc) +ltros ir ,'o"aus teisi& a+sau"os +oreikius) =a"rindiniai bendr&j& teiss nor'& akt& toliau teiss nor'& akt&# +o,%'iai$ skirtu'ai nuo individuali& teiss taik%'o akt& %ra ie$ %. @or'inius teiss aktus leid,ia tik ta' tikrus 0"alioji'us turin/ios valst%bs iBcijos 3ei'as, =re(identas, V%riaus%b, 'inisterijos ir kt)# ir kai kurie ta' 0"alioji'us turint%s +arei".nai =re(identas,
44

'inistrai#, tuo tar+u individualius teiss taik%'o aktus leid,ia visos valst%bs iBcijos, fir'os, +avieniai +arei".nai +v()$ fir'& vadovai#) (skiriasi leid$&os su&jektai) %. @or'inis teiss aktas neturi konkre/iai 0vard%to adresato , nes da0niausiai for'uluoja bendr!j! el"esio tais%kl-) Tuo tar+u teiss taik%'o aktai skiria'i konkretie's subjekta's$ konkre/ia' as'eniui, +arei".nui, valst%bs institucijai) %. @or'ini& teiss akt& sufor'uluoti nurod%'ai ireikia valst%bs vali!, o individual.s teiss taik%'o aktai ir +avieni& +ilie/i& subjekt%vi! vali! (p!+.: testamentas). %. @or'iniai teiss aktai turi "rie,tai a+ibr,t! doku'ento for'! 0stat%'as, nutari'as, +otvarkis, instrukcija ir kt)# ir tuo skiriasi nuo teiss taik%'o akt& for'os s+rendi'as, nuos+rendis, nutartis, +rotokolas, testa'entas, 0sak%'as ir kt)# %. @or'iniai teiss aktai skirti re"uliuoti tipikiausius, visuotinius sant%kius, o teiss taik%'o aktai konkre/ius "%veni'o atvejus, situacijas) %. @or'inis teiss aktas %ra nuolatinis +alie+i'as, o teiss taik%'o aktas vienkartinis +alie+i'as) %. @or'inio teiss akto ileidi'o +roced.ra sudtin"a, tuo tar+u teiss taik%'o akt& +ri'i'o 0si"alioji'o tvarka +a+rastesn, o+erat%vesn) ;?) @or'ini& teiss akt& r.%s. Visi nor'iniai teiss aktai funkcionuoja kai+ vientisa siste'a, kuriai b.din"i tokie +o,%'iai$ suderina'u'as, abi+us s!veika, hierarchiku'as, s+eciali(acija ir diferenciacija +a"al teiss akas) I: nor'ini& teiss akt& siste'! nustato 6onstitucija ir i siste'a a+i'a auk/iausios centrins# vald,ios ir savivaldos iBcij&, tautos valios tiesio"ins iraikos nor'inius aktus, t)+) ratifikuotas tar+tautines sutartis) @or'iniai teiss aktai klasifikuoja'i atsi,vel"iant 0 konstitucin0 vald,ios +adaliji'!) Todl +a"rindinis j& klasifikavi'o +a"rindas teiss akto juridin "alia, kuri +riklauso nuo t! nor'! ileidusio teisk.ros subjekto ko'+etencijos) =a"al bendr&j& teiss nor'& juridin- "ali! visi toki& nor'& aktai skirsto'i 0$ 1 *stat%'us2 1 =o0stat%'inius aktus. *stat%'ai tai 6onstitucijos ir 3ei'o statuto nustat%ta tvarka ileisti +ir'iniai teiss aktai, kurie turi auk/iausi! juridin- "ali!, for'uluoja bendr!sias teiss nor'as, skirtas re"uliuoti svarbiausius ,'oni&
4.

sant%kius) *stat%'a's b.din"i tokie po0$miai: &) %ra +rii'a'i auk/iausios atstovauja'osios vald,ios 3ei'o# arba tautos referendu'u2 &) +asi,%'i auk/iausia juridine "alia) Visi kiti teiss aktai turi b.ti +rii'a'i re'iantis 0stat%'ais ir jie's ne+rietarauti) Teiss aktas, kuris +rietarauja 0stat%'ui, ne"alioja) @iekas ne"ali +anaikinti ar +akeisti 0stat%'o, isk%rus j0 ileidusi! institucij!) 6onstitucinis Teis'as, +ri+a,in-s konkret& 0stat%'! +rietaraujan/iu 6onstitucijai, j0 ne +anaikina, o tik +ri+a,0sta neturin/iu juridins "alios ir netaikomu" &) re"uliuoja svarbiausius ,'oni& sant%kius, susijusius su +a"rindini& ,'o"aus teisi& a+sau"a2 &) for'uluoja +radines, +a'atines teiss nor'as2 visi kiti teiss aktai leid,ia'i tik jas sukonkretinti ir v%kd%ti2 &) +rii'a'i +a"al s+ecialias +roced.ras) =a"al juridin- "ali! 0stat%'ai skirsto'i 0$ > pagrindinius" > paprastuosius (einamuosius). =a"rindiniai 0stat%'ai nustato +radinius, +a'atinius visuo'ens ir valst%bs "%veni'o +rinci+us) 4ie skirsto'i tai+$ 3. ,onstitucija +a"rindinis alies 0stat%'as) 4a'e sufor'uluotos +ir'ins, +a'atins teiss nor'os, kurios sau"o +a"rindines ,'o"aus teises, nustato visuo'enin- santvark!, valst%bins vald,ios ir visuo'ens sant%kius, +olitins vald,ios or"ani(avi'o +rinci+us, nuosav%bs for'as ir kt) 6onstitucijoje svarbiausia %ra tai, kad ji %ra tautos 0stat%'as savo vald,iai) =a,eisti 6onstitucij! tai +a,eisti +a"rindines ,'o"aus teises) I: 6onstitucija "ali b.ti +akeista tik tautos referendu'u, ir tik jei"u ta' +ritart& ne 'a,iau kai tr%s ketvirtadaliai Iietuvos +ilie/i&, turin/i& rinki'& teis-) 3. 6onstituciniai 0stat%'ai tai siauresns nei 6onstitucija ko'+etencijos 0stat%'ai) 4ie re"uliuoja tik kuri! nors vien! itin svarbi! valst%bs "%veni'o srit0) @uo +a+rast& 0stat%'& jie skiriasi +ri'i'o ir keiti'o tvarka) 4ie t)+) %ra juridinis +a"rindas +rii'ti +a+rastuosius 0stat%'us) =a"al I: 6onstitucij!, konstitucini& 0stat%'& s!ra! nustato tik 3ei'as trij& +enktadali& vis& 3ei'o nari& bals& dau"u'a ;H str)#) Toki& konstitucini& 0stat%'& Iietuvoje iki 1HHH ') +rii'ta tr%s$
46

5. Gl Iietuvos valst%bs 1HH1 ') vasario 11 d)#2 5. Gl Iietuvos nesijun"i'o 0 +ostsovietines :%t& 3!jun"as

1HH2 ') bir,elio E d)#2 5. 6onstitucijos ?< str) +ir'osios dalies +ataisa dl u,sienie/i& teiss 0si"%ti Iietuvoje ,e's nuosav%bs teise) I: konstituciniai 0stat%'ai +rii'a'i, jei"u u, juos balsuoja dau"iau kai+ +us vis& 3ei'o nari&, o kei/ia'i ne 'a,esne kai+ trij& +enktadali& vis& 3ei'o nari& bals& dau"u'a ;H str) 5 d)#) 3. 3ei'o ratifikuotos I: tar+tautins sutart%s tai I: savanorikai sudar%tos tar+tautins sutart%s, kurios ne+rietarauja I: 6onstitucijai ir kurias ratifikavo +atvirtino# 3ei'as) Tar+tautins sutart%s, kurias ratifikavo I: 3ei'as, %ra sudeda'oji I: teisins siste'os dalis 15E str) 5 d)#) :atifikuotos tar+tautins sutart%s 0"%j! auktesn- u, +a+rast&j& Iietuvos 0stat%'& "ali!) =a+rastieji alies 0stat%'ai turi ne+rietarauti ratifikuoto's tar+tautin's sutarti's, nes kitu atveju tai reikt& tar+tautins sutarties atsisak%'!) =a+rastieji Iietuvos 0stat%'ai +rii'a'i re'iantis 6onstitucija, konstituciniais 0stat%'ais, ratifikuoto'is tar+tautin'is sutarti'is, siekiant sukonkretinti, i+ltoti, 0"%vendinti 'intuose teiss aktuose sufor'uluotus teisinius nurod%'us, atsili e+ti 0 eina'ojo 'o'ento ,'o"aus teisi& a+sau"os ir 0"%vendini'o +oreikius) 6onstitucinius ir +a+rastuosius 0stat%'us +rii'a, tar+tautines sutartis ratifikuoja I: 3ei'as) > +a+rast&j& 0stat%'& dar "ali b.ti skiria'i$ 1. =ro"ra'iniai 0stat%'ai, kurie nustato valst%bs ekono'ins socialins veiklos tikslus, ta' tikros visuo'enins veiklos srities kr$ptis. Toki& 0stat%'& for'a ir "ali'as turin%s %ra nustato'i 6onstitucijoje. 1. )rganiniai, ar&a kodifikaciniai, 0stat%'ai tai juridikai !ientisi, i !idaus suderinti 0stat%'ai, +asi,%'int%s auktu norminio api&endrinimo laipsniu ir skirti ko'+leksikai re"uliuoti kuri! nors socialini& sant%ki& srit0 , p!+.: ci!ilinis ir &aud0iamasis kodeksai. 1. Y+atin"ieji 0stat%'ai +rii'a'i itikus al0 kokiai nors nelaimei karo atveju, esant ekolo"inei, e+ide'inei ir kt) ekstre'aliai +ad/iai#) 1. =o0stat%'iniai aktai tai teiss aktai, +rii'a'i re'iantis 0stat%'ais, jie's ne+rietaraujant%s, juos konkretinant%s ir u,tikrinant%s j& 0"%vendini'!) 4ie +a+rastai %ra vald%'o aktai, kuriais 0"%vendina'os 0stat%'o nor'os, ta/iau tokie teiss aktai
-7

ne"ali +akeisti 0stat%'& ir sukurti nauj& bendrojo +ob.d,io teiss nor'&, kuri& "alia konkuruot& su 0stat%'o normomis. :eimo +rii'a'i +o0stat%'iniai aktai ne"ali +rietarauti 6onstitucijai ir 3ei'o ileistie's 0stat%'a's, keisti 0stat%'o nor'&, j& turinio) 3ei'o +rii'a'i teiss aktai %ra$ 0stat%'ai, nutari'ai, re(oliucijos, deklaracijos, krei+i'aisi, +areiki'ai, laikai. =o0stat%'iniai aktai t)+) klasifikuoja'i +a"al juridin- "ali!, t)%) +a"al juos suk.rusi& teisk.ros subjekt& ko'+etencij! ir teisk.ros +roced.r& ti+!) 4ie skirsto'i tai+$ > :eimo nutarimai" > (re+idento dekretai" > V%riaus%bs nutarimai ir pot!arkiai" X 6onstitucinio Teis'o nutari'ai, kuriais +ri+a,0sta'a, kad 3ei'o +rii'a'i 0stat%'ai, nutari'ai, =re(idento dekretai ir V%riaus%bs nutari'ai +rietarauja 6onstitucijai2 > #inistro pirmininko pot!arkiai ir re+oliucijos (sprendimai)" > 'inisterij&, de+arta'ent& instrukcijos ir 0sak%'ai2 > savivald%bi& tar%b& s+rendi'ai2 > savivald%bi& vald%b& nutari'ai ir +otvarkiai2 X savivald%bi& vald%bos sk%ri& vadov& 0sak%'ai, turint%s bendr&j& teiss nor'&2 X a+skri/i& virinink& 0sak%'ai) $riaus%bs nutari'ai da,niausiai %ra bendr&j&, re/iau individuali& teiss nor'& aktai) V%riaus%bs +otvarkiai +a+rastai %ra individuali& teiss nor'& aktai, bet "ali b.ti ir bendr&j&) V%riaus%bs nutari'ai +rii'a'i kole"ialiai, bet juos +asirao 7inistras +ir'ininkas ir tos 'inisterijos 'inistras, kurios vald%'o srit0 re"uliuos naujai +rii'tas nutari'as) =otvarkius +asirao 7inistras +ir'ininkas) ,onstitucinio Teismo nutarimai, kuriais 3ei'o +rii'tas 0stat%'as, nutari'as, =re(idento dekretas, V%riaus%bs nutari'as +ri+a,0sta'i +rietaraujan/iais 6onstitucijai, %ra teiss taik%'o aktai) *stat%'as, tokiu nutari'u +ri+a,intas +rietaraujan/iu 6onstitucijai, netenka juridins "alios ir netaiko'as nuo 6onstitucinio Teis'o nutari'o 0si"alioji'o dienos) Bet 6onstitucijai +rietaraujan/io 0stat%'o juridin- "ali! +anaikina ne 6onstitucinio Teis'o nutari'as, o 6onstitucijos < str)$ @e"alioja joks 0stat%'as ))) +riein"as 6onstitucijai) 6onstitucinio Teis'o nutari'o u,duotis tik konstatuoti konkretaus 0stat%'o
-1

+riein"u'! 6onstitucijai ir tuo re'iantis nukrei+ti 6onstitucijos < str) naikina'! "ali! 0 tok0 0stat%'!) 6onstitucinis Teis'as %ra "alutin, neskund,ia'a konstitucins justicijos institucija, kuri "ali tai+ iaikinti konstitucini& nor'& +ras'-, kad j& tekstai i't& reikti visai +riein"! el"esio tais%klnei iki tol buvusioji) 7inisterij& ir de+arta'ent& instrukcijos ir 0sak%'ai da,niausiai %ra akinio +ob.d,io nor'iniai teiss aktai, leid,ia'i siekiant nustat%ti ta' tikros akos valst%bs iBcij& veiklos tvark!) Tokie %ra Vidaus reikal&, 8inans& ar kt) 'inisterijos teiss aktai) >nstrukcijos visada %ra bendr&j& teiss nor'& aktai, o 0sak%'ai "ali b.ti tiek bendr&j&, tiek individuali& teiss nor'& aktai) 3avivald%bi& tar%b& sprendimai "ali b.ti bendrojo ir individualaus +ob.d,io) 3avivald%bi& vald%b& s+rendi'ai ir +otvarkiai t)+) "ali b.ti bendrojo ir individualaus +ob.d,io) 3avivald%bi& +rii'a'& teiss akt& te'atika labai 0vairi$ aktai dl vietos biud,eto , dl "a'tos a+sau"os, !ieosios t!arkos, ko'unalinio .kio +ltros ir t)t) Tai lokal.s aktai, kuriuos v%kd%ti +rivalu viso's 0stai"o's, 0'on's, +arei".na's, veikiantie's savivald%bei 0stat%'o +askirtoje teritorijoje) *'oni&, 0stai"&, fir'& nor'iniai teiss aktai tai 0sak%'ai, kuriais 0stai"os vadovas tvirtina +arei"ines instrukcijas, 0stai"os viduje veikian/i& kole"iali& iBcij& nutari'us) 4uose ireiktos nor'os da,niausiai re"uliuoja darbo sant%kius 0'onse, fir'ose, 0stai"ose) =a"al teiss akas nor'iniai teiss aktai "ali b.ti skirsto'i ir 0$ 1 ci!ilinius" 1 &aud0iamuosius" 1 administracinius" 1 eimos" 1 dar&o ir kt. =a"al "alioji'o truk'-$ % nuolatiniai nor'iniai teiss aktai tokie, kuri& "alioji'as neriboja'as konkre/iu ter'inu2 % laikinieji nor'iniai teiss aktai a+ibr,to "alioji'o) 4& "alioji'as a+ibr,tas konkre/iu laiku arba j& "alioji'o truk' konkre/iai nenurodo'a, 0vardijant +at0 akt! laikinu) 4is "alioja, iki tuo klausi'u +rii'a'as nuolatinis nor'inis teiss aktas)
-%

;A) @or'ini& teiss akt& strukt.ra) /or'ini& teiss akt& strukt.ra nra vienoda) 4i +riklauso nuo akto r.ies, reik's ir kt) dau"elis nor'ini& teiss akt& neturi bendrosios ir s+ecialiosios dali&, +rea'buls 0vadins dalies#, +a+ildo'& ele'ent&, ta/iau dau"elio i j& strukt.ra %ra tokia$ 1. *vadin dalis$ 8 subjekto, ileidusio nor'in0 teiss akt!, +avadini'as2 8 teiss nor'& akto r.is 0stat%'as, nutari'as, instrukcija ir t)t)#2 8 akto turinio +avadini'as karins tarn%bos, +ensinio a+r.+ini'o 0stat%'as#2 jis turi b.ti tru'+as ir aikus2 8 teiss akto +ri'i'o data, nu'eris ir +ri'i'o vieta2 8 +rea'bul, kurioje nurodo'i nor'inio teiss akto ileidi'o tikslai, 'ot%vai ir kt) 3. @or'in dalis +a"rindin, nes joje idsto'os tos +a/ios teiss nor'os) 9i dalis +riklauso'ai nuo teiss nor'& kiekio "ali b.ti strukt.rikai nevienodai i+ltota 3. Teisins atsako'%bs r.0 ir tvark! nustatanti nor'inio teiss akto dalis) 9i dalis "ali b.ti blanketin, t)%) idsto'a ne ta'e akte, o +erkelia'a 0 kit! nor'in0 teiss akt! AT=6 ar B6) 3. Caigiamoji dalis. 4oje for'uluoja'i tokie teiss akto +o,%'iai$ % nuoroda 0 "aliojan/ias teiss nor'as, kurios +anaikina'os 0si"aliojus naujosio's2 % akto 0si"alioji'o laikas2 % teiss akt! +asiraiusio +arei".no +arei"os, vardas ir +avard) @or'inio teiss akto strukt.r! gali papild$ti priedai, nuorodos. ;;) @or'ini& teiss akt& "alioji'as laiko, teritorijos ir as'ens at,vil"iu) @or'ini& teiss akt& "alioji'o laikas tai laiko tar+as nuo akto 0si"alioji'o +rad,ios iki jo "alioji'o +abai"os) Jalioji'o +rad,ia tai data, nuo kurios "ali'a naudotis teiss akte sufor'uluoto'is teiss nor'o'is, jas taik%ti, j& laik%tis ir jas v%kd%ti) Jalioji'o +rad,ia "ali b.ti su+ranta'a kai+ teiss nor'os 0si"alioji'as$ a. nuo akto +ri'i'o momento" a. nuo akto pat!irtinimo dienos2 0stai"&, 0'oni& nor'iniai teiss aktai +radeda "alioti nuo to 'o'ento, kai juos +atvirtina 0'ons, 0stai"os, fir'os vadovas2
-3

a. nuo akto paskel&imo dienos 0stat%'ai#2 a. kit! dien! +o +askelbi'o Valst%bs ,iniose

