1

PIRMOJI KNYGA BENDROSIOS NORMOS Kan. 1 Banyi. Kan. 2 io Kodekso kanonai lieia vien lotyn apeig Kodeksas daniausiai nenustato rito, kurio turi bti laikomasi, atliekant liturgines apeigas; todl ir iki iol galiojantys liturginiai statymai ilaiko savo gali, nebent kuris nors i j bt prieingas Kodekso kanonams. Kodekso kanonai nei pilnai, nei dalinai neataukia Apatal Sosto sudaryt sutari su tautomis ar kitomis politinmis bendrijomis; ios sutartys tebesaisto, kaip ir iki iol; prieingi io Kodekso nuostatai joms neturi takos. gytosios teiss, lygiai kaip ir iki iol tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Apatal Sosto suteiktos privilegijos, kuriomis tebesinaudojama ir jos nra atauktos, lieka nepaeistos, nebent bt sakmiai atauktos io Kodekso kanonais. 1. iuo metu galiojantys tiek visuotiniai, tiek daliniai paproiai, tiesiogiai prieingi i kanon nuostatams ir paiais io Kodekso kanonais ataukti, visikai praranda gali, neleidiant j atgaivinti ateityje; atauktais laikomi ir visi kiti, nebent bt kitaip nustatyta Kodekse arba ie paproiai bt imtmetiniai arba j laikomasi nuo neatmenam laik; jei pastarj, Ordinaro sprendimu, nebt galima panaikinti, atsivelgiant vietos ir asmen slygas, gali bti toleruojami. 2. Ilieka taiau iki iol galiojantys paproiai, nesiprieinantys tiek visuotinei, tiek dalinei teisei.

Kan. 3

Kan. 4

Kan. 5

Kan. 6

1. sigaliojant iam Kodeksui, ataukiami: 1 Kanon Teiss Kodeksas, paskelbtas 1917 metais; 2 kiti, tiek visuotiniai, tiek daliniai statymai, prieingi io Kodekso nuostatams, nebent dalini statym atvilgiu sakmiai bt nurodyta kitaip; 3 visi, tiek visuotiniai, tiek daliniai, baudiamieji statymai, ileisti Apatal Sosto, nebent bt jungti Kodeks; 4 taip pat ir visi kiti disciplinariniai visuotiniai statymai, lieiantys pilnai io Kodekso pertvarkyt mediag. 2. io Kodekso kanonai, pagal tai, kiek jie kyla i senosios teiss, aikinami, laikantis kanonins tradicijos. I SKYRIUS BANYTINIAI STATYMAI

Kan. 7 Kan. 8

statymas saisto, kai yra paskelbtas. 1. Visuotiniai banytiniai statymai paskelbiami, ispausdinant juos oficialiame Acta Apostolicae Sedis komentare, nebent pavieniais atvejais bt nustatytas kitoks paskelbimo bdas, ir sigalioja tik po trij mnesi, skaiiuojant nuo dienos, kai buvo ispausdinti Acta numeryje, jei tik nesaisto tuojau pat dl nustatom dalyk prigimties arba paiame statyme aikiu ir ypatingu bdu bt nustatytas trumpesnis ar ilgesnis sigaliojimo laikas. 2. Daliniai statymai skelbiami statym davjo nustatytu bdu ir pradeda saistyti, prajus mnesiui nuo paskelbimo, nebent paiame statyme bt numatytas kitoks terminas.

Kan. 9 Kan. 10

statymai tvarko ateit, o ne praeit, nebent sakmiai juose bt kalbama apie praeities dalykus. Ardaniais arba neveiksniais daraniais laikomi tik tie statymai, kurie aikiai nustato, jog aktas yra niekinas arba asmuo neveiksnus. Grynai banytini statym privalo laikytis pakriktytieji katalik Banyioje arba j priimti, pakankamai sveiko proto ir, nebent sakmiai bt kitaip nustatyta paios teiss, sulauk septyneri met amiaus. 1. Visuotini statym visur yra saistomi visi tie, kuriems tie statymai yra ileisti. 2. Taiau nuo visuotini statym, negaliojani atskiroje teritorijoje, laikymosi atleidiami visi, tuo metu esantys tokioje teritorijoje. 3. statymams, ileistiems atskirai teritorijai, pavalds visi, kuriems tie statymai buvo duoti, ir kurie toje teritorijoje turi savo buvein ar tarsi buvein bei i ties tuo metu joje gyvena, kartu atsivelgiant kan. 13 nuostatus.

Kan. 11

Kan. 12

Kan. 13

1. Daliniai statymai suprantami kaip teritoriniai, o ne kaip asmeniniai, nebent bt nustatyta kitaip. 2. Keleiviai nra saistomi: 1 dalini savo teritorijos statym tol, kol yra i jos ivyk, nebent j perengimas padaryt nuostol savajai teritorijai arba statymai liest asmen; 2 taip pat ir tos teritorijos, kurioje yra, statym, iskyrus tuos, kurie lieia viej tvark, nustato akt

formalumus arba tvarko nejudam turt, esant toje teritorijoje. 3. Klajnai saistomi tiek visuotini, tiek dalini statym, galiojani vietovje, kurioje tuo metu gyvena. Kan. 14 statymai, taip pat ardantieji ar asmen neveiksniu darantieji, esant teiss abejonei, nesaisto; faktins abejons atveju Ordinarai gali nuo j dispensuoti, jei tik, susidrus su rezervuota dispensa, ji autoritet, kuriems yra rezervuota, paprastai suteikiama. 1. Neinojimas arba klaida ardani ar neveiksniu darani statym atvilgiu nepanaikina j efekto, nebent sakmiai bt nustatyta kitaip. 2. Neprileidiamas neinojimas ar klaida statymo, bausms, savo paties veikimo ar inomo kit veikimo atvilgiu; prileidiamas neinomo kit veikimo atvilgiu, kol nebus rodyta prieingai. Kan. 16 1. Autentikai statymus aikina statymdavys ir tas, kuriam jis yra suteiks autentiko aikinimo gali. 2. Autentikas aikinimas, pateiktas, kaip statymas, turi paties statymo gali ir privalo bti paskelbtas; jei juo tik paaikinami savyje tikri statymo odiai, galioja praeiiai; jei susiaurina ar ipleia statym arba iaikina abejotin, atgalinio veikimo neturi. 3. Tuo tarpu aikinimas, pateiktas, kaip teismo sprendimas ar administracinis aktas atskiru atveju, neturi statymo galios ir pareigoja tik tuos asmenis ir tvarko tuos klausimus, dl kuri buvo ileistas.

Kan. 15

Kan. 17

Banytiniai statymai suprastini pagal tiesiogin odi prasm, atsivelgiant tekst ir kontekst; jei tokiu atveju jie likt abejotini ar neaiks, reikia atsivelgti lygiagreias vietas, jei tokios yra, taip pat statymo tiksl bei aplinkybes ir statymdavio mint. statymai, nustatantys bausm, suvarantys laisv naudojimsi teismis arba turintys iimi nuo statymo, aikinami grieta prasme. Jei kokiu nors konkreiu atveju nebt aikaus tiek visuotinio, tiek dalinio statymo ar paproio potvarkio, klausimas, nebent bt baudiamasis, sprendiamas, atsivelgiant panaiems atvejams ileistus statymus, bendruosius teiss nuostatus, taikomus, laikantis teisins lygybs principo, Romos Kurijos jurisprudencij ir praktik, o taip pat bendr ir pastovi teisinink nuomon. Vlesnis statymas pilnai arba i dalies ataukia ankstesnj, jei tai sakmiai nurodoma paiame statyme, jei jis yra tiesiogiai prieingas pirmajam, arba pilnai pertvarko pirmesniojo statymo mediag; taiau visuotinis statymas nekeiia dalins ar ypatingosios teiss, nebent paioje teisje bt sakmiai nustatyta kitaip. Esant abejonei, nelaikoma, jog esantis statymas yra atauktas, taiau paskesnieji statymai privalo bti priartinti prie ankstesnij ir, kiek manoma, su jais suderinti. Civiliniai statymai, minimi Banyios teisje, galioja su tomis paiomis pasekmmis ir kanon teisje tiek, kiek jie nra prieingi dievikajai teisei, ir jei kanon teis nenustato kitaip.

Kan. 18

Kan. 19

Kan. 20

Kan. 21

Kan. 22

II SKYRIUS PAPROTYS Kan. 23 Tik tas tikinij bendruomens vestas paprotys turi statymo gali, kuris yra aprobuotas statymdavio, laikantis toliau sekani kanon norm. 1. Joks paprotys, prieingas dievikajai teisei, negali gyti statymo galios. 2. Taip pat negali gyti statymo galios paprotys, prieingas ar nepriklauss kanon teisei, nebent bt protingai pagrstas; gi paprotys, sakmiai teiss atauktas, nra protingai pagrstas. Kan. 25 Joks paprotys negali gyti statymo galios, jei jo nebuvo laikomasi bendruomenje, bent jau galinioje turti statymus, turint tiksl t paprot teisinti. Jei ypatingu bdu nra patvirtintas kompetentingo statymdavio, galiojaniai kanon teisei prieingas ar nepriklausantis kanoniniam statymui paprotys gyja statymo gali tik tuomet, kai jo teistai buvo laikomasi be pertraukos pilnus trisdeimt met; gi kanonin statym, turint ilyg, draudiani bsimuosius paproius, viryti gali tik imtmetinis ar neatmenam laik paprotys. Paprotys yra geriausias statym aikintojas. Laikantis kan. 5 potvarkio, paprotys, tiek prieingas, tiek nepriklausantis statymui, ataukiamas kitu prieingu paproiu ar statymu; taiau, jei sakmiai nra paminta, statymas neataukia imtmetini ar neatmenam laik paproi, o visuotinis statymas neataukia dalini paproi.

Kan. 24

Kan. 26

Kan. 27 Kan. 28

III SKYRIUS BENDRIEJI DEKRETAI IR INSTRUKCIJOS Kan. 29 Bendrieji dekretai, kuriais kompetentinga valdia duoda bendruosius nurodymus statymus galiniai turti bendruomenei, yra tikri statymai ir reguliuojami kanon, kalbani apie statymus, nuostat. Kas turi tik vykdomj valdi, negali ileisti galiojanio bendrojo dekreto, apie kur kalbama kan. 29, nebent atskirais atvejais, laikantis teiss norm, jam i galia bt sakmiai suteikta kompetentingo statymdavio, laikantis slyg, nustatyt galios suteikimo akte. 1. Kas turi vykdomj valdi, savo kompetencijos ribose gali leisti bendruosius vykdomuosius dekretus, kuriais tiksliau apibriami statymo pritaikymo bdai arba kurie btini statymo laikymuisi. 2. Dekret, apie kuriuos kalbama 1, paskelbimo bei sigaliojimo laiko atvilgiu reikia laikytis kan. 8 nurodym. Kan. 32 Bendrieji vykdomieji dekretai saisto visus, pareigotus laikytis statym, kuri taikymo bdai ar laikymosi btinumas yra nustatomas tais dekretais. 1. Bendrieji vykdomieji dekretai, jei ir bt paskelbti direktyvose ar kitaip pavadintuose dokumentuose, nekeiia statym, ir juose esantys statymams prieingi patvarkymai neturi jokios galios. 2. Mintieji dekretai nustoja galioja, kai juos sakmiu ar savaime suprantamu bdu ataukia kompetentinga valdia, o taip pat inykus statymui, kurio vykdymui jie

Kan. 30

Kan. 31

Kan. 33

buvo ileisti; taiau ilaiko gali, sumajus juos ileidusiojo teisms, iskyrus atvej, nebent sakmiai bt patvarkyta prieingai. Kan. 34 1. Instrukcijos, kurios tik paaikina statym nuostatus ir apibria bei nustato j vykdymo bd, ileidiamos tiems, kurie privalo rpintis statym vykdymu ir juos pareigoja statym vykdymo metu; instrukcijas savo kompetencijos ribose teistai leidia turintieji vykdomj valdi. 2. Instrukcij potvarkiai nekeiia statym, ir, jei kuris nors j negali bti suderintas su statym nuostatais, neturi jokios galios. 3. Instrukcijos nustoja galiojusios ne vien tik sakmiu ar savaime suprantamu jas ileidusio kompetentingo autoriteto ar jo vyresniojo ataukimu, bet taip pat inykus statymui, kurio iaikinimui ar vykdymui jos buvo ileistos. IV SKYRIUS PAVIENIAI ADMINISTRACINIAI AKTAI I SKIRSNIS BENDROSIOS NORMOS Kan. 35 Pavien administracin akt, tiek dekret, tiek sakym arba reskript, savo kompetencijos ribose gali ileisti turintis vykdomj valdi, laikydamasis kan. 76, 1 nuostato. 1. Administracinis aktas suprantamas pagal tiesiogin odi prasm ir bendrj kalbos praktik; ikilus abejonei, teisminius reikalus svarstantys, bausms nustatymo ar pritaikymo atvejus nagrinjantys, suvarantys asmens ar paeidiantys gytsias teises

Kan. 36

arba prieingi privataus asmens naudai suteiktam statymui administraciniai aktai aikinami grieta prasme; visais kitais atvejais - plaia prasme. 2. Administracinis aktas neturi bti iplstas kitiems atvejams alia nurodytj. Kan. 37 Administracinis aktas, lieiantis iorin plotm, turi bti ratikas; taip pat, jei buvo duotas pavedimo forma, reikia pridti ir vykdymo akt Administracinis aktas, taip pat, jei kalbama apie reskript, duot Motu proprio, neveikia tiek, kiek paeidia kit gytsias teises arba yra prieingas statymui ar patvirtintam paproiui, nebent kompetentinga valdia bt sakmiai pridjusi ataukiani ilyg. Laikoma, jog slygos, esanios administraciniame akte, apsprendia akto galiojim tik tuomet, kai yra ireiktos odiais si, nisi, dummodo (jei, nebent, jei tik). Negavs rato ir nepatikrins jo autentikumo bei integralumo, administracinio akto vykdytojas savo pareigas atlieka negaliojaniai, nebent bt prie tai gavs ini i valdios, ileidusios akt. Administracinio akto vykdytojas, kuriam patikta vien vykdyti akt, negali atsisakyti tai daryti, nebent pasirodyt aiku, jog mintasis aktas yra niekinas arba dl kitos svarbios prieasties negali bti palaikomas, o taip pat, jei nebuvo vykdytos paiame administraciniame akte esanios slygos. Vienok, jei atrodo, jog administracinio akto vykdymas yra nereikalingas dl asmens ar vietos slyg, vykdytojas tepertraukia vykdym. Visais iais atvejais nedelsiant turi bti informuotas akto autorius.

Kan. 38

Kan. 39

Kan. 40

Kan. 41

10

Kan. 42

Administracinio akto vykdytojas privalo veikti, laikydamasis galiojimo norm, taiau jei nebus vykdytos esmins slygos, esanios paiame rate ir nebus laikomasi esmins procedros, vykdymas negalioja. Administracinio akto vykdytojas, protingai apsvarsts, gali pakeisti save kitu asmeniu, nebent toks pakeitimas bt udraustas, vykdytojas parinktas dl asmens savybi arba bt nustatytas galintis vykdytoj pakeisti asmuo. Visais iais atvejais vykdytojui leidiama patikti kitam parengiamuosius aktus. Administracin akt gali vykdyti ir vykdytojo pdinis pareigose, nebent vykdytojas bt buvs parinktas dl jo asmens savybi. Vykdytojui leidiama, kokiu nors bdu suklydus administracinio akto vykdymo metu, jo vykdym pradti i naujo. Administracinis aktas neinyksta, pasibaigus j ileidusiojo valdiai, nebent sakmiai teiss bt nustatyta kitaip. Administracinio akto ataukimas kitu kompetentingos valdios administraciniu aktu sigalioja tik nuo to momento, kai teistai su juo supaindinamas asmuo, kuriam is aktas buvo ileistas. II SKIRSNIS PAVIENIAI DEKRETAI IR SAKYMAI

Kan. 43

Kan. 44

Kan. 45

Kan. 46

Kan. 47

Kan. 48

Pavieniu dekretu laikomas administracinis aktas, ileistas autoritetingos vykdomosios valdios, kuriuo, laikantis teiss norm, atskiru atveju duodamas

11

sprendimas ar atliekamas paskyrimas, pagal savo prigimt nereikalaujantys kieno nors praymo. Kan. 49 Pavienis sakymas yra dekretas, kuriuo tiesiogiai ir teistai konkreiam asmeniui ar asmenims sakoma k nors vykdyti ar nevykdyti, ypa tam, kad bt laikomasi statymo. Prie ileidiant pavien dekret, valdia tesurenka btinas inias ir rodymus ir, kiek yra manoma, teiklauso tuos, kuri teiss gali bti paeistos. Dekretas turi bti duotas ratikai, ir, jei kalbama apie sprendim, bent glaustai idstant motyvus. Pavienis dekretas pareigoja tik tais klausimais, kuriuos tvarko, ir asmenis, kuriems yra duotas; pastaruosius gi, jei nra nustatyta kitaip, saisto visur. Jei dekretai prietarauja vienas kitam, dalinis dekretas tuose dalykuose, kurie yra atskirai paminti, virija visuotin; jei abu yra lygiai daliniai ar visuotiniai, vlesnysis ataukia ankstesnj tiek, kiek yra jam prieingas. 1. Pavienis dekretas, kurio pritaikymas yra patiktas vykdytojui, sukelia pasekmes nuo vykdymo momento; prieingu atveju nuo tada, kai apie tai asmeniui pranea dekret ileidusi valdia. 2. Kad saistyt, pavienis dekretas privalo bti teiktas, kaip teistas dokumentas, laikantis teiss norm. Kan. 55 Laikantis kann. 37 ir 51 nuostat, kai dl labai svarbios prieasties nemanoma teikti dekreto teksto, dekretas laikomas teiktu, jei skirtam asmeniui perskaitomas

Kan. 50

Kan. 51 Kan. 52

Kan. 53

Kan. 54

12

notaro arba dviej liudinink akivaizdoje, apie tai suraius akt, kur pasirao visi dalyvaujantys. Kan. 56 Dekretas laikomas teiktu, jei tas, kuriam yra skirtas, tinkamu bdu pakviestas atsiimti ar iklausyti dekret, be teistos prieasties neatvykt ar atsisakyt pasirayti. 1. Visais atvejais, kai statymas liepia ileisti dekret arba suinteresuotoji pus teistai pateik praym ar apeliacij dekretui, kompetentinga valdia tai tepadaro per tris mnesius nuo praymo ar reikalavimo gavimo, nebent statyme bt numatytas kitoks terminas. 2. Jei, iam terminui prajus, dekretas nebuvo ileistas, laikoma, kad atsakymas yra neigiamas, ir dl jo galima apeliuoti. . 3. Numatomas neigiamas atsakymas neatleidia kompetentingos valdios nuo pareigos ileisti dekret bei atlyginti padarytus nuostolius, laikantis kan. 128 normos. Kan. 58 1. Pavienis dekretas nustoja galiojs, j teistai ataukus kompetentingai valdiai arba inykus statymui, kurio vykdymui buvo ileistas. . 2. Pavienis sakymas, neformintas teistu dokumentu, inyksta pasibaigus j davusiojo valdiai. III SKIRSNIS RESKRIPTAI Kan. 59 1. Reskriptu laikomas ratu kompetentingos vykdomosios valdios duotas administracinis aktas, kuriuo, pagal jo prigimt, kam nors praant, suteikiama privilegija, dispensa ar kita malon.

Kan. 57

13

2. Slygos, nustatytos reskript atvilgiu, galioja taip pat suteikiant leidim arba odiu duodamoms malonms, jei nra nurodyta kitaip. Kan. 60 Kan. 61 Reskript gali gauti visi, kuriems tai daryti nra sakmiai udrausta. Jei nra numatyta kitaip, reskriptas gali bti gautas kito asmens naudai, netgi neturint jo sutikimo, ir galioja dar prie pastarajam priimant, jei nebuvo tam prietaraujani ilyg. Reskriptas, kuriam nra paskirtas joks vykdytojas, sukelia pasekmes nuo pasiraymo momento; kitu atveju, nuo vykdymo momento. 1. Tiesos nutyljimas daro reskript negaliojaniu, jei prayme nebuvo ireikti elementai, kurie statymo, kanoninio stiliaus ir praktikos poiriu btini galiojimui, nebent bt kalbama apie malon suteikiant reskript, duot Motu proprio (savo iniciatyva). 2. Taip pat negalioja reskriptas, kurio praant, idstomi melagingi motyvai, ir n vienas i j nra teisingas. 3. Btina, kad pagrindin prieastis reskriptuose, kuriems nra skiriamas vykdytojas, bt tikra reskripto ileidimo metu; kitais atvejais, vykdymo metu. Kan. 64 Isaugant Penitencijarijos teises sins srityje, bet kurios Romos Kurijos dikasterijos atsisakytos suteikti malons negali galiojaniai suteikti kita tos paios Kurijos dikasterija ar kita kompetentinga valdia, emesn u Romos Popiei, be pirmosios dikasterijos pritarimo.

Kan. 62

Kan. 63

14

Kan. 65

1. Ilaikant 2 ir 3 nuostatus, niekas teneprao kito Ordinaro malons, kurios nesuteik savas Ordinaras, nepaminjs nesuteikimo; taiau, tai paminjus, Ordinaras tenesuteikia malons, prie tai nesuinojs i pirmojo Ordinaro nesuteikimo prieasties. 2. Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro nesuteiktos malons galiojaniai negali suteikti kitas to paties Vyskupo Vikaras, net ir inodamas malons nesuteikusiojo Vikaro atsisakymo motyvus. 3. Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro nesuteikta malon, to nepaminjus, prayta i diecezinio Vyskupo, negalioja; gi diecezinio Vyskupo nesuteiktos malons be paties Vyskupo pritarimo negalima galiojaniai prayti, net ir paminint atsisakym, i jo Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro.

Kan. 66

Reskriptas netampa netinkamu, kuomet klaidingai nurodomas asmens, kuriam yra skirtas, ar jo autoriaus vardas, gyvenamoji vieta ar svarstomas dalykas, jei, Ordinaro sprendimu, nra jokios abejons asmens ar objekto atvilgiu. 1. Jei pasitaikyt, kad dl to paties dalyko bt prayta dviej vienas kitam prieing reskript, dalinis tuose dalykuose, kurie atskirai paminti, virija bendrj. 2. Jei abu bt vienodai daliniai ar bendri, pirmesnysis virija vlesnj, nebent antrajame bt sakmiai pamintas pirmesnysis, ar pirmasis praytojas bt gavs savo reskript apgaule ar dl ymaus aplaidumo. 3. Esant abejonei dl reskripto galiojimo ar negaliojimo, reikia kreiptis reskripto autori.

Kan. 67

15

Kan. 68

Apatal Sosto reskriptas, kuriam nra skirtas joks vykdytojas, tik tuomet turi bti pateiktas praiusiojo Ordinarui, kai tai nurodoma paiame rate, kalbama apie vieus reikalus arba btina patvirtinti slygas. Reskriptas, kurio pateikimui nra nustatytas joks laikas, gali bti pateiktas vykdytojui bet kuriuo metu, svarbu, kad bt ivengta klastos ir apgauls. Jei reskripte suteikimas bt pavestas vykdytojui, priklauso jam, pagal savo proting sprendim ir sin, malon suteikti ar atmesti. Niekas neprivalo naudotis vien savo naudai suteiktu reskriptu, nebent dl kitos prieasties privalt laikytis kanonins pareigos. Apatal Sosto suteiktus ir galiojimo laik virijusius reskriptus vien kart, esant teistai prieasiai, gali pratsti diecezinis Vyskupas, taiau ne ilgiau, kaip trims mnesiams. N vienas reskriptas nra ataukiamas prieingu statymu, nebent paiam statyme bt numatyta kitaip. Nors asmuo ir gali sins srityje naudotis odiu suteikta malone, taiau privalo rodyti j ir iorinje srityje kiekvien kart, kai to yra teistai praoma. Jei reskripte yra privilegija ar dispensa, laikomasi taip pat ir toliau sekani kanon nurodym. IV SKIRSNIS PRIVILEGIJOS

Kan. 69

Kan. 70

Kan. 71

Kan. 72

Kan. 73 Kan. 74

Kan. 75

16

Kan. 76

1. Privilegija, tai yra, malon konkrei, tiek fizini, tiek juridini, asmen atvilgiu, nurodyta atskiru aktu, gali bti suteikta tiek statymdavio, tiek vykdomosios valdios, kuriai statymdavys suteik toki gali. 2. imtmetinis ar neatmenamas naudojimasis prileidia, jog privilegija buvo suteikta.

Kan. 77

Privilegija aikinama pagal kan. 36 1 norm, taiau visuomet leistinas aikinimas, kuriuo sekant, privilegija besinaudojantys i tikrj gaut koki nors malon. 1. Privilegija laikoma amina, jei nra rodoma prieingai. 2. Asmenin privilegija, btent ta, kuri skirta asmeniui, inyksta kartu su juo. 3. Daiktus lieianti privilegija inyksta, visikai sunykus daiktui ar vietai; viet lieianti privilegija, taiau, atgyja, jei vieta atstatoma penkiasdeimties met laikotarpyje.

Kan. 78

Kan. 79 Kan. 80

Privilegija inyksta, j ataukus kompetentingai valdiai pagal kan. 47 norm, taiau ilaikant kan. 81 nuostat. 1. Jokia privilegija neinyksta, jos atsisakant, nebent tok atsisakym priimt kompetentinga valdia. 2. Bet koks fizinis asmuo gali atsisakyti privilegijos, suteiktos vien jo naudai. 3. Pavieniai asmenys negali atsisakyti privilegijos, suteiktos juridiniam asmeniui arba atsivelgiant vietos ir dalyko kilnum; taip pat ir juridiniam asmeniui neleistina atsisakyti privilegijos, jei toks atsisakymas pakenkt Banyiai ar kitiems asmenims.

17

Kan. 81

Pasibaigus privilegij suteikusiojo teisei, privilegija neinyksta, nebent bt buvusi suteikta su ilyga ad beneplacitum nostrum (kol mums patiks) arba jai tolygia. Nesinaudojant ar naudojantis prieingai, kit neapsunkinanti privilegija neinyksta; taiau tos, kuri sudaro apsunkinim kitiems, netenkama, jei prie to prisideda teistas sisenjimas. 1. Privilegija inyksta, pasibaigus laikui ar inaudojus skaii atvej, kuriems buvo suteikta, ilaikant kan. 142 2 nuostat. 2. Privilegija taiau inyksta, jei, einant laikui, aplinkybs, kompetentingos valdios sprendimu, pasikeit tiek, kad privilegija tapo kenksminga ar pasidar neleistina ja naudotis.

Kan. 82

Kan. 83

Kan. 84

Kas piktnaudoja jam privilegijos suteikta gali, nusipelno netekti paios privilegijos: todl Ordinaras, veltui spjs privilegijuotj, i sunkiai j piktnaudojanio teatima savo paties suteikt privilegij; jei privilegij bt suteiks Apatal Sostas, Ordinaras privalo j informuoti. V SKIRSNIS DISPENSOS

Kan. 85

Dispens, arba atleidim atskiru atveju nuo grynai banytinio statymo laikymosi, savo kompetencijos rmuose gali suteikti asmenys, turintys vykdomj valdi, o taip pat tie, kuriems galia dispensuoti buvo suteikta aikiai ar savaime suprantamu bdu tiek paios teiss, tiek teisto galiojimo keliu.

18

Kan. 86 Kan. 87

Nedispensuojama nuo statym, kiek juose nustatomi dalykai, sudarantys institucij ar juridini akt esm. 1. Diecezinis vyskupas kiekvien kart gali galiojaniai dispensuoti tikiniuosius, kai mano, jog tai bus naudinga j dvasinei gerovei, tiek nuo visuotini, tiek nuo aukiausiojo Banyios autoriteto ileist jo teritorij ir jo pavaldinius lieiani drausmini statym; negali, taiau, dispensuoti nuo proceso ar baudiamj statym, nei nuo t, kuri dispensavimas ypatingu bdu yra rezervuotas Apatal Sostui ar kitam autoritetui. 2. Kai sunku susisiekti su Apatal Sostu, o delsiant atsirast pavojus padaryti didel nuostol, bet kuris Ordinaras gali galiojaniai dispensuoti nuo mint statym, netgi jei dispensavimas rezervuotas Apatal Sostui, jei tik kalbama apie dispens, kuri Apatal Sostas paprastai tokiomis aplinkybmis suteikia, ilaikant kan. 291 nuostat.

Kan. 88

Vietos Ordinaras gali galiojaniai dispensuoti nuo diecezini statym ir visuomet, kai, jo nuomone, tai naudinga tikinij gerovei, nuo plenarinio arba provincijos Susirinkimo, ar Vyskup Konferencijos ileist statym. Klebonas, kiti kunigai arba diakonai negali galiojaniai dispensuoti nuo visuotinio ar dalinio statymo, nebent i galia jiems sakmiai bt suteikta. 1. Tenebna nuo banytinio statymo dispensuojama be teisingos ir protingos prieasties, visuomet atsivelgiant konkreias aplinkybes bei statymo, nuo kurio dispensuojama, svarb. Prieingu atveju dispensa yra neleistina, ir, jei nebuvo suteikta paties statym leidjo ar jo virininko, ir negaliojanti.

Kan. 89

Kan. 90

19

2. Abejojant, ar prieastis dispensai yra pakankama, dispensa suteikiama galiojaniai ir leistinai. Kan. 91 Kas turi dispensavimo gali, ja galiojaniai naudojasi ir u savo teritorijos rib savo pavaldini atvilgiu, jei netgi ie bt ivyk i savo teritorijos, ir, jei sakmiai nra nustatyta prieingai, tuo metu jam pavaldioje teritorijoje esanius keleivius bei save pat. Pagal kan. 36 1 norm, grietai aikinama ne vien tik dispensa, bet taip pat ir konkreiam atvejui suteikta galia dispensuoti. Dispensa, kuri skirta ilgesniam naudojimui, inyksta taip pat, kaip ir privilegija, o taip pat aikiai ir visikai inykus pagrindinei prieasiai. V SKYRIUS STATUTAI IR REGLAMENTAI Kan. 94 1. Statutai, grieta odio prasme, yra potvarkiai, kurie, laikantis teiss norm, yra sudaromi tiek asmen, tiek vertybi sambriuose, ir kuriais apibriami mintj institucij tikslas, j steigimas, valdymas bei veikimo bdai. 2. Asmen sambrio statuto laikytis privalo tik teisti jo nariai, daiktus lieianio sambrio statuto - tie, kurie rpinasi jo ilaikymu. 3. Vykdomosios valdios ileisti ir paskelbti statut potvarkiai tvarkomi pagal kanon nuostatus statym atvilgiu. Kan. 95 1. Reglamentai yra taisykls arba normos, kuri privaloma laikytis asmen susirinkimuose, tiek

Kan. 92

Kan. 93

20

sakytuose banytins valdios, tiek laisvai tikinij suauktuose, o taip pat ir kitose apeigose; jais apibriamas suaukimas, vadovavimas ir bdas veikti. 2. Susirinkim ir apeig metu reglamento normos privalo laikytis j dalyviai. VI SKYRIUS FIZINIAI IR JURIDINIAI ASMENYS I SKIRSNIS KANONIN FIZINI ASMEN PADTIS Kan. 96 Kriktu mogus jungiamas Kristaus Banyi ir joje tampa asmeniu su teismis ir pareigomis, kurios, atsivelgiant j padt, yra bdingos krikionims, kiek jie ilaiko banytin bendravim ir nra trukdomi teistai udtos sankcijos. 1. Asmuo, baigs atuoniolika met, yra pilnametis; nesulauks io amiaus - nepilnametis. 2. Nepilnametis, nebaigs septyni met, vadinamas vaiku ir laikoma, jog nra atsakingas u savo veiksmus, taiau, jam sulaukus septyni met, prileidiama, kad yra pasieks proto painim. Kan. 98 1. Pilnametis asmuo pilnai naudojasi savo teismis. 2. Nepilnametis asmuo savo teisi vykdymo poiriu paklsta tv ar globj valdiai, iskyrus atvejus, kai nepilnameiai yra iskirti i j valdios dievikuoju statymu ar kanon teiss. Globj parinkimo bei j valdios atvilgiu laikomasi civilins teiss potvarki, nebent kitaip bt nustatyta kanon teiss arba diecezinis Vyskupas konkreiais atvejais dl teistos prieasties laikyt savo pareiga parinkti kit globj.

Kan. 97

21

Kan. 99

Kas pastoviai negali naudotis proto galiomis, laikomas neatsakingu u savo veiksmus ir prilyginamas vaikams.

Kan. 100 Asmuo vadinamas: gyventoju, ten, kur turi savo buvein; apsistojusiu, ten, kur turi tarsi - buvein; keleiviu, jei yra ivyks i buveins ar tarsi - buveins, kuri jam tebepriklauso; klajnu, jei jokioje vietoje neturi buveins ar tarsi - buveins. Kan. 101 1. Vaiko, o taip pat ir pasikriktijusio suaugusio asmens, kilms vieta yra ta, kurioje, vaikui gimus, jo tvai turjo buvein, ar, ios neturint, tarsi - buvein, arba, jei tvai neturjo mintos buveins ar tarsi buveins, j turjo vaiko motina. 2. Kalbant apie klajn vaik, jo kilms vieta laikoma gimimo vieta; jei tai bt pamestinukas, radimo vieta. Kan. 102 1. Buvein gyjama, apsigyvenant kokios nors parapijos ar bent jau diecezijos teritorijoje, ketinant, jei niekas neitrems, pasilikti visam laikui, ar igyvenus toje vietoje pilnus penkis metus. 2. Tarsi - buvein gyjama, apsigyvenant kokios nors parapijos ar bent jau diecezijos teritorijoje, ketinant, jei niekas neitrems, pasilikti trims mnesiams, ar igyvenus toje vietoje tris mnesius. 3. Buvein arba tarsi - buvein, esanti parapijos teritorijoje, vadinama parapijine, gi diecezijos teritorijoje, nors ir ne parapijoje, diecezine. Kan. 103 Vienuolini institut ir apatalinio gyvenimo bendrij nariai gyja buvein toje vietoje, kur yra namai, prie kuri yra priskirti ir tarsi - buvein tuose namuose, kur, pagal kan. 102 2 norm, i tikrj gyvena.

22

Kan. 104 Sutuoktiniai turi bendr buvein ar tarsi - buvein; teisto atsiskyrimo atveju ar dl kitos teisingos prieasties, abu gali turti savo buvein ar tarsi buvein. Kan. 105 1. Nepilnametis btinai laikosi to, kurio valdiai priklauso, buveins ar tarsi buveins. Ijs i kdikio amiaus, jis gali gyti ir sav tarsi - buvein; o, teistai pripaintas civilins teiss norm, taip pat ir savo buvein. 2. Kas dl kitos, nei nepilnametyst, prieasties, teistai buvo patiktas kito asmens globai ar rpybai, laikosi globjo ar saugotojo buveins arba tarsi buveins. Kan. 106 Buvein ar tarsi - buvein prarandamos, ivykus i vietos, ketinant ten nebegrti, taiau ilaikant kan. 105 nuostat. Kan. 107 1. Kiekvienas, turintis buvein ar tarsi - buvein, turi savo klebon ir Ordinar. 2. Klajno savas klebonas ir Ordinaras yra vietos, kurioje is tuo metu gyvena, klebonas ar Ordinaras. 3. Asmens, turinio tik diecezin buvein ar tarsi buvein, savas klebonas yra klebonas tos vietos, kur is tuo metu gyvena. Kan. 108 1. Giminyst skaiiuojama linijomis ir laipsniais. 2. Tiesiojoje linijoje yra tiek laipsni, kiek yra kart, arba asmen, atmetus kamien.

23

3. alutinje linijoje yra tiek laipsni, kiek yra asmen abiejose linijose kartu, atmetus kamien. Kan. 109 1. Svainyst, kylanti i galiojanios santuokos, net jei i bt ir nepanaudota, egzistuoja tarp vyro bei monos gimini ir, atitinkamai, tarp monos bei vyro gimini. 2. Svainyst skaiiuojama tokiu bdu, kad vyro gimins yra monos svainiai toje paioje linijoje bei tuo paiu laipsniu, ir atvirkiai. Kan. 110 vaikinti pagal civilini statym normas vaikai laikomi juos vaikinusi asmen vaikais. Kan. 111 1. Priimant krikt, lotyn apeig Banyi raomas vaikas tv, kurie abu priklauso tai Banyiai, arba, jei vienas i tv jai nepriklauso, bet abu tvai bendru susitarimu sutinka, kad palikuonys bt pakriktyti lotyn apeig Banyioje; jei tokio bendro sutarimo trksta, vaikas raomas t apeig Banyi, kuriai priklauso tvas. 2. Bet kuris besikriktijantis, sulauks keturiolikos met amiaus, gali laisvai pasirinkti bti pakriktytas lotyn apeig ar kit apeig savos teiss Banyioje; tokiu atveju jis priklauso savo pasirinktai Banyiai. Kan. 112 1. Primus krikt kit apeig savo teiss Banyi raomi: 1 asmenys, gav leidim i Apatal Sosto; 2 sutuoktinis, prie sudarant santuok, ar jos sudarymo metu pareiks nor pereiti kit apeig savo teiss Banyi, kuriai priklauso antrasis sutuoktinis; inykus, taiau, santuokiniam ryiui, jis laisvai gali grti lotyn apeig Banyi; 3 1 i 2 punktuose minim asmen keturiolikos met neturintys vaikai ir, atitinkamai, mirios santuokos

24

atveju, katalikikos alies, teistai perjusios kit apeig Banyi, vaikai; pasiekus, taiau, ami, vaikai gali grti lotyn apeig Banyi. 2. Kad ir ilgai truks sakrament primimas kit apeig savo teiss Banyios ritu nereikia raymo i Banyi. II SKIRSNIS JURIDINIAI ASMENYS Kan. 113 1. Katalik Banyia ir Apatal Sostas yra moraliniai asmenys dieviko patvarkymo galia. 2. Banyioje, alia fizini asmen yra ir juridiniai asmenys, vadinasi, pavalds kanon teisei j prigimiai atitinkani pareig bei teisi poiriu. Kan. 114 1. Juridiniai asmenys steigiami paios teiss patvarkymu arba ypatingu kompetentingos valdios teikimu, ireiktu dekretu, kai tiek asmen, tiek daikt visuma pertvarkoma, atsivelgiant Banyios pasiuntinyb atitinkant tiksl, praokant pavieni asmen tikslus. 2. Tokiais tikslais, apie kuriuos kalbama 1, laikomi lieiantys tiek dvasinius, tiek laikinuosius gailestingumo, apatalavimo ar meils darbus. 3. Kompetentinga Banyios valdia tenesuteikia juridinio asmens vardo kam nors kitam, kaip asmen ir daikt visumai, siekianiai tikrai naudingo tikslo, ir kuri, visk apsvarsius, turi priemones, galimai pakankamas pasiekti nustatyt tiksl. Kan. 115 1. Juridiniai asmenys Banyioje yra arba asmen, arba daikt visuma.

25

2. Asmen visuma, sudaryta i ne maiau trij asmen, yra kolegija, jei jos nariai, turdami lygias ar nelygias teises, nustato savo veiksmus, drauge priimdami sprendimus pagal teiss ir statut normas; prieingu atveju, nra kolegija. 3. Daikt visuma, arba autonominis fondas, susidaro i tiek dvasini, tiek mediagini grybi arba daikt, kur, pagal teiss ir statut normas administruoja vienas arba daugiau fizini asmen, arba kolegija. Kan. 116 1. Viei juridiniai asmenys yra asmen arba daikt visuma, steigta kompetentingos banytins valdios, kad nustatyt tiksl rmuose, Banyios vardu, laikydamiesi teiss potvarki, atlikt jiems patikt, atsivelgiant vie gr, uduot; visi kiti juridiniai asmenys yra privats. 2. Juridiniai asmenys tampa tokiais tiek pagal pai teis, tiek atskiru kompetentingos valdios dekretu, kuriame tai aikiai suteikiama; privats juridiniai asmenys tokiais tampa tik atskiro kompetentingos valdios, kuri tai aikiai suteikia, dekreto dka. Kan. 117 Jokia asmen ar daikt visuma, siekianti gauti juridinio asmens status, negali galiojaniai tai padaryti, jei jos statutai prie tai nebuvo patvirtinti kompetentingos valdios. Kan. 118 Vie juridin asmen, veikdami jo vardu, atstovauja tie, kuriems toki kompetencij pripasta visuotin arba dalin teis, arba savi statutai; privat juridin asmen atstovauja tie, kuriems minta kompetencij priskiriama statutais.

26

Kan. 119 Kolegijos veiksm atvilgiu, jei nra nustatyta kitaip teiss ar statut: 1 rinkim atveju teisikai galioja tai, kas, dalyvaujant privalom suaukti nari daugumai, patinka dalyvaujani absoliuiai daugumai; po dviej nerezultatyvi balsavim renkamasi tarp dviej kandidat, kurie gavo bals daugum, arba, jei toki kandidat yra daugiau, tarp dviej, vyresni amiumi; po treiojo balsavimo, jei ir toliau balsai pasiskirsto po lygiai, irinktu laikomas vyresnis amiumi; 2 kiek lieia kitus reikalus, teisikai galioja tai, kas, dalyvaujant privalom suaukti nari daugumai, patinka dalyvaujani absoliuiai daugumai; jei po dviej balsavim balsai pasiskirsto po lygiai, pirmininkaujantis gali nulemti sprendim savo balsu; 3 tai, kas lieia visus, kaip pavienius asmenis, turi bti patvirtinta vis. Kan. 120 1. Juridinis asmuo, pagal savo prigimt, yra aminas; taiau inyksta, jei jo veikla teistai nutraukiama kompetentingos valdios arba jei buvo neveiklus imto met laikotarpyje; privatus juridinis asmuo inyksta taip pat ir jei pats susivienijimas iardomas pagal statut norm, arba jei, kompetentingos valdios sprendimu, sutinkamai su statut norma, nustojo egzistavusi pati fundacija. 2. Jei lieka bent vienas koleginio juridinio asmens narys, o asmen visuma, pagal statut, egzistuoja toliau, naudojimasis visomis bendruomens teismis priklauso tam nariui. Kan. 121 Jei tiek asmen, tiek daikt visuma, sudaranios vieus juridinius asmenis, susijungia tokiu bdu, kad i j susidaro kita visuma, taip pat pasiyminti juridinio asmens savybmis, is naujas juridinis asmuo gyja pirmtak nuosavyb ir turtines teises bei prisiima jiems

27

udtas pareigas; tolimesn nuosavybs paskirtis ir pareig atlikimas turi bti suderinti su steigj bei aukotoj valia bei laikantis gytj teisi. Kan. 122 Jei visuma, turinti vieo juridinio asmens savybes, dalijasi taip, kad viena jos dalis prijungiama prie kito juridinio asmens arba i atskirtosios dalies kyla skirtingas vieas juridinis asmuo, banytin valdia, turinti gali padalinti, privalo asmenikai ar per vykdytoj pasirpinti, kad pirmiausia bt isaugota steigj ir aukotoj valia, o taip pat ilaikomos gytosios teiss bei jau patvirtinti statutai: 1 bendra padalinama nuosavyb ir turtins teiss, o taip pat skolos bei kiti sipareigojimai padalinami tarp minim juridini asmen, laikantis teising ir garbing proporcij, atsivelgiant visas aplinkybes bei abiej asmen poreikius; 2 naudojimasis ir pelnymasis i bendros nuosavybs, kurios padalinti negalima, priklauso abiem juridiniams asmenims, o jos ilaikymas priklauso abiem, taip pat ilaikant tinkam proporcij, nustatyt, laikantis teisingumo ir garbingumo. Kan. 123 Inykus vieam juridiniam asmeniui, nuosavybs ir turtini teisi, o taip pat jo sipareigojim likimas nustatomas teiss ir statut; jei ie nieko nesako, visa tai pereina tiesiogiai auktesniam juridiniam asmeniui, visuomet isaugant steigj ir aukotoj vali bei gytsias teises; inykus privaiam juridiniam asmeniui, jo nuosavybs ir sipareigojim likimas sprendiamas sav statut. VII SKYRIUS JURIDINIAI AKTAI Kan. 124 1. Juridinio akto galiojimui reikia, kad j atlikt veiksnus asmuo ir kad paiame akte bt visa, kas

28

sudaro paties akto esm, o taip pat ilaikomi teiss nurodyti formalumai ir reikalavimai akto galiojimui. 2. Juridinis aktas, atliktas tinkamai ilaikant iorinius elementus, laikomas galiojaniu. Kan. 125 1. Aktas, atliktas iorins prievartos asmeniui, kuriai pastarasis niekaip negaljo atsispirti, takoje, yra niekinas. 2. Aktas, atliktas neteistai sukeltos didels baims ar apgauls takoje, galioja, nebent kitaip bt nustatyta teiss; taiau gali bti iardytas teisjo sprendimu, tiek patyrusios nuostol puss, tiek jos pdini pagal teis praymu arba i pareigos. Kan. 126 Aktas atliktas neinojimo ar klaidos takoje, yra niekinas, jei tai sudaro akto esm ar lieia btin slyg (sine qua non); kitais atvejais, jei kitaip nenustato teis, galioja, taiau aktas, atliktas dl baims ar neinojimo, gali bti iardytas pagal teiss norm. Kan. 127 1. Kai teiss yra nustatyta, jog Vyresnysis akto atlikimui privalo gauti kolegijos arba asmen grups pritarim ar patarim, kolegija ar grup privalo bti suaukta, laikantis kan. 166 normos, nebent, jei reikia gauti tik patarim, kitaip nra nustatyta dalins ar savos teiss; vliau, kad aktas galiot, reikia absoliuios dalyvavusi daugumos pritarimo arba kad bt iklausyta vis nuomons. 2. Kai teiss nustatyta, kad Vyresnysis akto atlikimui privalo gauti atskir asmen pritarim ar patarim: 1 Vyresniojo atliktas aktas negalioja, jei jam reikalingas pritarimas, bet nebuvo prayta t asmen pritarimo arba buvo veikiama prie j vis ar bent vieno asmens sprendim;

29

2 jei reikalaujama patarimo, Vyresniojo, neiklausiusio mint asmen, atliktas aktas negalioja; taipogi Vyresnysis, nors ir neturi jokios pareigos laikytis j nuomons, kad ir vieningos, vis tiktai, be, jo paties sprendimu, svarbios prieasties, te neatsitraukia nuo j nuomons, ypa jei i buvo vieninga. 3. Visi, kuri praoma pritarimo ar patarimo, pareigojami nuoirdiai pareikti savo nuomon, ir, jei reikalo svarba to reikalauja, rpestingai tai laikyti paslaptyje; i pareig gali udti ir Vyresnysis. Kan. 128 Kas neteistai juridiniu ar kokiu kitokiu veiksmu, atliktu apgauls ar klastos takoje, padaro nuostol kitam, yra saistomas pareigos atlyginti padaryt nuostol. VIII SKYRIUS VALDYMO GALIA Kan. 129 1. Vykdomja valdia, egzistuojania Banyioje dieviku patvarkymu ir vadinama taip pat jurisdikcijos valdia, pagal teiss nuostatus, naudojasi gav ventimus asmenys. 2. Naudojantis ia valdia, tikintieji pasaulieiai gali bendradarbiauti pagal teiss norm. Kan. 130 Vykdomja valdia paprastai naudojamasi iorinje srityje, o kartais ir vien tik sins srityje, taiau, jei naudojimosi ja pasekms pasireikia iorinje srityje, jos toje srityje nepripastamos, iskyrus teiss nustatytus atvejus. Kan. 131 1. Ordinarin valdymo valdia yra paios teiss susieta su pareigybe; deleguota valdia suteikta asmeniui, neatsivelgiant pareigyb.

30

2. Ordinarin valdymo valdia gali bti sava arba vikarin. 3. Kas tvirtina, jog yra deleguotas, privalo tai rodyti. Kan. 132 1. Pastovios galios tvarkomos nuostatais apie deleguot valdi. 2. Taiau, jei suteikimo metu nra sakmiai patvarkyta kitaip, arba asmuo nebuvo pasirinkta dl specifini ypatybi, pastovi valdia, suteikta Ordinarui, nepanaikinama, inykus Ordinaro, kuriam buvo suteikta, teisei, jei tik pastarasis pradjo ja naudotis, bet pereina jo pdiniui valdioje. Kan. 133 1. Delegato, perengusio savo galiojimo ribas tiek daikt, tiek asmen atvilgiu, veiksmai negalioja. 2. Nelaikoma, jog delegatas pereng savo galiojimo ribas, jei tai, kam buvo deleguotas, vykdo skirtingu nuo numatyto galiojime bdu, nebent vykdymo bdas paties deleguotojo bt susietas su galiojimu. Kan. 134 1. Be Romos Popieiaus Ordinaru teisje vadinami dieceziniai vyskupai ir kiti, kurie, nors ir laikinai, vadovauja dalinei Banyiai ar jai, pagal kan. 368 norm, prilygintai bendruomenei; taip pat tie, kurie jose turi bendrj ordinarin vykdomj valdi, btent Generaliniai ir Vyskupo Vikarai; ir, atitinkamai, savo nariams Auktesnieji popieins teiss dvasiki vienuolini institut bei popieins teiss apatalinio gyvenimo draugij Vyresnieji, turintys bent ordinarin vykdomj valdi.

31

2. Vietos Ordinaro vardu vadinami visi, ivardintieji 1, iskyrus vienuolini institut ir apatalinio gyvenimo draugij Vyresniuosius. 3. Kas vardiniu bdu vykdomosios valdios srityje suteikiama dieceziniam Vyskupui, suprantama, kad suteikta vien dieceziniam Vyskupui ir jam prilygintiems kan. 381, 2, iskyrus Generalin ir Vyskupo vikar, jei jiems nebuvo duotas specialus galiojimas. Kan. 135 1. Valdymo valdia skirstoma statym leidiamj, vykdomj ir teismin. 2. statym leidiamja valdia naudojamasi teiss nustatytu bdu, jos negali galiojaniai deleguoti emesnis u aukiausi autoritet Banyioje statymdavys, jei aikiai kitaip nenustatyta teisje; emesnysis statymdavys negali ileisti galiojanio statymo, prieingo auktesnei teisei. 3. Teismine valdia, priklausania teisjams ir teisj kolegijoms, naudojamasi teiss nustatytu bdu, ir jos negalima deleguoti, nebent parengiamj kokio nors dekreto ar sprendimo akt vykdymui. 4. Naudojimosi vykdomja valdia atvilgiu laikomasi toliau sekani kanon patvarkym. Kan. 136 Nors ir u teritorijos rib vykdomja valdia galima galiojaniai naudotis pavaldini atvilgiu, kad ir ivykusi i savo teritorijos, nebent kitaip reikalaut dalyko prigimtis ar teiss nuostatai; ja galima naudotis keleivi, tuo metu esani teritorijoje atvilgiu, kai reikia suteikti malon ar liepti vykdyti tiek visuotinius, tiek dalinius statymus, kuri ie privalo laikytis pagal kan. 13, 2, n. 2 norm.

32

Kan. 137 1. Vykdomoji ordinarin valdia gali bti deleguota tiek pavieniu atveju, tiek visiems atvejams, nebent sakmiai teiss bt nustatyta kitaip. 2. Vykdomoji Apatal Sosto deleguota valdia gali bti subdeleguota tiek pavieniu atveju, tiek visais atvejais, nebent asmuo bt parinktas dl jo asmens savybi arba subdelegavimas bt sakmiai udraustas. 3. Kito ordinarin gali turinio autoriteto deleguota vykdomoji valdia, jei buvo suteikta visiems atvejams, gali bti subdeleguota tik pavieniais atvejais; gi, jei buvo deleguota vienam aktui, ar keliems konkretiems aktams, negali bti subdeleguota, nebent deleguojantis tai sakmiai suteikt. 4. Jokia subdeleguota valdia negali bti i naujo subdeleguota, jei deleguojantis to sakmiai nesuteik. Kan. 138 Ordinarin vykdomoji valdia ir visiems deleguota valdia aikinamos plaia prasme, kita - grieta prasme; taiau, jei kam buvo valdia, suprantama, jog buvo suteiktos ir kuri nemanoma naudotis ta valdia. atvejams bet kokia deleguota galios be

Kan. 139 1. Jei teiss nra nustatyta kitaip, kreipimosi kok nors kompetenting , kad ir auktesn, autoritet atveju nesuspenduojama kito kompetentingo autoriteto tiek ordinarin, tiek deleguota valdia. 2. Vienok emesnysis tenesikia auktesniajam pranet klausim, nebent svarbiu ir skubiu atveju; apie tai jis tuojau pat tepranea vyresniajam. Kan. 140 1. Jei tvarkyti kok nors reikal deleguojami keli asmenys kartu, pirmasis, pradjs darb, atima kitiems

33

teis tam paiam darbui, nebent vliau bt sukliudytas ar nenort tsti darbo iki pabaigos. 2. Jei tvarkyti kok nors reikal bt deleguoti keli asmenys kolegialiai, jie privalo veikti pagal kan. 119 norm, nebent galiojimo bt nurodyt kitaip. 3. Keliems asmenims deleguota vykdomoji valdia laikoma deleguota kartu. Kan. 141 Kai deleguojami keli asmenys vienas po kito, reikalus tvarko tas, kurio galiojimas yra suteiktas anksiau ir nra paskui atauktas. Kan. 142 1. Deleguota valdia inyksta, pasibaigus galiojimui; prajus laikui ar skaiiui atvej, kuriems buvo suteikta; inykus pagrindinei delegavimo prieasiai; delegavusiojo ataukimu, teiktu tiesiogiai delegatui arba delegato atsisakymu, pranetu delegavusiajam, kai is atsisakym priima; neinyksta, taiau, pasibaigus delegavusiojo teisei, iskyrus atvej, kai tai aiku i pridt ilyg. 2. Neirint to, aktas, kils i deleguotos valdios, naudojamos vien sins srityje, atliktas dl dmesio neatkreipimo, pasibaigus suteikimo laikui, galioja. Kan. 143 1. Ordinarin valdia, inyksta, netekus pareigybs, su kuria yra susijusi. 2. Jei teiss nra nustatyta kitaip, ordinarin valdia suspenduojama, kai teistai apeliuojama arba pateikiamas iekinys atimti pareigas ar i j paalinti. Kan. 144 1. Bendros faktins ar teisins klaidos atveju arba esant pozityviai ir galimai tiek teisinei tiek faktinei

34

abejonei, Banyia tiek iorinje, tiek sins srityje papildo vykdomj valdymo gali. 2. Ta pati norma taikoma galioms, apie kurias kalbama kann. 882, 883, 966 ir 1111 1. IX SKYRIUS BANYTINS PAREIGYBS Kan. 145 1. Banytin pareigyb yra bet kokios tiek dieviku, tiek banytiniu patvarkymu pastoviai steigtos pareigos, vykdomos, siekiant dvasinio tikslo. 2. Atskir banytini pareigybi savos pareigos ir teiss nustatomos tiek paios teiss, kuria steigiama pareigyb, tiek kompetentingo autoriteto, kuris steigia ir suteikia pareigyb, dekretu. I SKIRSNIS BANYTINS PAREIGYBS PASKYRIMAS Kan. 146 Banytins pareigybs negalima galiojaniai gauti be kanoninio paskyrimo. Kan. 147 Banytins pareigybs suteikimas atliekamas: laisvu kompetentingo banytinio autoriteto paskyrimu; jo duotu steigimu, kai prie tai buvo pateiktas pristatymas; jo padarytu patvirtinimu ar sutikimu, kai prie tai vyko rinkimai ar buvo pateiktas praymas; pagaliau paprastais rinkimais ir irinktojo sutikimu, jei rinkimai neturi bti patvirtinti. Kan. 148 Autoritetas, turintis teis steigti, atnaujinti ir panaikinti pareigybes, gali numatyti ir kandidatras joms, nebent kitaip bt nustatyta teiss.

35

Kan. 149 1. Kad kas nors galt uimti banytin pareigyb, turi bti vienybje su Banyia ir bti joms tinkamas, tai yra, turti visuotins ar dalins teiss arba steigiamojo statymo iai pareigybei reikalaujamas savybes. 2. Paskyrimas banytin pareigyb asmens, neturinio reikalaujam savybi, yra niekinas, jei tos savybs aikiai ireiktos, kaip nulemianios paskyrimo galiojim, visuotinje ar dalinje teisje ar steigiamajame statyme; visais kitais atvejais galioja, taiau gali bti atauktas kompetentingo autoriteto dekretu ar administracinio tribunolo sprendimu. 3. Paskyrimas banytin pareigyb, susijs su simonija, yra niekinas pagal pai teis. Kan. 150 Pareigyb, susijusi su pilna sielovada, kuriai atlikti reikalingi kunigo ventimai, negali bti galiojaniai suteikta asmeniui, dar nepaventintam kunigu. Kan. 151 Paskyrimas pareigyb, susijusi su sielovada, jei nra svarbios prieasties, neturi bti udelstas. Kan. 152 Niekam negali bti suteiktos dvi ar daugiau tarpusavyje nesuderinam pareigybi, btent, toki, kuri tas pats asmuo negali atlikti vienu metu. Kan. 153 1. Paskyrimas teisiniu poiriu uimt pareigyb yra niekinas ir netampa galiojantis, vliau pareigybei atsilaisvinus. 2. Vienok, jei kalbama apie pareigyb, kuri pagal teis suteikiama apibrtam laikui, paskyrimas gal bti atliktas prie eis mnesius iki to laiko pabaigos ir galioja nuo pareigybs atsilaisvinimo dienos.

36

3. Paadas suteikti pareigyb, nesvarbu, kieno bt duotas, nesukelia joki teisini pasekmi. Kan. 154 Teisiniu poiriu laisva pareigyb, kuri tuo metu kas nors uima neteistai, gali bti suteikta, jei tik tinkamu bdu buvo paskelbta apie neteist umim ir is paskelbimas paminimas paskyrimo rate. Kan. 155 Jei kas, pavaduodamas kit aplaid ar sutrukdyt asmen, suteikia pareigyb, tuo negyja jokios valdios paskirtojo atvilgiu, kurio teisin padtis prilygsta gyjamai, paskiriant pagal prast teiss norm. Kan. 156 Bet koks paskyrimas turi bti ratikas. 1 straipsnis Laisvas suteikimas Kan. 157 Jei teiss nra sakmiai nustatyta kitaip, diecezinis Vyskupas gali laisvai suteikti banytines pareigybes savo dalinje Banyioje. 2 straipsnis Pristatymas Kan. 158 1. Pristatyti k nors banytinei pareigybei gali turintis toki teis; pristatoma autoritetui, kuriam priklauso paskirti i pareigyb, ir, btent, jei teistai nebuvo patvarkyta kitaip, trij mnesi laikotarpyje po inios apie neuimtas pareigas gavimo. 2. Jei pristatymo teis turi kolegija ar asmen grup, pristatantysis parenkamas, laikantis kann. 165 - 179 nuostat. Kan. 159 Niekas negali bti pristatytas prie savo vali; atitinkamai, jei, paklausus nuomons asmen, kuriam

37

buvo pasilyta bti pristatytu, is neatsisako atuoni nauding dien laikotarpyje, gali bti pristatytas. Kan. 160 1. Kas turi pristatymo teis, gali pristatyti vien arba ir daugiau asmen, tiek kartu, tiek vienas po kito. 2. Jei pristatomas asmuo atsisakyt pirmiau, nei bt paskirtas, ar mirt, turintis pristatymo teis vieno mnesio laikotarpyje po inios apie atsisakym ar mirt gavimo gali i naujo pasinaudoti savo teise. Kan. 161 1. Jei kitaip nenustato teis, pristats netinkamu pripaint asmen mnesio bgyje gali pristatyti kit kandidat, taiau tik vien kart 2. Jei pristatytas asmuo atsisako ar mirta prie jam priimant paskyrim, pristatymo teis turintis gali i naujo pasinaudoti savo teise mnesio laikotarpyje, skaiiuojant nuo dienos, kai buvo suinota apie atsisakym ar mirt. Kan. 162 Kas, pagal kan. 158 1 ir kan. 161 norm, naudingu laikotarpiu nepristat asmens, o taip pat du kartus pristat netinkamu pripaint asmen, iam atvejui praranda pristatymo teis, ir autoritetas, kuriam priklauso paskyrimas, gali laisvai suteikti neuimt pareigyb, taiau sutinkant numatomo kandidato Ordinarui. Kan. 162 Autoritetas, kuriam pagal teiss norm priklauso suteikti pristatomam asmeniui pareigyb, j suteikia teistai, jei asmuo buvo pripaintas tinkamu ir paskyrim prim; jei buvo tinkamais pripainta daugiau teistai pristatyt asmen, paskirtas turi bti vienas i j.

38

Kan. 163 Autoritetas, kuriam pagal teiss norm priklauso suteikti pristatomam asmeniui pareigyb, j suteikia teistai, jei asmuo buvo pripaintas tinkamu ir paskyrim prim; jei buvo tinkamais pripainta daugiau teistai pristatyt asmen, paskirtas turi bti vienas i j. 3 straipsnis Rinkimai Kan. 164 Kanoniniuose rinkimuose turi bti laikomasi toliau sekani kanon potvarki, iskyrus atvejus, kai teis numato kitaip. Kan. 165 Jei nra nustatyta kitaip teiss arba teist kolegijos ar asmen grups statut, kad kolegija ar asmen grup turt teis k nors irinkti pareigybei, ie rinkimai neturi bti nukelti daugiau, kaip tris naudingus mnesius, pradedant skaiiavim nuo inios apie neuimt pareigyb gavimo; nenaudingai prajus iam terminui, banytinis autoritetas, turintis teis patvirtinti rinkimus arba tolimesnio numatymo teis, laisvai suteikia neuimt pareigyb. Kan. 166 1. Kolegijos ar grups pirmininkas suaukia visus, priklausanius kolegijai ar grupei; kai suaukimas privalo bti asmenikas, jis galioja, jei vyksta buveins, tarsi - buveins ar apsistojimo vietovje. 2. Jei kas nors i privalom pakviesti asmen bt praleistas ir todl nedalyvaut, rinkimai galioja; taiau, iam patiekus iekin ir rodius praleidimo bei nedalyvavimo fakt, rinkim rezultatai, netgi jei jau bt patvirtinti, turi bti panaikinti kompetentingo autoriteto, jei tik juridikai nustatyta, kad iekinys buvo pateiktas ne daugiau kaip trij dien laikotarpiu po inios apie vykusius rinkimus gavimo.

39

3. Jei bt praleista daugiau kaip tredalis rinkj, rinkimai yra niekini pagal pai teis, nebent visi nepakviestieji i tikrj atvykt. Kan. 167 1. Teistai suaukus, balsavimo teis turi asmenys, susirink aukime nurodyt dien ir nurodytoje vietoje, nesuteikiant teiss balsuoti laiku ar per galiotin, nebent kitaip teistai bt nustatyta statut. 2. Jei kuris nors rinkj yra namuose, kur vyksta rinkimai, taiau negali juose dalyvauti dl ligos, jo bals ratu paima bals skaiiuotojai. Kan. 168 Jei kas nors pagal teis uimt daugiau pareig, leidiani balsuoti, gali balsuoti tik vien kart. Kan. 169 Kad rinkimai bt galiojantys, juose negali balsuoti nepriklausantis kolegijai ar grupei asmuo. Kan. 170 Rinkimai, kuriuose bet kokiu bdu buvo i tikrj suvaryta laisv, negalioja pagal pai teis. Kan. 171 1. Negali balsuoti: 1 negalintys atlikti mogiko veiksmo asmenys; 2 neturintys aktyvaus balso; 3 saistomi ekskomunikos bausms, udtos tiek teismo sprendimu, tiek dekretu, kuriuo paskiriama ar deklaruojama bausm; 4 asmenys, visiems inomu bdu pasitrauk i banytins bendruomens. 2. Jei kam nors i mint asmen bt leista dalyvauti, jo balsas yra niekinas, taiau rinkimai galioja, nebent paaikt, kad, panaikinus bals, irinktasis nebt gavs reikalaujamo bals skaiiaus.

40

Kan. 172 1. Kad balsas galiot, jis turi bti: 1 laisvas; todl negalioja balsas to, kuris dl didels baims ar apgauls, tiesiogiai ar netiesiogiai, buvo takotas irinkti konkret asmen ar kelius asmenis pavieniui; 2 slaptas, tikras, absoliutus, apibrtas. 2. Slygos, pridtos prie balso prie rinkimus, laikomos nepareiktomis. Kan. 173 1. Prie pradedant rinkimus i kolegijos ar grups nari paskiriami bent du bals skaiiuotojai. 2. Skaiiuotojai surenka balsus ir rinkimams pirmininkaujanio akivaizdoje patikrina, ar korteli skaiius atitinka rinkj skaii, suskaiiuoja balsus ir visiems pranea, kiek kiekvienas asmuo gavo bals. 3. Jei bals skaiius virija rinkj skaii, laikoma, kad veiksmas neatliktas. 4. Visi rinkim aktai turi bti atidiai surayti asmens, atliekanio sekretoriaus pareigas, ir, pasirayti bent paties sekretoriaus, pirmininko ir bals skaiiuotoj, rpestingai saugojami kolegijos archyve. Kan. 174 . 1 Rinkimai, jei kitaip nenumatyta teiss ar statut, gali bti atlikti kompromiso bdu, btent, jei rinkjai, vieningai sutar, ratu pavieniu atveju perleist rinkim teis vienam ar daugiau tinkam asmen, tiek kolegijos nariams, tiek paaliniams, kurie renka vis vardu, remdamiesi gauta galia. 2. Jei kalbama apie kolegij ar grup, sudaryt i vien dvasinink, kompromisiniai rinkjai privalo bti prim ventimus; prieingu atveju rinkimai negalioja.

41

3. Kompromisiniai rinkjai privalo laikytis rinkimus lieiani teiss nuostat ir, kad rinkimai galiot, privalo laikytis prie kompromiso pridt teisei neprietaraujani slyg; teisei prietaraujanios slygos laikomos nepareiktomis. Kan. 175 Kompromiso situacija inyksta ir balsavimo teis grta kompromis suteikusiems: 1 kolegijos ar grups ataukimu, kai dar nieko nra atlikta; 2 jei liko nevykdyta kokia nors prie kompromiso pridta slyga; 3 jei atlikti rinkimai pasirodo es niekini. Kan. 176 Jei kitaip nenustatyta teiss ar statut, irinktu laikomas ir kolegijos ar grups pirmininko tokiu paskelbiamas asmuo, gavs reikaling bals skaii pagal kan. 119, 1o norm. Kan. 177 1. Apie irinkim nedelsiant turi bti praneta irinktajam, kuris atuoni nauding dien laikotarpyje po praneimo gavimo privalo duoti ini kolegijos ar grups pirmininkui, priima ar nepriima irinkim; to nepadarius, rinkimai nesukelia pasekmi. 2. Jei irinktasis irinkimo neprim, jis netenka bet koki teisi, kylani i irinkimo, ir tos teiss neatgyja vlesniu primimu, taiau mintas asmuo gali bti irinktas pakartotinai; kolegija ar grup tiksliai vieno mnesio laikotarpyje po to, kai suinojo apie neprimim, privalo surengti naujus rinkimus. Kan. 178 Irinktajam primus patvirtinimo nereikalaujant irinkim, jis betarpikai gyja pareigyb su visomis teismis; prieingu atveju gyja vien tik teis daiktus.

42

Kan. 179 1. Jei rinkimai turi bti patvirtinti, irinktasis atuoni dien laikotarpyje po irinkimo primimo asmenikai ar per kit privalo prayti kompetentingos valdios patvirtinimo; to nepadars, jis netenka bet koki teisi, nebent rodyt, jog prayti patvirtinimo jam sutrukd teista klitis. 2. Kompetentinga valdia, nustaiusi, jog irinktasis yra tinkamas pagal kan. 149, 1 norm, ir rinkimai buvo atlikti pagal teiss normas, negali atsisakyti patvirtinti irinkimo. 3. Patvirtinimas turi bti duotas ratu. 4. Negavus praneimo apie patvirtinim, irinktajam neleidiama kitis tiek dvasini, tiek laikinj grybi administravim pagal pareigyb, o eventualiai tokiu atveju jo atlikti veiksmai yra niekini. 5. Gavus praneim apie patvirtinim, irinktas asmuo gyja pareigyb su visomis teismis, nebent teiss bt nustatyta kitaip. 4 straipsnis Praymas Kan. 180 1. Jei renkant asmen, kuris rinkj laikomas labiausiai tinkamu ir yra pasirenkamas, iaikja kanonin klitis, nuo kurios galima ir prasta dispensuoti, patys rinkjai savo balsais gali to prayti kompetentingos valdios, nebent teiss bt nustatyta kitaip. 2. Tokio praymo pateikti negali kompromisiniai rinkjai, jei kompromiso slygose apie tai nebuvo aikiai pareikta.

43

Kan. 181 1. Kad praymas galiot, reikalingi maiausia du tredaliai bals. 2. Balsas praymui turi bti pateiktas, vartojant od praau (postulo), arba jam tolyg; formul renku arba praau (eligo vel postulo), arba kita, jai tolygi, jei klities nra, galioja rinkimams, jai esant - praymui. Kan. 182 1. Praym kompetentingai valdiai, turiniai patvirtinti irinkim, atuoni nauding dien laikotarpyje privalo perduoti pirmininkas; dispens nuo klities suteikia minta valdia, arba, jei tokios galios neturi, to prao auktesns valdios; jei rinkimams patvirtinimas nereikalingas, praymas turi bti pateiktas kompetentingai valdiai, kad bt suteikta dispensa. 2. Jei praymas nebt pateiktas per nustatyt laikotarp, tuo paiu jis tampa niekinas ir iuo atveju kolegija arba grup netenka teiss rinkti ar prayti, nebent bt rodyta, jog perduoti praym pirmininkui sukliud teista klitis, arba jis susilaik nuo pateikimo reikiamu laiku dl apgauls ar apsileidimo. 3. Asmuo, dl kurio praoma, tuo negyja joki teisi, o kompetentinga valdia neturi pareigos praym patenkinti. 4. Rinkjai negali ataukti kompetentingai valdiai pateikto praymo, nebent paiai valdiai sutikus. Kan. 183 1. Jei kompetentinga valdia praymo nepatenkino, rinkim teis grta kolegijai ar grupei. 2. Jei praymas buvo patenkintas, apie tai praneama asmeniui, dl kurio buvo praoma, pagal kan. 177, 1 norm.

44

3. Asmuo, prims patenkint praym, betarpikai gyja pareigyb su visomis teismis. II SKIRSNIS BANYTINS PAREIGYBS NETEKIMAS Kan. 184 1. Banytins pareigybs netenkama, pasibaigus nustatytam laikui, pasiekus teiss nustatyt amiaus rib, atsistatydinimu, perklimu, paalinimu arba pareigybs atmimu. 2. Bet kokiu bdu pasibaigus pareigyb suteikusios valdios teisms, banytin pareigyb neprarandama, nebent teiss bt nustatyta kitaip. 3. Apie pasekmes suklus pareigybs netekim kaip galima greiiau praneama visiems, turintiems bet koki teis numatyti kandidat pareigyb. Kan. 185 Asmeniui, netekusiam pareigybs dl pasiektos amiaus ribos ar priimtu atsisakymu, gali bti suteiktas emerito titulas. Kan. 186 Pasibaigus nustatytam laikui ar pasiekus amiaus rib, pareigybs netenkama tik nuo to momento, kai apie tai ratu pranea kompetentinga valdia. 1 straipsnis Atsistatydinimas Kan. 187 U savo veiksmus atsakingas asmuo gali dl teistos prieasties atsistatydinti i banytins pareigybs. Kan. 188 Atsistatydinimas, padarytas neteistai sukeltos didels baims takoje, dl apgauls ar esmins klaidos arba simonijos atveju, yra niekinas pagal pai teis.

45

Kan. 189 1. Kad atsistatydinimas galiot, nepriklausomai, ar jis turi bti priimtas, ar ne, privalo bti pateiktas valdiai, kuriai priklauso paskyrimas mintj pareigyb ir, btent, ratu arba odiu dviej liudinink akivaizdoje. 2. Valdia neturi priimti atsistatydinimo, nepagrsto teista ir pakankamai svarbia prieastimi. 3. Primimo reikalaujantis atsistatydinimas, nepriimtas trij mnesi laikotarpyje, neturi jokios verts; jei primimas nereikalingas, pasekmes sukelia atsistatydinaniojo praneimas pateiktas pagal teiss norm. 4. Dar nesukls pasekmi atsistatydinimas gali bti atauktas paties atsistatydinaniojo; nebegali bti atauktas, kilus pasekmms, taiau atsistatydins asmuo gali gauti pareigyb kitu titulu. 2 straipsnis Perklimas Kan. 190 1. Perklim gali padaryti vien tas, kuris turi teis kartu suteikti pareigyb, kurios netenkama, ir naujai patikim pareigyb. 2. Jei perkeliama prie pareigas einanio asmens vali, tam reikalinga svarbi prieastis ir, isaugant teis idstyti prieingas prieastis, laikomasi teisje idstytos procedros. 3. Kad perklimas sukelt pasekmes, jis turi bti pranetas ratu. Kan. 191 1. Perklimo atveju ankstesnioji pareigyb yra laisva nuo momento, kai uimama kanonikai gauta antroji

46

pareigyb, nebent teiss bt nustatyta kitaip arba bt kitoks kompetentingos valdios patvarkymas. 2. Perkeliamas asmuo gauna su pirmj pareigyb susijus atlyginim tol, kol kanonikai neuima antrosios pareigybs. 3 straipsnis Paalinimas Kan. 192 Asmuo paalinamas i pareigybs tiek teistai ileistu kompetentingos valdios dekretu, eventualiai isaugant pagal kontrakt gytas teises, tiek pagal pai teis, laikantis kan. 194 normos. Kan. 193 1. Negalima paalinti i neribotam laikui suteiktos pareigybs, nebent esant svarbioms prieastims ir laikantis teiss nustatytos procedros. 2. Tas pat galioja ir pareigybs, kam nors suteiktos apibrtam laikotarpiui, atvilgiu, norint k nors i jos paalinti prie pasibaigiant iam laikotarpiui, taiau isaugant kan. 624, 3 nuostatus. 3. I pareigybs, kuri, sutinkamai su teiss patvarkymais, kam nors suteikiama protingu kompetentingos valdios sprendimu, asmuo gali bti paalintas mintos valdios sprendimu dl teistos prieasties. 4. Paalinimo dekretas sukelia pasekmes tik pateiktas ratu. Kan. 194 1. I banytins pareigybs paalinamas pagal pai teis: 1 asmuo, neteks dvasininko padties;

47

2 asmuo, vieai atsisaks katalik tikjimo ar banytinio bendravimo; 3 dvasininkas, ketins susituokti nors civilikai. 2. Paalinimas, apie kur kalbama nn. 2 ir 3, gali bti vykdomas tik tada, jei apie tai aiku i kompetentingos valdios pareikimo. Kan. 195 Jei kas nors, taiau ne pagal pai teis, o kompetentingos valdios dekretu buvo paalintas i pareigybs, kurios dka gavo ilaikym, mintoji valdia tepasirpina, kad jam reikalingam laikotarpiui bt utikrintas ilaikymas, nebent bt numatyta kitaip. 4 straipsnis Atmimas Kan. 196 1. Pareigybs atmimas, btent, kaip bausm u nusikaltim, gali bti vykdomas tik pagal teiss norm. 2. Atmimas sukelia pasekmes pagal baudiamosios teiss kanon nuostatus. X SKYRIUS SISENJIMAS Kan. 197 sisenjimas, kaip bdas gyti ar prarasti subjektyvi teis, o taip pat ir isivaduoti nuo pareigojim, Banyios priimamas taip, kaip tai nurodoma konkreios tautos civilinje statym leidyboje, iskyrus iimtis, nustatytas io Kodekso kanonuose. Kan. 198 Neturi galios joks sisenjimas, nepagrstas gera valia ne tik pradioje, bet ir per vis laikotarp, reikaling sisenjimui, ilaikant kan. 1362 nuostat. Kan. 199 Nesisenja:

48

1 teiss ir pareigos, kurias udeda prigimtins ar pozityvios dievikos teiss statymai; 2 teiss ir pareigos, kurias galima gyti vien apatalins privilegijos keliu; 3 teiss ir pareigos, tiesiogiai lieianios dvasin tikinij gyvenim; 4 tikros ir nekelianios abejoni banytini teritorij ribos; 5 Mii stipendijos ir pareigos; 6 paskyrimas banytin pareigyb, pagal teiss norm reikalaujantis naudojimosi ventimais; 7 vizitavimo teis bei pareiga paklusti, ta prasme, kad tikintieji negalt bti lankomi jokios banytins valdios ir nebebt pavalds jokiai valdiai. XI SKYRIUS LAIKO SKAIIAVIMAS Kan. 200 Jei kitaip nra sakmiai nustatyta teiss, laikas skaiiuojamas pagal toliau sekani kanon norm. Kan. 201 1. Tstiniu laiku suprantamas laikotarpis be jokios pertraukos. 2. Naudingu laiku suprantamas laikotarpis, priklausantis besinaudojaniam ar siekianiam savo teisi asmeniui tokiu bdu, kad neskaiiuojamas, jei asmuo apie tai neino ar negali efektyviai veikti. Kan. 202 1. Teisje diena suprantamas laikotarpis susidedantis i 24 nepertraukiamai skaiiuojam valand, prasidedantis, jei sakmiai nra patvarkyta kitaip, nuo vidurnakio; savaite vadinamas septyni dien laikotarpis; mnesiu - 30 dien ir metais - 365 dien laikotarpis, nebent mnes ir metus reikt skaiiuoti, kaip nurodyta kalendoriuje.

49

2. Jei laikas yra tstinis, mnuo ir metai visuomet skaiiuojami pagal kalendori. Kan. 203 1. Pradin diena (a quo) neskaiiuojama termin, nebent jos pradia sutapt su dienos pradia ar kitaip bt nustatyta teiss. 2. Jei nra nustatyta prieingai, baigiamoji diena (ad quem) skaiiuojama termin, kuris, jei laikotarpis susideda i vieno ar daugiau mnesi arba met, baigiasi, prajus paskutinei t pat skaii turiniai dienai, arba, jei mnuo neturi dienos su tokiu skaiiumi, pasibaigus paskutinei mnesio dienai. ANTROJI KNYGA DIEVO TAUTA I DALIS TIKINTIEJI Kan. 204 1. Tikintieji yra tie, kurie, kriktu jungti Krist, tapo Dievo tauta ir to dka, jiems savu bdu dalyvaudami Kristaus kunigikoje, pranaikoje ir karalikoje dovanoje, yra aukiami, kiekvienas pagal savo galimybes, pasiuntinyb, kuri Dievas patikjo Banyiai vykdyti pasaulyje. 2. i Banyia, steigta ir sutvarkyta pasaulyje, kaip bendruomen, egzistuoja katalik Banyioje, valdomoje Petro pdinio bei su juo vienybje esani Vyskup. Kan. 205 ioje emje pilnoje vienybje su katalik Banyia yra tie pakriktytieji, kurie yra susijung su Kristumi matomu bdu, btent, tikjimo ipainimo, sakrament bei banytins valdios ryiais.

50

Kan. 206 1. Ypatingu bdu su Banyia yra susivienij katekumenai, tai yra, tie, kurie, kvpti ventosios Dvasios, yra aikiai pareik nor sijungti j, ir io trokimo, o taip pat savo tikjimu, viltimi ir meile pagrsto gyvenimo dka yra prisijung prie Banyios, kuri jais rpinasi, kaip savaisiais. 2. Banyia ypatingai rpinasi katekumenais ir, kviesdama gyventi evangelin gyvenim bei vesdama ventsias apeigas, jau prapleia jiems vairias krikionims bdingas prerogatyvas. Kan. 207 1. Dievikuoju numatymu Banyioje tarp tikinij yra ventj tarnautoj, kurie teisje vadinami taip pat dvasininkais; visi kiti tikintieji vadinami taip pat ir pasaulieiais. 2. Tiek vien, tiek kit tarpe yra tikinij, kurie, laikydamiesi evangelini patarim adais ar kitais ventais, Banyios pripaintais ir patvirtintais, ryiais, ypatingu bdu yra pasivent Dievui ir tarnauja iganingosios Banyios pasiuntinybs augimui; j padtis, nors ir neeina hierarchin Banyios struktr, taiau priklauso jos gyvenimui bei ventumui. I SKYRIUS VIS TIKINIJ TEISS IR PAREIGOS Kan. 208 Tarp vis tikinij, dl j atgimimo Kristuje, egzistuoja tikra lygyb kilnume ir veikloje, ir, ios lygybs dka, visi, kiekvienas pagal savo slygas bei uduotis, bendradarbiauja ugdant Kristaus Kn. Kan. 209 1. Tikintieji pareigojami visuomet, taip pat ir savo veikloje, ilaikyti vienyb su Banyia.

51

2. Su dideliu uolumu jie tevykdo savo pareigas tiek visuotins, tiek dalins Banyios, kuriai priklauso, atvilgiu, laikydamiesi teiss potvarki. Kan. 210 Visi tikintieji, pagal savo galimybes, privalo skirti savo jgas gyventi vent gyvenim bei rpintis Banyios augimu ir jos nuolatiniu ventjimu. Kan. 211 Visi tikintieji turi pareig ir teis rpintis, kad dievikoji iganymo inia vis labiau plist vis laik ir vis vietovi moni tarpe. Kan. 212 1. Tikintieji, suvokdami savo atsakomyb, pareigojami su krikioniku paklusnumu laikytis to, k ventieji Ganytojai, kiek jie atstovauja Krist, skelbia, kaip tikjimo mokytojai, ar patvarko, kaip Banyios vadovai. 2. Tikintieji turi teis pareikti Banyios Ganytojams savo poreikius, ypa dvasinius, bei savo norus. 3. Atitinkamai savo isilavinimui, kompetencijai bei turimai padiai, jie turi teis, o kartais ir pareig, pareikti ventiesiems Ganytojams savo mintis apie tai, kas lieia Banyios gerov, ir, laikydamiesi tikjimo bei paproi grynumo bei pagarbos Ganytojams, o taip pat atsivelgdami bendruomens gr bei asmens kilnum, tai paskelbti kitiems tikintiesiems. Kan. 213 Tikintieji turi teis gauti i ventj Ganytoj pagalb, kylani i dvasini Banyios turt, ypa i Dievo odio bei sakrament. Kan. 214 Tikintieji turi teis garbinti Diev pagal savo rito, patvirtinto teist Banyios Ganytoj, nuostatus bei laikytis savo dvasinio gyvenimo bdo, kuris, taiau, privalo sutikti su Banyios mokymu.

52

Kan. 215 Tikintieji turi teis steigti ir laisvai vadovauti susivienijimams, kuri tikslu yra meil ar pamaldumas, arba susivienijimus, siekianius paaukim krikionyb pasaulyje augimo; jie taip pat turi teis aukti susirinkimus, kuriais bendrai siekiama i tiksl. Kan. 216 Visi tikintieji, kiek jie dalyvauja Banyios pasiuntinybje, kiekvienas pagal savo galimybes bei padt, turi teis pradti ar palaikyti apatalin veikl taip pat ir savo iniciatyva, taiau jokia iniciatyva neturi sau prisiskirti katalikikos vardo be kompetentingos banytins valdios pritarimo. Kan. 217 Tikintieji, kaip kriktu paauktieji gyventi pagal evangelin mokym, turi teis krikionik aukljim, vedant mogikojo asmens brandum ir drauge iganymo paslapties painim bei teising jos igyvenim. Kan. 218 Pasiventusieji ventiesiems mokslams turi teist laisv tyrinti ir imintingai reikti savo pairas toje srityje, kurioje yra patyr, laikydamiesi reikiamo suderinimo su Banyios mokymu. Kan. 219 Visi tikintieji turi teis bti laisvi nuo bet kokios prievartos, renkantis gyvenimo keli. Kan. 220 Niekam neleidiama neteistai paeisti kito asmens gero vardo, ar paeisti kiekvieno asmens teis asmenin gyvenim. Kan. 221 1. Tikintieji gali teistai reikalauti jiems Banyioje priklausani teisi bei jas ginti kompetentingame banytiniame tribunole pagal teiss norm.