+o0stat%'iniai

aktai#2 a. nuo teiss akto faktinio ga!imo dienos) Akto "alioji'o +rad,ia laiko'as jo 0re"istravi'o "avjo kanceliarijos kn%"ose 'o'entas 'inisterij& instrukcijos, nurod%'ai, +aaikini'ai, infor'aciniai laikai#) Tokie doku'entai siun/ia'i re"istruotu +atu, o svar&esni su spec. kurjeriu. a. nuo datos, nurod%tos +a/ia'e akte2 a. atsiradus ta' tikro's a+link%b's kilus karui, katastrofai, +otv%niui 6 1?2 str)# I: 0stat%'& ir kit& teiss akt& 0si"alioji'o tvark! nustato I: 6onstitucijos <0B<2 strai+sniai, t)+) 1HH5') baland,io ; d) I: 0stat%'as @r) >B11H Gl I: 0stat%'& ir kit& teiss akt& skelbi'o ir 0si"alioji'o tvarkos Valst%bs ,inios) 1HH5, @r) 12#) X I: 0stat%'ai 0si"alioja +o to, kai juos +asirao ir Valst%bs ,iniose oficialiai +askelbia I: =re(identas, jei"u +a/iuose 0stat%'uose nenu'ato'a kita j& 0si"alioji'o tvarka 6 ? str)#) X 6iti 3ei'o +rii'ti teiss aktai, isk%rus 0stat%'us, t)+) =re(idento dekretai, V%riaus%bs nutari'ai, Iietuvos banko, 'inisterij&, de+arta'ent& ir v%riaus%bs 0stai"& teiss aktai, kuriose nustato'os, kei/ia'os ar +ri+a,0sta'os netekusio'is "alios teiss nor'os, 0si"alioja kit! dien! +o j& +askelbi'o Valst%bs ,iniose, jei"u +a/iuose teiss aktuose nenustato'a kita j& 0si"alioji'o data 6 AB;, E str)#) X V%riaus%bs nutari'ai, kuriuose nra nustato'os, kei/ia'os ar +ri+a,0sta'os netekusio'is "alios teiss nor'os, t)+) 'inistro +ir'ininko +otvarkiai 0si"alioja j& +asira%'o dien!, jei"u +a/uose nutari'uose ar +otvarkiuose nenustat%ta vlesn j& 0si"alioji'o data 6 E str)#) > ,onstitucinio Teis'o nutari'as, kad "in/ija'as teiss aktas +rietarauja ar ne+rietarauja 6onstitucijai, 0si"alioja t! dien!, kuri! jis +askelbia'as Valst%bs ,iniose arba s+ec) 3ei'o leidin%je, arba Iietuvos laikra/iuose, +er Iietuvos tele"ra'& a"ent.r! LITA#. X Aktai, kurie nustat%ta tvarka neskelbia'i, 0si"alioja tada, kai juos "auna adresatai, jei"u nenurod%tas kitas j& 0si"alioji'o
-4

laikas) X 3avivald%bi& ir j& v%kdo'&j& iBcij& +rii'ti teiss aktai, kuriuose nustato'os, kei/ia'os ar +ri+a,0sta'os netekusio'is "alios teiss nor'os, 0si"alioja kit! dien! +o j& +askelbi'o vietos s+audoje, jei"u +a/iuose aktuose nenustato'a vlesn j& 0si"alioji'o data 6 11 str)#) X Tar+tautins sutart%s 0si"alioja +o to, kai jas ratifikuoja 3ei'as, +askelbia Valst%bs ,iniose ir de+onuoja'i atiduoda'i sau"oti kai+ de+o(itas 'aterialin vert%b# j& ratifikaciniai ratai) @or'ini& teiss akt& "alioji'as bai"iasi, kai$ &. &aigiasi akto galiojimo laikas, jei"u jis buvo nurod%tas +a/ia'e nor'inia'e teiss akte2 &. kompetentin"a valst%bs institucija kitu teiss aktu tiesio"iai +anaikin! nor'in0 teiss akt!2 &. ileid,ia'as naujas nor'inis teiss aktas, kurio nor'os kitai+ re"uliuoja tuos +a/ius !isuomeninius sant$kius" &. ,onstitucinis Teismas nutari'u +ri+a,0sta 0stat%'! +rietaraujan/iu 6onstitucijai) Toks 0stat%'as netenka juridins "alios ir netaiko'as nuo 6onstitucinio Teis'o nutari'o 0si"alioji'o dienos) 6ai kuri& ali& Austrijos, Baltarusijos# konstituciniai teis'ai, +ri+a,in- 0stat%'! +rietaraujan/iu konstitucijai, nustato laik!, kur0 dar "alioja konstitucijai +riein"u +ri+a,intas 0stat%'as) ;e9 retro non agit 0stat%'as at"al ne"alioja#) Tai svarbus teiss +rinci+as, susij-s su teiss akt& "alioji'u) *stat%'o ar kito teiss akto "alia %ra nukrei+ta 0 ateit0) @e"ali'a i as'ens reikalauti laik%tis el"esio tais%kli&, kuri& nebuvo ja' darant veik! ir todl ne"aljus ,inoti b.si'& reikalavi'&) Teiss subjektas turi b.ti tikras, kad jo veiks'ai, +adar%ti vadovaujantis teiss aktais, "aliojusiais juos darant, bus laiko'i teistais) =riein"u atveju +ats 0stat%'as netekt& autoriteto 0takos#) 4uose ireiktos teiss nor'os re"uliuoja tik tuos visuo'eninius sant%kius, kurie atsirado 0si"aliojus nor'inia' aktui B6 5 ir < str)#) At"al "aliojan/io 0stat%'o +ri'i'as nei"ia'ai +aveikt& as'ens teises) 4is 0sibraut& 0 "aliojusio 0stat%'o re"uliavi'o srit0 ir +akeist& "aliojusio 0stat%'o nustat%tas as'ens teises ir laisves) Todl atsirast& teisini& +adarini&, kurie "alt& b.ti +alank.s vienai sant%kio aliai, bet ne+alank.s kitai. >i'tis %ra baud,ia'oji ir ad'inistracin atsako'%b /ia 0stat%'as
--

"alioja at"al tik dvie' atvejais$ 1) kai +anaikina veikos baud,ia'u'!2 1) velnin! baus'-) B6 5 str) 2 d), AT=6 Estr) 2d)#) jei"u ne"aliot& at"al veikos baud,ia'u'! naikinantis ar velninantis 0stat%'as, tai reikt& visuo'enei ne+avojin"os ar 'a,iau +avojin"os veikos +ril%"ini'! +avojin"esnei) 9iais atvejais 0stat%'as "alioja at"al ne todl, kad tai+ +asak%ta +a/ia'e 0stat%'e, o kad tai teisin"a ir todl turi b.ti +asak%ta 0stat%'e. @or'ini& teiss akt& "alioji'as teritorijos at,vil"iu) Teisin Iietuvos teritorija tai valst%bs sieno'is a+ribota sausu'os teritorija, vidaus ir teritoriniai Baltijos j.ros vanden%s Iietuvos teritoriniai vanden%s siekia 12 j.r'%li&#, oro erdv vir sausu'os, ,e's "el's, Iietuvos a'basad& teritorijos u,sienio al%se, visi laivai su Iietuvos vliava, esant%s atviroje j.roje, karo laivai, esant%s kit& ali& teritoriniuose vanden%se, skraidan/i& ir kos'ini& a+arat& kabinos, esan/ios at'osferoje) 9itai+ su+ranta'oje Iietuvos teritorijoje "alioja Iietuvos 0stat%'ai) @or'ini& teiss akt& "alioji'as as'en& at,vil"iu) Teiss nor'& akt& nustat%ti +alie+i'ai ir nurod%'ai "alioja visie's as'eni's, kurie %ra t& akt& "alioji'o teritorijoje) Ta/iau kai kurie nor'iniai teiss aktai "alioja tik ta' tikrai "%ventoj& daliai , kuriai jie tiesiogiai adresuojami, p!+.: studentams, pensininkams ir kt. @or'ini& teiss akt& "alioji'o ribo's turi reik's teiss su&jekto am0ius) As'eniui, sulaukusia' 1E 'et&, "alioja visi nor'iniai teiss aktai) 6adan"i ne+ilna'e/iai nra vis& teisini& sant%ki& subjektai, tai nor'ini& teiss akt& "alioji'as jie's ribotas) As'en%s iki 1; 'et& nra ad'inistracins atsako'%bs subjektai , as'en& iki 1E 'et& ribota ir baud,ia'oji atsako'%b. (agal baud,ia'uosius 0stat%'us atsako as'en%s, kurie's +rie +adarant nusikalti'! %ra suj- 1; 'et&) As'en%s, kurie +adaro nusikalti'! turda'i nuo 1? iki 1; 'et& a',iaus, atsako +a"al baud,ia'uosius 0stat%'us tik u, t%/inius veiks'us, "alin/ius sukelti traukinio katastrof!, nu,ud%'! ir kt) nusikalti'us, ivard%tus B6 15 str) (agal N,, !aikai nuo 1A iki 1E 'et& a',iaus atsako u, teiss +a,eidi'u +adar%t! ,al! +at%s, jei"u jie turi +aja'& altin0, o jei"u tokio altinio neturi, u, j& +adar%t! ,al! atsako j& tvai arba "lobjai) AT=6 ir B 0stat%'ai netaiko'i +arei".na's, turintie's di+lo'atin0 i'unitet! arba auk/iausi! valst%bs iBcij& +arei".n& as'ens nelie/ia'%bs teis-) 3!ra! as'en&, kurie naudojasi di+lo'atiniu
-2

i'unitetu, nustato 1HH1 ') s+alio 5 d) I: 0stat%'as Gl u,sienio valst%bi& di+lo'atini& atstov%bi& I: statuso @r) >B1E<A) Gi+lo'atinio i'uniteto teis- turi$ 3) di+lo'atins atstov%bs darbuotojai, turint%s di+lo'atinius ran"us ir einant%s di+lo'atines +arei"as$ a'basadorius, +atarjas, +asiuntin%s, ata ir kiti, jei"u jie nra Iietuvos +ilie/iai) 9ie as'en%s ne"ali b.ti aretuoti arba sulaik%ti, jie ne+rivalo duoti +arod%'& kai+ liud%tojai) @elie/ia'as ir di+lo'ato butas ar laikinai jo u,i'a'os +atal+os2 3) di+lo'at& ei'os nariai2 3) ad'inistracinio ir techninio +ersonalo nariai, jei"u jie nra Iietuvos +ilie/iai2 3) konsulini& atstov%bi& +arei".nai, kurie naudojasi ribotu i'unitetu) Gi+lo'atin0 i'unitet! turint%s as'en%s, +a,eid- I: 0stat%'us, +askelbia'i persona non grata ir per tam tikr! laik! turi +alikti Iietuvos teritorij!, o dl j& teisins atsako'%bs s+rend,ia juos akreditavusi valst%b) Auk/iausi& vald,ios +arei".n& i'uniteto teis- Iietuvoje turi$ X 3ei'o nariai) 3ei'o nar%s be 3ei'o sutiki'o ne"ali b.ti traukia'as baud,ia'ojon atsako'%bn, sui'a'as, ne"ali b.ti kitai+ suvar,o'a jo laisv 6 ;2 str)#) > =re(identas) I: =re(idento as'uo nelie/> ia'as$ kol eina savo +arei"as, jis ne"ali b.ti sui'tas, +atrauktas baud,ia'ojon ar ad'inistracinn atsako'%bn) :es+ublikos =re(identas "ali b.ti +rie laik! +aalintas i +arei"& tik iurk/iai +a,eid-s 6onstitucij! arba sulau,-s +riesaik!, t)+) +aaikjus, jo" +adar%tas nusikalti'as) :es+ublikos =re(idento +aalini'o i +arei"& klausi'! s+rend,ia 3ei'as a+kaltos +roceso tvarka 6 ;% str.) X 7inistrai) 7inistras =ir'ininkas ir 'inistrai ne"ali b.ti +atraukia'i baud,ia'ojon atsako'%bn, sui'ti, ne"ali b.ti kitai+ suvar,%ta j& laisv be iankstinio 3ei'o sutiki'o, o tar+ 3ei'o sesij& be iankstinio :es+ublikos =re(idento sutiki'o , 177 str.). > 6onstitucinio Teis'o ir bendr&j& teis'& teisjai ir ad'inistracini& teis'& teisjai) Teisjas ne"ali b.ti +atrauktas baud,ia'ojon atsako'%bn, sui'tas, ne"ali b.ti kitai+ suvar,%ta jo laisv be 3ei'o, o tar+ 3ei'o sesij& be :es+ublikos =re(idento sutiki'o
-4

6 11? str) 2 d)#) 6onstitucinio Teis'o teisj& as'ens nelie/ia'%b +ril%"inta 3ei'o nari& as'ens nelie/ia'%bei 6 10? str) ? d)#) Iietuvos u,sienie/i& +adties 0stat%'as suteikia u,sienie/ia's as'eni's, turintie's kitos alies +iliet%b-, arba as'eni's be +iliet%bs# tokias +at teises kai+ ir I: +ilie/ia's, iskrus teis- eiti kai kurias valst%bines +arei"as, kurias eiti 0stat%'as +aveda tik Iietuvos +ilie/ia's) 14 tema. Teiss siste'a ;<) Teiss siste'os s!voka) =avieniui teiss nor'os ne+aj"ia atlikti teisei skirt& fBj&) Todl reikia, kad jos tar+usav%je s!veikaut&$ viena kit! +a+ild%t&, u,bai"t&, i+ltot&, sukonkretint&, "arantuot& viena kitos veiks'in"u'!, b.t& lo"ikai i vidaus sujun"tos bendros teiss sa'+ratos ir bendro tikslo) Tai reikia, kad teiss nor'as reikia or"ani(uoti 0 vientis! siste'!, kur jos suvienija'os abi+uss +riklauso'%bs ir or"ani(uotai nukrei+ia'os strate"inia' teiss tikslui 0"%vendinti ,'o"aus teisi& sau"!) 3kirtin"& teiss ak& nor'os tada su+ranta'os tik kai+ skirtin"ais b.dais t! +at0 tiksl! 0"%vendinan/ios +rie'ons)teiss ak& tar+usavio +riklauso'%b) Teiss nor'& siste'ini'as tai teiss nor'& telki'as 0 tar+usav%je susijusius teiss institutus, teiss +oakius, teiss akas +a"al re"uliavi'o objekt! ir 'etod!) Teiss siste'a tai teiss nor'& visu'os e"(istavi'o ir veiki'o b.das, kur visos teiss nor'os suor"ani(uotos 0 teiss institutus, +oakius, akas, susijusios tar+usavio +riklauso'%be ir veikia "arantuoda'os viena kitos veiks'in"u'!. Teiss nor'os or"ani(uoja'os 0 vien! siste'! re'iantis dvie' lo"in'is o+eracijo'is su&ordinacija (sut!ark$mas) ir koordinacija veiks'&, s!vok& suderini'as#, arba koreliacija sant%kiavi'as#) 4os %ra teiss siste'os sudar%'o 'etodai) Teisins subordinacijos +a"rindu teiss nor'os %ra telkia'os 0 vis bendresnes akas, o koordinacijos +a"rindu atskleid,ia'a vidin ;E) Teiss nor'& siste'ini'o l%"'en%s) 3. =ir'asis teiss nor'& siste'ini'o re(ultatas %ra teiss institutas. Tai teiss nor'& "ru+, jun"ianti teiss nor'as, re"uliuojan/ias ta' tikr! visuo'enini& sant%ki& r.0 jai b.din"u 'etodu ir sudaranti teiss +oakio ar teiss akos dal0, +v()$ iekinio senaties, +aveldji'o institutai civilinje teisje, +arei".no institutas
-.

ad'inistracinje teisje ir kt) Teiss institutai "ali b.ti nevienodos a+i'ties$ nuo keli& nor'& iki a+i'an/i& subinstitutus) 3. *ntrasis l$gmuo teiss +oakis, jun"iantis kelis teiss institutus ir sudarantis sant%kikai savarankik! teiss akos dal0, +v()$ ,e's teis a+i'a vandens teiss, 'ik& teiss, ,e's "el'i& teiss +oakius) 3. Tre/iasis teiss nor'& siste'ini'o re(ultatas teiss aka) Tai +la/iausios a+i'ties teiss nor'& "ru+, a+i'anti teiss institutus, teiss +oakius ir re"uliuojanti vienos r.ies visuo'eninius sant%kius jai b.din"u 'etodu, p!+.: konstitucin, baud,ia'oji, ad'inistracin ir kt) teis) 3udtin"jant soc) sant%kia's sudtin"ja ir j& teisinis re"uliavi'as, dau"ja ta' tikro teiss instituto teiss nor'&) Todl to instituto viduje v%ksta nauja nor'& diferenciacija ir inte"racija atsiranda nauj& institut&, arba teiss +oaki& ar net teiss ak&) 3avarankikos teiss akos atsiradi'o s!l%"os %ra$ X visuo'enini& sant%ki& savitu'o lai+snis2 X j& socialin svarba2 X nebuvi'as "ali'%bs tuos sant%kius sure"uliuoti jau turi'& teiss ak& nor'o'is2 X b.tin%b taik%ti iai sant%ki& "ru+ei s+ecial& teisinio re"uliavi'o 'etod!) Teiss nor'os jun"ia'os 0 institutus, teiss +oakius, teiss akas +a"al tai, koki! soc) sant%ki& srit0 konkreti nor'a re"uliuoja teisinio re"uliavi'o objektas# ir kokiu b.du re"uliuoja teisinio re"uliavi'o 'etodas#) Teisinio re"uliavi'o 'etod! kai+ teiss nor'& siste'ini'o +a"rind! a+ib.dina tokie +o,%'iai$ %. 6oki& teisini& fakt& +a"rindu atsiranda, +asikei/ia ar nutr.ks ta reguliuojami sant$kiai. %. Teisinio sant$kio dal$!i& teisin +adtis !ienas kito at0!ilgiu) Civilini& sant%ki& dal%viai juridikai %ra l%"iateisiai, o ad'inistracini& sant%ki& dal%viai saisto'i vald,ios ir +avaldu'o +rinci+o) %. valst%bs +rievartos +rie'oni& sankcij&# u, teiss nor'& +a,eidi'us taik%'as, to taik%'o tvarka ir sankcij& +ob.dis) Civilins teiss sankcijos turtins, o baud,ia'osios ir 0kalini'as, ad'inistracins sankcijos be 0kalini'o) > sankcij& +ob.d,io s+rend,ia'a, kuriai teiss akai konkreti teiss nor'a +riskirtina) Vadovaujantis visais iais +o,%'iais ir "ali'a vienareik'ikai
-6

nustat%ti, +rie kurios teiss akos ar jos instituto reiks +riskirti konkre/i! teiss nor'!) ;H) Teiss ak& katalo"as ir bendra j& c@arakteristika. 6onstitucin teis 0tvirtina +a"rindines ,'o"aus ir +ilie/io teises bei =arei"as, nustato j& "arantijas, vald,ios strukt.r!, valst%bs iBcij& sudar%'o ir veiklos +rinci+us, nuosav%bs for'as, +olitin- siste'!, rinki'& siste'!, teritorin0 ad'inistracin0 susiskirst%'! ir kt) =a"rindinis jos teiss aktas konstitucija, kuri %ra 'etodolo"inis vert%binis visos valst%bs teisk.ros teistu'o +a"rindas) 6onstitucija de'okratinje valst%bje tai +ilie/i& 0stat%'as, ribojantis valst%bins vald,ios vali! +a"rindin'is ,'o"aus teis'is) Ad'inistracin teis re"uliuoja visuo'eninius sant%kius, kurie atsiranda valst%bs iBcijo's v%kdant konstitucijos ir 0stat%'& reikalavi'us) 4i nustato 'inisterij&, de+arta'ent&, savivald%bi& vald%b& strukt.r! ir ko'+etencij!, j& sant%kius su +ilie/iais tvarkant ir +ri,i.rint .kin- ar kitoki! +ilie/i&, j& susivieniji'& veikl!) Vald%'o objektais laiko'i ,'oni& sant%kiai, atsirandant%s ekono'ikos, 'okslo, vieti'o, sveikatos a+sau"os, teistvarkos, krato "%n%bos, +ilie/i& teisi& a+sau"os ir kt) srit%se) 7etodas vald,ios ir +avaldu'o +rinci+as) Ad'inistracinio +roceso teis, arba ad'inistracin teisena, nustato tvark!, kuria teis'ai s+rend,ia ad'inistracinius "in/us, valst%bs iB cijos ir +arei".nai taiko konstitucins, ad'inistracins, finans&, ,e's teiss nor'as) =a"rindinis nor'inis aktas Ad'inistracini& teiss +a,eidi'& b%l& teisena idst%tas AT=62 "alioja 1HHH ') sausio 1? d) I: ad'inistracini& b%l& teisenos 0stat%'as @r) V>>>B102H, 1HHH ') sausio 1? d) I: ad'inistracini& teis'& stei"i'o 0stat%'as @r) V>>>B 1050) *dministracin teisena ter'inas, kuris no'inale reik'e su+onuoja tik tuos +roceso veiks'us, kurie atlieka'i teis'e s+rend,iant ad'inistracin- b%l!) Teisena kilusi i teisti, proceso i t$rimo" t odl i taik%tina ,%'ti ir ikiteis'in0 t%ri'!) 8inans& teiss regulia!imo o&jektas ,'oni& sant%kiai, atsirandant%s sudarant valst%bs biud,et!, j0 naudojant, t)+) nustatant 'okes/i& 'okji'o +a"rindus ir tvark!, teikiant kreditus, v%kdant bank& o+eracijas, leid,iant vert%binius +o+ierius ir kt) 9i& sant%ki& subjektai valst%b, visi juridiniai ir fi(iniai as'en%s, nes jie saisto'i su valst%be +arei"os 'okti 'okes/ius for'uoti biud,et!, ir teiss "auti i jos ta' tikr& +aslau"& sau"u'o nuo iorins ir vidins a"resijos,
27

vieti'o, 'edicinos, soc) draudi'o ir kt) srit%se) 8inans& teisei b.din"as i'+erat%vusis 'etodas$ valdin"i +alie+i'ai, kontrol, revi(ijos ir kt) Baud,ia'oji teis tai siste'a teiss nor'&, kurios, siekda'os u,tikrinti re"uliacini& nor'& veiks'in"u'!, 0tvirtina valst%bs &aud0iamosios politikos principus, a+ibr,ia, kokie veiks'ai, +a,eid,iant%s re"uliacini& nor'& draudi'us, laik$tini nusikaltimais2 kokie %ra nusikaltusi& as'en& +atrauki'o baud,ia'ojon atsako'%bn +a"rindai ir s!l%"os, sankcij& r.%s, kalts for'os ir kt) 4i skirta "arantuoti kit& teiss ak& nustat%tus draudi'us) :e"uliavi'o 'etodas i'+erat%vusis, +a"rindinis nor'inis aktas I:B6) Baud,ia'ojo +roceso teis re"la'entuoja baud,ia'osios atsako'%bs 0"%vendini'o tvark!$ baud,ia'&j& b%l& ikli'o, j& ikiteis'inio ir teis'inio t%ri'o tvark!, t)+) baud,ia'ojo +roceso dal%vi& teisj&, +rokuroro, advokato, 0taria'&j&, kaltina'&j&, teisia'&j&, liud%toj&, nukentjusi&j&, eks+ert&, kaltini'o ir "%n%bos atstov&# teises ir +arei"as na"rinjant baud,ia'!sias b%las) (agrindinis norminis aktas ;3C(,. $raujantis regulia!imo metodas imperat$!usis. Civilin teis reguliuoja turtinius ir asmeninius sant$kius "arbs, oru'o, autor%sts#) Visa +ilie/i& ir 0v) 0'oni& .kin veikla re'iasi civiline teise) Civilin teis re"uliuoja tuos turtinius sant%kius, kur sant%kio dal%viai juridiniu +o,i.riu l%"iateisiai iekovas ir atsakovas, kreditorius ir skolininkas, u,sakovas ir ran"ovas# ir +re(u'uoja 'aksi'al& sant%kio dal%vi& savarankiku'! sudarant sutartis ir j& +a"rindu 0"%vendinant turtines ,'oni& teises) =a"rindinis nor'inis aktas I:C6, o +a"rindinis re"uliavi'o 'etodas dis+o(it%vusis) Civilinio +roceso teis tai siste'a teiss nor'&, kurios re"la'entuoja teis'o ir kit& civilinio +roceso dal%vi& veikl! na"rinjant civilinius, darbo, ei'os ir kitus "in/us) 4os nustato civilini& iekini& +ateiki'o, teis'inio civilini& b%l& na"rinji'o, s+rendi'& civilinse b%lose +ri'i'o, j& v%kd%'o tvark! ir kt) Jrie,tas +roceso nor'& laik%'asis svarbi 'aterialiosios teiss 0"% !endinimo garantija. (agrindinis norminis aktas ;3N(,. 3antuokos ir ei'os teis re"uliuoja santuokos sudar%'o ir nutrauki'o tvark!, sant%kius tar+ sutuoktini& ir j& vaik&, "lobos, 0vaikini'o, r.+%bos, ei'os nari& turtins +adties sant%kius) @aujasis C6 i! teiss ak! a+ibr,ia kai+ 9ei'os teis, nes 6onstitucijos 5E str) ei'! a+ibr,ia kai+ v%ro ir 'oters sutart0) 9ei'a %ra biosocialin, o santuoka "ali b.ti ir ne tik socialin kate"orija tos +a/ios l%ties
21

as'en& santuoka#) 3antuokos s!voka %ra +latesn, ne"u ei'os) =a"rindinis re"uliavi'o 'etodas savanorika sutartis ir +rivalo'as v%kd%'as +arei"&, k%lan/i& i savanorikos sutarties) Garbo teis re"uliuoja darbo sant%kius, atsirandan/ius darbo sa'dos# sutarties pagrindu" nustato darbo sant%ki& atsiradi'o ir +asibai"i'o tvark!, darbo ir +oilsio laik!, darbo u,'okes/io d%d0, idirbio nor'&, darbo 0kaini& 'ot%vus ir kt) Garbo sant%ki& subjektai darbininkai, valst%bs tarnautojai, koo+eratins oBcijos, +riva/i& fir'& savininkai, valst%b, kuri& tar+usavio +aslau"os re'iasi darbo sutarti'i) :e"uliavi'o 'etodas sutar/i& laisv ir j! ribojan/ios nor'ins sutart%s bei i'+erat%v.s darbo 0stat%'& nurod%'ai, +a"%ri'as, 'aterialusis skatini'as) Ke's teis reguliuoja ,e's naudoji'o ir tvark%'o sant%kius, nustato skirtin"& ,e's r.i& teisin0 status! ir kt) Tar+tautin teis tai siste'a teiss nor'&, kurios ireikia suderint! kolekt%vin- taut& valst%bi&#, esan/i& tos teiss subjektais, vali!) Tai bendros valst%bi& k.r%bos re(ultatas) 4os ne"ali savintis jokia +asaulio valst%b) 4ai tenka %+atin"as vaid'uo, nes ji re"uliuoja tar+valst%binius sant%kius) 4os nor'os ir institutai 0tvirtina'i 0vairiose tar+tautinse sutart%se, 0statuose, nutari'uose, konvencijose, deklaracijose, 4un"tini& Taut& doku'entuose) 9ie aktai nustato valst%bi&, sutar/i& dal%vi&, abi+uses teises ir +arei"as tar+tautinje arenoje) Visuotinai +ri+a,intos tar+tautins ,'o"aus teisi& srities teiss nor'os turi +ir'u'! +rie nacionalin- teis-) 47. ,oreliacija, arba hori(ontal.s teiss ak& sant%kiai teiss siste'oje) ,oreliacijaO prasideda ten, kur &aigiasi su&ordinacija. 6oreliacijos +askirtis suvien%ti teiss akas +a"al j& atlieka'as fBjas) 3iekiant io tikslo, visos teiss akos skirsto'os 0$ % #ateriali!sias2 7aterialiosios teiss akos re"uliuoja tar+ ,'oni& ir j& susivieniji'& realiai susiklos/iusius turto vald%'o, naudoji'osi, dis+onavi'u juo, valst%bs vald%'o, subjektini& teisi& 0"%vendini'o ir kt) sant%ki&) % (roceso2 =roceso teiss nor'os nustato 0vairi& teisini& "in/& s+rendi'o, nusikalti'& ir kt) teiss +a,eidi'& t%ri'o bei teis'inio na"rinji'o, baus'i& sk%ri'o tvark!) Tai konstitucinio +roceso teis, civilinio +roceso teis, baud,ia'ojo +roceso teis, ad'inistracinio +roceso teis, arbitra,o +roceso teis) #aterialiosios teiss akos s!veikauja su +roceso teiss ako'is) Teiss nor'os kai+ teiss siste'ini'o objektai
2%

P Teiss institutas P Teiss +oakis keli& teiss institut& jun"tis# P Teiss akos teiss institut& ir +oaki& sistema) =rie 'aterialiosios teiss +riskirtos teiss akos toliau "ali b.ti skirsto'os tai+$ %) Bendr!j0 teiss subjekt& teisin0 status! nustatan/ios, arba re"uliacins konstitucin, ad'inistracin, finans&, ,e's, darbo, ekolo"in teis#2 3) 3eguliacini& teiss ak& nustat%t& i'+erat%v& 0sak'u'! "arantuojan/ios, arba sankcijas nustatan/ios baud,ia'oji teis B6 ir tos ad'inistracins teiss nor'os, kurios %ra kodifikuotos 0 AT=6#) Civilins teiss, civilinio +roceso, ko'ercijos teiss, darbo teiss, baud,ia'ojo +roceso, ad'inistracinio +roceso teiss nor'os nors ir %ra re"uliacins, bet 0 i! klasifikacij! ne+atenka, nes kai kurie j& i'+erat%vai "arantuoja'i tik turtin'is sankcijo'is) <1) Vieoji ir +riva/ioji teis) Teiss akos /ia "ru+uoja'os +a"al tai, re"uliuoja'o sant%kio dal%viai %ra +ilie/iai ar vienas i j& valst%b, tuo re"uliavi'u siekia'a 0"%vendinti +rivat& ar vie!j0 interes!) Bendr!j! +ilie/i& naud! sau"an/ias teiss akas i'ta vadinti vie!ja teise, o +avienio as'ens naud! +riva/i!ja teise) An"l& juris+rudencija neskirsto teiss 0 vie!j! ir +riva/i!j!, o vartoja ter'inus bendroji ir teisin"u'o teis, is skirst%'as "rind,ia'as tuo faktu, jo" %ra nor'& konstitucins, baud,ia'osios, +roceso, ad'inistracins finans& teiss#, skirt& u,tikrinti visai visuo'enei, valst%bei a+skritai reik'in"us vieus, bendrus# interesus, ir %ra nor'& civilins, darbo, ei'os, ko'ercijos, verslo, koo+eratins teiss#, "inan/i& +riva/i& as'en& interesus) =riva/ioji teis tai visu'a teiss nor'&, kurios re"uliuoja +riva/ios nuosav%bs turtoj& sant%kius, atsirandan/ius "a'inant ir laisvoje rinkoje reali(uojant +rekes) Tai i es's civilins teiss a+ibr,i'as)

23

Vieoji teis tai teiss nor'os, nustatan/ios valst%bins vald,ios veiklos, +arla'ent& ir kit& valst%bs iBcij& sudar%'o, j& darbo, tai+ +at teisin"u'o v%kd%'o tvark!) Teistas +rivatus interesas ne"ali b.ti +rieina'as vieaja' arba bendraja' interesui, nes kiekvienas interesas, jei"u tik jis teisinis, kartu %ra ir vieasis, ir bendras2 jis B vieas,nes bendra, o bendras, nes 0"%vendina'as +a"al subjektini& teisi& ir +arei"& vienov-, vadinasi suderintas su arti'o nauda) 6ur 0 teis- ne,i.ri'a kai+ 0 subjektini& teisi& ir +arei"& vienov-, ten reikia skirti sunkiai atskiria'us vieuosius interesus nuo +riva/i&j&, o jais re'iantis vie!ja teis- nuo +riva/iosios) Gabar tikslesnis teiss skirst%'as 0 'ateriali!j! ir +roceso, nes jis iven"ia ne"rie,to interes& daliji'o 0 vieuosius ir +riva/ius ir ireikia teiss ak& abi+uss +riklauso'%bs r%ius. Tai"i vertikaliuoju subordinacijos# +o,i.riu teiss siste'a tai teiss nor'&, sujun"t& 0 teiss institutus, +oakius ir akas, hierarchija, o hori(ontaliuoju koordinacijos# tai teiss ak& tar+usavio s!veikos or"ani(acija) 9itai+ subordinacijos ir koordinacijos +a"rindu teiss nor'os or"ani(uoja'os 0 vientis!, isa'& teisinio re"uliavi'o tinkl!, kuris a+i'a visus tuo 'etu teisinio re"uliavi'o reikalin"us socialinius sant%kius) 9is tinklas ir %ra teiss nor'& siste'a) Teiss siste'a tai !isuma tar+usav%je susijusi& teiss nor'& teiss institut&, +oaki&, ak&#, i vidaus sujun"t& tos +a/ios teiss sa'+ratos, t& +a/i& strate"ini& teisinio re"uliavi'o 'etod&) =a"rindinis teiss siste'os +o,%'is B teiss nor'& ak&# 0vairovs vienov, kuri reikiasi teiss sa'+ratos ir teisinio re"uliavi'o tiksl& sau"oti ,'o"aus teises# bendru'u) @acionalins teiss siste'a a+i'a ir nor'as t& tar+tautini& deklaracij&, konvencij&, sutar/i&, kurias ratifikavo Iietuvos :es+ublikos 3ei'as) <2) Teiss nor'& siste'os sant$kis su teisine sistema. Teiss sistema skiriama nuo teisins siste'os kai+ siauresn s!voka nuo +latesns) Teiss siste'a %ra teiss nor'& ir teiss ak& vidin or"ani(acija) Teisin siste'a %ra teiss siste'os sujun"i'as su teisk.ros ir teiss 0"%vendini'o teissau"os# institucijo'is bei j& veikla) Teisin siste'a a+i'a teis- nuo jos idjinio b.vio doktrinos, teisk.ros subjekt&# iki teiss nor'& teiss siste'os# ir j& 0"%vendini'o teisini& sant%ki& ir teissau"os iBcij&#) 4os strukt.rai b.din"i tr$s l$gmen$s:
24

1. ideologinis doktrininis teiss sa'+rata#2 1. nor'inis teiss siste'a#2 1. or"ani(acinis institucinis valst%bs iBcij& siste'a,

kurianti ir 0"%vendinanti teis-#) Teiss literat.roje skiria'os keturios +a"rindins teisini& siste'& r.%s ei'os#$ %) ro'an&B"er'an&2 jai b.din"a statutins teiss v%ravi'as ir 0stat%'& viren%b, /ia v%rauja valst%bs iBcij& leid,ia'i teiss nor'& aktai ir j& siste'os kodeksai2 %) an"losaks&, arba bendrosios, teiss tradicija, k ur statutin teis derina'a su +recedent& teise +ri+a,0stant teisk.ros ad @oc teisir bendriesie's teis'a's2 %) 'usul'on&, judj&, induist& teisin siste'a, kur +o(it%vioji +asaulietin# teis "laud,iai susi+%nusi su reli"ijos nor'o'is ir institucijo'is" %) iki 1HH1') funkcionavusi socialistin teisin siste'a, kuri teiss +rinci+& at,vil"iu i es's buvo ro'an&B"er'an& teiss tradicijos 'odifikacija) 1. tema. Teiss akt& siste'ini'as ir jo r.%s <5) Teiss akt& siste'ini'as ir jo r.%s) Teiss akt& sisteminimas tai nuolatinio teiss siste'os tvark%'o +ltoji'o for'a) 6iekvienoje iuolaikinje valst%bje %ra dau"%b 0v) nor'ini& teiss akt&, +rii't& 0v) teisk.ros subjekt& 0vairiu 'etu) Todl t& akt& nuolat dau"ja, nes teisk.ra ne"ali sustoti kuria'e nors viena'e savo raidos eta+e, ji vis! laik! rutuliojasi atsi,vel"da'a 0 ,'o"aus teisi& sau"os +oreikius) 9ioje akt& "aus%bje vis sunkiau orientuotis, tai reikalauja atitinka'ai sutvark%ti "aliojan/ius nor'inius teiss aktus) Tai+ +at to reikalauja ir poreikis toliau +ltoti +a/i! teisk.r!) Jaliojan/i& teiss akt& turinio anali(, iorinis j& sutvark%'as, "ru+avi'as +a"al ta' tikr! sche'! +adeda atskleisti teisinio re"uliavi'o s+ra"as ir +rietaravi'us, juos 0veikti) @or'ini& teiss akt& siste'ini'as tai 0vairi& teiss subjekt& valst%bs iBcij&, fir'&, +arei".n&, +ilie/i&# veikla, kuria siekia'a su"ru+uoti teiss nor'& aktus 0 vientis! siste'! siekiant +alen"vinti j& +aiek!, o+erat%viai ir tiksliai 0"%vendinti j& nurod%'us) :kiriami tokie nor'ini& teiss akt& siste'ini'o +rinci+ai$ 1. informacijos isamumas, u0tikrinantis, kad &us apimta !isa sisteminti reikalinga informacija" 1. informacijos patikimumas2 jis u,tikrina'as tuo, kad naudoja'i
2-

oficialiai skelbt& teiss akt& tekstai2 1. naudojimosi patogumas, u,tikrinantis "reit! ir kok%bik! reikia'os infor'acijos a+ie konkre/i! teiss nor'! radi'!) Teiss nor'& siste'ini'as reikiasi tokiais +avidalais$ > apskaita" > inkorporacija" > konsolidacija" > kodifikacija. <?) @or'ini& teiss akt& a+skaita) Tai valst%bs iBcij&, 0'oni&, +riva/i& fir'& veikla, kuria %ra kau+ia'i, a+doroja'i, ta' tikra tvarka idsto'i ir sau"o'i "aliojant%s nor'iniai teiss aktai) Gidesns valst%bs iBcijos, 0'ons, fir'os tvarko vis& Iietuvos :es+ublikos 0stat%'&, =re(idento dekret&, V%riaus%bs nutari'&, 6onstitucinio Teis'o nutari'& a+skait!) Tokia a+skaita "ali b.ti tvarko'a chronolo"iniu, abcliniu dal%kiniu arba siste'iniu dal%kiniu +rinci+u) <A) Teiss akt& inkor+oracija) 5nkorporacija (lot. in corpore !isi drauge) tai tokia siste'ini'o for'a, kai ta' tikri teiss aktai chronolo"ine, abcline, siste'ine dal%kine tvarka %ra itisai ar i dalies sujun"ia'i 0 rinkinius) >nkor+oracija %ra nuolatin valst%bs iBcij&, fir'&, +ilie/i& veikla, kuria siekia'a u,tikrinti "aliojan/i& teiss akt& veiks'in"u'!, j& +rieina'u'! ir "reit! a+,val"!, o+erat%viai a+r.+inti "%ventojus +atiki'a infor'acija a+ie teiss aktus ir "aliojan/i! j& redakcij!) >nkor+oracijos %+atu'as, kad j! atliekant nekei/ia'as jun"ia'& 0 rinkin0 teiss akt& turin%s. :inkin%je +a+rastai idsto'i teiss aktai atsi,vel"iant 0 vlesnius j& +akeiti'us ir +a+ild%'us) Atliekant inkor+oracij! i teiss akt& teksto +aalina'i tie j& sk%riai, strai+sniai ,punktai, pastraipos, kurie $ra pripa0inti netek- galios ar&a faktikai ne!eikiant$s) 6artu 0 t! rinkin0 0traukia'i visi +adar%ti t& akt& +akeiti'ai ir +a+ild%'ai nurodant oficialius akt& rekvi(itus akto +avadini'!, ileidi'o subjekt!, +akeiti'o ar +a+ild%'o dat!, akto nu'er0#) > nor'ini& teiss akt& teksto +aalina'i 0vair.s o+erat%viniai nurod%'ai, neturint%s nor'ins reik's, laikinos normos, kuri& "alioji'o laikas bai"si, tai+ +at ,inios a+ie as'enis, +asiraiusius atitinka'! teiss akt!) +v()$ 1HHH') Iietuvos :es+ublikos +a"rindiniai 0stat%'aiW , a+i'ant%s 6onstitucij!, Civilin0 ir Civilinio +roceso, Ad'inistracini& teiss +a,eidi'&, Baud,ia'!j0 ir Baud,ia'ojo +roceso kodeksus#)
22

>nkor+oracija +a"al leid,ia'& rinkini& juridin- "ali! %ra skirsto'i 0$ 1. oficiali!j!2 1. oficio(in- +usiau oficiali!#2 1. neoficiali!j!) )ficialioji inkorporacija atlieka'a ko'+etentin"& teisk.ros iBcij& +avedi'u arba j& +ritari'u# ir j& vardu) 4a re'iantis sudar%tas teiss akt& rinkin%s laiko'as oficialiu, jis +ril%"ina'as oficialie's 0 rinkin0 0dt& teiss akt& teksta's) 4uo "ali'a re'tis taikant esa'us, tai+ +at leid,iant naujus teiss aktus) Fficialus rinkin%s turi +ir'u'o teis-, +al%"inti su anks/iau +askelbtais t& +a/i& nor'ini& teiss akt& tekstais, nes a+i'a tik "aliojan/ios redakcijos teiss aktus) 5ki ileid,iant oficial& rinkin0, atlieka'as +aren"ia'asis darbas) 4o 'etu nustato'i juridin- "ali! +rarad- ar faktikai neveikiant%s aktai, +rietaraujant%s vliau +rii'tie's) Atsi,vel"da'as 0 tai 0stat%'& leidjas daro atitinka'as +ataisas, +rii'a naujus 0stat%'us ar kitus teiss aktus, alinan/ius teiss akt& re"uliavi'o s+ra"as) Fficio(in +usiau oficiali# inkor+oracija tokia inkor+oracijos r.is, kai teiss akt& rinkin0 +aren"ia ir ileid,ia institucija, turinti teisk.ros iB cijos 0"alioji'!) Bet toks rinkin%s nra oficialiai teisk.ros iBcijos tvirtina'as ir todl ja'e s+ausdina'& teiss akt& tekstas nra oficialus) @eoficiali!j! inkor+oracij! atlieka 0vairios ,in%bos, oBcijos, valst%bins ar +riva/ios leid%klos, 'okslo 0stai"os, fir'os +arei".nai, +rivat.s as'en%s, kurie neturi s+eciali& teisk.ros iBcij& 0"alioji'& leisti tokius rinkinius ir daro tai savo iniciat%va) Tokie rinkiniai nra oficiali teiss nor'& raikos for'a ir jais ne"ali'a re'tis kuriant ar taikant teis-) Visus teiss akt& rinkinius, sudar%tus inkor+oracijos +a"rindu, +a"al tekst& idst%'o +ob.d0 "ali'a skirst%ti$ 1 c@ronologinius" 1 sisteminius. N@ronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idsto'i +a"al j& ileidi'o dat!, o sisteminiuose pagal teminius sk$rius ir teiss akt& turin0, be to, kiekviena'e tokia'e sk%riuje teiss aktai dsto'i ne chronolo"ine, o dal$kine t!arka) 3iste'iniuose rinkiniuose i +rad,i& 0 kiekvien! sk%ri& ir +osk%r0 deda'i didesns juridins "alios teiss aktai, o +askui aktai, kuri& nor'os konkretina, i+ltoja +rie tai idst%t& teiss akt& nor'as) Ieid,iant teiss akt& rinkinius "ali b.ti derina'i chronolo"inis ir siste'inis dal%kinis# 'etodai) Tada te'iniai rinkinio sk%riai
24

for'uluoja'i +a"al re"uliavi'o objekt!, o kiekvieno tokio sk%riaus viduje teiss aktai dsto'i chronolo"ine tvarka) 3iste'iniai rinkiniai %ra vertin"esni teisk.rai, teiss taik%'ui, nes juose vienoje vietoje sutelkti visi as'en0 do'inant%s ir tar+usav%je susij- teisiniai +alie+i'ai) =a"al a+r+ia'os 'ed,ia"os a+i't0 inkor+oracija "ali b.ti$ 1 visuotin kai 0 rinkin0 0traukia'i visi alies teiss aktai2 1 dalin, kai 0 rinkin0 0traukia'i tik kai kurias socialinio "%veni'o sritis re"uliuojant%s teiss aktai civilins, baud,ia'osios# ar net kurio nors teiss instituto aktai) Taigi teiss akt& inkor+oracija tai +aren"i'as ir ileidi'as 0v) nor'ini& teiss akt& rinkini& nekei/iant t& akt& turinio) <;) Teiss akt& konsolidacija) 6iekvienoje teisinje siste'oje susikau+ia dau" teiss akt&, re"uliuojan/i& t! +a/i! soc) "%veni'o srit0) Toki& akt& i'+erat%vai da,nai kartojasi, kartais tar+usav% nesiderinda'i ar net vienas kita' +rietarauda'i) ,onsolidacija vienas i b.d& +anaikinti tuo +a/iu klausi'u besikau+ian/i! nor'ini& teiss akt& "aus!) Tai tokia teiss akt& siste'ini'o for'a, kai dau"elis teiss akt&, re"uliuojan/i& t! +a/i! soc) sant%ki& srit0, sujun"ia'i 0 vien! a+ibendrint! susta'bint!# nor'in0 teiss akt!) Tok0 naujai sukurt! akt! teisk.ros institucija tvirtina kai+ savarankik! teiss nor'& iraikos for'!, kartu +ri+a,inda'a, kad ankstesni +avieniai ios srities teiss aktai neteko "alios) 6onsolidacija %ra ta' tikra teisk.ros r.is) @aujas, susta'bintas teiss aktas nekei/ia teisinio re"uliavi'o turinio, "aliojan/ios teiss) Tai techninio for'os# +ob.d,io teisk.ra) 3en"iant teisins konsolidacijos akt! visos ankstesni& teiss akt& nor'os idsto'os ta' tikra lo"inio nuoseklu'o tvarka, sukuria'a bendra lo"in b.si'o akto strukt.ra, daro'a ta' tikra teisini& for'uluo/i& redakcija, alinami prietara!imai, pasikartojimai, tru'+ina'as a+krautas tekstas, taiso'a +asenusi ter'inija, turinio at,vil"iu arti'os jun"ia'os 0 vien! strai+sn0 ir t.t. Teiss akt& konsolidacija tai +aren"i'as ir +ri'i'as susta'binto akto, kuris sujun"ia 0 vien! akt! anks/iau ileistus teiss aktus, re"uliuojan/ius kuri! nors atskir! soc) sant%ki& srit0) <<) Teiss akt& kodifikacija) Iot%nikai codificatio tai ta' tikros teiss srities 0stat%'&
2.