53

2. Tikintieji taip pat turi teis, jei bt kompetentingos valdios paaukti teism, bti teisiami pagal teiss nuostatus, pritaikomus pagal lygiavos princip. 3. Tikintieji turi teis nebti baudiami kanoninmis bausmmis, iskyrus statymo numatytus atvejus. Kan. 222 1. Tikintieji saistomi pareigos prisidti prie Banyios poreiki, kad ji turt tai, kas btina dievikajam kultui, apatalavimo ir meils darbams bei tinkamam tarnautoj ilaikymui. 2. Jie taip pat saistomi pareigos rpintis socialiniu teisingumu, lygiai kaip, atsimenant Viepaties sakym, padti savo lomis vargstantiems. Kan. 223 1. Naudodamiesi savo teismis, tikintieji, tiek pavieniai asmenys, tiek susijung draugijas, turi atsivelgti bendr Banyios gerov, kit teises bei savo pareigas kit atvilgiu. 2. Banytinei valdiai, atsivelgiant bendr gr, priklauso tvarkyti tikinij naudojimsi savo teismis. II SKYRIUS TIKINIJ PASAULIEI TEISS IR PAREIGOS Kan. 224 Tikintieji pasaulieiai, be visiems tikintiesiems bendr pareig ir teisi bei nustatyt kituose kanonuose, yra saistomi pareig bei naudojasi teismis, ivardintomis io skyriaus kanonuose. Kan. 225 1. Pasaulieiai, kurie kaip ir visi tikintieji, kriktu bei sutvirtinimu Dievo yra aukiami apatalavimui, turi pagrindin pareig bei teis, tiek kaip pavieniai

54

asmenys, tiek susijung draugijas, bendradarbiauti, kad dievikoji iganymo inia bt paskelbta ir priimta vis moni bet kurioje vietoje; i pareiga juos saisto dar labiau situacijose, kai mons igirsti Evangelij bei painti Krist gali vien j dka. 2. Jie taip pat saistomi ypatingos pareigos, kiekvienas pagal savo galimybes, rpintis laikinomis grybmis bei jas tobulinti, laikantis evangelijos dvasios ir ypa taip jas tvarkyti bei atlikti pasaulietines pareigas, kad tokiu bdu bt liudijamas Kristus. Kan. 226 1. Susituok pasaulieiai, sutinkamai su savo paaukimu, saistomi ypatingos pareigos per santuok ir eim prisidti prie Dievo tautos ugdymo. 2. Tvai, dav vaikams gyvyb, turi ypa svarbi pareig bei teis juos auklti; pirmiausia krikionims tvams priklauso rpintis vaikus auklti krikionikai pagal Banyios perduot doktrin. Kan. 227 Tikintieji pasaulieiai turi teis, kad emikuose dalykuose jiems bt pripastama ta pati laisv, kuri turi visi pilieiai; taiau, ia laisve besinaudodami, tesirpina, kad j veiksmai bt gaivinami evangelijos dvasios, ir teatsivelgia Banyios pateikiam mokym, vengdami ginytinais klausimais savo nuomon pateikti, kaip Banyios doktrin. Kan. 228 1. Tinkamais pasirod pasaulieiai, yra juridikai veiksns bti ventj Ganytoj priimti tokias banytines pareigybes ir jiems skirtos tokios uduotys, kurias gali atlikti pagal teiss nuostatus. 2. Tinkamu isilavinimu, imintimi ir garbingumu isiskiriantys pasaulieiai gali padti Banyios

55

Ganytojams, kaip ekspertai ar patarjai, taip pat ir tarybose, laikantis teiss normos. Kan. 229 1. Kad pajgt gyventi pagal krikionik mokym, patys j skelbti ir, jei btina, j ginti bei dalyvauti apatalavimo darbuose, pasaulieiai pareigojami ir turi teis mokym painti kiekvieno gabumams ir galimybms pritaikytu bdu. 2. Jie taip pat turi teis pilnesn ventj moksl painim, suteikiam banytiniuose universitetuose ir fakultetuose ar religini studij mokyklose, lankydami paskaitas bei pasiekdami akademinius laipsnius. 3. Taip pat, laikantis nurodym, lieiani reikalingas tam savybes, jie gali gauti i teistos banytins valdios siuntim dstyti ventuosius mokslus. Kan. 230 1. Vyrikos lyties pasaulieiai, turintys Vyskup Konferencijos dekretu nustatyt ami bei asmenines savybes, gali bti nustatytomis liturginmis apeigomis priimti pastoviai lektoriaus ar akolito tarnystei, taiau ios tarnysts suteikimas jiems neduoda teiss Banyios teikiam ilaikym ar atlyginim. 2. Laikinai galioti pasaulieiai gali atlikti liturginse apeigose lektoriaus pareigas; taip pat visi pasaulieiai gali atlikti komentatoriaus, giesmininko ar kitas pareigas, laikantis teiss normos. 3. Kur tai bt reikalinga Banyiai, nesant tarnautoj, taip pat ir pasaulieiai, kad ir nebdami lektoriais ar akolitais, gali atlikti kai kurias j pareigas, btent, vykdyti odio tarnyst, vadovauti liturginms maldoms, teikti krikt bei dalinti ventj Komunij, laikantis teiss nuostat.

56

Kan. 231 1. Pasaulieiai, pastoviai ar laikinai paskirti ypatingai Banyios tarnybai, pareigojami sigyti atitinkam isilavinim, reikaling deramai suvokti savo pareigas ir jas smoningai, uoliai bei nuoirdiai vykdyti. 2. Ilaikant kan. 230 1 nuostat, jie turi teis teising atlyginim, pritaikyt j gyvenimo slygoms, kad deramai, taip pat ir civilins teiss nuostat poiriu, galt patenkinti savo bei eimos poreikius; alia to jiems priklauso teis, utikrinanti socialin apsaug, socialin draudim bei sveikatos prieir. III SKYRIUS VENTIEJI TARNAI ARBA DVASININKAI I SKIRSNIS DVASININK FORMACIJA Kan. 232 Banyia turi sav ir iimtin pareig bei teis formuoti ventosioms tarnystms skiriamus asmenis. Kan. 233 1. Visa krikioni bendruomen turi pareig skatinti paaukimus, kad tinkamai bt patenkinti ventosios tarnysts poreikiai visoje Banyioje; i pareiga ypa lieia krikionikas eimas, aukltojus bei iskirtiniu bdu kunigus, pirmiausia, klebonus. Dieceziniai vyskupai, kuriems labiausiai reikia rpintis paaukim skatinimu, teiaikina jiems pavestajai tautai apie ventosios tarnysts svarb ir tarnautoj Banyioje btinum bei teadina ir tepalaiko kilusias paaukimams skatinti iniciatyvas, ypa tam tikslui steigtas draugijas. 2. Kunigai ir, vis pirmiausia, dieceziniai Vyskupai tesirpina, kad vyresnio amiaus vyrai, manantys, jog yra paaukti ventajai tarnystei, susilaukt imintingos

57

pagalbos odiu bei darbais ir bt tam tinkamai paruoti. Kan. 234 1. Kur jos egzistuoja, tebna paliekamos ir palaikomos maosios seminarijos ar kitos panaios staigos, kuriose, siekiant ugdyti paaukim, rpinamasi duoti ypating religin formavim kartu su humanistiniu ir moksliniu pasirengimu; taip pat, jei diecezinis Vyskupas laikyt tai reikalinga, tepasirpina steigti maj seminarij ar panai staig. 2. Nebent konkreiais atvejais slygos reikalaut kitko, jaunuoliai, norintys pasiekti kunigyst, turi gauti tok pat humanistin ir mokslin isilavinim, kuriuo tos vietos jaunuoliai rengiami auktosioms studijoms. Kan. 235 1. Jaunuoliai, norintys pasiekti kunigyst, gyja tinkam dvasin formacij bei mokomi savo pareig didiojoje seminarijoje per vis formavimo laik, arba, jei, diecezinio Vyskupo nuomone, to reikalauja slygos, bent keturis metus. 2. Asmenis, teistai gyvenanius u seminarijos rib, diecezinis Vyskupas paveda pamaldaus ir tinkamo kunigo globai, kad is rpintsi aukltini rpesting parengimu dvasiniam gyvenimui ir drausmei. Kan. 236 Kandidatai pastov diakonat, pagal Vyskup Konferencijos nuostatus, turi bti parengiami gyventi pagal evangelijos reikalavimus ir imokomi tinkamai eiti jiems pagal ventimus priklausanias pareigas: 1 jaunuoliai gyvena bent tris metus tam tikslui skirtuose namuose, nebent dl svarbi prieasi diecezinis Vyskupas nusprst kitaip; 2 pagyven vyrai, tiek neved, tiek ved, tris metus laikosi Vyskup Konferencijos nustatyto formavimo projekto.

58

Kan. 237 1. Jei manoma ir reikalinga, kiekvienoje diecezijoje turi bti didioji seminarija; to nesant, aukltiniai, besirengiantys ventajai tarnystei, patikimi kitai seminarijai arba steigiama tarpdiecezin seminarija. 2. Tarpdiecezin seminarija negali bti steigta be iankstinio Apatal Sosto pritarimo, tiek paties steigimo, tiek statuto atvilgiu; dl to kreipiasi Vyskup Konferencija, jei kalbama apie seminarij visai jos teritorijai, arba suinteresuoti Vyskupai. Kan. 238 1. Teistai steigtos seminarijos pagal pai teis turi juridinio asmens padt Banyioje. 2. Svarstant visus reikalus, seminarij atstovauja rektorius, nebent konkreiais klausimais kitaip bt nurodyta kompetentingos valdios. Kan. 239 1. Kiekvienoje seminarijoje turi bti jai vadovaujantis rektorius, esant reikalui, ir vicerektorius, ekonomas, o taip pat, jei aukltiniai studijuoja paioje seminarijoje, dstytojai, kurie moko vairi disciplin, rpindamiesi tarpusavyje suderinti dstymo plan. 2. Kiekvienoje seminarijoje turi bti bent vienas dvasios vadovas, paliekant aukltiniams laisv kreiptis ir kitus ioms pareigoms Vyskupo paskirtus kunigus. 3. Seminarijos statute turi bti numatyti bdai, kuriais kiti aukltojai, mokytojai, o taip pat ir aukltiniai bendradarbiauja su rektoriumi, ypa palaikant drausm. Kan. 240 1. alia ordinarini nuodmklausi reguliariai seminarij turi ateiti kiti nuodmklausiai, bei, ilaikant seminarijos drausm, aukltiniai visuomet privalo turti

59

galimyb kreiptis bet kur nuodmklaus tiek seminarijoje, tiek u jos rib. 2. Darant sprendimus, lieianius leidim aukltiniams priimti ventimus arba j atleidim i seminarijos, niekada neleidiama klausti dvasios tvo ar nuodmklausi nuomons. Kan. 241 1. Diecezinis Vyskupas didij seminarij tepriima vien tuos asmenis, kurie, atsivelgiant j mogiksias ir moralines, dvasines ir protines savybes, j fizin ir psichin sveikat bei ger vali, laikomi tinkamais visam laikui pasivsti ventajai tarnystei. 2. Prie priimant, kandidatai privalo pristatyti krikto ir sutvirtinimo liudijimus bei kitus dokumentus, numatytus kunigikojo formavimo Projekte. 3. Jei norima priimti aukltin, atleist i kitos seminarijos ar vienuolyno, pirmiausia turi bti pareikalauta atitinkamo vyresniojo liudijimo, ypa apie atleidimo arba pasitraukimo prieastis. Kan. 242 1. Kiekvienoje tautoje turi bti Vyskup Konferencijos pagal aukiausios Banyios valdios nustatytas normas ileistas ir ventojo Sosto patvirtintas kunigikojo formavimo Projektas, kuris, pasikeitus slygoms, i naujo patvirtinamas ventojo Sosto; jame nustatomi esminiai principai bei bendrosios normos, pritaikytos kiekvieno regiono ar provincijos poreikiams. 2. Projekto, minimo 1, norm turi bti laikomasi visose, tiek diecezinse, tiek tarpdiecezinse, seminarijose. Kan. 243 alia to, kiekviena seminarija turi savo regul, patvirtint diecezijos Vyskupo, arba, jei tai lieia

60

tarpdiecezin seminarij, suinteresuot Vyskup; ja kunigikojo formavimo Projekto normos pritaikomos konkreioms situacijoms ir aikiau apibriami ypa drausms klausimai, lieiantys kasdienin aukltini gyvenim ir visos seminarijos tvark. Kan. 244 Aukltini dvasinis formavimas bei mokslinis parengimas harmoningai derinami tarpusavyje ir sutvarkomi taip, kad j dka aukltiniai, kiekvienas pagal savo gabumus, persiimt Evangelijos dvasia ir gyt glaud ry su Kristumi, sujungt su deramu asmeniniu brandumu. Kan. 245 1. Dvasiniu formavimu aukltiniai turi bti parengti vaisingai ganytojinei tarnystei ir persiimti misijine dvasia, suvokdami, jog tarnysts atlikimas su gyvu tikjimu bei meile veda asmenin ventum; taip pat jie kartu tesimoko praktikuoti dorybes, svarbias moni tarpusavio sugyvenimui, taip, kad sugebt ilaikyti tinkam pusiausvyr tarp mogikj ir antgamtini vertybi. 2. Aukltiniai privalo bti formuojami taip, kad, kupini meils Kristaus Banyiai, ilaikyt tvirt nuolankios ir snikos meils ry su Petro pdiniu Romos Popieiumi, bt vieningi su savo Vyskupu, kaip itikimi bendradarbiai, bei bendradarbiaut su savo broliais; seminarijoje, laikydamiesi bendro gyvenimo bdo, jungiami draugysts ir bendr ideal su kitais, jie ruoiami brolikam bendravimui su diecezijos dvasininkais, kuri tarpe atliks Banyios tarnyst. Kan. 246 1. Eucharistijos ventimas turi bti viso seminarijos gyvenimo centru, taip, kad kasdien aukltiniai, dalyvaudami paties Kristaus meilje, ypa i io gausiausio altinio semtsi sielos tvirtybs apataliniam darbui ir savo pai dvasiniam gyvenimui.

61

2. Jie turi bti rengiami vsti valand liturgij, per kuri Dievo tarnai Banyios vardu J maldauja u visus jiems patiktus mones bei vis pasaul. 3. Turi bti skatinamas veniausiosios Mergels Marijos garbinimas, taip pat kalbant roani, minties malda bei kitoks pamaldumas, kurio dka aukltiniai gyt maldos dvasi ir sustiprint savj paaukim. 4. Aukltiniai pratinami danai priimti atgailos sakrament, be to, patariama kiekvienam turti laisvai pasirenkam savo dvasios vadov, kuriam su pasitikjimu galt atverti savo sin. 5. Aukltiniai kasmet atlieka dvasines pratybas. Kan. 247 1. Tinkamu aukljimu jie rengiami laikytis celibato ir imokti j vertinti, kaip ypating Dievo dovan. 2. Aukltiniai pakankamai supaindinami su ventj Banyios tarn pareigomis ir darbu, nenutylint joki kunigiko gyvenimo sunkum. Kan. 248 Suteikiamo mokslinio parengimo tikslas - aukltiniams drauge su atitinkama vietai ir laikui pritaikytu kultra suteikti plat ir tvirt isilavinim ventj moksl srityje taip, kad, jais pagrsdami bei puoseldami savj tikjim, sugebt tinkamai skelbti Evangelijos moksl savo laik monms, prisitaikant prie j sugebjim. Kan. 249 Kunigikojo formavimo Projekte numatoma, jog aukltiniai privalo ne vien tiktai puikiai mokti gimtj, bet taip pat gerai mokti lotyn kalb bei, atitinkamai, kitas usienio kalbas tiek, kiek ios yra btinos ar naudingos formavimui ar ganytojins tarnysts atlikimui.

62

Kan. 250 Seminarijoje nustatytos filosofins ir teologins studijos gali bti nepertraukiamos arba tstins, laikantis kunigikojo formavimo Projekto; jos turi apimti maiausiai eis pilnus metus, taip, kad filosofijos disciplinoms studijuoti bt paskirti pilni du metai, o teologijoms studijoms - atitinkamai pilni keturi metai. Kan. 251 Filosofinis parengimas, pagrstas pripaintu filosofiniu paveldu, atsivelgiant besitsianius i laik tyrinjimus, aukltiniams perteikiamas tokiu bdu, kad praturtint j mogikj formacij, paskatint aikiau mstyti ir tinkamiau parengt juos teologijos studijoms. Kan. 252 1. Teologinis parengimas, apviestas tikjimo, sekant Magisterijumu, idstomas taip, kad aukltiniai pilnai susipaint su dievikuoju Apreikimu pagrstu katalikikuoju mokymu, juo pagrst savo dvasin gyvenim, ir sugebt mokym, vykdydami savo pareigas, teisingai skelbti bei ginti. 2. Ypa rpestingai aukltiniai turi bti mokomi ventojo Rato, kad gyt bendr jo painim. 3. Turi bti skaitomos dogmins teologijos, visuomet pagrstos raytu Dievo odiu bei ventja Tradicija, paskaitos, kuri metu aukltiniai sigilint iganymo paslaptis, ypatingai sekant v. Tomo mokymu, taip pat moralins ir pastoracins teologijos, kanon teiss, liturgijos, Banyios istorijos bei kit pagalbini ar speciali disciplin paskaitos, laikantis kunigikosios formacijos Projekto nuostat. Kan. 253 1. Filosofini, teologini bei juridini disciplin dstytojais Vyskupas ar suinteresuoti Vyskupai skiria tik tuos asmenis, kurie, pasiymdami dorybmis, yra

63

pasiek daktaro ar licenciato laipsn viename i ventojo Sosto pripaint universitet ar fakultet. 2. Reikia pasirpinti, kad bt paskirti pavieniai ir skirtingi dstytojai ventojo Rato, dogmins teologijos, moralins teologijos, liturgijos, filosofijos, kanon teiss, Banyios istorijos bei kit disciplin, dstom pagal sav metod, mokymui. 3. Dstytoj, sunkiai nusikaltus, atliekant savo pareigas, atleidia 1 minta valdia. Kan. 254 1. Skirting disciplin dstytojai turi rpintis perteikti visos tikjimo doktrinos glaud vidin ry bei harmonij, kad aukltiniai jaustsi studijuoj vientis moksl; norint skmingiau tai pasiekti, seminarijoje turi bti asmuo, koordinuojantis vis studij planus. 2. Aukltiniai ugdomi taip, kad ir patys galt atlikti asmeninius tyrinjimus, laikydamiesi mokslinio metodo; todl turi bti pratyb, kuri metu, priirint dstytojams, jie savarankikai studijuot koki nors disciplin. Kan. 255 Nors visas aukltini formavimas seminarijoje turi ganytojin pobd, taiau jose turi bti pasirpinta ir grynai pastoraciniu parengimu, kurio metu aukltiniai sisavint principus ir metodus, kurie, atsivelgiant vietos ir laiko slygas, reikalingi, mokant, paveniant ir valdant Dievo taut. Kan. 256 1. Aukltiniai privalo bti rpestingai paruoti tam, kas ypatingu bdu priklauso ventajai tarnystei, ypa katechetinei bei homiletinei veiklai, dievikajam kultui ir ypa sakrament teikimui, dialogui su monmis, taip pat su nekatalikais ar netikiniaisiais, parapijos administravimui bei vis kit pareig atlikimui.

64

2. Aukltiniai privalo inoti visuotins Banyios poreikius, rpintis paaukim ugdymu, misij bei ekumeninmis, o taip pat ir kitomis ypa svarbiomis, tame tarpe ir socialinmis, problemomis. Kan. 257 1. Aukltini formavimas turi bti nukreiptas tam, kad jie rpintsi ne vien daline Banyia, kurios tarnybai yra inkardinuoti, bet taip pat ir visuotine Banyia bei bt visuomet pasireng patarnauti dalinms Banyioms, turinioms sunki problem. 2. Diecezijos Vyskupas turi rpintis, kad dvasininkai, norintys persikelti i savosios kitos vietovs dalin Banyi, bt tinkamai parengti atlikti ventj tarnyst, btent, imokt tos vietovs kalb, bt susipain su jos struktromis, socialinmis slygomis, paproiais ir gyvenimo bdu. Kan. 258 Kad aukltiniai taip pat ir praktikai imokt apatalauti, studij, o ypa atostog metu, visuomet vadovaujant patyrusiam kunigui, jie turi bti supaindinti su praktine ganytojine veikla ir usiimti reikalingomis pratybomis, kurias nustato Ordinaras, atsivelgdamas aukltini ami bei vietos slygas. Kan. 259 1. Diecezijos Vyskupas arba, jei kalbama apie tarpdiecezin seminarij, suinteresuoti Vyskupai sprendia svarbiausius seminarijos valdymo ir administravimo klausimus. 2. Diecezijos Vyskupas, arba, jei kalbama apie tarpdiecezin seminarij, suinteresuoti Vyskupai asmenikai turi danai aplankyti seminarij, stebti savo aukltini formavim bei jiems teikiam filosofin ir teologin parengim, be to, domtis j paaukimu,

65

asmeninmis savybmis bei daroma paanga, ypa kreipiant dmes teiktinus ventimus. Kan. 260 Vykdydami savo uduotis, visi privalo paklusti rektoriui, kuris yra atsakingas u kasdienin vadovavim seminarijai, laikydamasis kunigikojo formavimo Projekto ir seminarijos regulos. Kan. 261 1. Seminarijos rektorius bei jo valdioje esantys vyresnieji ir dstytojai, kiekvienas sau priklausanioje srityje, privalo rpintis, kad aukltiniai itikimai laikytsi kunigikojo formavimo Projekte ir seminarijos reguloje nustatyt norm. 2. Seminarijos rektorius ir studij moderatorius gerai tepasirpina, kad dstytojai tinkamai atlikt jiems patiktas uduotis pagal kunigikojo formavimo Projekto ir seminarijos regulos potvarkius. Kan. 262 Seminarija nepavaldi parapijos jurisdikcijai, todl vis, esani seminarijoje, atvilgiu klebono pareigas, iskyrus santuokos mediag ir ilaikant nepakeist kan. 985 nuostat, atlieka seminarijos rektorius ar jo galiotas asmuo. Kan. 263 Diecezijos vyskupas, arba, jei kalbama apie tarpdiecezin seminarij, suinteresuoti Vyskupai pagal tarpusavio susitarim privalo rpintis seminarijos steigimu ir remontu, aukltini ilaikymu, atlyginimu dstytojams bei kitais seminarijos poreikiais. Kan. 264 1. Siekiant pasirpinti seminarijos reikmmis, alia auk, apie kurias kalbama kan. 1266, Vyskupas gali udti diecezijoje privalom mokest. 2. Mokest seminarijos reikalams privalo mokti visi banytiniai juridiniai asmenys, taip pat ir privats,

66

turintys namus diecezijoje, nebent jie patys isilaikyt vien i auk arba turt student ar dstytoj kolegij, skirt bendram Banyios labui; toks mokestis turi liesti visus, bti pritaikytas mokanij galimybms ir apribotas seminarijos reikmmis. II SKIRSNIS DVASININK RAYMAS ARBA INKARDINACIJA Kan. 265 Kiekvienas dvasininkas privalo bti inkardinuotas kokioje nors dalinje Banyioje ar asmeninje prelatroje, arba turiniuose i gali pavsto gyvenimo institute arba draugijoje tokiu bdu, kad absoliuiai nebt nepriklausom ar klajojani dvasinink. Kan. 266 1. Asmuo tampa dvasininku diakonato ventimais ir yra inkardinuojamas dalinje Banyioje arba asmeninje prelatroje, tarnybai kurioje buvo paskirtas. 2. Asmuo davs aminuosius adus pavsto gyvenimo institute arba galutinai priimtas apatalinio gyvenimo dvasinink draugij, diakonato ventimais inkardinuojamas, kaip dvasininkas, tame institute arba draugijoje, nebent draugijos konstitucijos numatyt kitaip. 3. Pasaulietinio instituto narys diakonato ventimais inkardinuojamas toje dalinje Banyioje, tarnybai kurioje buvo paskirtas, nebent, leidus Apatal Sostui, bt inkardinuotas paiame institute. Kan. 267 1. Kad jau inkardinuotas dvasininkas bt galiojaniai inkardinuotas kitoje dalinje Banyioje, jis privalo gauti i diecezijos Vyskupo jo paties pasirayt ekskardinavimo rat; lygiai ir i dalins Banyios,

67

kurioje nori bti inkardinuotas, diecezijos Vyskupo privalo gauti jo paties pasirayt inkardinavimo rat. 2. Tokiu bdu suteiktas ekskardinavimas nesukelia teisini pasekmi, jei nebuvo suteiktas inkardinavimas kitoje dalinje Banyioje. Kan. 268 1. Dvasininkas, teistai persikls i savos dalins Banyios kit, pastarojoje, prajus penkeriems metams, inkardinuojamas pagal pai teis, jei tik ratu pareik tok nor tiek j primusios Banyios diecezijos Vyskupui, tiek savo diecezijos Vyskupui ir n vienas j keturi mnesi laikotarpyje po rato gavimo nepareik ess tam prieingas. 2. Aminai ir galutinai perjs pavsto gyvenimo institut ar apatalinio gyvenimo draugij dvasininkas pagal kan. 266, 2 norm inkardinuojamas tokiame institute ar draugijoje ir ekskardinuojamas i savo dalins Banyios. Kan. 269 Diecezijos Vyskupas inkardinuoja dvasinink tik tada, kai: 1 to reikalauja jo dalins Banyios poreikiai ar nauda, laikydamasis teiss nuostat, lieiani deram dvasinink ilaikym; 2 teistu dokumentu patvirtinamas sutikimas ekskardinuoti ir, be to, yra gautas i ekskardinavim suteikianio diecezijos Vyskupo dokumentas, esant reikalui, ir slaptas, apie minimo dvasininko gyvenim, proius bei isilavinim; 3 pats dvasininkas ratu diecezijos Vyskupui pareik nor tarnauti naujoje dalinje Banyioje, laikydamasis teiss norm. Kan. 270 Leistinai ekskardinuojama tik esant teistoms prieastims, kaip Banyios nauda arba paties

68

dvasininko gerov, bet negalima atsisakyti to suteikti be svarbios prieasties; dvasininkui, mananiam, kad toks sprendimas jo atvilgiu sukelia jam nuostoli, radus Vyskup, sutinkant j priimti, leidiama apsksti sprendim. Kan. 271 1. Nesant tikros btinybs savojoje dalinje Banyioje, diecezijos Vyskupas neturi drausti dvasininkams, apie kuriuos ino, kad jie yra tinkamai pasireng, vykti atlikti ventosios tarnysts vietoves, kur labai trksta dvasininkijos; taiau su tos vietovs, kur ie vyksta, diecezijos Vyskupu turi sudaryti ratik sutart, kurioje bt apibrtos mintj dvasinink teiss ir pareigos. 2. Diecezijos Vyskupas gali leisti savo dvasininkams persikelti kit dalin Banyi apibrtam laikui: toks leidimas gali bti atnaujinamas ne vien kart, taiau dvasininkai lieka inkardinuoti savo dalinje Banyioje, ir, j sugr, naudojasi visomis teismis taip, tarsi joje bt atlik ventj tarnyst. 3. Dvasininkas, teistai perjs kit dalin Banyi ir likdamas inkardinuotas savoje Banyioje, dl teistos prieasties gali bti savo diecezijos Vyskupo atauktas, svarbu tik, kad bt ilaikytos su kitu Vyskupu sudarytos sutarties slygos ir prigimtinis teisingumas; atitinkamai, tokiomis pat slygomis, kitos dalins Banyios diecezijos Vyskupas gali dl teistos prieasties nebeleisti dvasininkui ilgiau pasilikti savo teritorijoje. Kan. 272 Diecezijos administratorius negali ekskardinuoti ar inkardinuoti dvasinink bei leisti jiems persikelti kit dalin Banyi anksiau, kaip prajus metams po to, kaip vyskupo sostas liko neuimtas, ir tik pritarus konsultori kolegijai.

69

III SKIRSNIS DVASININK TEISS IR PAREIGOS Kan. 273 Dvasininkai ypatingai pareigojami rodyti pagarb ir klausyti Popieiaus bei savo Ordinaro. Kan. 274 1. Tik dvasininkai gali uimti pareigybes, kuri vykdymui reikalinga ventim galia arba banytin vykdomoji valdia. 2. Dvasininkai, neturintys teist klii, yra pareigojami priimti ir itikimai vykdyti jiems savo Ordinaro patiktas pareigas. Kan. 275 1. Dvasininkai, visi kartu darbuodamiesi vienam tikslui, btent Kristaus Kno statybai, yra siejami brolikumo ir meils ryi, skatinani bendradarbiauti tarpusavyje, laikantis dalins teiss nuostat. 2. Dvasininkai atpasta ir vadovauja pasiuntinybei, kuri, pagal savo specifines slygas, Banyioje ir pasaulyje atlieka pasaulieiai. Kan. 276 1. Asmeniniame gyvenime dvasininkai ypa pareigojami siekti ventumo, nes, iskirtiniu bdu naujai pavsti Dievui, yra Dievo tautai tarnaujantys Jo paslapi dalintojai. 2. Kad galt pasiekti tok tobulum, jie privalo: 1 vis pirmiausia, itikimai ir itvermingai vykdyti ganytojins tarnysts pareigas; 2 gaivinti savo dvasin gyvenim prie ventojo Rato ir Eucharistijos stalo; be to, kunigai kuo nuoirdiausiai raginami kasdien aukoti eucharistin Auk, o diakonai joje kasdien dalyvauti;

70

3 kunigai ir kunigysts siekiantys diakonai kasdien pareigojami atlikti valand liturgij pagal aprobuotas liturgines knygas; pastovs diakonai j atlieka Vyskup Konferencijos nustatytu bdu; 4 taip pat yra pareigojami dalyvauti dvasinse pratybose pagal dalins teiss nuostatus; 5 raginami reguliariai susitelkti mstymo maldai, danai priimti atgailos sakrament, puoselti ypating pamaldum Mergelei Dievo Motinai bei naudotis kitomis bendromis bei iskirtinmis asmeninio paventinimo priemonmis. Kan. 277 1. Dvasininkai pareigojami visikam ir aminam susilaikymui dl dangaus karalysts, todl yra saistomi celibato, kuris yra ypatinga Dievo dovana, ir kurio dka ventieji tarnautojai gali lengviau pasivsti Kristui nepadalinta irdimi bei turi galimyb laisviau atsiduoti Dievo ir moni tarnybai. 2. Dvasininkai privalo laikytis reikiamo atsargumo santykiuose su asmenimis, pernelyg didelis suartjimas su kuriais gali kelti pavoj susilaikymo pareigai arba suadinti tikinij pasipiktinim. 3. Diecezijos Vyskupas nustato iuo atvilgiu tikslesnes normas bei atskirais atvejais sprendia, kaip buvo laikomasi ios pareigos. Kan. 278 1. Pasauliniai kunigai turi teis jungtis su kitais draugijas, siekianias su dvasininko padtimi suderint tiksl. 2. Pasauliniai kunigai ypating dmes turi kreipti susivienijimus, kurie, turdami kompetentingos valdios patvirtint statut, naudodamiesi gyvenimui pritaikytomis ir atitinkamai ibandytomis priemonmis bei brolika pagalba, skatina ventumui, atliekant

71

tarnyst ir pagelbsti dvasinink tarpusavio vienybei bei j vienybei su savo Vyskupu. 3. Dvasininkai negali steigti ar sijungti susivienijimus, kuri tikslas ar veikla nesuderinami su dvasininko padtimi ir bdingomis pareigomis arba gali trukdyti uoliai atlikti jiems kompetentingos banytins valdios patikt uduot. Kan. 279 1. Dvasininkai turi tsti studijas ir gav kunigysts ventimus, laikydamiesi ventuoju Ratu pagrsto pastovaus mokymo, perduoto i praeities ir visuotinai priimto Banyios bei ypatingu bdu apibrto Susirinkim ir Romos Popiei dokumentuose, vengdami tui naujovi ir klaiding mokym. 2. Pagal dalins teiss nuostatus kunigai turi lankyti ganytojinio pobdio paskaitas, kurios privalo bti numatytos po kunigysts ventim, bei, laikantis teiss nustatyt termin, dalyvauti kitose paskaitose, teologiniuose suvaiavimuose ar konferencijose, kur jiems suteikiama proga pagilinti ventuosius mokslus ar patobulinti ganytojinius metodus. 3. Jie turi siekti didesnio isilavinimo kituose, ypa tiesiogiai besisiejaniuose su ventaisiais, moksluose, ypatingai atsivelgdami tai, kiek tai gali bti naudinga, vykdant ganytojin tarnyst. Kan. 280 Dvasininkams ypatingai patariama laikytis bendro gyvenimo paproi; ten, kur tokie paproiai yra, kiek manoma, juos reikia palaikyti. Kan. 281 1. Dvasininkams u banytins tarnysts atlikim priklauso j situacijai pritaikytas atlyginimas, atsivelgiant tiek pareigybs pobd, tiek vietos bei laiko slygas: jo turi pakakti tiek patenkinti asmeninio

72

gyvenimo poreikius, patarnaujantiems.

tiek

teisingai

atsilyginti

2. Taip pat turi bti numatytas bdas jiems pasinaudoti socialine apsauga, kurios dka bt manoma jiems tinkamai pagelbti ligos, invalidumo ar senatvs atvejais. 3. Ved diakonai, visikai pasivent banytinei tarnystei, gauna atlyginim, kurio turi pakakti j pai ir eimos ilaikymui; tie gi, kurie gauna atlyginim u atliekam ar anksiau atlikt pasaulietin darb, savo ir eimos poreikius tenkina i i pajam. Kan. 282 1. Dvasinink gyvenimo bdas turi bti paprastas, susilaikant nuo visko, vedanio tutyb. 2. Itekliai, gauti u banytins pareigybs vykdym, lik po to, kai pats dvasininkas pasirpino savo tinkamu ilaikymu bei vis jo padiai priklausani pareig atlikimu, jo paties skiriami Banyios naudai arba gailestingumo darbams. Kan. 283 1. Dvasininkai, kad ir nepriskirti konkreiai staigai, neturdami bent jau numanomo savo Ordinaro leidimo, neturi ivykti i savo diecezijos ilgesniam laikui, apibrtam dalins teiss. 2. Dvasininkai kasmet turi teis pasinaudoti atitinkamomis ir pakankamomis atostogomis, kuri laikas nustatomas visuotinje ar dalinje teisje. Kan. 284 Dvasininkai turi vilkti tinkamais banytiniais rbais, laikydamiesi Vyskup Konferencijos ileist norm bei teist vietini paproi.

73

Kan. 285 1. Dvasininkai privalo susilaikyti nuo visko, netinkanio j luomui, pagal dalins teiss nuostatus. 2. Jie turi vengti to, kas, nors ir nebt nepadoru, yra svetima dvasininko padiai. 3. Dvasininkams draudiama uimti vieas pareigas, susijusias su dalyvavimu civiliniame valdyme. 4. Be savo Ordinaro leidimo dvasininkai negali usiimti pasaulieiams priklausanio turto administravimu arba vykdyti pasaulietines pareigas, susijusias su pareiga duoti ataskait; jiems draudiama laiduoti u k nors, net ir savo turtu, prie tai nepasitarus su savo Ordinaru; taip pat jie neturi pasirainti vekseli, tai yra, sipareigojim beslygikai sumokti skol. Kan. 286 Dvasininkams draudiama usiiminti, asmenikai ar per kitus, dalykine arba komercine veikla tiek savo, tiek kit asmen naudai, nebent tai leist kompetentinga banytin valdia. Kan. 287 1. Dvasininkai visuomet, kiek galdami, privalo prisidti, palaikant moni tarpe teisingumu pagrst taik ir santarv. 2. Dvasininkams neleidiama aktyviai dalyvauti politini partij veikloje ir vadovauti profsjung susivienijimams, nebent, kompetentingos banytins valdios sprendimu, tai bt reikalinga Banyios teisi gynimui ar bendros gerovs tvirtinimui. Kan. 288 Pastovi diakon nesaisto kanon 284, 285, 3 ir 4, 286, 287, 2 nuostatai, nebent kitaip bt nustatyta dalinje teisje.

74

Kan. 289 1. Kadangi karin tarnyba nesuderinama su dvasininko padtimi, dvasininkai ir kandidatai ventimams gauti be savo Ordinaro leidimo negali atlikti savanorikos karins tarnybos. 2. Dvasininkams taikomos iimtys nevykdyti civilini pareigojim ir vie darb, netinkani dvasininko padiai, kiek tai leidia j naudai ileisti statymai, susitarimai ar paproiai, nebent konkreiais atvejais kitaip nusprst vietos Ordinaras. IV SKIRSNIS DVASININKO STATUSO NETEKIMAS Kan. 290 Vien kart galiojaniai gauti ventimai niekuomet netampa niekinais. Dvasininkas, taiau, netenka dvasininko statuso: 1 teismo sprendimu ar administraciniu dekretu, kuriuo skelbiama apie ventim negaliojim; 2 teistai udta atleidimo bausme; 3 Apatal Sosto reskriptu; tok reskript Apatal Sostas teikia tik diakonams dl svarbi prieasi, o kunigams dl ypatingai svarbi prieasi. Kan. 291 Iskyrus kan. 290, n. 1 nurodytus atvejus, dvasininko statuso netekimas neatleidia nuo celibato pareigos; toki dispens gali suteikti tik Romos Popieius. Kan. 292 Dvasininkas, pagal teiss normas prarads dvasininko status, kartu praranda visas dvasininkams taikomas teises ir nra saistomas joki dvasinink luomo pareig, iskyrus kan. 291 nuostat; jam draudiama naudotis ventim galiomis, iskyrus kan. 976 potvark, tuo paiu jis netenka vis pareigybi, vis pareigojim ir bet kokios deleguotos galios.

75

Kan. 293 Dvasininkas, prarads dvasininko status, gali bti i naujo raytas dvasinink skaii tik Apatal Sosto reskriptu. IV SKYRIUS ASMENINS PRELATROS Kan. 294 Siekiant tolygiau paskirstyti kunigus arba atlikti ypatingus ganytojinius ar misijinius darbus tam tikrose vietovse arba tam tikr socialini kategorij tarpe, ventasis Sostas, pasitars su suinteresuotomis Vyskup Konferencijomis, gali steigti asmenines prelatras, susidedanias i pasaulietinei dvasininkijai priklausani kunig bei dijakon. Kan. 295 1. Asmenin prelatra tvarkoma pagal Apatal Sosto parengt statut, jai, kaip savas Ordinaras, vadovauja Prelatas, kuris turi teis steigti tautin ar tarptautin seminarij, inkardinuoti aukltinius ir jiems leisti priimti ventimus, paskiriant tarnystei prelatroje. 2. Prelatas privalo pasirpinti tiek paskirtj iai tarnystei dvasiniu formavimu, tiek j padoriu ilaikymu. Kan. 296 Su prelatra sudar sutartis pasaulieiai gali prisidti prie apatalini asmenins prelatros darb; toks bendradarbiavimas ir pagrindins su tuo susijusios pareigos bei teiss tiksliai nustatomos statute. Kan. 297 Taip pat statutas apibria asmenins prelatros santykius su vietos Ordinarais, kuri dalinse Banyiose prelatra atlieka arba, pirmiau sutikus diecezijos Vyskupui, ketina atlikti savo ganytojin ar misijin darb. V SKYRIUS

76

TIKINIJ ASOCIACIJOS I SKIRSNIS BENDROSIOS NORMOS Kan. 298 1. Banyioje egzistuoja susivienijimai, skirtingi nuo pavstojo gyvenimo institut bei apatalikojo gyvenimo draugij, kuriuose tikintieji, tiek dvasininkai, tiek pasaulieiai, tiek dvasininkai ir pasaulieiai kartu, bendromis pastangomis siekia tobulesnio gyvenimo, rpinasi vieu kultu arba krikionikuoju mokymu, arba usiima kitais apatalavimo darbais, kaip evangelizavimo iniciatyvos, gailestingumo ir meils darbai, laikinosios tvarkos gaivinimas krikionikja dvasia. 2. Pirmiausia tikintieji sijungia jau steigtus ir kompetentingos banytins valdios pagirtus bei rekomenduotus susivienijimus. Kan. 299 1. Tikintieji turi teis privataus tarpusavio susitarimo keliu kurti susivienijimus, kuriais siekiama kan. 298 1 numatyt tiksl, ilaikant kan. 301 1 nuostat. 2. Tokie susivienijimai, netgi jei bt pagirti ir rekomenduoti banytins valdios, vadinami privaiais susivienijimais. 3. Banyia nepripasta jokio privataus tikinij susivienijimo, jei prie tai kompetentinga valdia neityr jo statuto. Kan. 300 "Katalikiku" gali vadintis tik susivienijimas, gavs kompetentingos banytins valdios sutikim pagal kan. 312 norm.

77

Kan. 301 1. Tik kompetentinga banytin valdia gali steigti tikinij susivienijimus, siekianius Banyios vardu dstyti krikionikj mokym arba puoselti viej kult, arba siekianius kit tiksl, kurie pagal savo prigimt yra rezervuoti banytinei valdiai. 2. Manydama tai esant reikalinga, kompetentinga banytin valdia gali steigti tikinij susivienijimus, tiesiogiai ar netiesiogiai siekianius kit dvasini tiksl, kuriais nebuvo tinkamai pasirpinta privaia iniciatyva. 3. Kompetentingos banytins valdios steigti tikinij susivienijimai vadinami vieais. Kan. 302 Tikinij susivienijimai vadinami dvasinink susivienijimais, jei jiems vadovauja dvasininkai, juose naudojamasi ventim galiomis ir jie, kaip tokie, yra pripainti kompetentingos valdios. Kan. 303 Susivienijimai, kuri nariai gyvena apatalin gyvenim ir siekia krikionikojo tobulumo, pasaulietikame gyvenime dalyvaudami vienuoliko instituto charizmoje bei vadovaujami to instituto vyresnij, vadinami treiasiais ordinais ar kitu tinkamu vardu. Kan. 304 1. Visi, tiek viei, tiek privats, tikinij susivienijimai, neirint, kokiu titulu ar vardu vadintsi, privalo turti savo statut, kuriame nurodomas susivienijimo tikslas arba socialin prieastis, bstin, valdymas ir dalyvavimo susivienijime slygos, statute nurodomas ir veiklos pobdis, atsivelgiant galim naud pagal laiko ir vietos slygas. 2. Susivienijimai pasirenka pavadinim ar vard, pritaikyt laiko ir vietos paproiams, ir parinkt, vis pirma atsivelgiant siekiamus tikslus.

78

Kan. 305 1. Visus tikinij susivienijimus priiri kompetentinga banytin valdia, kuri taip pat privalo rpintis, kad susivienijimuose bt ilaikytas tikjimo ir paproi grynumas, bei budti, kad nebt skatinama piktnaudoti banytin drausm; i valdia turi teis ir pareiga lankyti tokius susivienijimus pagal teiss ir statut normas; susivienijimai paklsta ir mintos valdios vadovaujantiems asmenims pagal toliau sekani kanon nuostatus. 2. ventasis Sostas priiri bet kokius tikinij susivienijimus; vietos Ordinaras priiri diecezinius ir kitus joje veikianius susivienijimus. Kan. 306 Kad asmuo galt naudotis susivienijimo teismis ir privilegijomis, atlaidais bei kitomis jam suteiktomis dvasinmis malonmis, btina ir pakanka, kad bt susivienijim galiojaniai priimtas ir teistai i jo neatleistas pagal teiss nuostatus ir paties susivienijimo statut. Kan. 307 1. Nariai priimami pagal teiss norm bei kiekvieno susivienijimo statut. 2. Tas pats asmuo gali priklausyti keliems susivienijimams. 3. Religini institut nariai gali prisijungti prie susivienijim pagal savo teiss normas ir su savo Vyresniojo pritarimu. Kan. 308 N vienas, teistai stojs susivienijim, neturi bti i jo atleistas, nebent, esant teisingai prieasiai, pagal teiss ir statuto norm. Kan. 309 Teistai steigti susivienijimai pagal teiss ir statut normas turi gali ileisti ypatingas normas, lieianias

79

pat susivienijim, aukti suvaiavimus, paskirti moderatorius, pareignus, pagalbininkus ir turto administratorius. Kan. 310 Privatus susivienijimas, neturintis juridinio asmens padties, kaip toks, negali bti pareig ir teisi subjektu; taiau j susijung tikintieji gali drauge usitraukti pareigas, sigyti ir naudotis teismis bei turtu, kaip bendrasavininkai ir bendravardininkai; iomis teismis ir pareigomis jie gali naudotis taip pat per galiotin ar tarpinink. Kan. 311 Pavstojo gyvenimo instituto nariai, vadovaujantys ar padedantys kokiu nors bdu prie j insitutto prisijungusiems susivienijimams turi rpintis, kad tokie susivienijimai prisidt prie jau egzistuojanios diecezijoje apatalins veiklos, ypa, vadovaujant vietos Ordinarui, veikdami kartu su apatalavimo tiksl siekianiais diecezijos susivienijimais . II SKIRSNIS VIEI TIKINIJ SUSIVIENIJIMAI Kan. 312 1. steigti vieus susivienijimus yra kompetentinga i valdia: 1 ventasis Sostas visuotiniams ir tarptautiniams susivienijimams; Konferencija tautiniams 2 Vyskup susivienijimams savo teritorijoje, tai yra, tiems, kurie paiu steigimu skirti veikti visoje nacionalinje teritorijoje; 3 diecezijos Vyskupas, bet ne diecezijos Administratorius, savo teritorijos ribose dieceziniams susivienijimams, iskyrus susivienijimus, kuri atvilgiu steigimo teis apataline privilegija yra rezervuota kitiems.

80

2. Kad susivienijimas ar viena jo sekcij bt galiojaniai steigta, net jei tai atliekama, remiantis apataline privilegija, reikalingas ratu duotas diecezijos Vyskupo sutikimas; taiau diecezijos Vyskupo sutikimas steigti vienuoliko insituto namus galioja ir to instituto savo susivienijimo steigimui tuose paiuose namuose ar jam priskirtoje banyioje. Kan. 313 Vieas susivienijimas, lygiai kaip ir vie susivienijim konfederacija, tuo paiu kompetentingos banytins valdios, pagal kan. 312 norm, ileistu steigiamuoju dekretu tampa juridiniu asmeniu ir gauna, kiek tai yra reikalinga, pasiuntinyb veikti Banyios vardu, siekiant paties susivienijimo silom tiksl. Kan. 314 Kiekvieno vieo susivienijimo statutai, j perirjimas ir pakeitimai btinai patvirtinami banytins valdios, turinios kompetencij steigti susivienijim pagal kan. 312, 1 norm. Kan. 315 Viei susivienijimai gali laisvai imtis iniciatyv, besiderinani su j pobdiu, ir jiems vadovaujama pagal statut normas, taiau paklstant banytins valdios, apie kuri kalbama kan. 312, 1, vadovavimui. Kan. 316 1. vieus susivienijimus negali bti galiojaniai priimti asmenys, vieai atsiadj katalik tikjimo, nutol nuo banytinio bendravimo ar usitrauk paskirt arba paskelbt ekskomunik. 2. Visi, teistai prie susivienijimo prisijung asmenys, vliau atsidr 1 nusakytoje situacijoje, atleidiami i susivienijimo, laikantis statut, taiau isaugant j teis apeliuoti banytin valdi, apie kuri kalbama kan. 312 1.

81

Kan. 317 1. Jei kitaip nenumatyta statutuose, kan. 312, 1 minima banytin valdia tvirtina vieo susivienijimo irinkt jo moderatori, veda pareigas pristatyt kandidat arba j paskiria pagal sav teis; ta pati banytin valdia skiria kapelion arba banytin asistent, jei yra reikalas, pirmiau iklausius vyriausi susivienijimo pareign nuomons. 2. Normos, nustatytos 1, galioja taip pat ir pagal apatalin privilegij vienuolik insitut nari ne savo banyiose ar ne savo bstinse steigtiems vieiems susivienijimams; gi vienuolik insititut nari savo banyioje ar savo bstinje steigtiems susivienijimams moderatori ar kapelion skiria arba tvirtina, pagal statut normas, instituto vyresnysis. 3. Ne dvasinink susivienijimuose moderatoriaus pareigas gali eiti pasaulieiai; kapelionas ar banytinis asistentas ioms pareigoms neturi bti skiriami, nebent kitaip bt numatyta statutuose. 4. Vie tikinij susivienijim, tiesiogiai atliekani apatalavimo darbus, moderatoriais negali bti politini partij vadovai. Kan. 318 1. Esant ypatingoms aplinkybms ir jei to reikalauja svarbios prieastys, kan. 312 1 minima banytin valdia gali paskirti komisar, kuris jos vardu laikinai vadovaut susivienijimui. 2. Vieo susivienijimo moderatori, esant teisingai prieasiai, gali paalinti tas, kas j paskyr ar patvirtino, taiau pirma iklausius, pagal statut norm, arba paties moderatoriaus, arba auktesnij susivienijimo pareign; kapelion, pagal kann. 192 195 norm, gali paalinti j paskyrs asmuo.

82

Kan. 319 1. Teistai steigtas vieas susivienijimas, jei nra nustatyta kitaip, pagal statut norm administruoja turim turt, vadovaujant kan 312 1 nurodytai banytinei valdiai, kuriai kasmet turi duoti administravimo ataskait. 2. alia to mintai valdiai turi bti pristatyta teisinga ataskaita apie surinkt auk ir imald paskirstym. Kan. 320 1. ventojo Sosto steigtus susivienijimus gali panaikinti tik pats ventasis Sostas. 2. Esant svarbioms prieastims, Vyskup Konferencija gali panaikinti jos paios steigtus susivienijimus; diecezijos Vyskupas gali panaikinti savo paties steigtus bei, pagal apatalin indult ir pritariant diecezijos Vyskupui, vienuolik institut nari steigtus susivienijimus. 3. Kompetentinga valdia negali panaikinti vieo susivienijimo, prie tai neiklausius susivienijimo moderatoriaus ir kit auktesnij susivienijimo pareign. III SKIRSNIS PRIVATS TIKINIJ SUSIVIENIJIMAI Kan. 321 Privatiems susivienijimams pagal statut potvarkius vadovauja ir pirmininkauja tikintieji. Kan. 322 1. Privatus tikinij susivienijimas gali tapti juridiniu asmeniu formalaus kan. 312 1 minimos kompetentingos banytins valdios ileisto dekreto dka. 2. Joks privatus tikinij susivienijimas negali gyti juridinio asmens padties, jei jos statuto nepatvirtino

83

kan. 312 1 minima banytin valdia, taiau vien statuto patvirtinimas nekeiia privataus susivienijimo pobdio. Kan. 323 1. Nors privats tikinij susivienijimai turi autonomij pagal kan. 321 norm, juos, pagal kan. 305 norm, priiri banytin valdia bei jos vadovai. 2. Banytin valdia privalo, atsivelgdama privai susivienijim autonomij, budti ir rpintis, kad bt ivengta jg susiskaldymo bei j apatalavim kreipti bendros gerovs labui. Kan. 324 1. Privatus tikinij susivienijimas laisvai paskiria moderatori ir pareignus pagal statuto norm. 2. Privatus tikinij susivienijimas, jei to nori, gali laisvai pasirinkti dvasin patarj i diecezijoje teistai atliekani tarnyst kunig tarpo; taiau pasirinkt asmen turi patvirtinti vietos Ordinaras. Kan. 325 1. Privatus tikinij susivienijimas laisvai, pagal statuto potvarkius, administruoja turim turt, taiau kompetentinga banytin valdia turi budti, kad turtai bt naudojami susivienijimo numatytiems tikslams. 2. Privatus susivienijimas paklsta taip pat ir vietos Ordinaro valdiai, kiek tai lieia pamaldiems tikslams dovanot ar palikt turt adminstravim ir paskirstym. Kan. 326 1. Privatus tikinij susivienijimas inyksta pagal statuto norm; j taip pat gali panaikinti kompetentinga valdia, jei susivienijimo veikla sudaro didel nuostol banytinei doktrinai ar drausmei arba kelia tikinij pasipiktinim.

84

2. Inykusio susivienijimo turtas turi bti paskirstytas pagal statuto norm, isaugant nepaliestas gytsias teises ir aukotoj vali. IV SKIRSNIS SPECIALIOS NORMOS PASAULIEI SUSIVIENIJIMAMS Kan. 327 Tikintieji pasaulieiai teatkreipia iskirtin dmes dvasiniais tikslais steigtus susivienijimus, apie kuriuos kalbama kan. 298, ypa tuos, kurie silo krikionikja dvasia gaivinti laikinj tikrov, tokiu bdu intensyviai pagelbdami sukurti glaudesn tikjimo ir gyvenimo ry. Kan. 328 Pasauliei susivienijim, taip pat ir t, kurie buvo kurti, naudojantis apataline privilegija, vadovai privalo rpintis, kad j susivienijimai, kur tai yra reikalinga, bendradarbiaut su kitais tikinij susivienijimais, bei noriai palaikyti vairius krikionikus darbus, ypa jau atliekamus toje paioje teritorijoje. Kan. 329 Pasauliei susivienijim moderatoriai privalo pasirpinti tinkamu susivienijimo nari parengimu specifiniams pasaulietiko apatalavimo darbams. II DALIS HIERARCHIN BANYIOS STRUKTRA I SEKCIJA AUKIAUSIA BANYIOS VALDIA I SKIRSNIS ROMOS POPIEIUS IR VYSKUP KOLEGIJA Kan. 330 Kaip Viepaties valia ventasis Petras ir kiti Apatalai sudaro vien Kolegij, analogikai Romos Popieius,

85

Petro pdinis, ir Vyskupai, Apatal pdiniai, yra sujungti tarpusavyje. 1 straipsnis Romos Popieius Kan. 331 Romos Banyios Vyskupas, kurio asmenyje ilieka Viepaties vienam Petrui, pirmajam tarp Apatal, suteikta pareigyb, ir kuri turi bti perduota jo pdiniams, yra Vyskup Kolegijos galva, Kristaus Vikaras ir visuotins Banyios ioje emje Ganytojas; todl jis, ios pareigybs dka, turi ordinarin aukiausi, piln, betarpik ir visuotin valdi Banyioje, kuria visuomet gali laisvai naudotis. Kan. 332 1. Romos Popieius gyja piln ir aukiausi valdi Banyiai teistu ir jo paties priimtu irinkimu kartu su vyskupika konsekracija. Atitinkamai, kai irinktasis popieiumi jau yra paymtas vyskupiku charakteriu, i valdi jis gyja primimo momentu. Jei irinktasis neturt vyskupiko charakterio, nedelsiant turi bti paventintas Vyskupu. 2. Jei kartais Romos Popieius atsisakyt savo pareig, tokio sprendimo galiojimui reikia, kad atsisakymas bt padarytas laisvai ir tinkamai pareiktas, ir nra reikalinga, kad kas j priimt. Kan. 333 1. Romos Popieius savo pareig dka turi valdi ne vien visuotinje Banyioje, taiau gyja taip pat ir ordinarins valdios pirmenyb visose dalinse Banyiose bei j junginiuose; drauge ios pirmenybs dka sustiprinama bei utikrinama sava, ordinarin ir betarpika valdia, kuri turi Vyskupai j rpesiui patiktose dalinse Banyiose.

86

2. Romos Popieius vykdydamas aukiausio Banyios Ganytojo pareigas, visuomet yra sujungtas bendrysts ryiu su kitais Vyskupais bei su visa Banyia; taiau jis turi teis, atsivelgdamas Banyios poreikius, nustatyti, kokiu bdu, asmenikai ar kolegialiai, vykdys ias pareigas. 3. Prie Romos Popieiaus sprendim ar dekret neapeliuojama ir nesikreipiama. Kan. 334 Romos Popieiui vykdant savo pareigas, jam padeda Vyskupai, kurie gali su juo bendradarbiauti vairiais bdais, vienas kuri yra Vyskup sinodas. Be to, jam padeda Tvai Kardinolai ir kiti asmenys bei institucijos, pagal laikmeio poreikius; visi ie asmenys ir institucijos jo vardu ir jo valdia vykdo jiems patikt uduot vis Banyi labui pagal teiss nustatytas normas. Kan. 335 Kai Romos Vyskupo sostas yra neuimtas ar Popieiui visikai sutrukdyta veikti, visuotins Banyios valdyme nieko negalima keisti: naudojamasi specialiais statymais, ileistais ioms aplinkybms. 2 straipsnis Vyskup Kolegija Kan. 336 Vyskup Kolegija, kurios galva yra Popieius, o nariai Vyskupai, ir kurioje sakramentins konsekracijos bei hierarchinio bendravimo su galva bei kitais Kolegijos nariais dka nuolat ilieka apatalinis knas, tik kartu su savo galva ir niekada be jos yra aukiausios ir pilnos valdios visuotinje Banyioje subjektu. Kan. 337 1. Vyskup Kolegija ikilmingu bdu savo valdi visuotinei Banyiai realizuoja Visuotiniame Susirinkime.

87

2. Ta pati valdia realizuojama taip pat vieningu visame pasaulyje pasklidusi Vyskup veikimu, jei jis, kaip toks, yra inicijuojamas ar laisvai priimamas Romos Popieiaus, taip atliekant tikr kolegin veiksm. 3. Romos Popieius, atsivelgdamas Banyios poreikius, parenka ir paremia bdus, kuriais naudodamasi Vyskup Kolegija gali atlikti savo pareigas visuotinje Banyioje. Kan. 338 1. Tik Romos Popieius gali suaukti Visuotin Susirinkim, asmenikai ar per kitus jam vadovaudamas, taip pat perkelti Susirinkim kitur, sustabdyti jo darbus arba paleisti bei patvirtinti jo nutarimus. 2. Romos Popieius nustato Susirinkime svarstytinus klausimus bei jame ulaikytin tvark; Susirinkimo Tvai prie Romos Popieiaus pasilyt klausim gali prijungti kitus, kuriuos turi aprobuoti pats Romos Popieius. Kan. 339 1. Visi ir vien tik Vyskupai, sudarantys Vyskup Kolegij, turi teis ir pareig dalyvauti Visuotiniame Susirinkime sprendiamojo balso teise. 2. Aukiausia Banyios valdia taip pat gali pakviesti Visuotin Susirinkim ir kai kuriuos kitus asmenis, neturinius vyskupiko charakterio, nustatydama j viet Susirinkimo darbe. Kan. 340 Jei Apatal Sostas tapt neuimtas, vykstant Susirinkimui, jo darbai nutraukiami pagal pai teis, kol naujas Popieius lieps tsti Susirinkim arba j paleis.

88

Kan. 341 1. Saisto vien tie Visuotinio Susirinkimo nutarimai, kuriuos, drauge su Susirinkimo Tvais, Romos Popieius aprobavo, patvirtino ir liep paskelbti. 2. Kad saistyt kiti Vyskup Kolegijos, veikianios tikrai kolegijiniu, taiau skirtingu Romos Popieiaus pasilytu arba laisvai priimtu bdu, ileisti dekretai, reikia laikytis tos paios patvirtinimo ir paskelbimo tvarkos. II SKIRSNIS VYSKUP SINODAS Kan. 342 Vyskup sinodas yra Vyskup suvaiavimas, kai jie, pagal varius kriterijus atrinkti i skirting pasaulio vietovi, susirenka pareikti glaudi vienyb su Romos Popieiumi bei savo pai tarpe ir savo patarimais padti Romos Popieiui saugoti ir puoselti tikjim bei paproius, ilaikyti bei stiprinti banytin drausm, o taip pat aptarti Banyios veikl pasaulyje lieianias problemas. Kan. 343 Vyskup sinodas svarsto pasilytus klausimus ir pareikia nuomon, taiau j nesprendia ir neleidia juos lieiani dekret, nebent konkreiais atvejais Romos Popieius, kuris iuo atveju tvirtina sinodo nutarimus, jam bt suteiks gali daryti sprendimus. Kan. 344 Vyskup sinodas tiesiogiai paklsta Romos Popieiaus valdiai, kuriam priklauso: 1 kiekvien kart, kai tai laiko reikalinga, suaukti sinod ir paskirti viet suvaiavimui; 2 patvirtinti sinodo nari, kurie, pagal dalin teis, privalo bti irinkti, rinkimus, ir paskirti ar numatyti kitus jo narius; 3 prie pradedant sinod, pagal dalin teis nustatyti atitinkamu laiku svarstytinus klausimus;

89

4 nustatyti darb eil; 5 asmenikai ar per kitus vadovauti sinodui; 6 baigti, perkelti kitur, pertraukti sinodo darbus ir j paleisti. Kan. 345 Vyskup sinodas gali rinktis generalin, ordinarin ar ekstraordinarin sesij, kurioje svarstomi tiesiogiai visuotins Banyios gerov lieiantys klausimai, arba rinktis speciali sesij, kurioje svarstomi vien ar daugiau konkrei vietovi lieiantys reikalai. Kan. 346 1. Vyskup sinodas, susirinks generalin ordinarin sesij, susideda i nari, dauguma kuri yra Vyskupai, irinkti kiekvienai sesijai Vyskup Konferencij dalins sinodo teiss nustatytu bdu; kiti pakvieiami pagal mintj teis, dar kitus tiesiogiai skiria Romos Popieius; prie j prisijungia kai kurie dvasinink vienuolini institut nariai, irinkti pagal jau mintos dalins teiss norm. 2. Vyskup sinodas, susirinks generalin ekstraordinarin sesij svarstyti klausim, reikalaujani skubaus sprendimo, susideda i nari, kuri dauguma yra Vyskupai, pakviesti pagal dalin sinodo teis dl uimamos pareigybs; kitus tiesiogiai skiria Romos Popieius; prie j prisijungia kai kurie dvasinink vienuolini institut nariai, irinkti pagal jau mintos dalins teiss norm. 3. Vyskup sinodas, susirinks specialij sesij, vis pirma susideda i nari, parinkt vietovse, dl kuri sinodas buvo suauktas, laikantis dalins teiss, pagal kuri tvarkomas sinodas. Kan. 347 1. Romos Popieiui udarius Vyskup sinodo sesij, inyksta visi joje Vyskupams ir kitiems nariams duoti pareigojimai.

90

2. Jei Apatal Sostas tapt neuimtas, suaukus sinod ar vykstant jo darbams, pagal pai teis sustabdoma sinodo sesija bei joje nariams skirti pareigojimai, kol naujas Popieius nenusprs paleisti arba tsti sesij. Kan. 348 1. Vyskup sinodas turi nuolatin generalin sekretoriat, vadovaujam Romos Popieiaus paskirto generalinio Sekretoriaus, kuriam padeda sekretoriato taryba, susidedanti i Vyskup, dal kuri pagal dalins teiss normas renka pats Vyskup sinodas, o kitus skiria Romos Popieius; vis ios tarybos nari pareigojimai baigiasi, prasidjus naujai generalinei sesijai. 2. Be to, kiekvienai Vyskup sinodo sesijai Romos Popieius skiria vien ar daugiau ypatingj sekretori, kurie eina jiems patiktas pareigas tik iki sinodo sesijos pabaigos. III SKIRSNIS VENTOSIOS ROMOS BANYIOS KARDINOLAI Kan. 349 ventosios Romos Banyios Kardinolai sudaro ypating kolegij, kuriai, pagal dalins teiss normas, priklauso irinkti Romos Popiei; Kardinolai taip pat padeda Romos Popieiui, tiek veikdami kolegialiai, kai yra kartu sukvieiami svarstyti svarbesni klausim, tiek pavieniui, tai yra, uimdami vairias pareigas, kurias eidami, savo darbu padeda jam rpintis pirmiausia kasdieniniais visuotins Banyios reikalais. Kan. 350 1. Kardinol Kolegija suskirstyta tris laipsnius: vyskup, kuriam priklauso Kardinolai, turintys jiems Romos Popieiaus paskirt vienos i Romos priemiesi Banyios titul, bei Kardinol Kolegij

91

priimti Ryt Patriarchai; kunig laipsn ir diakon laipsn. 2. Kiekvienam kunig ir diakon laipsni priklausaniam Kardinolui Romos Popieius paskiria Romoje banyi arba diakonij. 3. Kardinol Kolegij priimt Ryt Patriarch titulu yra j patriarcho sostas. 4. Kardinolo Dekano titulas yra Ostijos diecezija kartu su anksiau turtos Banyios titulu. 5. Popieiui aprobavus Konsistorijoje pateikt pasilym, kunig laipsnio Kardinolai, atsivelgiant ventim ir paskyrimo pirmum, gali perimti kit titul, bei diakon laipsnio Kardinolai - kit diakonij ir, jei pilnus deimt met ibuvo diakon laipsnyje, gali taip pat pereiti kunig laipsn. 6. Kardinolas, tokio pasilymo dka perjs i diakon kunig laipsn, gyja pirmum prie visus Kardinolus kunigus, tapusius kardinolais po jo. Kan. 351 1. Bsimaisiais Kardinolais Romos Popieius laisvai parenka vyrus, turinius bent jau kunigo ventimus, ypa isiskirianius doktrina, paproiais, pamaldumu ir imintimi, atliekant pareigas; kurie i j dar nra Vyskupais, privalo priimti vyskupik konsekracij. 2. Kardinolais tampama Romos Popieiaus dekretu, paskelbtu Kardinol Kolegijai; nuo paskelbimo momento paskirtieji asmenys saistomi statyme numatyt pareig ir naudojasi savo teismis. 3. Jei kas nors yra pakeltas Kardinolu, bet Romos Popieius, paskelbs apie tai, nepranea jo vardo,

92

laikydamas j savo irdyje (in pectore), tuo tarpu nra saistomas joki Kardinolams bding pareig ir nesinaudoja jokiomis teismis; po to, kai Romos Popieius vieai pranea jo vard, yra saistomas mint pareigomis ir naudojasi teismis, gi pirmumo teise naudojasi nuo sulaikymo in pectore dienos. Kan. 352 1. Kardinol Kolegijai vadovauja Dekanas ir, jei jam sutrukdyta, j pavaduoja Vicedekanas; Dekanas arba Vicedekanas neturi jokios valdios kit Kardinol atvilgiu, bet laikomas pirmuoju tarp lygi (primus inter pares). 2. Kai Dekano pareigyb lieka neuimta, Kardinolai, turintys vienos i Romos priemiesio Banyi titul, ir tiktai jie, vadovaujant Vicedekanui, jei toks yra, arba vyriausiam amiumi j tarpe, i savo tarpo irenka asmen, turint tapti Kolegijos Dekanu, ir jo vard pranea Romos Popieiui, kuriam priklauso patvirtinti rinkimus. 3. Tokiu paiu, numatytu 2 bdu, vadovaujant Dekanui, renkamas Vicedekanas; Romos Popieiui priklauso patvirtinti ir Vicedekano irinkim. 4. Dekanas ir Vicedekanas, jei iki tol neturjo, gyja buvein Romos mieste. Kan. 353 1. Kardinolai paprastai kolegialiai padeda Aukiausiam Banyios Ganytojui Konsistorijose, kurias renkasi, paliepus ir vadovaujant Romos Popieiui; Konsistorijos gali bti ordinarins ir ekstraordinarins. 2. ordinarin Konsistorij aukiami visi ar bent jau esantys Romos mieste Kardinolai, kad su jais bt pasitarta kokiu nors svarbiu, taiau daniau

93

pasitaikaniu klausimu, ikilmingesnius veiksmus.

arba

atlikti

konkreius

3. ekstraordinarin Konsistorij, rengiam, kai to reikalauja ypatingi Banyios poreikiai arba reikia svarstyti ypa svarbius klausimus, aukiami visi Kardinolai. 4. Viea, tai yra tokia, kuri, alia Kardinol, leidiami Prelatai, civilins visuomens atstovai bei kiti pakviesti asmenys, gali bti tik ordinarin Konsistorija. Kan. 354 Tvai Kardinolai, vadovaujantys dikasterijoms bei kitoms pastovioms Romos Kurijos ir Vatikano Miesto institucijoms, sulauk septyniasdeimt penki met amiaus, raginami pristatyti Romos Popieiui atsistatydinim i pareigybs, o jis, apsvarsts visas aplinkybes, tuo klausimu padarys sprendim. Kan. 355 1. Kardinolas Dekanas konsekruoja Vyskupu irinkt Romos Popiei, jei is iki iol neturt i ventim; jei Dekanas bt sutrukdytas, i teis priklauso Vicedekanui, o jei ir is yra sutrukdytas, vyskupo ventimais vyriausiam Kardinolui. 2. Kardinolas Protodiakonas paskelbia monms naujai irinkto Popieiaus vard; taip pat jis Romos Popieiaus vardu udeda palijus Metropolitams arba teikia j galiotiniams. Kan. 356 Kardinolai pareigojami nuoirdiai bendradarbiauti su Romos Popieiumi; be to, Kardinolai, nesantys diecezijos Vyskupais ir turintys koki nors pareigyb Kurijoje, privalo gyventi Romos mieste; Kardinolai, besirpinantys diecezija, kaip diecezijos Vyskupai, turi atvykti Rom kiekvien kart, kai juos kvieia Romos Popieius.

94

Kan. 357 1. Kardinolai, kuriems, kaip titulas, buvo priskirta viena Romos priemiesi Banyia arba banyia Romos mieste, po to, kai j uima, rpinasi t diecezij ir banyi gerove, teikdami patarimus ir jas globodami, taiau neturdami joms jokios vykdomosios valdios ir niekaip nesikidami i banyi turto administravim, drausm ar tarnyst jose. 2. Kardinolai gyvenantys ne Romos mieste ar ne savo diecezijoje, nra pavalds diecezijos, kurioje gyvena, Vyskupui visame, kas lieia j asmen. Kan. 358 Kardinolui, kur Romos Popieius pareigoja atstovauti j kokiose nors ikilmingose apeigose ar kokiame nors asmen susirinkime, kaip legat (Legatus a latere), tai yra, kaip savo antrj "a" (alter ego), lygiai, kaip ir Kardinolui, kurs patikta atlikti konkreias ganytojines pareigas, kaip ypatingajam pasiuntiniui (misso speciali), priklauso tik tokia valdia, kiek jos jam yra duota Romos Popieiaus. Kan. 359 Kai Apatal Sostas yra neuimtas, ventoji Kardinol Kolegija Banyioje turi vien t valdi, kuri jai yra suteikta daliniame statyme. IV SKIRSNIS ROMOS KURIJA Kan. 360 Romos Kurija, per kuri Popieius paprastai tvarko visuotins Banyios reikalus ir kuri jo vardu bei autoritetu vykdo savo funkcijas, tarnaudama Banyi gerovei, susideda i Valstybs, arba Popieiaus, Sekretoriato, viej Banyios reikal Tarybos, Kongregacij, Tribunol ir kit staig; j sudtis ir kompetencija nustatytos daliniu statymu.

95

Kan. 361 Apatal Sosto arba ventojo Sosto vardu Kodekse vadinamas ne tik Romos Popieius, bet taip pat, nebent pagal svarstomo klausimo pobd ar kontekst atrodyt kitaip, Valstybs Sekretoriatas, viej Banyios reikal Taryba ir kitos Romos Kurijos staigos. V SKIRSNIS ROMOS POPIEIAUS LEGATAI Kan. 362 Romos Popieius turi prigimtin ir nepriklausom teis skirti ir sisti savo Legatus tiek dalines Banyias vairiose tautose bei vietovse, tiek Valstybes ar prie civilins Valdios, o taip pat juos perkelti ir ataukti, taiau atsivelgiant tarptautins teiss normas, kai kalbama apie Legat, akredituot prie Vyriausybi, siuntim ir ataukim. Kan. 363 1. Romos Popieiaus Legatams yra patiktos pareigos pastoviai atstovauti pat Romos Popiei dalinse Banyiose, o taip pat valstybse ar prie civilins Valdios, kur buvo pasisti. 2. Apatal Sost atstovauja taip pat tie asmenys, kurie buvo Popieiaus pasisti, kaip Delegatai ar Stebtojai prie tarptautini Taryb ar Konferencijas bei Kongresus. Kan. 364 Pagrindinis Popieiaus Legato udavinys - vis labiau sutvirtinti ir padaryti veiksmingesniais vienybs ryius, siejanius Apatal Sost su dalinmis Banyiomis. alia to Popieiaus Legatui jo teritorijoje priklauso: 1 informuoti Apatal Sost apie dalini Banyi gyvenimo slygas bei visa tai, kas lieia paios Banyios gyvenim ir siel gerov; 2 padti Vyskupams veiksmais ir patarimu, taiau nesuvarant j teistos valdios;

96

3 puoselti tamprius ryius su Vyskup Konferencija, teikiant jai visoki manom param; 4 skiriant Vyskupus, praneti ir pasilyti kandidat vardus Apatal Sostui bei pradti informacin proces kandidat atvilgiu, laikantis Apatal Sosto nustatyt norm; 5 darbuotis, skatinant visa, kas lieia taik, paang ir bendradarbiavim tarp taut; 6 bendradarbiauti su Vyskupais, skatinant tinkam bendravim tarp katalik Banyios ir kit banyi ar banytini bendruomeni, o taip pat ir su nekrikionikomis religijomis; 7 drauge su vyskupais ginti prie Valstybs valdaniuosius asmenis visa, kas lieia Banyios bei Apatal Sosto pasiuntinyb; 8 naudotis Apatal Sosto suteiktomis galiomis ir vykdyti kitus jo pavedimus. Kan. 365 1. Popieiaus Legatas, tuo pat metu pagal tarptautins teiss normas vykdantis pasiuntinyb konkreioje Valstybje, turi ypating pareig: 1 ugdyti ir palaikyti santykius tarp Apatal Sosto ir Valstybs valdios; 2 sprsti Banyios ir Valstybs santyki klausimus, ypatingai atkreipiant dmes konkordat ar kit panai susitarim sudarym bei vykdym. 2. Svarstant 1 pamintus klausimus, atsivelgdamas slygas, popieiaus Legatas neturi pamirti atsiklausti banytinio regiono Vyskup nuomons ir patarimo bei j informuoti apie darb eig. Kan. 366 Atsivelgiant iskirtin Legato pareigybs pobd: 1 popieiaus Legato bstin yra nepavaldi vietos Ordinarui, nebent joje turt bti atliekamos santuokos apeigos;

97

2 popieiaus Legatas, kiek manoma, spjs vietos Ordinarus, visose jam pavestos teritorijos banyiose gali atlikti visas, taip pat ir pontifikalines, liturgines apeigas. Kan. 367 Popieiaus Legato pareigyb neinyksta, Apatal Sostui tapus neuimtam, nebent kitaip bt nustatyta popieiaus rate, taiau inyksta, pasibaigus numatytam laikui, praneus apie ataukim arba Romos Popieiaus priimtu atsistatydinimu. II SEKCIJA DALINS BANYIOS IR J GRUPS I SKYRIUS DALINS BANYIOS IR JOSE ESANTI VALDIA I SKIRSNIS DALINS BANYIOS Kan. 368 Dalins Banyiose, kuriose ir i kuri susideda viena ir vienintel katalik Banyia, vis pirmiausia yra diecezijos, kurioms, jei nenustatyta kitaip, prilyginamos teritorin prelatra ir teritorin abatija, apatalinis vikariatas ir apatalin prefektra bei pastoviai steigta apatalin administratra. Kan. 369 Diecezija yra Dievo tautos dalis, patikta ganytojiniam Vyskupo bei jo bendradarbi kunig rpesiui tokiu bdu, kad, jo laikydamasi , ir jo suvienyta ventojoje Dvasioje Evangelija bei Eucharistija, sudaro dalin Banyi, kurioje i tikrj egzistuoja ir veikia Kristaus viena, venta, visuotin ir apatalin Banyia. Kan. 370 Teritorin prelatra arba teritorin abatija yra konkreti teritoriniai apibrta Dievo tautos dalis, rpinimasis kuria dl ypating slyg yra patiktas Prelatui arba

98

Abatui, kuris, bdamas tikru jos ganytoju, j valdo, kaip diecezinis Vyskupas. Kan. 371 1. Apatalinis vikariatas arba apatalin prefektra yra konkreti Dievo tautos dalis, kur dl susidariusi aplinkybi dar nra steigta diecezija ir ji yra patikta apatalinio Vikaro arba apatalinio Prefekto, valdanio Popieiaus vardu, ganytojiniam rpesiui. 2. Apatalin administratra yra konkreti Dievo tautos dalis, kur dl ypating ir ypa svarbi prieasi Popieius nra steigs diecezijos, o ganytojinis rpinimasis ja yra patiktas Apataliniam Administratoriui, valdaniam Popieiaus vardu. Kan. 372 1. Paprastai Dievo tautos dalis, sudaranti diecezij ar kit dalin Banyi, apibriama konkreia teritorija taip, kad apimt visus toje teritorijoje gyvenanius tikiniuosius. 2. Taiau, kur, aukiausios Banyios valdios sprendimu, iklausius suinteresuot Vyskup Konferencij nuomons, tai bt naudinga, toje paioje teritorijoje gali bti steigtos dalins Banyios, besiskirianios ritu, kurio laikosi tikintieji, ar remiantis kitais panaiais motyvais. Kan. 373 Tik aukiausioji valdia steigia dalines Banyias, kurios, kart teistai steigtos, pagal pai teis gyja juridinio asmens status. Kan. 374 1. Kiekviena diecezija arba kitokia dalin Banyia yra padalinta atskiras dalis arba parapijas. 2. Siekiant bendromis pastangomis plsti ganytojin tarnyst, kaimynins parapijos gali bti sujungtos atskiras grupes, vadinamas dekanatais.

99

II SKIRSNIS VYSKUPAI 1 straipsnis Apie Vyskupus bendrai Kan. 375 1. Vyskupai, dievikja valia tap Apatal pdiniais, veikiant jiems suteiktai ventajai Dvasiai, yra paskirti Banyios Ganytojais, kad bt tikjimo mokytojai, ventojo kulto kunigai bei valdytojai. 2. Vyskupika konsekracija Vyskupai, alia ventinimo pareigos, gauna taipogi mokymo ir valdymo pareig, kuriomis, taiau, pagal j prigimt, gali naudotis tik hierarchikai bendraudami su Vyskup Kolegijos Galva ir nariais. Kan. 376 Dieceziniais vadinami Vyskupai, kuriems yra patikta rpintis diecezija, visi kiti vadinami tituliniais. Kan. 377 1. Popieius laisvai skiria arba tvirtina teistai irinktus Vyskupus. 2. Bent kart per tris metus banytins provincijos Vyskupai arba, jei tai labiau atitikt slygas, Vyskup Konferencijos, bendrai ir slaptai pasitar, sudaro sra kunig, priklausani taip pat ir pavstojo gyvenimo institutams, kurie laikomi ypa tinkamais vyskupystei, ir j persiunia Apatal Sostui, drauge ilaikant kiekvieno Vyskupo teis atskirai pateikti Apatal Sostui vardus kunig, kuriuos jis laiko vertais ir tinkamais eiti vyskupo pareigas. 3. Jei teistai nra nustatyta kitaip, kiekvien kart, skiriant diecezin Vyskup arba Vyskup koadjutori, prie pateikiant vadinamj trilyp praym, popieiaus

100

Legatas asmenikai surenka ir pateikia Apatal Sostui, drauge prijungdamas savo nuomon, visa, k pasilo provincijos, kuriai priklauso ar prie kurios yra priskirta minima diecezija, Metropolitas ir Sufraganai bei Vyskup Konferencijos Pirmininkas. Taip pat popieiaus Legatas turi iklausyti kai kuriuos asmenis i konsultori kolegijos bei katedros kapitulos ir, jei manyt, kad tai reikalinga, slaptai bei asmenikai pasiteirauti kit, tiek diecezini, tiek vienuolijoms priklausani, kunig, o taip pat imintimi isiskiriani pasauliei nuomons. 4. Jei teistai nra numatyta kitaip, diecezinis Vyskupas, manantis, kad jo diecezijai reikalingas augziliaras, pateikia Apatal Sostui maiausiai trij kunig, tinkani ioms pareigoms, sra. 5. Ateityje civilinei valdiai nebus suteikta joki teisi ir privilegij, parenkant, skiriant, silant ar nurodant Vyskupus. Kan. 378 1. Kad kas nors bt tinkamas kandidatas vyskupystei, reikia: 1 kad isiskirt tvirtu tikjimu, dora, pamaldumu, uolumu, imintimi, protu bei mogikomis dorybmis ir turt visas kitas savybes, leidianias tinkamai atlikti minimas pareigas; 2 turt ger reputacij; 3 bt sulauks bent trisdeimt penki met amiaus; 4 bt buvs kunigu bent penkerius metus; 5 bt gijs ventojo Rato, teologijos arba kanon teiss daktaro ar bent licenciato laipsn Apatal Sosto patvirtintame auktj studij institute arba tikrai bt patyrs iose disciplinose.

101

2. Galutinai apie kandidato tinkamum sprendia Apatal Sostas. Kan. 379 Jei nra teistai sutrukdytas, paskirtasis Vyskupu asmuo trij mnesi laikotarpyje po apatalinio rato gavimo, ir, bet kuriuo atveju, prie uimdamas savo pareigyb, privalo priimti vyskupo konsekracij. Kan. 380 Prie kanonikai uimdamas savo pareigyb, paskirtasis asmuo padaro tikjimo ipainim bei itikimybs Apatal Sostui priesaik pagal paties Apatal Sosto patvirtint formul. 2 straipsnis Dieceziniai Vyskupai Kan. 381 1. Diecezinis Vyskupas jam patiktoje diecezijoje turi vis ordinarin, sav ir betarpik valdi, reikaling vykdyti savo ganytojines pareigas, iskyrus atvejus, pagal teis ar Popieiaus dekretu rezervuotus aukiausiai ar kitokiai banytinei valdiai. 2. Teisje dieceziniam Vyskupui, nebent pasirodyt es kitaip pagal dalyko prigimt ar teiss potvark, prilyginami visi, vadovaujantys kitokioms tikinij bendruomenms, apie kurias kalbama kan. 386. Kan. 382 1. Paskirtasis Vyskupu negali kitis jam patiktos pareigybs vykdym prie tai kanonikai neperms diecezijos valdymo, taiau gali vykdyti pareigas, turtas ioje diecezijoje iki paskyrimo, ilaikant kan. 409, 2 nuostat. 2. Jei nra teistai sutrukdytas, paskirtasis diecezinio Vyskupo pareigybei asmuo turi kanonikai perimti savo diecezijos valdym keturi mnesi laikotarpyje po apatalinio rato gavimo, jei prie tai nebuvo

102

konsekruotas Vyskupu, ir dviej mnesi laikotarpyje, jei jau buvo konsekruotas. 3. Vyskupas kanonikai perima diecezijos valdym tuo momentu, kai paioje diecezijoje asmenikai ar per galiotin pateikia apatalin rat konsultori kolegijai, dalyvaujant kurijos kancleriui, kuris surao akt, arba, naujos diecezijos krimo atveju, tuo momentu, kai perskaito tok rat dvasininkams ir monms, susirinkusiems katedros banyioje, o vyriausias tarp dalyvaujani kunig surao apie tai akt. 4. Labai pageidautina, kad kanoninis valdymo permimas vykt katedros banyioje liturgini apeig metu, dalyvaujant dvasininkams ir tikintiesiems. Kan. 383 1. Vykdydamas savo ganytojines pareigas, diecezinis Vyskupas privalo rpintis visais jam patiktais tikiniaisiais, nepriklausomai nuo amiaus, gyvenimo slyg ar tautybs, tiek gyvenaniais jo teritorijoje, tiek tais, kurie yra laikinai joje apsistoj, su apataliniu uolumu atsivelgdamas tuos, kurie, pagal savo gyvenimo situacij, negali pakankamai pasinaudoti prastais dvasiniais patarnavimais, o taip pat atitolusius nuo religins praktikos. 2. Jei jo diecezijoje yra kito rito besilaikani tikinij, turi pasirpinti j dvasiniais poreikiais, tiek skirdamas jiems to paties rito kunigus arba klebonus, tiek paskirdamas vyskupo Vikar. 3. Turi laikytis mogikumo ir meils broli, neturini pilno bendravimo su katalik Banyia, atvilgiu, o taip pat palaikydamas ekumenizm, kaip jis yra suprantamas Banyios.

103

4. Turi laikyti, jog Viepatyje jam yra patikti ir nekriktytieji, kad ir jiems suspindt Kristaus meil, kuri Vyskupas privalo liudyti vis akivaizdoje. Kan. 384 Diecezijos Vyskupas ypatingai turi bti atidus kunigams, kuriuos privalo iklausyti kaip pagalbininkus ir patarjus, ginti j teises ir jomis rpintis taip, kad jie itikimai atlikt bdingas savo luomo pareigas, turt priemones bei institucijas, reikalingas dvasinio ir intelektualinio gyvenimo ugdymui, o taip pat rpintis j garbingu ilaikymu bei socialine pagalba, laikantis teiss norm. Kan. 385 Diecezijos Vyskupas ypatingai palaiko paaukimus vairioms tarnystms bei pavstajam gyvenimui, iskirtinai rpindamasis kunigikais ir misionierikais paaukimais. Kan. 386 1. Diecezijos Vyskupas yra pareigojamas pateikti ir aikinti tikintiesiems tikjimo tiesas bei j gyvendinim paproiuose, pats asmenikai danai pamokslaudamas; taip pat jis turi rpintis, kad bt itikimai laikomasi odio tarnyst lieiani potvarki bei kanon, ypa atkreipiant dmes homilij ir katechetin formavim, kad visiems bt pateiktas krikionikasis mokymas. 2. Jis tvirtai privalo ginti, naudodamasis tinkamiausiais metodais, ipastamo tikjimo pilnum bei vienum, drauge pripaindamas teist laisv, siekiant giliau painti ties. Kan. 387 Diecezijos Vyskupas, suvokdamas, kad privalo duoti ventumo pavyzd meile, nusieminimu ir gyvenimo paprastumu, sipareigoja visomis priemonmis skatinti tikinij ventum, atsivelgiant kiekvieno asmens paaukim, o, bdamas pagrindiniu Dievo paslapi

104

dalintoju, rpinasi, kad jam patikti tikintieji, vsdami sakramentus, augt malonje ir paint bei igyvent velykin paslapt. Kan. 388 1. Diecezijos Vyskupas, perms diecezijos valdym, privalo aukoti Miias u jam patikt taut kiekvien sekmadien bei kitomis jo regione privalomomis ventmis. 2. Miias u mones dienomis, apie kurias kalbama 1, Vyskupas privalo aukoti asmenikai, taiau, jei yra teistai sutrukdytas, jas t dien gali aukoti kitas asmuo arba jis pats kitomis dienomis. 3. Vyskupas, kuriam, alia savosios, yra patiktos kitos diecezijos, kad ir administratoriaus titulu, vykdo pareig, aukodamas vienerias Miias u visus jam patiktus mones. 4. Vyskupas, nevykds pareigos, apie kuri kalbama 1 - 3, kuo greiiau privalo aukoti u mones tiek Mii, kiek buvo praleids. Kan. 389 Katedroje ar kitoje savo diecezijos banyioje jis turi danai vadovauti veniausiosios Eucharistijos ventimui, ypa sakytomis ventmis bei kitose ikilmse. Kan. 390 Diecezijos Vyskupas gali celebruoti pontifikalines pamaldas visoje savo diecezijoje, bet ne u diecezijos rib, prie tai negavs aikaus ar bent jau protingai numanomo vietos Ordinaro sutikimo. Kan. 391 1. Diecezijos Vyskupas valdo jam patikt dalin Banyi, naudodamasis statym leidiamja, vykdomja ir teismine valdia, laikydamasis teiss norm.