sujun"i'as 0 vientis! siste'! kodeks!) 6odifikacija tai es'inis ta' tikr! soc) sant%ki& srit0 re"uliuojan/i& teiss akt& +erdirbi'as) 6odifikacija tai teisk.ros tobulini'o i es's for'a) 6odifikacijos k.rin%s %ra naujas suvestinis +astovaus turinio teiss aktas kodeksas, statutas, 0statai ir t)t)#, +akei/iantis iki tol ta' tikru klausi'u "aliojusius teiss aktus) 6odifikacijai b.din"i tokie +o,%'iai$ 1. ,odifikuojant formuluojamos normos, kurios reguliuoja s!ar&iausius, esminius !isuomeninio g$!enimo klausimus, nustato ta' tikros teiss akos nor'inius +agrindus" 1. ,odifikuojant sukurtas teiss aktas re"uliuoja "ana +la/i! sant%ki& srit0" 1. B.da'as teisk.ros tobulini'o re(ultatas, kodifikacijos aktas %ra suvestinis aktas, sut!arkantis tarpusa!$je susijusius teisinius nurod$mus" 1. ,odifikuojant siekiama sukurti +astovesnes teiss nor'as, skirtas il"ai "alioti) 6odifikacinio akto veiks'in"u'as labai +riklauso nuo to, ar 0stat%'& leidjas u,/iuo+ objekt%vias socialins raidos tendencijas, kurias norima pa!ersti tokio akto teisinio regulia!imo o&jektu" 1. 6odifikacinis aktas visada %ra reik'in"as tesins k.r%bos aktas, o a+i'ties at,vil"iu sudtin"os strukt.ros. Teiss literat.roje ir +raktikoje skiria'os kelios kodifikacijos r.%s$ 1 visuotin kodifikacija, kuria siekia'a susiste'inti vis& +a"rindini& teiss ak& teiss nor'& aktus2 1 akin kodifikacija, a+i'anti vienos teiss akos 0stat%'us Civilinis, Baud,ia'asis, Garbo 0stat%'& ir kt) kodeksai#2 1 s+eciali kodifikacija tai ileidi'as akt&, re"uliuojan/i& ta' tikra' teiss institutui b.din"us soc) sant%kius 7okes/i&, 7uito, 7ik& kodeksai ir kt)#) 6odifikaciniai aktai "ali b.ti ireikti 0vairia for'a$ *stat%'& +a"rindaiW, *stataiW, @uostataiW, Tais%klsW ir kita) Ta/iau labiausiai +a+litusi for'a kodeksai lot) code9 kn%"a, sudar%ta i 'ediniu lenteli&#) Tai sta'bus suvestinis tiesio"inio taik%'o aktas, detaliai ir konkre/iai re"la'entuojantis ta' tikr! sant%ki& srit0) 4is a+i'a visas ta' tikros akos nor'as Baud,ia'asis kodeksas#, arba tik +a/i! svarbiausi! teiss nor'& dal0 Civilis kodeksas#) 6artu su nor'o'isB +rinci+ais ir nor'o'isBs!voko'is kodeksai for'uluoja tiesio"inio re"uliavi'o nor'as) 4o strukt.r! sudaro dvi dal%s &endroji ir specialioji: bendrosios dalies teiss nor'os for'uluoja kodekso tikslus, nustato
26

s+ecialiosios dalies teiss nor'& taik%'o, naudoji'osi +rinci+us, a+ibr,ia bendr!sias s!vokas, s+ecialiojoje dal%je idsto'os tiesio"inio taik%'o, naudoji'osi nor'os) 16 tema. =ereina'asis l%"'uo$ nuo teiss nor'& +rie teisini& sant%ki& <E) Teiss nor'& aikini'as) Teiss nor'& aikini'o +rie,ast%s) Ta' kad 0"%vendinti teiss nor'& skelbia'us i'+erat%vus, kad j& b.t& laiko'asi ir jie b.t& tinka'ai taiko'i, jie turi b.ti +a,inti isiaikinta arba iaikinta, kokio konkretaus el"esio nor'a reikalauja i teisinio sant%kio dal%vi&)) Tai labai svarbus teiss 0"%vendini'o 'o'entas, nes 0stat%'o ne,inoji'as neatleid,ia nuo atsako'%bsW) 'auguma autori& b.tin%b- aikinti teiss nor'as sieja su tokio'is +rie,asti'is$ 1 3oc) "%veni'o dina'ika +er'ainos# veikia ne tik teiss nor'& turin0, bet ir j& aikini'! bei taik%'!) Teiss nor'os kuria'os ir taiko'os siekiant 0tvirtinti kintamas !ert$&es, kurios "arantuot& tai+ +at kinta'us ,'o"aus teisi& sau"os +oreikius) 1 *&straktus teiss nor'& +ob.dis )Teiss nor'a %ra bendrojo, abstraktaus +ob.d,io, o taiko'a konkretie's istorinia's fakta's) Tie faktai skirtin"i, da,nai sudtin"i ir ne visada len"va 0sitikinti, ar konkreti nor'a skirta nor'inti b.tent tuos soc) sant%ki& atvejus, kurie's ren"ia'asi j! taik%ti) 1 Iin"vistins +rie,ast%s) *stat%'& leidjas for'uluoja teiss nor'as vartoda'as kiek "alda'as tru'+esn- kalbiniraik!, kuri! vliau reikia iifruotiW nor'os suvokjui ir taik%tojui) Be to, teiss nor'! for'uluojant%s ter'inai, s!vokos, kalbos konstrukcijos, nuorod& siste'os "ali b.ti ne tik +ernel%" abstrakt.s, bet ir dvi+ras'iai, neaik.s . 1 3iste'inis teiss nor'& funkcionalu'as) Teiss nor'os +aj"ia re"uliuoti soc) sant%kius tik s!veikauda'os tar+usav%je) Todl norint suvokti tikr!j! konkre/ios teiss nor'os +ras'-, reikia atrasti kitas teiss nor'as, kurios bus taiko'os kartu su aikina'!ja. 1 =raktika ne+atikrint& 0stat%'& neibai"tu'as) Visuotinai laiko'asi nuo'ons, kad 0stat%'as, kol jis nra teis'& iaikintas, ne+atikrintas +raktika, %ra l%" ir neu,bai"tas$ neaiku, kai+ reikia su+rasti konkre/ius jo nurod%'us, kad jis b.t& realiai taiko'as, sukelt& +a"eidauja'& +adarini&) Tiesio"inis teiss aikini'o objektas %ra oficialusis teiss nor'& akto
47

tekstas, kuriuo ta nor'a sufor'uluota, iorikai ireikta) Aikini'o tikslas teisin"as, tikslus ir vienin"as 0stat%'& +ras's su+rati'as ir taik%'as) <H) Teiss nor'& aikini'o s!voka ir stadijos. Teiss aikini'as tai teiss subjekt& valst%bs iBcij&, oBcij&, +arei".n&, +ilie/i&# intelektin veikla, skirta atskleisti, nustat%ti teiss nor'os +ras'- teisi& ir +arei"& turin0, j& sant%k0#) Teiss nor'os +ras') Io"ins se'antikos +o,i.riu ,enklo +ras' tai ,enklu ,%'i'o objekto s!voka) Ter'ino reik' tai tuo ter'inu ,%'i'as objektas) Ter'ino vardo# +ras' ne visada suta'+a su jo reik'e) Todl %ra ,enkl&, kurie turi +ras'-, bet neturi reik's) @eveikiant%s 0stat%'ai turi +ras'-, bet neturi reik's) Atitinka'ai teiss nor'os, kai+ ,enklo, reik' %ra tie soc) sant%kiai, kuriuos nor'a re"uliuoja, o +ras' tai tos nor'os juridin s!voka$ el"esio tais%kl, jos teisi& ir +arei"& turin%s, j& sant%kis, +arei"& v%kd%'! "arantuojan/i& sankcij& siste'a) Teiss nor'& aikini'as susideda i dviej& stadij&$ 1. teiss nor'os +ras's isiaikini'o2 1. isiaikintos teiss +ras's +aaikini'o kitie's subjekta's) Teiss +ras's isiaikini'as skirtas +adti susifor'uoti +aties as'ens, taikan/io nor'!, a+sis+rendi'ui ir iorikai ne+asireikia) >nter+retatorius '!st%da'as atskleid,ia ta' tikros teiss nor'os nustato'& teisi& ir +arei"& turin0, teisinius faktus, 0sitikina, kokio'is valst%bs +rie'on'is %ra "arantuoja'as toje nor'oje nustat%t& +arei"& v%kd%'as, kokia %ra s+ecifika t& "%veni'o atvej&, kurie's bus taiko'a i teiss nor'a) >siaikintos teiss +ras's +aaikini'as tai veiks'as, kai inter+retatorius, +ats isiaikin-s teiss nor'!, dar +aaikina j! 0vairio'is for'o'is ,od,iu ar ratu# kitie's teiss subjekta's) E0) Teiss nor'& aikini'o b.dai ir r.%s. Teiss aikini'o b.das tai siste'a "i'inin"& lo"inio '!st%'o +rie'oni&, skirt& atskleisti, suvokti teiss nor'os turin0 +ras'-#) Teiss literat.roje nurodo'as 0v) teiss aikini'o b.d& skai/ius) Ta/iau da,niausiai sutaria'a, kad esa'a 10 teiss aikini'o 'etod&$ 1 ling!istinis" 1 sisteminis" 1 istorinis" 1 teologinis" 1 precedentinis"
41

0stat%'& leidjo ketini'o2 l$ginamasis" bendr&j& teiss +rinci+&2 analoginis" loginis. 6ai kurie i i& 'etod& "ali b.ti jun"ia'i 0 vien! su+a+rastini'oW o+eracija) Ga,niausiai taiko'i, vadina'ieji tradiciniai teiss aikini'o b.dai$ Q kal&inis" Q sisteminis" Q istorinis" Q loginis. 6albinis teiss aikini'as, dar vadina'as lin"vistiniu, filolo"iniu) 4is "rind,ia'as kalbos, kuria nor'a sufor'uluota, 'okji'u) 9is b.das svarbus tuo, kad teiss nor'os %ra ra%tins) >nter+retatorius turi suvokti 0+rast! literat.roje vartoja'& ,od,i& +ras'-, vartoja'! teiss aktuose) 3kirsto'os tokios kalbinio aikini'o tais%kls$ 1) ,ontekstu &esiremiantis aikinimas. *ikinant ,od,ius, sakinius, reikia atsi,vel"ti 0 j& vartoji'o kontekst!, kuris le'ia ,od,io ar sakinio +ras'-) 1) Vientiso aikini'o tais%kl) @e"ali'a be +a"rindo vienod& ,od,i& ir +osaki&, esan/i& skirtin"ose vieno teiss akto dal%se, aikinti skirtin"o'is +ras''is, arba skirtin"& ter'in& aikinti ta +a/ia +ras'e) 1) Bendrins kalbos +ir'u'o +re(u'+cija) 4ei %ra visie's 'oksla's bendra, o ne teisin s!voka, tai ji aikina'a ta +ras'e, kai+ ji su+ranta'a bendrinje kalboje) 6artais teisins s!vokos "ali b.ti su+ranta'os +latesne +ras'e, nei jos su+ranta'os bendrinje kalboje) 1) 3+ecialios kalbos +ir'u'o tais%kl) Teiss nor'os tekste esa'os s+ecialiosios s!vokos, ne+aaikintinos +a/ia'e 0stat%'e, aikintinos +a"al s+eciali! j& +ras'- re'iantis tos ,ini& s rities dal$kiniais 0od$nais. Iabai svarbu teisin"ai nustat%ti sintaksines ,enkl& +ras'es, "ra'atines kalbos dali& for'as) @etiksliai jas vartojant "ali i es's +asikeisti teiss nor'os +ras') Iin"vistinis teiss aikini'o 'etodas +ri+a,0sta'as vienu i +a"rindini& teiss aikini'o 'etod&) Ta/iau kiekvien! teiss nor'!
1 1 1 1 1 4%

"ali'a aikinti ir kitais 'etodais) 3iste'inis teiss aikini'as) 40 le'ia siste'inis +a/i& teiss nor'& veiki'o +ob.dis) 3iste'inis aikini'as reikalauja, kad teiss nor'& +ras' b.t& atskleid,ia'a naudojantis ,inio'is a+ie aikina'os nor'os lo"inius r%ius, s!veik! su kito'is teiss nor'o'is) 3iste'iniu teiss aikini'u "ali'a nustat%ti tokius teiss nor'& tar+usavio sant%kius$ 3. >nter+retuoja'os teiss nor'os lokali+a!imas teiss siste'oje, teiss akoje, teiss institute) Dia svarbu nustat%ti, kokiai teiss akai ar institutui +riklauso aikina'a nor'a) 6okio ji +ob.d,io materialioji ar procesoO 6urios kitos teiss nor'os lo"ikai su ja susijusiosO Aikinantis inter+retuoja'os nor'os juridin- "ali!, reikia nustat%ti tos nor'os viet! ir teiss akt& siste'oje kokia tai nor'a$ konstitucin, 0stat%'o, +o0stat%'in ar ratifikuotos tar+tautins sutarties) Ar taiko'a nor'a +rii'ta laikantis "aliojan/i& tais%kli&, ar ji jau 0si"aliojusi, ar ji ne+rietarauja 6onstitucijai ir kt) 0stat%'a'sO 3. Cendrosios ir specialiosios teiss nor'& sant%kis) >siaikinus nor'os viet! teiss siste'oje, "ali'a nustat%ti jos taik%'o ribas$ kokia ji &endroji ar specialioji) :eikia atsi,vel"ti 0 konkre/ios teiss nor'os sant%k0 su teiss +rinci+ais) Teiss +rinci+as +ilietinje teiss sa'+ratoje turi +ir'u'! +rie teiss nor'!, 0tvirtinan/i! +a+rast! el"esio tais%kl-) Lsant j& +rietaravi'ui, +ir'en%b teikia'a teiss +rinci+ui) 3. Tar+tautins teiss pirmumo principas reikalauja, kad esant nacionalins ir tar+tautins teiss nor'& konkurencijai b.t& aikina'a teikiant +ir'u'! tar+tautins teiss nor'o's) 3iste'inis aikini'as +adeda atskleisti teiss nor'& koli(ijas +rietaravi'us#) >storinis teiss aikinimas. 9iuo b.du teiss nor'os +ras' atskleid,ia'a anali(uojant nor'os ileidi'o socialinius, +olitinius tikslus, s!l%"as, kurio's esant i nor'a buvo +rii'ta) 3iekiant io tikslo, svarbus infor'acijos altinis nor'inio teiss akto +rea'bul) ;oginis teiss aikini'as) 4o atveju lo"ikos dsniai taiko'i atskirai nuo kt) aikini'o 'etod&) Dia tiria'i aikina'i# ne +at%s ter'inai, o tais ter'inais ,%'i'os s!vokos, reikiniai, j& tar+usavio sant%kiai) Ta' atlieka'i tokie lo"iniai veiks'ai kai+ lo"inis teksto +ertvark%'as, ivados i s!vok&, +rietaraujan/io atvejo ne"ali'u'o 0rod%'as ir kita) @or'os aikini'as /ia %ra ta' tikr& tei"ini&, sudaran/i& nor'os
43

+ras'-, teisin"u'o 0rodinji'as) Visi ie teiss aikini'o b.dai %ra tar+usav%je susij- ir vienas kit! +a+ildo) Todl aikinant teiss nor'os +ras'- reikia taik%ti visus ,ino'us aikini'o b.dus) Teiss aikini'o r.%s) 4os nustato'os re'iantis 0 !airiais kriterijais. 1. Atsi,vel"iant 0 tai, kiek tikroji teiss nor'os +ras' suta'+a su ,odine nor'os iraika, teiss aikini'as %ra skirsto'as 0$ a) adekvat&j02 b) +le/ia'!j02 d) siaurina'!j0) *dek!atus teiss aikini'as) Tai atvejis, kai iaikintas teiss nor'os turin%s +ras'# suta'+a su nor'os ,odine iraika) =le/ia'asis teiss aikini'as) Tai at!ejis, kai +aaikja, kad tikroji nor'os +ras' %ra +latesn nei tekstin) :iaurinamasis teiss aikini'as) Tai at!ejis, kai nustato'a, kad tikrasis nor'os turin%s +ras'# siauresnis ne"u jo teksto for'uluot) %. =a"al teiss nor'& aikini'o subjekt! arba teisini& +adarini& reik'in"u'! teiss aikini'as skirsto'as 0$ e) oficial&2 f) neoficial&) Fficialia' teiss aikinimui b.din"i tokie +o,%'iai$ i)oficialiai aikinti teiss nor'as "ali tik ko'+etentin"os ta' turin/iios 0"alioji'us# valst%bs i8cijos" iii) toks aikini'as +rivalo'as visie's teiss subjekta's ir visada 0for'ina'as s+ecialiu doku'entu inter+retaciniu teiss aktu2 iv) oficialiu teiss aikini'u siekia'a u,tikrinti vienod! teiss nor'& su+rati'! ir j& taik%'!) Fficialus teiss aikinimas $ra: Q autentikas" Q deleguotas. *utentikas teiss aikini'as %ra toks, kai teiss nor'! aikina j! ileid-s teisk.ros subjektas) Iietuvoje oficialus 0stat%'& aikini'as %ra tik autentikas) 'eleguotas teiss aikini'as tai at!ejis, kai teiss nor'! aikina ne j! ileid-s teisk.ros subjektas, o kitas, s+ecialiai ta' 0"aliotas) Fficialus teiss aikini'as "ali b.ti$
44

ka+ualus" norminis. ,a(ual& lot) casus atsitiki'as, atvejis# aikini'! atlieka teis'as, taik%da'as konkre/i! nor'! konkre/ioje teis'o b%loje, jis %ra oficialiai +rivalo'as tik tos konkre/ios b%los konkretie's subjekta's ir jos fakta's) 6a(ualus aikini'as, kai jo subjektai %ra auktesns vald,ios iBcijos, "ali b.ti ta' tikras aikini'o +recedentas, +rivalo'as ,e'esn's vald0ios i8cijoms. /orminis teiss aikini'as %ra bendrojo +ob.d,io, skiria'as neribota' atvej& ir subjekt& skai/iui ir atlieka'as tais atvejais, kai teiss nor'os tekstin iraika neaiki ir +ati nor'a +rietarin"ai taiko'a +raktikoje) Fficialus, nor'inis teiss aikini'as visada 0for'ina'as s+ec) inter+retaciniuose teiss aktuose, o ka(ualus teiss taik%'o aktuose) >nter+retaciniai teiss aktai +a+rastai nefor'uluoja nauj& teiss nor'&, o tik nurodo, kai+ reikia su+rasti ir 0"%vendinti "aliojan/ias teiss nor'as) @eoficialus teiss aikini'as) 4o subjektais %ra visi teiss subjektai ir jis nra +rivalo'as) 4is neb.tinai ireikia'as doku'entu) @eoficialus teiss aikini'as %ra$ 1 paprastas" 1 kompetentingas" 1 mokslinis (doktrininis). (aprasto neoficialaus teiss aikini'o su&jektai $ra asmen$s, neturint$s teisinio isila!inimo. ,ompetentingas neoficialus teiss aikini'as tai teiss nor'& aikini'as as'en&, turin/i& teisin- kvalifikacij! advokat&, +rokuror&, juriskonsult& ir kt)#, bet ne0"aliot& ito dar%ti) #okslinis neoficialus teiss aikini'as %ra toks, kurio subjektai teisininkai 'okslininkai, aikinant%s teiss nor'as 'okslo veikaluose 'oksliniuose strai+sniuose, nor'ini& teiss akt& ko'entaruose#) Teiss aikini'o kok%b +riklauso nuo inter+retatoriaus teisins s!'ons, bendrosios kult.ros) E1) Teiss aikini'o aktai$ s!voka ir r.%s) Teiss aikini'o aktai tai oficial.s, juridikai reik'in"i doku'entai, skirti atskleisti nustat%ti# tikr!j! teiss nor'os +ras'- turin0#) Tai
1 1 4-

viena i nor'ini& teiss akt& r.i&) Bet jie neturi savarankikos reik's ir veikia tik s!veikauda'i su tais nor'iniais teiss aktais, kuriuose sufor'uluotos +a"rindins teiss nor'os, kurias inter+retaciniai aktai aikina) =a"al savo iorin- for'! inter+retaciniai aktai "ali b.ti ra%tiniai ir ,odiniai) :a%tiniai turi ta' tikr! strukt.r!) 4uose turi b.ti nurodo'a, kas ileido akt!, kuriai teiss akai jis +riklauso, kokia teiss nor'a aikina'a, +ats aikini'o turin%s, nuo kada 0si"alioja) .%.*r teiss nor'& aikini'as teisk.ros aktasO 9iuo klausi'u teiss literat.roje nra vienin"os nuo'ons) Iietuvos +o(%tivioji teis ir +ati teiss doktrina 'a,ai d'esio skiria teiss aikini'ui) G'es%s teiss aikini'ui +adidja tik ten, kur %ra +ri+a,0sta'as teisinis +recedentas, kur teis'ai ne tik 'echanikai taiko 0stat%'us, juos aikina, bet ir kuria teiss nor'as) Teiss aikini'as turi +risidti +rie visuo'enini& sant%ki& teisinio re"uliavi'o stabili(avi'o sudar%da'as s!l%"as +ltotis +recedent& teisei, kad teis'as b.t& ir 0stat%'& leidjo bendradarbis, "alt& kurti teis- ad @oc. Aikinant teis- siekia'a suvokti +o(it%viosios teiss nor'os +ras'tai+, kad teiss nor'os taik%'as reikt& ne tik teistu'!, bet ir teisin"u'! sutiki'! su teise#) Todl 0stat%'o aikini'as ir taik%'as %ra ne 'echanikas, o k.r%binis +rocesas) Lsant konstitucinei ir ad'inistracinei nor'ini& teiss akt& teistu'o kontrolei kei/iasi teiss aikini'o statusas$ jis 0"%ja ir ta' tikr! teisk.ros +ras'-) %7 tema. Teiss nor'& 0"%vendinimas E5) Teiss nor'& 0"%vendini'as) teisini& reikalavi'& 0"%vendini'as# Teiss teorijos vadovliai teiss 0"%vendini'! a+ibr,ia kai+ teisinio re"uliavi'o iraik!, teisje esa'& reikalavi'& ir "ali'%bi& 0k.niji'! ir ivardija keturias tokio 0g$!endinimo BformasR: 1) teiss laik%'asis2 1) teiss v%kd%'as2 1) naudojimasis teise" 1) teiss taik%'as) =o,i.ris 0 teis- kai+ 0 subjektini& teisi& ir +arei"& vienov-, reikalauja +radti 0"%vendinti teis- ne nuo bet kurios teiss 0"%vendini'o for'osR, o nuo naudojimosi teise ir juo a+ibr,ti visas kitas) Veikti tai naudotis subjektin'is teis'is, o naudotis teis'is tai 0"%vendinti savo interesus) Vadinasi, veikiantis visuo'enje as'uo %ra savo
42

teis'is teistai besinaudojantis as'uo) F teistai naudotis teis'is reikia v%kd%ti jo's +ro+orcin"as +arei"as) E?) Teiss 0"%vendini'o s!voka) Teiss 0"%vendini'as tai naudoji'asis teiss nor'& suteiktais ar neu,draustais leidi'ais subjektin'is teis'is v%kdant tas teises le"ali(uojan/ias +arei"as) Teiss 0"%vendini'! sudaro dvi tar+usav%je susijusios akcijos$ 1 naudoji'asis subjektin'is teis'is 1 v%kd%'as t! naudoji'!si le"ali(uojan/i& +arei"&) /audojimasis teise tai atliki'as teiss nor'& leist& arba neu,draust& veik&, kurio'is teiss subjektai a+sau"o, 0"%vendina savo teistus interesus, subjektines teises) 6ad b.t& teistas, is naudoji'asis teise, turi b.ti visuo'enje le"ali(uoja'as atitinka'& +arei"& v%kd%'u2 +arei"& v%kd%'as iuo atveju su+ranta'as ne"at%viai ir +o(it%viai) Q 3u+rantant ne"at%viai, +arei"& v%kd%'as tai toks naudoji'asis teis'is, kai susilaiko'a nuo kito as'ens teisei ,alin"& veiks'& teiss laik%'asis#) 9iuo atveju as'uo naudojasi subjektin'is teis'is ne+a,eisda'as kito as'ens teisi& nustat%t& draudi'&) Tai reikia, kad naudoja'asi teise v%kdant +as%vi! juridin- +arei"! susilaiko'a nuo kito as'ens teis's arba a+skritai teisinei tvarkai +riein"& veik&) =arei"& v%kd%'o, 0"aunan/ io teiss laik%'osi +ras'-, nereikia 0for'inti jokiu teiss aktu) Q :uprantant +o(it%viai, +arei"& v%kd%'as tai toks naudoji'asis teise, kuris reikalauja i teiss turtojo atlikti kito as'ens ar oBcijos naudai tei"ia'us veiks'us siekiant le"ali(uoti savo teis- visuo'enje ir kartu 0"%ti teisreikalauti, kad tas kitas as'uoW v%kd%t& ios teiss turtojo naudai "r0,ta'!sias +arei"as. Teiss laik%'asis tai naudoji'asis teise susilaikant nuo ,alin"os kito as'ens teis's veikos) Teiss v%kd%'as tai naudoji'asis subjektin'is teis mis atliekant kito asmens naudai tam tikrus pri!alomus po+it$!ius !eiksmus (pareigas). /audojimasis teise S =arei"& v%kd%'as T=arei"a susilaik%ti nuo arti'o teisei ,alin"& veiks'&) Q(areiga atlikti artimo naudai po+it$!ius !eiksmus. 9itai+ +o,i.ris 0 teis- kai+ subjektini& teisi& ir +arei"& vienov- +adeda
44

suvokti teiss 0"%vendini'! kai+ vientis! +roces!) * naudoji'!si teise 0eina ir +arei"& v%kd%'as, nes teiss 0"%vendini'as tai ta +ati teisi& ir +arei"& vienov, tik funkcionuojanti +raktikai) Tuo atveju, jei"u skelbia'a 0stat%'o viren%b, tai tos for'osW %ra 0stat%'& reikalavi'& 0"%vendini'o for'os, o jei"u +ri+a,0sta'e teiss viren%b-, tai for'osW in%ksta ir teiss 0"%vendini'as virsta vientisu +rocesu naudoji'usi teise v%kdant j0 le"ali(uojan/ias +arei"as) =o,i.ris 0 teiss 0"%vendini'! kai+ +roces! %ra b.din"as tik de'okratinei visuo'enei, kuri skelbia teiss viren%b- ir kurios teisinis "%veni'as +rasideda ,'o"aus teis'is, o +ats teiss 0"%vendini'as su+ranta'as tik kai+ ,'o"aus teisi& 0"%vendini'as) @audoji'asis teis'is %ra tikslas, o +arei"& v%kd%'as abie' savo +avidalais +rie'ons le"ali(uoti, 0"%vendinti 0 tiksl!, nes teis'is naudoja'asi ne alia visuo'ens, o visuo'enje) 9itai+ su+ranta'as teiss 0"%vendini'as %ra tiesio"inis, nes teiss nurod%'ai /ia virsta soc) sant%kiais +a/i& teiss subjekt& +astan"o'is) 9itai+ su+ranta'o teiss 0"%vendini'o subjektai %ra visi fi(iniai ir juridiniai as'en%s, +ilie/i& susivieniji'ai, valst%bs iBcijos, +arei".nai) Ge'okratinje visuo'enje +ilie/iai ne tik turi teis-, bet ir %ra skatina'i +at%s 0"%vendinti savo teises suteikiant j& 0"%vendini'ui subjektini& teisi& ir +arei"& vienovs +avidal!) Tok0 +avidal! 0"%jantis teiss 0"%vendini'as visada %ra abi+uss +a"arbos ir a+sikeiti'o +aslau"o'is tar+ visuo'ens nari& +rocesas) EA) Teiss taik%'as kai+ valst%bs +a"elbji'as ir kai+ teisin"u'o v%kd%'as) Tais, atvejais, kai +a/i& +ilie/i& +astan"& 0"%vendinti ar a+"inti savo teises ne+akanka, jie turi teis- krei+tis +a"albos 0 valst%bs iBcijas, turin/ias valdinius 0"alioji'us, tar+ j& ir 0"alioji'us taik%ti teiss nor'as, kad valst%b jie's +adt& jie's +asinaudoti savo teise arba +aalint& kit& as'en&, iBcij& neteistai daro'as kli.tis, trukdan/ias ja naudotis) 9itai+ susiduria'e su nauja teiss 0"%vendini'o akcija teiss taik%'u) Teiss taik%'as "ali b.ti dvejo+as$ po+it$!us ir negat$!us. =o(it%viu +o,i.riu teiss taik%'as tai valst%bs +a"alba as'eniui +asinaudoti +o(it%viosios teiss ja' suteikta ar +ri+a,inta subjektine teise 0sak%'as +rii'i 0 darb! as'en0, +adeda ia' naudotis teise dirbti#) @e"at%viu +o,i.riu teiss taik%'as tai nei"ia'& sankcij& taik%'as
4.

as'eniui, kuris, naudoda'asis subjektin'is teis'is, atsisak v%kd%ti ias teises le"ali(uojan/ias +arei"as) Teiss taik%'as tai ko'+etentin"& valst%bs iBcij& ar +arei".n&, fir'& vadov& veikla, kuria +adeda'a as'eni's +asinaudoti savo teis'is, jas a+"inti +a,eidi'o atveju, arba veikla, kuria %ra siaurina'os, likviduoja'os as'ens teiss, ia' atsisakius v%kd%ti +arei"as, kurio'is jis +rivaljo le"ali(uoti visuo'enje naudoji'!si savo teis'is) Taik%ti teis- b.tina tokiais atvejais$ %) kai teiss nor'ose nustat%tos konkre/i& teiss subjekt& subjektines teiss ir +arei"os ne"ali atsirasti be ko'+etentin"& valst%bs iBcij& ar +arei".n& dal%vavi'o2 %) kai k%la "in/as, ar konkre/ia' as'eniui +riklauso ta' tikra subjektin teis, o "in/o al%s +a/ios ne"ali tuo klausi'u susitarti turto +adaliji'as ituokos atveju#, arba reikia +aalinti kli.tis, trukdan/ias naudotis subjektin'is teis'is, "arantuoti tinka'! teisini& +arei"& v%kd%'! kelio +erkasi'as, trukdantis as'eniui 0va,iuoti 0 savo sod%b!#2 %) kai reikia oficialiai nustat%ti buvi'! ar nebuvi'! konkre/i& fakt& ir +ri+a,inti juos juridikai reik'in"ais2 %) kai visuo'eninis sant%kis dl visuo'eninio ar as'eninio reik'in"u'o turi b.ti +atvirtintas valst%bs iBcij& siekiant +atikrinti jo teistu'!) Tai k%la i valst%bj 6onstitucijos u,dtos +arei"os 0sitikinti, "arantuoti, kad vienas as'uo naudojasi teis'is nesiaurinda'as kito as'ens teisi&2 %) kai reikia +riversti teiss subjektus, besinaudojan/ius subjektin'is teis'is, v%kd%ti i io naudoji'osi 0stat%'o ar sutar/i&# k%lan/ias +arei"as kit& as'en& naudai arba kai reikia teiss +a,eidi'o atveju a+riboti teiss +a,eidjo subjektines teises taik%ti sankcijas v%kd%ti teisin"u'!#2 %) kai reikia valst%bs vardu +askatinti ta' tikr! visuo'enei naudin"! el"es0) E;) Teiss nor'& taik%'o +o,%'iai) 1) Taik%da'a teis-, valst%b v%kdo tokias fBjas$ &) +adeda +ilie/ia's 0"%vendinti savo teises2 &) saugo jas nuo pa0eidimo" &) or"ani(uoja teisini& nurod%'& v%kd%'!2 &) individuali(uoja as'ens teisin0 status! visuo'enje, nustat%t! bendruoju teisiniu re"uliavi'u)
46

2) Teiss nor'os taiko'os vis& tos teiss subjekt& "erovs interesais) Teiss taik%'o tikslas "arantuoti tiek +avienio as'ens, tiek vis& visuo'ens nari& interesus) Jinant vieno as'ens teises, neturi b.ti +a,eid,ia'os kito as'ens teiss) 3. Teiss taik%'o subjektai da,niausiai %ra valst%bs iBcijos teis'ai, +rokurat.ra, +olicija, arbitra,ai ir kt)# ir +arei".nai, turint%s ta' s+ecialius 0"alioji'us ko'+etencij!# valst%bs vardu duoti kitie's as'eni's, iBcijo's +rivalo'us +alie+i'us, teistai var,%ti kito as'ens teises) =ilie/iai, neturint%s toki& 0"alioji'&, nra teiss taik%'o subjektai) A) Teiss nor'& taik%'as %ra veikla, skirta +rii'ti individualius, valdin"us teisinius +alie+i'us) Valdin"as j& +ob.dis reikia, kad tokie +alie+i'ai +rivalo'i ir +rireikus "arantuoja'i valst%bs +rievarta. ;) Teiss nor'& taik%'as %ra k.r%bin veikla) Tai reikia, kad valst%bs iBcijos ir +arei".nai +rivalo ne for'aliai, o k.r%bikai ,i.rti 0 teiss taik%'o aktus) 4. Teiss nor'os taiko'os re'iantis s+ecialio'is teisin'is +roced.ro'is, kurias nustato +roceso teiss nor'os) 4os nurodo, kokios valst%bs iBcijos turi teis- ir +arei"! tai dar%ti ir kokiu b.du dar%ti) (taiko kompetentin"os institucijos ir ta' tikru nustat%tu b.du# E<) Teiss taik%'o stadijos) 5ndi!idualus teisinis regulia!imas apima tokius tarpsnius: 3. Teisins b%los faktini& a+link%bi& nustat%'as ir j& anali( . 3eikalaujama nustat$ti ne apskritai !isas, o tik tu rin/ias juridinreik'- b%los a+link%bes, t) %) "alin/ias +aveikti veikos teisin0 kvalifikavi'! ir +oveikio +rie'ons +arinki'!2 tai+ +at b.tina atskleisti veikos +adar%'o tikslus, 'ot%vus, +rie,astin0 veikos ir jos sukelt& +adarini& r%0) 3. @ustat%t& faktini& a+link%bi& veikos# b%loje teisinis 0vertini'as kvalifikavi'as#) Tai +arinki'as konkre/ios teiss nor'os ir +oveikio +rie'ons sankcijos#, atitinkan/i& nustat%tas b%los a+link%bes) 6valifikuoda'i veik!, +arei".nas ir institucija nustato, kuri teiss aka reguliuoja panaius sant$kius ir kuri tos akos norma a+i'a na"rinja'! "%veni'o 0v%k0) 6artu +atikrina'a, ar +asirinkta teiss nor'a "alioja laiko, teritorijos ir asmens at,vil"iu) @ustato'as ir tos teiss nor'os autentikas tekstas oficialus teiss nor'&
.7

akto, +askelbto oficialia'e leidin%je, tekstas) 3. Teiss nor'os aikini'as) 3. 3+rendi'o teisinje b%loje +ri'i'as, jo +a"rindi'as ir idst%'as teiss nor'& taik%'o akte) 9ioje stadijoje taiko'os teiss nor'os "alia i+le/ia'a ia' konkre/ia' faktui, konkretie's as'eni's, tie's as'eni's nustato'os konkre/ios teiss ir +arei"os) 3+rendi'o konkre/ioje b%loje +ri'i'as %ra teisinis faktas +a"rindas atsirasti kitie's teisinia's sant%kia's) 3. Teiss akte sufor'uluoto +alie+i'o v%kd$mas. EE) Teiss taik%'o aktas ir jo strukt.ra) Fficiali teiss taik%'o for'a %ra teiss taik%'o aktai, kuriuose 0tvirtina'i ko'+etentin"& iBcij& s+rendi'ai konkre/ioje b%loje) 4ie's b.din"i tokie +o,%'iai$ 1. Teiss taik%'o aktas tai da,niausiai ofic ialios, kompetentingos !ald0ios i8cijos sprendimas dokumentas, skirtas +adti as'eniui 0"%vendinti savo teises arba su'a,inantis as'ens teises, ia' atsisakius v%kd%ti atitinka'as +arei"as) 1. Teiss taik%'o akte %ra ireiktas +rivalo'as valst%bs +alie+imas, kuris bendr&j& teiss nor'& +a"rindu nustato konkretaus sant%kio dal%via's individualias teises ir +arei"as) 1. Teiss taik%'o aktas turi 0stat%'o nustat%t! for'! (teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis,ir kt.). 1. Teiss taik%'o aktas skirtas individuali(uoti bendr!j0 teisin0 re"uliavi'!, t) %) derinti konkre/i& as'en& subjektines teises ir +arei"as atsi,vel"iant 0 j& el"es0 konkre/i& teiss nor'& at,vil"iu) 9iuo atveju teiss taik%'o aktas tai re'iantis teiss nor'o'is +rii'tas valst%bs iBcij& s+rendi'as, kuriuo oficialiai 0for'ina'os tos tei"ia'os ar nei"ia'os as'ens teisinio statuso +er'ainos, kurias is as'uo susikuria nauj& +arei"& v%kd%'u arba atsisak%'u v%kd%ti +arei"as, kurio'is +rivaljo le"ali(uoti atitinka'as subjektines teises) 4. Ga,nas teiss taik%'o aktas turi 0stat%'o "ali!, bet i! "ali! jis turi ne +ats savai'e, o ja' +ereina taiko'o 0stat%'o "alia. UUUU Teiss taik%'o akto strukt.ra +riklauso nuo jo r.ies) 3udtin"esni& teiss taik%'o akt& teis'o s+rendi'&, nuos+rend,i&# strukt.ra %ra tokia$
.1

5. *,an"a. <oje nurodoma subjektas, +ri'-s teiss taik%'o akt!, akto +avadini'as, +ri'i'o vieta, laikas, kokie's subjekta's skiria'as. 55. ,onstatuojamoji (apraomoji) dalis) 4oje idsto'os faktins b%los a+link%bs) 555. #ot$!uojamoji dalis) 4oje nurodo'as +rii'a'o teiss taik%'o akto +a"r0stu'as) 5 . 3e+oliucin dalis) 4oje idsto'as teisins b%los s+rendi'o turin%s) . Caigiamoji dalis) Teiss taik%'o akt! +asirao j0 +ri'-s +arei".nas) >ki siun/iamas !$kd$ti, toks aktas dokumentas pat!irtinamas tos i8cijos antspaudu. EH) Teiss s+ra"os ir j& alini'as taikant teiss arba 0stat%'o analo"ij!) Teiss taik%'o +raktikoje atsiranda situacij&, kai ta' tikros a+link%bs, reik'in"os as'ens teisi& sau"ai, ne+atenka 0 teisinio re"uliavi'o 0stat%'ais srit0 ir dl to as'ens teiss nra "ina'os +o(it%viosios teiss +rie'on'is) 9itoks teiss nor'os neb.vi'as vadina'as teisinio regulia!imo spragomis, ar&a Bteisiniu vakuu'uW, o dar tiksliau 0stat%'o s+ra"o'is) Tuo at!eju, kai !isuomeninio sant%kio nere"uliuoja +o(it%viosios teiss nor'os, j0 "ali re"uliuoti re'iantis 0stat%'u arba teiss analo"ija sukurta nor'a. *nalogija %ra lo"inio sa'+rotavi'o 'etodas, kai nusta/ius, kad suta'+a kai kurie dviej& objekt& +o,%'iai, daro'a ivada, jo" suta'+a ir kiti j& +o,%'iai) *stat%'o analo"ija taiko'a tais atvejais, kai nra teiss nor'os, re"uliuojan/ios na"rinja'! konkret& "%veni'o atvej0, bet %ra nor'a, 0 j0 +anaius atvejus) Teiss analo"ija taiko'a tais atvejais, kai 0stat%'uose nra reikia'os teiss nor'os, re"uliuojan/ios a+taria'! atvej0, ir ne"ali'a taik%ti 0stat%'o analo"ijos) Tada teisin b%la s+rend,ia'a re'iantis bendr!ja teiss es'e teisi& ir +arei"& vienove ir j! konkretinan/iais +rinci+ais) 9ie +rinci+ai %ra 0tvirtina'i konstitucijose ir i es's tel+a nor'ojeB +rinci+e$ naudoda'asis savo teis'is, as'uo +rivalo nevar,%ti kito as'ens teisi&) Iietuvoje draud,ia'a naudotis tiek 0stat%'o, tiek teiss analo"ija taikant B6 ir AT=6 nor'as) %1 tema. Tre/iasis teiss e"(istavi'o l$gmuo: teisiniai sant$kiai H0) Teisini& sant%ki& s!voka ir j& +o,%'iai) Teisiniai sant$kiai tai teiss nor'o'is sure"uliuoti ir dl to sociali(uoti
.%