105

2. statym leidiamja valdia Vyskupas naudojasi asmenikai; vykdomja valdia naudojasi tiek asmenikai, tiek per Generalinius ar vyskupo Vikarus, laikantis teiss norm; teismine valdia naudojasi tiek asmenikai, tiek per teismo Vikar ir teisjus, laikantis teiss norm. Kan. 392 1. Kadangi Vyskupas privalo ginti visuotins Banyios vienyb, jis pareigojamas prisilaikyti bendros visai Banyiai drausms ir laikytis vis banytini statym. 2. Vyskupas turi budti, kad nesibraut piktnaudiavimas banytine drausme, ypa odio tarnyboje, sakrament ir sakramentalij teikime, Dievo bei ventj garbinime ir turto administravime. Kan. 393 Visuose juridiniuose veiksmuose diecezij atstovauja diecezijos Vyskupas. Kan. 394 1. Vyskupas palaiko diecezijoje vairias apatalavimo formas ir rpinasi vadovauti diecezijoje bei jos atskirose vietovse vykdomiems visiems apatalavimo darbams, isaugant kiekvieno bdingas savybes. 2. Jis skatina tikiniuosius vykdyti j pareig, pasireikiani apatalavimu pagal kiekvieno slygas ir galimybes, ir juos moko dalyvauti bei palaikyti vairius apatalavimo darbus, vykdomus, atsivelgiant vietos ir laiko poreikius. Kan. 395 1. Diecezijos Vyskupas, taip pat jei turi koadjutori ar augziliar, asmenikai pareigojamas reziduoti diecezijoje.

106

2. Iskyrus atvejus, kai ivyksta vizitui ad Limina, Susirinkimus, Vyskup sinod, Vyskup konferencij, kuriose privalo dalyvauti, arba vykdydamas kitas teistai jam patiktas pareigas, jis, esant teisingai prieasiai, gali ivykti u diecezijos rib ne ilgiau, kaip mnesiui, tiek besitsianiam, tiek pertraukiamam, usitikrins, kad dl jo nebuvimo diecezijai nebus padaryta jokio nuostolio. 3. Jis negali nebti diecezijoje Kald, Didiosios Savaits, Velyk, Sekmini, Kristaus Kno ir Kraujo vents dienomis, nebent atsirast skubi ir svarbi prieastis. 4. Jei Vyskupas neteistai nebuvo diecezijoje ilgiau kaip eis mnesius, Metropolitas apie jo nebuvim pranea Apatal Sostui; Metropolito atvilgu t pat padaro vyriausias sufraganas. Kan. 396 1. Vyskupas pareigojamas kiekvienais metais aplankyti vis diecezij arba jos dal, taip, kad visa diecezija bt aplankyta bent kas penki metai; tai gali padaryti asmenikai, arba, jei yra teistai sutrukdytas, per Vyskup koadjutori, augziliar, generalin ar vyskupo Vikar arba kit kunig. 2. Vyskupas palydovais ir pagalbininkais vizito metu gali pasirinkti pageidaujamus dvasininkus, ataukiant bet koki tam prieing privilegij ar paprot. Kan. 397 1. prasto Vyskupo vizito metu aplankomi mons, katalikikos staigos, pamaldumo objektai ir vietos, esanios diecezijoje. 2. Vyskupas gali vizituoti popieins teiss vienuolij narius bei j namus tik sakmiai teiss numatytais atvejais.

107

Kan. 398 Vyskupas pareigojamas rpestingai atlikti ganytojin vizit, atidiai sekdamas, kad nieko neapsunkint per didelmis ilaidomis. Kan. 399 1. Diecezijos Vyskupas pareigojamas kas penki metai pristatyti Popieiui praneim apie jam patiktos diecezijos bkl, prisilaikydamas Apatal Sosto nustatytos formos ir laiko. 2. Jei metai, nustatyti praneimo pristatymui, pilnai ar i dalies sutampa su pirmaisiais dviem diecezijos valdymo metais, iuo pavieniu atveju Vyskupas gali nepildyti ir nepristatyti praneimo. Kan. 400 1. Diecezijos Vyskupas tais metais, kai yra pareigotas pristatyti Popieiui praneim, jei Apatal Sostas nenustat kitaip, vyksta Rom pagerbti ventj Apatal Petro ir Pauliaus kap ir prisistatyti Romos Popieiui. 2. i pareig Vyskupas atlieka asmenikai, nebent bt teistai sutrukdytas; tokiu atveju j atlieka per koadjutori, jei j turi, arba augziliar, arba per tinkam kunig, reziduojant jo diecezijoje. 3. Apatalinis Vikaras j gali atlikti per galiotin, taip pat ir gyvenant Romoje; apatalinio Prefekto i pareiga nesaisto. Kan. 401 1. Diecezijos Vyskupas, sulauks septyniasdeimt penki met amiaus, yra raginamas teikti atsistatydinimo i pareig rat Popieiui, kuris, vertins visas aplinkybes, priims sprendim. 2. Diecezijos Vyskupas, nebegaldamas tinkamai atlikti savo pareig dl ligos ar kitos svarbios

108

prieasties, nuoirdiai raginamas atsistatydinti i pareig. Kan. 402 1. Vyskupas, kurio atsistatydinimas i pareig buvo priimtas, ilaiko savo diecezijos vyskupo emerito titul ir, jei nori, gali likti gyventi toje paioje diecezijoje, nebent, konkreiais atvejais, susiklosius ypatingoms aplinkybms, Apatal Sostas nustatyt kitaip. 2. Vyskup Konferencija turi rpintis, kad bt suteiktas atitinkamas ir pakankamas ilaikymas atsistatydinusiam Vyskupui, taiau atsivelgiant, jog pirmiausia tam yra pareigota diecezija, kuriai is tarnavo. 3 straipsnis Vyskupai koadjutoriai ir augziliarai Kan. 403 1. Jei diecezijos ganytojiniam darbui yra reikalinga, praant dieceziniam Vyskupui, yra paskiriami vienas ar daugiau Vyskup augziliar, kurie neturi paveldjimo teiss. 2. Esant ypa svarbioms, taip pat ir asmeninio pobdio, aplinkybms, dieceziniam Vyskupui gali bti paskirtas Vyskupas augziliaras, turintis ypatingas galias. 3. ventasis Sostas, jei tai pasirodyt labiau reikalinga, gali steigti Vyskupo koadjutoriaus, taip pat turinio ypatingas galias, pareigyb; Vyskupas koadjutorius turi ir paveldjimo teis. Kan. 404 1. Vyskupas koadjutorius uima savo pareigyb, asmenikai ar per galiotin pateikdamas apatalin paskyrimo rat diecezijos Vyskupui ir konsultori kolegijai, dalyvaujant kurijos kancleriui, kuris surao apie tai akt.

109

2. Vyskupas augziliaras uima savo pareigyb, pateikdamas apatalin paskyrimo rat diecezijos Vyskupui, dalyvaujant kurijos kancleriui, kuris surao apie tai akt. 3. Jei diecezijos Vyskupui visikai yra sukliudyta eiti pareigas, pakanka, kad tiek Vyskupas koadjutorius, tiek Vyskupas augziliaras pateikt apatalin paskyrimo rat konsultori kolegijai, dalyvaujant kurijos kancleriui. Kan. 405 1. Vyskupo koadjutoriaus bei Vyskupo augziliaro teiss ir pareigos yra nustatytos toliau sekaniuose kanonuose bei apibrtos paskyrimo rate. 2. Vyskupas koadjutorius ir Vyskupas augziliaras, apie kur kalbama kan. 403 2, padeda diecezijos Vyskupui visame diecezijos valdyme ir j pakeiia, iam ivykus ar esant sukliudytam. Kan. 406 1. Vyskup koadjutori bei Vyskup augziliar, apie kur kalbama kan. 403 2, diecezijos Vyskupas paskiria generaliniu Vikaru, taip pat jam diecezijos Vyskupas paveda, suteikdamas pirmenyb prie kitus, visa tai, kam, pagal teiss normas, reikalingi ypatingi galiojimai. 2. Nebent kitaip bt numatyta apataliniame paskyrimo rate ir laikantis 1 nuostato, diecezijos Vyskupas, paskiria augziliar ar augziliarus generaliniais ar bent Vyskupo vikarais, pavaldiais tik jam paiam arba Vyskupui koadjutoriui ar Vyskupui augziliarui, apie kur kalbama kan. 403 2. Kan. 407 1. Kad geriausiu manomu bdu bt rpinamasi esama ir bsimja diecezijos gerove, diecezijos

110

Vyskupas, koadjutorius ir Vyskupas augziliaras, apie kur kalbama kan. 403 2, tarpusavyje tariasi, sprsdami svarbesnius klausimus. 2. Diecezijos vyskupas, sprsdamas svarbesnius, ypa ganytojinio pobdio klausimus, pirmiau kit tariasi su Vyskupais augziliarais. 3. Kadangi Vyskupas koadjutorius ir Vyskupas augziliaras yra paaukti dalyvauti diecezijos Vyskupo darbuose, jie savo pareigas vykdo, laikydamiesi bendros veikimo linijos su diecezijos Vyskupu. Kan. 408 1. Vyskupas koadjutorius ir Vyskupas augziliaras, jei nra teistai sukliudyti, pareigojami kiekvien kart, nurodius diecezijos Vyskupui, laikyti pontifikalines pamaldas bei atlikti kitas jam diecezijos Vyskupo pavestas pareigas. 2. Diecezijos Vyskupas paprastai neturi patikti kitam asmeniui vyskupik teisi ir kit funkcij, kuriomis gali naudotis Vyskupas koadjutorius ar augziliaras. Kan. 409 1. Nuo tada, kai vyskupo sostas lieka neuimtas, Vyskupas koadjutorius betarpikai tampa diecezijos, kuriai buvo paskirtas ir teistai ums pareigas, Vyskupu. 2. Kai vyskupo sostas tampa neuimtas, jei nebuvo kitaip numatyta kompetentingos valdios, Vyskupas augziliaras iki tol, kol naujas Vyskupas neuims sosto, isaugo visas teises ir galias, kurias turjo, eidamas generalinio Vikaro arba vyskupo Vikaro pareigas, esant uimtam sostui; vliau, jei nebt paskirtas apatalinio Administratoriaus ar diecezijos Administratoriaus pareigoms, naudojasi jam teiss suteiktomis galiomis,

111

paklusdamas apataliniam Administratoriui diecezijos Administratoriui, valdaniam diecezij.

ar

Kan. 410 Vyskupas koadjutorius ir Vyskupas augziliaras, kaip ir diecezijos Vyskupas pareigojami gyventi diecezijoje, ir neivykti ilgesniam laikui, iskyrus atvejus, kai turi atlikti pareigas u diecezijos rib ar atostogoms, kurios neturi trukti ilgiau, kaip vien mnes. Kan. 411 Vyskupo koadjutoriaus ir augziliaro atsisakymui nuo pareigybs taikomi kann. 401 ir 402 2 nuostatai. III SKYRIUS SUKLIUDYTAS IR NEUIMTAS SOSTAS 1 straipsnis Sukliudytas sostas Kan. 412 Vyskupo sostas vadinamas sukliudytu, jei diecezijos Vyskupui visikai sutrukdoma vykdyti ganytojines pareigas diecezijoje, negalint bent laiku susisiekti su savo diecezijos tikiniaisiais dl kalinimo, isiuntimo, tremties ar nepajgumo. Kan. 413 1. Esant sukliudytam sostui, kai ventasis Sostas nenustat kitaip, jei yra paskirtas, diecezij valdo Vyskupas koadjutorius; jo nesant arba esant sukliudytam, ios pareigos priklauso Vyskupui augziliarui arba generaliniam ar vyskupo Vikarui arba kitam kunigui, ilaikant asmen eilikum, nurodyt diecezijos Vyskupo srae, kur diecezijos Vyskupas, perms diecezij, privalo sudaryti kaip galima greiiau ir apie j praneti Metropolitui. is sraas turi bti atnaujinamas bent kas trys metai ir slaptai saugomas kanclerio.

112

2. Jei nra paskirto Vyskupo koadjutoriaus arba jis yra sukliudytas ir nebt rasta srao, apie kur kalbama 1, konsultori kolegija irenka kunig, kuris turi valdyti diecezij. 3. Asmuo, perms diecezijos valdym pagal 1 ir 2 normas, kaip galima greiiau informuoja ventj Sost, kad vyskupo sostas yra sukliudytas ir kad jis yra ums tokias pareigas. Kan. 414 Kiekvienas, pagal kan. 413 norm pakviestas laikinai eiti diecezijos ganytojo pareig, kol vyskupo sostas yra sukliudytas, atlikdamas ganytojo darb, vykdo tokias pareigas ir naudojasi tokiomis teismis, kurios, pagal teiss norm, priklauso diecezijos Administratoriui. Kan. 415 Jei diecezijos Vyskupui draudiama eiti pareigas dl banytins bausms, Metropolitas, o, jo nesant, arba, jei tai lieia pat Metropolit, vyriausias pagal paskyrim sufraganas, nedelsdamas kreipiasi ventj Sost, kad jis pats atlikt reikiamus patvarkymus. 2 straipsnis Neuimtas sostas Kan. 416 Vyskupo sostas tampa neuimtas, diecezijos Vyskupui mirus, jam atsisakius i pareig ir atsisakym primus Romos Popieiui, perklimu ar paalinimu i pareig, apie tai praneus paiam Vyskupui. Kan. 417 Visi generalinio Vikaro ar vyskupo Vikaro veiksmai galioja, kol nra gauta tikros inios apie diecezijos Vyskupo mirt; lygiai galioja visa, k atliko diecezijos Vyskupas arba generalinis ar vyskupo Vikaras, kol nebuvo gav tikros inios apie aukiau mintus popieiaus veiksmus.

113

Kan. 418 1. Nuo tikros inios apie perklim gavimo Vyskupas dviej mnesi laikotarpyje privalo persikelti diecezij, kuriai yra paskirtas, ir kanonikai perimti valdym; kanonikai jam permus naujos diecezijos valdym, pirmesnioji diecezija tampa neuimta. 2. Nuo tikros inios apie perklim gavimo iki kanoninio naujos diecezijos valdymo permimo perkeliamasis Vyskupas pirmojoje diecezijoje: 1 turi diecezijos Administratoriaus galias ir yra saistomas atitinkam pareig, gi generalinio Vikaro ir vyskupo Vikaro galios inyksta, taiau laikantis kan. 409 2 norm; 2 gauna vis jo pareigybei priklausant atlyginim. Kan. 419 Sostui tapus neuimtam, diecezijos valdymas, kol bus paskirtas diecezijos Administratorius, pereina Vyskupui augziliarui, o, jei j yra daugiau, vyriausiam paskyrimu, jei nra Vyskupo augziliaro, valdymas patikimas konsultori kolegijai, nebent ventasis Sostas bt numats kitaip. Asmuo, tokiu bdu perms diecezijos valdym, ilgai nedelsdamas suaukia kompetenting kolegij, kad bt paskirtas diecezijos Administratorius. Kan. 420 Apataliniame vikariate ar prefektroje, sostui esant neuimtam, valdym perima Provikaras ar Proprefektas, kur vien iam tikslui tuojau po pareig umimo paskiria Vikaras ar Prefektas, nebent ventasis Sostas bt nustats k kita. Kan. 421 1. Atuoni dien laikotarpyje po inios apie neuimt vyskupo sost gavimo konsultori kolegija, ilaikant kan. 502, 3 nuostat, privalo irinkti diecezijos Administratori, turint pareig laikinai valdyti diecezij.

114

2. Jei dl kokios nors prieasties diecezijos Administratorius nebt teistai irinktas nustatytu laiku, j paskiria Metropolitas ir, jei bt neuimtas Metropolito arba, tuo paiu metu, Metropolito ir sufragano sostas, paskyrim atlieka vyriausias paskyrimu Vyskupas sufraganas. Kan. 422 Vyskupas augziliaras, arba, jei jo nebt, konsultori kolegija kuo greiiau pranea Apatal Sostui apie Vyskupo mirt, o irinktasis diecezijos Administratoriumi - apie savo irinkim. Kan. 423 1. Paskiriamas tik vienas diecezijos Administratorius, ataukiant bet kokius tam prieingus paproius; to nepadarius, rinkimai yra niekini. 2. Diecezijos Administratorius negali tuo paiu metu bti ekonomu, todl, jei diecezijos ekonomas bt irinktas Administratoriumi, ekonomini reikal taryba tuo pat metu irenka kit ekonom. Kan. 424 Diecezijos Administratorius renkamas pagal kann. 165 178 normas. Kan. 425 1. Diecezijos Administratoriaus pareigoms galiojaniai gali bti paskirtas tik kunigas, sulauks trisdeimt penkeri met amiaus, kuris anksiau nebuvo irinktas, paskirtas ar pristatytas, esant neuimtam tam paiam sostui. 2. Diecezijos Administratoriumi renkamas kunigas, iskiriantis mokslu ir imintimi. 3. Jei nebuvo laikomasi 1 nurodyt slyg, Metropolitas, arba, jei neuimta yra metropolin Banyia, paskyrimu vyriausias Vyskupas sufraganas, suinojs tikr situacij, laikinai paskiria

115

Administratori; asmens, irinkto nesilaikant 1 nuostat, veiksmai yra niekini pagal pai teis. Kan. 426 Esant neuimtam sostui, asmuo, valdantis diecezij iki diecezijos Administratoriaus paskyrimo, turi tas paias galias, kurias teis pripasta generaliniam Vikarui. Kan. 427 1. Diecezijos Administratorius saistomas t pai pareig ir turi tas paias galias, kaip diecezinis Vyskupas, iskyrus tai, kas jam nepriklauso pagal dalyk prigimt ar pai teis. 2. Diecezijos Administratorius gauna atitinkamas galias, priimdamas irinkim, kurio niekas neprivalo patvirtinti, ilaikant tai, kas nustatoma kan. 833, n. 4. Kan. 428 1. Esant neuimtam sostui, nevedamos jokios naujovs. 2. Visiems, laikinai valdantiems diecezij, draudiama atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali padaryti nuostol diecezijai arba paeisti vyskupo teises; ypatingai draudiama jiems ir bet kam kitam, tiek asmenikai, tiek kit pagalba, paimti, sunaikinti ar pakeisti bet kok diecezijos kurijos dokument. Kan. 429 Diecezijos Administratorius saistomas pareigos gyventi diecezijoje ir aukoti Miias u tikiniuosius pagal kan. 338 norm. Kan. 430 1. Diecezijos Administratoriaus pareigyb inyksta, naujam Vyskupui permus diecezijos valdym. 2. Diecezijos Administratoriaus paalinimas yra rezervuotas ventajam Sostui, galimas atsisakymas turi bti autentikai pateiktas kompetentingai rinkj kolegijai ir nra reikalinga, kad bt kieno nors

116

priimtas; paalinus, atsisakius ar mirus diecezijos Administratoriui, irenkamas kitas pagal kan. 421 norm. II SKYRIUS DALINI BANYI GRUPS I SKIRSNIS BANYTINS PROVINCIJOS IR BANYTINIAI REGIONAI Kan. 431 1. Siekiant vykdyti bendr ganytojin veikl kaimyninse diecezijose, laikantis asmen ir vietini paproi, bei tinkamiausiai pagelbti diecezij Vyskup tarpusavio santykiams, greta esanios dalins Banyios jungiamos banytines provincijas, apribotas konkreia teritorija. 2. Nuo iol ir ateityje normaliai nebra iimt i jurisdikcijos diecezij; todl paviens diecezijos ir kitos dalins Banyios, egzistuojanios banytins provincijos teritorijoje, privalo eiti i banytin provincij. 3. Tik aukiausia Banyios valdia, iklausiusi suinteresuotus Vyskupus, gali steigti, panaikinti banytines provincijas ar pakeisti j ribas. Kan. 432 1. Banytinje provincijoje pagal teiss norm valdi turi provincijos susirinkimas ir Metropolitas. 2. Banytin provincija pagal pai teis yra juridinis asmuo. Kan. 433 1. Jei tai bt naudinga, ypa skaitlingesnse tautose, dalines Banyias, kaimynines banytines provincijas, pasilius Vyskup Konferencijai, ventasis Sostas gali sujunti banytinius regionus.

117

2. Banytinis regionas gali tapti juridiniu asmeniu. Kan. 434 Banytinio regiono Vyskup susirinkimas rpinasi bendradarbiavimu ir bendra ganytojine veikla regione, taiau tokiam susirinkimui nepriklauso galios, kurios io Kodekso kanonuose priskiriamos Vyskup Konferencijai, nebent kai kurias i j ypatingu bdu bt suteiks ventasis Sostas. II SKIRSNIS METROPOLITAI Kan. 435 Banytinei provincijai vadovauja Metropolitas, kuris yra jam paskirtos diecezijos Arkivyskupu; i pareigyb yra susijusi su Romos Popieiaus paskirtu ar patvirtintu vyskupo sostu. Kan. 436 1. Sufraganinse vyskupijose Metropolitui priklauso: 1 budti, kad bt kruopiai laikomasi tikjimo ir banytins drausms, bei praneti Romos Popieiui apie galimus piktnaudojimus; 2 atlikti kanonin vizitacij, esant i anksto ventojo Sosto patvirtintam reikalui, jei sufraganas i pareig bt apleids; 3 paskirti diecezijos Administratori pagal kann. 421 2 ir 425 3 norm. 2. Kur to reikalauja aplinkybs, Apatal Sostas gali suteikti Metropolitui ypatingas funkcijas ir galias, nustatomas dalins teiss. 3. Metropolitui sufraganinse vyskupijose nepriklauso jokia kita valdymo galia, taiau jis gali laikyti pamaldas visose banyiose, kaip Vyskupas savo vyskupijoje, spjs Vyskup, jei kalbama apie katedros banyi.

118

Kan. 437 1. Metropolit saisto pareiga asmenikai ar per galiotin trij mnesi laikotarpyje po konsekracijos, arba, jei jau buvo konsekruotas, po kanoninio paskyrimo prayti i Romos Popieiaus palijaus; jis reikia gali, kuri, vienybje su Romos Banyia, Metropolitas pagal teis gyja savo provincijoje. 2. Metropolitas gali neioti palij, laikydamasis liturgini statym, bet kurioje banytins provincijos banyioje, kurioje vadovauja pamaldoms, bet jokiu bdu negali neioti u jos rib, netgi ir sutinkant diecezijos Vyskupui. 3. Metropolitui, perkeltam kit metropolito sost, reikalingas naujas palijus. Kan. 438 Patriarcho ir Primo titulas, alia garbs prerogatyv, lotyn Banyioje nesuteikia jokios valdymo galios, nebent kurio nors i j atvilgiu bt kitaip dl apatalins privilegijos ar patvirtinto paproio. III SKIRSNIS DALINIAI SUSIRINKIMAI Kan. 439 1. Plenarinis, tai yra, vis dalini Banyi, priklausani tai paiai Vyskup Konferencijai, susirinkimas rengiamas kiekvien kart, kai Vyskup Konferencijai tai atrodo btina ar reikalinga, gavus Apatal Sosto pritarim. 2. Norm, nustatyt 1, laikomasi taip pat ir rengiant provincijos susirinkim banytinje provincijoje, kurios ribos sutampa su nacionaline teritorija. Kan. 440 1. Provincijos susirinkimas kelioms dalinms Banyioms, priklausanioms tai paiai banytinei provincijai, rengiamas kiekvien kart, kai, daugumos

119

provincijos diecezini Vyskup sprendimu, tai atrodo reikalinga, ilaikant kan. 439 2 nuostat. 2. Esant neuimtam metropolijos sostui, provincijos susirinkimas negali bti aukiamas. Kan. 441 Vyskup Konferencija: 1 suaukia plenarin susirinkim; 2 parenka susirinkimo viet Vyskup Konferencijos teritorijoje; 3 i plenariniame susirinkime dalyvaujani diecezini Vyskup irenka pirminink, kur turi patvirtinti Apatal Sostas; 4 nustato procedr ir svarstytinus klausimus, nurodo plenarinio susirinkimo pradi ir trukm, j perkelia, pratsia ar paleidia. Kan. 442 1. Metropolitas, gavs daugumos Vyskup sufragan pritarim: 1 suaukia provincijos susirinkim; 2 parenka provincijos susirinkimo viet provincijos teritorijoje; 3 nustato procedr ir svarstytinus klausimus, nurodo provincijos susirinkimo pradi ir trukm, j perkelia, pratsia ar paleidia. 2. Metropolitas, arba, jei jis yra teistai sutrukdytas, kit Vyskup sufragan irinktas Vyskupas sufraganas pirmininkauja provincijos susirinkimui. Kan. 443 1. dalinius susirinkimus privalo bti pakviesti ir juose turi sprendiamj bals: 1 dieceziniai Vyskupai; 2 Vyskupai koadjutoriai ir augziliarai; 3 kiti tituliniai Vyskupai, vykdantys teritorijoje Apatal Sosto arba Vyskup Konferencijos patiktas konkreias pareigas.

120

2. dalinius susirinkimus gali bti pakviesti kiti toje teritorijoje esantys tituliniai Vyskupai, taip pat ir emeritai, tokiu atveju jie taip pat turi sprendiamj bals. 3. dalinius susirinkimus, taiau tik su patariamojo balso teise, privalo bti pakviesti: 1 vis teritorijoje esani dalini Banyi generaliniai Vikarai ir vyskupo Vikarai; 2 vienuolyn ir apatalinio gyvenimo draugij Vyresnieji, kuri skaii, tiek vyr, tiek moter atvilgiu, nustato Vyskup Konferencija arba provincijos Vyskupai; juos atitinkamai turi irinkti visi vienuolyn ir draugij, esani toje teritorijoje, Vyresnieji; 3 toje teritorijoje esani banytini ir katalikik universitet rektoriai bei teologijos ir kanon teiss fakultet dekanai; 4 kai kurie didij seminarij rektoriai, kuri skaiius nustatomas, kaip n. 2; juos renka toje teritorijoje esani seminarij rektoriai. 4. dalinius susirinkimus gali bti pakviesti, taiau tik su patariamojo balso teise, taip pat kunigai ir kiti tikintieji, stebint, kad j skaiius neviryt puss asmen, pamint 1-3, skaiiaus. 5. Be to, provincijos susirinkimus kvieiamos katedr kapitulos bei kiekvienos dalins Banyios kunig taryba ir pastoracin taryba; kiekviena i i institucij siunia du kolegialiai paskirtus savo narius, kurie turi tik patariamj bals. 6. Jei, plenarinio susirinkimo atveju, Vyskup Konferencijai, arba, provincijos susirinkimo atvilgiu, Metropolitui drauge su Vyskupais sufraganais atrodo

121

reikalinga, dalinius susirinkimus sveio teismis gali bti pakviesti ir kiti asmenys. Kan. 444 1. Visi, aukiami dalinius susirinkimus, privalo juose dalyvauti, nebent tam sutrukdyt rimta prieastis, apie kuri jie privalo praneti susirinkimo pirmininkui. 2. Paaukti dalinius susirinkimus asmenys, turintys sprendiamj bals, sutrukdyti rimtos prieasties, gali pasisti galiotin, kuris, taiau, turi tik patariamj bals. Kan. 445 Dalinis susirinkimas savo teritorijoje turi pasirpinti ganytojiniais Dievo tautos poreikiais; jam priklauso vykdomoji, ypa statym leidiamoji, valdia taip, kad, visuomet laikantis visuotins Banyios teiss, galt nusprsti tai, kas yra reikalinga tikjimo puoseljimui, bendrosios ganytojins veiklos sutvarkymui, paproi sureguliavimui ir banytins drausms isaugojimui, vedimui bei apgynimui. Kan. 446 Pasibaigus daliniam susirinkimui, pirmininkas pasirpina nusisti Apatal Sostui visus susirinkimo aktus; susirinkimo ileisti dekretai neturi bti skelbiami, kol j neperirs Apatal Sostas, gi susirinkimas nustato, kokiu bdu dekretai bus paskelbti ir laik, po kurio paskelbtieji dekretai prads saistyti. IV SKIRSNIS VYSKUP KONFERENCIJOS Kan. 447 Vyskup Konferencija, savyje pastovus organizmas, yra vienos tautos ar apibrtos teritorijos Vyskup susirinkimas, kurie drauge naudojasi kai kuriomis ganytojinmis galiomis toje teritorijoje esani tikinij atvilgiu, kad taip geriau bt pasinaudota griu, kur Banyia silo monms, ypa, laikantis

122

teiss norm, vietos ir laiko slygoms tinkamai pritaikytomis apatalavimo formomis ir bdais. Kan. 448 1. Pagal bendr taisykl, Vyskup Konferencijai priklauso vis tos paios tautos dalini Banyi vadovai, laikantis kan. 450 normos. 2. Jei, Apatal Sosto sprendimu, iklausius suinteresuotus diecezinius Vyskupus, asmenins ar dalykins slygos tam palankios, Vyskup Konferencija gali bti kurta siauresnei ar platesnei teritorijai, kad apimt tik kai kuri dalini Banyi, sikrusi konkreioje teritorijoje, Vyskupus, arba vairiose tautose esani dalini Banyi vadovus; kiekvienai tokiai Konferencijai dalines normas nustato Apatal Sostas. Kan. 449 1. Tik aukiausia Banyios valdia, iklausiusi suinteresuotus Vyskupus, gali steigti, panaikinti ar pakeisti Vyskup Konferencijas. 2. Vien kart teistai steigta Vyskup Konferencija pagal pai teis tampa juridiniu asmeniu. Kan. 450 1. Vyskup Konferencijai pagal pai teis priklauso visi tos teritorijos dieceziniai vyskupai ir tie, kurie jiems prilyginami pagal teis, taip pat Vyskupai koadjutoriai, Vyskupai augziliarai ir kiti tituliniai Vyskupai, vykdantys toje teritorijoje konkreias jiems Apatal Sosto ar Vyskup Konferencijos patiktas pareigas; j gali bti pakviesti taip pat ir kito rito Ordinarai, taiau tik su patariamuoju balsu, nebent Vyskup Konferencijos statute bt nustatyta kitaip. 2. Kiti tituliniai Vyskupai ir Romos Popieiaus Legatas pagal teis nra Vyskup Konferencijos nariai.

123

Kan. 451 Kiekviena Vyskup Konferencija parengia savo statut, kur turi perirti Apatal Sostas; jame, tarp kitko, nustatomos plenarini Konferencijos posdi taisykls, pasirpinama steigti pastovi taryb, Konferencijos generalin sekretoriat bei kitas staigas ir komisijas, kurios, Konferencijos sprendimu, skmingiausiai prisidt, siekiant savo tiksl. Kan. 452 1. Kiekviena Vyskup Konferencija isirenka pirminink, nustato, kas atliks vicepirmininko pareigas, jei pirmininkas bt teistai sutrukdytas ir, pagal statuto norm, paskiria generalin sekretori. 2. Konferencijos pirmininkas, o, jei jis yra teistai sutrukdytas, vicepirmininkas vadovauja ne tik bendriesiems Vyskup Konferencijos posdiams, bet taip pat ir nuolatinei tarybai. Kan. 453 Plenariniai Vyskup Konferencijos posdiai, laikantis statuto nuostat, rengiami bent kart per metus ir kiekvien kart, kai to reikalauja ypatingos aplinkybs. Kan. 454 1. Plenariniuose Vyskup Konferencijos posdiuose pagal teis sprendiamj bals turi dieceziniai Vyskupai, o taip pat tie, kurie jiems prilyginami paios teiss, bei Vyskupai koadjutoriai. 2. Vyskupai augziliarai ir tituliniai Vyskupai, priklausantys Vyskup Konferencijai, turi sprendiamj arba patariamj bals, pagal Konferencijos statuto nuostatus, taiau, svarstant statuto primimo ar pakeitimo klausimus, sprendiamj bals turi tik 1 mintieji asmenys. Kan. 455 1. Vyskup Konferencija gali leisti bendruosius dekretus tik tais klausimais, kur taip nustatyta bendrosios teiss, arba suteikta specialiu Apatal Sosto

124

leidimu, duotu tiek motu konferencijos praymu.

proprio,

tiek

paios

2. Kad dekretai, apie kuriuos kalbama 1, galiot, jiems turi pritarti plenariniame posdyje bent du tredaliai Konferencijai priklausani vadov su sprendiamuoju balsu; ie dekretai pradeda saistyti po j teisto paskelbimo, prie tai gavus Apatal Sosto patvirtinim. 3. Pati Vyskup Konferencija nustato paskelbimo bd bei laik, kuriam prajus, dekretai pradeda galioti. 4. Tuo atveju, kai nei visuotin teis, nei specialus Apatal Sosto leidimas nra suteik Vyskup Konferencijai galios, minimos 1, kiekvieno diecezinio Vyskupo kompetencija lieka nepaliesta, ir Vyskup Konferencija arba jos pirmininkas negali galiojaniai veikti vis Vyskup vardu, nebent visi Vyskupai duot tam savo sutikim. Kan. 456 Pasibaigus plenariniam Vyskup Konferencijos posdiui, praneimas apie Konferencijos darbus ir jos dekretai persiuniami Apatal Sostui, kad jis galt susipainti su atliktais darbais ir, jei yra priimt dekret, juos perirti. Kan. 457 Nuolatin Vyskup taryba paruoia svarstytinus klausimus plenariniam posdiui ir rpinasi, kad bt tinkamai vykdomi jame priimti sprendimai; i taryba taip pat sprendia kitus, jai pagal statuto normas patiktus, reikalus. Kan. 458 Generalinis sekretoriatas: 1 paruoia praneim apie Konferencijos plenarinio posdio darbus bei dekretus, o taip pat apie nuolatins tarybos veikl bei tai pranea visiems

125

Konferencijos nariams, be to rengia kitus, jam Konferencijos pirmininko ar pastovios tarybos pavestus, aktus; 2 perduoda kaimyninms Vyskup Konferencijoms aktus ir dokumentus, kuriuos Konferencija plenariniame posdyje ar nuolatin taryba nustat esant reikalinga joms teikti. Kan. 459 1. Palaikytini santykiai tarp Vyskup Konferencij, ypa artimesni, tam, kad geriau bt skleidiamas ir ginamas gris. 2. Kiekvien kart, taiau, kai Konferencijos imasi veiklos ar projekt, gaunani tarptautin pobd, btina iklausyti Apatal Sosto nuomons. III SKYRIUS DALINI BANYI VIDAUS TVARKA I SKIRSNIS DIECEZIJOS SINODAS Kan. 460 Diecezijos sinodas yra dalins Banyios kunig ir kit tikinij, irinkt pagelbti dieceziniam Vyskupui darbuotis visos diecezijos bendruomens gerovei, susirinkimas, vykdomas pagal toliau sekani kanon nuostatus. Kan. 461 1. Diecezijos sinodas rengimas paviense dalinse Banyiose, kuomet, diecezijos Vyskupo sprendimu, iklausius kunig tarybos nuomons, to reikalauja aplinkybs. 2. Jei Vyskupas rpinasi keliomis diecezijomis arba viena rpinasi kaip savas Vyskupas, o kita, kaip Administratorius, jis gali aukti vien diecezijos sinod visoms jam patiktoms diecezijoms.

126

Kan. 462 1. Diecezijos sinod aukia vien tik diecezinis Vyskupas, o ne jai laikinai vadovaujantis asmuo. 2. Diecezijos sinodui pirmininkauja diecezijos Vyskupas, kuris, taiau, gali deleguoti generalin Vikar ar Vyskupo vikar atlikti ias pareigas atskirose sinodo sesijose. Kan. 463 1. diecezijos sinod turi bti pakviesti kaip nariai, ir privalo jame dalyvauti: 1 Vyskupas koadjutorius ir Vyskupai augziliarai; 2 generaliniai ir vyskupo Vikarai bei teismo Vikaras; 3 katedros banyios kanauninkai; 4 kunig tarybos nariai; 5 tikintieji pasaulieiai, o taip pat pavstojo gyvenimo institut nariai, irinkti pastoracins tarybos; j skaii ir irinkimo bd nustato diecezijos Vyskupas, arba, kur tokios tarybos nra, parenkami pagal diecezijos Vyskupo nustatytus kriterijus; 6 diecezijos didiosios seminarijos rektorius; 7 dekanai; 8 bent vienas kunigas i kiekvieno dekanato, irinktas vis, kurie ten rpinasi sielovada, be to, turi bti irinktas kitas kunigas, kuris pakeist pirmj, jei is bt sutrukdytas; 9 kai kurie vienuolij bei apatalinio gyvenimo draugij, turini namus diecezijoje, Vyresnieji; j skaii ir irinkimo bd nustato diecezijos Vyskupas. 2. diecezijos sinod, kaip nariai, gali bti pakviesti taip pat ir kiti asmenys, tiek dvasininkai, tiek pavstojo gyvenimo institut nariai, tiek tikintieji pasaulieiai. 3. Diecezijos vyskupas, jei mano, kad tai yra reikalinga, gali stebtojais pakviesti kai kuriuos

127

banyi ar banytini bendruomeni, neturinio pilno bendravimo su katalik Banyia, tarnautojus ar narius. Kan. 464 Teistai sutrukdytas sinodo narys negali sisti galiotinio, kuris dalyvaut jo vardu, taiau apie toki klit pranea diecezijos Vyskupui. Kan. 465 Visais pasilytais klausimais laisvai diskutuojama tarp nari sinodo sesijose. Kan. 466 Diecezijos sinode vienintelis statym leidjas yra diecezijos Vyskupas, gi kiti sinodo nariai turi tik patariamj bals; jis vienas pasirao sinodo deklaracijas ir dekretus, kuriuos galima skelbti tik remiantis jo autoritetu. Kan. 467 Diecezijos Vyskupas pateikia Metropolitui ir Vyskup Konferencijai sinodo deklaracij ir dekret tekstus. Kan. 468 1. Diecezijos Vyskupas turi teis, remdamasis savo protingu sprendimu, sustabdyti ir paleisti diecezijos sinod. 2. Kai vyskupo sostas yra sukliudytas ar neuimtas, diecezijos sinodas nutraukiamas pagal pai teis, kol paveldjs sost diecezijos Vyskupas nenustatys, kad sinodas turi bti tsiamas arba paleistas. II SKIRSNIS DIECEZIJOS KURIJA Kan. 469 Diecezijos kurija susideda i organizm ir asmen, kurie padeda Vyskupui visos diecezijos valdyme, tai yra, vadovaujant ganytojinei veiklai, rpinantis diecezijos administravimu bei vykdant teismin valdi.

128

Kan. 470 Asmenis, uimanius pareigas diecezijos kurijoje, skiria diecezijos Vyskupas. Kan. 471 Visi, priimti pareigoms kurijoje, privalo: 1 paadti itikimai vykdyti pareigas teiss arba Vyskupo nustatytu bdu; 2 ilaikyti paslapt teiss arba Vyskupo nustatytose ribose. Kan. 472 Klausim bei asmen, kurie kurijoje priklauso teismins valdios vykdymo sriiai, atvilgiu laikomasi VII knygos Apie procesus nuostat, gi diecezijos administravimo atvilgiu laikomasi toliau sekani kanon nuostat. Kan. 473 1. Diecezijos vyskupas privalo rpintis, kad visi klausimai, priklausantys visos diecezijos administravimui, bt tinkamai koordinuojami ir kreipiami jam patiktos Dievo tautos dalies didesnei gerovei. 2. Diecezijos Vyskupas koordinuoja generalini bei vyskupo Vikar ganytojin veikl; kur tai bt reikalinga, gali bti paskirtas kurijos Moderatorius, kuris turi bti kunigas; jis, paklusdamas Vyskupui, koordinuoja administracin veikl bei rpinasi, kad kiti kurijos darbuotojai itikimai vykdyt jiems patiktas pareigas. 3. Jei vietins slygos, Vyskupo nuomone, kitaip nereikalauja, kurijos Moderatoriumi skiriamas generalinis Vikaras, arba, jei i yra daugiau, vienas i generalini Vikar. 4. Jei Vyskupas mano, kad tai reikalinga, nordamas labiau paskatinti ganytojin veikl, jis gali steigti

129

vyskupo taryb, susidedani i generalini ir vyskupo Vikar. Kan. 474 Kurijos ratai, pagal savo kilm sukeliantys juridinius padarinius, privalo bti pasirayti juos ileidusio Ordinaro, taip pat ir dl j galiojimo, bei tuo paiu metu turi bti pasirayti kurijos kanclerio ar notaro; kancleris vliau turi pareig apie juos informuoti kurijos Moderatori. 1 straipsnis Generaliniai ir Vyskupo Vikarai Kan. 475 1. Kiekvienoje diecezijoje diecezinis Vyskupas privalo paskirti generalin Vikar, kad jis, naudodamasis pagal toliau sekanius kanonus jam suteikta ordinarine galia, padt paiam Vyskupui visos diecezijos valdyme. 2. Laikantis bendros taisykls, skiriamas vienas generalinis Vikaras, nebent dl diecezijos ploto, gyventoj skaiiaus ar kit pastoracini prieasi bt reikalinga pasielgti kitaip. Kan. 476 Visada, kai tai reikalinga geram diecezijos valdymui, diecezijos Vyskupas gal paskirti vien ar daugiau vyskupo Vikar; jie t pai ordinarin gali, kuri, pagal toliau sekani kanon nuostatus, priklauso generaliniam Vikarui, turi arba apibrtoje diecezijos dalyje, arba sprendiant konkreius reikalus, arba konkretaus rito tikinij ar konkreios asmen grups atvilgiu. Kan. 477 1. Generalin ir vyskupo Vikar laisvai skiria diecezijos Vyskupas ir jis gali juos laisvai atleisti, ilaikant kan. 406 nuostat; vyskupo Vikaras, kuris nra

130

Vyskupas augziliaras, skiriamas apibrtam laikui, nurodytam paskyrimo rate. 2. Kai generalinis Vikaras yra ivyks ar teistai sutrukdytas, diecezijos Vyskupas gali paskirti j pakeiiant asmen; tos paios normos taikomos ir vyskupo Vikarui. Kan. 478 1. Generalinis ir vyskupo Vikaras turi bti kunigai, ne jaunesni, kaip trisdeimt met amiaus, kanon teiss ar teologijos daktarai arba licenciatai, arba tikrai turintys patyrimo iose disciplinose, verti pasitikjimo dl sveikos doktrinos, teisingumo, iminties ir patyrimo reikal tvarkyme. 2. Generalinio ir vyskupo Vikaro pareigyb nesiderina su kanauninko penitenciarijaus pareigomis, be to, ios pareigos negali bti patiktos Vyskupo giminaiiams iki ketvirto laipsnio. Kan. 479 1. Generaliniam vikarui pagal pareigyb priklauso ta pati vykdomoji valdia visoje diecezijoje, kuri pagal teis priklauso dieceziniam Vyskupui, tai yra, galia leisti administracinius aktus, iskyrus tuos, kuriuos Vyskupas yra rezervavs sau arba kuriems, pagal teiss normas, reikalingas ypatingas Vyskupo galiojimas. 2. Vyskupo vikarui paia teise priklauso ta pati galia, paminta 1, taiau apribota ta konkreia teritorijos dalimi, reikal sritimi, konkretaus rito tikiniaisiais ar viena grupe, kurioms jis yra paskirtas, iskyrus atvejus, kuriuos Vyskupas yra rezervavs sau ar generaliniam Vikarui, arba kuriems, pagal teiss normas, reikalingas ypatingas Vyskupo galiojimas. 3. Generalinis ir vyskupo Vikaras savo kompetencijos ribose turi ir pastovias galias, kurias Vyskupui suteikia

131

Apatal Sostas, kaip reskript vykdymas, nebent sakmiai bt patvarkyta kitaip arba diecezijos Vyskupas bt parinktas dl savo asmenini savybi. Kan. 480 Generalinis ir vyskupo Vikaras privalo praneti Vyskupui apie savo pagrindinius numatomus ir atliktus darbus bei niekuomet negali veikti prie jo vali ir nor. Kan. 481 1. Generalinio ir vyskupo Vikaro galios inyksta, pasibaigus paskyrimo laikui, atsisakymu ir, ilaikant kan. 406 ir 409 normas, paalinimu, apie kur jiems pranea diecezijos Vyskupas, bei tada, kai vyskupo sostas tampa neuimtas. 2. Esant suspenduotai diecezinio Vyskupo pareigybei, suspenduojama ir generalinio bei vyskupo Vikaro galia, nebent jie patys bt Vyskupais. 2 straipsnis Kancleris, kiti notarai ir archyvai Kan. 482 1. Kiekvienoje kurijoje paskiriamas kancleris, kurio pagrindin pareiga, nebent kitaip bt nustatyta dalins teiss, yra rpintis kurijos dokument paraymu ir isiuntimu bei j saugojimu kurijos archyve. 2 Jei bt reikalinga, kancleriui gali bti skirtas pagalbininkas, vadinamas vicekancleriu. 3. Kancleris bei vicekancleris tuo paiu yra kurijos notarai ir sekretoriai. Kan. 483 1. Be kanclerio, gali bti paskirti kiti notarai, kuri paraas oficialiai patvirtina dokument; jie gali bti paskirti vis, arba tiktai teismini akt, konkreios bylos akt ar vienos sutarties akt sudarymui.

132

2. Kancleris ir notarai turi turti ger reputacij, ikylani vir bet kokio tarimo; bylose, kuriose gali bti paeistas geras kunigo vardas, notaru turi bti kunigas. Kan. 484 Notarai privalo: 1 surayti aktus bei j gyvendinimo priemones, lieianias dekretus, patvarkymus, pareigojimus ir kitus klausimus, kur reikalingas j tarpininkavimas; 2 siningai ratu tvarkyti einamsias bylas ir jas patvirtinti savo parau, kartu nurodant viet, dien, mnes ir metus; 3 laikantis nustatytos tvarkos, teistai besikreipiantiems asmenims pateikti uregistruotus aktus bei j taikymo priemoni dokumentus ir savo parau patvirtinti j kopij autentikum. Kan. 485 Kancler ir kitus notarus i pareigybs laisvai gali paalinti diecezijos Vyskupas, taiau ne diecezijos Administratorius, kuris tam turi gauti konsultori kolegijos pritarim. Kan. 486 1. Visi diecezij ir parapijas lieiantys dokumentai privalo bti kuo rpestingiausiai saugojami. 2. Kiekvienoje kurijoje saugioje vietoje turi bti kurtas diecezijos archyvas (tabularium), kuriame, nustatyta tvarka sudti ir rpestingai urakinti, saugomi dokumentai bei ratai, lieiantys diecezijos dvasinius ir laikinuosius klausimus. 3. Turi bti sudarytas archyve saugojam dokument inventorius arba katalogas, kuriame trumpai nurodomas kiekvieno rato turinys. Kan. 487 1. Archyvas turi bti urakintas ir rakt nuo jo gali turti tik Vyskupas ir kancleris; archyv neleidiama

133

eiti niekam, prie tai negavus Vyskupo arba bendro kurijos Moderatoriaus ir kanclerio leidimo. 2. Suinteresuoti asmenys turi teis asmenikai arba per galiotin gauti autentik rankratin arba fotokopijavimo bdu pagamint, i prigimties vie arba savo paties asmens stov lieiani dokument kopij. Kan. 488 Dokument i archyvo ineti neleidiama, nebent tik trumpam laikui, gavus Vyskupo arba bendr kurijos Moderatoriaus ir kanclerio leidim. Kan. 489 1. Diecezijos kurijoje turi bti taip pat slaptasis archyvas ar bent jau urakinta ir nepajudinamai tvirtinta spinta arba seifas bendrajame archyve; jame su didiausiu rpestingumu saugomi slapti dokumentai. 2. Kiekvienais metais sunaikinami dokumentai, lieiantys kriminalines bylas dl blog paproi, jei nusikaltusieji bt mir arba jei tokios bylos buvo baigtos prie deimt met pasmerkiamuoju sprendimu, taiau isaugant bylos santrauk su galutinio sprendimo tekstu. Kan. 490 1. Rakt nuo slaptojo archyvo turi tiktai Vyskupas. 2. Esant neuimtam sostui, slaptoji spinta ar archyvas negali bti atidaryti, nebent, esant tikram btinumui, tai padaryt pats diecezijos Administratorius. 3. I slaptosios spintos ar archyvo negalima ineti joki dokument. Kan. 491 1. Diecezijos Vyskupas turi rpintis, kad taip pat jo teritorijoje esani katedros, kolegini, parapijini bei kit banyi archyv aktai ir dokumentai bt

134

rpestingai saugomi, ir kad dviem egzemplioriais bt sudaryti inventoriai ar katalogai, kuri vienas egzempliorius saugojamas tos banyios archyve, o kitas - diecezijos archyve. 2. Diecezijos Vyskupas taip pat rpinasi, kad diecezijoje bt istorinis archyvas ir kad dokumentai, turintys istorin vert, bt rpestingai saugojami bei sistemikai sutvarkyti. 3. Norint susipainti su 1 ir 2 mintais aktais ir dokumentais arba juos isineti, laikomasi diecezijos Vyskupo nustatyt norm. 3 straipsnis Ekonomini reikal taryba ir ekonomas Kan. 492 1. Kiekvienoje diecezijoje steigiama ekonomini reikal taryba, kuriai vadovauja pats diecezijos Vyskupas arba jo delegatas; taryba yra sudaryta maiausiai i trij ger vard turini tikinij, tikrai patyrusi ekonomikoje ir civilinje teisje; juos skiria Vyskupas. 2. Ekonomini reikal tarybos nariai skiriami penkiems metams, taiau, iam laikotarpiui pasibaigus, gali bti patvirtinti kitiems penkmeiams. 3. ekonomini reikal taryb negali eiti Vyskupo artimieji, susij su juo giminysts arba svainysts ryiu iki ketvirto laipsnio. Kan. 493 alia ekonomini reikal tarybai patikt udavini, nurodyt V knygoje Laikinoji Banyios nuosavyb, taryba kasmet pagal diecezijos Vyskupo nurodymus sudaro perspektyvin rinkliav ir kit pajam balans

135

sekantiems metams, atsivelgiant bendrus diecezijos poreikius, bei met gale tvirtina pajam ir ilaid balans. Kan. 494 1. Kiekvienoje diecezijoje, iklauss konsultori kolegijos ir ekonomini reikal tarybos nari nuomons, Vyskupas paskiria ekonom, kuris turi bti i ties patyrs ekonomikoje ir tikrai siningas. 2. Ekonomas skiriamas penkiems metams, taiau, iam laikotarpiu pasibaigus, gali bti i naujo paskirtas kitiems penkmeiams; jam uimant ias pareigas, Vyskupas negali jo paalinti be svarbios prieasties, kurios svarb vertina, iklauss konsultori kolegijos ir ekonomini reikal tarybos nari nuomons. 3. Ekonomas, laikydamasis ekonomini reikal tarybos nustatyto bdo ir paklusdamas Vyskupo valdiai, administruoja diecezijos turt bei, atsivelgdamas pastovias diecezijos pajamas, apmoka tai, k jam liepia Vyskupas arba kiti jo teistai galioti asmenys. 4. Met pabaigoje ekonomas privalo pristatyti ekonomini reikal tarybai pajam ir ilaid balans. III SKIRSNIS KUNIG TARYBA IR KONSULTORI KOLEGIJA Kan. 495 1. Kiekvienoje diecezijoje steigiama kunig taryba, tai yra grup kunig, kurie, atstovaudami kunigij, yra tarsi Vyskupo senatas; kunig taryba, pagal teiss normas, padeda Vyskupui valdyti diecezij, kad taip skmingiau bt pasitarnaujama jam patiktos Dievo tautos dalies dvasinei gerovei.

136

2. Apataliniuose vikariatuose ir prefektrose Vikaras ar Prefektas steigia taryb, sudaryt i maiausiai trij kunig misionieri ir atsiklausia j nuomons, ireiktos kad ir laiku, sprsdamas svarbesnius klausimus. Kan. 496 Kunig taryba privalo turti savo statut, parayt, atsivelgiant Vyskup Konferencijos ileistas normas, ir patvirtint diecezijos Vyskupo. Kan. 497 Kunig tarybos nariai parenkami tokiu principu: 1 madaug pus j laisvai irenka patys kunigai pagal toliau sekani kanon ir statuto normas; 2 kai kurie kunigai, pagal statuto norm, yra nariai pagal teis, tai yra tie, kurie priklauso tarybai dl jiems patiktos pareigybs; 3 diecezijos Vyskupas turi piln teis laisvai paskirti kai kuriuos narius. Kan. 498 1. Sudarant kunig taryb, tiek aktyvi, tiek pasyvi rinkim teis turi: 1 visi pasauliniai diecezijoje inkardinuoti kunigai; 2 pasauliniai diecezijoje neinkardinuoti kunigai bei kunigai, priklausantys vienuolynui ar apatalinio gyvenimo draugijai, kurie, gyvendami diecezijoje, jos labui eina kokias nors pareigas. 2. Jei numatyta statute, ta pati rinkim teis gali bti suteikta kitiems kunigams, diecezijoje turintiems buvein ar tarsi - buvein. Kan. 499 Kunig tarybos nari rinkim bdas turi bti numatytas statute, taiau taip, kad, kiek manoma, kunigija bt atstovaujama, atsivelgiant skirtingas tarnystes ir skirtingas diecezijos zonas.

137

Kan. 500 1. Diecezijos Vyskupas kunig taryb suaukia, jai vadovauja, nustato svarstytinus klausimus bei priima svarstymui nari pasilytus klausimus. 2. Kunig taryba turi tiktai patariamj bals; diecezijos Vyskupas iklauso jos nari nuomons svarbesniais klausimais, taiau tarybos pritarimas reikalingas tik sakmiai teisje numatytais atvejais. 3. Kunig taryba niekuomet negali veikti be diecezijos Vyskupo, kuris, savo ruotu, teturi atsakomyb praneti tarybai tai, kas nustatyta 2 normose. Kan. 501 1. Kunig tarybos nariai skiriami statute numatytam laikui, taiau tokiu bdu, kad penki met laikotarpyje atsinaujint visa taryba ar jos dalis. 2. Sostui tapus neuimtam, kunig taryba inyksta, ir jos udavinius vykdo konsultori kolegija; met laikotarpyje po valdios permimo Vyskupas i naujo privalo kurti kunig taryb. 3. Jei kunig taryba nevykdo jai diecezijos gerovei patikt udavini ar jais piktnaudoja, diecezijos Vyskupas, atsiklauss Metropolito, arba, kalbant apie metropolij, vyriausio paskyrimu Vyskupo sufragano, gali j paleisti, taiau metu laikotarpyje privalo i naujo steigti. Kan. 502 1. Tarp kunig tarybos nari diecezijos Vyskupas laisvai paskiria kai kuriuos kunigus, ne maiau ei ir ne daugiau dvylikos, kurie penkiems metams sudaro konsultori kolegij, vykdani teiss nustatytus udavinius; taiau, pasibaigus penkmeiui, ji tsia savo funkcijas, kol nebus paskirta nauja kolegija.

138

2. Konsultori kolegijai vadovauja diecezijos Vyskupas, o kai sostas yra sukliudytas ar neuimtas, jai vadovauja laikinai Vyskup pakeiiantis asmuo, arba, jei is dar nebt paskirtas, kunigysts ventimais vyriausias konsultori kolegijos kunigas. 3. Vyskup Konferencija gali nustatyti, kad konsultori kolegijos pareigos patikimos katedros kapitulai. 4. Apataliniame vikariate ar prefektroje konsultori kolegijos pareigas vykdo misijos taryba, apie kuri kalbama kan. 495 2, nebent teiss bt nustatyta kitaip. IV SKIRSNIS KANAUNINK KAPITULOS Kan. 503 Tiek katedros, tiek kolegin kapitula yra kunig kolegija, kuriai priklauso atlikti ikilmingesnes liturgines apeigas katedros ar koleginje banyioje; be to, katedros kapitula atlieka jai teiss ar diecezijos Vyskupo patiktas pareigas. Kan. 504 Katedros kapitulos steigimas, pakeitimai panaikinimas yra rezervuoti Apatal Sostui. ir

Kan. 505 Kiekviena, tiek katedros, tiek kolegin kapitula turi savo statut, paskelbt teistu kapituliniu aktu ir patvirtint diecezijos Vyskupo; io statuto negalima pakeisti ar ataukti be diecezijos Vyskupo pritarimo. Kan. 506 1. Kapitulos statute, isaugant fundacijos statymus, nurodomas pats kapitulos steigimo faktas bei kanaunink skaiius, apibriami kapitulos ir pavieni kanaunink udaviniai, laikant pamaldas ir atliekant tarnyst, tvarkomi susirinkimai, kuriuose svarstomi

139

kapitul lieiantys klausimai ir, prisilaikant visuotins teiss nuostat, nurodomos slygos akt galiojimui bei leistinumui. 2. Statute taip pat nustatomos, atsivelgiant ventojo Sosto ileistas normas, kanaunink insignijos bei j atlyginimas, tiek pastovus, tiek imokamas, atlikus pareigojim. Kan. 507 1. Pagal statuto normas bei prisilaikant vietos paproi, i kanaunink tarpo irenkamas pirmininkas, vadovaujantis kapitulai, ir steigiamos kitos pareigybs. 2. Kapitulai nepriklausantiems dvasininkams gali bti patiktos kitos pareigybs, kurios, pagal statuto normas, pagelbsti kanauninkams. Kan. 508 1. Tiek katedros, tiek kolegins banyios kanauninkas penitenciarijus, pagal einamas pareigas turi ordinarin nedeleguojam gali iriti sakramentinje srityje i nepaskelbt ir Apatal Sostui nerezervuot cenzr latae sententiae; i galia diecezijoje gali bti taikoma taip pat ir paaliniams bei diecezijos tikintiesiems, esantiems u diecezijos teritorijos rib. 2. Kur nra kapitulos, diecezijos Vyskupas ioms pareigoms eiti paskiria vien kunig. Kan. 509 1. Diecezijos Vyskupas, bet ne diecezijos Administratorius, iklauss kapitulos, skiria visus kanauninkus, tiek katedros, tiek koleginje banyioje, ataukiant bet kokias prieingas privilegijas; taip pat Vyskupas tvirtina kapitulos irinkt jos pirminink. 2. Diecezijos Vyskupas skiria kanauninkais tiktai kunigus, isiskirianius mokslu, gyvenimo dora ir girtinai einanius savo tarnyst.

140

Kan. 510 1. Parapijos daugiau nebra jungiamos prie kanaunink kapitul; diecezijos Vyskupas turi atskirti tas, kurios iki iol yra ilikusios prijungtos prie kapitul. 2. Banyioje kuri kartu yra parapijin ir kapitulin, klebonas skiriamas tiek i kanaunink tarp, tiek ir alia j; is klebonas saistomas vis pareig ir naudojasi visomis teismis, kurios pagal teiss normas priklauso klebonui. 3. Diecezijos Vyskupas nustato tikslias normas, kuri dka bt galima tinkamai suderinti ganytojines klebono pareigas ir kapitulos funkcijas, taip, kad klebonas netrukdyt kapitulos funkcijoms, o kapitula netrukdyt eiti parapijines pareigas; ikilus konfliktui, j sprendia diecezijos Vyskupas, kuris pirmiausia turi kreipti dmes deram tikinij dvasini poreiki patenkinim. 4. Aukos, paaukotos banyiai, tuo pat metu esaniai parapijine ir kapituline, jei nra nustatyta kitaip, suprantamos, kaip paaukotos parapijai. V SKIRSNIS PASTORACIN TARYBA Kan. 511 Kiekvienoje diecezijoje, jei to reikalauja pastoracin situacija, steigiama pastoracin taryba, kuriai priklauso, paklstant Vyskupo valdiai, studijuoti, vertinti ir pateikti operatyvines ivadas apie ganytojin veikl diecezijoje. Kan. 512 1. Pastoracin taryba susideda i tikinij, turini piln bendravim su katalik Banyia, tiek dvasinink, tiek pavstojo gyvenimo institut nari, tiek, ypatingai,

141

i pasauliei; nariai parenkami diecezijos Vyskupo nustatytu bdu. 2. Tikintieji, paskirti pastoracin taryb, turi bti parinkti taip, kad per juos i ties bt atstovaujama visa, sudaranti diecezij, Dievo tautos dalis, atsivelgiant skirtingas diecezijos vietoves, socialines slygas, profesijas bei vaidmen, kur ie asmenys atlieka apatalavimo darbe, tiek pavieniui, tiek susijung draugijas. 3. pastoracin taryb skiriami tvirto tikjimo, doro gyvenimo ir imintingi tikintieji. Kan. 513 1. Pastoracin taryba skiriama konkreiam laikotarpiui, laikantis Vyskupo ileisto statuto nuostat. 2. Kai vyskupo sostas tampa neuimtas, pastoracin taryba inyksta. Kan. 514 1. Tik diecezijos Vyskupas, atsivelgdamas apatalavimo btinum, suaukia pastoracin taryb, turini tik patariamj bals, ir jai pirmininkauja; tiktai Vyskupas skelbia taryboje svarstytus dalykus. 2. Pastoracin taryba suaukiama bent kart metuose. VI SKIRSNIS PARAPIJOS, KLEBONAI IR PARAPIJ VIKARAI Kan. 515 1. Parapija yra konkreti dalinje Banyioje pastoviai steigta tikinij bendruomen, kurios dvasiniais poreikiais kaip savas ganytojas, paklusdamas diecezijos Vyskupo valdiai, rpinasi klebonas. 2. Tik diecezijos Vyskupas steigia, naikina parapijas arba keiia j ribas; jis neturi j steigti, naikinti ar

142

ymiai keisti nuomons.

rib,

neiklauss

kunig

tarybos

3. Teistai steigta parapija pagal pai teis tampa juridiniu asmeniu. Kan. 516 1. Nebent teiss bt nustatyta kitaip, parapijai prilyginama tarsi - parapija, kuri yra konkreti tikinij bendruomen dalinje Banyioje, patikta kunigui, kaip savam ganytojui, taiau dl ypating aplinkybi dar nesteigta, kaip parapija. 2. Kai bendruomen negali bti steigta kaip parapija ar tarsi - parapija, diecezijos Vyskupas kitaip pasirpina jos dvasiniais poreikiais. Kan. 517 1. Kai to reikalauja aplinkybs, ganytojinis rpestis viena parapija ar keliomis parapijomis vienu metu gali bti patiktas kartu keliems kunigams, taiau su slyga, kad vienas i j koordinuot ganytojin darb, tai yra vadovaut bendrai veiklai ir u j atsakyt prie Vyskup. 2. Jei diecezijos Vyskupas dl kunig trkumo bt priverstas leisti dalyvauti ganytojinje parapijos tarnystje diakonui ar asmeniui, neturiniam kunigikojo charakterio arba asmen bendruomenei, turi bti paskirtas kunigas, kuris, naudodamasis klebono valdia ir galiomis, bt ganytojins veiklos koordinatoriumi. Kan. 518 Pagal taisykl, parapija yra teritorin, tai yra apima visus konkreios teritorijos tikiniuosius, taiau, kur tai yra reikalinga, steigiamos asmenins parapijos, pagrstos teritorijoje gyvenani tikinij ritu, kalba, tautybe ar kitais konkreiais motyvais.

143

Kan. 519 Klebonas yra savas jam patiktos parapijos ganytojas; jis vykdo toje bendruomenje ganytojines pareigas, paklusdamas diecezijos Vyskupo valdiai, su kuriuo drauge yra paauktas dalyvauti Kristaus tarnystje, tarnauja bendruomenei pagal teiss normas, mokydamas, pavsdamas ir valdydamas, o taip pat bendradarbiaudamas su kitais kunigais ar diakonais ir naudodamasis tikinij pasauliei parama. Kan. 520 1. Klebonas nra juridinis asmuo, vienok, diecezijos Vyskupas, bet ne diecezijos Administratorius, gavs kompetentingo Vyresniojo sutikim, gali patikti parapij dvasinink vienuolynui ar dvasinink apatalinio gyvenimo draugijai, taip pat ir steigdamas j prie vienuolyno ar draugijos banyios, taiau su slyga, kad vienas kunigas bt parapijos klebonu, arba, jei ganytojins pareigos patikimos drauge keliems kunigams, eit koordinatoriaus, apie kur kalbama kan. 517 1, pareigas. 2. Parapijos priskyrimas, apie kuri kalbama 1, gali bti padarytas tiek aminai, tiek apibrtam laikotarpiui; abiem atvejais jis vyksta, sudarant sutart ratu tarp diecezijos Vyskupo ir kompetentingo vienuolyno arba draugijos Vyresniojo, kurioje, tarp kitko, aikiai ir tiksliai nustatoma visa, kas lieia atliktin darb, pareigotus asmenis ir ekonominius klausimus. Kan. 521 1. Kad kas nors galiojaniai bt paskirtas klebonu, turi bti gavs kunigysts ventimus. 2. Taip pat jis turi pasiymti sveiku mokslu ir gerais paproiais, bti uolus siel tarnyboje, pasiymti kitomis dorybmis ir turti kitas tiek visuotins, tiek dalins teiss reikalaujamas savybes dirbti pastoracin darb konkreioje parapijoje.

144

3. Prie kam nors suteikiant klebono pareigyb, Vyskupo nustatytu bdu reikia sitikinti jo tinkamumu, taip pat ir apklausiant. Kan. 522 Klebono pareigos yra pastovios, todl jis skiriamas neribotam laikui; diecezijos Vyskupas j gali skirti konkreiam laikotarpiui tik tada, jei tai buvo nustatyta Vyskup Konferencijos dekretu. Kan. 523 Ilaikant kan. 682, 1, klebono pareigoms skiria diecezijos Vyskupas, visuomet taikant laisv paskyrim, nebent kas nors turt pristatymo ar rinkim teis. Kan. 524 Diecezijos Vyskupas, apsvarsts visas aplinkybes, patiki neuimt parapij tam, kur laiko tinkamu dirbti pastoracin darb, iskiriant bet kok atsivelgim asmenis; sprsdamas apie tinkamum, iklauso dekano ir atlieka reikiam tyrim, atsiklausdamas, jei yra reikalas, konkrei kunig arba tikinij pasauliei nuomons. Kan. 525 Kol sostas yra neuimtas ar sukliudytas, diecezijos Administratorius ar laikinai valdantis diecezij asmuo: 1 paskiria arba patvirtina teistai pristatyt ar irinkt parapijai kunig; 2 skiria klebonus, jei sostas lieka neuimtas ar sukliudytas daugiau, kaip metai. Kan. 526 1. Klebonas rpinasi tik vienos parapijos dvasiniais poreikiais, taiau, trkstant kunig ar dl kit aplinkybi, tam paiam klebonui gali bti patikta rpintis keliomis kaimyninmis parapijomis. 2. Toje paioje parapijoje yra tik vienas klebonas arba koordinatorius pagal kan. 517 1. norm,

145

neatsivelgiant jok prieing paprot ir ataukiant bet koki prieing privilegij. Kan. 527 1. Asmuo, paskirtas rpintis parapijos dvasiniais poreikiais, gyja i pareigyb ir privalo j vykdyti nuo parapijos permimo momento. 2. Klebon pareigas veda vietos Ordinaras arba jo deleguotas kunigas, prisilaikant bdo, nustatyto daliniu statymu ir teistais paproiais, taiau dl teisingos prieasties, tas pats Ordinaras gali dispensuoti nuo io bdo laikymosi; tokiu atveju parapijai paskelbta dispensa atstoja parapijos permim. 3. Vietos Ordinaras nustato laik, per kur turi bti perimta parapija; iam laikui nenaudingai prajus, jei nebuvo teistos klities, jis gali paskelbti parapij neuimta. Kan. 528 1. Klebonas privalo kreipti dmes, kad parapijoje bti pilnai skelbiamas Dievo odis, todl rpinasi tikiniuosius pasaulieius tinkamai mokyti tikjimo ties, ypa sekmadieni ir veni homilijomis bei mokydamas katekizmo, alia to, skatina veikl, skleidiani evangelin dvasi, taip pat ir siekiant socialinio teisingumo, ypatingai rpinasi katalikiku vaik ir jaunimo aukljimu, pastoviai deda visas pastangas, taipogi ir bendradarbiaudamas su tikiniaisiais, neti evangelin ini asmenims, nutolusiems nuo religins praktikos arba neipastantiems tikrojo tikjimo. 2. Klebonas rpinasi, kad veniausioji Eucharistija bt parapijos tikinij susirinkimo centru, ir darbuojasi, kad tikintieji gaut dvasin pagalb, pamaldiai teikdamas sakramentus, o ypa, kad jie danai priimt veniausiosios Eucharistijos ir atgailos

146

sakramentus, stengiasi suformuoti tikiniuosiuose maldos dvasi, ilaikom taip pat ir eimose, bei padaryti juos smoningais ir aktyviais ventosios liturgijos dalyviais, kuri klebonas koordinuoja savo parapijoje, paklusdamas diecezijos Vyskupo valdiai ir buddamas, kad j nesibraut piktnaudojim. Kan. 529 1. Kad galt tinkamai atlikti ganytojo pareigas, klebonas stengiasi painti jam patiktus tikiniuosius, todl lanko eimas, dalyvaudamas j rpesiuose, ypa lidesio ir gedulo metu, juos guosdamas Viepatyje ir jei kame nors suklyst, imintingai pataisydamas, su didiule meile padeda ligoniams, ypa priartjusiems prie mirties, juos aprpindamas sakramentais ir pavesdamas siel Dievui, ypatingu rpesiu apgaubia vargus, itiktus nelaimi, vienius ir tvyns netekusius bei turinius ypating sunkum mones, taip pat darbuojasi, palaikydamas sutuoktinius ir tvus, kad jie tinkamai atlikt savo pareigas ir prisidt prie krikioniko gyvenimo augimo eimoje. 2. Klebonas turi bti susipains su vaidmeniu, skirtu tikintiems pasaulieiams Banyios pasiuntinybje ir j skatinti, pagelbdamas j sambriams, turintiems religinius tikslus. Jis bendradarbiauja su savo Vyskupu ir diecezijos kunigais, darbuodamasis, kad taip pat ir tikintieji rpintsi parapijine bendruomene, jaustsi diecezijos bei visuotins Banyios nariais ir dalyvaut bei palaikyt darbus, skirtus io bendravimo pltrai. Kan. 530 Ypatingu bdu klebonui yra patiktos ios funkcijos: 1 teikti krikt; 2 teikti sutvirtinimo sakrament esantiems mirties pavojuje pagal kan. 883, n. 3 norm; 3 teikti Viatik ir ligoni patepim esantiems mirties pavojuje, ilaikant kan. 1003, 2 ir 3 nuostat, ir suteikti jiems apatalin palaiminim;

147

4 dalyvauti ir laiminti santuok; 5 atlikti laidotuves; 6 ventinti krikto vanden velykiniu laiku, vadovauti procesijoms u banyios sien ir teikti ikilmingus palaiminimus ne banyioje; 7 laikyti ikilmingas Miias sekmadieniais ir sakytomis ventmis. Kan. 531 Nors ir kitas asmuo atlikt kok nors parapijin pareigojim, ta proga i tikinij gautos aukos mokamos parapijos kas, nebent, kalbant apie laisvanorikas aukas, bt aiku, kad aukojantysis turjo kitoki intencij; diecezijos Vyskupas, iklauss kunig tarybos nuomons, nustato normas, kuriomis vadovaujamasi, toliau panaudojant ias aukas bei atlyginant kunigams u mintos pareigos atlikim. Kan. 532 Klebonas pagal teiss normas atstovauja parapij visuose juridiniuose veiksmuose; jis rpinasi parapijos turto administravimu, laikydamasis kann. 1281 - 1288 nuostat. Kan. 533 1. Klebonas pareigojamas gyventi parapijos namuose netoli banyios, taiau atskirais atvejais, esant teisingai prieasiai, vietos Ordinaras gali leisti jam gyventi kitur, ypa, jei tai yra bendra keli kunig buvein, jei tik jis turi galimyb reikiamai ir tinkamai atlikti parapijin darb. 2. Jei nra svarbaus reikalo, klebonas gali kasmet ivykti i parapijos atostogoms daugiausiai mnesiui laiko, vientisam ar su pertraukomis; atostog laik neskaiiuojamos dienos, kurias klebonas kart metuose paskiria dvasinms pratyboms, taiau, ivykdamas i parapijos ilgiau, kaip savaitei, klebonas pareigojamas spti vietos Ordinar.

148

3. Diecezijos Vyskupas nustato normas, utikrinanias, kad, klebonui ivykus, kitas kunigas, turintis atitinkamas galias, pasirpint dvasiniais parapijos poreikiais. Kan. 534 1. Perms parapij, klebonas pareigojamas aukoti Miias u jam patikt taut sekmadieniais ir diecezijoje privalom veni dienomis; kas bt teistai sutrukdytas, tomis dienomis jas paprao aukoti kit kunig arba pats asmenikai atlaiko kit dien. 2. Klebonas, aptarnaujantis daugiau parapij, dienomis, apie kurias kalbama 1, pareigojamas atlaikyti tik vienas Miias u vis jam patikt taut. 3. Klebonas, neatliks pareigos, apie kuri kalbama 1 ir 2, kuo greiiau privalo atlaikyti u mones tiek Mii, kiek buvo praleids. Kan. 535 1. Kiekvienoje parapijoje turi bti parapijins knygos, tai yra pakriktytj, santuok, mirusij ir, atitinkamai, kitos knygos pagal Vyskup Konferencijos ar diecezijos Vyskupo duotus nurodymus; klebonas rpinasi, kad ios knygos bt kruopiai pildomos ir rpestingai saugojamos. 2. Pakriktytj knygoje taip pat paymimas sutvirtinimas ir visa tai, kas lieia kanonin tikinij stov santuokos atvilgiu, ilaikant kan. 1133 nuostat, vaikinimas, priimti kunigysts ventimai, vienuolyne duoti aminieji adai arba rito pakeitimas; ie atymjimai visuomet raomi krikto liudijim. 3. Kiekviena parapija turi savo antspaud; iduotus paymjimus apie kanonin tikiniojo stov bei visus ratus, galinius turti juridini pasekmi, pasirao

149

klebonas arba jo deleguotas asmuo ir paymi parapijos antspaudu. 4. Kiekvienoje parapijoje turi bti archyvas (tabularium), kuriame laikomos parapijins knygos drauge su Vyskup ratais ir kitais dokumentais, kurie saugojami dl j btinumo ar naudingumo; ias knygas bei dokumentus patikrina diecezijos Vyskupas arba jo galiotinis vizitacijos ar kitu tinkamu metu, o klebonas privalo budti, kad jos nepaklit rankas paaliniams asmenims. 5. Taip pat ir senesns parapijins knygos turi bti rpestingai saugojamos, prisilaikant dalins teiss nuostat. Kan. 536 1. Jei diecezijos Vyskupo nuomone, iklausius kunig tarybos, tai bt reikalinga, kiekvienoje parapijoje steigiama klebono vadovaujama pastoracin taryba, kurioje tikintieji drauge su asmenimis, besirpinaniais parapijos dvasiniais reikalais pagal savo pareigyb, jiems padeda ganytojinje veikloje. 2. Pastoracin taryba turi tik patariamj bals ir veikia pagal diecezijos Vyskupo nustatytas normas. Kan. 537 Kiekvienoje parapijoje turi bti ekonomini reikal taryba, besivadovaujanti, alia visuotins teiss reikalavim, diecezijos Vyskupo ileistomis normomis; joje tikintieji, parinkti pagal mintsias normas, padeda klebonui administruoti parapijos turt, nepaeidiant kan. 532 nuostato. Kan. 538 1. Klebonas praranda pareigyb paalinimu ar perklimu, dl kurio sprendim priima diecezijos Vyskupas pagal teiss normas, paties klebono dl teisingos prieasties pateiktu atsistatydinimu, kuris, kad

150

galiot, privalo bti Vyskupo priimtas, o taip pat, jei buvo paskirtas konkreiam laikui pagal dalins tesis nuostatus, apie kuriuos minima kan. 522, iam laikui prajus. 2. Klebonas, priklausantis vienuolynui ar inkardinuotas apatalinio gyvenimo draugij, paalinamas i pareig pagal kan. 682 2 norm. 3. Sulauks septyniasdeimt penki met amiaus, klebonas raginamas pateikti atsistatydinimo rat diecezijos Vyskupo kanceliarijai; Vyskupas, apsvarsts asmenines ir vietos aplinkybes, priima sprendim atsistatydinim priimti ar atidti; diecezijos Vyskupas privalo tinkamai pasirpinti atsistatydinusiojo ilaikymu ir apgyvendinimu, laikydamasis Vyskup Konferencijos ileist norm. Kan. 539 Kai parapija yra neuimta, arba klebonui sutrukdyta eiti ganytojines pareigas parapijoje dl kalinimo, tremties ar nutrmimo, dl nepajgumo ar blogos sveikatos arba dl kit prieasi, diecezijos Vyskupas kuo greiiau paskiria parapijos administratori, kuris pakeiia klebon pagal kan. 540 norm. Kan. 540 1. Parapijos administratorius saistomas t pai pareig bei turi tas paias teises, kaip ir klebonas, nebent diecezijos Vyskupas nustatyt kitaip. 2. Parapijos administratoriui draudiama daryti bet k, kas galt paeisti klebono teises ar padaryti nuostol parapijos turtui. 3. Pasibaigus galiojimo laikui, administratorius pateikia klebonui ataskait. parapijos

151

Kan. 541 1. Kai parapija tampa neuimta, ir kai klebonui yra sutrukdyta atlikti ganytojines funkcijas, prie paskiriant parapijos administratori, laikinai parapijos valdym perima parapijos vikaras, o, jei j bt daugiau, nei vienas, pirmiau paskirtasis; jei vikar nebt, parapijos valdym perima klebonas, nurodytas dalinje teisje. 2. Asmuo, perms parapijos valdym pagal 1 norm, tuojau pat pranea vietos Ordinarui, kad parapija yra neuimta. Kan. 542 Kunigai, kuriems, remiantis kan. 517 1 norma, drauge patikima rpintis vienos parapijos arba keli parapij vienu metu dvasiniais reikalais: 1 privalo turti savybes, apie kurias kalbama kan. 521; 2 paskiriami arba pripastami pagal kann. 522 ir 524 nurodytas normas; 3 galiojim eiti ganytojin tarnyst gyja tik nuo permimo momento; j koordinatorius perima valdym pagal kan. 527, 2 nustatyt norm, o kitiems kunigams teistai padarytas tikjimo ipainimas atstoja pareig permim. Kan. 543 1. Jei konkretiems kunigams drauge patikima rpintis vienos parapijos ar keli parapij drauge dvasiniais reikalais, kiekvienas j atskirai, pagal savo pai nusistatytus kriterijus, turi pareig atlikti klebonui bding darb ir funkcijas, apie kurias kalbama kann. 528, 529 ir 530; galia laiminti santuokas bei klebonui paios teiss suteikta dispensavimo galia priklauso visiems, taiau jomis galima naudotis tik vadovaujant koordinatoriui. 2. Visi grups kunigai: 1 yra pareigoti reziduoti;

152

2 bendru susitarimu nustato kriterijus, pagal kuriuos vienas i j laiko Miias u mones pagal kan. 533 norm; 3 grupei patikt parapij ar parapijas juridiniuose veiksmuose atstovauja tik koordinatorius. Kan. 544 Kai i pareig pasitraukia vienas bendruomens, apie kuri kalbama kan. 517 1, kunig arba grups koordinatorius, arba, atitinkamai, vienas i j tampa nepajgus atlikti ganytojines pareigas, grupei patikta parapija ar parapijos netampa neuimtos; diecezijos Vyskupas privalo paskirti kit koordinatori, taiau, dar prie j paskiriant, ias pareigas atlieka vyriausias paskyrimu grups kunigas. Kan. 545 1. Kiekvien kart, kai tai btina ar reikalinga tinkamam parapijos dvasiniam aprpinimui, klebonui gali bti priskirti vienas ar daugiau parapijini vikar, kurie sijungia ganytojin tarnyst, kaip klebono bendradarbiai bei dalyviai jo pastangose, drauge su klebonu pramatydami veikl bei iniciatyvas ir paklusdami jo valdiai. 2. Parapijinis vikaras gali bti paskirtas teikti pagalb visoje ganytojinje tarnystje ir, iuo atveju, arba visai parapijai, arba konkreiai jos daliai, ar tam tikrai asmen grupei; jis taip pat gali bti paskirtas atlikti vien specifin tarnyst keliose konkreiose parapijose. Kan. 546 Kad kas nors bt galiojaniai paskirtas parapijiniu vikaru, btina, kad jis bt prims kunigysts ventimus. Kan. 547 Parapijin vikar laisvai skiria diecezijos Vyskupas, iklauss, jei laiko tai reikalinga, parapij, kurioms skiriamas vikaras, klebono ar klebon bei dekano nuomons, ilaikant kan. 682 1 nuostat.

153

Kan. 548 1. Parapijinio vikaro teiss ir pareigos, be io skyriaus kanon nuostat, apibriamos taip pat ir diecezijos statutu bei diecezijos Vyskupo ratu, taiau konkreiau nustatomos klebono nurodymais. 2. Nebent diecezijos Vyskupo rate sakmiai bt nustatyta kitaip, parapijinis vikaras pareigojamas, pagal savo vykdomas pareigas, padti klebonui visoje parapijinje tarnystje, iskyrus Mii aukojim u mones; esant reikalui, laikydamasis teiss norm jis taip pat privalo pakeisti klebon. 3. Parapijinis vikaras reguliariai pranea klebonui apie sumanytas ir vykdomas parapijines iniciatyvas, kad tokiu bdu klebonas ir vikaras arba vikarai galt bendromis pastangomis pasitarnauti dvasiniams j globojamos parapijos poreikiams. Kan. 549 Jei klebonas yra ivyks, nebent diecezijos Vyskupas bt patvarks kitaip pagal kan. 533 3 norm ir nebt paskirtas parapijos administratorius, laikomasi kan. 541 1 nuostat; iuo atveju vikaras vykdo visas klebono pareigas, iskyrus pareig aukoti Miias u mones. Kan. 550 1. Parapijinis vikaras pareigojamas gyventi parapijoje arba, jei yra paskirtas kelioms parapijoms kartu, vienoje i j, taiau, esant teisingai prieasiai, vietos Ordinaras jam gali leisti gyventi kitur, ypa, jei tai yra bendri namai keliems kunigams, svarbu, kad tai nepakenkt ganytojini pareig atlikimui. 2. Vietos Ordinaras turi rpintis, kad, kur manoma, klebonas ir vikarai praktikuot koki nors bendro gyvenimo form parapijos namuose.

154

3. Atostog laiko atvilgiu parapijinis vikaras turi lygias teises su klebonu. Kan. 551 Auk, kurias tikintieji duoda vikarui u ganytojini pareig atlikim, atvilgiu laikomasi kan. 531 nuostat. Kan. 552 Parapijin vikar, esant teisingai prieasiai, gali atleisti diecezijos Vyskupas arba diecezijos Administratorius, ilaikant kan. 682 2 nuostat. VII SKIRSNIS DEKANAI Kan. 553 1. Dekanas dar vadinamas arkikunigu, regiono vikaru ar kitu vardu, yra kunigas, vadovaujantis dekanatui. 2. Nebent dalinje teisje bt nustatyta kitaip, dekan skiria diecezijos Vyskupas, prie tai iklauss, jei mano, kad tai reikalinga, kunig, einani pareigas minimame dekanate, nuomons. Kan. 554 1. Dekano pareigoms, kurios nra susijusios su konkreios parapijos klebono pareigomis, Vyskupas, apsvarsts vietos ir laiko aplinkybes, parenka, jo nuomone, joms tinkant kunig. 2. Dekanas skiriamas konkreiam dalinje teisje numatytam laikui. 3. Esant teisingai prieasiai, diecezijos Vyskupas, remdamasis savo protingu sprendimu, laisvai gali atleisti dekan. Kan. 555 1. Dekanas, alia gali, kurias jam teistai priskiria dalin teis, turi ias teises ir pareigas: 1 skatinti ir koordinuoti bendr ganytojin veikl dekanato ribose;

155

2 rpintis, kad jo regiono kunigai gyvent su j luomu suderinam gyvenim ir uoliai atlikt savo pareigas; 3 pasirpinti, kad liturgins apeigos bt laikomos pagal ventosios liturgijos nuostatus, kad paios banyios ir ventieji indai bt puons ir vars, ypa celebruojant Eucharistij ir saugojant veniausij Sakrament, kad parapijins knygos bt rpestingai vedamos ir tinkamai saugojamos, kad uoliai bt administruojamas banytinis turtas, galiausiai, kad parapijiniai namai bt tinkamai ulaikomi. 2. Dekanas jam patikto dekanato ribose: 1 rpinasi, kad dvasininkai, pagal dalins teiss nuostatus, nustatytu laiku dalyvaut paskaitose, teologiniuose susibrimuose arba konferencijose pagal kan. 279 2 norm; 2 rpinasi, kad jam patikto regiono kunigai turt dvasin param ir, atitinkamai, ypatingai bt rpinamasi kunigais, atsidrusiais sunkioje situacijoje ar turiniais problem. 3. Dekanas rpinasi, kad jo regiono klebonams, apie kuriuos ino, kad jie sunkiai serga, netrkt dvasins ir materialins paramos, o mirusieji bt tinkamai palaidojami; jis taip pat imasi priemoni, kad j ligos metu arba po mirties neprat ar nebt inetos knygos, dokumentai, ventieji indai ar kiti banyiai priklausantys daiktai. 4. Dekanas pareigojamas vizituoti savo regiono parapijas, laikydamasis diecezijos Vyskupo nurodym. VIII SKIRSNIS BANYI REKTORIAI IR KAPELIONAI 1 straipsnis

156

Banyi rektoriai Kan. 556 iame kontekste banyios rektoriumi vadinamas kunigas, kuriam yra pavesta rpintis banyia, kuri nra nei parapijin, nei kapitulin, nei prijungta prie vienuolins bendruomens ar apatalinio gyvenimo draugijos, ir kurioje yra laikomos pamaldos. Kan. 557 1. Banyios rektori laisvai skiria diecezijos Vyskupas, nebent kam nors teistai priklausyt rinkim ar pristatymo teis; tokiu atveju diecezijos Vyskupas patvirtina irinkim ar suteikia pareigas. 2. Taip pat ir, jei banyia priklauso popieiaus teisi dvasinink vienuolijai, diecezijos Vyskupas suteikia rektoriaus pareigyb Vyresniojo pristatytam asmeniui. 3. Prie seminarijos ar dvasinink vadovaujamos kolegijos prijungtos banyios rektoriumi yra seminarijos ar kolegijos rektorius, nebent diecezijos Vyskupas patvarkyt kitaip. Kan. 558 Laikantis kan. 262 nuostato, rektoriui neleidiama banyioje atlikti parapijini funkcij, apie kurias kalbama kan. 530, nn. 1-6, nebent tam turt klebono sutikim, arba, jei tai reikalinga, jo galiojim. Kan. 559 Rektoriui patiktoje banyioje gali bti laikomos taip pat ir ikilmingos pamaldos, ilaikant teistus fundacijos statymus, jei tik, vietos Ordinaro sprendimu, tai nesudaro jokio nuostolio parapijinei tarnystei. Kan. 560 Kai tai atrodo reikalinga, vietos Ordinaras gali sakyti rektoriui savo banyioje atlikti konkreias, taip pat ir parapijines, funkcijas monms bei atidaryti banyi konkreioms tikinij grupms, kad jie ten galt laikyti pamaldas.

157

Kan. 561 Be rektoriaus ar kito teisto vyresniojo leidimo niekam banyioje neleidiama vsti Eucharistijos, administruoti sakrament bei atlikti kitas ventas apeigas; is leidimas duodamas ar atsakomas, laikantis teiss norm. Kan. 562 Banyios rektorius, paklusdamas vietos Ordinaro valdiai ir laikydamasis teisto statuto bei gytj teisi, pareigotas budti, kad pamaldos banyioje bt atliekamos vertai, laikantis liturgini norm ir kanon nuostat, visos pareigos bt itikimai atliktos, turtas administruojamas rpestingai, bt kreipiamas dmesys ventj ind bei ventj pastat puonum ir saugojim, bei, kad nevykt nieko, kas kokiu nors bdu nesiderint su vietos ventumu ir pagarba Dievo namams. Kan. 563 Vietos Ordinaras, esant teisingai prieasiai, remdamasis savo protingu sprendimu, gali paalinti i pareigybs banyios rektori, netgi jei is buvo kit irinktas ar pristatytas, taiau ilaikant kan. 682 2 nuostat. 2 straipsnis Kapelionai Kan. 564 Kapelionas yra kunigas, kuriam patikta pastoviai rpintis bent dalies tikinij bendruomens ar ypatingos grups dvasiniais reikalais, laikantis visuotins ir dalins teiss norm. Kan. 565 Jei teis nenumato kitaip, arba kam nors teistai nepriklauso ypatingos teiss, kapelion skiria vietos Ordinaras, kuris taip pat suteikia pareigyb pristatytam asmeniui ar patvirtina irinktj.

158

Kan. 566 1. Btina, kad kapelionas turt visas galias, reikalingas tvarkingam ganytojiniam darbui. alia gali, kurias jam suteikia dalin teis ar ypatingas galiojimas, kapelionas, savo pareig dka, turi teis klausyti jo globai patikt tikinij ipaini, skelbti jiems Dievo od, teikti Viatik ir ligoni patepim bei suteikti sutvirtinimo sakrament tiems, kurie i j tarpo atsidurt mirties pavojuje. 2. Ligoninse, kaljimuose bei jr kelionse, kapelionas taip pat turi gali, kuria gali naudotis tik tose vietose, iriti i nerezervuot ir nepaskelbt cenzr latae sententiae, taiau ilaikant kan. 976 nuostat. Kan. 567 1. Vietos Ordinaras neturi skirti kapeliono pasauliei vienuolyno namams, prie tai nepasitars su Vyresniuoju, kuris turi teis, pasiteiravs bendruomens nari nuomons, pasilyti kok nors kunig. 2. Kapelionas privalo atlikti liturgines funkcijas ar joms vadovauti, taiau jam neleidiama kitis instituto vidaus valdym. Kan. 568 Kiek manoma, turi bti paskirti kapelionai tiems, kurie dl j gyvenimo situacijos negali pasinaudoti ordinarine klebono globa, kaip, pavyzdiui, emigrantai, tremtiniai, pabgliai, klajnai, keliautojai. Kan. 569 Karo kapelion veikla tvarkoma specialiais statymais. Kan. 570 Jei bendruomens ar grups bstin yra prijungta prie neparapijins banyios, kapelionas yra tos banyios rektoriumi, nebent rpinimasis bendruomene ar banyia reikalaut kitokio patvarkymo. Kan. 571 Vykdydamas savo ganytojines pareigas, kapelionas palaiko deramus santykius su klebonu.

159

Kan. 572 Kapeliono atleidimo klausimu laikomasi kan. 563 nuostato. III DALIS PAVSTOJO GYVENIMO INSTITUTAI IR APATALIKOJO GYVENIMO DRAUGIJOS I SEKCIJA PAVSTOJO GYVENIMO INSTITUTAI I SKYRIUS BENDROSIOS NORMOS VISIEMS PAVSTOJO GYVENIMO INSTITUTAMS Kan. 573 1. Pavstasis gyvenimas, padarius adus laikytis evangelini patarim, yra pastovus gyvenimo bdas, kai tikintieji, glaudiai sekdami Krist, veikiant ventajai Dvasiai, pilnai atsiduoda Dievui, mylimam labiau u visk. Tokiu bdu dl naujo ir ypatingo motyvo pasivsdami jo garbei, Banyios ugdymui ir pasaulio iganymui, jie gali siekti tobulumo meilje, tarnaudami Dievo Karalystei ir, tap viesos enklu Banyioje, skelbti dangikj garb. 2. Kanonikai kompetentingos Banyios valdios steigtuose pavstojo gyvenimo institutuose gyvenimo bd laisvai prisiima tikintieji, kurie adais ar kitais ventais paadais, prisilaikant sav institut statym, ipasta, kad nori laikytis evangelini skaistybs, neturto bei paklusnumo patarim ir dka meils, kuri veda ie patarimai, ypatingu bdu susijungti su Banyia ir jos paslaptimi. Kan. 574 1. Asmen, ipastani evangelinius patarimus tokiuose institutuose, luomas priklauso Banyios

160

gyvenimui bei ventumui, todl Banyioje turi bti vis palaikomas ir puoseljamas. 2. Dievas ypatingu paaukimu kvieia luom kai kuriuos tikiniuosius, kad ie, pasinaudoj iskirtine Banyios gyvenimo paslaptimi ir laikydamiesi savojo instituto tiksl bei dvasios, prisidt prie jos iganymo misijos. Kan. 575 Evangeliniai patarimai, paremti Mokytojo Kristaus mokymu ir pavyzdiais, yra dievikoji dovana, kuri Banyia gavo i Viepaties ir, Jo malons remiama, visuomet saugo. Kan. 576 Kompetentinga Banyios valdia aikina evangelinius patarimus, statymais tvarko j praktik, kanoniniu patvirtinimu nustato pastovius gyvenimo bdus, kartu savo kompetencijos ribose rpindamasi, kad institutai augt bei vystytsi, laikantis steigj dvasios ir sveik tradicij. Kan. 577 Banyioje yra labai daug pavstojo gyvenimo institut, besiskiriani jiems suteiktos malons dovanomis; jie visi i arti seka Kristumi, kuris meldiasi, skelbia Dievo Karalyst, daro gera monms, gyvena kartu su jais pasaulyje, taiau visuomet vykdo Tvo vali. Kan. 578 Visi itikimai turi itikimai laikytis kompetentingos Banyios valdios sankcionuot steigj sumanym bei projekt, lieiani instituto pobd, dvasi ir savybes, o taip pat sveik tradicij, sudarani instituto paveld. Kan. 579 Dieceziniai vyskupai, kiekvienas savo teritorijoje, gali formaliu dekretu steigti pavstojo gyvenimo institutus, prie tai pasitar su Apatal Sostu.

161

Kan. 580 Vieno pavstojo gyvenimo instituto prisijungimas prie kito yra rezervuotas instituto, prie kurio prisijungiama, kompetentingai valdiai, visuomet isaugant prisijungianio instituto autonomij. Kan. 581 Kompetentinga instituto valdia, laikydamasi konstitucijos norm, gali padalyti institut dalis, priskirdama joms bet kok pavadinim, steigti naujas dalis, sujungti jau kurtas bei apriboti jas kitokiais bdais. Kan. 582 Pavstojo gyvenimo institut susiliejimo ir susivienijimo, j konfederacij ir federacij klausimai yra rezervuoti vien Apatal Sostui. Kan. 583 Negalima daryti pakeitim pavstojo gyvenimo institutuose, lieiani Apatal Sosto jau patvirtintus elementus, prie tai negavus jo pritarimo. Kan. 584 Panaikinti institut gali tik Apatal Sostas, kuris taip pat ileidia potvarkius, lieianius turim nuosavyb. Kan. 585 Instituto dalis panaikinti gali kompetentinga instituto valdia. Kan. 586 1. Atskiriems institutams pripastama derama gyvenimo, ypa valdymo, autonomija, kurios dka jie Banyioje laikosi savo drausms ir gali isaugoti nepaliest savo paveld, apie kur kalbama kan. 578. 2. Vietos Ordinarai turi pareig saugoti ir ginti i autonomij. Kan. 587 1. Siekiant itikimiau isaugoti pavieni institut paaukim ir identikum, kiekvieno instituto pagrindiniame kodekse, arba konstitucijoje, alia kan.

162

578 nustatyt ulaikytin dalyk, turi bti nurodytos pagrindins normos, lieianios instituto valdym bei nari drausm, j primim ir formavim bei institutui bding ventj ryi objekt. 2. Tok kodeks patvirtina autoritetinga Banyios valdia ir, tik jai sutinkant, jis gali bti pakeistas. 3. Tokiame kodekse turi bti tinkamai suderinti dvasiniai ir juridiniai elementai; norm skaiius, nesant reikalo, neturi bti didinamas. 4. Visos kitos, kompetentingos instituto valdios nustatytos, normos, deramai surenkamos kituose kodeksuose ir gali bti peririmos bei atitinkamai pritaikomos, atsivelgiant vietos ir laiko reikalavimus. Kan. 588 1. Pavstojo gyvenimo luomas, pagal savo prigimt, nra nei dvasinink, nei pasauliei. 2. Dvasinink institutu vadinamas tas, kuris pagal savo tiksl arba steigjo sumanyt projekt, arba dl teistai susiklosiusios tradicijos, yra valdomas dvasinink, naudojasi ventim galiomis ir, kaip toks, pripastamas Banyios valdios. 3. Pasauliei institutu vadinamas tas, kuris, kaip toks, pripaintas Banyios, pagal savo pobd, savybes ir tiksl turi specifin, steigjo nustatyt arba teistos tradicijos keliu susiklosiusi uduot, kurios vykdymas nereikalauja ventim galios. Kan. 589 Pavstojo gyvenimo institutas vadinamas popieiaus teisi, jei buvo steigtas arba patvirtintas formaliu Apatal Sosto dekretu; diecezini teisi vadinamas tas, kuris, kurtas diecezijos Vyskupo, negavo patvirtinimo dekreto i Apatal Sosto.

163

Kan. 590 1. Pavstojo gyvenimo institutai, kaip ypatingai pasivent Dievo ir visos Banyios tarnystei, iskirtiniu bdu yra pavalds aukiausiai Banyios valdiai. 2. Pavieniai nariai pareigojami paklusti Popieiui, kaip j aukiausiam Vyresniajam, taip pat ir dl duoto vento paklusnumo paado. Kan. 591 Siekiant didesns institut gerovs ir esant btinybei apatalaujant, Popieius, naudodamasis savo primatu visuotinje Banyioje, gali iskirti pavstojo gyvenimo institutus i vietos Ordinaro valdymo ir juos pajungti tik savo ar kitai banytinei valdiai, atsivelgiant bendr gr. Kan. 592 1. Kad institutai skmingiau bendraut su Apatal Sost, kiekvienas vyriausias Moderatorius, Apatal Sosto nustatytu bdu ir laiku jam persiunia trump praneim apie savo instituto stov ir gyvenim. 2. Kiekvieno instituto Moderatoriai pasirpina supaindinti jiems patiktus narius su juos lieianiais ventojo Sosto dokumentais ir rpinasi, kad j bt laikomasi. Kan, 593 Ilaikant kan. 586 nuostat, popieiaus teisi institutai betarpikai ir iimtiniu bdu yra pavalds Apatal Sostui tiek vidins tvarkos, tiek drausms poiriu. Kan. 594 Diecezini teisi institutas, nepaeidiant kan. 586, lieka ypatingoje diecezijos Vyskupo valdioje. Kan. 595 1. Diecezijos, kur yra pagrindiniai namai, Vyskupas aprobuoja konstitucij bei patvirtina joje teistai padaromus pakeitimus, iskyrus tai, k jau bt

164

sikis Apatal Sostas, bei sprendia vis institut lieianius svarbesnius klausimus, kai ie virija vidaus valdios kompetencij, taiau pasitardamas su kitais dieceziniais Vyskupais, jei institutas yra isiplts keliose diecezijose. 2. Diecezijos Vyskupas ypatingais atvejais gali dispensuoti nuo konstitucijos reikalavim. Kan. 596 1. Institut Vyresnij ir kapitul valdia nari atvilgiu nustatoma visuotinje teisje ir konstitucijose. 2. Popieiaus teisi dvasinink institutuose jie, be to, dar turi ir banytin valdymo gali, tiek iorinei, tiek sins sriiai. 3. Valdiai, apie kuri kalbama 1, taikomi kann. 131, 133, ir 137-144 patvarkymai. Kan. 597 1. pavstojo gyvenimo institut gali bti priimtas kiekvienas katalikas, turintis ger intencij, pasiymintis visuotins ir instituto teiss reikalaujamomis savybmis ir netrukdomas joki klii. 2 . Negali bti priimtas n vienas, neturintis tinkamo pasirengimo. Kan. 598 1. Kiekvienas institutas, atsivelgiant jo savybes bei tikslus, konstitucijoje privalo nustatyti bd, kaip laikomasi evangelini skaistybs, neturto ir paklusnumo patarim, kad jie tapt gyvenimo programa. 2. Visi nariai privalo ne vien tik pilnai ir itikimai laikytis evangelini patarim, bet taip pat ir gyventi, laikantis savo instituto teiss, tokiu bdu siekiant savs itobulinimo.

165

Kan. 599 Evangelinis skaistybs, prisiimtos dl dangaus Karalysts, patarimas, reikiantis bsimj gyvenim ir didesn vaisingum, kylant i nepadalintos irdies, pareigoja tobulam susilaikymui celibate. Kan. 600 Evangelinis neturto patarimas, ulaikomas, sekant Kristumi, kuris bdamas turtingas, dl ms tapo beturiu, alia tikrai neturtingo gyvenimo mediagine prasme ir dvasios nusiteikimu, praleisto, blaiviai darbuojantis ir neprisiriant prie emik grybi, reikia apribojim ir priklausomyb, naudojantis bei skirstant turt, pagal sav kiekvieno instituto teis. Kan. 601 Evangelinis paklusnumo patarimas, priimtas su meils ir aukos dvasia sekti Krist, paklusn iki mirties, pareigoja paklusti teist Vyresnij, kaip Dievo atstov, valiai, kai jie sako, laikydamiesi savos konstitucijos. Kan. 602 Brolikas gyvenimas, savu bdu ulaikomas kiekviename institute, kurio dka visi nariai yra susibr aplink Krist, kaip viena atskira eima, sutvarkomas taip, kad visi teikt vienas kitam tarpusavio pagalb, realizuojant kiekvieno asmenin paaukim. Be to, nariai, broliko bendravimo, siaknijusio ir pagrsto meile, dka, tampa visuotinio sutaikinimo Kristuje pavyzdiu. Kan. 603 1. Be pavstojo gyvenimo institut, Banyia pripasta atsiskyrlikj arba anachoret gyvenim, kuriame tikintieji, kuo grieiausiai atsiskyr nuo pasaulio, vienatvs tyloje, nuolatinje maldoje ir atgailoje paskiria savo gyvenim Dievo garbinimui bei pasaulio iganymui. 2. Atsiskyrlis pripastamas teiss, kaip atsidavs Dievui pavstajame gyvenime asmuo, jei, sipareigojs

166

adais ar kitais ventais paadais, vieai ipasta tris evangelinius patarimus, suddamas juos diecezijos Vyskupo rankas ir, jo vadovaujamas, laikosi savo gyvenimo taisykli. Kan. 604 1. ioms vairioms pavstojo gyvenimo formoms prilyginamas mergeli luomas, kurios, duodamos vent paad kuo artimiau sekti Kristumi, diecezijos Vyskupo, laikantis nustatyt liturgini apeig, paveniamos Dievui ir, susijungusios mistine santuoka su Dievo Snumi Kristumi, pasiaukoja tarnavimui Banyiai. 2. Mergels gali vienytis asociacijas, kad itikimiau laikytsi savo paado ir viena kitai pagelbt j luom atitinkanioje Banyios tarnyboje. Kan. 605 Nauj pavstojo gyvenimo form patvirtinimas yra rezervuotas vien Apatal Sostui. Dieceziniai Vyskupai rpinasi atskirti naujas pavstojo gyvenimo dovanas, kurias ventoji Dvasia patiki Banyiai, bei padeda jas skleidiantiems, kad ie paiu geriausiu bdu ireikt tikslus bei juos apsaugot atitinkamais statutais, vis pirma naudodamiesi ioje dalyje pateikiamomis bendrosiomis normomis. Kan. 606 Kas nustatyta pavstojo gyvenimo institut ir j nari atvilgiu, lygiomis teismis galioja tiek vienai, tiek kitai lyiai, nebent kas kita paaikt pagal kontekst ar dalyk prigimt. II SKYRIUS VIENUOLINIAI INSTITUTAI Kan. 607 1. Vienuolinis gyvenimas, kaip viso asmens paventimas, Banyioje reikia nuostab Dievo steigt ry, enklinant bsimj gyvenim. iuo bdu

167

vienuolis atbaigia visik savs atidavim, kaip Dievui paaukot auk, ir tuo visa jo egzistencija tampa nepertraukiamu Dievo lovinimu meilje. 2. Vienuolinis institutas yra draugija, kurioje nariai, laikydamiesi savos teiss, duoda vieus, aminus arba laikinus, atnaujinamus, jiems pasibaigus, adus ir gyvena brolik gyvenim bendruomenje. 3. Vieas Kristaus ir Banyios liudijimas, kurio laikytis pareigojami vienuoliai, apima taip pat ir atsiskyrim nuo pasaulio, bding kiekvieno instituto savybms ir tikslams. I SKIRSNIS VIENUOLINIAI NAMAI, J STEIGIMAS IR PANAIKINIMAS Kan. 608 Vienuolika bendruomen privalo gyventi teistai steigtuose namuose, vadovaujant pagal teiss normas paskirtam Vyresniajam. Pavieniai namai turi turti bent koplyi, kurioje bt laikomos Miios ir saugojama Eucharistija, taip i ties tapdama bendruomens gyvenimo centru. Kan. 609 1. Vienuoliko instituto namus steigia kompetentinga konstitucijoje numatyta valdia, prie tai gavus ratik diecezijos Vyskupo sutikim. 2. steigiant moter vienuoli vienuolyn, alia to, dar reikalingas ir Apatal Sosto leidimas. Kan. 610 1. Steigiant namus, visuomet atsivelgiama naud Banyiai bei institutui ir usitikrinamos slygos, btinos, kad nariai turt galimyb reguliariai gyventi vienuolikj gyvenim, prisilaikydami institutui bding tiksl ir dvasios.

168

2. Neturi bti steigiami namai, jei, protingai apsvarsius, nra galimybi tinkamai patenkinti nari poreiki. Kan. 611 Diecezijos Vyskupo duotas sutikimas steigti vienuolyno namus, kartu duoda teis: 1 tvarkyti gyvenim pagal institutui bdingas savybes ir jo specifinius tikslus; 2 pagal teiss normas vykdyti institutui bding veikl, ilaikant slygas, idstytas sutikimo akte; 3 dvasinink institutams turti banyi, ilaikant kan. 1215, 1 nuostat, bei vykdyti vent tarnyst, laikantis teiss potvarki. Kan. 612 Norint paskirti vienuolijos namus apatalinei veiklai, skirtingai nuo tos, kuriai ji buvo steigta, reikalingas diecezijos Vyskupo sutikimas; jis, taiau, nebtinas, jei kalbama apie pakeitim, kuris, visuomet ilaikant steigimo statymus, lieia grybai vidaus tvark ir drausm. Kan. 613 1. Reguliarij kanaunink ar vyr vienuoli vienuolyno namai, valdomi ir tvarkomi savojo Moderatoriaus, yra savo teiss (sui iuris) namai, nebent konstitucija tvirtint kitaip. 2. Savo teiss (sui iuris) nam Moderatorius pagal teis yra auktesnis Vyresnysis. Kan. 614 Moter vienuoli vienuolynai, asocijuoti su vyr institutu, pagal konstitucij ilaiko savo tvark bei turi savo valdi. Tarpusavio tesis ir pareigos sutvarkomos taip, kad prisidt prie asociacijos dvasins gerovs augimo. Kan. 615 Kai savo teiss (sui iuris) vienuolynas, be savo Moderatoriaus, neturi kito auktesniojo Vyresniojo ir

169

nra asocijuotas su vienuoli institutu taip, kad io Vyresnysis turt minimam vienuolynui konstitucijoje numatyt valdi, toks vienuolynas, pagal teiss normas, patikimas ypatingai diecezijos Vyskupo prieirai. Kan. 616 1. Teistai steigtus vienuoli namus gali panaikinti vyriausiasis Moderatorius, laikydamasis konstitucijos norm bei atsiklauss diecezijos Vyskupo. Panaikint nam turtas tvarkomas pagal sav instituto teis, atsivelgiant steigj ir aukotoj vali bei legaliai gytas teises. 2. Vienintelius instituto namus panaikinti gali tik ventasis Sostas, kuriam taip pat rezervuota ir teis disponuoti turtu. 3. Panaikinti savo teiss (sui iuris) namus, apie kuriuos kalbama kan. 613, gali generalin kapitula, nebent konstitucijoje bt nustatyta kitaip. 4. Panaikinti savo teiss (sui iuris) moter vienuolyn, gali Apatal Sostas, turto atvilgiu laikantis konstitucijos nuostat. II SKIRSNIS INSTITUT VALDYMAS 1 straipsnis Vyresnieji ir tarybos Kan.617 Vyresnieji vykdo savo pareigas ir naudojasi savo galiomis, laikydamiesi visuotins ir savos teiss norm. Kan. 618 Vyresnieji galia, Banyios pareigybs dka gauta i Dievo, naudojasi tarnavimo dvasioje. Todl, savo pareig vykdyme atpaindami Dievo vali, jie

170

vadovauja pavaldiniams, kaip Dievo vaikams ir, skatindami juos noriai paklusti dl pagarbos mogikam asmeniui, j noriai iklauso bei skatina j sutartin bendradarbiavim instituto ir Banyios gerovei, ilaikydami savo pai valdi nutarti ir sakyti tai, kas turi bti padaryta. Kan. 619 Vyresnieji rimtai iri savo pareigas ir, kartu su jiems patiktais vienuoliais, darbuojasi, kurdami Kristuje brolik bendruomen, kurioje Dievas iekomas ir mylimas labiau u visk. Todl jie patys danai maitina vienuolius Dievo odiu ir juos kreipia dalyvavimui ventojoje liturgijoje. Jie turi bti pavyzdiu, praktikuojant dorybes ir laikantis savo instituto statym bei tradicij, tuo, kas jiems asmenikai reikalinga, sitaisyti deramu bdu, lankyti ligonius, pasirpinant jiems reikalingu gydymu, spti neramiuosius, padrsinti baugiuosius, bti kantriais su visais. Kan. 620 Auktesnieji Vyresnieji yra asmenys, vadovaujantys visam institutui, arba vienai jo provincijai, arba jai prilygintai instituto daliai, arba savo teiss (sui iuris) namams, bei j atitinkami pavaduotojai. Prie j prijungiami Abatas Primas ir vienuoli kongregacijos Vyresnysis, kurie, taiau, neturi vis gali, visuotins teiss priskiriam auktesniesiems Vyresniesiems. Kan. 621 Provincijos vardu nusakomas kanonikai teistos valdios steigtas didesnio nam skaiiaus junginys, sudarantis betarpik instituto dal bei vadovaujamas to paties Vyresniojo. Kan. 622 Aukiausias Moderatorius turi valdi, realizuojam, laikantis savosios teiss, vis instituto provincij, vis nam ir vis nari atvilgiu; visi kiti Vyresnieji ia valdia naudojasi savo pareig rmuose.

171

Kan. 623 Kad asmuo galiojaniai bt paskirtas ar irinktas Vyresniojo pareigybei, reikalinga, kad bt prajs atitinkamas laikas po aminj ar galutini ad, kurio trukm nustatoma savojoje teisje, o, kalbant apie auktesniuosius Vyresniuosius, konstitucijoje. Kan. 624 1. Vyresnieji turi bti parenkami konkreiam ir tinkamam laikotarpiui, atsivelgiant instituto pobd bei poreikius, nebent konstitucijoje bt kitokie patvarkymai, lieiantys aukiausij Moderatori ir savo teiss (sui iuris) nam Vyresniuosius. 2. Savojoje teisje atitinkamomis normomis numatoma, kad konkreiam laikotarpiui parinkti Vyresnieji pernelyg ilgai neusibt pareigose be pertraukos. 3. Besitsiant galiojimams, remiantis savosios teiss nuostatais, jie gali bti paalinti i pareigybs, arba perkelti kit. Kan. 625 1. Aukiausias instituto Moderatorius parenkamas kanoniniais rinkimais, prisilaikant konstitucijos norm. 2. Savo teiss (sui iuris) vienuolyno, apie kur kalbama kan. 615, Vyresniojo ir aukiausio diecezini teisi instituto Moderatoriaus rinkimams vadovauja pagrindini nam Vyskupas. 3. Kiti Vyresnieji parenkami, laikantis konstitucijos norm, taiau, juos irinkus, juos privalo patvirtinti kompetentingas auktesnis Vyresnysis, gi jei juos skiria Vyresnysis, prie tai turi bti atitinkamai pasitarta. Kan. 626 Vyresnieji, suteikdami pareigybes, ir nariai rinkim met laikosi visuotins ir savosios teiss norm, vengdami bet kokio piktnaudojimo ar atsivelgimo

172

asmenis, ir, prie akis neturdami nieko kito, kaip Diev ir instituto gerov, skiria ar renka asmenis, kuriuos tikrai pripasta esant to vertais ir tinkamais Viepatyje. alia to, rinkimuose vengia bet kokiu bdu, tiesiogiai ar netiesiogiai, usitikrinti balsus sau ar kitiems. Kan. 627 1. Vyresnieji, pagal konstitucijos normas, turi savo taryb ir, vykdydami savo pareigas, pareigoti pasinaudoti jos nuomone. 2. Be visuotinje teisje nustatyt, savoji teis nurodo atvejus, kai galiojaniam veikimui reikalingas pritarimas ar patarimas pagal kan. 127 normas. Kan. 628 1. Vyresnieji, parinkti ioms pareigoms pagal sav instituto teis, nustatytu periodikumu lanko jiems patiktus namus ir vienuolius, laikydamiesi tos paios savosios teiss norm. 2. Diecezijos Vyskupas turi teis ir pareig lankyti, taip pat ir vienuolins drausms poiriu: 1 savo teiss (sui iuris) vienuolynus, apie kuriuos kalbama kan. 615; 2 pavienius diecezini teisi instituto namus, esanius jo teritorijoje. 3. Vienuoliai vizitatoriaus akivaizdoje elgiasi su pasitikjimu ir teisingai bei su meile atsako jiems teistai uduotus klausimus; niekam neleidiama kokiu nors bdu atitraukti vienuoli nuo ios pareigos ar kitaip kliudyti vizito tikslui. Kan. 629 Vyresnieji gyvena kiekvienas savo namuose ir i j neivyksta, nebent laikydamiesi savosios teiss norm.

173

Kan. 630 1. Vyresnieji pripasta vienuoliams reikaling laisv atgailos sakramento ir dvasinio vadovavimo poiriu, inoma, ilaikant instituto drausm. 2. Vyresnieji, laikydamiesi savosios teiss norm, pasirpina, kad vienuoliai turt tinkamus nuodmklausius ir danai galt atlikti ipaint. 3. Moter vienuoli vienuolynuose, ugdymo namuose ir skaitlingesnse pasauliei institut bendruomense, suderinus su suinteresuota bendruomene, ordinarinius nuodmklausius tvirtina vietos Ordinaras, taiau tai nesudaro jokios pareigos atlikti ipaint jiems. 4. Vyresnieji neturi klausyti savo pavaldini ipaini, nebent ie to prayt savo valia. 5. Vienuoliai su pasitikjimu kreipiasi Vyresniuosius, kuriems gali laisvai ir nuoirdiai atverti savo dvasi. Vyresniesiems, taiau, draudiama bet kokiu bdu juos versti atverti savo sin. 2 straipsnis Kapitulos Kan. 631 1. Generalin kapitula, pagal konstitucijos norm turinti aukiausi valdi institute, turi bti sudaryta taip, kad atstovaut vis institut ir tapt tikru vienybs meilje enklu. Kapitulai vis pirma priklauso: rpintis instituto paveldu, apie kur kalbama kan. 578 ir, atitinkamai, vesti su juo besiderinanias naujoves, rinkti aukiausij Moderatori, tvarkyti svarbesniuosius klausimus bei leisti visus saistanias normas. 2. Kapitulos sudtis ir galios sfera yra nustatyta konstitucijoje; be to, savoji teis turi apibrti

174

reglament, kurio laikomasi kapitulos posdiuose, ypa rinkim atvej bei nustatant darb eig. 3. Pagal normas, nustatytas savojoje teisje, ne vien tik provincijos ir vietins bendruomens, bet taip pat ir kiekvienas vienuolis gali pateikti generalinei kapitulai savo pageidavimus bei pasilymus. Kan. 632 Savoji teis aikiai apibria visa, kas lieia kitas instituto kapitulas ar kitus panaius susirinkimus, tai yra, j pobd ir valdi, sudt, veikimo bd ir rengimo laik. Kan. 633 1. Dalyvaujantys ir patariantys organai itikimai atlieka jiems visuotins ir savosios teiss patikt uduot, jiems savu bdu ireikdami rpest ir vis nari dalyvavim, siekiant viso instituto bei bendruomens gerovs. 2. Parenkant ias dalyvavimo ir konsultacijos priemones bei pasinaudojant jomis, reikia laikytis protingo atsargumo, o j veikimo bdas turi atitikti instituto savybes ir tikslus. 3 straipsnis Laikinieji turtai ir j administravimas Kan. 634 1. Institutai, provincijos ir namai, pagal pai teis bdami juridiniais asmenimis, gali sigyti, turti, administruoti ir atsisakyti laikinj turt, nebent i gali panaikint ar apribot konstitucijos. 2. Bet kuriuo atveju turi bti vengiama bet kokios prabangos, perdt pajam ir turto kaupimo. Kan. 635 1. Laikinasis vienuolini institut turtas, bdamas Banyios turtu, tvarkomas, laikantis V knygos

175

Laikinasis Banyios turtas nurodym, nebent sakmiai bt nustatyta kas kita. 2. Savo ruotu kiekvienas institutas nustato atitinkamas normas, lieianias nuosavybs naudojim ir administravim, kad taip bt skatinamas, saugomas ir ireikiamas institutui bdingas neturtas. Kan. 636 1. Kiekviename institute, ir, atitinkamai, kiekvienoje auktesniojo Vyresniojo vadovaujamoje provincijoje turi bti ekonomas, parinktas pagal savosios teiss normas, skirtingas nuo auktesniojo Vyresniojo asmuo, kuris, vadovaujamas atitinkamo Vyresniojo, administruoja turt. Taip pat ir vietinse bendruomense, kiek manoma, parenkamas ekonomas, kuris turi bti skirtingas nuo vietinio Vyresniojo asmuo. 2. Savosios teiss numatytu laiku ir bdu ekonomai ir kiti administratoriai kompetentingai valdiai pateikia jiems pavesto administravimo ataskait. Kan. 637 Savo teiss (sui iuris) vienuolynai, apie kuriuos kalbama kan. 615, kart metuose privalo pristatyti savo administravimo ataskait vietos Ordinarui, kuris taip pat turi teis priirti ekonomini reikal vedim diecezini teisi vienuoli namuose. Kan.638 1. Savoji teis visuotins teiss rmuose apibria, kokie aktai perengia ordinarinio administravimo ribas bei bdus, ir nustato reikalavimus galiojaniam ekstraordinariniam administravimui. 2. Ilaidos ir juridiniai ordinarinio administravimo aktai galioja, kai juos, be Vyresnij, savo pareigojimo ribose padaro tuo tikslu pagal savj teis paskirti pareignai.

176

3. Atsisakymo ar bet kokio kito juridinio akto, dl kurio juridinio asmens turtin situacija galt sumenkti, galiojimui reikalingas ratikas kompetentingo Vyresniojo, gavus savo tarybos pritarim, leidimas. Taiau, jei kalbama apie sandr, virijant ventojo Sosto atskiriems regionams nustatyt sum, bei adinius dovanojimus Banyiai arba daiktus, turinius menin ar istorin vert, alia to, dar reikalingas ir paties ventojo Sosto leidimas. 4. Savos teiss (sui iuris) vienuolynams, apie kuriuos kalbama kan. 615, bei diecezini teisi institutams taip pat btinas ir vietos Ordinaro leidimas. Kan. 639 1. Jei juridinis asmuo usitrauk skolas ar sipareigojimus, tegu ir su Vyresniojo leidimu, u tai atsako jis pats. 2. Jei vienuolis su Vyresniojo leidimu usitrauk skolas ar sipareigojimus, lieianius asmenin turt, u juos atsako jis asmenikai, gi, jei Vyresniojo pareigojimu tvark instituto reikalus, atsakingas yra institutas. 3. Jei vienuolis juos usitrauk, neturdamas jokio Vyresniojo leidimo, u tai atsako jis, o ne juridinis asmuo. 4. Visuomet galima kelti byl asmeniui, kuris turjo materialins naudos i sudaryto kontrakto. 5. Vienuoli Vyresnieji neturi duoti leidimo daryti skolas, nebent bt visikai aiku, kad skolos procentus bus galima apmokti i prastini pajam, o pagrindin sum manoma atiduoti per ne perdaug ilg laikotarp, j teistai panaudojus.

177

Kan. 640 Institutai, atsivelgiant vietos slygas, turi rpintis kokiu nors kolektyviniu bdu liudyti meil ir neturt bei, pagal savo galimybes, skirti dal savo nuosavybs Banyios reikalams ir vargstanij alpai. III SKIRSNIS KANDIDAT PRIMIMAS IR NARI FORMAVIMAS 1 straipsnis Primimas noviciat Kan. 641 Teis priimti kandidatus noviciat turi auktesnieji Vyresnieji pagal savosios teiss normas. Kan. 642 Vyresnieji kuo rpestingiausiai itiria ir priima tik tuos asmenis, kurie, alia reikalaujamo amiaus, pasiymi sveikata, asmeninmis savybmis ir branda, tinkaniomis prisiimti pareigas, kuri reikalauja instituto gyvenimas; sveikatai, asmens savybms ir subrendimui itirti, jei yra reikalas, galima pasitelkti ir ekspertus, ilaikant kan. 220 nuostat. Kan. 643 1. Negaliojaniai noviciat priimami: 1 nesulauk 17 met asmenys; 2 susituok asmenys, tebegaliojant j santuokiniam ryiui; 3 asmenys, tuo metu sipareigoj ventais paadais kuriam nors pavstojo gyvenimo institutui ar stoj apatalinio gyvenimo draugij, ilaikant kan. 648 potvark; 4 stojantieji institut dl prievartos, didels baims ar apgavysts, o taip pat ir tokiu bdu takojamo Vyresniojo priimti asmenys; 5 asmenys, nuslp savo naryst pavstojo gyvenimo institute ar apatalinio gyvenimo draugijoje.

178

2. Savoji teis gali nustatyti kitas klitis ar slygas, lieianias taip pat ir primimo galiojim. Kan. 644 Vyresnieji neturi priimti noviciat kunig pasauliei, prie tai neatsiklaus j Ordinaro, bei siskolinusi ir negalini grainti skolos asmen. Kan. 645 1. Kandidatai, prie stodami noviciat, privalo pateikti krikto, sutvirtinimo ir laisvo stovio liudijimus. 2. Dvasinink arba asmen, jau buvusi kito pavstojo gyvenimo instituto ar apatalinio gyvenimo draugijos nariais arba besimokiusi seminarijoje, primimui reikalingas, atitinkamai, vietos Ordinaro, instituto ar draugijos auktesniojo Vyresniojo arba seminarijos rektoriaus liudijimas. 3. Savoji teis gali reikalauti ir kit dokument, liudijani reikalaujam kandidat tinkamum ir klii nebuvim. 4. Vyresnieji, jei laiko, kad tai reikalinga, gali pasiteirauti kit ini, taip pat ir slaptai. 2 straipsnis Noviciatas ir naujok formavimas Kan. 646 Noviciatas, kuriuo prasideda gyvenimas institute, skirtas tam, kad naujokai galt geriau suvokti institutui bding dievikj paaukim, imginti gyvenimo bd, formuoti prot ir ird pagal instituto dvasi, tuo paiu metu patikrinant j ketinimus ir tinkamum. Kan. 647 1. Noviciato namai steigiami, panaikinami arba perkeliami kit viet aukiausio Moderatoriaus dekretu, sutikus jo tarybai.

179

2. Galiojantis noviciatas turi bti atliktas iam tikslui steigtuose namuose. Ypatingais atvejais ir iimties tvarka, leidus aukiausiajam Moderatoriui bei sutikus jo tarybai, kandidatas gali atlikti noviciat kituose instituto namuose, vadovaujant patyrusiam vienuoliui, atliekaniam naujok magistro pareigas. 3. Auktesnis Vyresnysis gali leisti naujok grupei tam tikrais laiko tarpais gyventi kituose, jo paties paskirtuose, instituto namuose. Kan. 648 1. Galiojantis noviciatas trunka dvylika mnesi, praleist paioje naujok bendruomenje, ilaikant kan. 647, 3 nuostat. 2. Naujok formavimo atbaigimui konstitucijos alia 1 numatyto laiko gali nustatyti vien ar daugiau apatalini pratyb period, praleidiam ne naujok bendruomenje. 3. Noviciatas negali tstis daugiau kaip du metus. Kan. 649 1. Ilaikant kann. 647 3 ir 648 2 nuostatus, pasialinimas i noviciato nam daugiau kaip trims mnesiams, itisai ar su pertraukomis, daro noviciat negaliojaniu. Nebuvimas, virijantis penkiolika dien, privalo bti kompensuotas. 2. Leidus kompetentingam auktesniajam Vyresniajam, pirmieji adai gali bti duoti anksiau, taiau ne daugiau penkiolikos dien. Kan. 650 1. Noviciato tikslas reikalauja, kad naujokai bt formuojami, vadovaujant magistrui, laikantis savosios teiss nustatomos instituto regulos.

180

2. Vadovavimas naujokams, paklstant auktesnij Vyresnij valdiai, yra rezervuotas tiktai magistrui. Kan. 651 1. Naujok magistras turi bti aminuosius adus padars ir teistai paskirtas instituto narys. 2. Esant reikalui, magistrui gali bti priskirti pagalbininkai, jam paklstantys vadovavimo noviciatui bei instituto regulos nustatytuose rmuose. 3. Naujok formavimui pirmiausia turi bti skiriami kruopiai pasireng vienuoliai, kurie, nepasitraukdami nuo kit sipareigojim, galt skmingai ir stabiliai atlikti savo uduot. Kan. 653 1. Magistras su savo pagalbininkais privalo itirti ir patikrinti naujok paaukim bei juos palaipsniui formuoti gyventi tobuljimo gyvenim, laikantis sav institutui norm. 2. Naujokams reikia pagelbti praktikuoti mogiksias ir krikioniksias dorybes; jie turi bti vesti pareigojant tobuljimo maldos ir savs atsiadjimo dka keli; mokomi apmstyti iganymo paslapt bei skaityti ir medituoti ventj Rat; ruoiami Dievo garbinimui ventojoje liturgijoje, formuojami pavstojo gyvenimo Dievui ir monms Kristuje reikalavim vykdymui, laikantis evangelini patarim; pagaliau supaindinami su instituto savybmis ir dvasia, jo tikslais ir drausme, istorija ir gyvenimu bei aukljami meils Banyiai ir jos ventiesiems Ganytojams dvasia. 3. Naujokai, suvokdami savo asmenin atsakomyb, sipareigoja aktyviai bendradarbiauti su savo magistru, kad tinkamai atsiliept dievikojo paaukimo malon.

181

4. Instituto nariai prisideda prie naujok formavimo, kiek jiems priklauso, gyvenimo pavyzdiu ir malda. 5. Noviciato laikas, apie kur kalbama kan. 648 1, yra skirtas tik konkreiam formavimo darbui, todl naujokai neturi bti uimti studijomis ar tiesiogiai formavimui nepriklausaniais pareigojimais. Kan. 653 1. Naujokas laisvai gali palikti institut, bei kompetentinga valdia gali j atleisti. 2. Baigus noviciat, jei naujokas laikomas tinkamu, jam leidiama daryti laikinus adus, arba jis yra atleidiamas; jei lieka koki nors abejoni dl jo tinkamumo, auktesnis Vyresnysis, pagal savosios teiss normas, gali pratsti imginimo laik, taiau ne ilgiau, kaip eiems mnesiams. 3 straipsnis Vienuoliniai adai Kan. 654 Vienuoliniais adais nariai vieai prisiima pareig laikytis trij evangelini patarim, paventinami Dievui Banyios patarnavimu ir jungiami institut su juridikai nustatytomis teismis bei pareigomis. Kan. 655 Laikinieji adai duodami savosios teiss nustatytam laikotarpiui, kuris negali bti trumpesnis, kaip trys metai, ir ne ilgesnis u eis. Kan. 656 Kad laikinieji adai galiot, reikia: 1 kad juos duodantis asmuo bt sulauks bent 18 met amiaus; 2 galiojaniai bt pabaigtas noviciatas; 3 kompetentingas Vyresnysis, iklauss savo tarybos nuomons, laikydamasis teiss norm, bt laisvai leids daryti adus;

182

4 adai bt ireikti ir duoti be prievartos, didels baims ar apgauls; 5 bt asmenikai ar per galiotin priimti teisto Vyresniojo. Kan. 657 1. Pasibaigus laikui, kuriam buvo duoti adai, vienuoliui, kuris to savanorikai prayt ir bt laikomas tinkamu, turi bti leista atnaujinti laikinuosius ar padaryti aminuosius adus; prieingu atveju jis turi palikti institut. 2. Jei bt reikalinga, kompetentingas Vyresnysis, prisilaikydamas savosios teiss norm, gali pratsti laikinuosius adus, taiau atsivelgdamas, kad bendras laikas, kai vienuolis buvo saistomas laikinj ad, neviryt devyneri met. 3. Aminuosius adus, esant teisingai prieasiai, galima paankstinti, taiau ne daugiau kaip tris mnesius. Kan. 658 alia slyg, mint kan. 656, 3, 4 ir 5 , bei nustatyt savosios teiss, aminj ad galiojimui reikia: 1 bti sulaukus bent 21 met amiaus; 2 prie tai bent tris metus ibti padarius laikinuosius adus, ilaikant kan. 657 3 nuostat. 4 straipsnis Vienuoli formavimas Kan. 659 1. Kiekviename institute, padarius pirmuosius adus, tsiamas vis nari formavimas, kad jie pilniau sijungt institutui bding gyvenim ir tinkamiau realizuot pasiuntinyb.

183

2. Todl savoji teis nustato regul bei io formavimo trukm, atsivelgdama Banyios poreikius ir asmenines bei laikmeio slygas, kiek to reikalauja instituto tikslai bei savybs. 3. Nari, besiruoiani priimti ventimus, formavimas tvarkomas pagal bendrj teis ir sav instituto studij plan. Kan. 660 1. Formavimas turi bti sistemingas, pritaikytas nari suvokimui, dvasinis ir apatalinis, perduodantis doktrin ir kartu praktikas, esant reikalui, taip pat gyjant atitinkamus tiek banytinius, tiek civilinius mokslinius laipsnius. 2. io formavimo metu vienuoliams nepatikimos pareigos ir darbai, trukdantys formavimo vykdym. Kan. 661 Vis gyvenim vienuoliai uoliai rpinasi savo dvasiniu, doktrininiu ir praktiniu formavimu; Vyresnieji tuo tikslu privalo skirti jiems priemones ir laik. IV SKIRSNIS INSTITUT BEI J NARI TEISS IR PAREIGOS Kan. 662 Aukiausia vienuoli gyvenimo taisykl yra Evangelijoje pateiktas ir savo instituto konstitucijoje ireiktas sekimas Kristumi Kan. 663 1. Pirmoji ir ypatinga vis vienuoli pareiga turi bti dievikj ties apmstymas ir nuolatinis susijungimas su Dievu maldoje. 2. Nariai visomis jgomis stengiasi kasdien dalyvauti eucharistinje Aukoje, priimti veniausij Kristaus kn ir garbinti pat Viepat, esant veniausiajame Sakramente.

184

3. Jie dalyvauja ventojo Rato skaityme ir minties maldoje, pagal savo teiss nuostatus garbingai atlieka valand liturgij, dvasiki atvilgiu ilaikant kan. 276 2, n. 3 nuostat, ir atlieka kitus pamaldumo darbus. 4. Ypatingu bdu, taip pat ir kalbdami Marijos roinio mald, pagerbia Dievo Gimdytoj Mergel Marij, bet kurio pavstojo gyvenimo pavyzd bei globj. 5. Itikimai kasmet atlieka rekolekcijas. Kan. 664 Vienuoliai itikimai kreipia siel Dievo linkui, kasdien atlikdami sins sskait ir danai eidami ipainties. Kan. 665 1. Vienuoliai privalo gyventi savo vienuolyno namuose, laikydamiesi bendro gyvenimo bdo, i kur negali pasitraukti be Vyresniojo leidimo. Jei ivykstama i nam ilgesniam laikui dl teisingos prieasties auktesnis Vyresnysis, gavs savo tarybos sutikim, gali leisti vienuoliui gyventi ne instituto namuose, taiau ne ilgiau, kaip metus, nebent kitaip reikalaut sveikata, studijos ar instituto vardu atliekamas apatalavimas. 2. Vienuolio, neteistai pasitraukusio i vienuolyno nam, drauge turinio intencij nepaklusti Vyresnij valdiai, Vyresnieji turi rpestingai iekoti ir jam padti sugrti, itveriant savo paaukime. Kan. 666 Naudojantis socialins komunikacijos priemonmis, turi bti laikomasi btino kuklumo, vengiant viso, kas galt pakenkti asmeniniam paaukimui ar istatyti pavojui pavstojo asmens skaistyb. Kan. 667 1. Kiekvienuose namuose laikomasi instituto ypatybms ir pasiuntinybei pritaikytos klauzros pagal

185

savosios teiss nuostatus, bet kuriuo atveju paliekant vien nam dal rezervuot tik vienuoliams. 2. Kontempliatyvaus gyvenimo vienuolynuose turi bti laikomasi grietesns klauzros drausms. 3. Moter vienuoli, visikai pasiventusi kontempliaciniam gyvenimui, vienuolynuose turi bti laikomasi popieikosios, tai yra, suderintos su Apatal Sosto ileistomis normomis, klauzros. Visi kiti moter vienuoli vienuolynai laikosi savo pobdiui pritaikytos ir konstitucijoje nustatytos klauzros. 4. Diecezijos Vyskupas, esant teisingai prieasiai, gali eiti jo diecezijoje esanius moter vienuoli vienuolyn klauzr bei leisti, esant svarbiai prieasiai ir sutikus Vyresniajai, eiti ten kitiems asmenims ir ieiti i jos paioms vienuolms tikrai btinam laikui. Kan. 668 1. Prie padarydami pirmuosius adus, nariai paveda savo nuosavybs administravim pasirinktam asmeniui, ir, jei konstitucijoje nra nustatyta kitaip, laisvai disponuoja juo ir gautomis pajamomis. Taipogi jie privalo, bent jau prie aminuosius adus, padaryti testament, galiojant ir civilinje teisje. 2. Nordami dl teisingos prieasties pakeisti iuos nurodymus bei duoti bet kokius laikinj turt lieianius potvarkius, jie, pagal savosios teiss normas, turi gauti kompetentingo Vyresniojo leidim. 3. Visa, k vienuolis gyja savo gabumais ar dl priklausymo institutui, lieka instituto nuosavybe. Visa, k jis bet kokiu bdu gauna, kaip pensij, paalp ar draudim, lieka instituto nuosavybe, nebent savoji teis nustatyt kitaip.

186

4. Asmuo, pagal instituto pobd privalantis visikai atsisakyti savo nuosavybs, prie priimdamas aminuosius adus privalo parayti atsisakymo rat, pageidautina, galiojant ir civilinje teisje, ir gyjant vert nuo ad dienos. Taip pat elgiasi ir aminuosius adus davs vienuolis, kuris, gavs aukiausiojo Moderatoriaus leidim, pagal savj teis nort atsisakyti visos ar dalies savo nuosavybs. 5. adus davs vienuolis, pagal instituto pobd visikai atsisaks savo nuosavybs, praranda gali sigyti ir turti, todl visi jo veiksmai, prieingi neturto adui, negalioja. Po tokio atsisakymo gautas turtas priklauso institutui, sekant savosios teiss normomis. Kan. 669 1. Vienuoliai neioja instituto aprang, pagamint pagal savosios teiss normas, kaip j pasiventimo enkl ir neturto paliudijim. 2. Instituto, neturinio savo aprangos, vienuoliai dvasininkai vilki dvasininko rbus pagal kan. 284 norm. Kan. 670 Institutas turi pareig savo nariams parpinti tai, kas, pagal konstitucijos normas, btina, realizuojant savo paaukimo tikslus. Kan. 671 Vienuolis negali prisiimti pareigojim ar pareigybi u savo instituto rib, neturdamas teisto Vyresniojo leidimo. Kan. 672 Vienuoliai yra saistomi kann. 277, 286, 287 ir 289, o vienuoliai dvasininkai dar ir kan. 279 2 nurodym; pasaulietiniuose popieiaus teisi institutuose kan. 285 4 minim leidim gali suteikti savas auktesnis Vyresnysis.

187

V SKIRSNIS INSTITUT APATALAVIMAS Kan. 673 Vis vienuoli apatalavimas pirmiausia pasireikia j pavstojo gyvenimo, kur jie yra pareigoti palaikyti ir maitinti malda bei atgaila, liudijimu. Kan. 674 Visikai kontempliacijai pasivent institutai visuomet uima iskirtin viet mistiniame Kristaus Kne: jie aukoja Dievui prakilni garbs auk, praturtina Dievo taut brangiais ventumo vaisias, o savo pavyzdiu ventum skatina bei j platina mistine apatalavimo veikla. Todl, nors ir labai reikalingas bt aktyvusis apatalavimas, toki institut nariai negali bti kvieiami prisidti savo darbu prie vairi ganytojini tarnysi. Kan.675 1. Apatalavimui pasiventusiuose institutuose apatalin veikla priklauso j prigimiai. Todl visas nari gyvenimas turi bti persunktas apatalins dvasios, o drauge visa apatalin veikla turi bti gaivinama vienuolins dvasios. 2. Apatalin veikla visuomet turi plaukti i glaudios vienybs su Dievu, tuo paiu metu i vienyb stiprindama ir skatindama. 3. Apatalin veikla yra vykdoma Banyios vardu ir pavedimu bei atliekama, laikantis vienybs su Banyia. Kan. 676 Pasaulietiniai vyr ir moter institutai gailestingumo darbais sielai ir knui dalyvauja ganytojinje Banyios veikloje ir teikia monms vairiausius patarnavimus, itikimai laikydamiesi savo paaukimo malons.

188

Kan. 677 1. Vyresnieji ir nariai itikimai laikosi instituto pasiuntinybs bei jam bding darb, taiau drauge imintingai prisitaiko prie laiko ir vietos slyg, naudodamiesi taip pat naujomis ir tinkamomis priemonmis. 2. Institutai, prie kuri yra prisijungusios tikinij asociacijos, ypa rpinasi, kad jos bt persunktos kilnia j vienuolikos eimos dvasia. Kan. 678 1. Vienuoliai yra Vyskup galios subjektai, kuriems paklsta su dievota pagarba visame, kas lieia rpest sielomis, vieas pamaldas bei kitoki apatalin veikl. 2. Iorinje apatalinje veikloje vienuoliai paklsta taip pat savo Vyresniesiems ir privalo itikimai laikytis instituto drausms; Vyskupai, esant reikalui, taip pat turi nepamirti priminti ios pareigos. 3. Organizuojant apatalin vienuoli veikl, btina, kad dieceziniai Vyskupai ir vienuoli Vyresnieji laikytsi bendro sutarimo. Kan. 679 Diecezijos Vyskupas, esant labai svarbiai ir neatidliotinai prieasiai, gali udrausti vienuoli instituto nariui gyventi savo diecezijoje; jei jo auktesnis Vyresnysis, sptas, nesim priemoni, klausimas tuojau pat perduodamas sprsti ventajam Sostui. Kan. 680 Tarp vairi institut, taip pat ir pasauliei dvasinink, skatinamas tvarkingas bendradarbiavimas bei vis apatalavimo darb ir veiklos koordinavimas, vadovaujant diecezijos Vyskupui, drauge atsivelgiant pavieni institut savybes bei tikslus, o taip pat ir steigimo statymus.

189

Kan. 681 1. Darbai, kuriuos diecezijos Vyskupas paveda vienuoliams, atliekami, paklstant ir vadovaujant paiam Vyskupui, drauge ilaikant vienuoli Vyresnij teises pagal kan. 678, 2 ir 3 norm. 2. Tokiais atvejais sudaromas susitarimas ratu tarp diecezijos Vyskupo ir kompetentingo instituto Vyresniojo, kuriame, tarp kitko, aikiai ir isamiai nusakoma visa, kas lieia atliekam darb, j atliekanius narius ir ekonominius klausimus. Kan. 682 1. Suteikiant vienuoliui pareigyb diecezijoje, j skiria diecezijos Vyskupas, pristaius ar bent sutikus kompetentingam Vyresniajam. 2. Vienuolis gali bti atleistas i suteiktos pareigybs tiek jam j patikjusios valdios sprendimu, informavus vienuoli Vyresnj, tiek paties Vyresniojo, apie tai praneus pareigyb suteikusiam asmeniui; tiek vienu, tiek kitu atveju nereikalingas kitos valdios sutikimas. Kan. 683 1. Ganytojinio vizito metu, o taip pat ir esant btinam reikalui, diecezijos Vyskupas asmenikai ar per galiotin gali lankyti vienuoliams patiktas banyias ir koplyias, kuriose paprastai lankosi tikintieji, mokyklas bei kitas religine ar karitatyvine, tiek sielos, tiek laikinja, veikla usiimanias staigas, taiau ne mokyklas, atidarytas iimtinai savo instituto aukltiniams. 2. Jei kartais bt aptikta piktnaudojim, o Vyresnysis, sptas, nieko nedaryt, pats Vyskupas gali, remdamasis savo valdia, padaryti sprendim. VI SKIRSNIS NARI ATSISKYRIMAS NUO INSTITUTO

190

1 straipsnis Perjimas kit institut Kan. 684 1. Aminuosius adus davs vienuolis negali pereiti i savo kit vienuolin institut, negavs aukiausiojo vieno ir kito instituto Moderatoriaus sutikimo, kurie prie tai turi gauti atitinkam taryb sutikim. 2. Vienuoliui, prajusiam maiausiai tris metus besitsiant imginimo laik, gali bti leista daryti aminuosius adus naujame institute. Taiau, jei narys nenori daryti i ad arba j duoti neleidia kompetentingi Vyresnieji, jis turi grti pirmesnj institut, nebent gaut indult pereiti pasaulietin gyvenim. 3. Kad vienuolis galt pereiti i vieno savo teiss (sui iuris) vienuolyno kit tame paiam institute, federacijoje arba konfederacijoje, reikia ir pakanka vieno ir kito vienuolyno auktesniojo Vyresniojo bei priimanio vienuolyno kapitulos sutikimo, ilaikant kitus savosios teiss reikalavimus; jam ad i naujo duoti nereikia. 4. Savoji teis nustato imginimo laikotarpio, kur vienuolis turi pereiti naujame institute prie adus, trukm ir bd. 5. Perjimui pasaulietin institut ar apatalinio gyvenimo draugij arba i j vienuoli institut yra btinas ventojo Sosto, kurio nurodym privaloma laikytis, leidimas. Kan. 685 1. Iki ad davimo naujame institute, kol saisto ankstesnieji adai, sustabdomos vienuolio ankstesniajame institute turtos teiss ir pareigos,

191

taiau, pradjus imginimo laikotarp, vienuolis pareigojamas laikytis savosios naujo instituto teiss. 2. Davus adus naujame institute, vienuolis j jungiamas, ir drauge inyksta ankstesnieji adai, teiss ir pareigos. 2 straipsnis Ijimas i instituto Kan. 686 1. Aukiausias Moderatorius, sutikus jo tarybai, dl svarbios prieasties gali suteikti aminuosius adus padariusiam vienuoliui eksklauzravimo indult, taiau ne ilgesniam, kaip trij met, laikotarpiui, prie tai, jei kalbama apie dvasinink, gavs sutikim i vietos Ordinaro, kur is turs gyventi. Indulto pratsimas ar suteikimas ilgesniam, nei trij met, laikotarpiui yra rezervuotas tik ventajam Sostui arba, diecezini teisi institut atveju, diecezijos Vyskupui. 2. Tik Apatal Sostas gal suteikti eksklauzravimo indult moterims vienuolms. 3. Praant aukiausiajam Moderatoriui ir sutikus jo tarybai, eksklauzravim gali sakyti ventasis Sostas popieiaus teisi instituto nariui arba diecezijos Vyskupas diecezini teisi instituto nariui; tai daroma, esant svarbiai prieasiai ir ilaikant lygyb bei meil. Kan. 687 Eksklauzruotas vienuolis laikomas laisvu nuo pareig, nesiderinani su nauja jo gyvenimo situacija, taiau ir toliau priklauso savo Vyresnij bei vietos Ordinaro, ypa jei yra dvasininkas, globai. Jis gali neioti instituto aprang, nebent kitaip bt numatyta indulte, taiau neturi nei aktyvaus nei pasyvaus balso teiss.

192

Kan. 688 1. Asmuo, kuris, pasibaigus ad laikui, nori ieiti i instituto, j gali palikti. 2. Asmeniui, kuris, besitsiant laikiniesiems adams, dl svarbios prieasties nori ieiti i instituto, jei kalbama apie popieiaus teisi institut, aukiausias Moderatorius, gavs savo tarybos sutikim, gali suteikti atitinkam indult; diecezini teisi institutuose bei kan. 615 minimuose vienuolynuose, kad indultas galiot, j turi patvirtinti minim nam teritorijos Vyskupas. Kan. 689 1. Pasibaigus laikiniesiems adams ir esant teisingoms prieastims, kompetentingas aukiausias Moderatorius, iklauss savo tarybos nuomons, gali neleisti vienuoliui daryti tolesni ad. 2. Fizin ar psichin liga, nors ja bt susirgta ir padarius adus, ekspert nuomone, daranti vienuol, apie kur kalbama 1, netinkamu instituto gyvenimui, tampa prieastimi neleisti jam atnaujinti laikinj ar daryti aminj ad, iskyrus atvej, kai liga kilo dl aplaidumo i instituto puss arba dl paiame institute atlikt darb. 3. Taiau jei vienuolis, besitsiant laikiniesiems adams, iprott, nors ir negaldamas daryti tolesni ad, negali bti paalintas i instituto. Kan. 690 1. Asmen, kuris, pasibaigus noviciato laikui arba padars adus, teistai pasitrauk i instituto, aukiausias Moderatorius, sutikus jo tarybai, gali vl priimti institut, nebekartojant noviciato, taiau pats Moderatorius nustato atitinkam imginimo laik prie padarant laikinuosius adus bei laikinj ad trukm, prie darant aminuosius adus, laikantis kann. 655 ir 657 norm.

193

2. Toki pat gali turi ir savo teiss (sui iuris) vienuolyno Vyresnysis, gavs savo tarybos pritarim. Kan. 691 1. Aminj ad vienuolis negali prayti indulto palikti institut, nebent esant labai svarbioms prieastims Dievo akivaizdoje; tokiu atveju jis pateikia praym aukiausiam instituto Moderatoriui, kuris j persiunia kompetentingai valdiai, priddamas asmenin bei savo tarybos nuomon. 2. Toks indultas popieiaus teisi institut atvilgiu yra rezervuotas Apatal Sostui; diecezini teisi institutams j gali suteikti taip pat ir diecezijos, kur yra sikr pagrindiniai namai, Vyskupas. Kan. 692 Vien kart teistai suteiktas ir vienuoliui pranetas indultas palikti institut, jei vienuolis jo neatsisak praneimo metu, pagal pai teis dispensuoja nuo ad bei nuo vis i ad kylani pareig. Kan. 693 Jei vienuolis yra dvasininkas, indulto negalima suteikti, kol nebus surastas Vyskupas, kuris j inkardinuot diecezijoje arba bent priimt imginimui. iuo, pastaruoju atveju, prajus penkeriems metams, vienuolis inkardinuojamas diecezijoje pagal pai teis, nebent Vyskupas jo atsisakyt. 3 straipsnis Paalinimas i vienuoli Kan. 694 1. Vienuolis laikomas paalintu i instituto jau dl paties vykio, kai: 1 vieai atsiadjo katalik tikjimo; 2 sudar ar mgino sudaryti tegul ir tik civilin santuok.

194

2. iais atvejais, kad paalinimas gyt juridin vert, auktesnis Vyresnysis su savo taryba nedelsiant, surink rodymus, paskelbia apie vyk. Kan. 695 1. Vienuolis turi bti paalintas i instituto dl kann. 1397, 1398 ir 1395 minim nusikaltim, nebent nusikaltim, apie kuriuos kalbama kan. 1395 2, atveju, Vyresnysis manyt, kad paalinimas nra btinas ir manoma kitais bdais pataisyti vienuol, o taip pat ilyginti skriaud bei atitaisyti papiktinim. 2. iais atvejais Vyresnysis, surinks faktus ir pakaltinamum lieianius rodymus, supaindina vienuol su kaltinimais ir rodymais, suteikdamas iam galimyb gintis. Visi aktai, pasirayti auktesnio Vyresniojo ir notaro, drauge su suraytais bei paties vienuolio pasiraytais atsakymais persiuniami aukiausiajam Moderatoriui. Kan. 696 1. Vienuolis gali bti paalintas ir dl kit svarbi, iorje pasireikusi, pakaltinam ir juridikai rodyt prieasi, kaip pavyzdiui: pastovus pavstojo gyvenimo pareig apleidimas, besikartojantys vent pareigojim paeidimai, usispyrlikas nepaklusnumas teistiems Vyresnij sakymams svarbiuose dalykuose, didelis papiktinimas, sukeltas pakaltinamo vienuolio elgesio, usispyrlikas pritarimas Banyios Magisterijaus pasmerktoms doktrinoms arba j skleidimas, vieas prisijungimas prie materializmu ir ateizmu usikrtusi ideologij, eis mnesius utruks neteistas pasitraukimas, apie kur kalbama kan. 665, 2, bei kiti panaaus sunkumo atvejai, atitinkamai nustatyti savosios teiss. 2. Laikinj ad vienuolio paalinimui pakanka ir ne toki sunki prieasi, nustatyt savosios teiss.

195

Kan. 697 Jei auktesnis Vyresnysis kan. 696 minimais atvejais, iklauss savos tarybos, mano, kad reikia pradti paalinimo procedr: 1 surenka arba papildo rodymus; 2 ratu arba prie dviej liudinink spja vienuol, sakmiai primindamas apie galim paalinim, jei nebus atsivelgta spjim, aikiai idstydamas paalinimo prieast ir suteikdamas piln teis atsakyti apsiginant; jei is spjimas neduot rezultat, Vyresnysis, prajus maiausiai penkiolikai dien, spja dar kart; 3 jei ir antras spjimas nepadaryt poveikio, ir auktesnis Vyresnysis su savo taryba laikyt, kad nebepataisomumas pakankamai rodytas, o vienuolio gynyba netikinanti, prajus penkiolikai dien po paskutinio spjimo, Vyresnysis persiunia aukiausiam Moderatoriui savo paties ir notaro pasiraytus aktus, pridjs vienuolio duotus ir jo pasiraytus atsakymus. Kan. 698 Visais kann. 695 ir 696 minimais atvejais vienuolis turi teis kreiptis aukiausi Moderatori ir, gindamasis, jam tiesiogiai idstyti savo argumentus. Kan. 699 1. Aukiausias Moderatorius su savo taryba, kuri, kad jos sprendimas galiot, privalo susidti bent i keturi nari, kolegialiu bdu rpestingai vertina rodymus, gynybos argumentus ir, jei toks bt slapto balsavimo rezultatas, ileidia paalinimo dekret, kuriame, kad jis galiot, turi bti bent bendrais bruoais idstyti motyvai, teisins prielaidos ir faktai. 2. Savo teiss (sui iuris) vienuolynuose, apie kuriuos kalbama kan. 615, paalinimo sprendimas priklauso diecezijos Vyskupo kompetencijai, kuriam Vyresnysis privalo pateikti savo tarybos perirtus aktus.

196

Kan. 700 Paalinimo dekretas negalioja, kol nebus patvirtintas ventojo Sosto, kuriam persiuniamas pats dekretas ir visi aktai; diecezini teisi institutams patvirtinim duoda diecezijos, kurioje sikr namai, kur yra raytas vienuolis, Vyskupas. Taiau, kad dekretas galiot, jame turi bti nurodyta paalintojo vienuolio teis deimties dien laikotarpyje nuo praneimo gavimo kreiptis kompetenting valdi. Toks kreipimasis suspenduoja dekreto veikim. Kan. 701 Teistu paalinimu dl paties vykio inyksta adai ir visos i ad kylanios pareigos, taiau, jei vienuolis yra dvasininkas, jis negali naudotis ventim galiomis, kol neras Vyskupo, kuris, po atitinkamo imginimo laikotarpio diecezijoje pagal kan. 693 nuostatus, j priims arba bent jau leis naudotis ventim galiomis. Kan. 702 1. Visi teistai pasitrauk ar teistai paalinti i vienuolyno asmenys negali nieko reikalauti i instituto u bet kokius jame atliktus darbus. 2. Institutas, savo ruotu, privalo ilaikyti lygyb bei evangelin meil atsiskirianio vienuolio atvilgiu. Kan. 703 Dl didelio iorinio papiktinimo ar esant neivengiamam didiulio nuostolio, kuris gali bti padarytas institutui, pavojui, auktesnis Vyresnysis arba, jei delsimas atrodyt pavojingas, vietinis Vyresnysis, pritarus jo tarybai, gali nedelsiant ivaryti vienuol i vienuolyno nam. Jei btina, auktesnis Vyresnysis pasirpina pradti paalinimo proces pagal teiss normas arba pranea apie tai Apatal Sostui. Kan. 704 Apie vienuolius, kurie dl bet kokios prieasties pasitrauk i instituto, paminima Apatal Sostui siuniame praneime, apie kur kalbama kan. 592 1.

197

VII SKIRSNIS VYSKUPAIS PAKELTI VIENUOLIAI Kan. 705 Vyskupu pakeltas vienuolis tebelieka savo instituto nariu, taiau paklusnumo ado atvilgiu yra pavaldus tik Romos Popieiui ir nra saistomas t pareig, kurias, savo paties imintingu sprendimu, laiko nesuderinamomis su asmenine situacija. Kan. 706 Aukiau pamintas vienuolis: 1 jei adais atsisak teiss nuosavyb, jis naudojasi, gauna pajamas ir administruoja naujai gyt turt; sigyjant nuosavyb, diecezijos Vyskupas ir kiti asmenys, apie kuriuos kalbama kan. 381 2, j gyja dalinei Banyiai, o kiti - institutui arba ventajam Sostui, priklausomai, gali ar ne, institutas turti nuosavyb. 2 jei adais nebuvo prarads teiss nuosavyb, atgauna teis turtu naudotis, gauti pajamas bei j administruoti, o visa ateityje gyja savo vardu; 3 abiem atvejais turto, kuris jam nepriklauso pagal uimamas pareigas, atvilgiu privalo prisilaikyti aukotoj valios. Kan. 707 1. Vienuolis Vyskupas emeritas gali pasirinkti gyvenamj viet taip pat ir ne savo instituto namuose, nebent Apatal Sostas patvarkyt kitaip. 2. Jo tinkamu ir garbingu ilaikymu, jei Vyskupas tarnavo diecezijai, pasirpinama pagal kan. 402 2, nebent pats institutas nort ilaikym suteikti; prieingu atveju kitaip patvarkys Apatal Sostas. VIII SKIRSNIS AUKTESNIJ VYRESNIJ KONFERENCIJOS

198

Kan. 708 Auktesni Vyresnieji gali naudingai jungtis konferencijas ar tarybas, kad skmingiau bendromis jgomis siekt sav atskir institut tiksl, visuomet isaugant kiekvieno j autonomij, savybes ir institutui bding dvasi, o taip pat apsvarstyt visus dominanius reikalus bei sukurt tinkam ir reikaling bendradarbiavim su Vyskup Konferencijomis ir pavieniais Vyskupais. Kan. 709 Auktesni Vyresnij konferencijos turi savus ventojo Sosto patvirtintus statutus; tik ventasis Sostas gali joms suteikti juridinio asmens teises ir jis lieka aukiausia valdia. III SKYRIUS PASAULIETINIAI INSTITUTAI Kan. 710 Pasaulietinis institutas yra pavstojo gyvenimo institutas, kuriame tikintieji, gyvendami pasaulyje, siekia tobulumo meilje ir darbuojasi pasaulio paventinimui, ypa veikdami jame. Kan. 711 Pasaulietinio instituto narys savo pasiventimu nepakeiia asmenins kanonins, pasaulieio ar dvasininko, situacijos, ilaikant teiss nuostatus pavstojo gyvenimo institut atvilgiu. Kan. 712 Ilaikant kann. 598 - 601 nuostatus, konstitucijos nustato ventus sipareigojimus, kuri laikantis, institute priimami evangeliniai patarimai, bei apibria i j iplaukianias pareigas, taiau gyvenimo stiliuje visuomet ilaikant institutui bding pasaulietikum. Kan. 713 1. Toki institut nariai ireikia ir realizuoja savo pasiventim apataline veikla ir, kaip raugas, stengiasi persunkti tikrov evangeline dvasia, stiprinant ir puoseljant Kristaus Kn.

199

2. Nariai pasaulieiai, pasaulyje ir veikdami jame, dalyvauja Banyios evangelizavimo veikloje tiek liudydami krikionikj gyvenim bei itikimyb savo pasiventimui, tiek savo pagalba, teikiama, kad laikinoji tikrov bt tvarkoma pagal Dievo vali, o pasaulis bt gaivinimas Evangelijos jgos. Be to, jie bendradarbiauja banytins bendruomens tarnystje, laikydamiesi jiems bdingo pasaulietinio gyvenimo stiliaus. 3. Nariai dvasininkai liudija pavstj gyvenim, ypa kunigystje, ypatinga apataline meile paddami broliams ir Dievo tautoje atlikdami savo vent tarnyst pasaulio paventinimui. Kan. 714 Pasaulietini institut nariai gyvena prastinse slygose pasaulyje, vieni patys, kiekvienas savo eimoje arba broliko gyvenimo grupse, prisilaikant konstitucijos norm. Kan. 715 1. Nariai dvasininkai, inkardinuoti diecezijoje, priklauso nuo diecezijos Vyskupo, iskyrus tai, kas lieia pavstj gyvenim savame institute. 2. Asmenys, kurie, pagal kan. 266 3 norm inkardinuojami institute, jei skiriami atlikti institutui bdingus darbus ar valdymo funkcijas jo viduje, priklauso nuo Vyskupo taip pat, kaip ir vienuoliai. Kan. 716 1. Visi nariai aktyviai dalyvauja instituto gyvenime pagal savj teis. 2. To paties instituto nariai laikosi tarpusavio bendravimo, uoliai rpindamiesi dvasios vienybe ir tikru brolikumu.

200

Kan. 717 1. Konstitucija nustato institutui bding valdymo form, Moderatori buvimo pareigose trukm ir j paskyrimo bd. 2. Niekas negali bti paskirtas aukiausiuoju Moderatoriumi, prie tai pilnai nestojs institut. 3. Visi, dalyvaujantys instituto valdyme, privalo rpintis, kad bt ilaikyta dvasios vienyb ir skatinamas nari aktyvumas. Kan. 718 Instituto turto administravimas, turs ireikti ir skatinti evangelin neturt, tvarkomas pagal V knygos Laikinasis banyios turtas normas bei savj instituto teis. Savoji teis atitinkamai turi apibrti pareigas, ypa ekonominio pobdio, saistanias institut nari, jam skiriani savo veikl, atvilgiu. Kan. 719 1. Nariai, siekdami itikimai atsiliepti savj paaukim ir apatalin veikl pagrsti vienybe su Kristumi, turi bti uols maldoje, tinkamai atsidti ventojo Rato skaitymui, kasmet dalyvauti rekolekcijose bei atlikti kitas dvasines pratybas, laikantis savosios teiss. 2. Eucharistijos ventimas, jei manoma, kasdieninis, turi bti viso j pavstojo gyvenimo altiniu ir jga. 3. Nariai laisvai ir danai priima atgailos sakrament. 4. Jie laisvai pasirenka reikaling dvasin vadov ir gali klausti ioje srityje patarim, jei to nori, taip pat ir savo Moderatorius. Kan. 720 Auktesnieji Moderatoriai su savo tarybomis, laikydamiesi konstitucij norm, turi teis priimti institut asmenis imginimo laikotarpiui arba leisti

201

jiems priimti ventus, tiek laikinuosius, aminuosius arba galutinius sipareigojimus.

tiek

Kan. 721 1. Negaliojaniai priimamas pradiniam imginimui asmuo: 1 nesulauks pilnametysts; 2 tuo metu susaistytas ventais sipareigojimais pavstojo gyvenimo institute ar stojs apatalinio gyvenimo draugij; 3 susituoks mogus, gyvenantis galiojanioje santuokoje. 2. Konstitucijos gali nustatyti kitas klitis, lieianias taip pat ir stojimo galiojim, ar pateikti kitas slygas. 3. Kad asmuo galt bti priimtas, reikalaujama taip pat subrendimo, btino, norint tinkamai gyventi institutui bding gyvenim. Kan. 722 1. Pradinis imginimas skiriamas tam, kad kandidatai aikiau suvokt dievikj savo bei institutui bding paaukim, patirt jo gyvenimo dvasi ir stili. 2. Kandidatai turi bti tinkamai formuojami gyventi, laikantis evangelini patarim, ir mokomi visikai perkeisti savo egzistencij apatalavim, prisiimant evangelizavimo formas, geriausiai atitinkanias instituto tiksl, dvasi ir savybes. 3. Konstitucijos turi nustatyti tokio imginimo prie pirmj sipareigojim ventais ryiais institute metod ir trukm, kuri neturi bti trumpesn, nei du metai Kan. 723 1. Pasibaigus pradinio imginimo laikotarpiui, tinkamu laikomas kandidatas priima tris evangelinius patarimus, sutvirtintus ventu sipareigojimu, arba palieka institut

202

2. is pirmas sijungimas, ne trumpesnis, nei penkeri metai, pagal konstitucijos normas yra laikinas. 3. Prajus iam laikotarpiui, tinkamu laikomam nariui leidiama stoti aminai arba galutinai, tai yra, saistomam laikinais ryiais, visuomet kiekvien kart atnaujinamais, jiems pasibaigus. 4. Galutinis sijungimas konkrei juridini padarini, nustatyt konstitucijose, poiriu prilyginamas aminajam. Kan. 724 1. Primus pirmuosius sipareigojimus ventais ryiais, pagal konstitucijos normas formavimas privalo bti tsiamas. 2. Nariai privalo bti lygiai isilavin tiek mogikuose, tiek dievikuose moksluose; instituto Moderatoriai privalo rimtai jausti atsakomyb u j nuolatin dvasin formavim. Kan. 725 Institutas gali susieti su savimi kokiais nors konstitucijos numatytais ryiais kitus tikiniuosius, sipareigojusius siekti evangelinio tobulumo, laikantis instituto dvasios ir dalyvaujant jo pasiuntinybje. Kan. 726 1. Pasibaigus laikino sijungimo laikotarpiui, narys gali laisvai palikti institut, arba, esant teisingai prieasiai, auktesnis Moderatorius, iklauss savo tarybos, jam gali neleisti atnaujinti vent sipareigojim. 2. Laikinai sijungs narys savo noru dl svarbios prieasties gali prayti ir gauti i aukiausiojo Moderatoriaus, pritarus jo tarybai, indult palikti institut.

203

Kan. 727 1. Jei institut nori palikti narys, j sijungs aminais ryiais, jis, rimtai apsvarsts padt Viepaties akivaizdoje, per aukiausi Moderatori prao indulto Apatal Sost, jei institutas yra popieiaus teisi, arba, kitu atveju, diecezijos Vyskup, laikydamasis konstitucijoje numatyto bdo. 2. institut inkardinuoto kunigo atveju laikomasi kan. 693 nuostat. Kan. 728 Teistai suteikus indult palikti institut, inyksta visi ryiai, o drauge su jais ir i sijungimo kylanios teiss bei pareigos. Kan. 729 Narys paalinamas i instituto, laikantis kann. 694 ir 695 norm. Konstitucijos apibria ir kitas paalinimo prieastis, svarbu, kad jos bt atitinkamai sunkios, pasireikusios iorje, pakaltinamos ir juridikai rodomos; paalinant laikomasi kann. 697 - 700 nustatytos procedros. Paalinto nario atvilgiu taikomi kan. 701 nuostatai. Kan. 730 Nario perjimui i vieno pasaulietinio instituto kit pasaulietin institut laikomasi kann. 684 1, 2 ir 4 ir 685 nuostat; perjimui kit vienuolin institut ar apatalinio gyvenimo draugij arba i j pasaulietin institut reikalingas Apatal Sosto, kurio nurodym privalu laikytis, leidimas. II SEKCIJA APATALIKOJO GYVENIMO DRAUGIJOS Kan. 731 1. pavstojo gyvenimo institutus yra panaios apatalinio gyvenimo draugijos, kuri nariai, nedarydami vienuolini ad, siekia draugijai bdingo apatalinio tikslo ir, gyvendami brolik gyvenim

204

bendruomenje pagal savo stili, siekia tobulumo meilje, laikydamiesi konstitucijos. 2. Tarp kit yra ir draugij, kuri nariai prisiima evangelinius patarimus, laikydamiesi koki nors konstitucijoje numatyt sipareigojim. Kan. 732 Tai, kas yra nustatyta kann. 578 - 597 ir 606, taikoma ir apatalinio gyvenimo draugijoms, taiau atsivelgiant kiekvienos draugijos prigimt; draugijoms, apie kurias kalbama kan. 731 2, taip pat taikomi ir kann. 598 602. Kan. 733 1. Kompetentinga draugijos valdia steigia namus ir kuria vietines bendruomenes, prie tai gavusi ratik diecezijos Vyskupo sutikim, kurio reikia atsiklausti taip pat namus ar bendruomenes naikinant. 2. Sutikimas steigti namus kartu duoda teis turti bent koplyi, kurioje veniama ir saugojama veniausioji Eucharistija. Kan. 734 Draugijos valdymas nustatomas konstitucijoje, laikantis, pagal atskir draugij prigimt, kann. 617 633. Kan. 735 1. Nari primimas, imginimo laikotarpis, jungimas ir formavimas nustatomi kiekvienos draugijos savojoje teisje. 2. Priimant draugij, laikomasi kann. 642 - 645 nustatyt slyg. 3. Savoji teis turi nustatyti regul ibandymo ir formavimo laikotarpiui, j derinant su draugijos tikslais ir savybmis, ypa doktrinos, dvasinje ir apatalinje srityje, kad nariai, paindami dievikj paaukim,

205

tinkamai pasirengt draugijoje.

pasiuntinybei

ir

gyvenimui

Kan. 736 1. Dvasinink draugijoje dvasininkai inkardinuojami paioje draugijoje, nebent konstitucija nustatyt k kita. 2. Studij plano ir ventim primimo atvilgiu laikomasi pasaulieiams kunigams numatyt norm, ilaikant 1 norm. Kan. 737 jungimas draugij nariams udeda konstitucijoje numatytas teises ir pareigas, o draugijai sipareigojim vadovauti nariams, realizuojant savo paaukim pagal konstitucij. Kan. 738 1. Visi nariai tame, kas lieia draugijos vidaus gyvenim ir drausm, yra pavalds savo Moderatoriams, laikantis konstitucijos norm. 2. Vie apeig, sielovados ir kitokios apatalins veiklos poiriu jie taip pat pavalds diecezijos Vyskupui, atsivelgiant kann. 679 - 683. 3. Santykiai tarp diecezijoje inkardinuoto draugijos nario ir savo Vyskupo nustatomi konstitucijose arba atskirais susitarimais. Kan. 739 Nariai, alia pareig, kurios jiems priklauso, kaip tokiems, pagal konstitucij, pareigojami taip pat laikytis ir bendr dvasinink pareig, nebent pagal dalyk prigimt ar kontekst ieit kitaip. Kan. 740 Nariai privalo gyventi teistai steigtuose namuose ar bendruomenje ir laikytis bendruomeninio gyvenimo pagal savosios teiss norm; pagal i teis taip pat tvarkomas ivykimas i nam ar bendruomens.