,'oni& sant%kiai, kuri& dal%viai tar+usav%je susaist%ti +rivalo'os abi+usi& teisi& ir +arei"& +usiausv%ros, kuri! "ina valst%b) :e"uliuoti soc) sant%kius teiss nor'o'is tai 0+arei"oti toki& sant%ki& dal%vius 0"%vendinti savo interesus re'iantis teisi& ir +arei"& vienove) Todl teisiniai sant%kiai tai vis& visuo'ens nari& "erovs interesais valdo'i ,'oni& sant%kiai) Bendrieji teisini& sant%ki& +o,%'iai %ra ie$ 1. Teisiniai sant$kiai atsiranda ir funkcionuoja tik teiss nor'os +a"rindu) Be teiss nor'os ne"ali atsirasti joks teisinis sant%kis, nes teisinis sant%kis "ali b.ti tik toks !isuomeninis sant$kis, kuriam +ritaria valst%b ir i kurio atsiradusios teiss ir +arei"os %ra "ina'os valst%bs +rievarta) 1. Teisinis sant%kis %ra teiss nor'os 0"%vendini'o for'a b.das#) Teisinis sant%kis tai veikianti teiss nor'a) 1. Teiss nor'a %ra idjinis, nor'inis teisinio sant%kio 'odelis, kur teiss nor'os hi+ote( nurodo, koki& reikia s!l%"&, kad atsirast& tisinis sant%kis, dis+o(icija kokias teises ir +arei"as 0"%ja to sant%kio subjektai, o sankcija "ali'us nei"ia'us +adarinius. 1. Teiss nor'os +a+rastai nesukuria +aties visuo'eninio sant%kio, o tik suteikia ja' teisin- for'! ir vert%bin- kr%+t0) Todl teisinis sant%kis %ra visuo'eninio sant%kio ir teiss nor'os vienov) visuo'eninio sant%kio ir teiss n) sinte(# 1. alst%b re'da'asi teiss nor'o'is ne"ali savavalikai keisti +radinio vien& ar kit& sant%ki& +ob.d,io ar laisvai savo nuo,i.ra j& sukurti) :e'da'asi leid,ia'ais 0stat%'ais valst%b "ali tik +as+artinti kai kuri& sant%ki& raid!, suteikti jie's dau"iau erdvs ar&a juos slopinti, siaurinti. valst%b ne"ali sukurti teisinio sant%kio, o tik ji +as+artinti arba nuslo+inti# 1. Teiss nor'a ir teisinis sant%kis %ra sudeda'osios teisinio regulia!imo mec@ani+mo dal$s. 61. Teisinio sant$kio prielaidos: teisiniai faktai ir j& r.%s) 6ad teisinis sant%kis atsirast& ir funkcionuot&, b.tinos tokios +rielaidos$ 1 teiss nor'a2 1 teisiniai faktai" 1 teisinis subjektiku'as teisnu'as ir veiksnu'as kai+ sant%kio dal%vi& teisins c@arakteristikos).
.3

Tik b.da'os kartu ios +rielaidos sudaro +a"rind! atsirasti ir funkcionuoti teisinia' sant%kiui) Teisiniai faktai tai konkre/ios "%veni'o a+link%bs, 0v%kiai su kuri& buvi'u teiss nor'a sieja konkre/i& tisini& sant%ki& atsiradi'!, +asikeiti'! arba +asibai"i'!) Tie faktai ta'+a teisiniais dl to, kad su jais 0stat%'& leidjas sieja teisini& sant%ki& atsiradi'!, +asikeiti'! ar +asibai"i'!) =ri+a,inti fakt! teisiniu reikia, kad valst%b re"uliuos dl jo atsirandan/ius +adarinius) Teisiniai faktai atsi,vel"iant 0 j& s+ecifik! "ali b.ti klasifikuoja'i 0vairiu +a"rindu) =a"al ,'o"aus valio dal%vavi'! teisiniai faktai skirsto'i 0 $ 1. 0v%kius2 1. !eiksmus. *v%kiai tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda &e !isuomeninio sant$kio su& jekt& valios ir s!'ons stichins nelai's, +otv%nis, ,e's drebji'as, "i'i'as, nat.rali 'irtis ir kt)#) eiksmai, ar&a !eikos tai tokie teisiniai faktai, kurie +riklauso nuo ,'o"aus valios, %ra ,'oni& atlieka'i, sukelia'i) Veikos %ra veiki'as ir neveikimas. =a"al sant%k0 su teiss nor'o'is !eiksmai skirstomi: 1. teistus iji'as 0 +ensij!, santuokos 0re"istravi'as#2 1. neteistus) =a"al sukelia'& +adarini& +ob.d0 !eiksmai skirstomi: 1. teisiniai faktai, kuriais remiantis atsiranda teisiniai sant$kiai (dar&o sutart$s, santuokos sudar$mas ir kt.)" 1. faktai, kuriais re'iantis nutr.ksta, +asibai"ia teisiniai sant%kiai +aauktini'as, +erji'as 0 kt) darb! ir kt)#2 1. faktai, kuriais remiantis nutr.ksta, +asibai"ia teisiniai sant%kiai darbuotojo 'irtis, atleidi'as i darbo ir kt)#) =rie teisini& fakt& +riskiria'os ir laiko at,vil"iu trunkan/ios teisins b.senos santuoka, karin tarn%ba ir kt)#) 6eli& teiss fakt& suta+tis) Teiss nor'os da,nai nu'ato, kad teisinia's sant%kia's atsirasti, +asikeisti ar +asibai"ti reikia ne vieno, o keli& tar+usav%je susijusi& fakt&) H2) Teisini& sant%ki& strukt.ra) 4! sudaro tr%s strukt.riniai ele'entai$ 1 teisinio sant$kio o&jektas" 1 su&jektas" 1 turin$s.
.4

Teisini& sant%ki& objektas tai tos vert%bs, 0 kurias nukrei+tos tokio sant%kio dal%vi& teiss ir +arei"os, dl ko as'en%s sueina 0 ta' tikr! teisin0 sant%k0) Ta/iau tokia teisinio sant%kio objekto a+ibr,tis %ra ne+akanka'a, ji +ernel%" abstrakti) Teisini& sant%ki& objektas %ra tai, kuo to sant%kio dal%viai "ali le"aliai naudotis) 6onkre/iau tai vert%bs, kurias 0si"%ti, kurio'is +asinaudoti siekia teisinio sant%kio dal%viai 0"%vendinda'i savi teises) Tos vert%bs "ali b.ti 'aterialiosios ar dvasins) 1. 7aterialiosios vert%bs, da,niausiai esan/ios civilini& turtini& sant%ki& objektai (pirkimo8parda!imo, do!anojimo ir kt.). %. As'enins ne'aterialios vert%bs "arb, oru'as, laisv, sau"u'as ir kt)#) 3. Teisinio sant%kio subjekt& el"es%s, 0vairios paslaugos, j& re(ultatai buities, +aslau"& vald%'o ir kt) srit%se#) 4. Gvasins k.r%bos re(ultatai) Gl j& atsiranda autori& teisi& a+sau"os teisiniai sant%kiai, +riskirtini +rie nuosav%bs sant%ki&) -. ert$&iniai popieriai , oficial.s doku'entai (o&ligacijos, !ekseliai, pinigai ir kt.). Teisini& sant%ki& subjektai arba dal%viai %ra teiss subjektai, turint%s vienas kito at,vil"iu 0stat%'o "ina'as teises ir +arei"as) 6ad ta+t& toki& sant%ki& subjektas, konkretus as'uo ar or"ani(acija turi +asi,%'ti teisiniu su&jektikumu. Tai ko'+leksin s!voka, kuri! sudaro du strukt.riniai ele'entai$ V teisnumas" V !eiksnumas. Teisnumas tai teiss nor'& suteiktas as'eniui leidi'as turti, 0"%ti subjektines teises ir +arei"as. Lis leidimas suteikiamas asmeniui "i'us ir jis "alioja vis! ,'o"aus "%veni'!) 40 visie's Iietuvos ,'on's suteikia 6onstitucijos 1E str)$ K'o"aus teiss ir laisvs %ra +ri"i'tinsW) Tai vis& as'en& l%"%bs +a"rindas) Teisnu'as nra subjektin teis, o tik jos "ali'%b) Todl skirtin"ai nuo subjektins teiss, teisnu'ui b.din"a$ 1 jis neatskiria'as nuo as'en%bs, ne"ali'a ati'ti i ,'o"aus bendrojo teisnu'o kai+ teiss 0 subjektin- teis-, jo riboti " 1 jis nepriklauso nuo l%ties, a',iaus, +rofesijos, taut%bs, socialins +adties, "%vena'osios !ietos" 1 jis neperduodamas, jo negalima kam nors deleguoti" 1 subjektins teiss at,vil"iui jis +ir'esnis, %ra subjektins teiss +rielaida"
.-

subjektin teis konkreti, o teisnumas a&straktus, nes tai leidi'as 0"%ti ne kuria nors konkre/i!, o bet kuri! teis-2 1 subjektin- teis"ali'a +rarasti +arei"& nev%kd%'u, o teisnu'o ne, nes jis %ra ne +ati subjektin teis, o tik jos "ali'%b) Teisnu'o es' susijusi su leidi'u 0"%ti subjektin- teis- . Teisnu'ui b.din"as visuotinu'as) Tai reikia, kad valst%bs vald,ia i +at +rad,i& +ri+a,0sta savo +ilie/ia's vien! bendr! sav%b- juridin0 leidi'! 0"%ti atitinka'as teises ir +arei"as ir itai+ skatina as'en0 kult.rinia' akt%vu'ui. Teisnu'as tai nuolatin ir b.tina civilin kiekvienos as'en%bs b.sena, as'ens teisi& 0"iji'o, turji'o juridin +rielaida, teisins diskri'inacijos draudi'as) 9is +rinci+as +ri+a,intas +asaulio bendrijos ir valst%bi& nacionalins teiss) 4is "ali b.ti sustabd%tas ar anuliuotas nebent tik +adarius absoliut& nusikalti'!) Teisn.s ne"i'sta'e tik todl, kad teisnu'as %ra ne biolo"in as'ens sav%b, o socialinis as'ens ir visuo'ens sant%kis) Ji'- teisnu'! "auna'e i visuo'ens kai+ socialin- +rielaid! b.ti savo teisi&, savo liki'o k.rju) :kiriamos kelios teisnu'o r.%s$ 1. &endrasis" 1. akinis" 1. specialusis. Cendrasis teisnumas +rinci+inis leidi'as turti bet kuri! subjektin- teis-, kurios nedraud,ia 0stat%'as) Lakinis teisnumas tai s+eciali(uotas leidi'as 0"%ti ta' tikros teiss akos teises, +v()$ santuokos, darbo, rinki'&) :pecialusis (tarn$&inis, profesinis) teisnumas tai leidi'as 0"%ti tokias teises, kuri& 0"%vendini'as reikalauja i as'ens s+ecialaus isilavini'o, talento +v()$ teisjo, "%d%tojo, 'okslininko, artisto, 'u(ikanto ir kt)#) FBcij&, juridini& as'en& teisnu'as ir"i s+ecialusis) 3+eciali(uota' teisnu'ui b.din"a tai, kad j0 as'uo "ali +rarasti nev%kd%da'as kai kuri& +arei"&) eiksnumas. Tai ne tik teiss nor'& suteiktas as'eniui leidi'as 0"%ti bet kurias 0stat%'o neu0draustas su&jektines teises, &et ir as'ens dvasinis, intelektinis, fi(inis "ebji'as +a/ia' savo veiks'ais tokias teises susikurti, jas 0"%vendinti atitinka'& +arei"& v%kd%'u . eiksnumas +riklauso nuo as'ens a',iaus ir +sichikos b.senos . isa apimtimi !eiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus 1E 'et&. isiko veiksnu'o neturi
1 .2

vaikai iki 1? 'et& ir +sichikos li"oniai, kurie "ali turti kai kuri& subjektini& teisi&, bet jo'is "ali naudotis tik +er atstovavi'o, "lobos ar r.+%bos institutus) Toki& as'en& vardu ir interesais veikia 0stat%'o +askirti atstovai) Veiksnu'as +a"al teisi& ir +arei"& 0"iji'o +ob.d0 "ali b.ti skirsto'as 0$ 1 0stat%'in02 1 sandorin0) *stat%'inis veiksnu'as tai as'ens "ebji'as atlikti teiss nor'& ja' nustat%tas +arei"as +v()$ karin- tarn%b!#) :andorinis !eiksnumas asmens "ebji'as +a/ia' savo veiks'ais sudar%ti civilin0 sandor0, jo +a"rindu 0"%ti teises ir v%kd%ti i j& i+laukian/ias +arei"as) Teisins atsako'%bs +o,i.riu dar "ali b.ti skiria'as deliktinis !eiksnumas (lot. delictum nusi0engimas, klaida). Geliktinis veiksnu'as tai teiss nor'& nustat%tas as'ens "ebji'as savo turtu arba as'eniu "arantuoti naudoji'!si savo subjektin'is teis'is ir atl%"inti tuo naudoji'usi +adar%t! ,al! kit& as'en& teis's) (agal a+i't0 veiksnu'as "ali b.ti$ 1. Visikas kai as'uo +asiekia +ilna'et%st-, %ra +sichikai sveikas ir jo veikla nesuvar,%ta teis'o nuos+rend,iu) 1. Galinis nuo 1? iki 1E 'et& a',iaus) 1. 3uvar,%tas kai as'ens "ebji'as 0"%ti ta' tikras teises %ra a+ribotas teis'o nuos+rend,iu ar nutarti'i narko'an&, chronik& alkoholik&#) Teisini& sant%ki& subjekt& r.%s) Teisini& sant%ki& subjektai skirsto'i 0$ W indi!idualius fi+inius" W kolekt%vinius juridiniai as'en%s ir 0'ons, neturin/ios juridinio as'ens teisi&) Ei+iniai asmen%s tai Iietuvos +ilie/iai, u,sienie/iai, as'en%s be +iliet%bs a+atridai#, as'en%s su dvi"uba +iliet%be bi+atridai#) 6olekt%viniais teisini& sant%ki& subjektai "ali b.ti$ 1) valst%b2 1) valst%bs iBcijos" 1) visuo'eniniai susivieniji'ai, tar+ j& ir reli"iniai, +olitins +artijos2 1) "a'%bins oBcijos2 1) u0sienio firmos. 4uridinis as'uo "ali b.ti ne visos oBcijos ir 0stai"os$
.4

W turin/ios atskir! turt!2 W "alin/ios savo vardu 0"%ti turtines ir as'enines neturtines teises ir turti +arei"as2 ^ "alin/ios b.ti iekovais ir atsakovais teis'e arba tre/i&j& teis'e arbitra,e#) 4uridinio as'ens teisnu'as ir veiksnu'as atsiranda tuo +a/iu 'etu, nuo jo 0stat& nuostat&# +atvirtini'o 'o'ento) jei"u 0statai turi b.ti 0re"istruoja'i, juridinio as'ens teisnu'as atsiranda nuo j& 0re"istravi'o 'o'ento) Valst%bs iBcij& subjektiku'as %+atin"as tuo, kad jos v%kdo vald,ios 0"alioji'us turi teis- duoti kitie's teiss subjekta's +rivalo'us +alie+i'us ir j& v%kd%'! u,tikrinti teisine valst%bs +rievarta) 4& subjektiku'! s+ec) teiss aktu da,niausiai 0st)# nustat%ta j& ko'+etencija teiss ir +arei"os#) Valst%bs iBcijos "ali b.ti baud,ia'&j&, ad'Bcini&, civilini&, +rocesini& ir kt) sant%ki& subje ktai. H5) Teisini& sant%ki& turin%s) Tai teisinio sant%kio dal%vi& subjekt&# subjektins teiss ir +arei"os)Ter'inas teis iuo at!eju turi % prasmes: 1. objektins teiss2 1. subjektins teiss) Fbjektin teis %ra siste'a +o(it%viosios teiss nor'&, kurios nustato visie's teiss su&jektams &endras elgesio tais$kles (teises ir pareigas). 3ubjektin teis tai konkre/ia' as'eniui 0stat%'o leisto ar neu,drausto el"esio, "ina'o valst%bs +rievarta, r.is ir 'astas) Teis vadina'a subjektine tada, kai +riklauso konkre/ia' as'eniui, da,niausiai %ra 0"%ta jo +aties indi!idualiomis pastangomis) :e'iantis +ilietins de'okratins# teiss sa'+rata, subjektin teis tai valst%bs sankcionuotas konkretaus as'ens el"es%s, 0 kur0 tas as'uo 0"ijo teis- v%kd%da'as tam tikras pareigas !alst$&ei ar kitiems &endrijos nariams. 3ubjektins teiss strukt.ra$ +arei"a kai+ subjektins teiss strukt.ros ele'entas 3ubjektins teiss strukt.ra) 4i %ra trij& leidi'& vien%b$ &) leidi'as +a/ia' el"tis tai+, kai+ nustat%ta teiss akte, B naudotis ta' tikru visuo'ens "riu sub) teiss objektu#2 leidi'as savo +astan"o'is 0"%ti "r0 +a"al 0stat%'!# ) &) leidi'as reikalauti, kad kiti as'en%s teiss turtojo at,vil"iu susilaik%t& nuo ta' tikr& veiks'& arba v%kd%t& jo naudai +o(it%vi! +arei"!2 leidi'as reikalauti v%kd%ti
..

0+arei"oji'us# &) leidi'as krei+tis 0 ko'+etentin"! valst%bs iBcij!, kad i, +anaudoda'a valst%bs +rievart!, +riverst& antr!j! sant%kio al0 0v%kd%ti +arei"!, kuri! i +rivalo atlikti subjektins teiss turtojui +a"al 0stat%'! arba sutart0 tai teisin +reten(ija) teis, kad valst%b +riverst& v%kd%ti +arei"a, jei %ra 0"%ja'a teis# 3varbus subjektins teiss +o,%'is %ra tas, kad turinio +o,i.riu jo "arantuoja'a ne tik tos teiss turtojo +arei"a, bet ir kt) teisinio sant%kio dal%vi& +arei"o'is, o for'os +o,i.riu valst%bs +rievarta) =arei"a kai+ subjektins teiss strukt.ros ele'entas) Teisiniai sant%kiai 0"%vendina teisi& ir +arei"& vienov-, todl j& dal%viai turi tar+usavio teisi& ir +arei"&$ jie %ra teisi& turtojai ir +arei"& v%kd%tojai) Teisin +arei"a r.is ir 'astas +rivalo'o el"esio, kuriuo %ra le"ali(uoja'a visuo'enje konkretaus as'ens subjektin teis leidi'as naudotis ta' tikru "riu) Tai pri!alomas teisinio sant$kio dal$!io el"es%s, skirtas 0"%vendinti kitos teisinio sant%kio alies teises ir tuo re'iantis le"ali(uoti savo teis- visuo'enje) =arei"a turi atitinka'! strukt.r!, j! sudaro tokie 0+arei"oji'ai$ 1) atlikti kito asmens, &endrijos naudai tam tikrus po+it$!ius !eiksmus" (atlikti naudingus !eiksmus kitiems) 1) nekliud%ti subjektins teiss turtojui naudotis "riu, 0 kur0 jis turi teis-2 1) atl%"inti ,al! kito as'ens teis's, kuri! as'uo +adaro naudoda'asis savo subjektine teise) H?) Teiss subjektas ir teisini& sant%ki& subjektas) Tai labai arti'os, bet neta+a/ios s!vokos) Teiss subjektas %ra +latesn s!voka, nes "ali'i atvejai, kai konkretus as'uo, b.da'as teiss subjektas, ne"ali b.ti ta' tikr& sant%ki& subjektas) Teiss subjektas tai tik +otencialus "ali'as# teisini& sant%ki& subjektas, "alintis niekada ir neta+ti konkre/i& sant%ki& subjektu) Teisinio sant%kio subjektas as'uo, kuris jau turi konkre/ias teises ir +arei"as, o teiss subjektas kuris "ali tokias teises ir +arei"as 0"%ti) /.5.#atu+o!as nurodo tokius i& s!vok& skirtu'us$ 1 konkretus +ilietis, b.da'as nuolatinis teiss subjektas, ne"ali kartu b.ti vis& teisini& sant%ki& subjektas2 1 k.dikiai, +sichikos li"oniai, b.da'i teiss subjektai, nra dau"elio teisini& sant%ki& subjektai2
.6

teisiniai sant%kiai nra vienintel teiss 0"%vendini'o for'a) Teiss subjektas sietinas su teisnu'u, o teisini& sant%ki& subjektas dar ir su veiksnu'u) >i'tis atstovavi'o, "lobos, r.+%bos instituta's tar+ininkaujant) Teisinia's sant%kia's svarbiausia %ra +arei"& v%kd%'as, nes juo %ra u,tikrina'as kt) teisinio sant%kio dal%vi& subjekt&# teisi& 0"%vendini'as) @eveiksnus as'uo tik todl nelaiko'as teisinio sant%kio subjektu, kad jis ne+aj"ia v%kd%ti +arei"&, kurio'is +rivalo le"ali(uoti savo teises visuo'enje ir "arantuoti kt) teisinio sant%kio dal%vi& teisi& 0"%vendini'!) Bet jei"u atsiranda kt) as'en%s ar valst%b, kurie savanorikai 0si+arei"oja v%kd%ti +arei"as, kurios k%la i neveiksnaus as'ens naudoji'osi teise, tai is as'uo "ali b.ti teisini& sant%ki& subjektas) Teiss subjektas "ali ta+ti teisini& sant%ki& subjektu tik jei"u jis +aj"us b.ti subjektini& teisi& ir +arei"& vienovs subjektas) Teis be +arei"os nra subjektin teis, todl ne+ilna'e/iai, +sichikos li"oniai "ali b.ti tik teissB+rivile"ijos subjektai ir subjektai t& teisini& sant%ki&, kurie "ali'i atstovavi'o +a"rindu) HA) Teisini& sant%ki& r.%s) Teisiniai sant$kiai da0niausiai skirstomi akiniu b.du: !alst$&iniai (konstituciniai), administraciniai, civiliniai, finans&, darbo, ei'os ir kt) Teisinio sant%kio subjekt& at,vil"iu skiria'i$ 1. teisiniai sant%kiai tar+ fi(ini& as'en& ei'os, dau"u'a C sant%ki&#2 1. teisiniai sant%kiai tar+ fi(ini& ir juridini& as'en&2 1. teisiniai sant$kiai tarp pilie/i& ir valst%bs finans&, baud, iamieji, administraciniai)" 1. teisiniai sant%kiai tar+ valst%bi& tar+tautiniai sant%kiai#) =a"al konkretu'o lai+sn0 ir teisinio sant%kio subjekt& skai/i& skirsto'i 0$ UUU 3. absoliu/ius) 9iuo teisini& sant%ki& atveju nustato'a tik viena alis) Visi kt) +rivalo "erbti ios alies turi'! teis+v() nuosav%bs#, netrukd%ti jos 0"%vendinti) 3ant%kio absoliutu'as /ia reikia tai, kad i pareiga nustatoma !isiems ir kiek!ienam. 3. sant%kinius) 3ant%kini& teisini& sant%kiu atveju %ra a+ibr,ia'i abu dal%viai +v() kreditorius ir debitorius#) 3ant%kio dal%vio teiss 0"%vendini'as /ia sieja'as su jo konkre/ia +arei"a kita' sant%kio dal%viui)
1 67