206

Kan. 741 1. Draugijos, ir, jei nra kitaip nurodyta konstitucijose, j dalys bei namai yra juridiniai asmenys ir, kaip tokie, gali sigyti, turti, administruoti ir atsisakyti laikinj turt pagal V knygos Laikinasis Banyios turtas, kann. 636, 638 ir 639 bei savosios teiss normas. 2. Taip pat ir nariai, pagal savj teis, gali sigyti, turti ir administruoti laikinuosius turtus bei jais disponuoti, taiau tai, kas gyjama dl priklausomybs draugijai, laikoma gyta draugijai. Kan. 742 Galutinai nesijungusi nari pasitraukim ir paalinim tvarko kiekvienos draugijos konstitucija. Kan. 743 Galutinai sijungs narys gali gauti i aukiausiojo Moderatoriaus, pritarus jo tarybai, indult palikti draugij, to pasekmje inykstant visoms i sijungimo kylanioms teisms ir pareigoms, taiau ilaikant kan. 693 nuostat, nebent tokio indulto suteikimas, pagal konstitucijos norm, bt rezervuotas ventajam Sostui. Kan. 744 1. Taip pat atitinkamai aukiausiam Moderatoriui, pritarus jo tarybai, yra rezervuota teis suteikti galutinai sijungusiam nariui leidim pereiti kit apatalinio gyvenimo draugij, tuo tarpu sulaikant savosios draugijos teisi ir pareig saistym, o taip pat ilaikant teis jam grti prie galutinai sijungiant nauj draugij. 2. Perjimui pavstojo gyvenimo institut arba i jo apatalinio gyvenimo draugij reikalingas ventojo Sosto, kurio nurodym privalu laikytis, leidimas. Kan. 745 Aukiausias Moderatorius, pritarus jo tarybai, gali suteikti galutinai sijungusiam nariui indult gyventi ne draugijoje, taiau ne ilgiau kaip tris metus, sulaikant

207

teisi ir pareig, nesuderinam su naujomis slygomis, saistym, taiau narys lieka pavaldus Moderatoriams. Jei iuo atveju kalbama apie kunig, be to reikalingas dar ir vietos Ordinaro, kur jis turs gyventi, patiktas Ordinaro rpesiui ir valdiai, sutikimas. Kan. 746 Galutinai sijungusio nario paalinimo atveju laikomasi, pritaikant konkreiam atvejui, kann. 694 - 704. III KNYGA BANYIOS PAREIGA MOKYTI Kan. 747 1. Banyia, kuriai Viepats Kristus patikjo tikjimo turt, kad ji, padedant ventajai Dvasiai, j ventai saugot, kuo giliausiai tyrint, skelbt ir itikimai idstyt apreiktj ties, turi pareig ir prigimtin teis, taip pat naudodamasi savo socialins komunikacijos priemonmis, nepriklausomai nuo bet kokios mogikos galybs, skelbti Evangelij visiems monms. 2. Banyia turi pareig visuomet ir visur skelbti moralinius principus, lieianius taip pat ir socialin tvark, vertinti bet koki mogik tikrov, kiek to reikalauja pagrindins mogiko asmens teiss ir siel iganymas. Kan. 748 1. Visi mons skatinami iekoti tiesos Diev ir Banyi lieianiuose dalykuose o, j pain, dievikojo statymo pareigojami ir turi teis j priimti bei jos laikytis. 2. Niekada niekam neleidiama versti mones prie j sin priimti katalik tikjim. Kan. 749 1. Popieius dl uimam pareig turi neklaidingo mokymo dovan, kuomet, kaip vis tikinij

208

Ganytojas ir aukiausias Mokytojas, pareigotas stiprinti savo brolius tikjime, kaip galutin paskelbia privalomu mokym tikjimo ar doros atvilgiu. 2. Taip pat ir Vyskup Kolegija turi neklaidingo mokymo dovan, kai Vyskupai, susirink Visuotin Susirinkim, naudojasi ja, kaip mokytojai ir teisjai tikjimo ir doros dalykuose, vis Banyi galutinai pareigodami laikytis tikjimo ar doros mokslo, arba, kai, isisklaid pasaulyje ir ilaikydami bendravimo ry tarp savs ir su Petro pdiniu, drauge nusprendia laikytis, kaip galutins, ir autentikai drauge su Romos Popieiumi mokyti tiesos, lieianios tikjim ir dor. 3. Joks mokymas nra laikomas neklaidingu, jei tai nra aikiai nurodyta. Kan. 750 Dievikame ir katalikikame tikjime privaloma tikti visa, kas yra raytame ar perduotame Dievo odyje, btent visame Banyiai patiktame tikjimo lobyne, o drauge pateikiama, kaip Dievo apreikimas, tiek ikilmingu, tiek ordinariniu ir visuotiniu Banyios mokymu, tai yra, kas pasireikia visuotiniu tikinij primimu, vadovaujant mokaniai Banyiai; to paskoje visi pareigojami vengti bet kokios tam prieingos doktrinos. Kan. 751 Erezija vadinamas po krikto primimo usispyrs kokios nors tiesos, kuria privaloma tikti dievikame ir katalikikame tikjime, neigimas ar usispyrs abejojimas ja; apostazija - visikas krikioniko tikjimo atmetimas; schizma - atsisakymas paklusti Popieiui arba bendrauti su jam pavaldiais Banyios nariais. Kan. 752 Doktrinai, kuri Popieius ir Vyskup Kolegija, autentikai mokydami, skelbia tikjimo ir doros

209

dalykuose, nors ir neketindami jos paskelbti galutiniu aktu, nepakanka vien pritarti tikjimo dvasioje, taiau privaloma j pamaldiai sekti protu ir valia, todl tikintieji privalo rpintis vengti viso to, kas su ja nesutinka. Kan. 753 Vyskupai, laikydamiesi bendravimo su Kolegijos galva ir nariais, tiek pavieniui, tiek susibr Vyskup Konferencijas ar dalinius susirinkimus, nors ir neturdami mokymo neklaidingumo, j globai patiktiems tikintiesiems lieka autentikais tikjimo daktarais ir mokytojais; tokio savo Vyskup autentiko mokymo tikintieji pareigojami laikytis su pamaldiu vidiniu paklusnumu. Kan. 754 Visi tikintieji pareigojami laikytis konstitucij ir dekret, kuriais teista Banyios valdia idsto doktrin ar udraudia klaidingas nuomones, ypa, kai iuos dokumentus ileidia Romos Popieius arba Vyskup Kolegija. Kan. 755 1. Pirmiausia visai Vyskup Kolegijai ir Apatal Sostui priklauso skatinti ir vadovauti katalik tarpe ekumeniniam judjimui, turiniam tiksl atstatyti krikioni tarpusavio vienyb, kurios siekti Banyia yra pareigota Kristaus. 2. T pai vienyb privalo skatinti taip pat Vyskupai bei, pagal teiss normas, Vyskup Konferencijos, ir, atsivelgdami vairiomis aplinkybmis susiklosiusius poreikius bei btinyb, nurodyti praktines veikimo normas, drauge atkreipiant dmes aukiausios Banyios valdios ileistus nuostatus. I SKYRIUS DIEVO ODIO TARNYST

210

Kan. 756 1. Visuotinje Banyioje pareiga skelbti Evangelij ypatingu bdu yra patikta Romos Popieiui ir Vyskup Kolegijai. 2. Jiems patiktoje dalinje Banyioje i pareig atlieka pavieniai Vyskupai, kurie joje tvarko vis odio tarnyst; kartais atskiri Vyskupai, pagal teiss normas, j vykdo drauge keli Banyi atvilgiu. Kan. 757 Kunigams, kurie yra Vyskup bendradarbiai, priklauso skelbti Dievo Evangelij; ypatingai i pareiga jiems patikt moni atvilgiu saisto klebonus ir kitus asmenis, kuriems pavesta rpintis siel ganymu; taip pat ir diakonams, bendraujant su Vyskupu ir jo kunigija, priklauso tarnauti Dievo tautai odio tarnyste. Kan. 758 Pavstojo gyvenimo institut nariai dl savo pasiventimo Dievui iskirtiniu bdu liudija Evangelij ir, atitinkamai, Vyskupo yra priimami pagalbon, skelbiant Evangelij. Kan. 759 Tikintieji pasaulieiai krikto bei sutvirtinimo galios dka, odiu ir krikioniko gyvenimo pavyzdiu yra Evangelijos skelbimo liudininkai; jie taip pat gali bti paaukti bendradarbiauti su Vyskupu ir kunigais, vykdant odio tarnyst. Kan. 760 odio tarnystje, kuri privalo bti grindiama ventuoju Ratu, Tradicija, liturgija, Magisterijumi ir Banyios gyvenimu, turi bti pilnai ir itikimai perteikta Kristaus paslaptis. Kan. 761 Skelbiant krikionikj doktrin, naudojamasi visomis prieinamomis priemonmis, pirmiausia pamokslais ir katechetiniu parengimu, kurie visuomet uima pagrindin viet, o taip pat ir doktrinos pateikimu mokyklose, akademijose, konferencijose ir bet kokiuose

211

susibrimuose bei i vyki proga jos skleidimu vieais teistos valdios pareikimais spaudoje ar kitose socialins komunikacijos priemonse. I SKIRSNIS DIEVO ODIO SKELBIMAS Kan. 762 Kad Dievo tauta pirmiausia susivienyt su gyvojo Dievo odiu, kurio visikai teistai gali pareikalauti i kunig lp, ventieji tarnai, kuri pagrindines pareigas eina Dievo Evangelijos skelbimas, turi atkreipti didel dmes pamoksl sakymo pareig. Kan. 763 Vyskupai turi teis visur skelbti Dievo od, neiskiriant popieiaus teisi vienuolyn banyi ir koplyi, nebent vietos Vyskupas atskirais atvejais tai sakmiai udraust. Kan. 764 Ilaikant kan. 765 potvark, kunigai ir diakonai turi gali sakyti pamokslus visur, kuria naudojasi, turdami bent numanom banyios rektoriaus sutikim, nebent i gali bt susiaurins ar visikai atms kompetentingas Ordinaras, arba pagal dalin teis bt reikalaujama sakmaus leidimo. Kan. 765 Sakyti pamokslus vienuoliams j banyiose ar koplyiose reikalingas kompetentingo Vyresniojo leidimas pagal konstitucijos normas. Kan. 766 Pasaulieiams gali bti leidiama sakyti pamoksl banyioje ar koplyioje, jei konkreiose aplinkybse tai btina ar pavieniais atvejais bt naudinga, atsivelgiant Vyskup Konferencijos nuostatus ir laikantis kan. 767 1. Kan. 767 1. Tarp pamokslo form ikiliausia yra homilija, sudaranti dal liturgijos ir rezervuota kunigui arba

212

diakonui; joje liturgini met eigoje pagal ventj tekst idstomos tikjimo paslaptys ir krikionikojo gyvenimo normos. 2. Sekmadieniais bei sakyt veni dienomis visose Miiose, celebruojamose, dalyvaujant monms, homilija yra privaloma ir be svarbios prieasties jos apleisti negalima. 3. Labai patariama, kad, jei yra pakankamai dalyvaujani moni, homilija bt sakoma ir iokiadieniais celebruojamose Miiose, ypa advento ir gavnios laiku arba vents ar gedulingo vykio proga. 4. Klebonas ar banyios rektorius privalo rpintis, kad i nuostat bt pamaldiai laikomasi. Kan. 768 1. Dievo odio skelbjai vis pirmiausia pateikia tikintiesiems tai, k btina tikti ir daryti Dievo garbei bei moni iganymui. 2. Jie turi perteikti tikintiesiems taip pat ir doktrin, kuri Banyios mokymas idsto apie mogaus asmens kilnum ir laisv, eimos vienyb ir pastovum bei pareigas joje, visuomen susitelkusi moni pareigas, o taip pat bd tvarkyti laikinuosius turtus pagal Dievo nustatyt tvark. Kan. 769 Krikionikoji doktrina pateikiama, prisitaikant prie klausytoj sugebjim ir pritaikoma laikmeio poreikiams. Kan. 770 Klebonai konkreiu laiku, pagal diecezijos Vyskupo patvarkymus, organizuoja pamokslus, vadinamus dvasinmis pratybomis ar ventosiomis misijomis, arba pritaiko kitas reikalingas formas.

213

Kan. 771 1. Siel ganytojai, ypa Vyskupai ir klebonai, privalo rpintis, kad Dievo odis bt skelbiamas taip pat ir tiems tikintiesiems, kurie dl savo gyvenimo slyg negali pakankamai pasinaudoti prasta bendra pastoracija ar visikai yra jos netek. 2. Jie turi pasirpinti, kad Evangelijos skelbimas pasiekt teritorijoje gyvenanius netikiniuosius, nes rpestis sielomis turi apimti taip pat ir juos, o ne vien tikiniuosius. Kan. 772 1. Be to, vykdant pamokslininko pareig, laikomasi ir diecezijos Vyskupo ileist norm. 2. Kalbant apie krikionikj doktrin radijuje ir televizijoje, laikomasi Vyskup Konferencijos ileist nuostat. II SKIRSNIS KATECHETINIS VIETIMAS Kan. 773 Pirmiausia siel ganytojai turi jiems bding ir svarbi pareig rpintis krikionikosios tautos katekizavimu, kad tikinij tikjimas doktrinos ir krikioniko gyvenimo patyrimo idstymo dka tapt gyvas, aikus ir veiklus. Kan. 774 1. Rpinimasis katekizavimu, vadovaujant teistai banytinei valdiai, lieia visus Banyios narius, kiekvien pagal jo galimybes. 2. Pirma vis tvai yra pareigojami odiu ir pavyzdiu formuoti vaikuose tikjim bei krikioniko gyvenimo praktik; tokias pat pareigas turi tvus atstojantys asmenys ir kriktatviai.

214

Kan. 775 1. Laikydamasis Apatal Sosto duot potvarki, diecezijos Vyskupas turi ileisti normas, lieianias katechetin mediag bei pasirpinti, kad nestokot katechezei tinkam priemoni, jei atrodyt reikalinga, taip pat ir paruodamas katekizm, o taip pat kitais bdais skatindamas bei koordinuodamas katechetines iniciatyvas. 2. Vyskup Konferencija, jei tai atrodyt naudinga, turi pasirpinti ileisti katekizmus savajai teritorijai, prie tai gavus Apatal Sosto patvirtinim. 3. Prie Vyskup Konferencijos gali bti kurta katechetin staiga, kurios pagrindinis darbas bt padti pavienms diecezijoms katechetine mediaga. Kan. 776 Klebonas, pagal savo pareigas, privalo rpintis suaugusij, jaunimo ir vaik katechetiniu formavimu. Siekdamas io tikslo, jis bendradarbiauja su parapijai priskirtais kunigais, pavstojo gyvenimo institut bei apatalinio gyvenimo draugij nariais, atsivelgdamas kiekvieno instituto ypatybes, o taip pat su tikiniaisiais pasaulieiais, ypa katekistais; visi ie asmenys, jei nra teistai sutrukdyti, neturi atsisakyti su noru padti. Jis taip pat skatina bei palaiko tv pastangas eimos katechezje, apie kuri kalbama kan. 774 2. Kan. 777 Ypatingu bdu klebonas, atsivelgdamas diecezijos Vyskupo nustatytas normas, rpinasi: 1 kad bt suteikiama tinkama katechez, besiruoiant sakrament primimui; 2 kad vaikai, atitinkam laik katekizuoti, bt tinkamai paruoiami pirmam atgailos ir veniausiosios Eucharistijos sakrament primimui, o taip pat sutvirtinimo sakramentui;

215

3 kad mintieji vaikai, prim pirmj Komunij, galt pasinaudoti gausesniu ir gilesniu katechetiniu formavimu; 4 kad katechetinis vietimas bt perduotas taip pat proto ir kno invalidams, kiek tai leidia j slygos; 5 kad jaunimo ir suaugusij tikjimas, naudojantis vairiomis formomis ir iniciatyvomis, bt saugomas, apvieiamas ir daryt paang. Kan. 778 Vienuolyn ir apatalinio gyvenimo draugij Vyresnieji privalo rpintis, kad j banyiose, mokyklose ar kitoje bet kokiu bdu jiems patiktoje veikloje uoliai bt pateikiamas katechetinis vietimas. Kan. 779 Katechetinis vietimas turi bti perduodamas, naudojantis bet kokia pagalba, didaktinmis priemonmis ir socialins komunikacijos instrumentais, kurie atrodyt naudingiausi tam, kad tikintieji j savybms, gabumams ir amiui bei gyvenimo slygoms pritaikytu bdu pajgt pilniau sisavinti katalikikj doktrin ir tinkamiausiai j gyvendinti. Kan. 780 Viet Ordinarai privalo rpintis, kad katechetai bt tinkamai parengti gerai vykdyti savo pareigas, btent, kad jiems bt sudaryta pastovaus formavimo galimyb, kad prieinamu bdu paint Banyios doktrin ir teorikai bei praktikai imokt pedagogini disciplin pagrindus. II SKYRIUS MISIJIN BANYIOS VEIKLA Kan. 781 Kadangi visa Banyia i savo prigimties yra misionierika ir evangelizavimo darbas laikomas pagrindine Dievo tautos pareiga, visi tikintieji, suvokdami savo atsakomyb, dalyvauja misij darbe.

216

Kan. 782 1. Romos Popieiui ir Vyskup Kolegijai priklauso aukiausias misij darb bei bendradarbiavim misij labui lieiani iniciatyv ir veiklos vadovavimas bei koordinavimas. 2. Pavieniai Vyskupai, kaip atsakingi u visuotin Banyi ir visas Banyias asmenys, privalo ypatingai rpintis misijine veikla, ypa skatindami, pritardami ir palaikydami misijines iniciatyvas dalinje Banyioje. Kan. 783 Pavstojo gyvenimo institut nariai, save paskyr Banyios tarnybai paiu pasiventimu, ypatingu bdu pareigojami savo darbu prisidti prie misijins veiklos, atsivelgiant institutui bding stili. Kan. 784 Misionieriai, btent, kompetentingos banytins valdios pasisti atlikti misij darbo asmenys, gali bti parinkti tarp vietini gyventoj ir ne, gali bti tiek dvasininkai pasaulieiai, tiek pavstojo gyvenimo institut ar apatalinio gyvenimo draugij nariai, tiek kiti tikintieji pasaulieiai. Kan. 785 1. Vykdant misij darb, turi bti priimami katechetai, tai yra, tinkamai pasiruo ir pasiymintys krikioniku gyvenimu tikintieji pasaulieiai, kad, vadovaujant misionieriui, pasivst evangelins doktrinos dstymui ir liturgini pamald bei meils darb organizavimui. 2. Katechetai formuojami tam paskirtose mokyklose, o, kur toki nebt, vadovaujant misionieriams. Kan. 786 Grynai misijin veikla, kurios dka Banyia diegiama tautose ar grupse, kur iki tol nebuvo siaknijusi, Banyioje vykdoma pirmiausia siuniant Evangelijos skelbjus tol, kol naujos Banyios pilnai nesisteigs, tai yra, kol neturs pakankamai sav jg ir priemoni,

217

kurioms besinaudodamos, evangelizavimo darb.

pajgs

paios

vykdyti

Kan. 787 1. Misionieriai, gyvenimu ir odiu liudydami tikjim, umezga nuoird dialog su netikiniais Krist, kad, naudojantis j supratimui ir kultrai pritaikytomis svokomis, jiems atsivert keliai, kuriais juos bt galima skmingai atvesti prie susipainimo su evangeliniu skelbimu. 2. Misionieriai rpinasi imokyti tikjimo ties asmenis, kuriuos laiko pasiruousiais priimti evangelin ini, taip, kad pastariesiems, laisvai to praant, bt leista priimti krikt. Kan. 788 1. Asmenys pareik nor priimti Kristaus tikjim, prajus prekatechumenato laikui, liturginmis apeigomis priimami katechumenat, o j vardai raomi atitinkamoje knygoje. 2. Katechumenai mokslo ir krikioniko gyvenimo praktikos dka tinkamai supaindinami su iganymo paslaptimi ir vedami tikjimo, liturgijos, Dievo tautos meils ir apatalavimo gyvenim. 3. Vyskup Konferencija ileidia statut, kuriuo tvarkomas katechumenatas, nustatant katechumen pareigas ir jiems privalomas pripainti prerogatyvas. Kan. 789 Naujatikiai formuojami, mokant juos giliau painti evangelin ties ir vykdyti krikto metu prisiimtas pareigas; jie turi persiimti nuoirdia meile Kristui ir jo Banyiai. Kan. 790 1. Misij teritorijose diecezijos Vyskupas: 1 pateikia, vadovauja ir koordinuoja iniciatyvas bei darbus, turinius misijins veiklos pobd;

218

2 rpinasi, kad bt sudaryti atitinkami susitarimai su institut, pasiventusi misijiniam darbui, Moderatoriais, ir kad santykiai su jais duot naud misijai. 2. Diecezijos Vyskupo duotiems potvarkiams, apie kuriuos kalbama 1, n. 1, privalo paklusti visi misionieriai, j tarpe ir Vyskupui pavaldioje teritorijoje gyvenantys vienuoliai bei j padjjai. Kan. 791 Paviense diecezijose, prisidedant prie misijins veiklos: 1 skatinami paaukimai misijoms; 2 paskiriamas kunigas, kuris skmingai prisidt prie iniciatyv misij labui veiklos, ypa prie Pontificia Opera Missionalia; 3 minima pasaulin misij diena; 4 kasmet sumokamas atitinkamas naas misijoms, kuris persiuniamas ventajam Sostui. Kan. 792 Vyskup Konferencijos kuria ir skatina institucijas, kuri dka visi, i misij krat atvykstantieji mint Konferencij teritorij darbui ar studijoms, bt brolikai priimti ir susilaukt deramos dvasins globos. III SKYRIUS KATALIKIKAS AUKLJIMAS Kan. 793 1. Tvai bei juos atstojantys asmenys turi pareig ir teis pasirinkti priemones bei institucijas, kuri dka, prisitaikant prie vietos slyg, galt tinkamiausiai pasirpinti savo vaik katalikiku aukljimu. 2. Tvai taip pat turi teis pasinaudoti jiems katalikikam vaik aukljimui reikalinga pagalba, kuri privalo suteikti civilin visuomen.

219

Kan. 794 1. Iskirtiniu bdu aukljimo pareiga ir teis priklauso Banyiai, kuriai Dievo patikta padti monms pasiekti krikionikojo gyvenimo pilnatv. 2. Siel ganytojai turi pareig pasinaudoti visomis priemonmis, kad visi tikintieji galt pasinaudoti katalikiku aukljimu. Kan. 795 Kadangi tikras aukljimas privalo bti kreipiamas piln mogaus formavim, siekiant jo galutinio tikslo bei bendros visuomens gerovs, vaikai ir jaunuoliai turi bti taip aukljami, kad galt harmoningai atskleisti savo fizines, moralines ir intelektualines galimybes, gyt geresn atsakomybs jausm ir sugebjim tinkamai naudotis laisve bei bt parengti aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. I SKIRSNIS MOKYKLOS Kan. 796 1. Tarp galimybi suteikti isilavinim tikintieji ypating dmes turi kreipti mokyklas, kurios yra pagrindin pagalba tvams, vykdant j pareigas auklti. 2. Btina, kad tvai glaudiai bendradarbiaut su mokykl mokytojais, kuriems patiki savo vaik aukljim; mokytojai gi, atlikdami savo pareigas, turi artimai bendradarbiauti su tvais, juos mielai iklausyti, gi tv asociacijos ir susirinkimai turi bti skatinami ir tinkamai vertinami. Kan. 797 Btina, kad tvai turt reali laisv, pasirenkant mokyklas, todl tikintieji privalo rpintis, kad civilin visuomen i laisv pripaint tvams ir, vadovaudamasi paskirstomuoju teisingumu, j paremt taip pat ir ekonomikai.

220

Kan. 798 Tvai turi leisti savo vaikus tas mokyklas, kuriose suteikiamas katalikikas aukljimas; jei tai nemanoma, privalo pasirpinti, kad jie gaut tinkam katalikik aukljim ne mokykloje. Kan. 799 Tikintieji turi padaryti visk, kad civilinje visuomenje jaunimo formavim tvarkantys statymai skatint taip pat j religin ir moralin aukljim mokyklose pagal tv sin. Kan. 800 1. Banyia turi teis steigti bet koki disciplin, ries ir laipsnio mokyklas bei joms vadovauti. 2. Tikintieji turi remti katalikikas mokyklas, pagal savo galimybes paddami jas steigiant ir ilaikant. Kan. 801 Vienuoliniai institutai, aukljim suprantantys, kaip sau bding pasiuntinyb, likdami itikimi iai savo misijai, turi rpintis pasivsti katalikikam aukljimui taip pat ir savo mokyklose, steigtose, pritariant diecezijos Vyskupui. Kan. 802 1. Kur nra mokykl, kuriose bt suteikiamas krikionika dvasia paremtas aukljimas, diecezijos Vyskupas turi rpintis jas steigti. 2. Kur tai bt reikalinga, diecezijos Vyskupas turi pasirpinti, kad bt steigtos taip pat profesins ir technins ar kitokios ypa reikalingos mokyklos. Kan. 803 1. Katalikika vadinama mokykla, kuriai vadovauja kompetentinga banytin valdia arba vieas juridinis banytinis asmuo, arba tokia ratikai pripainta banytins valdios. 2. Katalikikoje mokykloje dstomi dalykai ir aukljimas turi bti paremti katalikikosios doktrinos

221

principais, o mokytojai turi pasiymti teisinga doktrina ir doru gyvenimu. 3. Jokia mokykla, jei faktikai ir bt katalikika, negali vadintis katalikika mokykla, jei neturi kompetentingos banytins valdios pritarimo. Kan. 804 1. Banytin valdia kontroliuoja katalikik religin mokym ir aukljim bet kokiose mokyklose ar jo perdavim vairiomis socialins komunikacijos priemonmis. Vyskup Konferencijos nustato bendrsias normas ioje veiklos srityje, o diecezij Vyskupai jas tvarko ir priiri j laikymsi. 2. Vietos Ordinaras privalo rpintis, kad mokytojai, skiriami dstyti tikyb mokyklose, taip pat ir nekatalikikose, pasiymt teisinga doktrina, krikioniko gyvenimo liudijimu bei pedagoginiais gabumais. Kan. 805 Vietos Ordinaras savo vyskupijoje turi teis skirti ar patvirtinti tikybos mokytojus, o taip pat juos atleisti ar reikalauti j atleidimo, jei to reikalinga dl religini ar moralini prieasi. Kan. 806 1. Diecezijos Vyskupas turi teis priirti ir vizituoti savo teritorijoje esanias katalikikas mokyklas, taip pat ir vienuolini institut nari kurtas ar vadovaujamas; jis taip pat turi teis leisti potvarkius dl bendros katalikik mokykl tvarkos. Tokie potvarkiai galioja ir mint vienuoli mokykl atvilgiu, taiau ilaikant j autonomij mint mokykl vidaus vadovavime. 2. Katalikik mokykl vadovai, priirint vietos Ordinarui, turi rpintis, kad dstymas jose moksliniu poiriu bt ilaikytas bent jau tokiame paiame lygyje, kaip kitose regiono mokyklose.

222

II SKIRSNIS KATALIKIKI UNIVERSITETAI IR KITI AUKTOJO MOKSLO INSTITUTAI Kan. 807 Banyia turi teis steigti ir vadovauti universitetams, prisidedantiems prie kilnesns mogikosios kultros ir pilnesnio mogaus asmens atskleidimo bei paios Banyios mokymo pasiuntinybs realizavimo. Kan. 808 Joks universitetas, nors i tikrj ir bt katalikikas, negali vadintis katalikiku universitetu, jei neturi kompetentingos banytins valdios pritarimo. Kan. 809 Vyskup Konferencijos turi pasirpinti, kad, jei tai manoma ir reikalinga, j teritorijoje, tinkamai idstyti, bt universitetai ar bent fakultetai, kuriuose, ilaikant j mokslin autonomij, vairios disciplinos bt studijuojamos ir dstomos, atsivelgiant katalikikj mokym. Kan. 810 1. Kompetentinga valdia privalo, laikantis statut, pasirpinti, kad katalikikuose universitetuose dstytojais bt skiriami asmenys, alia tinkamo mokslinio ir pedagoginio pasirengimo pasiymintys doktrinos grynumu ir doru gyvenimu, gi, jei pastariesiems trkt i savybi, laikantis statute nurodytos procedros, jie bt paalinti i pareig. 2. Vyskup Konferencijos ir vyskupij, kur yra tokie universitetai, Vyskupai turi pareig ir teis budti, kad mintuose universitetuose bt itikimai laikomasi katalikikojo mokymo princip. Kan. 811 1. Kompetentinga banytin valdia turi rpintis, kad katalikikuose universitetuose bt steigtas fakultetas

223

arba institutas arba bent teologijos katedra, kur paskait klausyt taip pat pasaulieiai studentai. 2. Katalikikuose universitetuose turi bti skaitomos paskaitos, kuri metu vis pirma bt svarstomi su i fakultet disciplinomis susij teologiniai klausimai. Kan. 812 Asmenys, dstantys bet kokias teologines disciplinas auktj studij institutuose, privalo turti kompetentingos banytins valdios siuntim. Kan. 813 Diecezijos vyskupas privalo ypatingai rpintis student sielovada, taip pat steigdamas parapij ar bent pastoviai skirdamas kunigus ioms pareigoms. Jis turi pasirpinti, kad universitetuose, taip pat ir nekatalikikuose, bt katalikiki universitet centrai, kurie rpintsi vis prima dvasine jaunimo globa. Kan. 814 Universitetams nustatytos normos lygiai taikomos ir kitiems auktj studij institutams. III SKIRSNIS BANYTINIAI UNIVERSITETAI IR FAKULTETAI Kan. 815 Banyia, remdamasi savo misija skelbti apreiktj ties, turi savus banytinius universitetus arba fakultetus, skirtus ventj ar susijusi su ventosiomis disciplin gilinimui ir moksliniam alumn, pasiventusi mintoms disciplinoms, formavimui. Kan. 816 1. Banytinius universitetus arba fakultetus steigia ar patvirtina tiktai Apatal Sostas; jam priklauso ir aukiausias j valdymas. 2. Pavieniai banytiniai universitetai ar fakultetai privalo turti Apatal Sosto patvirtintus savo statut ir studij program.

224

Kan. 817 Joks universitetas ar fakultetas, nesteigtas ar nepatvirtintas Apatal Sosto, negali teikti akademini laipsni, Banyioje turini kanonines pasekmes. Kan. 818 Normos, nustatytos katalikikiems universitetams kann. 810, 812 ir 813, galioja taip pat ir banytini universitet bei fakultet atvilgiu. Kan. 819 Kiek tai reikalinga vyskupijos ar vienuolinio instituto ar paios visuotins Banyios gerov, diecezij Vyskupai ir kompetentingi institut Vyresnieji, turi sisti studijoms banytinius universitetus ar fakultetus jaunuolius, dvasininkus ir vienuolius, pasiyminius tinkamomis savybmis, dorybmis ir gabumais. Kan. 820 Banytini universitet ir fakultet vadovyb bei profesoriai turi rpintis, kad universiteto fakultetai, kiek tai leidia studijuojama mediaga, tarpusavyje pagelbt vieni kitiems, bei kad tarp savo universiteto ar fakulteto ir kit universitet ar fakultet, taip pat ir ne banytini, bt vystomas bendradarbiavimas tokiu bdu, kad suvienij jgas, prisidt prie mokslo augimo, organizuodami simpoziumus, bendrus mokslinius tyrinjimus bei kitas iniciatyvas. Kan. 821 Vyskup Konferencija ir diecezijos Vyskupas turi pasirpinti, kad, kur manoma, bt steigti auktj religijos studij institutai, kuriuose bt dstomos teologins ir kitos lieianios krikionikj kultr disciplinos. IV SKYRIUS SOCIALINS KOMUNIKACIJOS PRIEMONS IR KNYGOS

225

Kan. 822 1. Banyios ganytojai, remdamiesi paios Banyios sava teise, vykdydami savo misij, turi pasinaudoti socialins komunikacijos priemonmis. 2. ie ganytojai privalo rpintis pamokyti tikiniuosius apie j pareig bendradarbiauti, kad naudojimasis socialins komunikacijos priemonmis bt gaivinamas mogikosios ir krikionikos dvasios. 3. Visi tikintieji, ypa dalyvaujantys mint priemoni organizavime bei dirbantys jose, skatinami pagelbti sielovadoje, kad Banyia galt skmingiau vykdyti savo pasiuntinyb, taip pat ir pasinaudodama iomis priemonmis. Kan. 823 1. Siekiant isaugoti tikjimo ir paproi grynum, Banyios ganytojai turi pareig ir teis budti, kad nebt padaryta nuostoli krikioni tikjimui ar dorai nei ratuose, nei naudojantis socialins komunikacijos priemonmis; jie taip pat turi pareig ir teis reikalauti, kad tikinij ratai, skirti spaudai, jei juose kalbama apie tikjim ar dor, bt pateikti jiems vertinti, bei pasmerkti ratus, paeidianius sveik tikjim ar dor. 2. Pareig ir teis, apie kurias kalbama 1, turi Vyskupai tiek pavieniui, tiek susirink dalinius susirinkimus ar Vyskup Konferencijas j rpesiui patikt tikinij atvilgiu bei aukiausia Banyios valdia visos Dievo tautos atvilgiu. Kan. 824 1. Nebent bt nustatyta kitaip, vietos Ordinaras, kurio pagal io skyriaus kanonus praoma leidimo arba patvirtinimo knyg spausdinimui, yra autoriaus savas vietos Ordinaras arba Ordinaras vietos, kurioje faktikai bus leidiamos knygos.

226

2. Kas io skyriaus kanonuose yra nustatyta apie knygas, taikoma bet kokiems vieam platinimui skirt rat atvilgiu, nebent bt nustatyta kitaip. Kan. 825 1. ventojo Rato knygos negali bti leidiamos be Apatal Sosto ar Vyskup Konferencijos patvirtinimo; panaiai ir spausdinant j leidimus iuolaikinmis kalbomis, reikalingas tos paios valdios patvirtinimas drauge su btinais ir pakankamais paaikinimais. 2. Leidus Vyskup Konferencijai, ventojo Rato vertimus, papildytus reikalingais paaikinimais, katalikai gali parengti ir leisti taip pat ir bendradarbiaudami su atsiskyrusiais broliais. Kan. 826 1. Liturgini knyg atvilgiu turi bti laikomasi kan. 838 nuostat. 2. Pakartotinai leidiant liturgines knygas ar j dalis arba j vertimus iuolaikin kalb, reikalingas vietos, kur bus vykdomas leidimas, Ordinaro liudijimas, kad jos atitinka patvirtint leidim. 3. Maldaknygs, skirtos vieam naudojimui ar privaioms tikinij reikmms, neturi bti leidiamos be vietos Ordinaro leidimo. Kan. 827 1. Katekizmai bei kiti ratai, skirti katechetiniam mokymui bei j vertimai, prie spausdinant, turi bti aprobuoti vietos Ordinaro, ilaikant kan. 775 2 nuostat. 2. Mokyklose, tiek pradinse, tiek vidurinse, tiek auktosiose, negalima naudoti kaip bazini tekst dstymui knyg, lieiani ventj Rat, teologij, kanon teis, Banyios istorij ir religines bei moralines disciplinas, jei jos buvo ileistos be

227

kompetentingos banytins valdios patvirtinimo ir nebuvo aprobuotos vliau. 3. Rekomenduojama, kad knygos, kuriose svarstoma 2 minima mediaga, nors ir nebt naudojamos kaip tekstai dstymui bei ratai, kuriuose bt kas nors, kas ypatingai liest religij ar dor, bt pateikti vietos Ordinaro sprendimui. 4. Banyiose ar koplyiose negalima istatyti, parduoti ar dalinti knyg ar kit religinio ar moralinio pobdio rat, ileist be kompetentingos banytins valdios leidimo arba vliau jos neaprobuot. Kan. 828 Neleidiama skelbti banytins valdios dekret ar akt rinkini, prie tai negavus mintosios valdios leidimo ir laikantis jos nustatyt slyg. Kan. 829 Aprobata ir leidimas spausdinti galioja tik originaliam tekstui, bet ne pakartotiniams leidimams ar vertimams. Kan. 830 1. Isaugant kiekvieno vietos Ordinaro teis patikti savo pasirinktiems asmenims patikrinti knygas, Vyskup Konferencija savo ruotu gali sudaryti sra cenzori, pasiymini isilavinimu, teisinga doktrina ir imintimi, kurie galt padti vyskupij kurijoms, arba steigti cenzori komisij, kuri galt kreiptis vietos Ordinarai. 2. Vykdydamas savo pareigas cenzorius, atsiribojs nuo bet koki asmenini santyki, kreipia dmes tik Banyios mokym apie tikjim ir dor, kaip jis yra idstytas Banyios Magisterijume. 3. Cenzorius savo nuomon privalo pateikti ratu; jei ji yra palanki, vietos Ordinaras, remdamasis savo protingu sprendimu, suteikia leidim spaudai,

228

nurodydamas savo vard bei kartu leidimo suteikimo dat ir viet; jei leidimas nesuteikiamas, Ordinaras veikalo autoriui pranea apie nesuteikimo prieastis. Kan. 831 1. Tikintieji turi susilaikyti nuo raymo urnalus, laikraius ir kitus leidinius, kurie pastoviai prietarauja katalik tikjimui ir dorai, nebent tam bt teisinga ir protinga prieastis; dvasininkams ir vienuolini institut nariams tai galima daryti tik gavus vietos Ordinaro leidim. 2. Vyskup Konferencija turi nustatyti normas dl reikalavim dvasininkams bei vienuolini institut nariams, dalyvaujantiems radijo ar televizijos laidose apie katalik tikjim ar dor. Kan. 832 Vienuolini institut nariai, nordami publikuoti ratus tikjimo bei doros klausimais, pagal konstitucijos normas privalo gauti ir savo auktesniojo Vyresniojo leidim. V SKYRIUS TIKJIMO IPAINIMAS Kan. 833 Laikantis Apatal Sosto patvirtintos formuls, tikjimo ipainim asmenikai padaryti pareigojami ie asmenys: 1o prie pirminink ar jo delegat visi, dalyvaujantys Visuotiniame ar daliniame Susirinkime, vyskup sinode ir vyskupijos sinode ir turintys sprendiamojo ar patariamojo balso teis; pirmininkas, savo ruotu, prie Susirinkim ar sinod; 2o visi, pakeltieji kardinolysts garb, pagal ventosios Kolegijos statut; 3o prie Apatal Sosto delegat visi, pakelti vyskupyst, bei prilyginami diecezijos Vyskupui;

229

4o vyskupijos administratorius prie konsultori kolegij; 5o generaliniai ir vyskupo Vikarai bei teismo Vikarai prie diecezijos Vyskup; 6o prie diecezijos Vyskup ar jo delegat klebonai, seminarijos rektorius, teologijos ir filosofijos dstytojai seminarijose, praddami eiti pareigas, ventinamieji diakonais. 7o prie Didj Kancler, arba, jo nesant, prie vietos Ordinar ar j delegatus banytinio ar katalikikojo universiteto rektorius, prie uimdami pareigas; prie rektori, jei jis yra kunigas, arba prie vietos Ordinar ar j delegatus, dstytojai, bet kuriame universitete dstantys tikjim ir dor lieianias disciplinas, praddami eiti pareigas; 8o vienuolini institut ir dvasinink apatalikojo gyvenimo draugij Vyresnieji pagal konstitucij norm. KETVIRTOJI KNYGA BANYIOS PAREIGA VENTINTI Kan. 834 1. Savo pareig ventinti Banyia ypatingu bdu vykdo per ventj liturgij, kuri tuo paiu yra kaip Jzaus Kristaus kunigikosios tarnysts vykdymas, kuriame matomais enklais ireikiamas ir kiekvienam savo bdu vykdomas moni paventinimas bei Mistinis Kristaus Knas, o btent Galva ir nariai teikia vie kult Dievui. 2. Toks kultas teikiamas tuomet, kai j, atlikdami banytins vyresnybs nustatytus aktus, Banyios vardu vykdo teistai paskirti asmenys. Kan. 835 1. Pareig ventinti vis pirma vykdo Vyskupai, kurie yra aukiausieji kunigai, pagrindiniai Dievo paslapi dalytojai bei viso liturginio gyvenimo jiems pavestoje Banyioje tvarkytojai, skatintojai ir saugotojai.

230

2. T pat atlieka taip pat ir kunigai, kurie, taip pat dalyvaudami Kristaus kunigystje, kaip jo tarnai, vadovaujant Vyskupui, yra pavsti dievikojo kulto atlikimui ir moni paventinimui. 3. Diakonai dalyvauja dievikojo kulto atlikime pagal teiss nuostat normas. 4. Pareigoje ventinti jiems bding dal uima taip pat ir kiti tikintieji, aktyviai sau bdingu bdu dalyvaudami liturgijos, ypa Eucharistijos, ventime, taip pat iskirtiniu bdu ioje pareigoje dalyvauja tvai, gyvendami santuokin gyvenim krikionikoje dvasioje ir rpindamiesi krikioniku vaik aukljimu. Kan. 836 Kadangi krikionikasis kultas, kuriame vykdoma bendra vis tikinij kunuigyst, yra i tikjimo kylantis ir juo pagrstas darbas, ventieji tarnautojai turi uoliai rpintis j palaikyti ir nuviesti, ypa odio tarnyste, kurios dka tikjimas gimstas ir yra maitinamas. Kan. 837 1. Liturginiai veiksmai yra ne privats, bet paios Banyios, esanios vienybs sakramentu, btent ventosios tautos, susibrusios ir tvarkomos, vadovaujant Vyskupui, ventimas. Jis priklauso visam Banyios knui, j ireikia ir pareigoja, o pavieniai nariai j sijungia skirtingu bdu, priklausomai nuo ventim, pareigojim ir konkretaus dalyvavimo. 2. Liturginiai veiksmai dl to, kad j prigimtis reikalauja juos vsti bendruomenikai, kur manoma, privalo bti veniami, aktyviai dalyvaujant tikintiesiems. Kan. 838 1. ventosios liturgijos sutvarkymas priklauso vien tik nuo Banyios vyresnybs. Tai pirmiausia yra Apatal

231

Sosto ir, pagal teiss normas, diecezijos Vyskupo pareiga. 2. Apatal Sostas yra kompetentingas tvarkyti ventj liturgij visuotinje Banyioje, leisti liturgines knygas ir tvirtinti j vertimus nekamsias kalbas bei budti, kad visur bt itikimai laikomasi liturgini norm. 3. Vyskup Konferencijos rengia liturgini knyg vertimus nekamsias kalbas, tinkamai jas pritaik, laikantis paiose liturginse knygos nustatyt rib, bei jas leisti, prie tai gavus ventojo Sosto leidim. 4. Diecezijos Vyskupas jam patiktoje Banyioje, laikydamasis savo kompetencijos rib, nustato liturgines normas, kuri visi privalo laikytis. Kan. 839 1. Banyia pareig ventinti vykdo taip pat ir kitomis priemonmis, tiek malda, kuria meldia Diev, kad tikintieji bt paventinti tiesoje, tiek atgailos ir gailestingumo darbais, kurie labai padeda siaknyti ir stiprti Kristaus Karalystei sielose bei prisideda prie pasaulio paventinimo. 2. Viet Ordinarai turi rpintis, kad krikioni maldos ir pamaldos pilnai atitikt Banyios normas. PIRMOJI DALIS SAKRAMENTAI Kan. 840 Viepaties Kristaus steigti ir Banyiai patikti Naujojo Testamento sakramentai, kaip Kristaus ir Banyios veikla, yra enklai, kuri dka ireikiamas ir sustiprinamas tikjimas, teikiamas kultas Dievui ir vykdomas moni paventinimas, o taip pat jais aukiausiu bdu prisidedama prie banytinio bendravimo pradjimo, sutvirtinimo ir ireikimo, todl

232

juos veniant tiek pavstieji tarnai, tiek kiti tikintieji privalo laikytis giliausios pagarbos ir deramo rpestingumo. Kan. 841 Kadangi visoje Banyioje yra tie patys sakramentai, priklausantys dievikajam lobynui, vien tik aukiausia Banyios valdia yra kompetentinga patvirtinti ar nustatyti j galiojimo kriterijus. Ta pati ar kita kompetentinga valdia, laikantis kan. 838 3 ir 4, gali nustatyti elementus leistinam sakrament ventimui, teikimui ir primimui bei apeigas, kuri privalu laikytis, juos veniant. Kan. 842 1. Neprimusiam krikto asmeniui negalima leisti galiojaniai priimti kit sakrament. 2. Krikto, sutvirtinimo ir ventosios Eucharistijos sakramentai yra taip susij tarpusavyje, kad visi yra reikalingi pilnai krikionikai iniciacijai. Kan. 843 1. Pavstieji tarnai negali atsisakyti suteikti sakrament tiems, kurie j tinkamai prao, yra geranorikai nusiteik ir teis jiems nedraudia juos priimti. 2. Siel ganytojai ir kiti tikintieji, kiekvienas pagal Banyioje turimus pareigojimus, privalo rpintis, kad sakrament praantys asmenys bt parengti j primimui reikiama evangelizacija ir katechetine formacija pagal kompetentingos valdios ileistas normas. Kan. 844 1. Katalik dvasininkai leistinai teikia sakramentus vien tik tikintiems katalikams, kurie teistai juos priima tik i katalik dvasinink, ilaikant io kanono 2, 3, 4 ir kan. 861, 2 nuostatus.

233

2. Kiekvien kart, esant btinybei ar siekiant tikros dvasins naudos arba vengiant klaidos pavojaus ar indiferentikumo, tikintiesiems fizikai ar moralikai negalintiems susisiekti su katalik dvasininku leidiama priimti atgailos, Eucharistijos ir ligoni patepimo sakramentus i nekatalik dvasinink, kuri Banyioje minti sakramentai yra galiojantys. 3. Katalikai dvasininkai leistinai teikia atgailos, Eucharistijos ir ligoni patepimo sakramentus ryt Banyi, kurios neturi pilno bendravimo su katalik Banyia, nariams, jei ie to laisvu noru prao ir yra geranorikai nusiteik. ie nuostatai galioja ir kit Banyi, kurios Apatal Sosto sprendimu i sakrament poiriu yra tose paiose, kaip ir mintos ryt Banyios, atvilgiu. 4. Esant mirties pavojui arba, diecezijos vyskupo ar Vyskup Konferencijos nuomone, atsiradus kitai btinybei, katalik dvasininkai leistinai teikia mintus sakramentus taip pat ir kitiems krikionims, neturintiems pilno bendravimo su katalik Banyia, kurie negali pasiekti savo bendruomens dvasininko ir j prao laisvu noru, jei tik i sakrament atvilgiu pritaria katalik tikjimo poiriui ir yra geranorikai nusiteik. 5. Tais atvejais, apie kuriuos kalbama 2, 3 ir 4, diecezijos vyskupas arba Vyskup Konferencija neturi pateikti bendr norm, prie tai nepasitar bent su vietine suinteresuotos nekatalikikos Banyios ar bendruomens valdia. Kan. 845 1. Charakter spaudiani krikto, sutvirtinimo ir ventim sakrament pakartotinai suteikti negalima.

234

2. Jei, atlikus rpesting tyrim, likt protinga abejon, ar sakramentai, apie kuriuos kalbama 1 yra i ties ar galiojaniai suteikti, juos reikia suteikti su slyga. Kan. 846 1. veniant sakramentus, itikimai laikomasi kompetentingos valdios patvirtint liturgini knyg, todl niekas negali savo iniciatyva k nors pridti, paalinti ar nutylti. 2. Dvasininkas venia sakramentus pagal savo rit. Kan. 847 1. Administruojant sakramentus, kuriuose reikia naudoti ventuosius aliejus, dvasininkas privalo naudoti i alyv ar kit augal ispaust ir, ilaikant kan. 999, n. 2, nuostatus, vyskupo paskutiniu metu konsekruot ar palaimint aliej. Seno aliejaus naudoti negalima, nebent tai pasirodyt esant btina. 2. Klebonas prao aliejaus i savo vyskupo ir uoliai j saugo ipuotoje talpykloje. Kan. 848 Sakrament teikjas, iskyrus kompetentingos valdios nustatyt auk, negali nieko prayti u sakrament suteikim, rpindamasis kad vargingieji dl savo neturto nelikt be sakrament pagalbos. I SKYRIUS KRIKTAS Kan. 849 Kriktas, sakrament vartai, btinas iganymui, priimtas realiai ar bent trokimu, kurio dka mons yra ivaduojami i nuodmi, atgimdomi, kaip Dievo vaikai ir supanaj su Kristumi neidildomu charakteriu, jungiami Banyi, galiojaniai suteikiamas tik nuplovimu natraliu vandeniu su atitinkama odine formule.

235

I SKIRSNIS KRIKTO VENTIMAS Kan. 850 Kriktas teikiamas pagal aprobuotose liturginse knygose nustatytas apeigas, iskyrus skubaus btinumo atvej, kai privalu ilaikyti tik tai, kas reikalaujama sakramento galiojimui. Kan. 851 Krikto ventimui turi bti tinkamai pasirengta, todl: 1o norintis priimti krikt suaugs mogus pirmiausia priimamas katechumenat ir, jei manoma, skritingomis pakopomis vedamas sakramentin iniciacij, laikantis Vyskup Konferencijos priimt iniciacijos apeig bei jos nustatyt norm; 2o kriktijamo kdikio tvai bei, atitinkamai, asmenys, prisiimantys kriktatvi pareigas, tinkamai pamokomi apie io sakramento reikm bei su juo susijusias pareigas. Klebonas asmenikai ar per kitus privalo pasirpinti, kad tvai ganytojik pamokym ir ypatingai maldos dka bt pakankamai parengti, susirenkant drauge daugeliui eim ir, kur manoma, jas aplankant. Kan. 852 1. Normos, randamos kanonuose apie suaugusi krikt, taikomos visiems, kurie po kdikysts amiaus jau yra pasiek proto suvokim. 2. Krikto atvilgiu kdikiui prilyginami asmenys, negalintys atsakyti u savo veiksmus. Kan. 853 Vanduo, naudojamas teikiant krikt, iskyrus btinumo atvej, turi bti palaimintas pagal liturgini knyg nuostatus.

236

Kan. 854 Kriktas teikiamas panardinimu arba upylimu pagal Vyskup Konferencijos potvark. Kan. 855 Tvai, kriktatviai ir klebonas privalo rpintis, kad kriktijamajam nebt suteikiamas prieingas krikionikiems jausmams vardas. Kan. 856 Nors kriktas gali bti teikiamas bet kuri dien, patariama, kad paprastai jis bt veniamas sekmadien arba, jei manoma, Velyk vigilijoje. Kan. 857 1. Iskyrus btinyb, kriktas teikiamas banyioje ar koplyioje. 2. Paprastai suaugs mogus kriktijamas savo parapijos banyioje, o kdikis savo tv parapijos banyioje, nebent dl teistos prieasties reikt pasirinkti kitaip. Kan. 858 1. Kiekvienoje parapijinje banyioje turi bti sava kriktykla, isaugant jau gyt kumuliatyvin kit banyi teis. 2. Vietos Ordinaras, iklauss vietos klebono nuomons, gali leisti ar nustatyti, kad tikinij patogumui kriktykla bt taip pat ir kitoje parapijos teritorijoje esanioje banyioje ar koplyioje. Kan. 859 Jei kriktijamasis dl atstumo ar kit aplinkybi negali atvykti ar bti atgabentas parapijos banyi arba kit banyi ar koplyi, apie kurias kalbama kan. 858, 2, neivengiant didelio nepatogumo, kriktas gali ir privalo bti suteiktas kitoje artimiausioje banyioje ar koplyioje arba kitoje tinkamoje vietoje.

237

Kan. 860 1. Iskyrus btinyb, kriktas neturi bti teikiamas privaiuose namuose, nebent dl svarbios prieasties tai leist vietos Ordinaras. 2. Iskyrus atvejus, jei kitaip nusprst vietos Vyskupas, kriktas neveniamas ligoninse, nebent esant btinybei ar kitam skubiam sielovadiniam poreikiui. II SKIRSNIS KRIKTO TEIKJAS Kan. 861 1. Ordinariniai krikto sakramento teikjai yra vyskupas, kunigas ir diakonas, ilaikant kan. 350, n. 1 nurodymus. 2. Jei ordinarinio teikjo nra arba jam yra sutrukdyta, krikt leistinai teikia katechetas ar kitas iam tikslui vietos Ordinaro paskirtas asmuo. Be to, esant btinybei kriktyti gali kiekvienas mogus, turintis tinkam intencij. Siel ganytojai, ypa klebonas, turi rpintis, kad tikintieji inot kaip teisingai kriktijama. Kan. 862 Iskyrus btinyb, niekam neleidiama be atitinkamo leidimo teikti krikt kitoje teritorijoje net ir savo pavaldiniams. Kan. 863 Apie suaugusij krikt, bent jau t asmen, kuriems sujo keturiolika met, praneama diecezijos Vyskupui, kuris, jei matyt esant reikalinga, j teikia asmenikai. III SKIRSNIS KRIKT PRIIMANTYS ASMENYS Kan. 864 Krikt gali nepakriktytas mogus. priimti vien tik kiekvienas dar

238

Kan. 865 1. Kad bt galima pakriktyti suaugus mog, btina, kad jis pareikt vali priimti krikt, bt pakankamai pamokytas apie tikjimo tiesas ir krikionio pareigas ir bt patyrs krikionik gyvenim katechumenate. Jis taip pat turi bti paragintas gailtis u savo nuodmes. 2. Suaugs mogus, atsidrs mirties pavojuje, gali bti pakriktytas, jei yra bent kiek susipains su pagrindinmis tikjimo tiesomis, kokiu nors bdu yra ireiks nor priimti krikt ir paada laikytis krikionikos religijos sakym. Kan. 866 Kriktijamas suaugs mogus, jei tam netrukdo svarbi prieastis, tuojau pat po krikto sutvirtinamas ir dalyvauja Eucharistijos ventime, taip pat priimdamas ir Komunij. Kan. 867 1. Tvai pareigojami pasirpinti, kad vaikai bt kriktijami pirmomis savaitmis, kiek galima greiiau kdikiui gimus, todl dar prie jo gimim turt nuvykti pas klebon, praydami krikto vaikui ir tinkamai jam pasirengti. 2. Jei kdikis yra mirties pavojuje, jis turi bti kriktijamas neatidliojant. Kan. 868 1. Norint leistinai pakriktyti kdik, reikalaujama: 1o kad tvai ar bent vienas j arba teisti globjai tam pritart; 2o kad bt pakankamai tiktina, jog kdikis bs aukljamas katalik tikjime. Jei tokios vilties visikai nra, kriktas, pagal dalins teiss nuostatus, atidedamas, apie prieast informuojant tvus.

239

2. Katalik ir netgi nekatalik tv kdikis, atsidrs mirties pavojuje, leistinai kriktijamas ir prie tv vali. Kan. 869 1. Jei abejojama, ar mogus yra pakriktytas arba ar jam galiojaniai suteiktas kriktas ir, rimtai ityrus, abejon ilieka, kriktas jam suteikiamas su slyga. 2. Pakriktytieji nekatalikikoje banytinje bendruomenje nra kriktijami su slyga, nebent, ityrus mediag ir odin form, naudotas, suteikiant krikt, o taip pat atsivelgiant pakriktyto suaugusio mogaus ir krikt teikusiojo intencij, likt rimta prieastis abejoti krikto galiojimu. 3. Jei atvejais, aptariamais 1 ir 2 krikto suteikimas ar jo galiojimas likt abejotini, kriktas teikiamas tik po to, kai suaugusiam kriktijamajam idstoma krikto sakramento doktrina ir jam, arba tvams, jei kalbama apie vaik, buvo iaikintos prieastys, dl ko abejojama jau suteikto krikto galiojimu. Kan. 870 Paliktas ar rastas kdikis kriktijamas, nebent, atlikus rpesting tyrim iaikt, jog jis jau yra pakriktytas. Kan. 871 Aborto ar persileidimo metu paalinti embrionai, jei yra gyvi, kiek manoma, yra kriktijami. IV SKIRSNIS KRIKTATVIAI Kan. 872 Kriktijamajam, kiek tai manoma, parenkamas kriktatvis, kurio pareiga padti suaugusiam kriktijamajam krikionikos iniciacijos metu ir atneti kriktui kriktijam kdik drauge su jo tvais bei rpintis, kad pakriktytasis gyvent krikionik

240

gyvenim, suderinam su kriktu ir rpestingai vykdyt su juo susijusias pareigas. Kan. 873 Leidiama kad bt tik vienas kriktatvis kriktamot arba kriktatvis ir kriktamot kartu. ar

Kan. 874 1. Btina, kad asmuo, norintis tapti kriktatviu, atitikt ias slygas: 1o j bt parinks pats kriktijamasis, jo tvai ar juos atstojantys asmenys, arba, toki nesant, klebonas arba krikto teikjas. Pariktasis privalo suvokti ias pareigas bei turti intencij jas tinkamai vykdyti; 2o bt sulauks eiolikos met amiaus, nebent diecezijos vyskupas bt nustats kit amiaus rib arba klebonas ar sakramento teikjas manyt, kad, esant teisingai prieasiai, reikia padaryti iimt; 3o bt katalikas, jau prims sutvirtinim bei ventosios Eucharistijos sakrament, gyvenantis pagal tikjim bei dabar prisiimamas pareigas; 4o nebt suvarytas kokios nors teistai udtos ar paskelbtos kanonins bausms; 5o nebt kriktijamojo tvas ar motina. 2. Pakriktytajam, priklausaniam nekatalikikai banytinei bendruomenei, leidiama bti tik krikto liudytoju drauge su kriktatviu kataliku. V SKIRSNIS SUTEIKTO KRIKTO LIUDIJIMAS IR REGISTRACIJA Kan. 875 Krikto teikjas turi pasirpinti, kad, nesant kriktatvio, bt bent vienas liudininkas, kuris galt patvirtinti, jog kriktas buvo suteiktas. Kan. 876 rodyti, jog kriktas buvo suteiktas ir nesant joki prielaid, pakanka, kad tai patvirtint vienas bealikas

241

liudytojas ar dl to prisiekt pats pakriktytasis, jei prim krikt, bdamas suaugs. Kan. 877 1. Vietos, kur teikiamas kriktas, klebonas privalo rpestingai nedelsdamas rayti pakriktytj knyg pakriktytj duomenis, pamindamas krikto teikj, tvus, kriktatvius ir, jei dalyvavo, liudininkus, krikto suteikimo viet ir dat bei kartu nurodydamas pakriktytojo gimimo dien bei viet. 2. Tuo atveju, kai kdik pagimd netekjusi motina, paymimas motinos vardas, jei apie jos motinyst vieai inoma ar ji laisvu noru to prao ratu prie dviej liudinink. Taip pat raomas ir tvo vardas, jei jo tvyst yra rodyta vieu dokumentu ar jam tai paliudijus klebono ir dviej liudinink akivaizdoje. Visais kitais atvejais krikto rae neminimas tvo ar abiej tv vardai. 3. Kriktijant vaikint kdik, raomi tvi vardai ir, jei tai inoma i civilins registracijos akt, tikrj tv vardai pagal 1 ir 2 norm, atsivelgiant Vyskup Konferencijos potvarkius. Kan. 878 Jei krikt suteik ne klebonas ir jis nedalyvavo krikto metu, krikto teikjas, nesvarbu, kas jis bebt, pareigojamas apie krikto suteikim praneti parapijos, kurioje buvo suteiktas kriktas, klebonui, kad jis tai rayt pagal kan. 8777, 1 norm. II SKYRIUS SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS Kan. 879 Charakter spaudiantis sutvirtinimo sakramentas, kuriuo pakriktytieji, pradj krikionikj keli, praturtinami ventosios Dvasios dovanomis ir tobuliau susiejami su

242

Banyia, sustiprina j priimaniuosius ir juos grietai pareigoja odiais bei darbais liudyti Krist ir platinti bei ginti tikjim. I SKIRSNIS SUTVIRTINIMO VENTIMAS Kan. 880 1. Sutvirtinimo sakramentas teikiamas patepant sutvirtinamojo kakt krizma, tuo metu udedant rank ir tariant aprobuotose liturginse knygose nustatytus odius. 2. Sutvirtinimo sakramente naudojama krizma turi bti konsekruota Vyskupo, netgi jei sakrament teikt kunigas. Kan. 881 Dera, kad sutvirtinimo sakramentas bt teikiamas banyioje Mii metu, taiau, esant teisingai ir protingai prieasiai, jis gali bti teikiamas ne Mii metu ir bet kurioje tinkamoje vietoje. II SKIRSNIS SUTVIRTINIMO TEIKJAS Kan. 882 Ordinarinis sutvirtinimo teikjas yra Vyskupas; galiojaniai sakrament teikia ir kunigas, kuriam i galia yra suteikta visuotins teiss arba atskiru kompetentingos valdios nurodymu. Kan. 883 Pagal pai teis sutvirtinim gali teikti: 1 savo teritorijos ribose visi asmenys, teiss prilyginami diecezijos Vyskupui; 2 atsivelgiant asmen, kunigas, kuris pagal savo pareigas ar diecezijos Vyskupo pavedimu kriktija i kdikio amiaus ijus asmen arba jau pakriktyt priima piln bendravim katalik Banyioje;

243

3 kalbant apie mirties pavojuje esanius asmenis, klebonas ar bet kuris kunigas. Kan. 884 1. Diecezijos Vyskupas turi asmenikai teikti sutvirtinim arba pasirpinti, kad j teikt kitas Vyskupas; esant btinybei, gali leisti j teikti vienam ar keliems konkretiems kunigams. 2. Esant svarbiai prieasiai, Vyskupas, o taip pat kunigas, turintis teis teikti sutvirtinim pagal teis arba specialiu kompetentingos valdios leidimu, pavieniais atvejais gali pasitelkti kunigus, kad ir jie drauge teikt sakrament. Kan. 885 1. Diecezijos Vyskupas pareigojamas rpintis, kad sutvirtinimo sakramentas tinkamai ir protingai jo praantiems pavaldiniams bt suteiktas. 2. i gali turintis kunigas ja turi naudotis tik t asmen, kuri naudai galia buvo suteikta, atvilgiu. Kan. 886 1. Savo diecezijoje Vyskupas teistai teikia sutvirtinimo sakrament taip pat ir ne savo pavaldiniams, nebent j Ordinaras bt tai sakmiai udrauds. 2. Nordamas teistai teikti sutvirtinim kitoje diecezijoje, Vyskupas, nebent bt kalbama apie jo pavaldinius, privalo turti bent protingai numanom diecezijos Vyskupo leidim. Kan. 887 Kunigas, turintis gali teikti sutvirtinim, jam paskirtoje teritorijoje leistinai sakrament teikia ir paaliniams, nebent tai bt udrauds j Ordinaras; u ios teritorijos rib galiojaniai negali sutvirtinimo teikti niekam, iskyrus kan. 883, n. 3 nuostat.

244

Kan. 888 Teritorijoje, kurioje galiojaniai teikiamas sutvirtinimas, jo teikjai gali administruoti sakrament ir i jurisdikcijos iskirtose vietose. III SKIRSNIS SUTVIRTINIM PRIIMANTYS ASMENYS Kan. 889 1. Sutvirtinimo sakrament gali priimti kiekvienas pakriktytasis, kuris iki tol dar nebuvo sutvirtintas. 2. Nesant mirties pavojaus, teistam sutvirtinimo primimui reikia, kad tikintysis naudotsi proto galiomis, bt tinkamai pasirengs, deramai nusiteiks ir galt atnaujinti krikto paadus. Kan. 890 Tikintieji pareigojami nedelsti priimti sakrament; tvai bei siel ganytojai, ypa klebonai, privalo rpintis tinkamai pamokyti tikiniuosius apie jo primim ir paskatinti juos tinkamu laiku tai padaryti. Kan. 891 Sutvirtinimo sakramentas teikiamas daugma proto subrendimo ami pasiekusiems tikintiesiems, nebent Vyskup Konferencija bt nustaiusi kit amiaus rib arba tikintysis bt mirties pavojuje, arba, sakramento teikjo nuomone, dl svarbios prieasties reikt pasielgti kitaip. IV SKIRSNIS PALYDINTIEJI ASMENYS Kan. 892 Kiek manoma, sutvirtinamajam turi asistuoti sutvirtinimo tvas ar motina, kuri pareiga yra pasirpinti, kad sutvirtintasis elgtsi, kaip tikras Kristaus liudytojas ir itikimai vykdyt i io sakramento kylanius pareigojimus.

245

Kan. 893 1. Sutvirtinimo tvu ar motina gali bti tik kan. 874 nurodytas slygas atitinkantis asmuo. 2. Tinka, kad sutvirtinimo tvu bt pakviestas kriktatvis. V SKIRSNIS SUTEIKTO SUTVIRTINIMO PALIUDIJIMAS IR REGISTRACIJA Kan. 894 Suteikto sutvirtinimo rodymui laikomasi kan. 876 nuostat. Kan. 895 Sutvirtintj vardai, paminint, kas jiems suteik sutvirtinim, o taip pat paymint tv bei sutvirtinimo tv vardus, sutvirtinimo suteikimo viet ir dat, suraomi vyskupijos Kurijos sutvirtintj knygoje, arba, jei taip nustatyt Vyskup Konferencija ar diecezijos Vyskupas, parapijos archyve saugomoje knygoje; apie sutvirtinim klebonas privalo praneti sutvirtintojo krikto vietos klebonui, kad is padaryt atym pakriktytj knygoje pagal kan. 535, 2. norm. Kan. 896 Jei tuo metu nedalyvaut vietos klebonas, sakramento teikjas asmenikai ar per kitus asmenis privalo jam kuo greiiau praneti apie vykus sutvirtinim. III SKYRIUS VENIAUSIOJI EUCHARISTIJA Kan. 897 Pats kilniausias sakramentas yra veniausioji Eucharistija, kuriame pats Viepats Kristus pasilieka, yra aukojamas ir priimamas bei kurios dka nuolatos gyvena ir augina Banyi. Eucharistin auka, Viepaties mirties ir prisiklimo atminimas, kurioje aminama Kryiaus Auka, yra viso krikionikojo

246

kulto bei gyvenimo virn ir altinis, kurios dka ireikiama ir skatinama Dievo tautos vienyb ir kuriamas Kristaus Knas. Kiti sakramentai ir visi Banyios apatalavimo darbai yra glaudiai susij su veniausija Eucharistija ir pagal j tvarkomi. Kan. 898 Tikintieji privalo ypatingai gerbti ventj Eucharistij, aktyviai dalyvaudami kilniosios Aukos ventime, danai ir su didiausiu pamaldumu priimdami sakrament bei j gerbdami didiausia pagarba. Siel ganytojai, aikindami io sakramento doktrin, privalo uoliai pamokyti tikiniuosius apie i pareig. I SKIRSNIS EUCHARISTIJOS VENTIMAS Kan. 899 1. Eucharistinis ventimas yra paties Kristaus ir Banyios veiksmas. Jame Viepats Kristus, patarnaujant kunigui, pats save aukoja Dievui Tvui, substancialiai bdamas duonos ir vyno pavidaluose ir prie jo aukos prisijungusiems tikintiesiems save pateikdamas, kaip dvasin maist. 2. Eucharistiniame pokylyje Dievo tauta yra kvieiama vienytis, vadovaujant vyskupui arba, jo pavedimu, kunigui, kurie veikia, atstovaudami Krist, o visi dalyvaujantys tikintieji, tiek dvasininkai, tiek pasaulieiai, dalyvauja drauge, kiekvienas pagal savo luom bei liturginius pareigojimus. 3. Eucharistinis ventimas turi bti tvarkomas taip, kad visi, jame dalyvaujantieji gausiai pasinaudot jo vaisiais, kuriems Viepats Kristus steig eucharistin Auk. 1 straipsnis veniausiosios Eucharistijos teikjas

247

Kan. 900 1. Teikjas, galintis Kristaus vardu celebruoti Eucharistijos sakrament, yra vien tik galiojaniai ventintas kunigas. 2. Leistinai venia Eucharistij kunigas, kuriam to nedraudia kanoninis statymas, ilaikant toliau sekani kanon nuostatus. Kan. 901 Kunigas turi teis aukoti Miias u visus, tiek gyvus, tiek mirusius. Kan. 902 Nebent dl tikinij naudos reikt ar bt patartina elgtis kitaip, kunigai gali koncelebruoti Eucharistij, drauge ilaikant asmenin laisv celebruoti individualiai, taiau ne tuo pat metu ir ne toje pat banyioje ar koplyioje, kur vyksta koncelebracija. Kan. 903 Kunigui turi bti leidiama celebruoti ir tada, kai jo nepasta banyios rektorius, jei tik jis pateikia savo Ordinaro ar Vyresniojo rekomendacin laik, iduot ne anksiau, kaip prie metus laiko, arba bt galima imintingai manyti, jog jam nra udrausta celebruoti. Kan. 904 Atmindami, kad eucharistins Aukos paslaptyje nepaliaujamai vykdomas atpirkimo darbas, kunigai turi celebruoti kiek galima daniau; dar daugiau: primygtinai patariamas kasdieninis ventimas, kuris, net ir tada, kai negali dalyvauti tikintieji, visuomet yra Kristaus ir Banyios veiksmas, kuriuo kunigai vykdo j pagrindin udavin. Kan. 905 1. Iskyrus atvejus, kuomet, pagal teiss normas, yra leidiama celebruoti ar koncelebruoti Eucharistij kelis kartus per dien, kunigui neleidiama celebruoti daugiau, nei vien kart dienoje.

248

2. Esant kunig trkumui vietos Ordinaras gali leisti kunigams, esant teistai prieasiai, celebruoti du kartus per dien, o taip pat, esant sielovadinei btinybei, tris kartus sekmadieniais ir sakytomis ventmis. Kan. 906 Kunigas neturi celebruoti eucharistins Aukos, nedalyvaujant n vienam tikiniajam, nebent tam bt teista ir protinga prieastis. Kan. 907 Eucharistiniame ventime diakonams ir pasaulieiams neleidiama kalbti mald, ypa eucharistins maldos, arba atlikti celebruojaniam kunigui bdingus veiksmus. Kan. 908 Katalikams kunigams draudiama vsti Eucharistij drauge su Banyi ar banytini bendruomeni, neturini pilno bendravimo su katalik Banyia, kunigais ar patarnautojais. Kan. 909 Kunigas privalo pasirpinti tinkamai malda pasirengti eucharistins Aukos ventimui ir, j baigus, padkoti Dievui. Kan. 910 1. Ordinarinis ventosios komunijos teikjas yra vyskupas, kunigas ir diakonas. 2. Ekstraordinarinis ventosios komunijos teikjas yra akolitas ar kitas pagal kan. 230, 3 norm galiotas tikintysis. Kan. 911 1. Neti Eucharistij, kaip Viatik, ligoniams pareig ir teis turi klebonas ir parapijos vikarai, kapelionai bei dvasinink vienuolinio bei apatalikojo gyvenimo bendruomens Vyresnysis tuose namuose esantiems asmenims. 2. Esant btinumui arba, turint bent numanom klebono, kapeliono ar Vyresniojo leidim, vliau apie tai

249

jiems praneus, tai privalo daryti kiekvienas kunigas ar kitas ventosios komunijos teikjas. 2 straipsnis Dalyvavimas veniausiojoje Eucharistijoje Kan. 912 Kiekvienas pakriktytasis, kuriam to nedraudia teis, gali ir privalo priimti ventj komunij. Kan. 913 1. Kad bt galima teikti ventj Eucharistij vaikams, reikalaujama, kad jie turt pakankam suvokim ir tinkam pasirengim tiek, kad, pagal savo sugebjimus, suprast Kristaus paslapt ir pajgt su tikjimu bei pamaldumu priimti Viepaties Kn. 2. Vaikams, esantiems mirties pavojuje veniausij Eucharistij galima suteikti, jei jie atskiria Kristaus Kn nuo paprasto maisto ir gali su pagarba priimti komunij. Kan. 914 Tvai bei juos atstojantys asmenys, o taip pat ir klebonas pareigojami pasirpinti, kad naudojimosi protinmis galiomis ami pasiek vaikai bt tinkamai parengti ir, kiek galima greiiau, prie tai atlikus sakramentin ipaint, pamaitinti iuo dieviku maistu. Klebonas taip pat privalo budti, kad ventj Puot nepatekt vaikai, dar negalintys naudotis protinmis galiomis arba laikomi nepakankamai pasirengusiais. Kan. 915 Priimti ventosios komunijos neleidiama ekskomunikuotiems ar inderdiktuotiems asmenims po bausms udjimo ar paskelbimo, o taip pat ir kitiems, kurie usispyrusiai lieka vieos sunkios nuodms stovyje. Kan. 916 Asmuo, samoningai esantis sunkios nuodms stovyje, negali celebruoti Mii nei komunijoje priimti

250

Viepaties Kno, prie tai neatliks sakramentins ipainties, nebent tam bt svarbi prieastis, ir jis neturt galimybs atlikti ipainties; iuo atveju jis privalo atsiminti jog yra pareigotas padaryti tobulo gailesio akt, apimant paad kiek galima greiiau atlikti ipaint. Kan. 917 Asmuo, prims veniausij Eucharistij, gali pakartotinai j priimti t pai dien, taiau tik dalyvaudamas Eucharistijos ventime, ilaikant kan. 921, 2 nuostatus. Kan. 918 Primygtinai patariama, kad tikintieji priimt ventj komunij, veniant Eucharistij, taiau ji, laikantis liturgini apeig, suteikiama ir ne Mii metu tiems, kurie to prao, turdami teist prieast. Kan. 919 1. Asmuo, norintis priimti veniausij Eucharistij, bent valand prie ventj komunij privalo susilaikyti nuo bet kokio maisto ar grimo, iskyrus vanden ir vaistus. 2. Kunigas, t pai dien celebruojantis veniausij Eucharistij du ar tris kartus, gali k nors suvalgyti prie antrj ar treij celebracij netgi jei tarp j nebt valandos tarpo. 3. Senyvi mons, ligoniai ir jais besirpinantys asmenys gali priimti veniausij Eucharistij ir tuo atveju jei, likus maiau kaip valandai k nors suvalg ar igr. Kan. 920 1. Kiekvienas tikintysis, po to, kai pirm kart prim veniausij Eucharistij, yra pareigotas bent vien kart per metus priimti ventj komunij.

251

2. sakym reikia vykdyti velykiniu laiku, nebent dl teistos prieasties tai bt padaryta kitu laiku met bgyje. Kan. 921 1. Tikintieji, dl bet kokios prieasties atsidr mirties pavojuje, guodiami ventja komunija, teikiama, kaip Viatikas. 2. Nors jie t pai dien jau bt prim ventj komunij, labai siloma, kad, bdami mirties pavojuje, i naujo j priimt. 3. Besitsiant mirties pavojui, patariama, kad ventoji komunija bt teikiama daugiau kart atskiromis dienomis. Kan. 922 ventojo Viatiko suteikimo ligoniams negalima atidlioti pernelyg ilgai. Siel ganytojai privalo pasirpinti, kad ligoniams bt suteikta paguoda, kol jie gali pilnai naudotis savo galiomis. Kan. 923 Tikintieji gali dalyvauti eucharistinje Aukoje ir priimti ventj komunij bet kokiomis katalikikomis apeigomis, ilaikant kan. 844 nuostatus. 3 straipsnis Eucharistijos ventimo apeigos ir ceremonijos Kan. 924 1. ventoji eucharistin Auka privalo bti aukojama su duona ir vynu, kur pilta truputis vandens. 2. Duona turi bti tik i kviei, vieiai pagaminta, kad nebt jokio pavojaus, kad yra sugedusi. 3. Vynas turi bti natralus, pagamintas i vynuogi ir nesugeds.

252

Kan. 925 ventoji komunija duodama vien tik duonos pavidalu, arba, pagal liturgini statym normas, dviem pavidalais, taiau, esant btinybei, ir vien tik vyno pavidalu. Kan. 926 Eucharistijos ventime, pagal sen lotyn Banyios paprot, kunigas, kur becelebruot, naudoja neraugint duon. Kan. 927 Absoliuiai neleistina, netgi esant nepaprastam kratutiniam btinumui, konsekruoti vien materij be kitos arba abi materijas ne Eucharistijos ventime. Kan. 928 Eucharistija veniama lotyn ar kita kalba, jei liturginiai tekstai yra teistai patvirtinti. Kan. 929 Kunigai bei diakonai, celebruodami ir teikdami Eucharistij, apsivelka rubrik sakytus ventuosius rbus. Kan. 930 1. Sergantis ar senas kunigas, negaldamas pastovti, gali vsti eucharistin Auk sddamas, visuomet laikydamasis liturgini statym, taiau ne prie mones ir gavs vietos Ordinaro leidim. 2. Aklas ar kita liga sergantis kunigas teistai venia eucharistin Auk, naudodamas bet kuri Mii patvirtint tekst, esant reikalui asistuojant kitam kunigui ar diakonui ar taip pat pakankamai pamokytam pasaulieiui, kuris jam padeda. 4 straipsnis Eucharistijos ventimo laikas ir vieta Kan. 931 Eucharistij vsti ir dalinti galima bet kuri dien ir valand, iskyrus liturginse normose numatytas iimtis.

253

Kan. 932 1. Eucharistija veniama ventoje vietoje, nebent pavieniu atveju, bt btina pasielgti kitaip; pastaruoju atveju veniama turi bti puonioje vietoje. 2. Eucharistin auka privalo bti atlikta ant konsekruoto ar palaiminto altoriaus. Aukojant ne ventoje vietoje galima naudoti tinkam stal, kuris visuomet turi bti udengtas utiesalu ir korporalu. Kan. 933 Esant teistai prieasiai ir turint aik vietos Ordinaro leidim, kunigui leidiama vsti Eucharistij kurios nors Banyios ar banytins bendruomens, neturini pilno bendravimo su katalik Banyia, ventovje, paalinus papiktinimo pavoj. II SKIRSNIS VENIAUSIOSIOS EUCHARISTIJOS LAIKYMAS IR GARBINIMAS Kan. 934 1. veniausioji Eucharistija: 1o privalo bti saugoma katedroje ar jai prilyginamoje banyioje, kiekvienoje parapijos banyioje ir banyioje arba koplyioje, esanioje prie vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo bendrijos nam; 2o gali bti saugoma privaioje vyskupo koplyioje ir, turint vietos Ordinaro leidim, kitose banyiose ir koplyiose, taip pat ir privaiose. 2. ventose vietose, kur saugoma veniausioji Eucharistija, visuomet privalo bti tuo besirpinantis asmuo ir, kiek manoma, kunigas, kuris bent du kartus per mnes ten celebruot Miias. Kan. 935 Niekam neleidiama saugoti veniausiosios Eucharistijos pas save ar vetis kelion, nebent tam

254

bt svarbi sielovadin btinyb diecezijos vyskupo nurodym.

ir

prisilaikant

Kan. 936 Vienuolinio instituto ar kituose maldingo gyvenimo namuose veniausioji Eucharistija saugoma tiktai prie nam esanioje banyioje ar pagrindinje koplyioje. Vietos Ordinaras gali leisti, esant teistai prieasiai, j saugoti ir kitoje t pai nam koplyioje. Kan. 937 Jei netrukdo svarbi prieastis, banyia, kurioje saugoma veniausioji Eucharistija, turi bti atidaryta tikintiesiems bent po kelias valandas kasdien, kad jie galt prie veniausij Sakrament susikaupti maldoje. Kan. 938 1. veniausioji Eucharistija paprastai saugoma viename banyios ar koplyios tabernakulyje. 2. Tabernakulis, kuriame saugoma veniausioji Eucharistija, turi bti atskiroje, matomoje, dailiai papuotoje, maldai tinkamoje banyios ar koplyios vietoje. 3. Tabernakulis, kuriame paprastai saugoma veniausioji Eucharistija turi bti taisytas nejudamai, pagamintas i tvirtos mediagos ir taip udarytas, kad, kiek manoma, bt ivengta iniekinimo pavojaus. 4. Dl svarbios prieasties leidiama veniausij Eucharistij, ypa nakties metu, saugoti kitoje saugesnje ir puonioje vietoje. 5. Asmuo, besirpinantis banyia ar koplyia, privalo pasirpinti, kad tabernakulio, kuriame laikoma veniausioji Eucharistija, raktas bt saugomas ypa rpestingai.

255

Kan. 939 Konsekruot ostij saugoma komuninje arba maame inde tiek, kiek btina tikintiesiems. Jos periodikai atnaujinamos, prie tai tinkamai sunaudojus ankstesnes. Kan 940 Prie tabernakul, kuriame laikoma veniausioji Eucharistija, turi pastoviai degti speciali lemput, kuria nurodomas ir pagerbiamas Kristaus buvimas. Kan. 941 1. Banyiose ir koplyiose kur yra leista laikyti veniausij Eucharistij, laikantis liturgini nuostat, galima atlikti istatymus tiek komuninje, tiek monstrancijoje. 2. veniausias sakramentas negali bti istatytas toje paioje banyios ar koplyios navoje, kur aukojamos Miios. Kan. 942 Rekomenduojama kad iose banyiose ar koplyiose kasmet vykt ikilmingas veniausiojo Sakramento istatymas, kuris trukt atitinkam, nors ir pertraukiam, laik, kad vietin bendruomen su ypatingu pamaldumu apmstyt ir pagarbint eucharistin paslapt, taiau toks istatymas gali bti atliekamas tik tuomet, kai numatomas atitinkamai gausus tikinij dalyvavimas ir ilaikant nustatytas normas. Kan. 943 veniausiojo Sakramento istatymo ir eucharistinio palaiminimo teikjas yra kunigas arba diakonas. Esant ypatingoms slygoms, vien tik istatyti ir udaryti, bet ne palaiminti veniausiuoju Sakramentu gali kolitas, ekstraordinarinis ventosios Komunijos dalytojas ar kitas vietos Ordinaro paskirtas asmuo, laikantis diecezijos vyskupo nurodym. Kan. 944 1. Kur, diecezijos vyskupo sprendimu, manoma, turi bti atliekamas koks nors vieas liudijimas, pagerbiant

256

veniausij Eucharistij, ypa procesija vieais keliais Kristaus Kno ir Kraujo ikilmje. 2. Diecezijos vyskupas privalo duoti nurodymus procesijoms, kuriuose bt pasirpinta dalyvavimu jose ir pagarba. III SKIRSNIS MII VENTIMUI SKIRIAMOS AUKOS Kan. 945 1. Pagal Banyios patvirtint patirt, kiekvienam Miias aukojaniam kunigui leidiama priimti auk, duodam tam, kad Miios bt aplikuojamos konkreia intencija. 2. Kunigams patariama aukoti Miias tikinij, ypa neturtingj, intencijomis, ir neprimus jokios aukos. Kan. 946 Tikintieji, duodantys auk, kad Miios bt aukojamos j intencija, prisideda prie Banyios gerovs ir ia auka dalyvauja jos rpestyje tarn ir j veiklos ilaikymu. Kan. 947 Aukos Miioms atvilgiu privalu absoliuiai vengti netgi tolimo panaumo ir derybas ar komercij. Kan. 948 Privaloma asmen intencijomis aplikuoti tiek atskir Mii, u kiek pavien, kad ir menka auka, buvo duota ir priimta. Kan. 949 Kunigas, turintis pareig aukoti Miias ir jas aplikuoti auk davusio asmens intencija, yra pareigotas tai atlikti net tada, jei ir be jo kalts dingt priimtos aukos. Kan. 950 Jei aukojama pinig suma Miioms, nenurodant paaukotin Mii skaiiaus, jis nustatomas, atsivelgiant aukos dyd, nustatyt jo gyvenamojoje

257

vietoje, nebent bt galima teistai sprsti, jog gavjas turjo kit intencij. Kan. 951 Kunigas, t pai dien aukojantis daugiau Mii, gali kiekvienas j aplikuoti ta intencija, kuria buvo duota auka, taiau su slyga, kad, iskyrus pirmj Kald dien, sau pasilaikys tik auk u vienas Miias, o kitas perduos Ordinaro nustatytiems tikslams, jam leidus pasilaikyti tam tikr mokest dl iorini prieasi. 2. Kunigas, t pai dien koncelebruojantis antras Miias, u jas negali priimti aukos dl joki prieasi. Kan. 952 1. Provincijos susirinkimas ar provincijos vyskup susibrimas turi teis dekretu nustatyti visai provincijai dyd aukos u Mii celebravim ir aplikavim dyd; kunigui neleidiama prayti didesns sumos, taiau jis gali priimti savanorikai duot Mii aplikavimui didesn, o taip pat ir maesn auk. 2. Ten,. kur nra tokio dekreto, laikomasi vyskupijoje galiojanio paproio. 3. To paties dekreto arba vietos paproio, apie kuriuos kalbama 1 ir 2, privalo laikytis ir vis vienuolini institut nariai. Kan. 953 Niekam neleidiama asmenikai priimti tiek Mii stipendij, kuri negalt vykdyti per metus. Kan. 954 Jei kai kuriose banyiose ar koplyiose upraoma daugiau Mii, nei jose manoma paaukoti, leidiama jas aukoti kitur, iskyrus tuos atvejus, kai aukojantieji aikiai pareik, jog su tuo nesutinka. Kan. 955 1. Kas nori patikti kitiems aplikuotin Mii paaukojim, jas turi kuo greiiau perduoti jam

258

priimtiniems kunigams, apie kuriuos ino, jog yra aukiau bet kokio tarimo. Privaloma perduoti vis gaut auk, nebent bt tikrai aiku, jog vyskupijoje nustatytas aukos dydis virytas, atsivelgiant asmen Perduodaniajam ilieka pareiga pasirpinti Mii aukojimu, kol negaus rodymo, kad sipareigojimas ir auka buvo priimti. 2. Laikas, kada turi bti paaukotos Miios, prasideda nuo dienos, kad jas aukosiantis kunigas jas priima, jei nra nustatyta kitaip. 3. Visi perduodantys paaukoti Miias kitiems, nedelsiant privalo atymti srae tiek priimtas, tiek kitiems perduotas Miias, drauge nurodant ir aukos dyd. 4. Kiekvienas kunigas privalo rpestingai paymti priimtas aukoti ir jau paaukotas Miias. Kan. 956 Visi malding fond vadovai arba bet kuriuo bdu pareigoti pasirpinti Mii aukojimu asmenys, tiek dvasininkai, tiek pasaulieiai, savo Ordinarams, laikydamiesi j nustatyto bdo, privalo perduoti visus Mii sipareigojimus, kuri per metus nebuvo vykdyti. Kan. 957 Pareiga ir teis priirti Mii pareigojim vykdym pasaulietins dvasininkijos banyiose priklauso vietos Ordinarui, o vienuolini institut arba apatalikojo gyvenimo bendrij banyiose j vyresniesiems. Kan. 958 1. Banyios ar kitos maldingos vietos, kur paprastai priimamos aukos Miioms, klebonas arba rektorius privalo turti special sra, kuriame rpestingai paymi aukotin Mii skaii, intencij, duot auk ir atym apie vykusi celebracij.

259

2. Ordinaras yra pareigotas asmenikai ar per kitus kiekvienais metais patikrinti tokius registrus. IV SKYRIUS ATGAILOS SAKRAMENTAS Kan. 959 Atgailos sakramente tikintieji, ipaindami nuodmes teistam teikjui, gaildamiesi ir drauge pasiry taisytis, teikjo suteiktu iriimu gauna i Dievo nuodmi, padaryt po krikto, atleidim ir drauge sutaikomi su Banyia, kuri nusiddami sueid. I SKIRSNIS SAKRAMENTO VENTIMAS Kan. 960 Asmenin bei pilna ipaintis ir iriimas yra vienintelis ordinarinis bdas, kuriuo tikintysis, suvokdamas, jog turi sunki nuodm, sutaikomas su Dievu ir Banyia. Tiktai fizinis ar moralinis negalimumas atleidia nuo tokios ipainties; tokiu atveju susitaikym galima gauti taip pat ir kitais bdais. Kan. 961 1. Suteikti iriim daugeliui atgailotoj drauge, jiems prie tai neatlikus asmenins ipainties, paprastai draudiama, nebent: 1o bt neivengiamas mirties pavojus ir kunigui arba kunigams nepakakt laiko iklausyti pavieni atgailotoj ipaini; 2o bt svarbi btinyb, o btent, jei, atsivelgiant atgailotoj skaii, nebt pakankamai ipaini klausytoj iklausyti, kaip prasta, pavieni ipaini per tinkam laik, taip, kad atgailotojai, be j kalts, bt priversti ilgam likti be sakramentins malons arba neprim Komunijos, taiau i btinyb nelaikoma pakankama, kuomet trksta ipaini klausytoj vien tik todl, kad yra daug atgailotoj, kas gali atsitikti didels vents ar maldingos kelions metu.

260

2. Apie tai, ar yra slygos, kuri reikalauja 1, 2o, sprendia diecezijos vyskupas, kuris, atsivelgdamas su kitais Vyskup Konferencijos nariais suderintus kriterijus, gali apibrti tokios btinybs atvejus. Kan. 962 1. Kad tikintysis galiojaniai pasinaudot kartu daugeliui asmen teikiamu sakramentiniu iriimu, reikalaujama, kad jis ne tik bt tinkamai nusiteiks, bet drauge pasiadt tinkamu laiku ipainti pavienes sunkias nuodmes, kuri tuo momentu negali ipainti. 2. Tikiniuosius, kiek manoma taip pat ir bendro iriimo proga, privalu pamokyti apie 1 esanius reikalavimus ir, prie teikiant bendr iriim, taip pat ir mirties pavojuje, jei tam yra laiko, paraginti, kad kiekvienas padaryt gailesio akt. Kan. 963 Ilaikant pareig, apie kuri kalbama kan. 989, kiekvienas, kuriam buvo atleistos sunkios nuodms bendru iriimu, kaip galima greiiau, esant progai, privalo atlikti asmenin ipaint dar iki kito bendro iriimo, nebent tam bt teista prieastis. Kan. 964 1. Paskirta vieta klausyti sakramentines ipaintis yra banyia arba koplyia. 2. Ipaini klausymo bdo normas nustato Vyskup Konferencija, taiau utikrinant, kad visuomet atviroje vietoje bt klausyklos, kuriose bt tvirtintos grotels tarp atgailotojo ir ipaini klausytojo, taip, kad to pageidaujantys tikintieji galt jomis laisvai pasinaudoti. 3. Nesant teistos prieasties, negalima klausyti ipaini ne klausykloje.

261

II SKIRSNIS ATGAILOS SAKRAMENTO TEIKJAS Kan. 965 Atgailos sakramento teikjas yra tiktai kunigas. Kan. 966 1. Kad iriimas bt galiojantis, reikalaujama, kad teikjas alia ventim galios turt tikinij atvilgiu gali teikti iriim. 2. Kunigui i galia gali bti suteikta arba paios teiss arba j suteiktus kompetentingai valdiai pagal kan. 969 normas. Kan. 967 1. alia Romos Popieiaus taip pat ir kardinolai pagal pai teis turi gali visur klausyti tikinij ipaini; ta paia galia teistai naudojasi visur, nebent tai bt udrauds diecezijos vyskupas. 2. Visi, pastoviai turintys gali klausyti ipaini, tiek pagal savo pareigas, tiek inkardinavimo ar gyvenamosios vietos Ordinaro suteikimu, gali ia galia naudotis visur, nebent vietos Ordinaras atskiru atveju tai bt udrauds, ilaikant kan. 974, 2 ir 3 nuostatus. 3. Pagal pai teis visur i gali nari ir kit asmen dien ir nakt gyvenani instituto ar bendrijos namuose turi tie, kurie dl uimamos pareigybs ar kompetentingo vyresniojo leidimu pagal kann. 968, 2 ir 969, 2, turi gali klausyti ipaini, jie, be to, ja naudojasi leistinai, nebent kuris nors auktesnis vyresnysis atskiru atveju savo pavaldini atvilgiu tai bt udrauds. Kan. 968 1. Pagal pareigyb, kiekvienas savo sriiai, gali klausyti ipaini turi vietos Ordinaras, kanauninkas

262

penitenciarijus, o taip pat ir klebonas ar jo pareigas einantis kunigas. 2. Pagal pareigyb gali klausyti savo pavaldini ir kit, dien ir nakt gyvenani namuose, ipaini turi popieikos teiss dvasinink vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo bendrijos vyresnieji, kurie pagal konstitucij normas turi vykdomosios valdios gali, ilaikant kan. 630, 4 nuostat. Kan. 969 1. Tik vietos Ordinaras yra kompetentingas suteikti bet kuriam kunigui gali klausyti vis tikinij ipaini, taiau kunigai, priklausantys vienuoliniams institutams, ja negali naudotis be bent numanomo savo vyresniojo leidimo. 2. Vienuolinio instituto arba apataliko gyvenimo bendrijos vyresnysis apie kur kalbama kan. 968, 2, yra kompetentingas suteikti bet kuriam kunigui gali klausyti savo pavaldini ir kit, dien ir nakt namuose gyvenani, asmen ipaini. Kan. 970 Galios klausyti ipaini galima suteikti tik tiems kunigams, kurie, ilaik egzamin, buvo pripainti tinkamais arba apie j tinkamum inoma i kito altinio. Kan. 971 Vietos Ordinaras neturi pastoviai suteikti galios klausyti ipaini kunigui, netgi jei pastarasis turi buvein ar tarsi-buvein jo teritorijoje, prie tai neatsiklauss, kiek tai manoma paties kunigo Ordinaro. Kan. 972 Kompetentingos valdios, apie kuri kalbama kan. 969, suteikiama galia klausyti ipaini gali bti suteikta tiek neribotam, tiek ribotam laikui. Kan. 973 Galia pastoviai klausyti ipaini teikiama ratu.

263

Kan. 974 1. Vietos Ordinaras bei kompetentingas vyresnysis be svarbios prieasties negali ataukti pastoviai suteiktos galios klausyti ipaini. 2. Vietos Ordinarui ataukus gali klausyti ipaini, apie kuri kalbama kan. 967, 2, kunigas t gali praranda visur; jei t pai gali ataukia kitas vietos Ordinaras, j praranda tik ataukusiojo teritorijoje. 3. Kiekvienas vietos Ordinaras, atauks kuriam nors kunigui gali klausyti ipaini, informuoja kunigo inkardinacijos vietos Ordinar arba, jei kalbama apie vienuolinio instituto nar, jo kompetenting vyresnj. 4. Savam auktesniajam vyresniajam ataukus gali klausyti ipaini, kunigas praranda gali klausyti vis instituto pavaldini atvilgiu; jei t pai gali ataukia kitas kompetentingas vyresnysis, j praranda tik jo regiono pavaldini atvilgiu. Kan. 975 alia ataukimo galia, apie kuri kalbama kan. 967, 2, inyksta, netekus pareigybs, ekskardinavimu arba buveins praradimu. Kan. 976 Kiekvienas kunigas, net ir neturintis galios klausyti ipaini, galiojaniai ir leistinai iria nuo bet kokios cenzros ir nuodms visus mirties pavojuje esanius atgailotojus netgi tada, jei bt kitas aprobuotas kunigas. Kan. 977 Bendrininko nuodmje prie etj Dekalogo sakym iriimas negalioja, iskyrus mirties pavoj. Kan. 978 1. Kunigas privalo atsiminti, jog klausydamas ipaini drauge vykdo teisjo ir gydytojo pareig, o taip pat atsiminti, kad Dievas tuo pat metu paskyr j

264

dieviko teisingumo ir gailestingumo tarnu, kad prisidt prie Dievo garbs ir siel iganymo. 2. Konfesarijus, kaip Banyios tarnas, teikdamas sakrament privalo itikimai laikytis Banyios mokymo ir kompetentingos valdios nustatyt norm. Kan. 979 Uduodamas klausimus kunigas turi laikytis iminties ir atsargumo, atsivelgdamas atgailojanio situacij bei ami ir negali klausti nuodms bendrininko vardo. Kan. 980 Jei kunigui nekyla abejoni dl atgailojanio nusistatymo ir is prao iriimo, jo negalima neduoti ar atidti. Kan. 981 Atsivelgdamas nuodmi r ir skaii bei atgailojanio situacij, konfesarijus privalo udti iganing ir tinkam atsiteisim, o atgailojantis pareigojamas asmenikai j vykdyti. Kan. 982 Negalima iriti asmens, kuris ipasta melagingai prie banytin valdi apkaltins nekalt konfesarij gundymu nusidti prie etj Dievo sakym, kol jis formaliai neatsim melagingo skundo ir nepasiadjo atlyginti galimai kilusi nuostoli. Kan. 983 1. Ipainties paslaptis yra nepaeidiama, todl konfesarijui absoliuiai neleidiama netgi dalinai iduoti atgailojanio odiais ar bet kokiu kitu bdu ir dl bet kokios prieasties. 2. Isaugoti paslapt privalo taip pat vertjas, jei jis dalyvauja, bei visi kiti, kurie bet kokiu bdu suinojo apie ipaintyje pasakytas nuodmes. Kan. 984 1. Taip pat konfesarijui draudiama pasinaudoti ipainties metu gautomis iniomis, kurios galt

265

apsunkinti atgailojant, jei net ir nebt pavojaus j atskleisti. 2. Valdioje esantys asmenys gav ini apie nuodmes bet kada klausytos ipainties metu, negali jomis niekaip pasinaudoti ioriniame valdyme. Kan.985 Novicij magistras ir jo padjjas, seminarijos ar kitos aukljimo institucijos rektorius, negali klausyti sakramentini savo aukltini, gyvenani tuose paiuose namuose, ipaini, nebent patys aukltiniai atskirais atvejais to savanorikai prayt. Kan. 986 1. Visi, kuriems pagal pareigas patikta sielovada, pareigojami kad bt iklausoma jiems patikt tikinij, kurie to protingai prao, ipaini, ir kad jiems bt suteikta galimyb pasinaudoti individualia ipaintimi j patogumui nustatytomis dienomis ir valandomis. 2. Skubaus btinumo atveju kiekvienas konfesarijus yra pareigotas klausyti tikinij ipaini, o mirties pavojaus atveju kiekvienas kunigas. III SKIRSNIS PENITENTAS Kan. 987 Tikintysis, norintis gauti iganing atgailos sakramento pagalb, turi bti taip nusiteiks, kad atmesdamas padarytas nuodmes ir turdamas pasiryim pasitaisyti, atsiverst Diev. Kan. 988 1. Tikintysis pareigojamas ipainti pagal r ir skaii visas po krikto padarytas ir tiesiogiai neatleistas Banyios rakt galia ir neipaintas

266

individualioje ipaintyje sunkias nuodmes, kurias po uolaus tyrimo suvokia padars. 2. Tikintiesiems patariamas ipainti ir lengvsias nuodmes. Kan. 989 Kiekvienas protin subrendim pasieks tikintysis yra pareigotas bent vien kart metuose siningai ipainti savo sunkias nuodmes. Kan. 990 Nedraudiama atlikti ipaint per vertj, bet kuriuo atveju vengiant piktnaudojim bei papiktinimo ir ilaikant kan. 983, 2 nuostatas. Kan. 991 Kiekvienas tikintysis turi teis atlikti ipainti savo pasirinktam teistai patvirtintam konfesarijui, netgi ir priklausaniam kitam ritui. IV SKIRSNIS ATLAIDAI Kan. 992 Atlaidai yra laikinosios bausms u nuodmes, kuri kalt jau atleista, dovanojimas Dievo akivaizdoje, kur tinkamai pasirengs nustatytomis slygomis tikintysis gauna, tarpininkaujant Banyiai, kuri, kaip atpirkimo tarpinink, savo valdia atleidia ir teikia Kristaus ir ventj atsiteisimo lobius. Kan. 993 Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai, priklausomai ar dovanoja dal ar vis dl nuodmi usitraukt laikinj bausm. Kan. 994 Kiekvienas tikintysis gali laimti sau ar skirti mirusij naudai tiek dalinius, tiek visuotinius atlaidus.

267

Kan. 995 1. alia aukiausios Banyios valdios praplsti atlaidus gali tik tie, kuriems i galia pripastama teiss arba yra suteikta Romos popieiaus. 2. Jokia valdia, emesn u Romos popiei, negali pasidalinti su kitais atlaid suteikimo galia, jei Apatal Sostas jai nebuvo to aikiai suteiks. Kan. 996 1. Laimti atlaidus gali neekskomunikuotas pakriktytasis, bent nustatyt darb pabaigoje esantis malons stovyje. 2. Kad i ties bt laimti atlaidai, juos galintis gauti subjektas privalo turti bent intencij juos gauti bei atitinkamu bdu ir nustatytu laiku atlikti udtus darbus pagal suteikjo mint. Kan. 997 Suteikiant atlaidus ir jais naudojantis taip pat privaloma laikytis kit nuostat, esani daliniuose Banyios statymuose. V SKYRIUS LIGONI PATEPIMO SAKRAMENTAS Kan. 998 Ligoni patepimas, kuriuo Banyia paveda kenianiam ir iauktintam Viepaiui sunkiai serganius tikiniuosius, kad jiems palengvint ir juos igelbt, teikiamas, patepant aliejumi ir tariant liturginse knygose nustatytus odius. I SKIRSNIS SAKRAMENTO VENTIMAS Kan. 999 alia vyskupo ligoni patepime naudojam aliej gali palaiminti:

268

1o visi, teiss prilyginami diecezijos vyskupui asmenys; 2o esant btinumui, bet kuris kunigas, taiau tik sakramento teikimo metu. Kan. 1000 1. Patepama atidiai su odiais, laikantis liturginse knygose nustatytos tvarkos ir bdo, taiau, esant btinumui, pakanka vieno patepimo kaktoje ar kitoje kno vietoje, pilnai itariant formul. 2. Sakramento teikjas tepa savo ranka, nebent bt svarbi prieastis pasinaudoti instrumentu. Kan. 1001 Siel ganytojai ir ligoni giminaiiai turi laiku pasirpinti, kad ligoniams bt pagelbta iuo sakramentu. Kan. 1002 Bendrai vsti ligoni patepimo suteikim daugeliui tinkamai pasiruousi ir tam nusiteikusi ligoni drauge galima, laikantis diecezijos vyskupo nurodym. II SKIRSNIS LIGONI PATEPIMO TEIKJAS Kan. 1003 1. Galiojaniai ligoni patepim teikia tik kiekvienas kunigas. 2. Visi kunigai, kuriems yra pavesta rpintis sielovada, privalo ir turi teis teikti ligoni sakrament j ganytojiniam rpesiui patiktiems tikintiesiems. Esant protingai pagrstai prieasiai, bet kuris kunigas gali teikti sakrament, turdamas bent numanoma kunigo, apie kur kalbama aukiau, sutikim.

269

3. Kiekvienas kunigas gali su savimi neiotis paventint aliej, kad galt, esant btinybei, suteikti ligoni patepimo sakrament. III SKIRSNIS ASMENYS, KURIEMS TEIKIAMAS LIGONI PATEPIMAS Kan. 1004 1. Ligoni patepimas gali bti teikiamas tikiniajam, kuris, pasieks proto painim, dl ligos ar senatvs atsiduria pavojuje. 2. sakrament galima kartoti, jei ligonis, pagerjus sveikatai, i naujo sunkiai suserga arba ligai besitsiant, padtis pasunkja. Kan. 1005 Esant abejonei, ar ligonis yra pasieks proto painim, ar jo liga yra sunki, arba yra mirs, is sakramentas turi bti teikiamas. Kan. 1006 Sakramentas teikiamas tiems ligoniams, kurie, galdami naudotis savo proto galiomis, jo bent nesakmiai pra. Kan. 1007 Ligoni patepimas neteikiamas asmenims, usispyrusiai pasiliekantiems sunkioje vieoje nuodmje. VI SKYRIUS VENTIMAI Kan. 1008 Dievikuoju steigimu ventim sakramente kai kurie tikintieji, neidildomo charakterio, kuriuo yra paymimi, dka, tampa ventais tarnais. Jie paveniami ganyti Dievo taut, kiekvienas pagal savo laipsn, Kristaus, kaip Galvos, asmenyje vykdydami mokymo, paventinimo ir valdymo pareigas. Kan. 1009 1. Egzistuoja vyskupo, kunigo ir diakono ventimai.

270

2. ventimai suteikiami rank udjimu ir konsekracijos malda, paskiriems laipsniams nustatyta liturginse knygose. I SKIRSNIS SAKRAMENTO VENTIMAS IR TEIKJAS Kan. 1010 ventimai teikiami ikilming Mii metu sekmadieniais ar sakytomis ventmis, taiau dl sielovadini motyv gali bti teikiami ir kitomis dienomis, neiskiriant ir iokiadieni. Kan. 1011 1. Paprastai ventimai teikiami katedroje, taiau dl sielovadini motyv gali bti teikiami kitoje banyioje ar koplyioje. 2. ventimus turi bti pakviesti kiek galima gausiau dalyvauti dvasininkai ir kiti tikintieji. Kan. 1012 ventimus teikia konsekruotas vyskupas. Kan. 1013 Joks vyskupas negali konsekruoti kito vyskupo, prie tai nepateikus popieiaus skyrimo. Kan. 1014 Jei Apatal Sostas nra suteiks dispensos, vyskupo konsekracijoje pagrindiniam konsekruojaniam vyskupui privalo asistuoti bent su konsekruojantys vyskupai, taiau labai tinka, kad drauge su jais irinktj konsekruot visi dalyvaujantys vyskupai. Kan. 1015 1. Kiekvien kandidat kunigu ir diakonu ventina savas vyskupas arba iduoda teistus galiojamuosius ratus. 2. Savas vyskupas, jei nra sutrukdytas dl teistos prieasties, turi asmenikai ventinti savo pavaldinius,

271

taiau be apatalikojo indulto negali leistinai ventinti ryt apeig pavaldinio. 3. Vyskupo ventimus gavs ir turintis teis iduoti galiojamuosius ratus ventim primimui asmuo gali juos suteikti ir asmenikai. Kan. 1016 Diakono ventim atvilgiu asmenims, norintiems bti priskirtiems pasaulietinei dvasininkijai, savas vyskupas yra tos diecezijos, kurioje yra kandidato buvein, arba diecezijos, kurioje kandidatas ketina dirbti, vyskupas. Kunigo ventim atvilgiu savas vyskupas yra diecezijos, kuri diakonato ventimais buvo inkardinuotas kandidatas, vyskupas. Kan. 1017 Vyskupas, neturdamas diecezijos vyskupo leidimo, negali teikti ventim u savo teritorijos rib, Kan. 1018 1. galiojamuosius ratus pasaulieiams gali iduoti: 1o savas vyskupas, apie kur kalbama kan. 1016; 2o apatalikasis administratorius ir vyskupijos administratorius, sutikus tarybai, apie kuri kalbama kan. 495, 2, apatalikasis provikaras ir proprefektas. 2. Vyskupijos administratorius, apatalikasis provikaras ir proprefektas neturi suteikti galiojamj rat tiems asmenims, kuriems atsisak leisti priimti ventimus diecezijos vyskupas, apatalikasis vikaras ar prefektas. Kan. 1019 1. Popieikosios teiss dvasinink vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo dvasinink draugijos auktesnis vyresnysis teikia galiojamuosius ratus diakonatui ir kunigystei savo pavaldiniams, aminai ar galutinai pagal konstitucijas sijungusius institut ar draugij.

272

2. Vis kit bet kokio instituto ar draugijos klierik ventimai tvarkomi pagal pasaulietini dvasinink teis ataukiant bet kok vyresniesiems suteikt indult. Kan. 1020 galiojamj rat negalima suteikti, prie tai neturint vis paymjim ir dokument, reikaling pagal kann. 1050 ir 1051 normas. Kan. 1021 galiojamuosius ratus galima pasisti bet kuriam vyskupui, esaniam vienybje su Apatal Sost, iskyrus skirting apeig, negu ventinamasis, vyskupas, nebent bt gautas apatalikasis indultas. Kan. 1022 ventinantis vyskupas, gavs teistus galiojamuosius ratus, neturi teikti ventim, prie tai aikiai nesitikins gaut rat tikrumu ir patikimumu. Kan. 1023 galiojamuosius ratus ataukti ar apriboti gali juos suteiks asmuo arba jo pdinis, taiau, vien kart suteikti, jie neinyksta, pasibaigus suteikjo teisei. II SKIRSNIS VENTINAMIEJI Kan. 1024 Galiojaniai ventimus priima tik kriktytas vyras. Kan. 1025 1 Kad teistai bt suteikti kunigo ar diakono ventimai, reikia, kad kandidatas, pasibaigus pagal teiss normas numatytas ibandymo laikotarpiui, savo vyskupo ar kompetentingo auktesnio vyresniojo nuomone, turt tinkamas savybes, nebt sutrukdytas jokio neatitikimo bei joki klii ir bt vykds visa, ko prie ventimus reikalaujama pagal kann. 1033-1039 normas, o, be to, bt pateiks kan. 1050 nurodytus dokumentus ir prajs tyrim, apie kur kalbama kan. 1051.

273

2. Be to, reikalaujama, kad, remiantis to paties teisto vyresniojo nuomone, jis bt laikomas naudingu Banyios tarnystei. 3. Vyskupas, ventindamas savo pavaldin darbui kitoje vyskupijoje, privalo bti utikrintas, kad ventinamasis bus jai priskirtas. 1 straipsnis Reikalavimai ventinamiesiems Kan. 1026 Btina, kad ventinamasis turt atitinkam laisv. Absoliuiai neleistina k nors bet kokiu bdu ir dl bet kokios prieasties versti priimti ventimus arba atkalbinti kanonikai tinkam kandidat nuo j primimo. Kan. 1027 Siekiantieji diakonato ir kunigysts turi bti pagal teiss normas rpestingai parengiami. Kan. 1028 Diecezijos vyskupas ar kompetentingas vyresnysis privalo pasirpinti, kad kandidatai, prie jiems suteikiant kuriuos nors ventimus bt rpestingai imokyti vis dalyk, susijusi su ventimais ir i j kylaniomis pareigomis. Kan. 1029 ventimai teikiami tiek tiems, kurie, imintingu savo vyskupo ar kompetentingo auktesniojo vyresniojo sprendimu, apsvarsius visas aplinkybes, turi tvirt tikjim, vadovaujasi gera intencija, yra tinkamai isilavin, turi ger vard, laikosi doros ir pasiymi dorybmis bei kitomis fizinmis ir psichinmis savybmis, atitinkaniomis priimam ventim kilnum.

274

Kan. 1030 Tik esant kanoninei prieasiai, taipogi ir slaptai, savas Vyskupas ar kompetentingas auktesnis vyresnysis gali udrausti priimti kunigysts ventimus jiems pavaldiems diakonams, siekiantiems kunigysts, isaugant j teis apeliuoti prie sprendim pagal teiss normas. Kan. 1031 1. Kunigo ventimai teikiami tik 25 met amiaus sulaukusiems ir pakankamai subrendusiems asmenims bei ilaikius bent ei mnesi laikotarp tarp diakono ir kunigo ventim. Asmenims, siekiantiems kunigysts, galima leisti priimti diakono ventimus, tik sulaukus 23 met amiaus. 2. Nevedusiam kandidatui pastov diakonat negalima leisti priimti ventim, jam nesulaukus bent 25 met amiaus, o vedusiam nesulaukus 35 met amiaus bei gavus monos sutikim. 3. Vyskup konferencijos turi teis nustatyti norm, kuria reikalaujama sulaukti vyresnio amiaus kunigystei ir pastoviam diakonatui. 4. Dispensa nuo amiaus, reikalaujamo pagal 1 ir 2 normas, virijanti vieneri met laikotarp, yra rezervuota Apatal Sostui. Kan. 1032 1. Siekiantieji kunigysts gali bti paventinti diakonais tik baig penkeri met filosofini ir teologini studij kurs. 2. Baigs studijas, diakonas, prie priimdamas kunigo ventimus, vyskupo arba kompetentingo auktesniojo vyresniojo nustatyt laikotarp dalyvauja sielovadoje, naudodamasis diakono ventim galiomis.

275

3. Siekianiam pastovaus diakonato asmeniui ie ventimai gali bti suteikti tik baigus formacijos kurs. 2 straipsnis Iankstiniai reikalavimai ventimams Kan. 1033 Leistinai ventimus priima tik Sutvirtinimo sakrament prims asmuo. Kan. 1034 1. Siekiantis diakonato ar kunigysts asmuo neturi bti ventinamas, jei iki tol liturginse apeigose vadovybs, apie kuri kalbama kann. 1016 ir 1019, nebuvo priimtas kandidatu, prie tai teikus savo ranka parayt ir pasirayt praym, kur ratu priima mintoji vadovyb. 2. Toks primimas nereikalingas tiems, kurie adais sijung dvasinink institut. Kan. 1035 1. Prie priimant tiek pastov, tiek laikin diakonat, reikalaujama, kad asmuo bt prims skaitovo ir akolito tarnyst ir jas vykds atitinkam laiko tarp. 2. Tarp akolitato ir diakonato suteikimo turi praeiti bent ei mnesi laikotarpis. Kan. 1036 Kandidatas, norintis priimti diakono ar kunigo ventimus, savo vyskupui ar kompetentingam auktesniam vyresniajam, turi teikti savo ranka rayt ir pasirayt pareikim, kuriuo paliudyt, kad ventimus nori priimti savo noru ir laisvai bei aminai apsivsti banytinei tarnystei ir drauge tame paiame rate prayt leisti priimti ventimus. Kan. 1037 Siekianiam pastovaus diakonato nevedusiam asmeniui bei siekianiam kunigysts asmeniui negalima leisti

276

priimti diakono ventim, kol jis, prisilaikydamas nustatyt apeig, vieai Dievo ir Banyios akivaizdoje neprisiima celibato sipareigojim arba nepadaro aminj ad vienuoliniame institute. Kan. 1038 Diakonui, atsisakiusiam siekti kunigysts, negalima trukdyti naudotis gautaisiais ventimais, nebent to neleist kanonin klitis ar kita svarbi prieastis, apie kurios svarb sprendia diecezijos vyskupas ar kompetentingas auktesnis vyresnysis. Kan. 1039 Visi, priimantys bet kokius ventimus, privalo atlikti bent penki dien trukms dvasines pratybas Ordinaro nustatytu bdu ir jo paskirtoje vietoje. Vyskupas, prie praddamas ventimus, turi bti tikras, kad kandidatai tinkamai jas atliko. 3 straipsnis Netinkamumas ir kitos klitys Kan. 1040 Negalima leisti priimti ventim asmenims, kuriuos varo kokia nors klitis, tiek amina, vadinama, netinkamumu, tiek paprasta, taiau nevaro jokia kita klitis, neivardinta sekaniuose kanonuose. Kan. 1041 Yra netinkamas priimti ventimus: 1o asmuo, sergantis bet kokia beprotybs forma ar kita psichine liga, dl kurios, ekspert nuomone, laikomas netinkamu deramai atlikti tarnyst; 2o asmuo, padars apostazijos, erezijos ar schizmos nusikaltim; 3o asmuo, mgins susituokti bent civilikai arba todl, kad pats yra trukdomas santuokinio ryio arba dl priimt ventim arba vie aminj skaistybs ad arba mgino susituokti su galiojaniai itekjusia moterimi arba susaistyta tokiais pat adais;

277

4o asmuo, padars smoning mogudyst arba atliks pasekmes suklus abort, ir visi, kurie pozityviai tame bendradarbiavo; 5o asmuo, sunkiai ar su klasta sualojs save ar kit mog arba pasiksins nusiudyti; 6o asmuo, atliks i ventim plaukiant veiksm, rezervuot vyskupams arba kunigams, arba neturdamas galios j vykdyti, arba udraudus tai, kaip paskelbtos ar udtos kanonins bausms pasekm. Kan. 1042 Yra paprasta klitis priimti ventimus: 1o vedusiam vyrui, nebent jis teistai bt paskirtas pastoviam diakonatui; 2o asmeniui, smoningai einaniam pagal kann. 285 ir 286 dvasininkams draudiamas pareigas ar vykdaniam toki veikl, kol, paliks pareigas ar atsisaks veiklos ir atsiskaits, netampa laisvas; 3o naujatikiui, nebent, Ordinaro sprendimu, jis bt pakankamai ibandytas. Kan. 1043 Tikintieji pareigojami dar prie ventimus Ordinarui arba klebonui praneti apie j inomas klitis ventimams. Kan. 1044 1. Yra netinkami naudotis gautais ventimais: 1o netinkamas ventimams asmuo, neteistai prims ventimus; 2o asmuo, padars nusikaltim, apie kur kalbama kan. 1041, n. 2, jei nusikaltimas yra vieas; 3o asmuo, padars vien i nusikaltim, apie kuriuos kalbama kan. 1041 nn. 3, 4, 5, 6. 2. Yra klitis naudotis ventimais: 1o neteistai dl klities ventimams juos primusiam asmeniui; 2o iprotjusiam ar susirgusiam kita psichine liga, apie kuri kalbama kan. 1041, n. 1, asmeniui, kol

278

Ordinaras, pasitars su ekspertu, vl leidia naudotis ventim galiomis. Kan. 1045 Neinojimas apie netinkamum ar klitis nuo j neatleidia. Kan. 1046 Netinkamumas ir klitys daugja, jei kyla i skirting prieasi, taiau ne dl tos paios prieasties pasikartojimo, nebent kalbama apie netinkamum, kylant i smoningos mogudysts arba dl pasekmes suklusio aborto atlikimo. Kan. 1047 1. Dispensavimas nuo vis netinkamumo ri yra iimtinai rezervuotas Apatal Sostui, jei faktas, kuriuo pagrstas netinkamumas, buvo pateiktas teismo sprendimui. 2. Jam taip pat rezervuotas dispensavimas nuo toliau ivardint netinkamumo ir klii priimti ventimus ri.: 1o nuo netinkamumo, kylanio i vie nusikaltim, apie kuriuos kalbama kan. 1041, nn 2 ir 3; 2o nuo netinkamumo, kylanio tiek i vieo, tiek i slapto nusikaltimo, apie kur kalbama kan. 1041, n. 4; 3o nuo netinkamumo, apie kur kalbama kan. 1042, n. 1. 3. Taip pat Apatal Sostui rezervuotas dispensavimas nuo netinkamumo naudotis gautais ventimais, apie kur kalbama kan. 1041, n. 3 tik vieais atvejais bei n. 4, taip pat ir slaptais atvejais. 4. Ordinaras gali galiojaniai dispensuoti nuo netinkamumo bei klii, nerezervuot ventajam Sostui.

279

Kan. 1048 Skubiais slaptais atvejais, kai nemanoma kreiptis vyskup arba Penitenciarij, kuomet kalbama apie netinkamum, minim kan. 1041, nn. 3 ir 4, ir, jei kyla didelio nuostolio ar garbs netekimo pavojus, asmuo, kuriam netinkamumas neleidia naudotis ventimais, gali jais naudotis, taiau yra pareigotas kiek galima greiiau per nuodmklaus kreiptis Ordinar ar Penitenciarij, nutylint vard. Kan. 1049 1. Prayme dispensuoti nuo netinkamumo ar klii privalo bti nurodyti visi netinkamumai ir klitys, taiau bendra dispensa galioja ir tiems netinkamumams ar klitims, kurie buvo nutylti gera valia, iskyrus netinkamum, apie kur kalbama kan. 1041, n. 4, arba kitus, perduotus teismo sprendimui, taiau ne nutyltiems, vadovaujantis bloga valia. 2. Dispensos nuo netinkamumo, kilusio i smoningos mogudysts ar padaryto aborto, galiojimui privalo bti nurodytas ir nusikaltim skaiius. 3. Bendroji dispensa nuo netinkamumo bei klii ventimams, galioja vis ventim atvilgiu. 4 straipsnis Reikalingi dokumentai ir tyrimas Kan. 1050 Kad asmeniui bt leista priimti ventimus, reikalingi ie dokumentai: 1o nustatyta tvarka pagal kan. 1032 norm baigt studij liudijimas; 2o priimto diakonato liudijimas, jei kalbama apie kunigysts ventimus; 3o jei kalbama apie leidim priimti diakono ventimus, krikto bei sutvirtinimo paymjimai, o taip pat paymjimas apie tarnysi, apie kurias kalbama kan. 1035, primim. Taip pat reikalingas liudijimas

280

apie pareikim, minim kan. 1036, bei, jei pastovaus diakonato siekiantis ventinamasis yra veds, santuokos paymjimas ir monos sutikimas. Kan. 1051 Atliekant tyrim apie i ventinamojo reikalaujamas savybes, laikomasi toliau idstyt norm: 1 reikalinga, kad seminarijos arba formavimo nam rektorius paliudyt apie ventimams reikaling savybi buvim, btent: apie teising doktrin, tvirt pamaldum, gerus paproius, tinkamum vykdyti tarnyst, bei, atlikus rpesting tyrim, apie tiek fizin, tiek psichin sveikat; 2 diecezijos vyskupas ar auktesnis vyresnysis, siekdamas tyrim atlikti tinkamu bdu, atsivelgdamas laiko ir vietos aplinkybes, gali pasinaudoti kitomis priemonmis, kurios jam atrodyt naudingos, kaip liudijimai, viei skelbimai ar kitokia informacija. Kan. 1052 1. ventimus sava teise teikiantis vyskupas, prie juos praddamas, privalo bti tikras, jog yra pateikti dokumentai, apie kuriuos kalbama kan. 1050, ir kad, atlikus tyrim pagal teiss normas, kandidato tinkamumas yra rodytas pozityviais argumentais. 2. Kad vyskupas galt pradti kito vyresniojo pavaldinio ventimus, pakanka, kad galiojaniame rate bt nurodyta, jog yra pateikti tie patys dokumentai, kad tyrimas yra atliktas pagal teiss normas ir kad yra nustatytas kandidato tinkamumas. Jei kandidatas yra vienuolinio instituto arba apatalikojo gyvenimo draugijos narys, rate taip privalo bti paliudyta, kad jis galutinai yra priimtas institut ar draugij ir kad yra rat idavusio vyresniojo pavaldinys. 3. Jei, neirint visko, vyskupas dl koki nors aplinkybi abejoja, ar kandidatas yra tinkamas priimti ventimus, jo neturi ventinti.

281

III SKIRSNIS SUTEIKT VENTIM ATYMJIMAS IR PALIUDIJIMAS Kan. 1053 1. Po ventim kiekvieno ventintojo ir ventimus suteikusio teikjo vardai bei ventim vieta ir data privalo bti atymti tam skirtoje knygoje, saugomoje ventim vietos kurijoje. Taip pat rpestingai saugomi ir paventintj asmeniniai dokumentai. 2. ventinantis vyskupas, kiekvienam ventintajam teikia savo ranka pasirayt liudijim apie ventim primim. Jei paventintieji gavo ventimus i kito vyskupo pagal galiojant rat, paymjim j privalo pateikti savo ordinarui, kad specialioje knygoje, kuri saugoma archyve, bt paymta apie suteiktus ventimus. Kan. 1054 Vietos Ordinaras, kuomet kalbama apie pasaulieius, arba kompetentingas auktesnis vyresnysis, kalbant apie jo pavaldinius, apie kiekvienus suteiktus ventimus privalo praneti paventintojo krikto vietos klebonui, kuris apie tai padaro atym pakriktytj knygoje pagal kan. 535, 2 norm. VII SKYRIUS SANTUOKA Kan. 1055 1. Santuokinei sutariai, kuria vyras ir moteris tarpusavyje sudaro vis gyvenim trunkant bendravim, savo prigimtimi skirt sutuoktini gerovei bei palikuoni gimdymui ir aukljimui, pakriktytj atvilgiu Viepats Kristus suteik sakramento kilnum.

282

2. Dl ios prieasties tarp pakriktytj negali bti galiojanios santuokins sutarties, kuri tuo pat metu nebt sakramentu. Kan. 1056 Esmins santuokos savybs yra vienumas ir neiardomumas, kurios sakramento dka krikionikoje santuokoje gyja ypating tvirtum. Kan. 1057 1. Santuok sudarantis veiksmas yra teistai tarp juridikai pajgi ali pareiktas sutikimas, kurio papildyti negali jokia mogika valdia. 2. Santuokinis sutikimas yra valios veiksmas, kuriuo vyras ir moteris neataukiamu susitarimu vienas kitam save duoda ir priima, siekdami sudaryti santuok. Kan. 1058 Santuok gali sudaryti kiekvienas asmuo, kuriam to nedraudia teis. Kan. 1059 Katalik santuoka, netgi jei katalikika yra tik viena i besituokiani ali, tvarkoma, remiantis ne vien dievikja, bet taip pat ir kanon teise, ilaikant civilins valdios kompetencij grynai civilini mintos santuokos pasekmi atvilgiu. Kan. 1060 Teis yra palanki santuokai, todl, kilus abejonei, santuoka privalo bti laikoma galiojania, kol nebus rodyta prieingai. Kan. 1061 1. Galiojanti pakriktytj santuoka vadinama tiktai tikra, jei nebuvo panaudota; tikra ir panaudota, jei sutuoktiniai tarpusavyje mogiku bdu atliko akt, savyje tinkam palikuoni gimdymui, kur santuoka kreipiama pagal savo prigimt ir kurio dka sutuoktiniai tampa vienu knu.

283

2. Jei po santuokos sudarymo sutuoktiniai gyveno kartu, daroma prielaida, kad jie santuoka pasinaudojo, kol nebus rodyta prieingai. 3. Negaliojanti santuoka vadinama menama, jei bent viena alia j sudar, vadovaudamasi gera intencija, kol abi alys nesuino apie jos negaliojim. Kan. 1062 1. Tiek vienpusis, tiek abipusis paadas tuoktis, vadinamas suadtuvmis, tvarkomas pagal Vyskup Konferencijos nustatyt dalin teis, atsivelgiant esamus paproius ir civilinius statymus. 2. Paadas tuoktis nesuteikia teiss reikalauti sutuoktuvi, taiau, atsiradus nuostoliams, juos privaloma atlyginti. I SKIRSNIS SIELOVADINIS RPESTIS IR PASIRENGIMAS SANTUOKOS VENTIMUI Kan. 1063 Siel ganytojai pareigojami pasirpinti, kad j banytinje bendruomenje tikintiesiems bt suteikiama pagalba, kurios dka santuokos institucija bt ilaikyta krikionikoje dvasioje ir nuolat tobult. Tokia pagalba vis pirma teikiama: 1 pamokslais, tinkamai parengta katecheze vaikams, jaunimui ir suaugusiems, o taip pat pasinaudojant iniasklaidos priemonmis, kuriomis tikintieji pamokomi apie krikionikos santuokos reikm bei krikioni tv pareigas; 2 asmeniniu parengimu santuokos ventimui, kuriuo suadtiniai nuteikiami ventumui ir j naujo statuso pareigoms; 3 vaisingu liturginiu santuokos ventimu, kuriuo aikiai parodoma, kad sutuoktiniai ireikia ir dalyvauja

284

Kristaus ir Banyios vienybs bei vaisingos meils paslaptyje; 4 paddami sutuoktiniams, kad jie, saugodami ir itikimai gindami santuokin sutart, sugebt kasdien vis veniau ir intensyviau gyventi eimos gyvenim. Kan. 1064 Vietos Ordinaras privalo pasirpinti tinkamu tokios pagalbos organizavimu, esant reikalui pasitardamas su patyrusiais ir kompetentingais vyrais bei moterimis. Kan. 1065 1. Katalikai, dar neprim sutvirtinimo sakramento, jei tai manoma padaryti be didelio nepatogumo, turi j priimti dar prie sudarydami santuok. 2. Sutuoktiniams nuoirdiai patariama, kad, siekdami vaisingai priimti santuokos sakrament, jie pasinaudot atgailos ir veniausiosios Eucharistijos sakramentais. Kan. 1066 Prie veniant santuok, btina sitikinti, kad nra klii teistam ir leistinam jos sudarymui. Kan. 1067 Vyskup Konferencija turi nustatyti normas besituokianij apklausai ir santuokiniams usakams bei kitas priemones, reikalingas atlikti btin priesantuokin tyrim, k rpestingai atliks, klebonas galt laiminti santuok. Kan. 1068 Esant mirties pavojui, jei nra manoma gauti kit rodym ir nra prieing duomen, pakanka, kad besituokiantieji, esant reikalui ir prisiek, paliudyt, jog yra kriktyti ir nevaromi joki klii. Kan. 1069 Prie veniant santuok visi tikintieji pareigojami atskleisti klebonui arba vietos Ordinarui jiems inomas klitis.

285

Kan. 1070 Jei tyrim atlieka ne tas klebonas, kuris laimins santuok, jis apie tyrimo rezultatus privalo pastarj informuoti asmenikai pasiraytu liudijimu. Kan. 1071 1. Jei nra btinybes be vietos Ordinaro leidimo niekas negali laiminti: 1 klajn santuokos; 2 santuokos, kuri negali bti pripainta arba sudaroma pagal civilini statym normas; 3 santuokos asmens, kuris yra saistomas prigimtini pareig kitos alies ar vaik atvilgiu, kilusi i ankstesnio ryio; 4 santuokos asmens, kuris smoningai paliko katalik tikjim; 5 cenzros saistomo asmens santuokos; 6 nepilnameio santuokos, jei apie j neino ar protingai prieinasi tvai; 7 per galiotin sudaromos santuokos, apie kuri kalbama kan. 1105. 2. Vietos Ordinaras neturi suteikti leidimo laiminti smoningai palikusio katalik tikjim asmens santuokos, kol nebus ilaikyti kan. 1125 nurodyti reikalavimai, paymint reikiamas aplinkybes. Kan. 1072 Siel ganytojai privalo rpintis, kad jaunimas nesudaryt santuokos, nesulaukus amiaus, kurio iuo atvilgiu laikomasi pagal regiono paproius. II SKIRSNIS ARDANIOS KLITYS BENDRAI Kan. 1073 Ardanti klitis daro asmen neveiksn galiojaniai sudaryti santuok. Kan. 1074 Klitis laikoma viea, jei j galima rodyti iorikai, kitu atveju ji ra slapta.

286

Kan. 1075 1. Tik aukiausia Banyios valdia gali autentikai nustatyti kada dievikoji teis draudia ar ardo santuok. 2. Vien tiktai aukiausioji valdia turi teis nustatyti kitas klitis pakriktytj atvilgiu. Kan. 1076 Ataukiami bet kokie paproiai, vedantys nauj klit arba prietaraujantys jau esanioms klitims. Kan. 1077 1. Vietos Ordinaras pavieniu atveju, taiau tik konkreiam laikotarpiui gali savo pavaldiniams, neirint kur jie begyvent, o tai pat ir visiems asmenims, tuo metu gyvenantiems jo teritorijoje, udrausti sudaryti santuok, jei tam yra svarbi prieastis ir tik iki tol, kol ta prieastis ilieka. 2. Tik aukiausia Banyios valdia gali prie draudimo pridti santuok ardani ilyg. Kan. 1078 1. Vietos Ordinaras savo pavaldinius, neirint, kuri jie begyvent, o taip pat ir visus asmenis, tuo metu gyvenanius jo teritorijoje, gali dispensuoti nuo vis banytins teiss klii, iskyrus tas, nuo kuri dispensavimas yra rezervuotas Apatal Sostui. 2. Apatal Sostui yra rezervuotas dispensavimas nuo i klii: 1 klities, kylanios i kunigysts ventim arba vieo amino skaistybs ado, duoto popieikosios teiss vienuoliniame institute; 2 nusikaltimo klities, apie kuri kalbama kan. 1090.

287

3. Niekuomet nedispensuojama nuo giminysts klities tiesiojoje linijoje arba antrojo laipsnio alutinje linijoje. Kan. 1079 1. Gresiant mirties pavojui, vietos Ordinaras savo pavaldinius, neirint, kur jie begyvent, ir visus asmenis, tuo metu gyvenanius jo teritorijoje, gali dispensuoti tiek nuo sakytos formos santuokos sudarymui laikymosi, tiek nuo vis ir atskir, vie ir slapt banytins teiss klii, iskyrus klit, kylani i kunigo ventim. 2. Tomis paiomis aplinkybmis, apie kurias kalbama 1, taiau tik tuomet, kai nra manoma pasiekti ir vietos Ordinaro, toki pai gali dispensuoti turi tiek klebonas, tiek teistai deleguotas dvasininkas, tiek kunigas ar diakonas, asistuojantis santuokai pagal kan. 1116, 2 normas. 3. Mirties pavojuje nuodmklausys turi gali dispensuoti nuo slapt klii sins srityje tiek sakramentins ipainties metu, tiek alia jos. 4. Atveju, nurodytu 2, laikoma, kad vietos Ordinaro negalima pasiekti, jei tai manoma tik telegrafo ar telefono pagalba. Kan. 1080 1. Kiekvienu atveju, kai iaikja, jog yra klitis santuokai, o viskas jau paruota vestuvms ir, be numanomo didelio nuostolio pavojaus, nemanoma nukelti vestuvi, kol bus gauta dispensa i kompetentingos vyresnybs, nuo vis klii, iskyrus nurodytas kan. 1078, 2, gali dispensuoti vietos Ordinaras ir, jei atvejis bt slaptas, visi, apie kuriuos kalbama kan. 1079, 2-3, laikantis ten nurodyt slyg.

288

2. i galia tinka ir santuokos pataisymo atveju, jei bt tas pats delsimo sukeltas pavojus ir nebt laiko kreiptis Apatal Sost ar vietos Ordinar, jei nuo t klii jie gali dispensuoti. Kan. 1081 Klebonas, kunigas arba diakonas, apie kuriuos kalbama kan. 1079, 2, nedelsdami privalo informuoti vietos Ordinar apie j suteikt dispens iorinje srityje ir apie tai privalo bti paymta santuok registracijos knygoje. Kan. 1082 Jei Penitenciarijos rate nenurodyta kitaip, dispensa nuo slaptos klities, suteikta vidinje nesakramentinje srityje, turi bti atymta knygoje, saugomoje slaptajame kurijos archyve, ir nereikia kitos dispensos iorinje srityje, jei kartais ateityje slapta klitis tapt viea. III SKIRSNIS PAVIENS ARDANIOS KLITYS Kan. 1083 1. Vyras, nesulauks piln eiolikos met, ir moteris, nesulaukusi piln keturiolikos met, negali sudaryti galiojanios santuokos. 2. Vyskup Konferencijos turi teis nustatyti didesn ami leistinam santuokos sudarymui. Kan. 1084 1. Iankstinis ir aminas lytinis nepajgumas tiek i vyro, tiek i moters puss, absoliutus ar reliatyvus, pagal savo prigimt santuok daro niekine. 2. Jei impotencijos klitis yra abejotina tiek teiss, tiek faktiniu poiriu santuokai negali bti trukdoma ir, abejonei iliekant, ji negali bti paskelbta niekine.

289

3. Nevaisingumas nedraudia sudaryti ir neardo santuokos, ilaikant kan. 1098 nuostat. Kan. 1085 1. Negaliojaniai sudaryti santuok ksinasi asmuo, susaistytas ankstesns, kad ir nepanaudotos, santuokos ryiu 2. Jeigu ankstesn santuoka dl kokios nors prieasties bt niekina ar panaikinta, vien dl io fakto neleidiama sudaryti kitos santuokos, kol teistai ir patikimai nebus nustatytas ankstesns santuokos niekinumas ar panaikinimas. Kan. 1068 1. Negalioja santuoka tarp dviej asmen, kuri vienas yra pakriktytas katalik Banyioje arba j priimtas ir neatsiskyrs nuo jos formaliu aktu, ir nekriktyto asmens. 2. Nuo ios klities nedispensuojama, kol nevykdomos kan.. 1125 ir 1126 nurodomos slygos. 3. Jei santuokos sudarymo metu viena alis bendra nuomone buvo laikoma pakriktyta arba buvo abejojama jos kriktu, laikantis kan. 1060 normos, daroma prielaida, kad santuoka yra galiojanti, kol su tikrumu nebus rodyta, kad viena alis buvo kriktyta, o kita nekriktyta. Kan. 1087 Negaliojaniai ksinasi sudaryti santuok ventimus prim asmenys. Kan. 1088 Negaliojaniai ksinasi sudaryti santuok asmenys, susaistyti vieu skaistybs adu, padarytu vienuoliniame institute. Kan. 1089 Negalima sudaryti galiojanios santuokos tarp vyro ir pagrobtos arba sulaikytos, siekiant su ja sudaryti

290

santuok moters, nebent moteris, atskyrus j nuo pagrobjo ir apgyvendinus saugioje ir laisvoje vietoje, savanorikai pasirinkt santuok. Kan. 1090 1. Asmuo, siekdamas santuokos su konkreiu asmeniu, nuuds to asmens ar savo sutuoktin, santuok ksinasi sudaryti negaliojaniai 2. Taip pat negaliojaniai ksinasi sudaryti santuok asmenys, fizikai ar moralikai bendradarbiav nuudant sutuoktin. Kan. 1091 1. Tiesiojoje giminysts linijoje yra niekina santuoka tarp vis tiek legali, tiek prigimtini kylanios ir besileidianios linijos palikuoni. 2. alutinje linijoje santuoka yra niekina iki ketvirtojo laipsnio imtinai. 3. Giminysts klitis nesidaugina. 4. Niekuomet neleidiama sudaryti santuok esant bet kokiai abejonei dl ali giminysts tiesiojoje linijoje arba antrajame alutins linijos laipsnyje. Kan. 1092 Bet kurio laipsnio svainyst tiesiojoje linijoje santuok padaro negaliojania. Kan. 1093 Vieojo padorumo klitis kyla i negaliojanios santuokos, kurioje buvo gyvenama bendrai, arba i vieo ir inomo konkubinato ir padaro niekina santuok tarp vyro ir moters giminaii ir atvirkiai. Kan. 1094 Negalima galiojaniai sudaryti santuok tarp asmen, susijusi i vaikinimo kylania legalia giminyste tiesiojoje linijoje arba antrajame tiesiosios linijos laipsnyje.

291

IV SKIRSNIS SANTUOKINIS SUTIKIMAS Kan. 1095 Nra pajgs sudaryti santuokos: 1o asmenys, neturintys pakankam protini gali; 2o asmenys, sunkiai suvokiantys esmines santuokos teises ir pareigas, kaip abipusiai duodamas ir priimamas; 3o asmenys, kurie dl psichinio pobdio prieasi negali prisiimti esmini santuokos pareig. Kan. 1096 1. Kad bt galima duoti santuokin sutikim, btina, kad besituokiantieji bent inot, kad santuoka yra pastovus vyro ir moters bendravimas skirtas vaik gimdymui kokiu nors seksualiniu bdu. 2. Po subrendimo toks neinojimas neprileidiamas. Kan. 1097 1. Asmens klaida santuok padaro negaliojania. 2. Klaida dl asmens savybs, kiek ji buvo kontrakto prieastis, santuokos nedaro negaliojania, nebent i savyb bt nurodoma tiesiogiai ir kaip svarbiausia. Kan. 1098 Kas sudaro santuok dl apgauls, sukeltos, siekiant igauti sutikim ir lieianios kitos alies savyb, savo prigimtimi galinios sunkiai sudrumsti santuokinio gyvenimo bendrum, j sudaro negaliojaniai. Kan. 1099 Klaida, lieianti santuokos vienum ar neiardomum arba sakramentin santuokos kilnum, jei tik neapsprendia valios, nedaro takos santuokiniam sutikimui. Kan. 1100 inojimas ar prielaida, kad santuoka yra niekina, nebtinai paneigia santuokin sutikim.

292

Kan. 1101 1. Daroma prielaida, kad santuokos sudarymo metu sakomi odius ar atliekami veiksmai ireikia vidin dvasios pritarim. 2. Taiau jei viena arba abi alys pozityviu valios aktu iskiria santuok arba jos esmin element ar esmin savyb, j sudaro negaliojaniai. Kan. 1102 1. Negalima galiojaniai sudaryti santuokos su ateit lieiania slyga. 2. Santuoka, sudaryta su praeit ar dabart lieiania slyga, galioja arba ne, priklausomai nuo to, ar egzistuoja ar ne prielaidos slygai. 3. Taiau slygos, apie kuri kalbama 2, negalima leistinai ikelti be ratiko vietos Ordinaro leidimo. Kan. 1103 Negalioja santuoka, sudaryta i prievartos ar iorikai sukeltos didels baims, net ir neturint tam intencijos, jei, siekiant i jos isivaduoti, alis buvo priversta rinktis santuok. Kan. 1104 1. Sudarant santuok yra btina, kad besituokiantieji bt drauge asmenikai ar per galiotin. 2. Santuokin sutikim suadtiniai pareikia odiu, o, jei negali kalbti, padaro tai lygiaveriais enklais. Kan. 1105 1. Kad galiojaniai bt sudaryta santuoka per galiotin, reikia: 1o kad bt specialus pavedimas susituokti su konkreiu asmeniu; 2o kad galiotin bt paskyrs pats galiojantis asmuo ir kad galiotinis asmenikai atlikt savo pareig.

293

2. Kad pavedimas galiot, jis turi bti pasiraytas galiojaniojo bei klebono arba vietos, kurioje buvo iduotas pavedimas, Ordinaro arba vieno i j deleguoto kunigo arba bent dviej liudinink; jis taip pat privalo bti patvirtintas pagal civilins teiss normas. 3. Jei galiojantis asmuo nemoka rayti, tai paymima paiame pavedime ir pridedamas dar vienas liudininkas, kuris pats pasirao rat. To nepadarius pavedimas negalioja. 4. Jei galiojantis asmuo dar pie galiotinius jo vardu sudarant santuok, pavedim ataukia arba iprotja, santuoka negalioja, net jei to neinot galiotinis ar kita besituokianti alis. Kan. 1106 Leidiama sudaryti santuok per vertj, taiau klebonas tokios santuokos neturi laiminti, kol nra sitikins vertjo patikimumu. Kan. 1107 Netgi jei santuoka buvo sudaryta negaliojaniai dl klities ar formos trkumo, laikoma, kad santuokinis sutikimas ilieka. kol nenustatoma, kad jis yra atauktas. V SKIRSNIS SANTUOKOS VENTIMO FORMA Kan. 1108 1. Galioja tik tos santuokos, kurios sudaromos, asistuojant vietos ordinarui arba klebonui arba kurio nors i j deleguotam kunigui arba diakonui bei dalyvaujant dviem liudininkams, taiau isaugant toliau esaniuose kanonuose nustatytas normas ir ilaikant iimtis, nurodytas kann. 144, 1112 1, 1116 ir 1127 2-3.

294

2. Asistuojaniu santuokai suprantamas tik tas asmuo, kuris asmenikai prao besituokianius pareikti j sutikim ir j priima Banyios vardu. Kan. 1109 Vietos Ordinaras ir klebonas, iskyrus atvejus jei sprendimu ar dekretu bt ekskomunikuoti, usitrauk interdikt ar suspenduoti pareigose arba paskelbti es tokiais, savo pareigybs galia galiojaniai savo teritorijoje asistuoja ne tik savo pavaldini santuokoms, bet taip pat ir ne pavaldini, jei bent vienas j priklauso lotyn apeigoms. Kan. 1110 Asmeninis Ordinaras ir klebonas savo pareigybs galia galiojaniai asistuoja tiktai t asmen, kuri bent vienas priklauso jo jurisdikcijai, santuokoms. Kan. 1111 1. Vietos Ordinaras ir klebonas, kol galiojaniai vykdo savo pareigas, gali ir pastoviai suteikti kunigams ir diakonams gali asistuoti santuokoms savo teritorijoje. 2. Kad galiot, delegavimas asistuoti santuokoms, privalo bti duotas sakmiai konkreiam asmeniui ir, jei kalbama apie special delegavim, konkreiai santuokai, gi jei kalbama apie bendr delegavim, privalo bti duotas ratu. Kan. 1112 1. Kur trksta kunig ir diakon, diecezijos Vyskupas, remdamasis palankia Vyskup Konferencijos nuomone ir gavs tam gali i ventojo Sosto, asistuoti santuokoms gali deleguoti pasaulieius. 2. Tam turi bti parinktas tinkamas pasaulietis, sugebantis instruktuoti suadtinius ir tinkamai pasirengs atlikti santuokos liturgij.

295

Kan. 1113 Prie suteikiant special delegavim, turi bti atlikta visa, k teis nustato laisvo stovio rodymui. Kan. 1114 Neleistinai kiekvien kart elgiasi santuokai asistuojantis ir turintis bendr delegavim asmuo, jei nra tikras dl laisvo besituokianij stovio pagal teiss normas ir, jei manoma, nra gavs klebono leidimo. Kan. 1115 Santuokos veniamos parapijoje, kurioje viena i besituokianij ali turi buvein ar tarsi buvein arba faktikai gyvena mnes laiko, arba, jei kalbama apie klajnus, parapijoje, kur tuo metu i tikrj gyvena. Leidus savo Ordinarui arba savo klebonui, santuok galima vsti kitur. Kan. 1116 1. Jei be dideli sunkum nemanoma turti ar pasiekti pagal teiss normas kompetentingo asistento, asmenys, norintys sudaryti tikr santuok, gali j sudaryti galiojaniai ir leistinai, dalyvaujant vien tik liudininkams iais atvejais: 1o mirties pavojuje; 2o nesant mirties pavojaus, jei tik imintingai numatoma, kad tokia situacija truks mnes. 2. Tiek vienu, tiek kitu atveju, jei yra kitas galintis dalyvauti kunigas ar diakonas, jis privalo bti pakviestas santuokai ir drauge su liudininkais santuokos ventimo metu asistuoti, ilaikant nuostat, kad santuoka galioja dalyvaujant vien tik liudininkams. Kan. 1117 Aukiau nustatytos formos privalo bti laikomasi, jei bent viena i santuok sudarani ali yra kriktyta katalik Banyioje arba j priimta ir neatsiskyrusi nuo jos formaliu aktu, ilaikant kan. 1127 2 nuostatas.

296

Kan. 1118 1. Santuoka tarp katalik arba tarp kataliko ir kriktyto nekataliko veniama parapijos banyioje. Leidus vietos Ordinarui ar klebonui j galima vsti kitoje banyioje ar koplyioje. 2. Vietos Ordinaras gali leisti santuok vsti kitoje tinkamoje vietoje. 3. Santuoka tarp kataliko ir nekriktyto asmens gali bti veniama banyioje ar kitoje tinkamoje vietoje. Kan. 1119 Nesant btinybs, santuokos ventimo metu laikomasi apeig, nustatyt Banyios aprobuotose liturginse knygose arba priimt teistais paproiais. Kan. 1120 Vyskup Konferencija gali nustatyti savas, pritaikytas vietos ir moni suderinamiems su krikionika dvasia paproiams, santuokos apeigas, kurios turi bti patvirtintos ventojo Sosto, taiau tik su ta slyga, kad santuokai asistuojantis asmuo asmenikai klaust ir priimt besituokianij sutikim. Kan. 1121 1. Po santuokos ventimo, vietos, kur buvo laiminama santuoka, klebonas ar j pavaduojantis asmuo, netgi jei nebt drauge kito mogaus, kuo greiiau, prisilaikydamas Vyskup Konferencijos arba diecezijos Vyskupo nustatyto bdo, santuok knygoje paymi sutuoktini, asistento ir liudinink vardus, santuokos viet ir dat. 2. Kiekvien kart, kai santuoka sudaroma pagal kan. 1116 norm, kunigas ar diakonas, jei dalyvavo santuokos ventime, o jei ne, liudininkai yra pareigoti drauge su susituokusiai kaip galima greiiau praneti klebonui ar vietos Ordinarui apie santuokos sudarym.

297

3. Kai santuoka sudaroma su dispensa nuo santuokins formos, j suteiks vietos Ordinaras pasirpina, kad dispensa ir ventimo faktas bt registruotas tiek kurijos, tiek katalikikosios alies savos parapijos, kurios klebonas itiria laisv stov, knygose. Sutuoktinis katalikas yra pareigotas kaip galima greiiau praneti Ordinarui ir aukiau nurodytam klebonui apie vykus santuokos ventim, nurodydamas viet bei naudot vie form. Kan. 1122 1. vyks santuokos ventimas paymimas taip pat krikto knygose, kuriose yra raytas sutuoktini kriktas. . 2. Jei sutuoktinis sudar santuok ne toje parapijoje, kurioje buvo kriktytas, ventimo vietos klebonas kuo greiiau persiunia paym apie vykusi santuok klebonui tos vietos, kurioje buvo suteiktas kriktas. Kan. 1123 Kiekvien kart kai santuoka pataisoma iorinje srityje arba skelbiama niekina, arba teistai iardoma ne mirties atveju, apie tai privalo bti praneta santuokos ventimo vietos klebonui, kad is tinkamai tai atymt susituokusij ir pakriktytj srauose. VI SKIRSNIS MIRIOS SANTUOKOS Kan. 1124 Santuoka tarp dviej pakriktyt asmen, kuri vienas pakriktytas katalik Banyioje arba j priimtas po krikto ir neatsiskyrs nuo jos formaliu aktu, o kitas priklauso Banyiai ar banytinei bendruomenei, neturiniai pilno bendravimo su katalik Banyia, negali bti veniama be kompetentingos vadovybs aikaus leidimo.

298

Kan. 1125 Vietos Ordinaras, esant teistai ir protingai prieasiai gali suteikti tok leidim, taiau tik po to, kai bus vykdytos sekanios slygos: 1o katalikikoji alis paliudys, kad yra pasirengusi paalinti pavojus prarasti tikjim ir nuoirdiai paads padaryti visk, kas nuo jos priklauso, kad visi vaikai bus kriktijami ir aukljami katalik Banyioje; 2o apie paadus, kuriuos privalo duoti katalikikoji alis, tinkamu laiku bus informuota antroji alis tokiu bdu, kad bt aiku, jog jai i ties inoma apie katalikikosios alies paadus ir sipareigojim; 3o abiems alims bus iaikinti santuokos tikslai ir esmins savybs, kuri privalo neatmesti n vienas i besituokianij. Kan. 1126 Vyskup Konferencija turi nustatyti tiek bd, kaip privalo bti atlikti tokie visuomet btini pareikimai ir paadai, tiek nustatyti form, kuriais jie bt paliudijami iorinje plotmje ir kaip bt informuojama nekatalikikoji alis. Kan. 1127 1. Kiek tai lieia mirioje santuokoje naudojam form, laikomasi kan. 1108 nuostat, taiau, jei katalikikoji alis sudaro santuok su nekatalikika ryt apeig alimi, kanonins formos laikymasis reikalaujamas tik dl leistinumo, o galiojimui pakanka, kad dalyvaut dvasininkas, ilaikant visa kita, ko reikalauja teiss normos. 2. Kiekvienu atveju, kuomet svarbios aplinkybs trukdo laikytis kanonins formos, katalikikosios alies vietos Ordinaras pavieniais atvejais turi teis nuo jos dispensuoti, taiau prie tai pasitars su vietos, kurioje bus veniama santuoka, Ordinaru, galiojimui ilaikant bent koki vie ventimo form. Vyskup Konferencijai priklauso nustatyti normas, kuri

299

laikantis ir esant vienodiems suteikiama minta dispensa.

motyvams,

bt

3. Draudiama tiek prie, tiek po kanoninio ventimo pagal 1 norm t pai santuok vsti kitomis religinmis apeigomis, kuriose bt duodamas ar atnaujinamas santuokinis sutikimas; lygiai negalima rengti religini apeig, kuriose katalik asistentas ir nekatalik atstovas kiekvienas savo apeigomis drauge klaust ali sutikimo. Kan. 1128 Vietos Ordinarai ir kiti siel ganytojai privalo pasirpinti, kad sutuoktiniui katalikui ir i mirios santuokos gimusiems vaikams netrkt dvasins pagalbos vykdant j pareigas, ir kad sutuoktiniams bt padedama didinti santuokos ir eimos gyvenimo bendrum. Kan. 1129 Kanon 1127 ir 1128 nuostatai privalo bti taikomi ir santuokoms, kurias sudaryti trukdo kulto skirtumo klitis, apie kuri kalbama kan. 1086 1. VII SKIRSNIS SLAPTAI VENIAMA SANTUOKA Kan. 1130 Dl svarbios ir skubios prieasties vietos ordinaras gali leisti santuok sudaryti slaptai. Kan. 1131 Leidimas slaptai santuokai apima: 1o slaptai atliekam priesantuokin tyrim; 2o pareig vietos Ordinarui, asistentui, liudininkams ir sutuoktiniams ilaikyti paslapt apie slaptos santuokos ventim. Kan. 1132 Pareiga ilaikyti paslapt, apie kuri kalbama kan. 1131, 2o, vietos Ordinarui inyksta, jei dl paslapties

300

saugojimo kyla didelis papiktinimas ar didelis nuostolis santuokos ventumui ir alys apie tai inojo prie sudarydamos santuok. Kan. 1133 Slaptai sudaryta santuoka atymima tik specialiame srae, kuris saugomas slaptajame kurijos archyve. VIII SKIRSNIS SANTUOKOS PASEKMS Kan. 1134 I galiojanios santuokos tarp sutuoktini atsiranda savo prigimtimi aminas ir iimtinis ryys. alia to krikionikoje santuokoje sutuoktiniai sustiprinami ir tarsi paventinami specialiu sakramentu savo luomo pareigoms ir kilnumui. Kan. 1135 Abu sutuoktiniai turi lygias pareigas ir santuokinio bendravimo ir gyvenimo atvilgiu. teises

Kan. 1136 Tvai turi ypatingai svarbi pareig ir pirmin teis visomis jgomis rpintis palikuoni tiek fiziniu, socialiniu ir kultriniu, tiek moraliniu ir religiniu aukljimu. Kan. 1137 Teisti yra tie vaikai, kurie buvo pradti ar gim i galiojanios ar numanomos santuokos. Kan. 1138 1. Tvas yra tas asmuo, kur nurodo teista santuoka, nebent akivaizdiais argumentais bt rodyta prieingai. 2. Teistais laikomi vaikai, gim maiausiai 180 dien po santuokos sudarymo arba 300 dien laikotarpiu po santuokinio gyvenimo iirimo.

301

Kan. 1139 Neteisti vaikai teisinami vlesne tiek galiojania, tiek menama tv santuoka arba ventojo Sosto reskriptu. Kan. 1140 teisinti vaikai kanonini pasekmi poiriu pilnai prilyginami teistiems, nebent teis sakmiai nustatyt kitaip. IX SKIRSNIS SUTUOKTINI ISKYRIMAS 1 straipsnis Ryio iardymas Kan. 1141 Tikros ir panaudotos santuokos dl bet kokios prieasties negali iardyti jokia mogika galia, iskyrus mirt. Kan. 1142 Nepanaudot santuok tarp pakriktytj arba tarp pakriktytos ir nekriktytos alies dl teistos prieasties gali iardyti Romos Popieius abiej ar vienos alies, netgi jei antroji alis ir nesutikt, praymu. Kan. 1143 1. Tarp dviej nekriktyt asmen sudaryta santuoka Pauliaus privilegijos dka iardoma krikt primusios alies tikjimo labui paiu tos alies sudarytos naujos santuokos faktu, jei nekriktytoji alis atsiskiria. 2. Laikoma, kad pakriktytoji alis atsiskiria, jei nenori gyventi drauge su pakriktytja alimi arba nenori gyventi drauge taikiai, neeidiant Krjo, nebent pakriktytoji alis po krikto primimo duot teist pagrind isiskirti. Kan. 1144 1. Kad pakriktytoji alis galt galiojaniai sudaryti nauj santuok, visuomet privaloma atsiklausti nekriktytj al:

302

1o ar ji taip pat nori priimti krikt; 2o ar bent jau nori gyventi su pakriktytja alimi taikiai, neeidiant Krjo. 2. is atsiklausimas turi bti atliktas po krikto, taiau vietos Ordinaras gali, esant svarbiai prieasiai, leisti atsiklausim atlikti prie krikt, o taip pat gali dispensuoti nuo atsiklausimo tiek prie, tiek po krikto, jeigu, atlikus bent sumarin neteismin tyrim bt aiku, kad atsiklausimas yra nemanomas ar bt nenaudingas. Kan. 1145 1. Pagal bendr taisykl atsiklausimas atliekamas konvertito vietos Ordinaro vardu, ir is Ordinaras turi gali suteikti to reikalaujaniam kitam sutuoktiniui laikotarp atsakymui, drauge pamokant, kad nenaudingai praleidus mint laikotarp, jo tyljimas bus laikomas neigiamu atsakymu. 2. Galioja ir atsivertusios puss atliktas atsiklausimas, kuris taip pat yra ir leistinas, jei nemanoma ilaikyti aukiau nustatytos formos. 3. Abiem atvejais vykdytas atsiklausimas ir jo rezultatai turi bti teistai ufiksuoti iorinje plotmje. Kan. 1146 Pakriktytoji alis turi teis sudaryti nauj santuok su katalikika alimi: 1o jei antroji alis neigiamai atsak atsiklausim arba atsiklausimas teistai buvo apleistas; 2o jei nekriktytoji alis, nesvarbu, ar jos buvo atsiklausta, ar ne, prie tai taikiai gyvenusi drauge, neeidiant Krjo, vliau atsiskyr be teistos prieasties, ilaikant kann. 1144 ir 1145 nuostatus. Kan. 1147 Taiau vietos Ordinaras dl svarbios prieasties Pauliaus privilegija besinaudojaniai pakriktytajai

303

aliai gali leisti sudaryti santuok su nekatalikika alimi, tiek kriktyta, tiek nekriktyta, ilaikant kanon, kalbani apie mirias santuokas, nuostatus, Kan. 1148 1. Nekriktytas asmuo, turs vienu metu daugiau nekriktyt mon, prims krikt katalik Banyioje, jei j apsunkint pasilikimas su pirmja mona, gali pasilikti bet kuri, kitas atleisdamas. Tas pat galioja nekriktytai monai, turjusiai vienu metu daugiau nekriktyt vyr. 2. Atvejais, nurodytais 1, santuoka, primus krikt, privalo bti sudaryta pagal kanonin form, drauge, jei btina, ilaikant normas, lieianias mirias santuokas bei kitus teiss nuostatus. 3. Vietos Ordinaras, atsivelgdamas moralines, socialines ir ekonomines vietos bei asmen slygas, rpinasi, kad bt pakankamai pasirpintas pirmosios ir kit atleist mon poreikiais, ilaikant teisingumo, krikioniko gailestingumo ir prigimtinio teisumo normas. Kan. 1149 Nekriktytasis, kuris, prims krikt katalik Banyioje, negali atkurti bendro gyvenimo su nekriktytu sutuoktiniu dl kalinimo ar persekiojimo, gali sudaryti kit santuok, netgi jei tuo laiku kita alis priimt krikt, ilaikant kan. 1141 nuostat. Kan. 1150 Kilus abejonei tikjimo privilegijai taikomas teisinis palankumas. 2 straipsnis Atsiskyrimas, ilaikant ry

304

Kan. 1151 Sutuoktiniai turi pareig ir teis ilaikyti bendr santuokin gyvenim, iskyrus atvejus, kai nuo to yra iteisinti dl teistos prieasties. Kan. 1152 1. Nors ir labai patariama, kad kiekvienas sutuoktinis, vadovaudamasis krikionika meile ir rpindamasis eimos gerove, neatsisakyt dovanoti svetimavusiai aliai ir nenutraukt santuokinio gyvenimo, taiau, jei jis sakmiai ar tyliai nedovanojo kalts, turi teis nutraukti santuokin bendravim, nebent bt pritars svetimavimui arba davs jam pagrind, arba pats svetimavs. 2. Tyliai dovanojama, jei nekaltasis sutuoktinis, suinojs apie svetimavim, savanorikai palaik su antruoju sutuoktiniu santuokinius jausmus. Numanomas dovanojamas yra tada, jei jis eis mnesius palaik santuokin gyvenim nesikreipdamas banytin ar civilin valdi. 3. Jei nekaltasis sutuoktinis savo iniciatyva nutraukt santuokin gyvenim, ei mnesi laikotarpiu pradedama skyryb byla banytins valdios lygmeniu, kuri, ityrusi visas aplinkybes, sprendia, ar nra galima paskatinti nekaltj sutuoktin dovanoti kalt ir nebt isiskirta visam laikui. Kan. 1153 1. Jei vienas i sutuoktini sunkiai pakenkia tiek dvasinei, tiek fizinei kitos alies ar vaik gerovei arba pernelyg apsunkina bendr gyvenim, antroji alis turi teist prieast atsiskirti vietos Ordinaro dekretu arba savo paios sprendimu, jei delsimas bt pavojingas. 2. Visais atvejais, inykus atsiskyrimo prieasiai, privalu atstatyti santuokin gyvenim, nebent kitaip nustatyt banytin valdia.

305

Kan. 1154 Sutuoktiniams atsiskyrus, visuomet btina pasirpinti tinkamu vaik ilaikymu ir aukljimu. Kan. 1155 Pagirtinai elgdamasis nekaltasis sutuoktinis gali i naujo priimti kit sutuoktin santuokiniam gyvenimui. iuo atveju jis atsisako atsiskyrimo teiss. X SKIRSNIS SANTUOKOS PATAISYMAS 1 straipsnis Paprastas pataisymas Kan. 1156 1. Santuokos, negaliojanios dl ardanios klities, pataisymui reikalaujama, kad klitis bt inykusi arba nuo jos bt dispensuota, ir kad bent ta alis, kuri inojo apie klit, atnaujint sutikim. 2. is sutikimo atnaujinimas banytinje teisje reikalingas pataisymo galiojimui net ir tuo atveju, jei abi alys pradioje savo sutikim dav ir vliau jo neatauk. Kan. 1157 Sutikimo atnaujinimas turi bti naujas valios aktas santuokai, apie kuri atnaujinanti sutikim alis ino ar numano, kad ji buvo niekina nuo pat pradios. Kan. 1158 1. Jei klitis yra viea, sutikim turi atnaujinti abi alys, prisilaikydamos kanonins formos, ilaikant kan. 1127 2 nuostat. 2. Jei klities nemanoma rodyti, pakanka, kad sutikim privaiai ir slapta atnaujint klit inant alis, jei tik kita alis laikosi duoto sutikimo, arba abi alys, jei klitis yra inoma abiems.

306

Kan. 1159 1. Niekina dl sutikimo trkumo santuoka pataisoma, jei sutikim duoda jo nedavusi alis, jei tik ilieka kitos alies sutikimas. 2. Jei sutikimo trkumo rodyti nemanoma, pakanka, kad jo nedavusi alis j duot privaiai ir slapta. 3. Jei sutikimo trkum galima rodyti, btina, kad jis bt duotas, laikantis kanonins formos. Kan. 1160 Kad sigaliot niekina dl formos trkumo santuoka, j reikia sudaryti i naujo, laikantis kanonins formos ir ilaikant kan. 1127 2 nuostat. 2 straipsnis Pataisymas i pagrind Kan. 1161 1. Negaliojanios santuokos pataisymas i pagrind yra kompetentingos valdios suteiktas jos pataisymas, neatnaujinant sutikimo. Jis apima dispens nuo klities, jei tokia bt, bei nuo kanonins formos, jei ji nebt buvusi ilaikyta, bei kanonini pasekmi atgalin veikim. 2. Pataisymas vyksta malons suteikimo momentu, o atgalinis pasekmi veikimas galioja nuo santuokos sudarymo momento, jei sakmiai nra nustatyta kitaip. 3. Pataisymas i pagrind neteikiamas, jei nra numanoma, kad alys nori ilaikyti santuokin gyvenim. Kan. 1162 1. Jei nra abiej ar vienos alies sutikimo, santuokos pataisyti i pagrind negalima, neirint, ar sutikimo trko nuo pat pradios, ar, davus pradioje, jis buvo atauktas vliau.

307

2. Jei pradioje sutikimo nebuvo, taiau vliau jis buvo duotas, pataisym galima suteikti nuo momento, kai buvo duotas sutikimas. Kan. 1163 1. Dl klities ar teistos formos trkumo niekina santuoka gali bti pataisyta, jei tebegalioja abiej ali sutikimas. 2. Dl prigimtins ar dievikos pozityvios teiss klities niekina santuoka gali bti pataisyta tik inykus kliiai. Kan. 1164 Galiojaniai pataisymas gali bti suteiktas ir neinant vienai ar abiem alims, taiau ji nesuteikiama be svarbios prieasties. Kan. 1165 1. Pataisym i pagrind gali suteikti Apatal Sostas. 2. Pavieniais atvejais j gali suteikti diecezijos Vyskupas, netgi jei toje paioje santuokoje yra kelios niekinumo prieastys ir vykds kan. 1125 nustatytas slygas, jei taisoma miri santuoka, taiau vyskupas negali pataisyti santuokos, jei egzistuoja klitis, dispensavimas nuo kurios yra rezervuotas Apatal Sostui pagal kan. 1078 2 norm arba kalbama apie jau inykusi prigimtins arba dievikosios pozityvios teiss klit. ANTROJI DALIS KITI DIEVIKOJO KULTO VEIKSMAI I SKYRIUS SAKRAMENTALIJOS Kan. 1166 Sakramentalijos yra ventieji enklai, kuriais, tam tikra prasme sekant sakramentais, ireikiamos ir, utariant

308

Banyios maldoms, pasiekiamos vis pirma dvasins pasekms Kan. 1167 1. Tik Apatal Sostas gali steigti naujas ar autentikai aikinti jau priimtas sakramentalijas, kai kurias j panaikinti ar pakeisti. 2. Teikiant ar administruojant sakramentalijas atidiai laikomasi Banyios patvirtint apeig ir formuli. Kan. 1168 Sakramentalij teikjas yra reikalaujam gali turintis dvasininkas, prisilaikant liturgini knyg norm. Vietos Ordinaro sprendimu kai kurias sakramentalijas gali administruoti reikalaujamas savybes turintys pasaulieiai. Kan. 1169 1. Galiojaniai konsekruoti ir pavsti gali tik vyskupo ventimus turintys asmenys bei kunigai, kuriems tai leista teiss ar teistu suteikimu. 2. Palaiminimus, iskyrus rezervuotus Romos Popieiui ar vyskupams, gali teikti kiekvienas kunigas. 3. Diakonas gali teikti tik tuos palaiminimus, kuriuos jam sakmiai leidia teis. Kan. 1170 Palaiminimai, kurie vis pirma teikiami katalikams, gali bti teikiami ir katekumenams, o taip pat, jei to nedraudia Banyia, net ir nekatalikams. Kan. 1171 Su ventais daiktais, btent tais, kurie yra paskirti dievikajam kultui paventinimu ar palaiminimu, elgiamasi pagarbiai ir jie neturi bti naudojami profanikiems ar nebdingiems tikslams, netgi jei bt privai asmen nuosavybje.

309

Kan. 1172 1. Be ypatingo ir sakmaus vietos Ordinaro leidimo niekas negali teistai atlikti egzorcizm apsstiesiems. 2. Vietos ordinaras tok leidim suteikia tik pamaldumu, mokslu, imintimi ir gyvenimo kilnumu pasiyminiam kunigui. II SKYRIUS VALAND LITURGIJA Kan. 1173 Banyia, vykdydama kunigikj Kristaus pareig, venia valand liturgij, kurioje, klausydama savo tautai kalbanio Dievo ir mindama iganymo paslapt, nepaliaujamai teikia Jam lov ir maldauja iganymo visam pasauliui giesme ir malda. Kan. 1174 1. Valand liturgijos pareigos pagal kan. 276, 2, 3o nuostatus yra saistomi visi dvasininkai, o pavstojo gyvenimo institut bei apatalikojo gyvenimo bendrij nariai pagal savo konstitucij normas. 2. Taip pat ir kiti tikintieji, priklausomai nuo aplinkybi kartai kvieiami dalyvauti valand liturgijoje, kaip Banyios veiksme. Kan. 1175 veniant valand liturgij, kiek manoma laikomasi tikrojo kiekvienos valandos laiko. III SKYRIUS BANYTINS LAIDOTUVS Kan. 1176 1. Mirusiems tikintiesiems pagal teiss normas turi bti teikiamos banytins laidotuvs. 2. Banytins laidotuvs, kuriomis Banyia maldauja dvasins pagalbos mirusiesiems ir pagerbia j knus,

310

drauge teikdama gyviesiems vilties paguod, privalo bti veniamos pagal liturgini statym normas. 3. Banyia primygtinai pataria ilaikyti pamald paprot laidoti mirusij knus, taiau nedraudia kremavimo, nebent jis bt pasirinktas dl katalikikajai doktrinai prieing motyv. I SKIRSNIS LAIDOTUVI VENTIMAS Kan. 1177 1. Paprastai bet kurio mirusio tikiniojo laidotuvs turi bti atliekamos savo parapijos banyioje. 2. Taiau yra leidiama kiekvienam tikiniajam arba tiems, kurie privalo pasirpinti mirusio tikiniojo laidotuvmis, joms pasirinkti kit banyi, jei tam pritaria jos rektorius ir informavus mirusiojo parapijos klebon. 3. Jei mirtis vyko ne savoje parapijoje ir mirusiojo knas j nebuvo pervetas ir laidotuvms teistai nebuvo pasirinkta kita banyia, laidotuvs atliekamos banyioje tos parapijos, kurioje vyko mirtis, nebent pagal dalin teis tam bt skirta kita banyia. Kan. 1178 Diecezijos vyskupo laidotuvs turi bti atliekamos jo katedros banyioje, nebent jis pats bt pasirinks kit banyi. Kan. 1179 Vienuoli arba apatalikojo gyvenimo bendrij nari laidotuvms paprastai vadovauja Vyresnysis j banyioje ar koplyioje, jei kalbama apie dvasinink institut arba bendrij, kitais atvejais tai atlieka kapelionas.

311

Kan. 1180

1. Jei parapija turi savo kapines, mirusieji tikintieji turi bti laidojami jose, nebent teistai kitas kapines bt pasirinks pats mirusysis arba asmenys, kuriems priklauso pasirpinti laidotuvmis. 2. Visiems, kuriems to nedraudia teis, leidiama pasirinkti kapines savo laidotuvms.

Kan. 1181 Dl auk, duodam laidotuvi proga, turi bti laikomasi kan. 1264 nuostat, drauge rpinantis, kad laidotuvi metu nebt teikiama pirmenyb asmenims ir kad nebt atsisakyta tinkamai palaidoti varg. Kan. 1182 Po palaidojimo pagal dalins teiss normas padaromas raas mirusij registracijos knygoje. II SKIRSNIS ASMENYS, KURIEMS SUTEIKIAMOS AR ATSAKOMOS BANYTINS LAIDOTUVS Kan. 1183 1. Laidotuvi atvilgiu katekumenai priskiriami prie tikinij. 2. Vietos Ordinaras gali leisti su banytinmis apeigomis laidoti prie krikt mirusius vaikus, kuriuos j tvai ketino kriktyti. 3. Pagal iminting vietos Ordinaro sprendim, galima leisti su banytinmis apeigomis tikiniuosius, siraiusius kit nekatalikik Banyi ar banytin bendruomen, jei tik yra inoma, kad jie tam nebuvo prieingi ir nebt galima rasti savo apeig patarnautojo. Kan. 1184 1. Jei prie mirt neparod jokio atgailos enklo, banytins laidotuvs turi bti atsakytos iems asmenims:

312

1 inomiems apostatams, eretikams, schizmatikams; 2 pasirinkusiems savo kno kremavim dl krikionikam tikjimui prieing motyv; 3 kitiems vieiems nusidjliams, kuri nemanoma laidoti, nesuklus vieo tikinij papiktinimo. 2. Kilus bet kokiai abejonei turi bti atsiklausiama vietos Ordinaro, kurio sprendimo privaloma laikytis. Kan. 1185 Jei asmuo nelaidojamas banytikai, jam turi bti atsakytos ir bet kokios laidotuvi Miios. IV SKYRIUS VENTJ, PAVEIKSL IR RELIKVIJ KULTAS Kan. 1186 Siekiant skatinti Dievo tautos ventjim, Banyia ragina tikiniuosius ypatingai ir snikai garbinti Dievo Motin veniausij Mergel Marij, kuri Kristus padar vis moni Motina, o taip pat skatina tikr ir autentik kit ventj kult, kad tikiniuosius j pavyzdys ugdyt, o utarimas palaikyt. Kan. 1187 Vieu kultu leidiama garbinti tik tuos Dievo tarnus, kuriuos Banyia savo autoritetu yra traukusi ventj ar palaimintj sraus. Kan. 1188 Palaikytina praktika banyiose tikinij garbinimui istatyti ventus paveikslus, taiau j turi bti istatomas nedidelis skaiius ir prisilaikant atitinkamos tvarkos, kad nekelt krikioni nuostabos ir nesudaryt paskat neteisingai pagarbai. Kan. 1189 Vertingi paveikslai, o btent, inomi dl senumo, menikumo ar kulto, kurie yra istatyti tikinij

313

garbinimui banyiose ar vieose koplyiose, esant reikalui juos atnaujinti, niekada negali bti restauruojami be ratiko vietos Ordinaro leidimo, kuris, prie j iduodamas, turi pasitarti su ekspertais. Kan. 1190 1. Absoliuiai neleistina parduoti ventj relikvij. 2. ymi relikvij, o taip pat ir ypatingai garbinam liaudiku pamaldumu, jokiu bdu negalima galiojaniai atsisakyti nei galutinai perkelti be Apatal Sosto leidimo. 3. Nuostatai, pateikti 2, galioja taip pat ir toje banyioje ypatingai garbinam liaudiku pamaldumu paveiksl atvilgiu. V SKYRIUS ADAI IR PRIESAIKA I SKIRSNIS ADAI Kan. 1191 1. adas, arba apsvarstytas ir laisvas manomos vertybs Dievui duotas paadas, privalo bti vykdytas, laikantis religijos dorybs. 2. ad gali padaryti visi, pasiek proto brand, nebent tai jiems draust teis. 3. adas, padarytas didels ir neteisingos baims ar klastos takoje, yra niekinas pagal pai teis. Kan. 1192 1. adas yra vieas, jei j Banyios vardu prim teistas Vyresnysis, kitais atvejais adas yra privatus. 2. adas yra ikilmingas, jei tokiu j pripasta Banyia, kitais atvejais adas yra paprastas.

314

3. adas yra asmeninis, jei paadtas objektas yra ad daranio mogaus veiksmas, daiktinis, jei paadtas objektas yra daiktas, mirus, jei eina tiek asmeninio, tiek daiktinio ado prigimt. Kan. 1193 Pagal savo prigimt adas saisto tik j padarius asmen. Kan. 1194 adas inyksta pasibaigus pareigos vykdymui nustatytam laikui, esminiai pasikeitus paado mediagai, inykus slygai, nuo kurios priklauso adas, arba jo galutinei prieasiai, dispensa nuo ado arba pakeitimu. Kan. 1195 Kas turi gali ado mediagos atvilgiu, gali sustabdyti jo vykdymo pareig tiek, kiek jo vykdymas daro jam nuostol. Kan. 1196 Be Romos Popieiaus, esant teisingai prieasiai ir dispensai nepaeidiant kit asmen gytj teisi, nuo privai ad gali dispensuoti: 1 vietos Ordinaras ir klebonas savo pavaldini ir atvykusi svetimali atvilgiu; 2 dvasinink popieikosios teiss vienuolinio instituto ar apataliko gyvenimo bendrijos Vyresnysis nari, naujok ir asmen, itis par gyvenani instituto ar bendrijos namuose, atvilgiu; 3 asmenys, besinaudojantys Apatal Sosto ar vietos Ordinaro deleguota dispensavimo galia. Kan. 1197 Privaiu adu paadt darbas pakeisti didesniu ar tolygiu griu gali ir pats ad padars asmuo, tuo tarpu maesniu griu pakeisti gali asmenys, turintys dispensavimo gali pagal kan. 1196 normas.