(agal !$kdomas f8jas teisiniai sant$kiai skirstomi: %. reguliaciniai tokie, kuriais +ilie/iai siekia 0"%ti subjektines teises, jas 0"%vendinti a+sau"oti konstituciniai, ad'inistraciniai, civiliniai, darbo, ei'os ir kt) %. valst%bs teisins# +rievartos taik%'o sant%kiai) 4ie atsiranda +a,eidus +o(it%viosios teiss nor'! atsisakius v%kd%ti +arei"!#, kai reikia u,tikrinti re"uliacini& sant%ki& +a"rindu 0"%t& teisi& ir +arei"& realu'!, siaurinti teiss +a,eidjo teises taikant ja' ta' tikras sankcijas) Visi sant%kiai, atsirandant%s taikant B6, AT=6 ir kai kurias C6 nor'as) %% te'a) Teistas el"es%s H;) Teistas el"es%s s!voka ir r.%s) Teistas el"es%s tai as'en& ir oBcij& el"es%s, ne+riein"as teiss nor'& reikalavi'a's) Teist! el"es0 a+ib.dina tokie +o,%'iai$ 1 konkretaus asmens elges$s atitinka teiss nor'& reikalavi'us ir reikiasi toje soc) sant%ki& srit%je, kuri %ra re"uliuoja'a teiss nor'&2 1 elges$s !isuomenei b.tinas ar bent +a"eidautinas" 1 daugiau ar ma0iau s!'onin"as el"es%s$ as'uo ,ino, ko ir kodl siekia savo el"esiu) Tai as'ens el"esio 'ot%vai dl ko veikia'a arba neveikia'a, el"esio +ob.disB el"ia'asi t%/ia ar neatsar"iai ir el"esio tikslai ko tokiu el"esiu siekia'a) Gu +ir'ieji +o,%'iai objekt%vieji teisto el"esio +o,%'iai, kt) subjekt%vieji) Teisto el"esio r.%s) =a"al akt%vu'o lai+sn0$ 1 veiks'ai$ a# teiss reikalavi'& laik$masis, &) atlikimas +o(it%vi& veiks'&, kuri& teis reikalauja2 1 ne!eikimas ar&a pas$!us elges$s. (agal elgesio mot$!us: 1. *sis!'onintas el"es%s re'iasi as'ens 0sitikini'u, kad naudin"a el"tis teisei ne+riein"u b.du, kad teistas el"es%s +alaiko visuo'enje soc) santarv- ir ri't0, nes "arantuoja sant%kio dal%via's abi+us- naud! +v() 0li+us 0 troleibus! i'uti talonl0#2 1. #arginalinis, ar&a ri&inis, elges$s tai el"es%s link-s +a,eisti teis-, bet dl ta' tikr& +rie,as/i& nevirstantis teiss +a,eidi'u) 7ot%vai, dl kuri& nor! +a,eisti teis- nustelbia susilaik%'as nuo teiss
61

+a,eidi'o, da,niausiai %ra "ali'os baus's bai', suvoki'as as'enins naudos, kuri laukia teistai el"iantis, bai' b.ti +as'erkta' savo ei'os, "ru+s ir kt) 7ar"inalinis el"es%s %ra tar+inisW tar+ teistos ir neteistos as'ens b.senos) 1. 6onfor'istinis, arba +risitaiklikas, el"es%s %ra tada, kai as'uo +akl.sta teiss reikalavi'a's, "iliau nesu+rasda'as j& laik%'osi +ras's naudos# arba s!'onin"ai 0 tai nesi"ilinda'as) Tai +as%vus teiss nor'& laik%'asis, +risitaik%'as +rie a+link%bi& nuo'ons ir veiklos) Tai kolekt%vinio ,'o"aus el"es%s, kai jis 'ano, kad itai+ el"iasi tik todl, jo" itai+ el"iasi visiW, jo" el"tis kai+ visiW ja' as'enikai naudin"a, +adeda ko+ti karjeros lai+tais) Toks el"es%s vadina'as konfor'istiniu lot) confor'is +anaus, atitinka'as#) 6onfor'istai tai ,'ons, neturint%s individual%bs, nuas'eninti) 4uos a+ib.dinantis +o,%'is 'inios sindro'asW) As'uo, +akl.stantis kit& nuo'onei, laikosi teiss reikalavi'& ir itai+ +adeda 0"%vendinti tuos reikalavi'us, todl soc) teisinis konfor'i('as +ri+a,0sta'as visuo'enei naudin"u el"esiu) 1. :ocialiai akt$!us elges$s tai auk/iausio l%"io teistas el"es%s, +asireikiantis !isuomenei naudinga !eikla, kuria siekiama 0tvirtinti ,'oni& sant%kiuose teiss vie+atavi'! ir kuri ne visada +o(it%viosios teiss +o,i.riu teista disident& veikla, nacionalinio isivadavi'o judji'ai#) 3ocialin0 teisin0 akt%vu'! le'ia aukta teisin s!'on, "ilus teisinis 0sitikini'as, savarankikas '!st%'as, savarankikas +asir%,i'as k.r%bikai naudotis savo subjektin'is teis'is, v%kd%ti i j& i+laukian/ias +arei"as) 3ocialiai akt%v& el"es0 teiss srit%je a+ib.dina ? +o,%'iai$ 1. *kt$!us dal$!a!imas savanorik& or"ani(acij& +artij&, s!jun"&, judji'&, asociacij&# veikloje) 1. *kt$!umas teisk.ros srit%je dal%vavi'as rinki'uose, svarstant 0stat%'& +lanus ir kt)#) 1. *kt$!us dal$!a!imas sudarant alternat$!ius ar&a gretutinius !is uo'ens ar valst%bs darinius, t)+) dal%vavi'as j& veikloje savivaldos tar%bos, ko'itetai, teisi& a+sau"os asociacijos, savitarnos "ru+s ir kt)#) 1. 3aviveiklinis as'en%bs akt%vu'as teiss srit%je iniciat%viniai si.l%'ai teiss ir +olitikos klausi'ais ir kt.). Ll"es%s vadina'as teistu dar ir dl to, kad %ra jo +rie%b neteistas el"es%s)
6%

H<) Teiss +a,eidi'as ir jo sudtis) Teiss +a,eidi'as tai teisei +riein"a, kalta as'en& ar or"ani(acij& veikla, kuria +adaro'a ,ala 0stat%'o sau"o'o's +ilie/i& teis's, teistie's interesa's arba a+skritai teisinei tvarkai . Tai tradicinis teiss +a,eidi'o a+ibr,i'as, ta/iau i tokio a+ibr,i'o lieka neaikus teiss +a,eidi'o 'echani('as) Teiss +a,eidi'as tai as'ens naudoji'asis subjektin'is teis'is s!'onin"ai atsisakant v%kd%ti +arei"as, kuri& v%kd%'! 0stat%'as laiko b.tina s!l%"a le"ali(uoti as'ens naudoji'!si subjektin'is teis'is visuo'enje) 9 XTp (9) Y D/t(9) K ((9)JZ >raik! skaito'e$ kiekvienas asmuo 9 ( 9) +a,eid,ia teis- Tp(9) tada ir tik tada, kai 9 naudojasi su&jektine teise /t(9) ir 9 nev%kdo t! naudoji'!si le"ali(uojan/i& +arei"& ((9). 9is a+ibr,i'as svarbus tuo, kad /ia +abr,ia'a, jo" as'uo "ali +a,eisti teis- tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudoji'asis 0stat%'o %ra sieja'as su b.tin%be v%kd%ti t! teisle"ali(uojan/ias +arei"as) Teiss +a,eidi'o ieities takas %ra naudoji'asis subjektine teise, kuris kai+ tik ir 0+arei"oja v%kd%ti atitinka'! +arei"!) Tokios +arei"os nev%kd%'as ir %ra teiss +a,eidi'as) 9alia s!vokos teiss +a,eidi'as vartoja'a s!voka teiss +a,eidi'o sudtis) 6adan"i teiss +a,eidi'as na"rinja'as atsi,vel"iant 0 sant%k0 su teisine atsako'%be, todl teiss +a,eidi'as toliau vartoja'as kai+ teiss +a,eidi'o sudties sinoni'as) Bendrieji teiss +a,eidi'o +o,%'iai . Teiss +a,eidi'ui b.din"i tokie +o,%'iai$ 1. Teiss +a,eidi'o subjektas "ali b.ti tik ,'ons ar j& susivieniji'ai, nes teiss +a,eidi'as $ra s!'onin"a !eikla. 1. Teis "ali b.ti +a,eista !eikimu ar ne!eikimu. 1. Teiss +a,eidi'as %ra neteista, t)%) teisei prieinga !eikla. 1. Teiss +a,eidi'as %ra pa!ojinga !isuomenei !eikla, nes ja +adaro'a ,ala as'en&, or"ani(acij& ar valst%bs a+skritai interesa's. Teiss +a,eidi'o sudtis) Tai ti+ikiausi& ir es'ini&, objekt%vi& ir subjekt%vi& veikos +o,%'i& siste'a, kuri a+ib.dina konkre/i! veik! kai+ +avojin"! visuo'enei ir +riein"! teisei) 9i& +o,%'i& +akanka, kad jais +asi,%'in/ios veikos
63

subjekt! b.t& "ali'a +atraukti teisinn atsako'%bn) * teiss +a,eidi'o sudt0 0eina$ teiss +a,eidi'o su&jektas, teiss +a,eidi'o o&jektas, teiss +a,eidi'o o&jektiniai ir su&jektiniai po0$miai. 1. Teiss +a,eidi'o subjektas tai as'uo fi(inis ar juridinis#, +a,eid-s teiss nor'& reikalavi'us) 8i(inis as'uo turi b.ti !eiksnus, pakaltinamas suvokti savo veiks'& +rietarin"u'! teisei, t)+) ta' tikras am0ius. 1. Teiss +a,eidi'o objektas tai teiss nor'& sau"o'os as'enins, soc) ir kt) vert%bs, 0 kurias ksina'asi . 1. Teiss +a,eidi'o objektiniai +o,%'iai $ra: a) !eika (!eikimas ar ne!eikimas)" a) !eikos padariniai ,ala reali ar "ali'a, 'aterialioji ar 'oralin#2 a) tiesio"inis +rie,astinis veikos ir jos sukelt& +adarini& r%%s. 4. Teiss +a,eidimo su&jektiniai po0$miai $ra: a) veikos 'ot%vai tos +askatos, dl kuri& +adar%tas teiss +a,eidi'as2 a) tikslai tai tas re+ultatas, kurio siekiama teisei prieingais !eiksmais" a) kalt tai teiss +a,eidjo +sichinis sant%kis su savo veika, +riein"a teisei) 6alts for'os t%/ia ir neatsar"u'as. CT t%/in- kalt- skirsto 0$ a) tiesio"in-, kai as'uo s!'onin"ai atlieka teisei +riein"us veiks'us ir s!'onin"ai siekia t& +adarini& , kuriuos gali sukelti tie !eiksmai" a) netiesio"in-, kai as'uo s!'onin"ai atlieka teisei +riein"us veiks'us, bet nenori t& +adarini&, kuriuos b.tinai sukels tie veiks'ai) /eatsargumas tai tokia kalts for'a, kai as'uo nu'at, kad jo veiks'ai arba neveiki'as "ali sukelti +avojin"as visuo'enei +asek'es, bet len"vab.dikai tikjosi, kad j& bus iven"taW) @eatsar"u'as "ali b.ti skirsto'as 0 a) nusikalsta'! +asitikji'!2 a) ner.+estin"u'!) @ra teiss +a,eidi'o sudties, jei"u ,'o"us +adaro teisei +riein"! veik! ver/ia'as nenu"ali'os fi(ins j"os) Teiss +a,eidi'o sudtis tai s!'onin"a veika, kuria ta' tikru 'astu +asireikia valios laisv) HE) Teiss +a,eidi'o r.%s)
64

Teiss +a,eidi'ai +a"al +avojin"u'o visuo'enei lai+sn0 skirsto'i 0$ 1. nusikaltimus. @usikalti'as %ra tokia visuo'enei +avojin"a veika veiki'as ar neveiki'as#, kuri %ra a+ra%ta B 0stat%'e ir kuria ksina'asi 0 itin svarbias teiss sau"o'as vert%bes) P, nusikalti'us 0stat%'as nu'ato kriminalines &ausmes, i kuri& sunkiausia 0kalini'as laisvs at'i'as#) 1. nusi0engimus. /usi0engimai ma0iau pa!ojingos !isuomenei !eikos. [0 juos numat$tos ad'Bcins, civilins turtins, draus'ins sankcijos) @usi,en"i'ais laiko'i tokie teiss +a,eidi'ai$ c. ad'inistracins teiss +a,eidi'ai tai +riein"as teisei, kaltas t%/inis ar neatsar"us# veiki'as arba neveiki'as, kuriuo ksina'asi 0 valst%bin- arba vie!j! tvark!, nuosav%b-, +ilie/i& teises ir laisves, 0 nustat%t! vald%'o tvark!, u, kur0 0stat%'ai nu'ato ad'inistracin- atsako'%b-2 c. civilins teiss +a,eidi'ai deliktai skolininkas laiku ne"r!,ina kreditoriui skolos#2 c. draus'iniai nusi,en"i'ai 0stai"os darbo vidaus tais%kli& +a,eidi'as#) =a"al +ob.d0 teiss +a,eidi'ai skirsto'i 0$ %. 'aterialius, kurie sukelia juti'ikai a+/iuo+ia'! ,al! kito as'ens fi(inio ar juridinio# teis's2 %. for'alius, kai +a,eid,ia'a +ati teisin tvarka sukelia'a ne +ati reali ,ala, o tik "rs' tokiai ,alai atsirasti)

%3 tema. Teisin atsako'%b HH) Atsako'%b a+skritai) B.ti atsakin"a' tai b.ti +arei"in"a') Teisins atsako'%bs s!voka) ara dau" atsako'%bs a+ibr,i'&, ta/iau +ers+ekt%v.s %ra tie, kurie atsako'%b- sieja su +arei"a) Atsako'%b tai +arei"os valst%bei ir visuo'enei suvoki'asW >) 3) 3a'o/enko#) Atsako'%bs aikini'as +arei"a "r0stinas tuo, kad atsako'%bs s!'on atsiranda kartu su visuo'ene ir "ali'a tik visuo'enje) Atsako'%b +radeda'a teiss +a,eidi'u ir bai"ia'a teiss +a,eidjo teisi& suvar,%'u) Gau"u'a autori& atsako'%b- laiko kai+ valst%bs sankcij& taik%'! u, +adar%t! teiss +a,eidi'!) =a"rindas for'uotis nauja' +o,i.riui 0 teisin- atsako'%b- atsiranda su +ilietine de'okratine# teiss sa'+rata) Dia atsako'%b kildina'a
6-

ne i valst%bs valios, o i subjektini& teisi& ir +arei"& vienovs) Teisin atsako'%b tai teisinis 0+arei"oji'as teiss subjekta's "arantuoti naudoji'!si savo teis'is atitinka'& +arei"& v%kd%'u nurodant, kad toki& +arei"& nev%kd%'as virs atitinka'& teisi& +raradi'u. 100) Teisin atsako'%b kai+ +rocesas$ +o(it%vioji ir ne"at%vioji teisin atsako'%b) Teisins atsako'%bs +oreikis k%la i as'ens naudoji'osi subjektin'is teis'is) 3ubjektin teis kartu a+i'a leidi'! ir +arei"! naudotis tuo leidi'u ne+a,eid,iant arti'o teiss) Atsako'%b tai tokia as'ens +sichin b.sena, kai as'uo suvokia, kad +arei"os v%kd%'as %ra jo subjektins teiss "arantas ir kad nuo io v%kd%'o +riklauso jo +aties teisi& liki'as) adinasi, atsako'%b tai as'ens suvoki'as, kad jis naudojasi teis'is nuolat b.da'as visuo'enje ir dl to %ra jai nuolat atitinka'ai 0+arei"o tas. isikai atsakingais laikomi tik laisvi ir veiksn.s as'en%s) B.ti atsakin"a' /ia reikia b.ti +arei"in"a') @iekas visuo'enje ne"ali turti absoliu/i& teisi&, nes atleisti nuo +arei"& tai atleisti nuo atsako'%bs) Atsako'%b 0"%vendina'a dvie' b.dais: 1. v%kdant +arei"as, kurio'is le"ali(uoja'as naudoji'asis subjektin'is teis'is, arba 1. siaurinant subjektines teises, kai atsisako'a v%kd%ti teis ms proporcingas pareigas. Atsi,vel"iant 0 tai, kuriuo i i& b.d& %ra +alaiko'a as'ens teisi& ir +arei"& +usiausv%ra, teisin atsako'%b "ali b.ti skirsto'a 0 +o(it%vi!j! ir ne"at%vi!j!) =o(it%vioji teisin atsako'%b tai as'ens suvoki'as, kad naudoda'asis subjektin'is teis'is jis +rivalo v%kd%ti atitinka'as +arei"as ir savanorikai atl%"inti ,al!, jei i bus +adar%ta, kito as'ens teis's. =o(it%vi!j! atsako'%b- sudaro tr%s strukt.riniai ele'entai : 1. @audoji'asis subjektin'is teis'is. 1. =arei"a naudotis savo teis'is kito as'ens teis's ne+avojin"u b.du) 1. (areiga sa!anorikai atl%"inti kita' as'eniui +adar%t! ,al!, atsiradusi! nesu"ebjus naudotis savo teis'is ne+a,eid,iant kito as'ens teisi& B.din"as +o(it%viosios, arba akt%viosios, atsako'%bs +o,%'is, kad ji 0"%vendina'a netaikant sankcij&. :a!anorikas 0alos atl$ginimas nra
62

sankcija) Tai +a/i& +ilie/i& tar+usavio 0si+arei"oji'& sant%kiai, i kuri& k%la abi+us +o(it%vioji atsako'%b) 4ei"u +arei"a atl%"inti +adar%t! ,al! nebus v%kdo'a savanorikai, tai +o(it%vioji atsako'%b b.tinai virs ne"at%vi!ja ,alos atl%"ini'as bus iieko'as valst%bs +rievartos +rie'on'is) @e"at%vioji, arba retros+ekt%vi, teisin atsako'%b tai valst%bs akcija, kai valst%b +river/ia vien! i teisinio sant%kio ali& 0v%kd%ti kitos alies naudai +arei"! arba susiaurina teiss +a,eidjo subjektines teises iki jo +aties susiaurint& +arei"& a+i'ties) *r&a: tai teiss +a,eidjo subjektini& teisi& +raradi'as arba susiaurini'as tokia a+i'ti'i, kokio +ob.d,io +arei"os v%kd%'o ir kokia a+i'ti'i jis atsisak. <os 0"%vendini'o 0rankis sankcija ir jos prie!artinis taik$mas. @e"at%vioji teisin atsako'%b siekia u,tikrinti as'ens teises le"ali(uojan/i& +arei"& v%kd%'! tais atvejais, kai toki& +arei"& v%kd%'o ne+aj" u,tikrinti abi+us nauda) @e"at%vioji teisin atsako'%b %ra +o(it%viosios atsako'%bs t-sin%s ir "arantas) Todl ji antrin, +o(it%vioji atsako'%b +ir'in teisins atsako'%bs for'a) a+a/ tai ir%kja de'okratinje visuo'enje, kai +o(it%viosios teiss 0"%vendini'as +ir'iausia "arantuoja'as abi+use teisinio sant%kio dal%vi& nauda) Teisin atsako'%b +rocesas, kuris +rasideda +o(it%vi!ja ir +rireikus bai"iasi ne"at%vi!ja$ 1. +o(it%vioji atsako'%b nuolatinis as'ens 0si+arei"oji'as "arantuoti naudoji'!si teis'is atitinka'& +arei"& v%kd%'u2 1. negat$!iosios atsakom$&s +askirtis susiaurinti as'ens teises tokia a+i'ti'i, kokia t& teisi& turtojas atsisak v%kd%ti +arei"as, kurio'is jis +rivaljo le"ali(uoti naudoji'!si savo teis'is) 101) Teisins atsako'%bs atsiradi'o s!l%"os +a"rindai#) Yra tokie po+it$!iosios teisins atsako'%bs atsiradi'o +a"rindai$ 1) teiss nor'a, kurios +a"rindu atsiranda konkreti subjektin teis ir 0+arei"oji'as "arantuoti j! atitinka'u +arei"& v%kd%'u " 1) naudojimasis su&jektine teise" 1) 0alos padar$mas naudojantis ia teise. /e"at%viai teisinei atsako'%bei atsirasti reikalin"os tokios s!l%"os$ %) teiss nor'a, 0+arei"ojanti teiss subjekt! v%kd%ti +arei"as, le"ali(uojan/ias jo teises, B i s!l%"a %ra bendra abie' atsako'%bs for'o's2 %) teiss +a,eidi'as (atsisak$mas !$kd$ti +arei"as, su kurio'is 0stat%'as sieja naudoji'!si teis'is#2
64