315

Kan. 1198 Prie vienuolin profesij padaryti adai lieka sustabdyti, kol juos padars asmuo lieka vienuoliniame institute. II SKIRSNIS PRIESAIKA Kan. 1199 1. Priesaika, arba Dievo vardo aukimasis paliudyti ties, gali bti duodama tik remiantis tiesa, imintimi ir teisingumu. 2. Kanon reikalaujamos ar leidiamos priesaikos nemanoma galiojaniai duoti per galiotin. Kan. 1200 1. Laisvai prisieks k nors padaryti asmuo pagal religijos doryb ypatingai pareigojamas atlikti tai, k patvirtino priesaika. 2. Didele klasta, prievarta ar baime igauta priesaika yra niekina pagal pai teis. Kan. 1201 1. Paadanti priesaika yra susijusi su paadto veiksmo prigimtimi ir slygomis. 2. Jei priesaika yra susijusi su veiksmu, tiesiogiai nukreiptu padaryti nuostol kitiems arba numatomas nuostolis bendram griui arba aminajam iganymui, tokiam veiksmui priesaika nesuteikia jokio patvirtinimo. Kan. 1202 Paadanios priesaikos utraukta pareiga inyksta: 1 jei nuo jos atleidia asmuo, kurio naudai buvo duota priesaika; 2 jei esminiai pasikeiia priesaikos mediaga arba, pasikeitus aplinkybms, tampa bloga, visikai bereikm ar trukdo didesniam griui;

316

3 jei inyksta galutin prieastis arba slyga, su kuria buvo duota priesaika; 4 dispensavus ar pakeitus pagal kan. 1203 norm. Kan. 1203 Visi, galintys sustabdyti, dispensuoti, pakeisti ad, t pai gali tomis pat slygomis turi paadanios priesaikos atvilgiu, taiau jei dispensa nuo priesaikos sudaryt nuostol tretiesiems asmenims, kurie nesutinka atleisti nuo pareigos, nuo tokios priesaikos gali dispensuoti tik Apatal Sostas. Kan. 1204 Priesaika aikinama grietja prasme pagal teis ir prisiekianiojo intencij arba, jei prisiekiantis veikt su klasta, pagal intencij asmens, kuriam duodama priesaika. III DALIS VENTOS VIETOS IR LAIKAS I SKYRIUS VENTOS VIETOS Kan. 1205 ventos yra tos vietos, kurios yra paskirtos dievikajam kultui arba tikinij laidojimui liturginse knygose tam nustatytu dedikavimu ar palaiminimu. Kan. 1206 Dedikuoti viet turi diecezijos Vyskupas ir kiti jam teiss prilyginami asmenys. Jie pareig vsti dedikacij savo teritorijoje gali patikti bet kuriam Vyskupui arba, iimties atvejais, kunigui. Kan. 1207 ventsias vietas laimina Ordinaras, taiau banyi palaiminimas yra rezervuotas diecezijos Vyskupui, taiau abu jie gali deleguoti tam kit kunig.

317

Kan. 1208 Apie atlikt dedikavim ar banyios palaiminim, o taip pat apie kapini palaiminim suraomas dokumentas, kurio vienas egzempliorius saugomas vyskupijos kurijoje, o kitas parapijos archyve. Kan. 1209 Vietos dedikavimo ar paventinimo rodymui, jei tik tai nesukelia kam nors nuostolio, pakanka vieno nekelianio joki tarim liudininko. Kan. 1210 ventoje vietoje leidiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo, religijos praktikavimui ir skatinimui ir draudiamas bet koks svetimas vietos ventumui dalykas, taiau vietos Ordinaras atskiru potvarkiu gali leisti kitus panaudojimo bdus, jei tik jie nra prieingi vietos ventumui. Kan. 1211 ventos vietos yra iniekinamos jei juose su papiktinimu atliekami sunkiai neteisingi veiksmai, kurie, vietos Ordinaro nuomone, yra tokie sunks ir prieingi vietos ventumui, kad nebeleistina juose atlikti kulto, kol neteisyb nebus atitaisyta atgailos apeigomis pagal liturgini knyg norm. Kan. 1212 ventos vietos netenka dedikavimo ar palaiminimo, jei buvo sugriauta didioji j dalis arba kompetentingo Ordinaro dekretu ar faktikai buvo pastoviai paskirtos profanikam naudojimui. Kan. 1213 ventose vietose banytin vadovyb laisvai naudojasi savo galiomis ir atlieka pareigas. I SKIRSNIS BANYIOS Kan. 1214 Banyios vardu vadinamas ventas pastatas, skirtas dievikajam kultui, kur tikintieji turi teis eiti vis pirma tokio kulto praktikavimui.

318

Kan. 1215 1. Negalima statyti jokios banyios be sakmaus ratiko diecezijos Vyskupo sutikimo. 2. Diecezijos Vyskupas neturi duoti tokio leidimo, kol, iklauss kunig tarybos bei kaimynini banyi rektori nuomons, nenusprs, kad nauja banyia gals pasitarnauti siel gerovei ir kad nepritrks btin priemoni jos statybai ir dievikajam kultui. 3. Taip pat ir vienuoliniai institutai, kad ir gav diecezijos Vyskupo sutikim steigti naujus namus vyskupijoje arba mieste, vis tiek, prie statydami banyi konkreioje vietoje, privalo gauti jo leidim. Kan. 1216 Statant ir restauruojant banyias, atsiklausus ekspert, laikomasi liturgijos bei banytinio meno princip ir norm. Kan. 1217 1. Tinkamai baigus statyb nauja banyia turi kaip galima greiiau bti dedikuota ar bent palaminta, laikantis ventosios liturgijos statym. 2. Banyios, ypa katedros bei parapijins, turi bti dedikuojamos ikilmingomis apeigomis. Kan. 1218 Kiekviena banyia turi turti savo titul, kurio po dedikacijos nebegalima pakeisti. Kan. 1219 Teistai dedikuotoje ar palaimintoje banyioje galima atlikti visus dievikojo kulto veiksmus, isaugant parapijines teises. Kan. 1220 1. Visi, kuriems tai priklauso pagal pareigas, privalo rpintis, kad banyioje bt palaikoma Dievo namams pritinkanti vara ir puonumas bei bt paalinta visa, kas yra svetima vietos ventumui.

319

2. Kad bt apsaugoti venti ir brangs dalykai, laikomasi prastos tvarkos ir panaudojamos reikiamos saugumo priemons. Kan. 1221 jimas banyi pamald metu turi bti laisvas ir nemokamas. Kan. 1222 1. Jei banyia jokiu bdu negali bti pritaikyta dievikajam kultui ir jos nemanoma restauruoti, diecezijos Vyskupas gali j perleisti profanikam garbingam panaudojimui. 2. Kada dl kit svarbi prieasi banyia negali bti daugiau pritaikyta dievikajam kultui, diecezijos Vyskupas, iklauss kunig tarybos, gali j perleisti profanikam garbingam naudojimui, sutikus teistai turinius j teis asmenims ir pasirpinus, kad nebt padaryta jokia ala sieloms. II SKIRSNIS KOPLYIOS Kan. 1223 Vieosios koplyios vardu vadinama vieta, vietos Ordinaro leidimu paskirta dievikajam kultui ten besirenkanios tikinij bendruomens ar grups labui, kuri, sutikus kompetentingam Vyresniajam, gali ateiti taip pat ir kiti tikintieji. Kan. 1224 1. Ordinaras neturi suteikti praomo leidimo steigti vie koplyi, prie tai asmenikai ar per galiotus asmenis neaplanks vieajai koplyiai skirtos vietos ir nepripains, kad ji yra tinkamai rengta. 2. Suteikus leidim, vliau vieoji koplyia negali bti paskirta profanikam naudojimui be to paties Ordinaro leidimo.

320

Kan. 1225 Teistai steigtose vieosiose koplyiose galima atlikti visas ventas apeigas, nebent kai kurios j bt iskirtos teiss ar vietos Ordinaro potvarkiu, arba bt prieingos liturginms normoms. Kan. 1226 Privaios koplyios vardu vadinama vietos Ordinaro leidimu dievikajam kultui paskirta vieta vieno ar daugiau fizini asmen naudojimui. Kan. 1227 Vyskupai gali sau patiems sirengti privai koplyi, kuri turi tokias pat teises, kaip ir vieoji koplyia. Kan. 1228 Ilaikant kan. 1227 nuostatus, norint vsti Miias ar atlikti kitas ventas apeigas privaioje koplyioje, reikalingas vietos Ordinaro leidimas. Kan. 1229 Tinka, kad vieosios ir privaios koplyios bt palaimintos liturginse knygose sakytomis apeigomis, ir btina, kad jos bt skirtos tik dievikajam kultui ir nenaudojamos jokiems nam reikalams. III SKIRSNIS VENTOVS Kan. 1230 ventove vadinama banyia ar kita venta vieta, kuri tikintieji, vedami ypatingo pamaldumo, pritarus vietos Ordinarui, gausiai keliauja maldingomis kelionmis. Kan. 1231 Kad ventov galt vadintis tautine, j turi patvirtinti Vyskup Konferencija, jei tarptautine - -ventasis Sostas. Kan. 1232 1. Patvirtinti vyskupijos ventovs statutus yra kompetentingas vietos Ordinaras, tautins ventovs Vyskup Konferencija, tarptautins ventovs tik ventasis Sostas.

321

2. Statutuose tarp kit dalyk apibriami: tikslas, rektoriaus valdia, nuosavyb ir turto administravimas. Kan. 1233 ventovms gali bti suteiktos tokios privilegijos, kurios reikalingos, atsivelgiant vietos slygas, maldinink gaus ir, vis pirmiausia, tikinij gerov. Kan. 1234 1. ventovse tikintiesiems kuo gausiau teikiamos iganymo priemons, uoliai skelbiant Dievo od, tinkamai puoseljant liturgin gyvenim, ypa veniant Eucharistij ir atgailos sakrament bei palaikant sveikas liaudikojo pamaldumo formas. 2. Meniniai ad bei liaudiko pamaldumo liudijimai turi bti laikomi matomoje vietoje ir uoliai saugomi ventovje ar netoli jos. IV SKIRSNIS ALTORIAI Kan. 1235 1. Altorius, tai yra, stalas, ant kurio veniama eucharistin Auka, vadinamas nejudinamu, jei yra pastatytas taip, kad yra sujungtas su grindimis ir dl ios prieasties negali bti paalintas. Altorius vadinamas kilnojamu, jei gali bti perkeltas. 2. Tinka, kad kiekvienoje banyioje bt nejudinamas altorius, tuo tarpu kitose ventoms apeigoms skirtose vietose altorius gali bti nejudinamas ar kilnojamas. Kan. 1236 1. Pagal tradicin Banyios paprot nekilnojamojo altoriaus stalas bt i akmens ir, btent, i itiso natralaus akmens, taiau, nutarus Vyskup Konferencijai, gali bti naudojama ir kita puoni bei

322

tvirta mediaga. Altoriaus kojos arba pagrindas gali bti padaryti i bet kokios mediagos. 2. Kilnojamas altorius gali bti pagamintas i bet kokios tvirtos ir tinkamos liturginiam naudojimui mediagos. Kan. 1237 1. Nejudinami altoriai turi bti dedikuoti, o kilnojami dedikuoti ar palaiminti liturginse knygose nustatytomis apeigomis. 2. Pagal liturginse knygose nurodytas normas ilaikoma senovin tradicija po nejudinamu altoriumi padti kankini ar kit ventj relikvijas. Kan. 1238 1. Altorius praranda dedikavim ar palaiminim pagal kan. 1212 normas. 2. Altoriai, tiek nejudinami, tiek kilnojami, nepraranda dedikavimo ar palaiminimo, jei banyia ar kita venta vieta buvo panaudota profanikiems tikslams. Kan. 1239 1. Altorius, tiek nejudinamas, tiek kilnojamas, turi bti rezervuotas tik dievikajam kultui, paalinant bet kok profanik naudojim. 2. Po altoriumi negali bti palaidotas joks mirusysis, prieingu atveju ant to altoriaus neleidiama vsti Mii. V SKIRSNIS KAPINS Kan. 1240 1. Kur manoma, reikia turti nuosavas Banyios kapines ar bent plotus civilinse kapinse, skirtus

323

mirusiems tikintiesiems, apeigomis.

palaimintus

nustatytomis

2. Jei, taiau to nemanoma gauti, nustatytomis apeigomis laiminami pavieniai kapai. Kan. 1241 1. Parapijos ir vienuoliniai institutai gali turti savas kapines. 2. Taip pat ir kiti juridiniai asmenys ar eimos gali turti atskiras kapines ar kapaviet, kurios laiminamos vietos Ordinaro sprendimu. Kan. 1242 Mirusieji nelaidojami banyiose, iskyrus atvejus, kai laidojamas Romos Popieius ar, savose banyiose, Kardinolai arba diecezijos Vyskupai, jei jie bt ir emeritai. Kan. 1243 Dalinje teisje nustatomos atitinkamos normos, lieianios tvark, kurios laikomasi kapinse, ypa saugant ir palaikant j vent pobd. II SKYRIUS VENTAS LAIKAS Kan. 1244 1. Visuotinei Banyiai bendras veni bei atgailos dienas nustatyti, perkelti ar panaikinti gali tik aukiausia Banyios valdia, ilaikant kan. 1246 2 nuostat. 2. Diecezijos Vyskupai gali nustatyti ypatingas veni ar atgailos dienas savo vyskupijoje ar jiems priklausaniose vietose, taiau tik konkreiu atveju vienam kartui.

324

Kan. 1245 Isaugant diecezijos Vyskup teis, apie kuri kalbama kan. 87, klebonas, esant teisingai prieasiai ir laikydamasis diecezijos Vyskupo potvarki, gali pavieniais atvejais suteikti dispens nuo pareigos laikytis vents ar atgailos dienos arba pakeisti j kitais maldingais darbais. Toki pai gali turi ir popieiaus teisi dvasinink vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo draugijos Vyresnysis savo pavaldini ir kit j namuose dien ir nakt gyvenani asmen atvilgiu. I SKIRSNIS VENI DIENOS Kan. 1246 1. Sekmadienis, kuomet veniama velykin paslaptis, sekant apatal tradicija, privalo bti minimas visoje Banyioje, kaip svarbiausia sakyta vents diena. Lygiai turi bti veniamos Ms Viepaties Jzaus Kristaus Gimimo, Apsireikimo, engimo dang ir veniausiojo Kristaus Kno ir Kraujo, veniausiosios Dievo Motinos Marijos, jos Nekaltojo Prasidjimo ir Dangun mimo, ventojo Juozapo,. ventj apatal Petro ir Pauliaus ir, galiausiai, Vis ventj dienos. 2. Taiau Vyskup Konferencija gali, gavusi iankstin Apatal Sosto pritarim, panaikinti ar perkelti sekmadien kai kurias sakyt veni dienas. Kan. 1247 Sekmadieniais ir kitomis sakytomis ventmis tikintieji pareigojami dalyvauti Miiose. be to, jie privalo susilaikyti nuo t darb bei usimim, kurie trukdo teikti kult Dievui ir drumsia Viepaties dienai bding diuges ar tinkam sielos ir kno poils. Kan. 1248 1. sakym dalyvauti Miiose vykdo tie asmenys, kurie bna jose bet kur, kur jos aukojamos katalik apeigomis arba pai vents dien arba prie tai einanios dienos vakare.

325

2. Jei, nesant apeig tarnautojo ar dl kitos svarbios prieasties, tampa nemanoma dalyvauti Eucharistijos ventime, nuoirdiai patariama tikintiesiems dalyvauti odio liturgijoje, jei ji pravedama parapijos banyioje ar kitoje ventoje vietoje ir veniama pagal diecezijos Vyskupo nuorodas, arba skiria atitinkam laik asmeninei arba eimoje, arba, esant reikalui, eim grupje atliekamai maldai. II SKIRSNIS ATGAILOS DIENOS Kan. 1249 Dievikja teise visi tikintieji, kiekvienas sau tinkamu bdu, pareigojami daryti atgail, bet, siekiant, kad visi tarpusavyje bt sujungti bendru atgailos laikymusi, yra nustatytos atgailos dienos, kuriose tikintieji ypatingu bdu dalyvauja malda, atlieka gailestingumo ir meils darbus, aukoja save, itikimiau atlikdami savo pareigas, ir ypa laikydamiesi pasninko ir abstinencijos pagal toliau sekani kanon normas. Kan. 1250 Visuotinje Banyioje atgailos dienos yra visi met penktadieniai ir Gavnios laikas. Kan. 1251 Nuo msiko ar kitokio maisto, pagal Vyskup Konferencijos nuorodas, turi bti susilaikoma visais met penktadieniais, iskyrus tuos atvejus, kuomet jie sutampa su ikilms diena. Abstinencijos ir pasninko reikia laikytis Pelen treiadien ir Ms Viepaties Jzaus Kristaus Kanios ir Mirties penktadien. Kan. 1252 Abstinencijos statymas saisto asmenis, sulaukusius 14 met amiaus, o pasninko statymas visus pilnameius nepradjusius eiasdeimtj amiaus met. Siel ganytojai ir tvai privalo rpintis, kad taip pat ir dl

326

jauno amiaus neturintys pareigos laikytis pasninko ir abstinencijos asmenys, bt ugdomi kilnia atgailos dvasia. Kan. 1253 Vyskup Konferencija gali tiksliau apibrti pasninko ir abstinencijos laikymsi arba juos pakeisti pilnai arba dalinai kitas atgailos formas, ypa meils darbus bei gailestingumo praktikavim. PENKTOJI KNYGA LAIKINASIS BANYIOS TURTAS Kan. 1254 1. Katalik Banyia, siekdama sau bding tiksl, turi prigimtin, nepriklausani nuo civilins valdios, teis sigyti, turti, valdyti ir atsisakyti materialinio turto. 2. Banyiai bdingi tikslai pagrindinai yra ie: dievikojo kulto organizavimas, tinkamas dvasinink ir kit tarnautoj ilaikymas, apatalikj ir meils darb vykdymas, ypa nukreiptas tarnavimui vargingiesiems. Kan. 1255 Visuotin Banyia ir Apatal Sostas, dalins Banyios ir bet koks kitas tiek vieas, tiek privatus juridinis asmuo yra subjektai, pajgs sigyti, turti, valdyti ir atsisakyti materialinio turto pagal teiss normas. Kan. 1256 Turtas, priirint aukiausiai Romos Popieiaus valdiai, priklauso tam juridiniam asmeniui, kuris j teistai sigijo. Kan. 1257 1. Visas materialinis turtas, priklausantis Visuotinei Banyiai, Apatal Sostui ar kitiems Banyioje esantiems vieiems juridiniams asmenims, yra banytinis turtas ir tvarkomas pagal tolesnius kanonus bei savus statutus.

327

2. Privataus juridinio asmens materialinis turtas tvarkomas pagal savus statutus, o ne pagal iuos kanonus, iskyrus atvejus, kai sakmiai yra nustatyta kitaip. Kan. 1258 Tolesniuose kanonuose Banyios vardu suprantama ne vien visuotin Banyia ar Apatal Sostas, bet taip pat ir bet koks vieas juridinis asmuo Banyioje, nebent kitaip pasirodyt i konteksto ar dalyko prigimties. I SKYRIUS TURTO SIGIJIMAS Kan. 1259 Banyia gali sigyti materialin turt visais teistais bdais, numatytais tiek prigimtinje, tiek pozityvinje teisje, kurie yra leistini kitiems. Kan. 1260 Banyia turi prigimtin teis reikalauti i tikinij to, kas btina, siekiant jai bding tiksl. Kan. 1261 1. Tikintieji turi piln teis skirti savo laikinj turt Banyios naudai. 2. Diecezijos vyskupas pareigojamas priminti tikintiesiems pareig, minim kan. 222, 1, nustatydamas kaip tinkamiausiai j reikia atlikti. Kan. 1262 Tikintieji suteikia param Banyiai, mokdami nustatytus mokesius ir laikydamiesi iuo klausimu Vyskup Konferencijos nustatyt norm. Kan. 1263 Siekiant patenkinti vyskupijos poreikius, diecezijos Vyskupas turi teis, iklauss ekonomini reikl tarybos bei kunig tarybos nuomons, pareigoti jo jurisdikcijai priklausanius vieuosius juridinius asmenis mokti nedidel, proporcing j pajamoms mokest. Kit fizini

328

bei juridini asmen atvilgiu jam tiktai leidiama, esant ypa didelei btinybei ir ilaikant tas paias slygas, udti ypating nedidel mokest, iskyrus tuos atvejus, kai statymai ir vietiniai paproiai jam suteikia didesnes teises. Kan. 1264 Iskyrus tuos atvejus, kai teis nustato kitaip, provincijos Vyskup susirinkimas turi teis: 1o nustatyti mokesius u vykdomosios valdios malon teikianius aktus ir Apatal Sosto reskript vykdym. iuos, pastaruosius mokesius, be to, dar turi aprobuoti pats Apatal Sostas; 2o apibrti auk, duodam administruojant sakramentus bei sakramentalijas, dyd. Kan. 1265 1. Isaugant elgetaujani vienuoli teis, draudiama bet kokiam privaiam tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, neturiniam ratiko savo Ordinaro ar vietos Ordinaro leidimo, rinkti aukas bet kokiai maldingai arba banytinei institucijai ar tikslui. 2. Vyskup Konferencija gali nustatyti normas rinkliavoms, kuri laikytis privalo visi, neiskiriant ir t, kurie savo steigimu vadinami ir yra elgetaujantys. Kan. 1266 Visose banyiose ir koplyiose, kurios paprastai yra atviros tikintiesiems, net jei jos priklausyt vienuoliniams institutams, vietos Ordinaras gali liepti daryti specialias rinkliavas, skirtas konkreiai parapij, vyskupijos, nacionalinei ar visuotinei veiklai. i rinkliav los vliau rpestingai perduodamos vyskupijos kurij. Kan. 1267 1. Nebent bt nustatyta kitaip, aukos, perduotos bet kokio banytinio juridinio asmens, taip pat ir privataus, Vyresniesiems arba administratoriams, laikomos paaukotomis paiam juridiniam asmeniui.

329

2. Auk, minim 1, negalima atsisakyti, nebent, esant teistai prieasiai ir gav Ordinaro leidim, taip pasielgt vieieji juridiniai asmenys; taip pat reikalingas to paties Ordinaro leidimas, priimant su konkreiais sipareigojimais ar slygomis susijusias aukas, ilaikant galiojanias kan. 1295 nuostatas. 3. Tikinij konkreiam tikslui skirtos aukos negali bti panaudojamos kitaip, kaip tik iam tikslui. Kan. 1268 Materialaus turto atvilgiu Banyia pripasta sisenjim, kaip sigijimo arba pareigos inykimo prieast, pagal kann. 197 199 normas. Kan. 1269 ventus daiktus, esanius privai asmen nuosavybje, gali sisenjimu sigyti privats asmenys, taiau i daikt negalima naudoti profanikiems tikslams, nebent jie bt netek ventinimo ar palaiminimo; gi jei jie priklauso vieam banytiniams juridiniam asmeniui, juos gali sigyti tik kitas vieas banytinis juridinis asmuo Kan. 1270 Nekilnojamas ir kilnojamas brangus turtas bei tiek asmenins, tiek daiktins teiss ir veiksmai, priklausantys Apatal Sostui, sisenja per imt met, o priklausantys kitam vieam banytiniam juridiniam asmeniui per trisdeimt met. Kan. 1271 Vienybs ir meils ryio vardan Vyskupai, kiekvienas pagal savo vyskupijos galimybes, prisideda, suteikdami Apatal Sostui pagal laikmeio situacij jam reikalingas las, kad pajgt tinkamai vykdyti savo tarnyst visuotinje Banyioje. Kan. 1272 Vietovse, kur dar egzistuoja taip vadinamos beneficijos, Vyskup Konferencija turi sutvarkyti

330

naudojimsi jomis, ileisdama atitinkamas su Apatal Sostu suderintas normas taip, kad pajamos bei, kiek tai manoma pati beneficija palaipsniui pereit institucijai, apie kuri kalbama kan. 1274, 1. II SKYRIUS TURTO ADMINISTRAVIMAS Kan. 1273 Romos Popieius valdios primato galia yra aukiausias vis banytini turt administratorius ir skirstytojas. Kan. 1274 1. Atskirose vyskupijose privalo bti speciali institucija, priimanti turt arba aukas, skiriamas konkreiam tikslui: ilaikyti vyskupijai pagal kan. 281 norm tarnaujanius dvasininkus, nebent jais bt pasirpinta kitokiu bdu. 2. Kur dar nra tinkamai organizuota socialin dvasininkijos apsauga, Vyskup Konferencija turi pasirpinti steigti institucij, kuri pakankamai utikrint socialin dvasinink aprpinim. 3. Paviense vyskupijose, kiek tai yra btina, privalo bti steigtas bendras fondas, kurio lomis Vyskupai galt vykdyti sipareigojimus kit Banyiai tarnaujani asmen atvilgiu, patenkinti vairius vyskupijos poreikius, ir j dka turtingesns vyskupijos galt pagelbti vargingesnms. 4. Atsivelgiant vairias vietos slygas, 2 ir 3 numatyt tiksl galima tinkamiau siekti tarpusavyje susijungusi diecezini institucij pagalba arba bendradarbiaujant ar atitinkamai susitarus skirtingoms vyskupijoms. Toks bendradarbiavimas gali bti organizuotas ir visoje Vyskup Konferencijos teritorijoje.

331

5. ios institucijos, jei manoma, turi bti steigtos tokiu bdu, kad bt pripastamos ir civilins valdios. Kan. 1275 Turto, gauto i skirting vyskupij, fondas administruojamas pagal suinteresuot Vyskup i anksto nustatytas normas. Kan. 1276 1. Ordinaras privalo rpestingai priirti viso jam pavaldiems juridiniams asmenims priklausanio turto administravim, iskyrus teistus dalykus, kuri atvilgiu Ordinarui pripastamos platesns teiss. 2. Ordinarai, atsivelgdami teises, teistus paproius ir aplinkybes, privalo pasirpinti sutvarkyti viso turto administravim, ileisdami specialius potvarkius visuotins ir dalins teiss ribose. Kan. 1277 Diecezijos Vyskupas, prie leisdamas administracinius aktus, kurie, atsivelgiant ekonomin vyskupijos situacij, yra svarbesni, privalo iklausyti ekonomini reikal tarybos ir konsultori kolegijos nuomons. Taip pat jam, alia konkreiai nurodyt visuotinje teisje ar fundacijos aktuose atvej, reikalingas mintosios tarybos bei konsultori kolegijos pritarimas, leidiant ypatingos svarbos administracinius aktus. Vyskup Konferencija nustato, kurie aktai laikomi ypatingai svarbiais. Kan. 1278 alia kan. 494, 3 ir 4 nurodyt pareig, diecezijos Vyskupas gali patikti ekonomui ir kann. 1276, 1 bei 1279, 2 minimas pareigas. Kan. 1279 1. Banytin turt administruoja tas, kuriam betarpikai pavaldus juridinis asmuo, kuriam is turtas priklauso, nebent kitaip bt nustatyta dalinje teisje,

332

statutuose ar teistais paproiais, drauge ilaikant Ordinaro teis sikiti aplaidaus administravimo atveju. 2. Vieo banytinio juridinio asmens, kuris pagal teis, fundacijos aktus ar savo statut neturi sav administratori, turto administravimui Ordinaras, kuriam yra pavaldus mintasis asmuo, trims metams paskiria tinkamus asmenis, kuriuos vliau gali i naujo patvirtinti iose pareigose. Kan. 1280 Kiekvienas juridinis asmuo privalo turti sav ekonomini reikal taryb arba bent du patarjus, kurie padt administratoriui vykdyti pareigas, prisilaikant statuto norm. Kan. 1281 1. Prisilaikant statut nurodym, negalioja administratori ileisti aktai, perengiantys prasto administravimo ribas ir bd, nebent prie tai jie bt gav ratik Ordinaro leidim. 2. Statutuose nustatomi aktai, perengiantys prasto administravimo ribas ir bd; jei iuo atvilgiu statutuose nieko nepasakyta, diecezijos Vyskupas, iklauss ekonomini reikal tarybos, jam pavaldiems asmenims nurodo tokius aktus. 3. Juridinis asmuo neatsako u negaliojanius administratori aktus, nebent i toki veiksm bt turjs naudos; juridinis asmuo pats atsakys u galiojanius, bet neteistus administratori aktus, taiau ilaikant jo teis veikti prie nuostolius jam padarius administratori ar jam kelti byl. Kan. 1282 Visi, tiek dvasikiai, tiek pasaulieiai, teistai dalyvaujantys banytinio turto administravime, pareigojami vykdyti savo pareigas Banyios vardu, prisilaikant teiss norm.

333

Kan. 1283 Prie administratoriams uimant ias pareigas: 1 jie privalo prisiekti Ordinaro ar jo delegato akivaizdoje, kad siningai ir itikimai vykdys administravimo darb; 2 turi bti kruopiai suraytas ir j pasiraytas detalus inventoriaus sraas, apimantis nekilnojamj ir kilnojamj turt, o taip pat brangenybes ir kultrines vertybes bei kitus daiktus su kiekvieno aprau ir vertinimu. sra sudarius, jis patikrinamas; 3 vienas inventoriaus egzempliorius saugomas administratros, o kitas - kurijos archyve; bet kokie galimi turto pokyiai privalo bti paymti abiejuose egzemplioriuose. Kan. 1284 1. Visi administratoriai privalo vykdyti savo pareigas, kaip rpestingas eimos tvas. 2. Todl jie privalo: 1 budti, kad j rpesiui patiktas turtas nebt sunaikintas ar sugadintas, jei btina, iam tikslui sudarydami draudimo sutartis; 2 rpintis, kad banytinis turtas bt apsaugotas civilikai galiojaniais bdais; 3 laikytis kanonini ir civilini arba fundatoriaus ar dovanotojo arba teistos valdios potvarki, pirmiausia rpinantis, kad civilini statym nesilaikymas nepadaryt nuostoli Banyiai; 4 rpestingai tinkamu laiku ireikalauti vaisius ir pajamas i turto, vliau jas saugant ir naudojant pagal fundatoriaus vali ar teistas normas; 5 ustato ar ipotekos atveju nustatytu laiku mokti procentus ir atitinkamai rpintis susigrinti pat kapital; 6 gavus Ordinaro sutikim, naudingai investuoti peln, siekiant Banyios ar institucijos tiksl; 7 tvarkingai vesti pajam ir ilaid knygas;

334

8 kiekvien met pabaigoje pateikti administracin balans; 9 rpestingai surinkti ir tinkamame archyve saugoti dokumentus bei aktus, kuriais pagrindiamos Banyios arba instituto teiss turt, i dokument originalus, jei tai yra patogu, perduodant kurijos archyv. 3. Administratoriams ypatingai patariama kasmet sudaryti numatom pajam ir ilaid plan; tai sakyti ir nustatyti pateikimo bd paliekama dalinei teisei. Kan. 1285 Administratoriams, neperengiant prastinio administravimo rib, leidiama daryti aukas, skirtas maldingiems ar krikionikojo gailestingumo tikslams, tam naudojant nekilnojamj turt, nepriklausant nedalijamajai nuosavybei. Kan. 1286 Turto administratoriai: 1 patikdami darbus privalo rpestingai laikytis taip pat ir civilini darb bei socialin gyvenim lieiani statym, atsivelgdami Banyios nustatytus principus; 2 teisingai ir garbingai atlyginti samdytiems darbininkams, taip, kad ie galt tinkamai pasirpinti savo ir savo eimos nari ilaikymu. Kan. 1287 1. Ataukiant prieing paprot, bet kokio banytinio turto administratoriai, tiek dvasikiai, tiek pasaulieiai, kurie nra tiesiogiai teistai pavalds diecezijos Vyskupo valdiai, privalo kasmet pateikti ataskait vietos Ordinarui, kuris j perduos inagrinti ekonomini reikal tarybai. 2. Administratoriai atsiskaito tikintiesiems u j Banyiai paaukot turt, laikydamiesi dalins teiss nustatyt norm.

335

Kan. 1288 Administratoriai negali dalyvauti nei kaip iekovai, nei kaip atsakovai vieo juridinio asmens vardu civiliniame tribunole, prie tai negav ratiko savo Ordinaro leidimo. Kan. 1289 Nors ir nebt pareigoti administruoti turto dl uimamos banytins pareigybs, administratoriai negali savo iniciatyva atsisakyti uimam pareig; gi, jei dl j savavaliko atsistatydinimo bt padarytas nuostolis Banyiai, yra pareigoti atlyginti al. III SKYRIUS KONTRAKTAI, YPA ATSISAKYMAS Kan. 1290 Tiek kontraktus bendrai, tiek konkreius kontraktus lieiani, o taip pat mokestini statym norm, nustatyt civilins teiss konkreioje teritorijoje, laikomasi ir kanon teisje ir jos sukelia tas paias pasekmes turto, priklausanio Banyios valdymo galiai, atvilgiu, nebent minimos normos bt prieingos dievikajai teisei arba kanon teis nustatyt kitaip, ilaikant kan. 1547 nuostat. Kan. 1291 Norint galiojaniai atsisakyti turto, kuris, teistu priskyrimu sudaro vieo juridinio asmens nuosavyb ir kurio vert virija teiss nustatyt rib, reikalingas pagal teiss normas kompetentingos vyresnybs leidimas. Kan. 1292 1. Ilaikant kan. 638, 3 nuostat, kuomet atsisakomo turto vert yra tarp maiausios ir didiausios ribos, kuri nustato kiekviena Vyskup Konferencija savo regionui, kompetentinga vyresnyb juridiniams asmenims, nepriklausantiems diecezijos Vyskupo kompetencijai, nustatoma savuose statutuose. Kitais atvejais kompetentinga vadovyb yra pats diecezijos Vyskupas, pritariant ekonomini reikal tarybai bei konsultori

336

kolegijai ir suinteresuotiems asmenims. Diecezijos Vyskupui reikalingas j pritarimas, atsisakant vyskupijai priklausanio turto. 2. Taiau jei kalbama apie turt, kurio vert virija nustatyt maksimali rib, arba apie adines Banyiai padarytas dovanas arba menines bei istorines vertybes, norint galiojaniai atsisakyti io turto, reikalingas taip pat ir ventojo Sosto leidimas. 3. Jei atsisakomas turtas yra dalijamas, praant leidimo atsisakymui, turi bti nurodytos galimai praeityje atsisakytos turto dalys; to nepadarius, leidimas yra niekinas. 4. Visi, privalantys dalyvauti atsisakyme, pareikdami nuomon ar pritarim, nuomons ar sutikimo neturi duoti, prie tai negav aikios informacijos tiek apie ekonomin juridinio asmens, kurio turto norima atsisakyti, padt, tiek apie jau padarytus turto atsisakymus. Kan. 1293 1. Atsisakant turto, kurio vert virija nustatyt minimali rib, be to, dar reikalaujama: 1o teisinga prieastis, kaip kad skubus btinumas, aiki nauda, maldingumo ar meils motyvai arba kita svarbi sielovadin prieastis; 2o ekspert ratu pateiktas atsisakomo turto vertinimas. 2. Siekiant ivengti nuostolio Banyiai, turi bti laikomasi ir kit teistos valdios sakyt ilyg. Kan. 1294 1. Bendra taisykl reikalauja, kad turto negalima atsisakyti u emesn, nei ekspert vertinime nustatyt kain.

337

2. I atsisakymo gauti pinigai turi bti investuojami atsargiai, siekiant naudos Banyiai, arba protingai panaudoti pagal atsisakymo tikslus. Kan. 1295 Formalum, nustatyt kann. 1291 1294, prie kuri turi priderinti taip pat ir juridini asmen statutai, reikia laikytis ne vien atsisakymo atveju, bet taip pat atliekant bet kokias operacijas, dl kuri galt pablogti juridinio asmens turtin bkl. Kan. 1296 Jei banytinio turto buvo atsisakyta be atitinkam kanonini formalum, taiau civilikai is atsisakymas galioja, kompetentinga valdia, visk atidiai apsvarsiusi, turi teis nustatyti, ar ir kokio pobdio veiksm, t.y. asmenini ar daiktini, kas ir prie k turi imtis, siekiant apginti Banyios teises. Kan. 1297 Vyskup Konferencija, atsivelgdama vietos slygas, nustato normas dl banytinio turto nuomos, ypa atkreipiant dmes reikalaujam kompetentingos banytins valdios leidim. Kan. 1298 Iskyrus atvejus, kai kalbama apie menkavert turt, banytinis turtas be specialaus ratiko kompetentingos valdios leidimo neturi bti parduotas ar inuomojamas jo administratoriams bei j giminms iki ketvirto giminysts ar svainysts laipsnio. IV SKYRIUS PAMALDUMO DARBAI IR FUNDACIJOS Kan. 1299 1. Kas pagal prigimtin ar kanon teis gali laisvai disponuoti savo turtu, gali j paskirti pamaldiems darbams tiek bdamas gyvas, tiek po savo mirties. 2. Gavus pomirtin paskyrim Banyios naudai, jei manoma, laikomasi civilins teiss nustatyt

338

formalum. Jei pastarieji bt apleisti, paveldtojams turi bti priminta pareiga laikytis testatoriaus valios. Kan. 1300 Tikinij, dovanojani savo turt pamaldiems darbams tiek jiems bnant gyviems, tiek po mirties, valia, vien kart teistai priimta, privalo bti skrupulingai ulaikoma, taip pat ir turto administravimo bei panaudojimo atvilgiu, ilaikant kan. 1301, 3 nuostat. Kan. 1301 1. Paskyrim, tiek esant dovanotojui gyvam, tiek po jo mirties, vykdytojas yra Ordinaras. 2. Remiantis ia teise, Ordinaras gali ir privalo budti, taip pat ir kontroliuodamas, kad ie maldingi pavedimai bt vykdomi, o kiti vykdytojai, atlik savo pareigojimus, u juos atsiskaityt. 3. iai Ordinaro teisei prietaraujanios ilygos, kurios bt pateiktos prie paskutins valios pareikimo, laikomos nepareiktomis. Kan. 1302 1. Asmuo, patikjimo teise gavs turt, skirt maldingiems darbams, padaryt tiek asmeniui esant gyvam, tiek testamentu, privalo apie tai informuoti Ordinar, nurodydamas mint tiek nekilnojam, tiek kilnojam turt bei su juo susijusias pareigas. Jei dovanotojas jam tai daryti sakmiai ir absoliuiai draust, neturi priimti turto. 2. Ordinaras turi pareikalauti, kad pavestas turtas bt saugus, drauge tuo pat metu rpindamasis, kad bt vykdomi maldingi darbai pagal kan. 1301. 3. Jei turtas patikimas vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo draugijos nariui ir skiriamas konkreiai vietovei arba vyskupijai arba j gyventojams

339

ar maldingiems darbams, Ordinaras, apie kur kalbama 1 ir 2, yra vietos Ordinaras; kitais atvejais tai yra popieikosios teiss dvasinink instituto arba popieikosios teiss apatalikojo gyvenimo dvasinink draugijos auktesnysis Vyresnysis, arba palikim gavusio vienuolio kituose vienuoli institutuose savas Ordinaras. Kan. 1303 1. Fundacija teisje vadinama: 1o autonomins fundacijos, btent, turto visuma, siekiant kan. 114, 2 nurodyt tiksl, kompetentingos banytins valdios steigta, kaip juridinis asmuo; 2o neautonomins fundacijos, btent materialinis turtas, kokiu nors bdu paskirtas vieam juridiniam asmeniui su pareiga per ilgesn laiko tarp, kur nustato dalin teis, skirti metin peln Mii aukai ir kitiems konkretiems Banyios veiksmams arba kan. 114, 2 nurodyt tiksl vykdymui. 2. Neautonomins fundacijos turtas, jei buvo patiktas diecezijos Vyskupui pavaldiam juridiniam asmeniui, prajus nustatytam laikui turi bti perduotas kan. 1274, 1 nurodytam institutui, nebent fundatorius bt formaliai pareiks kitokia vali; kitais atvejais turtas pereina paiam juridiniam asmeniui. Kan. 1304 1. Juridinis asmuo, nordamas galiojaniai priimti fundacij, turi gauti ratik Ordinaro leidim, kuris, taiau, jo neturi iduoti, pirmiausiai tinkamai neusitikrins, kad juridinis asmuo pajgs vykdyti tiek naujai prisiimam, tiek jau anksiau prisiimtus sipareigojimus; pirma visko Ordinaras turi stebti, kad pajamos pilnai padengt pridtus pareigojimus pagal konkreios vietovs ar regiono paproius. 2. Papildomas slygas, susijusias su fundacij steigimu ir primimu, nustato dalin teis.

340

Kan. 1305 Pinigai ir kilnojamos vertybs, skirti kaip dotacija, tuojau turi bti patalpinami Ordinaro aprobuotoje saugioje vietoje, siekiant isaugoti paius pinigus arba gaut peln i kilnojam vertybi ir juos saugiai bei naudingai kuo greiiau investuoti, remiantis protingu to paties Ordinaro sprendimu, kuris prie tai turi iuo poiriu iklausyti suinteresuot asmen ir savo ekonomini reikal tarybos nuomons, kaip naudingiau panaudoti juos fundacijai, aikiai ir detaliai paminint su ja susijusias pareigas. Kan. 1306 1. Apie fundacijas, nors ir pareiktas odiu, turi bti suraytas aktas. 2. Vienas fundacijos akto egzempliorius turi bti saugomas kurijos archyve, kitas suinteresuoto juridinio asmens archyve. Kan. 1307 1. Laikantis norm, nustatyt kann. 1300 1302 ir 1287, taip pat turi bti sudaryta su fundacijomis susijusi sipareigojim lentel, kuri laikoma gerai matomoje vietoje, kad sipareigojimai nebt pamirti. 2. Be registro, apie kur kalbama kan. 958, 1, turi bti ir kitas klebono ar rektoriaus saugomas registras, kuriame bti ymimi konkrets sipareigojimai, j vykdymas ir atitinkamos stipendijos. Kan. 1308 1. Mii sipareigojim sumainimas, kuris leidiamas tik esant teisingai ir btinai prieasiai, yra rezervuotas ventajam Sostui, ilaikant tolesnius nurodymus. 2. Jei tai sakmiai nurodyta fundacijos akte, sumainti Mii sipareigojimus, sumajus pajamoms, gali Ordinaras.

341

3. Sumajus pajamoms, iki tol, kol tokia situacija ilieka, diecezijos Vyskupas turi gali sumainti pavest ar koki nors bdu steigt autonomini Mii sipareigojimus, prisilaikant teistai vyskupijoje galiojanio stipendijos dydio, jei tik nra asmens, pareigoto ar galinio efektyviai pasirpinti stipendijos padidinimu. 4. Tas pats diecezijos Vyskupas turi gali sumainti Mii, priklausani banytinei institucijai, sipareigojimus, jei pajam nepakanka minimos institucijos bdingiems tikslams. 5. ias galias, apie kurias kalbama 3 ir 4, turi ir popieikj teisi dvasinink vienuolinio instituto Vyriausiasis Vadovas. Kan. 1309 Kan. 1308 minima valdia tai pat turi gali, esant atitinkamai prieasiai, perkelti Mii pareigojimus kitas dienas, banyias ar prie kit altori, negu yra nustatyta fundacijoje. Kan. 1310 1. Tikinij pareigojim atlikti gerus darbus, sumainim, turinio nustatym ar pakeitim gali padaryti Ordinaras, taiau tik esant teisingai ir btinai prieasiai, nes i gali jam sakmiai suteikia fundatorius. 2. Jei udt pareigojim vykdymas tampa nebemanomas dl pajam sumajimo ar kitokios prieasties be jokios kalts i administratori puss, Ordinaras, iklauss suinteresuot asmen ir savo ekonomini reikal tarybos nuomons, bei geriausiu manomu bdu ilaikydamas fundatoriaus vali, gali tolygiai sumainti mintus sipareigojimus, iskyrus

342

Mii sipareigojimo sumainim, kuris tvarkomas pagal kan. 1308 nuostatus. 3. Kitais atvejais reikia kreiptis Apatal Sost. ETOJI KNYGA SANKCIJOS BANYIOJE PIRMOJI DALIS NUSIKALTIMAI IR BAUSMS BENDRAI I SKYRIUS NUSIKALTIM BAUDIMAS BENDRAI Kan. 1311 Banyia turi prigimtin ir sav teis udti baudiamsias sankcijas nusikaltimus padariusiems tikintiesiems. Kan. 1312 1. Banyioje yra ios baudiamosios sankcijos: 1o gydomosios bausms arba cenzros, ivardintos kann. 1331-1333; 2o taisanios bausms, minimos kan. 1336. 2. statymas gali nustatyti kitas taisanias bausmes, kuriomis tikiniajam atimamas koks nors dvasinis ar laikinas gris, ir ios bausms atitinka antgamtin Banyios tiksl. 3. Naudojamos taip pat pataisanios priemons ir atgailos: pirmosiomis siekiama ubgti nusikaltimams u aki, gi antrosios naudojamos, pakeiiant ar padidinant bausm. II SKYRIUS

343

BAUDIAMASIS STATYMAS IR BAUDIAMASIS SAKYMAS Kan. 1313 1. Jei statymas pakeiiamas po nusikaltimo padarymo, turi bti taikomas nusikaltusiam palankesnis statymas. 2. Jei paskesnis statymas ataukia statym ar bent bausm, pastaroji inyksta tuojau pat. Kan. 1314 Bausm daniausiai yra ferendae sententiae, kuri nepalieia nusikaltusio asmens, kol nra udta. Bausm latae sententiae yra tokia, kuri usitraukiama paiu nusikaltimo faktu, jei tai sakmiai nustato statymas ar sakymas. Kan. 1315 1. Asmuo, turintis statymdavysts valdi, gali leisti ir baudiamuosius statymus. Jis taip pat gali, prisilaikydamas savo kompetencijos teritorijos ar asmen atvilgiu, savo statymais pridti atitinkam bausm prie dievikojo statymo ar auktesns valdios ileisto banytinio statymo. 2. Bausm gali bti nustatyta paiame statyme, arba jos nustatymas gali bti paliktas imintingam teisjo sprendimui. 3. Dalinis statymas gali taip pat pridti kuriam nors statymui kitas bausmes alia nustatyt visuotiniu statymu, taiau to negalima daryti be ypatingos btinybs. Taiau jei visuotinis statymas mini neapibrt ar laisvai parenkam bausm, dalinis statymas gali jos vietoje nustatyti konkrei ar privalom bausm. Kan. 1316 Dieceziniai vyskupai, kiek manoma, privalo rpintis, kad toje paioje valstybje ar tame paiame regione, jei

344

reikia tai daryti, bt leidiami vienodi baudiamieji statymai. Kan. 1317 Bausms skiriamos tiek, kiek tai yra tikrai btina skmingiau utikrinti banytin drausm. Paalinimas i dvasinink luomo negali bti nustatytas daliniu statymu. Kan. 1318 statymdavys neturi grasinti bausmmis latae sententiae, nebent kai kuri atskir su klasta padaryt nusikaltim atveju, kurie gali sukelti didesn papiktinim arba u kuriuos negalima pakankamai nubausti bausmmis ferendae sententiae. Nustatant cenzras, ypa ekskomunik, btina laikytis ypatingo atsargumo ir tik sunkiausi nusikaltim atveju. Kan. 1319 1. Kiek asmuo, besinaudojantis valdymo galia, gali leisti sakymus iorinje srityje, tiek pat jis gali sakymu nustatyti konkreias bausmes, iskyrus aminsias taisanias bausmes. 2. Baudiamasis sakymas ileidiamas tik nuodugniai apsvarsius ir laikantis kann. 1317 ir 1318 nuostat dalini statym atvilgiu. Kan. 1320 Kiek vienuoliai yra pavalds vietos Ordinarui, tose srityse jiems Ordinaras gali udti bausmes. III SKYRIUS BAUDIAMJ SANKCIJ SUBJEKTAS Kan. 1321 1. Niekas negali bti baudiamas, jei jo iorikai padarytas statymo ar sakymo paeidimas nra sunkiai pakaltinamas dl klastos ar kalts.

345

2. statymo ar sakymo nustatyta bausm skiriama tam, kuris laisva valia paeid statym ar sakym, tuo tarpu tas, kuris taip pasielg dl aplaidumo ar neparodydamas tinkamo uolumo, nra baudiamas, nebent statymas ar sakymas nustato kitaip. 3. vykus ioriniam paeidimui, subjektas laikomas pakaltinamu, nebent iaikt kitokia padtis. Kan. 1322 Asmenys, paprastai negalintys naudotis proto galiomis, kad ir paeid statym ar sakym tuo metu, kai atrod es sveiki, laikomi nepajgiais padaryti nusikaltim. Kan. 1323 Jokia bausme negali bti baudiamas asmuo, kuris: 1o nebuvo sulauks eiolikos met amiaus; 2o be savo kalts neinojo, jog paeidia statym ar sakym; neinojimui prilyginami dmesio neatkreipimas ir klaida; 3o veik fizikai veriamas arba dl susiklosiusi pasekmi, kuri negaljo numatyti arba numatydamas, negaljo paalinti; 4 veik, veriamas didels baims, net jei ji buvo reliatyvi, btinybs arba didelio nepatogumo, jei toks veiksmas nebuvo vidiniai blogas arba nepadar dvasinio nuostolio; 5 veik, teistai gindamasis nuo neteisingo agresoriaus prie save ar treiuosius asmenis, panaudodamas atitinkam proporcij; 6 negaljo naudotis proto galiomis, ilaikant kann. 1324, 1, 2 ir 1325 nuostatus; 7 be savo kalts tikjo, kad egzistuoja kuri nors i aplinkybi, nurodyt io kanono 4 ir 5 punktuose. Kan. 1324 1. Paeidimo autorius neatleidiamas nuo statymu ar sakymu nustatytos bausms, taiau bausm turi bti suvelninta arba pakeista atgaila, jei nusikaltimas buvo padarytas:

346

1 asmens, tik nepilnai galinio naudotis proto galiomis; 2 asmens, negaljusio naudotis proto galiomis dl girtumo ar kito panaaus proto sudrumstimo, dl kurio jis pats buvo kaltas; 3 i didels aistros, kuri taiau nebuvo iankstin ir netrukd bet kokio laisvo proto apsisprendimo ir valios pritarimo bei pati aistra nebuvo smoningai skatinama ar palaikoma; 4 nepilnameio, sulaukusio 16 met amiaus; 5 asmens, takojamo didels, kad ir reliatyvios baims, btinybs ar didelio nepatogumo, jei padarytas nusikaltimas buvo vidiniai blogas arba padar dvasin nuostol; 6 asmens, teistai besigynusio nuo neteisingo agresoriaus prie save ar treiuosius asmenis, taiau neilaikant atitinkamos proporcijos; 7 prie sunkiai ir neteisingai provokavus asmen; 8 asmens, kuris dl pakaltinamos klaidos, man, jog egzistuoja kuri nors i aplinkybi, nurodyt kan. 1323, 4 arba 5; 9 asmens, kuris be savo kalts neinojo, kad prie statymo ar sakymo yra prijungta bausm; 10 pilnai nepakaltinamo, jei ir toliau nepakaltinamumas ilieka didelis, asmens. 2. Tokiu pat bdu teisjas gali veikti ir tuomet, kai yra kita nusikaltimo sunkum velninanti aplinkyb. 3. Esant 1 nurodytoms aplinkybms, nusikaltliui netaikomos bausms latae sententiae. Kan. 1325 Pakaltinamas arba nepakaltinamas arba afekto sukeltas neinojimas niekuomet negali bti svarstomas, taikant kann. 1323 ir 1324 nuostatus, taip pat neatsivelgiama girtum ar kitok proto sudrumstim, jei to buvo

347

smoningai siekiama, norint vykdyti nusikaltim arba pasiteisinti, bei smoningai sukelt ar palaikyt aistr. Kan. 1326 1. Teisjas gali bausti grieiau, negu nustato statymas ar sakymas: 1 asmen, kuris po nuosprendio ar bausms paskelbimo toliau nusikalsta taip, kad i aplinkybi galima protingai daryti prielaid apie jo blog vali; 2 bet kokius ventimus turint arba nusikaltimo padarymui pasinaudojus turima valdia arba pareigomis asmen; 3 nusikaltl, kuris, esant nustatytai u klasting nusikaltim bausmei, numato j, bet, neirint to, nesiima pastang jo ivengti, kaip tai padaryt kiekvienas garbingas mogus. 2. Esant 1 nurodytiems atvejams, jei nustatyta bausm yra latae sententiae, galima pridti kit bausm ar atgail. Kan. 1327 Dalinis statymas alia kann. 1323 - 1326 gali nustatyti kitas atleidianias, suvelninanias ar sunkinanias aplinkybes tiek kaip bendr norm, tiek nustatytas pavieniams nusikaltimams. Taip pat galima sakyme nustatyti aplinkybes, kurios atleist nuo sakymu nustatytos bausms, j suvelnint ar pasunkint. Kan. 1328 1. Asmuo, padars ar apleids k nors, nordamas padaryti nusikaltim, taiau, neirint jo valios nusiteikimo, i ties nepadar, nra saistomas tikrai padarytam nusikaltimui nustatytos bausms, nebent statymas ar sakymas nurodyt kitaip. 2. Jei kokie nors veiksmai arba apsileidimai savo prigimtimi veda nusikaltim, j autoriui gali bti skirta atgaila ar baudiamoji priemon, nebent jis bt laisva valia atsisaks jau pradto nusikaltimo vykdymo. Jei

348

vliau i to kilt papiktinimas ar kitas didelis nuostolis arba pavojus, autorius, jei ir bt laisva valia atsisaks, gali bti baudiamas teisinga, taiau lengvesne, negu yra nustatyta u tikrai padaryt nusikaltim, bausme. Kan. 1329 1. Asmenys, kurie bendru sutarimu daro nusikaltim ir nra sakmiai paminti statyme ar sakyme, jei pagrindiniam autoriui yra nustatytos bausms ferendae sententiae, baudiami tokiomis pat arba kitomis tolygiomis arba maesnmis bausmmis. 2. Bausm latae sententiae usitraukia statyme ar sakyme nepaminti bendrininkai, jei be j veiksm nusikaltimas nebt buvs padarytas ir bausms prigimtis yra tokia, kad j bt galima jiems pritaikyti, kitais atvejais gali bti baudiami bausmmis ferendae sententiae. Kan. 1330 Nusikaltimas, kurio esm sudaro valios, doktrinos ar mokymo skelbimas ar kitoks pareikimas, neturi bti laikomas i ties padarytu, jei niekas to skelbimo ar pareikimo neprim. IV SKYRIUS BAUSMS IR KITOS BAUDIAMOSIOS PRIEMONS I SKIRSNIS CENZROS Kan. 1331 1. Ekskomunikuotam asmeniui draudiama: 1 bet kokiu bdu vadovauti, veniant Eucharistin Auk ar atliekant kitas vieo kulto apeigas; 2 vsti sakramentus ar sakramentalijas ir priimti sakramentus; 3 vykdyti funkcijas, susijusias su bet kokiomis banytinmis pareigomis ar pareigojimais arba atlikti valdymo veiksmus.

349

2. Jei ekskomunika buvo udta ar paskelbta, nusikalts asmuo: 1 pamgins veikti prie 1, 1 nuostatus, privalo bti paalintas arba, jei tam neprietarauja svarbi prieastis, turi bti nutrauktas liturginis veiksmas; 2 negaliojaniai atlieka valdymo veiksmus, kurie, pagal 1, 3 yra neleistini; 3 usitraukia draudim naudotis anksiau jam suteiktomis privilegijomis; 4 negali galiojaniai siekti laipsni, pareig ar kitokio pareigojimo Banyioje; 5 netenka pajam i realiai Banyioje turt laipsni, pareig ar bet kokio kito pareigojimo bei pensijos. Kan. 1332 Usitrauks interdikt asmuo saistomas draudim, apie kuriuos kalbama kan. 1331, 1, 1 ir 2, o jei interdiktas buvo udtas ar paskelbtas, privalo laikytis kan. 1331, 2, 1 nuostat. Kan. 1333 1. Suspensa, kuri gali bti taikoma tik dvasininkams, draudia: 1 visus ar kai kuriuos ventim galios veiksmus; 2 visus ar kai kuriuos valdymo galios veiksmus; 3 vis ar kai kuri su pareigomis susijusi teisi ar funkcij vykdym. 2. statyme ar sakyme gali bti nustatyta, kad po pasmerkianiojo ar deklaruojanio sprendimo, suspenduotasis negali galiojaniai atlikti valdymo veiksm. 3. Draudimas niekuomet nelieia: 1 bausm paskyrusio vyresniojo neeinani pareig ar valdymo galios; gali

350

2 buveins teiss, jei nusikalts asmuo j turjo ryium su pareigomis; 3 teiss administruoti turt, kuris tuo metu priklauso suspenduotojo pareigoms, jei bausm buvo latae sententiae. 4. Suspensa, draudianti gauti pajamas, atlyginim, pensij ar kitas pajamas, apima taip pat ir pareig grainti tai, kas buvo gauta neteistai, nors ir gera valia. Kan. 1334 1. Suspensos apimtis, laikantis ankstesniame kanone nustatyt rib, apibriama paiame statyme ar sakyme, arba sprendime ar dekrete, kuriuo udedama bausm. 2. statymu, bet ne sakymu gali bti nustatyta suspensa latae sententiae, neapibriant joki konkrei slyg ar apribojim. Tokia bausm sukelia visas pasekmes, ivardintas kan. 1333 1. Kan. 1335 Jei cenzra draudia vsti sakramentus ar sakramentalijas ar atlikti valdymo veiksmus, is draudimas sustabdomas kiekvien kart, kai tai yra btina, norint pasirpinti mirties pavojuje esaniais tikiniaisiais. Be to, jei cenzra latae sententiae nebuvo paskelbta, draudimas sustabdomas visuomet, kai tikintysis prao sakramento, sakramentalijos ar valdymo veiksmo. Toks tikiniojo praymas yra leistinas esant bet kokiai teisingai prieasiai. II SKIRSNIS ATITAISANIOS BAUSMS Kan. 1336 1. Atitaisanios bausms, kurios gali bti nusikaltusiam asmeniui skirtos visiems laikams arba

351

nustatytam ar neterminuotam laikui alia statymo jau galimai nustatyt bausmi, yra ios: 1 draudimas arba sakymas gyventi konkreioje vietoje ar teritorijoje; 2 galios, pareig, pareigojim, teiss, privilegijos, galiojim, malons, titulo, apdovanojimo, nors ir grynai pagerbimo tikslu, atmimas; 3 draudimas vykdyti tai, apie k kalbama 2, arba tai daryti konkreioje vietoje ar u jos rib; visi ie draudimai niekuomet nra susij su veiksm negaliojimu; 4 baudiamasis perklimas kitas pareigas; 5 atleidimas i dvasinink luomo. 2. Tik 1, 3 ivardintos atitaisanios bausms gali bti latae sententiae. Kan. 1337 1. Draudimas gyventi nustatytoje vietoje ar teritorijoje gali bti taikomas tiek dvasininkams, tiek vienuoliams; sakymas apsigyventi gali bti taikomas pasauliniams dvasininkams ir, laikantis konstitucijos apribojim, vienuoliams. 2. Udedant pareigojim gyventi konkreioje vietoje ar teritorijoje, btinas tos vietos Ordinaro sutikimas, nebent bt kalbama apie taip pat ir nepriklausani vyskupijai dvasinink atgailai ir pataisai skirtus namus. Kan. 1338 1. Atmimai ir draudimai, ivardinti kan. 1336, 1, 2 ir 3, niekuomet netaikomi galiai, pareigoms, pareigojimams, teisms, privilegijoms, galiojimams, malonms, titulams, apdovanojimams, kurie nepriklauso bausm skyrusio vyresniojo galiai. 2. Niekam negali bti atimta ventim galia. Galima tik udrausti ja naudotis ar atlikti kai kuriuos veiksmus, taip pat negali bti atimti akademiniai laipsniai.

352

3. Draudim, nurodyt kan. 1336, 1, 3 atvilgiu reikia laikytis cenzroms kan. 1335 nustatyt norm. III SKIRSNIS BAUDIAMOSIOS PRIEMONS IR ATGAILOS Kan. 1339 1. Ordinaras asmenikai ar per kit gali pamokyti asmen, kuriam susidar didel galimyb nusikalsti, arba, atlikus tyrim, kyla didelis tarimas, jog jis padar nusikaltim. 2. Asmen, savo elgesiu suklus papiktinim ar sunkiai sudrumstus tvark, jis gali taip pat spti, tinkamai atsivelgdamas asmenines bei faktines aplinkybes. 3. Apie pamokym ar spjim visuomet turi bti suraytas koks nors dokumentas, kuris saugomas slaptajame kurijos archyve. Kan. 1340 1. Atgail, kuri gali bti udta iorinje srityje, sudaro koks nors atliktinas religijos, gailestingumo ar meils darbas. 2. U slapt nusiengim niekuomet neskiriama viea atgaila. 3. Ordinaras, remdamasis savo protingu sprendimu gali pridti atgailas prie baudiamj pamokymo ar spjimo priemoni. V SKYRIUS BAUSMI SKYRIMAS

353

Kan. 1341 Ordinaras pasirpina pradti teismin ar administracin procedr bausms paskyrimui ar paskelbimui tik konstatavs, kad nei broliku pamokymu, nei spjimu, nei kitais sielovados rpesio padiktuotais keliais nemanoma pakankamai atitaisyti papiktinimo ir atstatyti teisingumo bei pataisyti nusikaltusiojo. Kan. 1342 1. Kiekvien kart, kai dl teising prieasi negalima vesti teisminio proceso, bausm galima skirti ar paskelbti neteisminiu dekretu, o baudiamsias priemones ir atgailas dekretu skirti galima visais atvejais. 2. Dekretu negalima udti ar paskelbti aminj bausmi, nei t bausmi, kurias jas nustatantis statymas ar sakymas draudia taikyti dekretu. 3. Visa, kas statyme ar sakyme sakoma apie teisj, turint paskirti udedam ar paskelbiam bausm, turi bti taikoma ir vyresniajam, udedaniam ar paskelbianiam bausm neteisminiu dekretu, nebent bt aiku, kad kalbama apie grynai procedrinius potvarkius. Kan. 1343 Jei statymas ar sakymas suteikia teisjui gali taikyti ar netaikyti bausms, jis, remdamasis sine ir savo imintingu sprendimu, gali taip pat suvelninti bausm ar vietoje jos skirti atgail. Kan. 1344 Nors statyme ir vartojami sakantieji terminai, teisjas, vadovaudamasis sine ir savo protingu sprendimu, gali: 1 atidti bausms paskyrim tinkama laikui, jei dl pernelyg skubios bausms numatoma kilsiant didesn blog; 2 susilaikyti nuo bausms skyrimo arba skirti velnesn bausm, arba pasinaudoti atgaila, jei

354

nusikalts asmuo pasitais ir atitais papiktinim arba buvo pakankamai nubaustas civilins valdios arba numatoma, kad bus nubaustas; 3 sustabdyti pareig atlikti atitaisani bausm pirm kart padariusiam nusikaltim asmeniui, kuris iki tol gyveno garbingai ir nra skubaus btinumo atitaisyti papiktinim, taiau su slyga, kad jie nusikaltusysis teisjo nustatytu laikotarpiu vl padarys nusikaltim, atliks bausm u abu nusikaltimus, jei tik per t laik nebus sisenjs baudiamojo persekiojimo u pirmj nusikaltim laikas. Kan. 1345 Kiekvien kart, kai nusikaltusysis arba tik nepilnai naudojosi proto galiomis, arba padar nusikaltim baims, btinumo ar aistros takoje, arba bdamas girtas arba patirdamas kit pana proto sudrumstim, teisjas gali taip pat ir susilaikyti nuo bet kokios nuobaudos skyrimo, jei laikytsi nuomons, kad galima kitokiu bdu pasirpinti jo pataisymu. Kan. 1346 Kiekvien kart, kai nusikaltusysis padar daugiau nusikaltim, jie atrodyt perdta sudti bausmes ferendae sententiae, leidiama teisjui jo protingu sprendimu paskirstyti bausmes lygiomis dalimis. Kan. 1347 1. Negalima galiojaniai udti cenzros, jei nusikaltusysis prie tai bent vien kart nebuvo pamokytas pasitraukti nuo blog ketinim, paskyrus jam tinkam laik apsigalvoti. 2. Turi bti laikoma, kad nusikalstantysis atsisak blog ketinim, jei jis tikrai gailjosi dl nusikaltimo ir, be to, tinkamai atitais nuostolius ir papiktinim ar bent rimtai paadjo tai padaryti. Kan. 1348 Kuomet nusikaltusysis iteisinamas arba jam nra udta jokia bausm, Ordinaras gali pasirpinti jo ir

355

vieja gerove, tinkamai spdamas ar imdamasis kitoki sielovadinio rpesio diktuojam keli, arba, esant reikalui, baudiamj priemoni. Kan. 1349 Jei bausm yra neterminuota ir statymas nenustato kitaip, teisjas neturi skirti pernelyg sunki bausmi, ypa cenzr, nebent to absoliuiai reikalaut nusikaltimo sunkumas, taiau negali skirti amin bausmi. Kan. 1350 1. Skiriant bausm dvasininkui visuomet turi bti pasirpinta, kad jam netrk btin l garbingam ilaikymui, nebent bt kalbama apie paalinim i dvasinink luomo. 2. Ordinaras privalo geriausiu manomu bdu pasirpinti paalintu i dvasinink luomo asmeniu, kuris dl bausms tikrai stokoja. Kan. 1351 Bausm nusikaltus asmen saisto visur, netgi pasibaigus j paskyrusio ar udjusiojo teisei, nebent sakmiai bt patvarkyta kitaip. Kan. 1352 1. Jei bausm draudia priimti sakramentus ar sakramentalijas, draudimas sustabdomas, kol nusikaltusysis yra mirties pavojuje. 2. Pareiga laikytis nepaskelbtos ir neinomos vietovje, kurs gyvena nusikaltusysis, bausms latae sententiae sustabdoma visikai ar dalinai pagal tai, kiek nusikaltusysis negali jos laikytis be didelio papiktinimo ar gero vardo netekimo pavojaus. Kan. 1353 Apeliacija ar kreipimasis dl udedani ar paskelbiani bet koki bausm teismini sprendim ar dekret, sustabdo j pasekmes.

356

VI SKYRIUS BAUSMI INYKIMAS Kan. 1354 1. alia asmen, ivardyt kan. 1355 1356, visi, galintys dispensuoti nuo statymo, prie kurio pridta bausms sankcija ar atleisti nuo sakymo, kuriame minima bausm, gali taip pat ir atleisti nuo bausms. 2. statyme ar bausm nustataniame sakyme galia atleisti nuo bausms gali bti suteikta ir kitiems asmenims. 3. Jei Apatal Sostas sau ar kitiems rezervavo atleidimo nuo bausms gali, rezervavimas privalo bti aikinamas grieta prasme. Kan. 1355 1. Nuo udtos ar paskelbto statymu nustatytos bausms, jie tik ji nra rezervuota Apatal Sostui, gali atleisti: 1 Ordinaras, inicijavs teism bausms udjimui ar paskelbimui, arba udjs ar deklaravs j dekretu asmenikai ar per kitus; 2 Nusikaltusiojo buvimo vietos Ordinaras, taiau prie tai atsiklauss Ordinaro, apie kur kalbama 1, nemanoma padaryti dl nebent to bt ekstraordinarini aplinkybi. 2. Nuo dar nepaskelbtos statymu nustatytos bausms latae sententiae, jei ji nra rezervuota Apatal Sostui, gali atleisti Ordinaras savo pavaldinius ir tuos, kurie yra jo teritorijoje arba joje padar nusikaltim, o taip pat bet kuris Vyskupas, taiau tik sakramentins ipainties metu.

357

Kan. 1356 1. Nuo sakymu, kur ileido ne Apatal Sostas, nustatytos bausms ferendae sententiae arba latae sententiae gali atleisti: 1 nusikaltusiojo buvimo vietos Ordinaras; 2 jei bausm buvo udta ar paskelbta, taip pat ir Ordinaras, inicijavs teism bausms udjimui ar paskelbimui arba udj ar paskelbs bausm dekretu asmenikai ar per kitus. 2. Prie atleidiant nuo bausms, turi bti atsiklausta sakymo autoriaus, nebent dl ekstraordinarini aplinkybi to padaryti nebt manoma. Kan. 1357 1. Ilaikant kan. 508 ir 976 nuostatus, nuodmklausys gali sakramentinje sins srityje atleisti nuo nepaskelbtos ekskomunikos ar interdikto cenzros latae sententiae, jei penitent apsunkint pasilikimas sunkios nuodms stovyje btin laik, kur nustato kompetentingas Vyresnysis. 2. Nuodmklausys, suteikdamas atleidim, turi pareigoti penitent, gresiant bausmei vl usitraukti cenzr, per mnes kreiptis kompetenting Vyresnj arba galiot kunig ir vykdyti j nurodymus, o tuo tarpu skirti atitinkam atgail ir sakyti atitaisyti, kiek tai bt skubiai btina, papiktinim ir nuostolius. Kreiptis Vyresnj galima ir per nuodmklaus, nevardinant penitento. 3. T pai pareig kreiptis, atgav sveikat, turi ir tie asmenys, kurie, pagal kan. 976 norm, buvo iriti i udtos ar paskelbtos arba rezervuotos Apatal Sostui cenzros. Kan. 1358 1. Negalima atleisti cenzros, jei nusikalts asmuo neatsisak blog ketinim pagal kan. 1347, 2 norm, gi, jei pasitrauk, jam negalima atsakyti atleidimo.

358

2. Asmuo, atleidiantis cenzr, pagal kan. 1348 norm gali numatyti arba skirti atgail. Kan. 1359 Jei kas nors yra saistomas keli bausmi, atleidimas galioja tik jame nurodytoms bausmms; bendras atleidimas naikina visas bausmes, iskyrus tas, kurias nusikaltusysis prayme nutyljo bloga valia. Kan. 1360 Atleidimas nuo bausms, igautas, suklus didel baim, negalioja. Kan. 1361 1. Atleidimas gali bti duotas ir nesaniam asmeniui arba su slyga. 2. Atleidimas iorinje srityje duodamas ratu, nebent dl svarbios prieasties reikt pasielgti kitaip. 3. Turi bti pasirpinta, kad praymas atleisti bausm ar pats atleidimas nebt platinamas, nebent tik tiek, kiek tai bt naudinga apsaugoti kaltinamojo ger vard ar btina papiktinimo atitaisymui. Kan. 1362 1. Kriminalin veika inyksta senatimi per tris metus, nebent bt kalbama: 1 apie teises, rezervuotas Tikjimo Mokymo Kongregacijai; 2 apie veik nusikaltimuose, nurodytuose kann. 1394, 1395, 1397, 1398, kurie sisenja per penkis metus; 3 apie nenubaustus visuotins teiss nusikaltimus, jei dalin teis bt nustaiusi kitok laiko ar sisenjimo termin. 2. Senatis skaiiuojama nuo dienos, kuomet buvo padarytas nusikaltimas arba, jei nusikaltimas yra

359

besitsiantis ar susijs su gyvenimo bdu, nuo jo inykimo dienos. Kan. 1363 1. Jei per laikotarp, nurodyt kan. 1362, skaiiuojam pradedant diena, kuomet smerkiamasis nuosprendis perjo vykdym, kaltinamajam nebuvo teiktas vykdymo dekretas apie kur kalbama kan. 1651, laikas pradti bausms vykdym baigiasi sisenjimu. 2. Tos paios slygos, ilaikant teiss nuostatus, galioja, jei bausm buvo udta neteisminiu dekretu. ANTROJI DALIS BAUSMS U KONKREIUS NUSIKALTIMUS I SKYRIUS NUSIKALTIMAI PRIE RELIGIJ IR BANYIOS VIENYB Kan. 1364 1. Apostatas, eretikas ar schizmatikas usitraukia ekskomunik latae sententiae, ilaikant kan. 194, 1, 2 nuostat; dvasininkas, alia to, gali bti baudiamas bausmmis, apie kurias kalbama kan. 1336, 1, 1, 2 ir 3. 2. Jei to reikalauja ilgalaikiai blogi ketinimai ar papiktinimo sunkumas, gali bti pridtos ir kitos bausms, neiskiriant paalinimo i dvasinink luomo. Kan. 1365 Nusikaltusysis, kaltinamas draudiamu dalyvavimu ventose apeigose baudiamas teisinga bausme. Kan. 1366 Tvai ar juos atstovaujantys asmenys, kriktijantys ar aukljantys vaikus nekatalikikame tikjime, baudiami cenzra ar kita teisinga bausme.

360

Kan. 1367 Asmuo, iniekins konsekruotus pavidalus arba juos ines ar laiks ventvagiku tikslu, usitraukia ekskomunik latae sententiae, rezervuot Apatal Sostui; dvasininkas, be to, gali bti baudiamas kita bausme, neiskiriant paalinimo i dvasinink luomo. Kan. 1368 Asmuo, sulaus priesaik, k nors patvirtindamas ar paaddamas prie banytin vyresnyb, baudiamas teisinga bausme. Kan. 1369 Asmuo, kuris vieame pasirodyme ar susirinkime arba vieai platinamame leidinyje, ar kitu bdu, pasinaudodamas socialins komunikacijos priemonmis, piktodiauja arba sunkiai eidia gerus paproius arba kelia smy, arba skatina neapykant ar paniek religijai ar Banyiai, baudiamas teisinga bausme. II SKYRIUS NUSIKALTIMAI PRIE BANYTIN VYRESNYB IR BANYIOS LAISV Kan. 1370 1. Asmuo, panaudojs fizin prievart prie Romos Popiei, usitraukia Apatal Sostui rezervuot ekskomunik latae sententiae, prie kurios, jei kalbama apie dvasinink, gali bti, atsivelgiant nusikaltimo sunkum, ridta kita bausm, neiskiriant paalinimo i dvasinink luomo. 2. Asmuo, taip nusikalts prie vyskup, usitraukia interdikt latae sententiae ir, jei bt dvasininkas, taip pat suspens latae sententiae. 3. Asmuo, panaudojs fizin prievart prie dvasinink ar vienuol, siekiant paniekinti tikjim,

361

Banyi, banytin valdi ar tarnyst, baudiamas teisinga bausme. Kan. 1371 Baudiamas teisinga bausme: 1 asmuo, kuris alia atvejo, nurodyto kan. 1364, 1, moko Romos Popieiaus ar Visuotinio Susirinkimo pasmerktos doktrinos arba usispyrusiai atmeta doktrin, apie kuri kalbama kan. 752 ir, pamokytas Apatal Sosto ar Ordinaro, jos neatsisako. 2 asmuo, kitokiu bdu nepaklstantis Apatal Sostui, Ordinarui, ar teistai jam k nors sakaniam ar draudianiam Vyresniajam ir po pamokymo ilieka nepaklusnus. Kan. 1372 Asmuo, prie Romos Popieiaus veiksm apeliuojantis Visuotin Susirinkim ar Vyskup kolegij, baudiamas cenzra. Kan. 1373 Asmuo, kuris, naudodamasis turima galia ar banytine tarnyste, veikia, vieai sukeldamas pavaldini prietaravim ar prieikumus Apatal Sostui ar Ordinarui arba skatina pavaldinius jiems nepaklusti, baudiamas interdiktu ar kitomis teisingomis bausmmis. Kan. 1374 Asmuo, steigs asociacij, kovojani prie Banyi, baudiamas teisinga bausme, o tas, kuris tokiai asociacij skatina ar jai vadovauja, baudiamas interdiktu. Kan. 1375 Asmenys, trukdantys banytins tarnysts, rinkim, ar valdios laisvei arba teistam naudojimuisi ventomis grybmis ar kitu banytiniu turtu, arba gsdinantys rinkj arba irinktj arba t, kuris vykdo banytin valdi ar tarnyst, gali bti baudiami teisinga bausme.

362

Kan. 1376 Asmuo, iniekinantis tiek kilnojam, tiek nekilnojam vent daikt baudiamas teisinga bausme. Kan. 1377 Asmuo, be tinkamo leidimo atsisakantis banytinio turto, baudiamas teisinga bausme. III SKYRIUS BANYTINI PAREIG UZURPAVIMAS IR NUSIKALTIMAI, JAS EINANT Kan. 1378 1. Kunigas, veikiantis prie kan. 977 nuostatus, krenta Apatal Sostui rezervuot ekskomunik latae sententiae. 2. interdikto latae sententiae, o, jei bt dvasininkas, suspensos bausm krenta: 1 asmuo, kuris, neturdamas kunigo ventim, ksinasi atlikti eucharistins Aukos liturgin veiksm; 2 asmuo, kuris alia 1 nurodyto atvejo, negaldamas galiojaniai duoti sakramentinio iriimo, mgina j suteikti arba klausosi sakramentins ipainties. 3. Atvejais, apie kuriuos kalbama 2, atsivelgiant nusikaltimo sunkum, gali bti pridtos kitos bausms, neiskiriant ekskomunikos. Kan. 1379 Asmuo, kuris alia kan. 1378 nurodyt atvej simuliuoja sakramento teikim, baudiamas teisinga bausme. Kan. 1380 Asmuo, kuris simonikai teikia ar priima sakrament, baudiamas interdiktu ar suspensa. Kan. 1381 1. Asmuo, neteistai ums banytin pareigyb, baudiamas teisinga bausme.

363

2. Neteistam umimui prilyginamas neteistas pareigybs pasilaikymas po to, kai ji buvo atimta ar panaikinta. Kan. 1382 Vyskupas be popieiaus pavedimo konsekruojantis k nors vyskupu ir asmuo, i jo priimantis konsekracij, krenta Apatal Sostui rezervuot ekskomunik latae sententiae. Kan. 1383 Vyskupas, kuris, veikdamas prie kan. 1015, paventint kit pavaldin be teist pavedimo rat, usitraukia draudim metus laiko teikti ventimus. Paventintam asmeniui paiu faktu suspenduojami gautieji ventimai. Kan. 1384 Asmuo, kuris alia atvej, nurodyt kann. 1378 1383, neteistai vykdo kunigo funkcijas ar atlieka kit vent tarnyst, gali bti baudiamas teisinga bausme. Kan. 1385 Asmuo, gaunantis neteistas pajamas i Mii stipendij, baudiamas cenzra ar kita teisinga bausme. Kan. 1386 Asmuo, k nors dovanojantis ar paadantis, kad Banyios pareigojim atliekantis mogus k nors atlikt ar neteistai apleist, baudiamas teisinga bausme. Tai lieia taip pat ir dovanas ar paadus priimant asmen. Kan. 1387 Kunigas, kuris sakramentins ipainties metu ar pasinaudodamas tuo pretekstu, gundo penitent nusidti etajam Dekalogo sakymui, atsivelgiant nusikaltimo sunkum baudiamas suspensa, draudimais, pareig atmimu ir, sunkesniais atvejais, paalinamas i dvasinink luomo.

364

Kan. 1388 1. Nuodmklausys, tiesiogiai paeids ipainties paslapt, krenta Apatal Sostui rezervuot ekskomunik latae sententiae; tas, kuris tai padaro tik netiesiogiai baudiamas, atsivelgiant nusikaltimo sunkum. 2. Vertjas ir kiti asmenys, apie kuriuos kalbama kan. 983, 2, paeid paslapt, baudiami teisinga bausme, neiskiriant ekskomunikos. Kan. 1389 1. Asmuo, piktnaudojantis banytine valdia ar pareigybe, baudiamas, atsivelgiant veiksmo ar apleidimo sunkum, neiskiriant paalinimo i pareig, nebent tokiam piktnaudojimui jau bt nustatyta bausm statyme ar sakyme. 2. Asmuo, kuris dl pakaltinamo nerpestingumo neteistai atlieka ar apleidia banytins valdios, tarnysts ar pareigybs veiksm, tuo sudarydamas nuostol kitiems, baudiamas teisinga bausme. IV SKYRIUS NETIESOS NUSIKALTIMAS Kan. 1390 1. Asmuo, neteisingai apskunds banytiniam Vyresniajam nuodmklaus padarius nusikaltim, apie kur kalbama kan. 1387, usitraukia interdikt latae sententiae ir, jei bt dvasininkas, taip pat ir suspens. 2. Asmuo, pateiks banytiniam Vyresniajam kit meiikik skund apie nusikaltim arba kitu bdu paeids kit ger vard, gali bti baudiamas teisinga bausme, neiskiriant cenzros. 3. meiikas gali bti taip pat priverstas tinkamai atsiteisti.

365

Kan. 1391 Teisinga bausme, atsivelgiant nusikaltimo sunkum, gali bti baudiamas: 1 asmuo, suras netikr ar pakeits tikr banytin dokument, j sunaikins, slps arba pasinaudojs netikru ar pakeistu dokumentu; 2 asmuo, banytinje srityje pasinaudojs kitu netikru ar pakeistu dokumentu; 3 asmuo ras neties vie banytin dokument. V SKYRIUS NUSIKALTIMAI SPECIALIOMS PAREIGOMS Kan. 1392 Dvasininkai ar vienuoliai, nepaklusdami kanon nuostatams, vykdantys dalykin ar komercin veikl, baudiami, atsivelgiant nusikaltimo sunkum. Kan. 1393 Asmuo, paeids bausme udtus pareigojimus, gali bti baudiamas teisinga bausme. Kan. 1394 1. Ilaikant kan. 194, 1, 3 nuostat, dvasininkas, pasiksins kad ir vien civilikai sudaryti santuok, usitrauki ekskomunik latae sententiae, gi jei pamokytas neapsigalvoja ir toliau tsia papiktinim, palaipsniui gali bti baudiamas apribojimais iki paalinimo i dvasinink luomo. 2. Aminuosius adus padars vienuolis ne dvasininkas, pasiksins kad ir vien civilikai sudaryti santuok, usitraukia interdikt latae sententiae, ilaikant kan. 694 nuostat. Kan. 1395 1. Konkubinate gyvenantis dvasininkas, alia kan. 1394 nurodyto atvejo, ir dvasininkas, papiktinaniai pasiliekantis kitoje iorinje nuodmje prie etj

366

Dekalogo sakym, baudiami suspensa, prie kurios, jei po pamokymo pasilieka nusikaltime, gali palaipsniui bti pridtos kitos bausms, neiskiriant paalinimo i dvasinink luomo. 2. Dvasininkas, padars kitus nusikaltimus prie etj Dekalogo sakym, jei nusikaltimas tikrai bt padarytas su prievarta arba grasinimais arba vieai arba su nepilnameiu, nesulaukusiu 16 met amiaus, baudiamas teisingomis bausmmis, neiskiriant paalinimo i dvasinink luomo, jei konkreiu atveju tai bt reikalinga. Kan. 1396 Asmuo, sunkiai paeids su banytine pareigybe susijusi pareig reziduoti, baudiamas teisinga bausme, neiskiriant, po pamokymo, atleidimo i pareig. VI SKYRIUS NUSIKALTIMAI PRIE MOGAUS GYVYB IR LAISV Kan. 1397 Asmuo, padars mogudyst, pagrobs arba prievarta ar klasta sulaiks kit asmen, j sunkiai sualojs ar sueids, baudiamas, atsivelgiant nusikaltimo sunkum, apribojimais ir draudimais, apie kuriuos kalbama kan. 1336, tuo tarpu asmen, apie kuriuos kalbama kan. 1370, nuudymas baudiamas ten nurodytomis bausmmis. Kan. 1398 Asmuo, padars pasekmes suklus abort, usitraukia ekskomunik latae sententiae. VII SKYRIUS BENDROJI NORMA

367

Kan. 1399 Be atvej, nustatyt iame ir kituose statymuose, iorinis dieviko ar kanoninio statymo paeidimas gali bti baudiamas teisinga bausme ar atgaila tik tada, kai ypatingas paeidimo sunkumas reikalauja nuobaudos ir btina apsisaugoti nuo papiktinim ar juos atitaisyti. SEPTINTOJI KNYGA PROCESAI PIRMOJI DALIS APIE TEISMUS BENDRAI Kan. 1400 1. Teismo objektu yra: 1 fizini ar juridini asmen siekiamos ar apginamos teiss arba deklaruojami juridiniai faktai; 2 nusikaltimai, kiek jie reikalauja bausms paskyrimo ar paskelbimo. 2. Ginai, kil dl administracins galios vykdymo, gali bti nukreipti vien tik Vyresniajam ar administraciniam tribunolui. Kan. 1401 Banyia teisia, naudodamasi sava ir iimtine teise: 1 dvasinius reikalus ir su dvasiniais reikalais susijusias bylas; 2 banytini statym paeidimus ir visa, kas yra susij su nuodme, kiek tai reikalinga bausms nustatymui ir banytini bausmi paskyrimui. Kan. 1402 Visi Banyios tribunolai vadovaujasi toliau sekaniais kanonais, iskyrus Apatal Sosto tribunolams nustatytas normas. Kan. 1403 1. Dievo Tarn kanonizavimo bylos tvarkomos ypatingo popieiaus statymo.

368

2. Taip pat ioms byloms kiekvien kart taikomi ir io Kodekso nuostatai, kuomet statymas nurodo visuotin teis arba kalbama apie normas, lieianias dalyko prigimt. I SKYRIUS TEISMO KOMPETENCIJA Kan. 1404 Aukiausiojo Sosto neteisia niekas. Kan. 1405 1. Romos Popieius turi iimtin teis pats teisti bylose, apie kurias kalbama kan.1401: 1 valstybi vadovus; 2 kardinolus; 3 Apatal Sosto Legatus ir Vyskupus baudiamosiose bylose; 4 kitas bylas, kuris jis pats priskiria savo teismui. 2. Teisjas, prie tai negavs Romos Popieiaus galiojimo, negali svarstyti Romos Popieiaus specifine forma atlikt akt ar panaudot priemoni. 3. Romos Rotos tribunolui rezervuota teisti: 1 Vyskupus gino bylose, isaugant kan. 1419, 2 nuostat; 2 vienuolins kongregacijos Abat prim ar vyresnj Abat, aukiausij popieikosios teiss institut Vyresnj; 3 vyskupijas ir kitus tiek fizinius, tiek juridinius banytinius asmenis, neturinius emesnio u Romos Popiei vyresniojo. Kan. 1406 1. Paeidus kan. 1404 nuostat, veiksmai ir sprendimai laikomi neatliktais. 2. Bylose, apie kurias kalbama kan. 1405 visi kiti teisjai yra absoliuiai nekompetentingi.