%) ne"at%viosios teisins atsako'%bs subjektas "ali b.ti tik kaltas

as'uo, or"ani(acija) 6alt %ra subjekt%vusis teisins atsako'%bs +a"rindas) As'uo "ali atsak%ti tik u, kaltai +adar%t! veik!. %) teiss taik%'o aktas, kuris %ra juridinis +a"rindas +ritaik%ti teiss nor'oje nustat%tas sankcijas konkretaus teiss +a,eidjo teis's) Tik esant viso's io's ? s!l%"o's, atsiranda +a"rindas taik%ti ne"at%vi!j! teisin- atsako'%b-) 17%. /egat$!iosios teisins atsako'%bs r.%s) =a"al teiss +a,eidi'o r.0 teisin atsako'%b skirsto'a 0$ a) baud,ia'!j!2 a) ad'inistracin-2 a) civilin-2 a) draus'in-2 a) 'ateriali!j!) Baud,ia'oji atsako'%b %ra "rie,/iausia ne"at%viosios teisins atsako'%bs r.is, kuri! taiko teis'ai u, +avojin"iausius teiss +a,eidi'us nusikaltimus) Tik nustat%ta as'ens veiks'uose nusikalti'o sudtis "ali b.ti +a"rindas traukti j0 baud,ia'ojon atsako'%bn) 4i taiko'a re'iantis s+ec) teiss taik%'o aktu teismo nuosprend0iu skiriant tokias sankcijas kaip 0kalini'as, turto konfiskavi'as, +ataisos darbai, bauda, +arei"& ji'o sustabd%'as ta' tikra' laikui) Dia viena i dal%vi& valst%b 0"%ja teis- ir +arei"! taik%ti nusikalti'! +adariusia' as'eniui 0stat%'o nu'at%tas sankcijas, o kitas to sant%kio subjektas teiss +a,eidjas, +rivalo atlikti ja' skirt! baus'-) Baud,ia'oji atsako'%b %ra vieo +ob.d,io, t)%) kad +askirti baus'- turi teis- tik valst%b +er savo 0"aliotas institucijas teis'! +askiria baus'-#. T.p. &aud0iamoji atsako'%b +alieka ta' tikr! juridin0 +adarin0 teistu'!, su kuriuo "ali b.ti sieja'as ta' tikr& teisi& riboji'as arba baus'i& su"rie,tini'as +akartotinai nusikaltus Ad'inistracin atsako'%b taiko'a u, ad'inistracins teiss +a,eidi'us, a+ra%tus AT=6 nor'ose) 4! taiko valst%bs institucijos teis'ai, 0v) ins+ekcijos, +arei".nai) =a"rindinis ad'inistracins atsako'%bs aktas AT=6, kuris a+rao, kokiais veiks'ais +a,eid,ia'i re"uliacini& teiss nor'& draudi'ai ir kokios ad'inistracins sankcijos u, tai taiko'os) ara tokios ad'Bcins sankcijos$ 0s+ji'as, bauda, atl%"intinas daikto, kuris buvo AT= +adar%'o 0rankis arba tiesio"inis objektas, +a'i'as arba
6.

konfiskavi'as, at'i'as +ilie/iui suteiktos s+ec) teiss, +ataisos darbai, ad'Bcinic aretas, nualini'as nuo +arei"&) Civilin atsako'%b %ra turtinio +ob.d,io ir taiko as'eniui ar or"ani(acijai juridinia' as'eniui# u, sutart%je +risii't& 0si+arei"oji'& nev%kd%'! ar netinka'! v%kd%'!, t)+) +adarius ,al! kito as'ens teis's) Tokios atsako'%bs sankcijos $ra netes$&os: a) sutart%je nustat%ta bauda u, sutartini& 0si+arei"oji'& nev%kd%'! arba netinka'! v%kd%'! +raleistas 0si+arei"oji'o 0v%kd%'o ter'inas#2 a) delspinigiai, suma, 'oka'a u, +arei"os 0v%kd%'o ter'in& +raleidi'! skai/iuojant u, kiekvien! ter'ino +raleist! dien!, savait-, dekad! ir t)t) Graus'in- atsako'%b- taiko 0'ons, 0stai"os ad'inistracija savo +avaldie's darbuotoja's u, darbo draus's +a,eidi'us) 3ankcijos$ +astaba, +a+eiki'as, "rie,tas +a+eiki'as, +arei"& +a,e'ini'as, atleidi'as i dar&o ir kt. 3kiria'os tr%s draus'ins atsako'%bs r.%s$ 1) draus'in atsako'%b +a"al 0stai"os darbo !idaus tais$kles) Jalioja visie's darbininka's ir tarnautoja's, dirbantie's +a"al sa'dos sutart0, ir taiko'a 0stai"os vadovo u, darbo draus's +a,eidi'! . 1) pa!aldumo t!arka pagal draus's statut!) Taiko'a +arei".na's, turintie's +ri'i'o 0 darb! ir atleidi'o i darbo teis-, t)+) einantiems pareigas konkurso pagrindu. 1) pagal nuostatus, kurie gali galioti kai kuriose ministerijose. Taiko'a 'inisterij& tarnautojams. 7aterialioji atsako'%b tai darbdavi& ir darbuotoj& tar+usavio +arei"a atl%"inti 'ateriali!j! ,al!, atsiradusi! jie's +a,eidus darbo sutarties s!l%"as) 105) Teisins atsako'%bs +rinci+ai) Tai +a"rindins idjos, 'etodolo"iniai orient%rai, kuriais turi vadovautis valst%bs institucijos ir +arei".nai, turint%s teis- taik%ti teisines sankcijas) Teisins atsako'%bs +rinci+ai k%la i tiksl&, kelia'& teisinei atsako'%bei$ 1) su'a,int teiss +a,eidjo subjektines teises iki jo +aties su'a,int& +arei"& a+i'ties teisingumo !$kd$mas" 1) atl%"inti ,al!, +adar%t! teiss +a,eidi'ui2 1) u"d%ti ,'oni& +a"arb! teisei ir teisin"u'ui2 1) v%kd%ti teiss +a,eidi'& +revencij!
66

=o(it%viajai atsako'%bei b.din"i +o,%'iai$ 3) 3utar/i& reikia laik%tis) As'uo, naudoda'asis subjektine teise, +rivalo v%kd%ti i tos teiss i+laukian/ias +arei"as) 3) Kala, kuri +adaro'o naudojantis savo teis'is, turi b.ti atl%"ina'a. 3) Teistu'o +rinci+as) Teisin atsako'%b taiko'a tik u, 0stat%'e nu'at%t! veik! ir +a"al +roceso teiss re"la'entuotas +roced.ras) 3) =a"r0stu'o +rinci+as$ teisin atsako'%b "ali b.ti taiko'a tik nusta/ius objekt%vi! ties! teiss +a,eidi'o fakt! ir su juo susijusias a+link%bes) 3) Teisingumo principas) Teiss +a,eidjo subjektini& teisi& ir jo +arei"& +usiausv%ros atk.ri'as) 9io +rinci+o 0"%vendini'as turi kai kuri& +rocesini& %+atu'&$ a# @eleistina taik%ti B atsako'%bs u, nusi,en"i'us) b# *stat%'as, nustatantis baud,ia'u'! arba sunkinantis atsako'%b-, at"al ne"alioja) c# 4ei"u teiss +a,eidi'u +adaro'a ,ala, kuri! "ali'a realiai atkurti "r!,inti +avo"t! daikt! nat.ra#, tai taiko'os sankcijos +rivalo "arantuoti tok0 teisi& atk.ri'!) d# 4ei"u tess +a,eidjas +adar ne"r0,ta'! ,al! kito teis's, tai teisins atsako'%bs jos sankcij&# "rie,tu'as turi atitikti +adar%tos ,alos 'ast! ir teistos veikos +avojin"u'o visuo'enei lai+sn0) e# 6iekvienas as'uo, +adar-s teiss +a,eidi'!, teisine tvarka atsako tik u, savo konkre/ius neteistus veiks'us) "# P, vien! teiss +a,eidi'! "ali'a tik viena teisin baus' non bisin ide' antr! kart! u, t! +at0 nebaud,ia'a#) Tai "alioja tik baud,ia'ajai ir ad'inistracinei atsako'%bei, nes jos ne"ali b.ti taiko'os kartu) 6ai teiss +a,eidi'ui +adaro'a ,ala ko'+leksinia' objektui, kur0 sau"o kelios teiss nor'os, tai teisin atsako'%b atsiranda +a"al kiekvien! teiss nor'!) 6) Tikslin"u'o +rinci+as reikalauja nustat%ti teiss +a,eidjui taiko'os +oveikio +rie'ons ir teisins atsako'%bs tiksl& atitiki'!) Tai baus'i& individuali(avi'as 0stat%'o nu'at%ta a+i'ti'i atsi,vel"iant 0 +adar%to teiss +a,eidi'o sunku'!, +a,eidjo as'en%b- ir a+link%bes, kurio'is teiss +a,eidi'as +adar%tas)
177

6) Atsako'%bs neiven"ia'u'o +rinci+as tai baus's

teisi&

+adar%'o# neiven"ia'u'as +adarius teiss +a,eidi'!) 6) Teisins atsako'%bs veiks'in"u'o +rinci+as) Tai teisins atsako'%bs +oveikio ,'oni& teisinei s!'onei ir j& el"esiui veiks'in"u'as) 4is susij-s ir su teisins atsako'%bs taik%'o o+erat%vu'u) 4is tei"ia, kad teisins atsako'%bs bus tuo veiks'in"esn, juo anks/iau ji atsiras) %4 tema. Teiss veiks'in"u'as 10?) Teisin kult.ra ir jos sant%kis su teisine s!'one) Teisin kult.ra "ali b.ti su+ranta'a dvejo+ai objektiniu ir subjektiniu +o,i.riu) Fbjektiniu +o,i.riu teisin kult.ra tai visu'a ,'o"aus sukurt& teisini& +rie'oni& ir +roced.r&, skirt& nor'inti, sociali(uoti savo el"es0) * jos a+i'ti tada +atenka visa teisin siste'a$ teisins idjos, teisk.ros +roced.ros, teiss nor'os, teisin sant%kio a+doroji'o technika, teiss siste'a, teisiniai sant%kiai, valst%b su savo teisk.ros ir teissau"os institucijo'is bei j& fBjo'is) Bet visos ios teisins +rie'ons savai'e neveikia) 6ad jos realiai sociali(uot& ,'oni& el"es0, jas reikia sujun"ti su konkretaus ,'o"aus, kurian/io t! siste'! ir ja besinaudojan/io, s!'one) Tada teisin kult.ra 0"%ja subjektin- +ras'-) 9iuo atveju s+rend,ia'i du klausi'ai$ 1# ar as'uo ,ino, su+ranta ja' adresuoja'us teiss reikalavi'us, su"eba naudotis teisin'is +rie'on'is ir institucijo'is "inda'as ir 0"%vendinda'as savo teises2 2# ar asmuo praktikai elgiasi pagal tuos reikala!imus, kuriuos 0ino , ir ar realiai naudojasi teisin'is +rie'on'is siekda'as a+"inti, 0"%vendinti savo subjektin- teis-) 9i& ele'ent& vienov ir %ra teisin kult.ra subjektiniu +o,i.riu) Teisin kult.ra$ 1 tai teiss +alie+i'& ,inoji'as ir +raktinis j& 0"%vendini'as2 1 tai objekt%vi(uota, +raktiniu as'ens el"esiu virtusi teisin s!'on2 1 tai ta +ati teisin s!'on, tik +atild%ta teistu'u) =a"rindinis teisins s!'ons ele'entas %ra teisini& i'+erat%v& 0inojimas) Tuo tar+u teisin kult.ra reikalauja, kad teisini& i'+erat%v& ,inoji'as dar b.t& +a+ild%tas, u,bai"tas !aliniu as'en%bs +asir%,i'u veikti +a"al 0 ,inoji'! ir +a/iu veiki'u) Gar jai reikalin"as praktinis elges$s, 0"%vendinantis teisin- s!'on-) Todl konkretaus as'ens teisin s!'on "ali b.ti aukta, bet ,e'a teisin kult.ra) Teisin kult.ra subjektiniu +o,i.riu suta'+a su teistu'u)
171

Teisin kult.ra orientuota 0 +raktin0 teisini& +alie+i'& 0"%vendini'!, ji "ali ir"i b.ti su+rasta kai+ subjektini& teisi& ir +arei"& vienov) Valinis as'ens +asir%,i'as ir noras veikti +a"al turi'! teisin- s!'on- %ra deter'inuotas tiek objekt%vi&, teisk subjekt%vi& veiksni&$ 3. Lkono'ini& "ali'%bi& 'ini'u'as . *smuo, !$kd$damas pareigas garantuoti !ienas sa!o teises, neturi sukelti "rs's kito's savo teis's) Bedarbis su+ranta ir ,ino 0stat%'o reikalavi'! laiku 'okti u, ko'unalines +aslau"as, o tokio reikalavi'o v%kd%'as "ali sukelti 'ot%v& kov! v%kd%ti 0 0si+arei"oji'! ar atsisak%ti kai kuri& +a"r) savo teisi&#) Lkono'ikai ne+aj"i& +ilie/i& teisin kult.ra nra aukta) 6ai+ vienas i b.d& is+r-sti ias teisins kult.ros u"d%'o +roble'as ir atsiranda soc) teisin valst%b, kurios tikslas +a"elbti savo +ilie/ia's 0"%ti bent 'ini'ali& savo teisi& 0"%vendini'o "ali'%bi&) 3. Baus's neiven"ia'u'as kai+ teiss +a,eidi'o naudin"u'! likviduojantis +rinci+as) Teisinei kult.rai %ra reik'in"as ne tiek baus's "rie,tu'as, kiek jos neiven"ia'u'as, kuris u"do 0sitikini'!, kad ne+aklusti teiss reikalavi'a's tai neiven"ia'ai kenkti savo +aties teis's) Teisinis auklji'as tai siste'in"as, tei"ia'as +oveikis teisinei s!'onei kai+ +radinia' teisins kult.ros ele'entui) 4o tikslas u"d%ti valin0 as'ens +asir%,i'! el"tis teistai) Tai ei'os, vieti'o institucij&, veikla bei teisin savivieta) Valst%bs ir visuo'ens veikla, skirta tiek iaikinti teiss +a,eidi'us, tiek v%kd%ti j& +revencij! Teisin kult.ra tai teiss +rie'on'is +asiekta ,'oni& su"%veni'o kok%b, kuri! u,tikrinant dal%vauja ir valst%b) 9iuo +o,i.riu teisin kult.ra skiriasi nuo dorovins) 10A) Teisins kult.ros r%%s +a"al subjektus) Atsi,vel"iant 0 subjektus teisin kult.ra skirsto'a 0$ a) individuali!) Tai konkretaus individo +raktinis el"es%s, ireikiantis jo teisin- s!'ona) "ru+in-) Tai ta' tikros soc) "ru+s, kolekt%vo el"es%s, atitinkantis teiss reikalavi'us) a) visuo'ens) 4i a+i'a vis! visuo'ens dvasin- srit0, vert%bes, 0einan/ias 0 nor'inius teiss aktus ir 0 teiss taik%'o aktus, kiek j& for'uluoja'os el"esio tais%kls 0k.nija skirtin"& soc) interes& ko'+ro'is! teisi& ir +arei"& vienov-) Teisininko individuali teisin kult.ra tai jo realiai +asireikianti kvalifikacija, a+i'anti tiek teisin0 isilavini'!, tiek +rofesins etikos
17%

tais%kli& i'an%'! ir +raktin0 j& laik%'!si. 10;) Teiss veiks'in"u'o s!voka) Teisinis ir socialinis teiss veiksmingumas, jo kriterijai. Teisinio re"uliavi'o veiks'in"u'as tai teisinio +oveikio ,'oni& el"esiui re(ultat%vu'as) Tai +asieki'as tokios ,'oni& interes& darnos, tokios subjektini& teisi& sau"os, kokios norta kuriant ir taikant teiss nor'as) Tai strateginiai (tikrieji) kiek!ieno teisinio regulia!imo tikslai. Teiss veiks'in"u'as "ali b.ti$ a) for'alus, arba teisinis) 8or'alus veiks'in"u'as tai konstatavi'as, kad teiss institucijos funkcionuoja, 0stat%'ai +rii'a'i, teiss nor'os taiko'os, ta' tikras teiss +a,eidi'& +rocentas iaikina'as, teiss +a,eidjai baus'es realiai atlieka ir t)t) a) socialinis) 3ocialinis teiss veiks'in"u'as tai tas realus ,'o"aus teisi& sau"os, soc) stabilu'o lai+snis +adariniai#, kur0 le'ia visa teisinio +oveikio ,'oni& el"esiui +rie'oni& siste'a) A+ie teiss veiks'in"u'! "ali'a kalbti kai+ a+ie siste'! veiksni&, le'ian/i& teiss veiks'in"u'! teisk.ros l$gmeniu ir teiss 0"%vendini'o (taik$mo) l%"'eniu) =ir'u atveju kalba'a a+ie teisk.ros kok%b-, antru a+ie teiss 0"%vendini'o or"ani(acij!, teistu'!, nusikalti'& iaikini'o l%"0 ir kt) Tai reikia, kad teiss veiks'in"u'as tik ta' ir nustato'as, kad b.t& 0sitikint!, kas ir kuria link'e turi b.ti tobulina'a kuriant teisines +rie'ones ir or"ani(uojant j& taik%'!, kad ir vienus ir kitur b.t& +adidintos ,'o"aus teisi& "%n%bos "ali'%bs) 9is teisinio +oveikio "r0,ta'asis r%%s nustato'as sociolo"inio t%ri'o 'etodais) 6onkre/i& 0stat%'& veiks'in"u'o nustat%'u bai"iasi vienas teiss objekt%vi(avi'osi ciklas ir +rasideda naujas) 3uvokus, kad ta' tikros r.ies teisinis +oveikis ,'oni& el"esiui +asirod ne+akanka'as "arantuoti ,'o"aus teises atsiranda +a"rindas for'uotis naujo's teisin's idjo's) Dia vl +rasideda tradicinis idj& judji'as nor'& link, o nuo j& teisini& sant%ki& kr%+ti'i) Teisinio re"uliavi'o +abai"a ta'+a naujo re"uliavi'o +rad,ia) %- tema. Teisin valst%b ir atvira +ilietin# visuo'en Teisins valst%bs ir atviros visuo'ens sa nt$kis. Teisin valst%b reikalauja 0tvirtinti viea'e tautos "%veni'e 0stat%'o viren%b- kai+ juridin- "arantij!, sau"an/i! +ilie/io teises nuo vald,ios savivals) ara du viren%bs as+ektai$ for'alusis atitiki'o 0sta t$mui) ir turiningasis (atitikimo teisei).
173

Eormalusis tai i es's teistu'o reikalavi'as$ visos valst%bins institucijos, +arei".nai ir +ilie/iai +rivalo el"tis "rie,tai +a"al j& veikl! re"la'entuojan/ias teiss nor'as, vald%'o institucij& +o0stat%'iniai aktai turi ne+rietarauti 0stat%'a's, o ie 6onstitucijai, kai+ +a"rindinia' alies 0stat%'ui) Ta/iau itoks teistu'as +aj"us a+sau"oti ,'o"aus teises tik nuo valst%bini& institucij& savivals, kuri nra 0for'inta 0stat%'e) Bet de'okratinei tvarkai 0"%vendinti reikia ne iai+ 0stat%'o viren%bs, o teisinio 0stat%'o viren%bs, nes +o for'aliuoju 0stat%'u ir jo viren%be "ali sk'in"ai sl+tis vald,ios savival var,anti +ilie/i& teises) Tai+ su+rantant 0stat%'o viren%bteise laiko'a viskas, kas valst%bs nustat%ta, sankcionuota ir +aversta +rivalo'o el"esio nor'a) @et ir did,iausia vald,ios savival, bet 0stat%'e 0for'inta, %ra teis)Tai etatistin teiss sa'+rata, kuri kuriant de'okratin- tvark!, +a"r0st! teiss vie+atavi'u, %ra netinka'a . (elgtis pa"al 0stat%'us ir kad b.t& akt& hierarchija# 4ei teista, nereikia, kad teisin"a#) Turiningasis tai teiss viren%bs reikalavi'as) Toks 0stat%'as vadina'as teisiniu B valst%bins vald,ios nustat%ta, +rivalo'a el"esio tais%kl, atitinkanti prigimtines ,'o"aus teises ir ireikianti +riein"& interes& ko'+ro'is!) Toks 0stat%'as turi turti iuos turinin"us reikalavi'us$ 4) B.tina skirti teis- nuo 0stat%'o tuo +ri+a,0sta'a, kad e"(istuoja vert%bs +ri"i'tins teiss B, ne+riklausan/ios nuo valst%bs ). -) Valst%bs leid,ia'i 0stat%'ai turi ne+rietarauti +ri"i'tin's ,'o"aus teis's 0+ras'ina valst%b- kai+ ,'o"aus teisi& sau"otoj!#) 2) *stat%'o for'uluoja'os teiss +rivalo 0k.n%ti socialin0 ko'+ro'is! atsi,vel"ti 0 vis& socialini& "ru+i&, kuri& el"es%s ta' 0stat%'e kai+ nors re"la'entuojas, interesus ir t& interes& +rie+rie! velninti, l%"inti abi+us'is nuolaido'is#) Ge'okratinje santvarkoje b.tina teisinio 0stat%'o viren%b, su+ranta'a kai+ vis& valst%bs kuria'& teiss nor'& akt& sudaro'a "rie,ta hierarchija tiek for'os atitiki'o 0stat%'ui#, tiek ir turinio atitiki'o teisei# +o,i.riu$ +o0stat%'iniai aktai ne+rietarauja 0stat%'a's, ie 6onstitucijai, o +ati 6onstitucija +ri"i'tin's ,'o"aus teis's)

174