369

Kan. 1407 1. Stoti pirmos instancijos teism gali bti kvieiama tik prie banytin teisj, kompetenting pagal vien i kan. 1408 1414 nustatyt titul. 2. Reliatyvia vadinama teisjo, nesiremianio n vienu i i titul, nekompetencija. 3. Atsakovas laikosi iekovo tribunolo, gi jei iekovas turt skirtingus kompetentingus tribunolus, atsakovui suteikiama teis pasirinkti tribunol. Kan. 1408 Kiekvienas asmuo gali bti paauktas teismui gyvenamosios ar tarsi gyvenamosios vietos tribunol. Kan. 1409 1. Klajno tribunolas priklauso nuo to, kurioje vietoje jis faktikai gyvena. 2. Asmuo, kurio neinoma nei gyvenamoji, nei tarsi gyvenamoji nei apsigyvenimo vieta, gali bti aukiamas teismui iekovo tribunol, jei tik nra kito teisto tribunolo. Kan. 1410 Daikto buvimo vietos atvilgiu alis teismui gali bti aukiama tribunol tos vietos, kur yra daiktas, taps gino objektu, jei tik svarstomos daiktins teiss ar paveldjimas. Kan. 1411 1. Sutarties atvilgiu alis gali bti aukiama teismui tribunol tos vietos, kur buvo sudaryta sutartis arba kur ji turi bti vykdyta, nebent alys sutartinai pasirinkt kit tribunol. 2. Jei byla lieia pareigojimus, kilusius kitu titulu, alis teismui gali bti aukiama tribunol tos vietos, kur pareigojimas kilo ar turi bti vykdytas.

370

Kan. 1412 Kaltinamasis baudiamosios bylose, kad ir nedalyvaut, gali bti aukiamas teismui tribunol tos vietos, kur buvo padarytas nusikaltimas. Kan. 1413 alis gali bti aukiama teismui: 1 bylose, lieianiose turto administravim, tribunol tos vietos, kur buvo vykdomas administravimas; 2 bylose, lieianiose palikim ar maldingus pareigojimus, paskutins gyvenamosios ar tarsi gyvenamosios vietos arba apsigyvenimo tribunol pagal kann. 1408 1409 norm, to asmens, kurio palikimas ar maldingi pareigojimai svarstomi, nebent bt kalbama apie paprast pavedimo vykdym, kuris turi bti svarstomas pagal prastines kompetencijos normas. Kan. 1414 Ssajos atvilgiu tarpusavyje susijusios bylos turi bti svarstomos viename ir tame paiame tribunole ir to paties proceso metu, nebent tam prietaraut statymo nuostatai. Kan. 1415 Prevencijos atvilgiu, kuomet vienodai kompetentingi yra du ar daugiau tribunol, teis sprsti byl turi tas tribunolas, kuris pirmasis teistai paauk atsakov. Kan. 1416 Kompetencijos konfliktus tarp dviej tam paiam apeliaciniam tribunolui pavaldi tribunol sprendia pastarasis, o jei jie nra pavalds tam paiam apeliaciniam tribunolui Apatalikoji Signatra. II SKYRIUS VAIRS TRIBUNOL LAIPSNIAI IR RYS Kan. 1417 1. Romos Popieiaus primato galia kiekvienas tikintysis turi teis pavesti savo byl, tiek gino, tiek

371

baudiamj, ventojo Sosto teismui bet kuriame teismo laipsnyje ir bet kurioje gino stadijoje arba j ten pradti. 2. Taiau kreipimasis Apatal Sost nesustabdo, iskyrus apeliacijos atvej, teisjo, jau pradjusio svarstyti byl, jurisdikcijos vykdymo, kuris gali tsti teism iki galutinio sprendimo, nebent Apatal Sostas jam pranet, kad perm byl pas save. Kan. 1418 Bet kuris tribunolas turi teis pasitelkti pagalbon kit tribunol renkant mediag ar teikiant aktus. I SKIRSNIS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TRIBUNOLAS 1 straipsnis Teisjas Kan. 1419 1. Kiekvienoje vyskupijoje visoms byloms, kuri sakmiai neiskiria teis, pirmosios instancijos teisju yra diecezijos Vyskupas, kuris tesimin gali gali vykdyti asmenikai ar per kitus, laikydamasis toliau sekani kanon. 2. Jei svarstomos Vyskupo atstovaujamo juridinio asmens teiss ar turtas, pirmojoje instancijoje teisia apeliacinis tribunolas. Kan. 1420 1. Visi diecezijos Vyskupai pareigojami paskirti teismo Vikar arba Oficiol, turint ordinarin teismin gali, skirting nuo generalinio Vikaro asmen, nebent vyskupijos maumas ar nedidelis byl kiekis leist sprsti kitaip.

372

2. Teismo Vikaras sudaro vien tribunol su Vyskupu, taiau negali svarstyti byl, kurias Vyskupas rezervuoja sau. 3. Teismo vikarui gali bti skirti pagalbininkai, vadinami papildomais teismo Vikarais arba Viceoficiolais. 4. Tiek teismo Vikaras, tiek papildomi teismo Vikarai turi bti kunigai, turintys ger vard, kanon teiss daktarai ar bent licenciatai ir sulauk ne maiau trisdeimties met amiaus. 5. Jie nepraranda pareig, esant neuimtam sostui, ir j negali atleisti vyskupijos Administratorius, o atjus naujam Vyskupui jie turi bti patvirtinti. Kan. 1421 1. Vyskupijoje Vyskupas paskiria diecezinius teisjus, kurie yra dvasininkai. 2. Vyskup Konferencija gali leisti teisjais skirti ir tikiniuosius pasaulieius, esant reikalui, vienas i j gali bti paimtas, sudarant kolegij. 3. Teisjai turi bti gero vardo asmenys, turintys kanon teiss daktaro ar bent licenciato laipsn. Kan. 1422 Teismo Vikaras, papildomi teismo Vikarai ir kiti teisjai skiriami konkreiam laikotarpiui, ilaikant kan. 1420 5 nuostat, ir negali bti atleisti be teistos ir svarbios prieasties. Kan. 1423 1. Keli diecezijos Vyskupai gali drauge, pritarus Apatal Sostui, vietoje diecezini tribunol, apie kuriuos kalbama kann. 1419 1421, steigti savo vyskupijose vien pirmosios instancijos tribunol. iuo atveju Vyskup grupei ar j paskirtam Vyskupui

373

priklauso visos teiss, kurias diecezijos Vyskupas turi savo tribunole. 2. Tribunolai., apie kuriuos kalbama 1, gali bti steigti visoms ar konkretaus pobdio byloms. Kan. 1424 Bet kuriame teisme vienintelis teisjas gali patarjais pasirinkti du tarjus, garbingo elgesio dvasininkus ar pasaulieius. Kan. 1425 1. Atmetant prieingus paproius, kolegialiam trij teisj tribunolui yra rezervuotos: 1 gino bylos: a) dl kunigysts ventim ryio ir su juo susijusi pareig; b) dl santuokos ryio, isaugant kann. 1686 ir 1688 nuostat. 2 baudiamosios bylos: a) dl nusikaltim, gresiani paalinimo i dvasinink luomo bausme; b) udedant ar paskelbiant ekskomunik. 2. Vyskupas gali sunkesnes ar svarbesnes bylas patikti trij ar penki teisj sprendimui. 3. Teismo Vikaras aukia teisjus teisti pavienes bylas pagal pastoviai nustatyt rotacij, nebent pavieniais atvejais, Vyskupas nustatyt kitai. 4. Pirmajame teismo laipsnyje, jie bt nemanoma sudaryti kolegijos, Vyskup Konferencija, kol tsiasi tokia padtis, gali leisti Vyskupui patikti byl vienam teisjui dvasininkui, kuriam, kiek manoma, skiriamas tarjas ir auditorius. 5. Teismo vikaras negali keisti vien kart paskirt teisj, nebent esant labai svarbiai prieasiai, kuri nurodoma dekrete.

374

Kan. 1426 1. Kolegialus tribunolas privalo veikti kolegialiai ir sprendimus daryti absoliuia bals dauguma. 2. Kiek tai manoma, jam turi vadovauti teismo Vikaras ar papildomas teismo Vikaras. Kan. 1427 1. Kilus prietaravimui tarp to paties popieikosios teiss dvasinink vienuolinio instituto vienuoli ar nam, pirmosios instancijos teisjas, nebent kitaip bt nustatyta konstitucijoje, yra provincijos Vyresnysis arba, jei kalbama apie sui iuris vienuolyn, vietos Abatas. 2. Ilaikant atvejus, kuomet konstitucijoje nustatoma kitaip, svarstant gino klausimus tarp dviej provincij, pirmojoje instancijoje asmenikai ar per savo delegat teisia aukiausiasis Moderatorius, o, jei ginas kilo tarp dviej vienuolyn vienuolins kongregacijos vyriausiasis Abatas. 3. Jeigu, galiausiai, kyla ginas tarp skirting vienuolini institut ar tarp to paties diecezins teiss dvasinink ar pasauliei instituto fizini ar juridini asmen, arba tarp vienuolio ir dvasininko pasaulieio ar pasaulieio, ar pasaulietinio juridinio asmens, pirmojoje instancijoje teisia vyskupijos tribunolas. 2 straipsnis Auditoriai ir relatoriai Kan. 1428 1. Teisjas ar kolegialaus tribunolo pirmininkas gali paskirti auditori bylos mediagos rinkimui, parinkdamas j i tribunolo teisj arba ioms pareigoms Vyskupo patvirtint asmen tarpo.

375

2. Vyskupas auditoriaus pareigoms gali patvirtinti dvasininkus ar pasaulieius, pasiyminius gerais paproiais, imintimi ir mokslu. 3. Auditoriui, vykdant teisjo pavedim, priklauso vien tik surinkti rodymus ir surinkus juos perduoti teisjui. Jis taip pat gali, jei tam neprietarauja teisjo pavedimas, jam vykdant pareigas ir kilus abejonei, tuo metu nusprsti, kokie rodymai ir kokiu bdu privalo bti surinkti. Kan. 1429 Kolegialaus tribunolo pirmininkas privalo tarp kolegijos teisj paskirti pristatant teisj arba relatori, kuris teisj posdyje informuoja apie byl ir surao sprendimus. Esant teisingai prieasiai, pats pirmininkas gali j pakeisti kitu. 3 straipsnis Teisingumo saugotojas, ryio gynjas ir notaras Kan. 1430 Gino bylose, kuriose kyla pavojus vieajam griui, ir baudiamosiose bylose, vyskupijoje skiriamas teisingumo saugotojas, kurio pareiga yra saugoti viej gr. Kan. 1431 1. Diecezijos Vyskupui priklauso nusprsti, ar gino bylose kyla pavojus vieajam griui ar ne, nebent teisingumo saugotojo sijungimas bt sakytas statyme arba tai bt aikiai btina pagal dalyko prigimt. 2. Jeigu ankstesnje instancijoje dalyvavo teisingumo saugotojas, numatoma, kad sekaniame laipsnyje jo dalyvavimas btinas. Kan. 1432 Bylose, kuriose svarstoma ventim negaliojimas arba santuokos negaliojimas ar iardymas, vyskupijoje skiriamas ryio gynjas, kuris privalo pateikti ir

376

idstyti visus argumentui, kurie gali bti protingai panaudoti prie negaliojim ar iardym. Kan. 1433 Bylose, kuriose reikalingas teisingumo saugotojo ar ryio gynjo dalyvavimas, jei jie nebt paaukti, aktai negalioja, nebent pastarieji, kad ir nepaaukti, faktikai dalyvavo arba bent jau prie sprendim, susipain su aktais, galjo atlikti savo darb. Kan. 1434 Jei sakmiai nra nustatyta kitaip: 1 kiekvien kart, kai statymas nurodo, jog teisjas turi iklausyti alis ar vien i j, taip pat, jei dalyvauja teisme, privalo bti iklausyti teisingumo saugotojas ir ryio gynjas; 2 kiekvien kart, kai reikalaujama alies praymo, kad teisjas galt k nors nusprsti, toki pat vert turi byloje dalyvaujani teisingumo saugotojo ir ryio gynjo praymas. Kan. 1435 Teisingumo saugotoj ir ryio gynj skiria Vyskupas. Jie gali bti dvasininkai arba pasaulieiai, turintys ger vard, kanon teiss daktarai ar licenciatai, inomi savo imintimi ir atsidavimu teisingumui. Kan. 1436 1. Tas pats asmuo, taiau ne toje pat byloje gali eiti teisingumo saugotojo ir ryio gynjo pareigas. 2. Saugotojas ir gynjas gali bti paskirti visoms ar pavienms byloms. Juos atleisti, remdamasis teisingais motyvais, gali Vyskupas. Kan. 1437 1. Bet kuriame procese turi dalyvauti notaras. Be jo parao aktai laikomi niekinais. 2. Notaro surayti aktai tampa oficialiu dokumentu. II SKIRSNIS

377

ANTROSIOS INSTANCIJOS TRIBUNOLAS Kan. 1438 Ilaikant kan. 1444, 1, 1 nuostat: 1 nuo Vyskupo sufragano tribunolo apeliuojama Metropolito tribunol, ilaikant kan. 1439 nuostatus; 2 bylose, kurios pirmojoje instancijoje buvo svarstytos pas Metropolit, apeliuojama tribunol, kur jis pats, gavs Apatal Sosto leidim yra pastoviai paskyrs; 3 bylose, svarstytose pas provincijos Vyresnj, antrosios instancijos tribunolas yra prie aukiausiojo Moderatoriaus, o byloms, svarstytoms pas vietos Abat prie aukiausiojo vienuoli kongregacijos Abato. Kan. 1439 1. Jei pagal kan. 1423 normas buvo steigtas vienas pirmosios instancijos tribunolas kelioms vyskupijoms, Vyskup Konferencija, gavusi Apatal Sosto pritarim, privalo steigti antrosios instancijos tribunol, nebent visos minimos vyskupijos bt tos paios arkivyskupijos sufraganmis. 2. Vyskup Konferencija alia atvej, minim 1, gali, gavusi Apatal Sosto pritarim, steigti vien ar daugiau antrosios instancijos tribunol. 3. Antrosios instancijos tribunol, minim 1 ir 2 atvilgiu Vyskup Konferencija arba jos paskirtas Vyskupas turi visas galias, kurias diecezijos Vyskupas turi savo tribunolui. Kan. 1440 Jei nesilaikoma kompetencijos teismo pakopos atvilgiu pagal kann. 1438 ir 1439 norm, teisjo nekompetencija yra absoliuti. Kan. 1441 Antrosios instancijos tribunolas turi bti sudarytas taip pat, kaip ir pirmosios instancijos tribunolas, taiau, jei pirmojoje teismo pakopoje pagal kan. 1425, 4

378

sprendim dar vienas teisjas, antrosios instancijos tribunolas veikia kolegialiai. III SKIRSNIS APATAL SOSTO TRIBUNOLAI Kan. 1442 Romos Popieius yra aukiausias viso katalik pasaulio teisjas ir teisia arba asmenikai, arba per ordinarinius Apatal Sosto tribunolus, arba per savo deleguotus teisjus. Kan. 1443 Ordinarinis Romos Popieiaus steigtas tribunolas apeliacij primimui yra Romos Rota. Kan. 1444 1. Romos Rota svarsto: 1 antrojoje instancijoje bylas, svarstytas ordinariniuose pirmosios instancijos tribunoluose ir nukreiptose ventajam Sostui teistos apeliacijos keliu; 2 treioje ar paskutinje instancijoje bylas, kurias jau sprend pati Romos Rota ar kuris kitas tribunolas, nebent sprendimas jau perjo vykdym; 2. is tribunolas teisia taip at pirmoje instancijoje bylas, apie kurias kalbama kan. 1405, 3, arba kitas bylas, kurias Romos Popieius tiek motu proprio, tiek ali praymu atauk savo tribunol ir patikjo Romos Rotai; ias bylas pati Romos Rota svarsto taip pat antroje arba paskutinje instancijoje, nebent pavedimo reskripte bt buv nustatyta kitaip. Kan. 1445 1. Aukiausias Apatalikosios Signatros Tribunolas svarsto: 1 niekinumo iekinius, praymus atstatyti pirmin padt ir kitus kreipimusis prie Rotos sprendimus; 2 kreipimusis bylose apie asmen status, kuriuos Romos Rota atsisak i naujo priimti;

379

3 nualinimus, esant tarimui ir kitas bylas prie Romos Rotos auditorius dl j veiksm, atlikt, vykdant savo funkcijas; 4 kompetencijos konfliktus, apie kuriuos kalbama kan. 1416. 2. Tas pats Tribunolas sprendia ginus, kilusius, vykdant banytin administracin gali, kurie teistai buvo jam nukreipti, kitus Romos Popieiaus ar Romos Kurijos dikasterij jam nukreiptus administracinius nesutarimus ir kompetencijos konfliktus tarp pai dikasterij. 3. Be to, iam aukiausiajam tribunolui priklauso: 1 stebti, kad bt tinkamai vykdomas teisingumas ir, esant reikalui imtis priemoni prie advokatus ir prokuratorius; 2 pratsti tribunol kompetencij; 3 inicijuoti ir tvirtinti tribunol, apie kuriuos kalbama kann. 1423 ir 1439, steigim. III SKYRIUS TRIBUNOL VIDAUS TVARKA I SKIRSNIS TEISJ IR TRIBUNOLO TARNAUTOJ PAREIGOS Kan. 1446 1. Visi tikintieji, taiau pirmiausia Vyskupai privalo uoliai rpintis, isaugant teisingum, kad Dievo tautoje, kiek manoma, bt vengiama gin ir kuo greiiau jie bt baigiami taikiai. 2. Usimezgant ginui ar bet kuriuo jo momentu teisjas, kiekvien kart atsiradus bet kokiai viliai pasiekti skming baigt, neturi praleisti progos paraginti alis ir padti joms iekoti bendro sutarimo teisingam kontroversijos sprendimui, nurodydamas tam

380

tinkamus kelius, o taip pat pasinaudodamas autoriteting asmen tarpininkavimu. 3. Jei ginas lieia privat ali turt, teisjas turi numatyti, nesutarimas gali bti baigtas naudingiau taikiu susitarimu, ar teismo sprendimu pagal kann. 1713 1716 normas. Kan. 1447 Asmuo, vienuole byloje dalyvavs kaip teisjas, teisingumo saugotojas, ryio gynjas, prokuratorius, advokatas, liudininkas ar ekspertas, negali toliau galiojaniai svarstyti t pai byl kitoje instancijoje kaip teisjas ar vykdyti joje stebtojo funkcijas. Kan. 1448 1. Teisjas negali priimti svarstyti bylos, kuri bet kokiu bdu susijusi su juo dl giminysts ar svainysts ryi bet kuriuo laipsniu tiesiojoje linijoje ir iki ketvirto alutins linijos laipsnio arba dl globos ar rpybos, bendro gyvenimo, didelio prieikumo arba siekiant naudos arba norint ivengti nuostolio. 2. Mintomis aplinkybmis nuo savo pareig turi nusialinti teisingumo saugotojas, ryio gynjas, stebtojas ir auditorius. Kan. 1449 1. Esant kan. 1448 ivardintiems atvejams, jei teisjas pats nenusialina, nualinimo gali reikalauti alis. 2. Apie nualinim sprendia teismo Vikaras, o jei reikalaujama jo nualinimo, sprendia tribunolui vadovaujantis Vyskupas. 3. Jei teisjas yra pats Vyskupas ir prie j pateikiamas nualinimas, jis privalo susilaikyti nuo teisjavimo. 4. Jei siekiama nualinti teisingumo saugotoj, ryio gynj ar kitus tribunolo tarnautojus, apie i iimt

381

sprendia kolegialaus tribunolo pirmininkas arba pats teisjas, jei jis vienas sprendia byl. Kan. 1450 Prileidus nualinim, asmenys turi bti pakeisti, taiau nesikeiia teismo pakopa. Kan. 1451 1. Nualinimo klausimas privalo bti sprendiamas kuo skubiausiai, iklausius aliu, teisingumo saugotojo arba ryio gynjo, jei jie dalyvauja byloje ir patys nra nualinami. 2. Teisjo iki nualinimo atlikti veiksmai galioja, o atliktieji po reikalavimo nualinti turi bti pakartoti, jei alis to prao deimties dien laikotarpiu po nualinimo primimo. Kan. 1452 1. Tik privaius asmenis dominaniu klausimu teisjas gali veikti tiktai ali praymu, taiau jei byla buvo teistai pradta, teisjas gali ir privalo pagal pareigas tsti baudiamsias ir kitas bylas, lieianias viej Banyios gr arba siel iganym. 2. Be to teisjas gali papildyti ali neapdairum pateikiant rodymus ir prietaravimus kiekvien kart, kai laiko, jog tai btina, norint ivengti aikiai neteisingo sprendimo, ilaikant kan. 1600 nuostatus. Kan. 1453 Teisjai ir tribunolai, laikydamiesi teisingumo principo, privalo pasirpinti, kad visos bylos bt baigiamos kaip galima greiiau tokiu bdu, kad pirmosios instancijos tribunole nebt ulaikomos ilgiau, kaip metus ir ne ilgiau kaip eis mnesius antrosios instancijos tribunole. Kan. 1454 Visi tribunol sudarantys ir jame dirbantys asmenys privalo prisiekti, kad tinkamai ir itikimai eis pareigas.

382

Kan. 1455 1. Teisjai ir jo padjjai tribunole pareigojami ilaikyti pareigybin paslapt: baudiamajame teisme visuomet, o gino teisme, jei vliau dl atskleisto kokio nors procesinio veiksmo gali kilti nuostolis alims. 2. Taip pat visuomet pareigojami ilaikyti paslapt apie diskusijas, vykusias tarp kolegialaus tribunolo teisj prie priimant sprendim bei apie vairius balsavimus ir tada pareiktas nuomone, ilaikant kan. 1609, 4 nuostat. 3. Be to kiekvien kart, kada byla ar rodymai yra tokio pobdio, kad dl akt ar rodym pavieinimo kilt pavojus kit geram vardui arba sukelt prog apkalboms, arba kilt papiktinimas arba kiti panaus nepatogumai, teisjas gali priesaika pareigoti laikytis paslapties liudininkus, ekspertus, alis ir j advokatus ar prokuratorius. Kan. 1456 Teisjui ir visiems tribunolo darbuotojams teismo proceso proga draudiama priimti bet kokias dovanas. Kan. 1457 1. Teisjus, kurie, tikrai ir akivaizdiai bdami kompetentingi, atsisako teisti, arba, neturdami joki teisini prielaid, paskelbia save kompetentingais ir teisia bei sprendia bylas, arba paeidia paslapties statym, arba dl klastos ar didelio aplaidumo padaro kitok nuostol besibylinjantiems, kompetentinga vyresnyb gali bausti atitinkamomis bausmmis, neiskiriant atleidimo i pareig. 2. Tokios pat sankcijos taikomos tribunolo tarnautojams ir darbuotojams, jei jie aukiau nurodytu bdu apleist savo pareigas. Juos gali bausti ir teisjas. II SKIRSNIS BYL SVARSTYMO TVARKA

383

Kan. 1458 Bylos turi bti svarstomos ta tvarka, kuria buvo pateiktos ir raytos sra, nebent kuri nors reikalauto greitesnio, nei kitos, tyrimo, kas turi bti nustatyta specialiu dekretu, pateikiant motyvus. Kan. 1459 1. Trkumus, dl kuri sprendimas gali bti niekinis, teisjas, veikdamas pagal pareigas, gali paalinti ir paskelbti bet kurioje teismo stadijoje ar pakopoje. 2. alia atvej, nurodyt 1, iplstiniai prietaravimai, ypa lieiantys asmenis ir teismo bd, turi bti pateikti prie gino nustatym, nebent pirm kart paaikt, jau nustaius gin, ir apibrti kaip galima greiiau. Kan. 1460 1. Jei prietaraujama teisjo kompetencijai, klausim privalo sprsti pats teisjas. 2. Prietaravimo dl reliatyvios nekompetencijos atveju, jei teisjas deklaruoja ess kompetentingas, dl jo sprendimo neapeliuojama, taiau nedraudiami niekinumo skundas ir pradins padties atstatymas. 3. Jei teisjas paskelbia save nekompetentingu, alis, laikanti save dl to nukentjusia, per penkiolikos dien nauding laik gali kreiptis apeliacin tribunol. Kan. 1461 Teisjas, bet kurioje bylos stadijoje suvoks, kad yra absoliuiai nekompetentingas, privalo apie savo nekompetencij paskelbti vieai. Kan. 1462 1. Priteisto objekto, permimo ir kiti liekamieji prietaravimai, vadinami baigto gino prietaravimais, turi bti pateikti ir itirti prie gino nustatym. Jei kas juos ikelt vliau, neturi bti atstumtas, taiau turi

384

apmokti ilaidas, nebent rodyt, kad be piktos valios its prietaravimo pateikim. 2. Kiti liekamieji prietaravimai turi bti pateikti gino nustatymo metu ir turi bti svarstomi tinkamu metu, laikantis papildomiems klausimams nustatyt taisykli. Kan. 1463 1. Prieiekinini prietaravim negalima galiojaniai pateikti vliau, kaip per trisdeimt dien po gino nustatymo. 2. ie prietaravimai svarstomi vliau drauge su iekiniu, tai yra, lygiagreiai, nebent bt reikalas svarstyti juos atskirai arba teisjas laikyt, jog tai netikslinga. Kan. 1464 Klausimai, lieiantys teismo ilaid ustat arba nemokamo proceso suteikim, pateikti nuo pat pradios, ir kiti panas praymai pagal taisykles privalo bti sprendiami prie gino nustatym. III SKIRSNIS TERMINAI IR PRATSIMAI Kan. 1465 1. Vadinamieji fatalia legis, btent, statymo nustatyti terminai teisi gijimui, negali bti pratsti, nei galiojaniai sutrumpinti, alims to nepraant. 2. Tuo tarpu teisminius ir sutartinius terminus, prie jiems pasibaigiant, esant teisingai prieasiai, iklausius ali ar j praymu gali pratsti teisjas, taiau jie niekuomet negali bti galiojaniai sutrumpinti be ali sutikimo. 3. Teisjas taiau turi pasirpinti, kad byla neisitst pernelyg ilgai dl pratsimo.

385

Kan. 1466 Kur statymas nenustato termin procesini veiksm atlikimui, ten juos turi nustatyti teisjas, atsivelgdamas kiekvieno veiksmo prigimt. Kan. 1467 Jei procesiniam veiksmui paskirt dien tribunolas nedirbt, terminas suprantamas, kaip pratstas iki artimiausios neventins dienos. IV SKIRSNIS TEISMO VIETA Kan. 1468 Kiekvienas tribunolas privalo turti savo patalpas, kiek manoma, pastovias, kurios yra atidarytos nustatytomis valandomis. Kan. 1469 1. Jei teisjas jga ivarytas i savo teritorijos arba jam trukdoma joje vykdyti savo jurisdikcij, gali j vykdyti u teritorijos rib ir daryti sprendimus, prie tai apie visa tai pranes diecezijos Vyskupui. 2. alia atvejo, nurodyto 1, teisjas, esant teisingai prieasiai ir iklausius ali, gali taip pat ivykti u savo teritorijos rib rinkti rodym, taiau gavs tos vietos, kur ketina vykti, diecezijos Vyskupo leidim ir jo paskirtose patalpose. V SKIRSNIS ASMENYS, LEIDIAMI TEISMO SAL, AKT SURAYMAS BEI SAUGOJIMAS Kan. 1470 1. Iskyrus atvejus, kuomet dalinis statymas nustato kitaip, tribunole svarstant bylas, sal leidiami tik tie asmenys, apie kuriuos statymas ar teisjas nurodo, kad jiems btina dalyvauti procese.

386

2. Visiems teisme dalyvaujantiems asmenims, sunkiai paeidusiems tribunolui deram pagarb ir paklusnum, teisjas gali atitinkamomis bausmmis t pareig priminti, tuo tarpu advokatams ir prokuratoriams udrausti eiti savo pareigas banytiniuose tribunoluose. Kan. 1471 Jei kuris nors apklausimas asmuo kalba teisjui ar alims neinoma kalba, kvieiamas teisjo paskirtas prisiekusysis vertjas. Parodymai suraomi originalo kalba ir pridedamas vertimas. Vertjas kvieiamas taip pat ir tuomet, kai apklausiamas kurias ar nebylys asmuo, nebent teisjas pageidaut, kad pateiktus klausimus bt atsakoma ratu. Kan. 1472 1. Teisminiai aktai, tiek lieiantys klausimo esm, tiek bylos aktai, tiek priklausantys procedrai, tiek proceso aktai privalo bti surayti. 2. Visi akt puslapiai turi bti sunumeruoti ir autentikai patvirtinti. Kan. 1473 Kiekvienu atveju, kai teisminiuose aktuose reikalingas ali ar liudinink paraas, jei alis ar liudininkas negali ar nenori pasirayti, tai paymiam paiuose aktuose ir tuo pat metu teisjas ir notaras patvirtina, kad pats aktas paodiui buvo perskaitytas aliai ar liudininkui, ir kad ie negaljo ar nenorjo pasirayti. Kan. 1474 1. Apeliacijos atveju vienas akt egzempliorius, kuri autentikumas turi bti patvirtintas notaro, siuniamas auktesnj tribunol. 2. Jei aktai buvo surayti auktesniajam tribunolui neinoma kalba, jie turi bti iversti jam suprantam kalb, panaudojant tinkamas atsargumo priemones, kad bt galima bti utikrintiems vertimo tikslumu.

387

Kan. 1475 1. Pasibaigus teismui, privatiems asmenims priklausantys dokumentai grinami, taiau pasilaikant j kopij. 2. Notarui ir kancleriui draudiama be teisjo leidimo platinti teismini akt ir proces metu gyt dokument kopijas. IV SKYRIUS BYLOS ALYS I SKIRSNIS IEKOVAS IR ATSAKOVAS Kan. 1476 Kiekvienas, tiek pakriktytas, tiek nekriktytas asmuo gali dalyvauti teisme, o teistai aukta alis privalo atsiliepti. Kan. 1477 Nors iekov ar atsakov atstovaut prokuratorius ar advokatas, jie visuomet turi atvykti tesim asmenikai, kai tai nustato teis ar teisjas. Kan. 1478 1. Nepilnameius ir asmenis, negalinius naudotis proto galiomis teisme atstovauja j tvai, globjai arba kuratoriai, ilaikant 3 nuostat. 2. Jei, teisjo nuomone, j teiss kertasi su tv, globj ar kuratori teismis ar kad pastarieji negali pakankamai apginti j teis, juos teisme atstovauja teisjo paskirtas globjas ar kuratorius. 3. Taiau dvasinse ir su dvasiniais reikalais susijusiose bylose, jei nepilnameiai jau pasiek naudojimsi proto galiomis, jie gali veikti ir atsakyti be tv ar globj sutikimo ir tai netgi daryti asmenikai,

388

jei jau yra sulauk keturiolikos met, jei j dar nra sulauk, juos atstovauja teisjo skirtas kuratorius. 4. Asmenys, kuriems draudiama administruoti turt ir psichiniai ligoniai gali teisme dalyvauti asmenikai tik atsakydami u savo nusikaltimus arba teisjo potvarkiu, visais kitais aspektais jie privalo veikti ir atsakyti per savo kuratori. Kan. 1479 Visai atvejais, kai yra civilins valdios paskirtas globjas ar kuratorius, jam gali bti leidiama dalyvauti banytiniame teisme, jei manoma, atsiklausus diecezijos Vyskupo to asmens, kuriam jis buvo paskirtas, jei jo nebt ar jam nebt leista dalyvauti teisme, pats teisjas bylai paskiria globj ar kuratori. Kan. 1480 1. Juridinius asmenis teisme atstovauja j teisti atstovai. 2. Tuo atveju, jei atstovo nebt ar jis parodyt nerpestingum, Ordinaras asmenikai ar per kit asmen gali teisme atstovauti juridinius asmenis, esanius jo valdios subjektais. II SKIRSNIS GALIOTINIAI IR ADVOKATAI Kan. 1481 1. alis gali laisvai pasirinkti advokat ir galiotin, taiau, iskyrus 2 ir 3 nustatytus atvejus, gali veikti ir atsakinti asmenikai, nebent teisjas laikytsi nuomons, kad galiotinio ar advokato pagalba yra btina. 2. Baudiamojoje byloje kaltinamasis visuomet privalo turti asmenikai pasirinkt ar teisjo skirt advokat.

389

3. Gino byloje, jei ji lieia nepilnameius arba gali turti vie gerov takojanias pasekmes, iskyrus santuokines bylas, teisjas pagal savo pareigas paskiria gynj jo neturiniai aliai. Kan. 1482 1. Kiekvienas gali pasirinkti tik vien galiotin, kuris negali savs pakeisti kitu, nebent jam bt sakmiai suteikta tokia galia. 2. Taiau, jei, esant teisingai prieasiai, tas pats asmuo pasiskirt daugiau galiotini, jie privalo bti paskirti tokiu bdu, kad tarp j bt ilaikomas eilikumas. 3. Yra leidiama vienu metu pasirinkti daugiau, negu vien advokat. Kan. 1483 galiotinis ir advokatas privalo bti pilnameiai ger vard turintys asmenys, advokatas, be to, privalo bti katalikas, nebent diecezijos vyskupas leist elgtis kitaip, ir turti kanon teiss daktarat, arba bent jau bti tikrai patyrs ir patvirtintas to paties vyskupo. Kan. 1484 1. Prie praddami eiti savo pareigas galiotinis ir advokatas privalo pateikti tribunolui galiojimo original. 2. Taiau, siekiant ivengti bylos nutrkimo pagal teis, teisjas gali leisti veikti galiotiniui ir nepateikus galiojimo, pareikalavs, jei tai btina, tinkamos garantijos, taiau is aktas netenka jokios verts, jei pasibaigus galutiniam to paties teisjo nustatytam laikui, galiotinis pagal taisykles nepateikia galiojimo. Kan. 1485 Neturdamas specialaus galiojimo galiotinis negali galiojaniai atsisakyti bylos, iekinio ar teismini veiksm, daryti pakeitimus, susitarimus, teisminius

390

kompromisus ir apskritai vis veiksm, kuriems teis reikalauja specialaus galiojimo. Kan. 1486 1. Norint paalinti galiotin arba advokat btina jiems apie tai praneti, o jei jau buvo nustatyta gino formuluot, apie paalinim turi bti informuotas teisjas ir prieinga alis. 2. Paskelbus galutin sprendim, apeliacijos teis ir pareiga, jei tam nra prieingas galiojs asmuo, priklauso galiotiniui. Kan. 1487 Tiek galiotin, tiek advokat i pareig arba dalyvavimo ali iekinyje dekretu gali paalinti teisjas, taiau tai gali padaryti, tik esant svarbiai prieasiai. Kan. 1488 1. Abiem pareignams draudiama nupirkti iekin arba tartis dl pernelyg didelio honoraro, arba kaip atlyg pretenduoti dal gino objekto. Jei tai bt padaryta, susitarimas yra niekinas, ir teisja gali bausti juos pinigine bauda. Be to, advokatui gali bti udrausta eiti pareigas ir, pasikartojus tokiam atvejui, vyskupas, kaip tribunolo galva, j gali paalinti i advokat kolegijos. 2. Taip pat gali bti baudiami advokatai ir galiotiniai, kurie, apeidami statym, atsiima bylas i kompetenting tribunol, kad jas palankiau isprst kiti tribunolai. Kan. 1489 Advokatams ir galiotiniams, kurie, pasinaudodami dovanomis, paadais ar kitomis neleistinomis priemonmis, piktnaudiauja savo padtimi, udraudiama eiti pareigas ir skiriama pinigin bauda ar kitos atitinkamos bausms.

391

Kan. 1490 Kiekviename tribunole, kiek manoma, turi bti pastovs paties tribunolo apmokami pareignai, galintys eiti advokato ar galiotinio pareigas, ypa santuokinse bylose, kuriuos galt pasirinkti to norinios alys. V SKYRIUS IEKINIAI IR PRIETARAVIMAI I SKIRSNIS APIE IEKINIUS IR PRIETARAVIMUS BENDRAI Kan. 1491 Kiekvien teis saugo ne vien iekinys, bet ir prietaravimas, nebent sakmiai bt nustatyta kitaip. Kan. 1492 1. Kiekvienas iekinys inyksta sisenjimu pagal teiss normas ar kitu teistu bdu, iskyrus niekuomet nesisenjanius veiksmus asmen statuso poiriu. 2. Prietaravimas, isaugant kan. 1462 nuostat, visuomet manomas ir pagal savo prigimt yra aminas. Kan. 1493 Iekovas gali kitam asmeniui ikelti kelis tarpusavyje vienas kitam neprietaraujanius iekinius, lieianius tiek t pat dalyk, tiek skirting mediag, jei tik jie nevirija tribunolo, kur kreipiamasi, kompetencijos. Kan. 1494 1. Atsakovas gali pas t pat teisj ir toje paioje byloje iekovui ikelti kontriekin, jei is byloje yra susijs pagrindiniu iekiniu, arba norint paalinti ar sumainti iekin. 2. Iekovui, gavusiam kontriekin, neleidiama savo ruotu kelti kontriekin prieingai aliai. Kan. 1495 Kontriekinys visuomet turi bti pateiktas teisjui, kuris prim pirmj iekin, netgi jei jis bt deleguotas tik

392

vienai bylai ar dl kit motyv bt reliatyviai nekompetentingas. II SKIRSNIS KONKRETS IEKINIAI IR PRIETARAVIMAI Kan. 1496 1.Asmuo, bent galimais argumentais rods turs teis kito asmens turim daikt ir kad tuo atveju, jei daiktas nebus perduotas saugoti jam, neivengiamai patirs nuostol, turi teis i teisjo reikalauti daikto pamimo. 2. Analogikose aplinkybse taip pat gali reikalauti, kad ta teis bt suteikta treiajam asmeniui. Kan. 1497 1. Daikto pamimas leidiamas ir siekiant utikrinti paskol, jei tik pakankamai aiki kreditoriaus teis. 2. Pamimas gali bti iplstas ir skolininko turt, bet kokiu titulu esant pas treiuosius asmenis ir skolininko kreditus. Kan. 1498 Jokiu bdu negalima nusprsti dl daikto pamimo ar pasinaudojimo teise treiam asmeniui, jei gresiant nuostol galima atitaisyti kitokiu bdu ir tam duodama tinkama garantija. Kan. 1499 Teisjas gali i asmens, kuriam leidiama paimti daikt ar suteikiama teis ja pasinaudoti, pareikalauti iankstinio ustato nuostoli atlyginimui, jei savo teiss nerodyt. Kan. 1500 Vertinant pasilaikymo iekinio prigimt ir verts, laikomasi civilins teiss nuostat, galiojani toje vietoje, kur yra daiktas, dl kurio nuosavybs ginijamasi.

393

ANTROJI DALIS GINO PROCESAS I SEKCIJA ORDINARINIS GINO PROCESAS I SKYRIUS BYLOS PRADIA I SKIRSNIS IEKINYS Kan. 1501 Teisjas negali svarstyti jokios bylos, kol jam pagal kanon normas suinteresuotas asmuo ar teisingumo saugotojas neteik praymo. Kan. 1502 Asmuo, norintis k nors patraukti atsakomybn, privalo kompetentingam teisjui pateikti praym, kuriame nurodomas gino objektas ir praoma teisjo patarnavimo. Kan. 1503 1. Teisjas gali kiekvien kart priimti odin praym, jei iekovas neturi galimybs pateikti praymo arba bylos tyrimas yra lengvas ir nedidels svarbos. 2. Taiau abiem atvejais teisjas turi liepti notarui surayti akt, kuris turi bti perskaitytas iekovui ir gauti jo pritarim. Toks aktas teisikai visikai pakeiia iekovo ratik iekin. Kan. 1504 Gin pradedaniame iekinyje turi bti: 1 nurodyta, kur tiesj kreipiamasi bylos svarstymui, kas ir i ko praoma; 2o nurodyta, kokia teise remiasi iekovas ir bent bendri faktai ir rodymai, pagrindiantys iekin; 3o turi bti pasiraytas iekovo ar jo galiotinio, paymint dien, mnes bei metus, o tarp pat viet,

394

kurioje gyvena arba liudija, jog gyvena iekovas arba jo galiotinis, kad galt priimti siuniamus aktus. 4o nurodyta atsakovo buvein ar tarsi buvein. Kan. 1505 1. Vienintelis teisjas arba kolegialaus tribunolo pirmininkas, sitikin, jog byla yra j kompetencijoje ir kad iekovui netrksta juridini teisi dalyvauti teisme, privalo kaip galima greiiau dekretu priimti ar atmesti iekin. 2. Iekin galima atmesti tiktai: 1o jei teisjas ar tribunolas yra nekompetentingi; 2 jei be abejoni aiku, kad iekovas neturi juridini teisi dalyvauti teisme; 3 jei nebuvo ilaikyti kan. 1504 1 3 punkt nuostatai; 4 jei i paties iekinio tikrai aiku, kad praymas neturi jokio pagrindo ir negali bti, kad proceso metu koks nors pagrindas atsirast. 3. Jei iekinys buvo atmestas dl pataisom trkum, iekovas turi teis tam paiam teisjui pateikti tinkamai parengt nauj iekin. 4. Dl iekinio atmetimo alis visuomet turi teis deimties dien naudingo laiko laikotarpiu motyvuotai kreiptis apeliacin tribunol arba kolegij, jei iekin atmet pirmininkas. is praymas dl atmetimo turi bti inagrintas kuo skubiausiai. Kan. 1506 Jei teisjas per mnes nuo iekinio pateikimo neileido dekreto, kuriuo pagal kan. 1505 normas iekinys priimamas ar atmetamas, suinteresuotoji alis gali paraginti teisj atlikti savo pareig, gi jei, neirint to, teisjas tylt, nenaudingai prajus deimiai dien po io kreipimosi, iekinys laikomas priimtu.

395

II SKIRSNIS AUKIMAS IR PRANEIMAS APIE TEISMO AKTUS Kan. 1507 1. Dekrete, kuriuo priimamas iekovo skundas, teisjas arba pirmininkas privalo pakviesti teism arba paaukti gino nustatymui kitas alis, nustatydamas, ar jos privalo atsakyti ratu ar atvykti pas j asmenikai gino nustatymui. Jei po ratik atsakym ilikt btinumas alis pakviesti, tai galima nustatyti nauju dekretu. 2. Jei iekinys laikomas priimtu pagal kan. 1506 norm, aukimo teism dekretas turi bti ileistas per dvideimt dien nuo kreipimosi, apie kur kalbama iame kanone. 3. Jei konfliktuojanios alys paios atvyksta pas teisja bylos svarstymui, aukimas nra reikalingas, taiau ratininkas aktuose paymi, kad alys paios atvyko teism. Kan. 1508 1. aukimo teism dekretas turi bti nedelsiant pateiktas atsakovui bei apie j praneta visiems, turintiems atvykti. 2. Prie aukimo dekreto pridedamas iekininis pareikimas, nebent teisjas dl svarbi prieasi laikytsi nuomons, kad apie iekin neturi bti praneta aliai iki tol, kol ji pati neatvyks teism. 3. Jei ginas pradtas prie asmen, negalint laisvai naudotis savo teismis arba laisvai naudotis ginijamais daiktais, aukimas, atsivelgiant aplinkybes, pateikiamas globjui, kuratoriui, ypatingam galiotiniui arba tam, kuris pagal teiss normas jo vardu yra pareigotas dalyvauti teisme.

396

Kan. 1509 1. aukimai, dekretai, sprendimai ir kiti teismo aktai teikiami, pasinaudojant viea pato tarnyba arba kitu utikrinaniu saugum bdu, ilaikant daliniais statymais nustatytas normas. 2. Apie teikim ir jo bd turi bti paymta aktuose. Kan. 1510 Atsakovas, atsisaks priimti aukim arba bet kokiu bdu trukdantis, kad aukimas j pasiekt, laikomas teistas paauktu. Kan. 1511 Jei aukimas nebt teistai teiktas, proceso aktai yra niekini, ilaikant kan. 1507, 3 nuostat. Kan. 1512 Kai aukimas yra teistai teiktas arba alys atvyko pas teisj bylos svarstymui: 1 objektas nustoja buvs neginytinas; 2 byla tampa sava tam teisjui arba tribunolui, jei jie yra kompetentingi, kur buvo pradtas nagrinjimas; 3 deleguoto teisjo jurisdikcija sutvirtinama taip, kad ji neinyksta pasibaigus deleguojaniojo teisei; 4 baigiasi senatis, nebent bt nustatyta kitaip; 5 prasideda gino nagrinjimas ir tuojau pat taikomas principas lite pendente, nihil innovetur (nagrinjant gin, niekas nekeiiama). II SKYRIUS GINO NUSTATYMAS Kan. 1513 1. Gino nustatymas prasideda tuomet, kai teisjas dekretu apibria ali praymuose ir atsakymuose pateiktas gino ribas. 2. ali praymai ir atsakymai alia iekininio pareikimo gali bti pareikti atsakyme aukim arba odiu padarytuose pareikimuose teisjo akivaizdoje. Sunkesnse bylose alys turi bti pakviestos pas teisj

397

abejons ar abejoni nustatymui, kur atsakoma teisjo sprendimu. 3. Teisjo dekretas turi bti teiktas alims, kurios, jei jam nepritart, per deimt dien kreiptis t pat teisj, praydamas pakeitimo. klausim teisjas dekretu privalo sprsti kuo skubiausiai. Kan. 1514 Kart nustatytos gino formuluots galiojaniai pakeisti negalima, nebent, esant svarbiai prieasiai, praant alims ir iklausius kit ali bei apsvarsius j pateiktus motyvus, ileisti nauj dekret Kan. 1515 Nustaius gino formuluot asmuo, pasilaikantis svetim daikt, nustoja bti savininku gera valia, todl, jei bt nusprsta, kad jis daikt turi grinti, privalo nuo gino formuluots nustatymo dienos taip pat atiduoti gautus vaisius bei atlyginti nuostolius. Kan. 1516 Nustaius gino formuluot, teisjas alims suteikia tinkam laikotarp rodym pateikimui ir iaikinimui. III SKYRIUS GINO NAGRINJIMAS Kan. 1517 Gino nagrinjimas prasideda aukimu, o baigiamas ne vien galutinio sprendimo paskelbimu, bet taip pat ir kitais teiss nustatytais bdais. Kan. 1518 Jei viena i besibylinjani ali mirt, arba pakeist status, arba pasitraukt i pareig, dl kuri dalyvauja teisme: 1 jei byla dar nra udaryta, nagrinjimas sustabdomas, kol mirusiojo pdinis arba paveldtojas ar jo viet ums asmuo atnaujins iekin;

398

2 esant bylai udarytai, teisjas privalo veikti toliau, aukdamas galiotin, jei is yra paskirtas, mirusiojo paveldtoj arba pdin. Kan. 1519 1. Jei pareig netekt globjas arba kuratorius, kuris yra privalomas pagal kan. 1481, 1 ir 3 normas, nagrinjimas laikinai sustabdomas. 2. Teisjas turi kuo greiiau paskirti kit globj arba kuratori. Jis taip pat gali paskirti galiotin bylai, jei alis nepasirpino teisjo nustatytu trumpu laikotarpiu to padaryti. Kan. 1520 Jei, nesant joki klii, alys per eis mnesius neatlieka joki procesini veiksm, nagrinjimas nutraukiamas. Dalinis statymas nutraukimui gali nustatyti kitus terminus. Kan. 1521 Nutraukimas vyksta paia teise ir galioja vis, netgi nepilnamei ir nepilnameiams prilygint asmen atvilgiu, ir turi bti paskelbtas, veikiant pagal pareigas, taiau isaugoma teis reikalauti nuostoli atlyginimo i globj, kuratori, administratori, galiotini, nerodiusi, kad jie dl to nekalti. Kan. 1522 Nutraukimu inyksta proceso, bet ne bylos aktai, kurie gali galioti ir kitoje instancijoje, jei tik byla vyksta tarp t pai asmen ar dl to paties objekto, bet kiek tai lieia kitus asmenis, tie aktai turi tik dokumentin reikm. Kan. 1523 Nutraukto teismo ilaidas, kiek kuris yra padars, padengia patys gino dalyviai. Kan. 1524 1. Iekovas gali atsisakyti nagrinjimo bet kurioje teismo stadijoje ar instancijoje, tuo tarpu tiek iekovas,

399

tiek atsakovas gali atsisakyti tiek vis, tiek kai kuri procesini akt. 2. Juridini asmen globjai ir administratoriai, nordami atsisakyti nagrinjimo, turi iklausyti nuomons ar gauti pritarim asmen, kuri dalyvavimas reikalingas, vykdant ekstraordinarinio administravimo veiksmus. 3. Kad atsisakymas galiot, j ratu pateikti ir taip pat pasirayti privalo alis arba jos galiotinis, turintis special galiojim, apie tai praneus antrajai aliai, jai priimant ar bent neprietaraujant, ir teisjui leidus. Kan. 1525 Teisjo leistas atsisakymas atsisakyt akt atvilgiu sukelia tas pat pasekmes, kaip ir nagrinjimo nutraukimas, ir taip pat pareigoja atsisakantj padengti ilaidas, susijusiais su atsisakomais aktais. IV SKYRIUS RODYMAI Kan. 1526 1. rodymo pareiga priklauso tam, kuris pateikia teigin. 2. rodymo nereikia: 1 tam, k numato pats statymas; 2 vieno i besiginijanij pateikti ir kito priimtiems faktams, nebent teis ar teisjas, neirint to, reikalaut rodymo Kan. 1527 1. Pateikti gali bti bet kokie bylos nagrinjimui naudingi ir leistini rodymai. 2. Jei alis reikalauja, kad bt priimti teisjo atmesti rodymai, tai kuo skubiausiai sprendia pats teisjas.

400

Kan. 1528 Jei alis ar liudininkas atsisako atsakyti teisjo akivaizdoje, leidiama juios iklausyti taip pat per teisjo deleguot pasauliet arba reikalauti, kad jie savo liudijim pateikt vieam notarui ar kitu teistu bdu. Kan. 1529 Teisjas, nesant svarbios prieasties, negali rinkti rodym iki gino nustatymo. I SKIRSNIS ALI PAREIKIMAI Kan. 1530 Teisjas, siekdamas nustatyti ties, visuomet gali apklausti alis ir net privalo tai daryti ali praymu arba rodant fakt, kurio iaikinimas susijs su visuomens interesais. Kan. 1531 1. Teistai klausiama alis privalo atsakyti ir pasakyti vis ties. 2. Jei alis atsisako atsakyti, teisjui priklauso sprsti, kiek tai gali bti naudinga, rodant faktus. Kan. 1532 Tais atvejais, kuomet sprendiami visuomens gr lieiantys klausimai, teisjas nurodo alims duoti priesaik, kad sakys ties ar bent, kad pasak ties, nebent dl svarbios prieasties reikt pasielgti kitaip, kitais atvejais dl priesaikos apsisprendia, remdamasis savo imintingu sprendimu. Kan. 1533 alys, teisingumo saugotojas ir ryio gynjas gali teisjui pateikti nuorodas alies apklausai. Kan. 1534 Apklausiant alis atitinkamai laikomasi to, kas nustatyta liudinink atvilgiu kann. 1548, 2, 1, 1552 ir 1558 1565.

401

Kan. 1535 alies ratu ar odiu kompetentingo teisjo akivaizdoje tiek savanorikai, tiek klausiant teisjui, pateiktas tvirtinimas apie kok nors fakt, lieiant teismo mediag, nukreiptas prie pai al, yra teisminis prisipainimas. Kan. 1536 1. Vienos alies teisminis prisipainimas privaioje byloje, kuomet nelieiama visuomens gerov, kitas alis atleidia nuo rodymo pareigos. 2. Bylose, lieianiose visuomens gerov, teisminis prisipainimas ir ali paaikinimai, nesantys prisipainimais, gali bti laikomi rodymais, kai teisjas tai vertina drauge su kitomis bylos aplinkybmis, taiau negali bti laikomi pilnu rodymu, neprijungus kit, juos sustiprinani element. Kan. 1537 Apie teismui pateikto neteisminio prisipainimo vert, atsivelgdamas visas aplinkybes, sprendia teisjas. Kan. 1538 Prisipainimas ar bet koks kitas alies liudijimas neturi jokios verts, jei aiku, kad buvo padaryta faktin klaida arba jis buvo igautas didels baims takoje. II SKIRSNIS DOKUMENTINIS RODYMAS Kan. 1539 Bet kokiame teismo laipsnyje leidiamas rodymas tiek vieais, tiek privaiais dokumentais. 1 straipsnis Dokument altinis ir patikimumas Kan. 1540 1. Viei banytiniai dokumentai yra tie, kuriuos, ilaikant teiss nustatytus formalumus, vykdydamas savo pareigas Banyioje, ileido vieas asmuo.

402

2. Viei civiliniai dokumentai yra tie, kuriuos tokiais laiko kiekvienoje vietoje tokiais laiko vietiniai statymai. 3. Visi kiti dokumentai yra privats. Kan. 1541 Viei dokumentai paliudija visa tai, kas juose tiesiogiai ir esminiai juose tvirtinama, nebent prietaraujaniais ir akivaizdiais argumentais bt rodyta prieingai. Kan. 1542 Privatus dokumentas, tiek pripaintas alies, tiek patvirtintas teisjo, turi toki pai rodomj gali prie jo autori ar pasiraius asmen, arba t, kuris i j turi naudos, kaip neteisminis prisipainimas, o paalini asmen atvilgiu turi toki pai vert, kaip ali tvirtinimai, nesantys prisipainimais, pagal kan. 1536, 2 normas. Kan. 1543 Jei pateikiami itrinti, pataisyti, pakomentuoti ar kitokius trkumus turintys dokumentai, teisjas sprendia, ar jie turi ir koki turi rodomj gali. 2 straipsnis Dokument pateikimas Kan. 1544 Dokumentai teisme neturi rodomosios galios, jei tribunolo kanceliarijai nra pateikti j originalai ar autentikos kopijos taip, kad juos galt itirti teisjas ir prieinga alis. Kan. 1545 Teisjas gali nurodyti, kad teismui procese bt pateiktas bendras abiejk ali dokumentas. Kan. 1546 1. Niekas neprivalo pateikti dokument, net ir bendro pobdio, kuri pavieinimas nemanomas, nepadarius nuostolio pagal kan. 1548, 2 normas arba be pavojaus paeisti saugotin paslapt.

403

2. Taiau, jei bent kokia dokumento dalel gali bti irayta ir pateikta be pamint nepatogum, teisjas gali nurodyti j parengti. III SKIRSNIS LIUDININKAI IR LIUDIJIMAI Kan. 1547 Liudinink rodymas, priirint teisjui, yra leidiamas visose bylose. Kan. 1548 1. Teistai klausiami liudininkai privalo teisjui sakyti ties. 2. Ilaikant kan. 1550, 2, 2 nuostat, nuo pareigos atsakyti atleidiami: 1 dvasininkai, jiems einant vent tarnyst suinot dalyk atvilgiu, valdininkai, gydytojai, akuers, advokatai, notarai ir visi, privalantys ilaikyti profesin paslapt, taip pat ir dl duot patarim, visame, k apima paslapties ilaikymo svoka; 2 visi, kurie bijo, kad i liudijimo jiems patiems, sutuoktiniui, arba giminms ar kitiems artimiausiems asmenims kils nelov, pavojingi nemalonumai ar kitas didelis blogis. 1 straipsnis Kas gali bti liudininkais Kan. 1549 Liudininkais gali bti visi, iskyrus tuos asmenis, kuriems paios teiss tai udrausta visikai ar dalinai. Kan. 1550 1. Liudininkais neleidiama bti nepilnameiams, kurie nra sulauk keturiolikos met ir silpnaproiams, taiau juos galima apklausti, remiantis teisjo dekretu, kuriame nurodomas tos apklausos btinumas.

404

2. Netinkamais laikomi: 1 bylos alys arba asmenys, veikiantys byloje ali vardu, teisjas arba jo padjjai, advokatas ir visi kurie padeda arba padjo alims; 2 kunigai, kiek tai suinojo sakramentins ipainties metu, netgi ir tuo atveju, kai penitentas prao atskleisti paslapt, be to, visa, kas i bet ko ir bet kokiu bdu buvo igirsta ipaintyje, negali bti priimta net kaip tiesos orientyras. 2 straipsnis Liudinink pakvietimas ir j atsisakymas Kan. 1551 Liudinink pateikusi alis gali atsisakyti jo apklausos, taiau prieinga alis gali reikalauti, kad liudininkas vistiek bt apklausiamas. Kan. 1552 1. Kai reikalaujama liudinink parodym, tribunolui praneami j vardai ir gyvenamoji vieta. 2. Teisjo nustatytu terminu turi bti pateiktas argument, dl kuri praoma apklausti liudininkus, sraas. To nepadarius, laikoma, kad tokio praymo atsisakyta. Kan. 1553 Teisjas gali apriboti perdtai didel liudinink skaii. Kan. 1554 Prie apklausiant liudininkus, j vardai praneami alims. Jei to, protingu teisjo vertinimu, nemanoma padaryti be didelio nepatogumo, tai turi bti padaryta bent prie liudijim atskleidim. Kan. 1555 Ilaikant kan. 1550 nuostat, alis gali prayti liudininko paalinimo, jei prie liudininko apklaus bus rodyta, kad paalinimui yra teisinga prieastis.

405

Kan. 1556 Liudininkas aukiamas liudininkui teistai teiktu teisjo dekretu. Kan. 1557 Teistai auktas liudininkas privalo atvykti arba teisjui paaikinti savo neatvykimo prieast. 3 straipsnis Liudinink apklausa Kan. 1558 1. Liudininkai apklausiami paiame tribunolo pastate, nebent teisjas nusprst kitaip. 2. Kardinolai, Patriarchai, Vyskupai ir kiti, pagal savo valstybs teis besinaudojantys panaia pagarba, apklausiami j pasirinktose vietose. 3. Teisjas nusprendia, kur turi bti apklausiami tie asmenys, kurie dl didelio nuotolio, ligos arba kitos nenugalimos ar sunkiai veikiamos klities negali atvykti tribunolo pastat, ilaikant kann. 1418 ir 1469, 2 nuostatus. Kan. 1559 alys negali dalyvauti, apklausiant liudininkus, nebent teisjas, ypa jei byla lieia privat gr, tai leist, taiau gali dalyvauti j advokatai ar galiotiniai, nebent teisjas,atsivelgdamas daikt ir asmen situacij, nusprst apklaus pravesti slaptai. Kan. 1560 1. Pavieniai liudininkai turi bti apklausiami atskirai. 2. Jei liudinink parodymai yra skirtingi arba skiriasi svarbiame dalyke, teisjas tarp savs nesutarianius gali suvesti akistaton, kiek manoma, paalindamas nesutarimus ar papiktinim. Kan. 1561 Liudinink apklausia teisjas arba jo delegatas arba auditorius, privalomai dalyvaujant notarui. Jei alys

406

arba teisingumo saugotojas, arba ryio gynjas arba apklausoje dalyvaujantys advokatai, turt liudininkui kit klausim, j neuduoda liudininkui, bet pateikia teisjui ar j atstovaujaniam asmeniui, kad is juos pateikt, nebent daliniame statyme bt nustatyta kitaip. Kan. 1562 1. Teisjas primena liudininkui pareig sakyti vis ir gryn ties. 2. Teisjas liepia liudininkui prisiekti pagal kan. 1532 nurodymus. Jei liudininkas prisiekti atsisako, yra apklausiamas be priesaikos. Kan. 1563 Vis pirma teisjas sitikina liudininko asmenybe, paskui klausia, kokie yra jo santykiai su alimis ir, uduodamas specifinius bylos klausimus, suino, i koki altini kyla jo inios bei kada tiksliai jis suinojo apie liudijamus dalykus. Kan. 1564 Klausimai turi bti trumpi, pritaikyti apklausiamo asmens gabumams, neturi apimti keli klausim kartu, juose negali bti stengiamasi pagauti odiuose ar klastoje, nesilantys atsakymo, be to, neeidiantys ir lieiantys tik svarstom byl. Kan. 1565 1. Klausimai neturi bti atskleisti liudininkams prie apklaus. 2. Jei taiau faktai, apie kuriuos kalbama, yra tokie, kuriuos sunku su tikrumu tvirtinti, prie tai j kokiu nors bdu neprisiminus, teisjas gali apie kai k liudininkui priminti, jei tai galima padaryti, nesukeliant pavojaus. Kan. 1566 Liudininkai liudija odiu, neskaitydami ratik pastab, nebent bt kalbama apie apskaiiavimus ar

407

sskaitas. Tokiais atvejais jie gali naudotis savo atsinetais uraais. Kan. 1567 1. Liudijim tuojau pat privalo urayti notaras, naudodamas tuos pat odius, kuriais isireik liudininkas, bent jau tiek, kiek tai lieia tiesiogin bylos mediag. 2. Galima leisti naudotis magnetofonu, jei tik atsakymai tuojau perraomi ir pasiraomi, jei manoma, pai liudinink. Kan. 1568 Notaras aktuose paymi apie padaryt, apleist ar atsisakyt padaryti priesaik, apie ali ir kit asmen dalyvavim apie pagal pareigas pridtus klausimus ir bendrai apie visk, vert dmesio, kas atsitiko, apklausinjant liudininkus. Kan. 1569 1. Apklausos pabaigoje liudininkui turi bti perskaityta tai, k pagal jo odius sura notaras, arba jam leista iklausyti magnetofono raytus parodymus, suteikiant liudininkui galimyb papildyti parodymus, j atsisakyti, pataisyti ar pakeisti. 2. Pabaigoje akt privalo pasirayti liudininkas, teisjas ir notaras. Kan. 1570 Liudininkus, nors ir jau apklaustus, praant aliai ar i pareigos, jei teisjas laikyt tai btina ar naudinga, galima apklausti pakartotinai prie akt ar liudijim atskleidim, su slyga, kad nebt jokio susitarimo ar korupcijos pavojaus. Kan. 1571 Liudininkams, remiantis teisjo nustatytu vertinimu, turi bti atlygintos tiek turtos ilaidos, tiek pajamos, kurias prarado, vykdami liudyti.

408

4 straipsnis Liudijim patikimumas Kan. 1572 Vertindamas liudijimus, teisjas, papras, jei reikalinga, liudijani rat, kreipia dmes : 1 asmens status ir garbingum; 2 ar liudininkai tai suinojo patys, ypa mat ir girdjo, ar ireikia asmenin nuomon ar perduoda gand ar i kit gaut ini; 3 ar liudininkas yra tvirtas ir pasitikintis savimi, ar besikeiianios nuotaikos, netikras ar svyruojantis; 4 ar yra kit asmen, galini paliudyti jo tvirtinim ir ar jo teiginiai patvirtinami arba ne kitais rodymo elementais. Kan. 1573 Vieno liudininko parodymai neduoda pilno tikrumo, nebent bt kalbama apie kvalifikuot liudinink, kuris liudija apie su pareigomis susijusius faktus, arba aplinkybs veria elgtis kitaip. IV SKIRSNIS EKSPERTAI Kan. 1574 Ekspert paslaugomis reikia pasinaudoti kiekvien kart, kai pagal teiss ar teisjo nurodymus btinas j tyrimas ar nuomon, pagrsta praktikos ar mokslo taisyklmis, siekiant rodyti kok nors fakt ar painti tikrj kokio nors dalyko prigimt. Kan. 1575 Ekspertus, iklauss alis arba joms pasilius, skiria teisjas arba, esant reikalui, priima kit ekspert jau parengtas ataskaitas. Kan. 1576 Ekspert gali bti atsisakoma arba jie nualinami dl t pai prieasi, dl kuri atsisakoma ar nualinami liudininkai.

409

Kan. 1577 1. Teisjas, atsivelgdamas tai, kiek besibylinjantys jau bt pateik mediagos, savo dekretu turi apibrti pavienius klausimus, kuriuos privalo nagrinti ekspertas. 2. Ekspertui turi bti perduoti bylos aktai ir kiti dokumentai bei priemons, kurios jam gali bti reikalingos, siekiant teisingai ir tinkamai atlikti savo pareig. 3. Teisjas, iklauss ekspert, nustato laik, per kur turi bti baigtas tyrimas ir pristatyta ataskaita. Kan. 1578 1. Kiekvienas ekspertas parengia savo ataskait nepriklausomai nuo kit, nebent teisjas liept parengti vien ataskait, kuri turi pasirayti visi ekspertai; iuo atveju atidiai suraomi galimi nuomoni skirtumai. 2. Ekspertai turi aikiai nurodyti, kokiais dokumentais ar kokiais kitais tinkamais bdais nustat asmen, daikt ir viet identikum, kokiu metodu ir kriterijais vadovavosi, atlikdami jiems pavest pareigojim ir, ypa, kokiais argumentais grindiamos j ivados. 3. Teisjas gali ikviesti ekspert, kad is pateikt tolesnius btinus iaikinimus. Kan. 1579 1. Teisjas turi atidiai vertinti ne vien ekspert ivadas, net jei jos sutikt tarpusavyje, bet taip pat ir kitas bylos aplinkybes. 2. Idstant sprendimo motyvus, turi bti pateikta, kokie argumentai teisjui leido priimti ar atmesti ekspert ivadas.

410

Kan. 1580 Ekspertams turi bti apmoktos ilaidos ir honorarai, kuriuos teisjas nustato, vadovaudamasis garbingumo ir teisingumo principais, atsivelgdamas dalin teis. Kan. 1581 1. alys gali nurodyti privaius ekspertus, kuriuos privalo patvirtinti teisjas. 2. ie ekspertai, jei teisjas leidia jiems dalyvauti, kiek tai yra btina, gali itirti bylos aktus ir dalyvauti ekspert tyrime, o vliau visuomet gali pateikti savo ataskait. V SKIRSNIS TEISMIN APIRA IR TYRIMAS Kan. 1582 Jei teisjas laiko reikalinga bylos sprendimui nuvykti koki nors viet ar itirti kok nors daikt, tai turi nustatyti dekretu, kuriame, iklauss ali, bendrai paymi visa, kas turi bti pateikta tyrimui. Kan. 1583 Apie atlikt tyrim suraomas dokumentas. VI SKIRSNIS PRIELAIDOS Kan. 1584 Prielaida yra manoma ivada, padaryta esant tikram faktui neaikiame dalyke. Teiss prielaida vadinama paiame statyme nustatyta prielaida, mogaus prielaida vadinama ta, kuri suformuluoja teisjas. Kan. 1585 Asmuo, turintis palanki teiss prielaid, atleidiamas nuo pareigos pateikti rodymus, kuriuos pateikia prieinga alis. Kan. 1586 Teisjas neturi formuluoti teiss nenustatyt prielaid, nesiremdamas tikru ir konkreiu faktu, tiesiogiai susijusiu su faktu, sudaraniu gino objekt.

411

V SKYRIUS NENUMATYTOS BYLOS Kan. 1587 Nenumatyta byla ikyla kiekvien kart, kai, pradjus teism ali aukimu, pateikiamas klausimas, kuris, nors tiesiogiai nenurodytas iekininiame pareikime, pasirodo ess taip susijs su byla, kad j daniausiai reikia isprsti anksiau, nei pagrindin klausim. Kan. 1588 Nenumatyta byla pateikiama pagrindin byl nagrinti kompetentingam teisjui ratu ar odiu, nurodant jos ry su pagrindine byla. Kan. 1589 1. Teisjas, prims praym ir iklauss alis, turi kuo greiiausiai nusprsti, ar silomas nenumatytas klausimas atrodo ess pagrstas ir yra susijs su pagrindiniu teismu, arba ar j reikia atmesti nuo pradios, o jei praymas priimtas, ar jis yra toks svarbus, kad j reikt isprsti tarpiniu sprendimu arba dekretu. 2. Jei teisjas nusprst, kad nenumatytos bylos neprivalo sprsti iki galutinio sprendimo, nustato, kad j bt atsivelgta sprendiant pagrindin byl. Kan. 1590 1. Jei nenumatyta byla turi bti isprsta sprendimu, laikomasi odinio gino proceso norm, nebent teisjas, atsivelgdamas bylos svarb, nusprst kitaip. 2. Jei nenumatyta byla turi bti isprsta dekretu, tribunolas j gali patikti auditoriui arba pirmininkui. Kan. 1591 Prie udarant pagrindin byl teisjas ar tribunolas, esant protingai prieasiai, gali ataukti ar pakeisti dekret ar tarpin sprendim tiek vienos alies praymu, tiek i pareigos, iklaus alis.

412

I SKIRSNIS ALI NEATVYKIMAS Kan. 1592 1. Jei atsakovas neatvyko ir teismui tinkamai nepateisino savo nebuvimo ar neatsiliep pagal kan. 1507, 1 norm, teisjas j skelbia nedalyvaujaniu teisme ir nutaria, kad byla, ilaikant nuostatus, tsiama iki galutinio sprendimo ir jo vykdymo. 2. Prie ileisdamas dekret, apie kur kalbama 1, teisjas privalo sitikinti, taip pat, jei btina, pakartotinai paaukdamas, kad teistai duotas aukimas naudingu laiku pasiek atsakov. Kan. 1593 1. Atsakovas, vliau atvyks teism ar atsilieps prie sprendim byloje, gali pateikti nuomones ir rodymus, ilaikant kan. 1600 nuostat, teisjas taiau turi stebti, kad teismas neusitst dl pernelyg ilgo ir nebtino vlavimo. 2. Nors ir neatvyks teism ir neatsilieps iki sprendimo byloje, atsakovas gali pasinaudoti prietaravimais sprendimui, o jei rodo, kad negaljo atvykti dl teistos klities, kurios be savo kalts negaljo nurodyti, gali taip pat pasinaudoti niekinumo iekiniu. Kan. 1594 Jei iekovas neatvyksta gino nustatymui nurodyt dien ir valand ir nepateikia atitinkamo pateisinimo: 1) teisjas j aukia pakartotinai; 2) iekovui neatsiliepus pakartotin aukim, laikoma, kad jis atsisak teismo pagal kann. 1524 1525 norm 3) jei vliau nori sijungti proces, laikomasi kan. 1593 nuorod. Kan. 1595 1. Teisme nedalyvaujanti alis, tiek iekovas, tiek atsakovas, nerodiusi, jog buvo teisinga klitis, pareigojama tiek apmokti teismo ilaidas, atsiradusias

413

dl jos neatvykimo, tiek, jei btina, sumokti kitai aliai kompensacij. 2. Jei teisme nedalyvavo ir iekovas, ir atsakovas, jie pareigojami teismo ilaidas apmokti lygiomis dalimis. II SKIRSNIS TREIJ ASMEN DALYVAVIMAS BYLOJE Kan. 1596 1. Suinteresuotam asmeniui galima leisti dalyvauti byloje bet kurioje gino stadijoje tiek kaip aliai, ginant savo teises, tiek papildomai, padedant vienai i besibylinjani ali. 2. Kad galt dalyvauti, privalo teisjui iki bylos udarymo pateikti praym, kuriame trumpai nurodo savo teis dalyvauti byloje. 3. byl sijungianiam asmeniui turi bti leista dalyvauti toje byloje stadijoje, kurioje tuo momentu yra byla, paskyrus neilg nepratsiam termin pateikti savo rodymams, jei byla yra perjusi rodym rinkimo faz. Kan. 1597 Teisjas, iklauss alis, privalo pakviesti teism treij asmen, kurio dalyvavimas atrodo btinas. VI SKYRIUS AKT PASKELBIMAS, BYLOS PABAIGA IR TEISMIN DISKUSIJA Kan. 1598 1. Surinkus rodymas teisjas savo dekretu, paeidimo atveju gresiant niekinumo bausmei, turi leisti alims ir j advokatams tribunolo ratinje susipainti su jiems dar neinomais aktais. Tos praantiems advokatams gali taip pat bti duota akt kopija, taiau visuomens gr lieianiose bylose teisjas, siekdamas ivengti dideli

414

pavoj, gali nusprsti, bet kuriuo atveju utikrindamas teis gynyb, kad kai kurie aktai nebus niekam pateikti. 2. alys gali papildomai pateikti teisjui kitus rodymus, kuriuos gavs, teisjas, jei, jo nuomone, tai btina, i naujo ileidia dekret, apie kur kalbama 1. Kan. 1599 1. Atlikus visa, kas reikalinga rodym surinkimui, pereinama prie bylos udarymo. 2. is udarymas atliekamas arba kuomet alys pranea, kad nebeturi joki papildym, arba prajo teisjo nustatytas naudingas laikas rodym rinkimui, arba teisjui paskelbus, kad, jo nuomone, byla pakankamai aiki. 3. Apie bet kokiu bdu vykus bylos udarym teisjas ileidia dekret. Kan. 1600 1. Udarius byl teisjas gali dar aukti tuos paius ar kitus liudininkus arba liepti pateikti kitus, anksiau nereikalautus rodymus, tik tokiais atvejais: 1 bylose, kuriose svarstomas tik privatus ali turtas, jei visos alys tam pritaria; 2 kitose bylose, iklausius alis ir esant svarbiai prieasiai bei paalinus bet kok apgauls ir slapto susitarimo pavoj; 3 visose bylose kiekvienu atveju, kai tiespanau, jog neprimus naujo rodymo, sprendimas bus neteisingas dl prieasi, nurodyt kan. 1645, 2, 1-3 punktuose. 2. Teisjas taip pat gali liepti surayti ar priimti dokument, kurio be suinteresuoto asmens kalts nebuvo galima surayti anksiau.

415

3. Nauji rodymai turi bti paskelbti, laikantis kan. 1598, 1 nurodym. Kan. 1601 Udarius byl teisjas nustato tinkam laikotarp gynybai ir pastaboms. Kan. 1602 1. Gynybos argumentai ir pastabos pateikiami ratu, nebent teisjas, sutarus su alimis, laikyt, jog pakanka debat tribunolo posdyje. 2. Jei gynybos argumentai su pagrindiniai dokumentai yra spausdinami, tam reikalingas iankstinis teisjo leidimas, pareigojant ilaikyti paslapt, jei tokia bt. 3. Dl gynybos rat apimties, egzempliori skaiiaus ir kit tokio pobdio dalyk laikomasi tribunolo reglamento. Kan. 1603 1. Pateikus gynybos argumentus ir pastabas abiem alims leidiama teisjo nustatytu trumpu laikotarpiu pateikti atsakymus. 2. alims i teis suteikiama tik vien kart, nebent teisjas sudtingoje byloje laikyt, kad j galima suteikti dar kart; iuo atveju vienai aliai suteikta teis laikoma suteikta ir kitai aliai. 3. Teisingumo saugotojas ir ryio gynjas turi teis pakartotinai atsakyti ali atsakymus. Kan. 1604 1. alims j advokatams bei kitiems asmenims absoliuiai draudiama suteikti teisjams informacij, nepriklausani bylos aktams. 2. Jei byla vedama ratu, teisjas gali liepti tribunolo posdyje surengti nedidelius debatus odiu, siekiant iaikinti kai kuriuos klausimus.

416

Kan. 1605 Debatuose odiui, apie kuriuos kalbama kann. 1602, 1 ir 1604, 2, jei tai sako teisjas arba prao alis ir pritaria teisjas, turi dalyvauti notaras, kad betarpikai urayt tai, kas kalbama ir nusprendiama. Kan. 1606 Jei alys praleido nauding laik paruoti gynyb arba pasiduoda teisjo iminiai ir sinei, jis, laikydamas i akt ir rodym byl pakankamai rodyta, gali betarpikai paskelbti sprendim, prie tai iklauss teisingumo saugotojo ir ryio gynjo pastab, jei ie dalyvauja teisme. VII SKYRIUS TEISJO NUTARTIS Kan. 1607 Teisme svarstyta pagrindin byl teisjas sprendia galutiniu sprendimu, o nenumatyt byl tarpiniu sprendimu, ilaikant kan. 1589, 1 nuostat. Kan. 1608 1. Skelbdamas bet kok sprendim, teisjas turi turti vidin moralin tikrum dl bylos, kuri turi isprsti. 2. tikrum teisjas turi gauti i akt ir rodym. 3. Teisjas turi vertinti rodymus pagal savo sin, ilaikydamas teiss nuostatus apie toki rodym tvirtum. 4. Teisjas, kuris negaljo gyti tokio tikrumo, sprendia, jog iekovo teis nerodyta ir iteisinti atsakov, nebent bt kalbama apie byl, besinaudojania teiss palankumu. iuo atveju pasisakoma teiss labui. Kan. 1609 1. Kolegialiame tribunole kolegijos pirmininkas nustato dien ir valand, kada teisjai turi atvykti

417

sprendimui. Jei nra kokios nors ypatingos prieasties, dl kurios reikt pasielgti kitaip, posdis vyksta tribunolo patalpose. 2. Nustaius posdio dat, pavieniai teisjai ratu pateikia savo ivadas apie byl ir tiek teisinius, tiek faktinius argumentus, kuriais remdamiesi prijo atitinkam ivad, kurios, isaugant slaptum, pridedamos prie bylos. 3. Po to, kai buvo auktasi Dievo vardo, paeiliui, laikantis pirmenybs idsius pavieni teisj ivadas, taiau taip, kad visuomet bt pradedama nuo bylos pranejo arba relatoriaus, vadovaujant tribunolo pirmininkui, pradedama diskusija, vis pirma siekiant drauge suderinti tai, kas turi bti nurodyta vykdomojoje sprendimo dalyje. 4. Diskusijoje kiekvienam leidiama atsisakyti savo ankstesns ivados. Teisjas, nenorintis pritarti kit sprendimui gali reikalauti, kad apeliacijos atveju jo ivados bt persistos auktesniam tribunolui. 5. Jei teisjai nenori ar negali prieiti bendro sprendimo pirmoje diskusijoje, sprendimas gali bti nukeltas naujam posdiui, kuris turi bti surengtas ne vliau, kaip po savaits, nebent pagal kan. 1600 norm reikt papildyti bylos rodym rinkim. Kan. 1610 1. Jei teisjas yra vienas, jis pats rao sprendim. 2. Kolegialiame tribunole sprendim rao pranejas arba relatorius, naudodamasis motyvais, kuriuos pateik pavieniai teisjai diskusijos metu, nebent teisj dauguma bt nustaiusi motyv pirmum. Galiausiai sprendimas turi bti pateiktas patvirtinti pavieniams teisjams.

418

3. Sprendimas privalo bti paskeltas ne vliau kaip po mnesio nuo dienos, kai byla buvo isprsta, nebent kolegialiame tribunole teisjai dl svarbios prieasties bt nustat ilgesn laikotarp. Kan. 1611 Sprendimas privalo: 1 isprsti tribunole svarstyt gin, tinkamai atsakant kiekvien abejon; 2 nustatyti, kokie pareigojimai i teismo kilo alims ir kokiu bdu juos reikia vykdyti; 3 idstyti prieastis, btent teisiniu ir faktinius motyvus, kuriais grindiama vykdomoji sprendimo dalis; 4 nusprsti dl procesini ilaid.

Kan. 1612 1. Btina, kad sprendime po Dievo vardo aukimosi paeiliui bt nurodytas teisjas arba tribunolas, kas buvo iekovas, atsakovas, galiotinis, teisingai nurodant vardus ir gyvenamj viet, kas buvo teisingumo saugotojas ir ryio gynjas, jei jie dalyvavo teisme. 2. Toliau turi bti trumpai idstyta bylos mediaga su ali ivadomis ir suformuluotomis abejonmis. 3. Po to seka sprendiamoji sprendimo dalis, prie tai pateikus motyvus, kuriais vadovaujamasi. 4. Baigiama, nurodant dien ir viet, kur buvo padarytas sprendimas, pasiraius teisjui arba, jei tribunolas buvo kolegialus, visiems teisjams ir notarui. Kan. 1613 Aukiau nurodytos taisykls galutiniam sprendimui turi bti taikomos ir tarpinio sprendimo atveju.

419

Kan. 1614 Sprendimas turi bti paskelbtas kaip galima greiiau, nurodant bdus, kuriais jam galima prietarauti. Nepaskelbtas sprendimas neturi jokios galios, netgi jei sprendiamoji dalis, leidus teisjui, buvo praneta alims. Kan. 1615 Sprendimo paskelbimas arba teikimas gali bti atliktas arba duodant egzempliori alims ar j galiotiniams, arba persiuniant jiems t egzempliori pagal kan. 1509 norm. Kan. 1616 1. Jei sprendimo tekste sivl skaiiavim klaida ar buvo materialiai suklysta, idstant sprendiamj dal arba pateikiant faktus ar ali praymus, arba buvo apleista tai, ko reikalauja kan. 1612, 4, sprendim turi pataisyti ar papildyti pats j padars tribunolas, tiek paraant aliai, tiek i pareigos, iklausius alis ir sprendimo pabaigoje pridjus dekret. 2. Jei viena i ali tam prieintsi, nenumatytas klausimas sprendiamas dekretu. Kan. 1617 Visi kiti teisjo pasisakymai alia sprendimo yra dekretai, kurie, nebent bt grynai ioriniai potvarkiai, neturi verts, jei bent bendrais bruoais nenurodo motyv arba sakmiai nenukreipia kitame akte pateiktus motyvus. Kan. 1618 Tarpinis sprendimas ar dekretas turi galutinio sprendimo vert, jei sutrukdo teism arba pabaigia pat teism ar kur nors jo laipsn bent vienos bylos alies atvilgiu. VIII SKYRIUS SPRENDIMO APSKUNDIMAS I SKIRSNIS NIEKINUMO SKUNDAS

420

Kan. 1619 Isaugant kann. 1622 ir 1623 nurodymus, pozityvios teiss nustatytas akt niekinumas, kuris, nors ir inomas skund pateikianiai aliai, nebuvo pranetas teisjui prie sprendim, laikomas pataisytu paiu sprendimu kiekvienu atveju, kaip byla lieia privai asmen turt. Kan. 1620 Sprendimas yra niekinas nepataisomai, jei: 1 j padar absoliuiai nekompetentingas teisjas; 2 j padar teisjas, neturintis galios teisti tribunole, kur buvo svarstoma byla; 3 j padar teisjas, smarkiai veriamas tai padaryti, gresiant didelei prievartai ar baimei; 4 teismas vyko be teisminio praymo, apie kur kalbama kan. 1501, arba vyko be atsakovo; 5 sprendimas buvo duotas alims i kuri bent viena nebuvo pajgi dalyvauti teisme; 6 kas nors veik kito asmens vardu be teisto pavedimo; 7 vienai ar kitai aliai buvo atsakyta teis gynyb; 8 n dalinai nebuvo nustatytas ginas. Kan. 1621 Niekinumo skundas, apie kur kalbama kan. 1620, gali bti pateiktas teisjui, padariusiam sprendim, kaip iimtis - neribotai, o kaip skundas per deimt met nuo sprendimo paskelbimo. Kan. 1622 Sprendimas yra niekinas pataisomai, jei: 1 j padar neteistas teisj skaiius, veikdamas prie kan. 1425, 1 nuostat; 2 jame nra sprendimo motyv ar prieasi; 3 trksta teiss nustatyt para; 4 nenurodyta sprendimo metais, mnuo, diena ir vieta, kur sprendimas buvo padarytas; 5 vadovaujamasi niekinu ar nepataisytu teisminiu aktu pagal kan. 1619 norm;

421

6 buvo duotas prie teistai nedalyvaujani al pagal kan. 1593, 2. Kan. 1623 Atvejais, nurodytais kan. 1622, niekinumo skundas gali bti pateiktas per tris mnesius nuo inios apie sprendimo paskelbim gavimo. Kan. 1624 Niekinumo skund svarsto sprendim padars teisjas. Jei alis bijosi, kad teisjas, padars niekinumo skundu kaltinam sprendim, gali bti sptas ir dl to laiko j tariamu, gali reikalauti jo pakeitimo kitu teisju pagal kan. 1450 norm. Kan. 1625 Niekinumo skundas gali bti pateiktas drauge su apeliacija, apeliacijai nustatytais terminais. Kan. 1626 1. Niekinumo skund gali pateikti ne vien tik alys, laikanios, kad buvo apsunkintos sprendimo, bet taip pat teisingumo saugotojas ar ryio gynjas kiekvien kart, kai turi teis siterpti. 2. Pats teisjas, eidamas pareigas, gali ataukti savo niekin sprendim ar j pataisyti veikdamas pagal kan. 1623 nustatyt termin, nebent tuo tarpu bt pateikta apeliacija drauge su niekinumo skundu arba niekinumas nebt pataisytas, prajus kan. 1623 nustatytam terminui. Kan. 1627 Bylos pagal niekinumo skund gali svarstomos, laikantis odinio gino proceso norm. II SKIRSNIS APELIACIJA Kan. 1628 alis, laikanti, kad dl sprendimo nukentjo, o taip pat teisingumo saugotojas ir ryio gynjas bylose, kuriose buvo reikalingas j dalyvavimas, turi teis dl sprendimo bti

422

apeliuoti pas auktesnj teisj, isaugant kan. 1629 nuostat. Kan. 1629 Neapeliuojama: 1 prie paties Romos Popieiaus ar Apatalikosios Signatros padaryt sprendim; 2 prie niekin sprendim, nebent tai bt daroma kartu su niekinumo skundu pagal kan. 1625 norm; 3 prie perjus vykdym sprendim; 4 prie teisjo dekret ar tarpin sprendim, neturinius galutinio sprendimo galios, nebent tai bt daroma drauge su apeliacija prie galutin sprendim; 5 prie sprendim ar dekret byloje, kurioje teisje nustato, kad turi bti veikiama kuo greiiausiai. Kan. 1630 1. Apeliacija turi bti pateikta sprendim padariusiam teisjui, laikantis nepratsiamo penkiolikos nauding dien nuo sprendimo paskelbimo termino. 2. Jei apeliacija pateikta odiu, notaras j surao, dalyvaujant apeliuojaniajam. Kan. 1631 Kilus klausimui dl teiss apeliuoti, j turi kuo greiiausiai apsvarstyti apeliacinis tribunolas, laikydamasis odinio gino proceso norm. Kan. 1632 1. Jei apeliacijoje nenurodyta, kur tribunol ji siuniama, laikoma, kad tai padaryta tribunolui, apie kur kalbama kann. 1438 ir 1439. 2. Jei antroji alis kreipiasi kit apeliacin tribunol, byl svarsto auktesnio laipsnio tribunolas, ilaikant kan. 1415 normas. Kan. 1633 Apeliacij per mnes nuo jos pateikimo reikia argumentuoti teisjui, kuriam ji buvo adresuota, nebent

423

sprendim padars teisjas bt nustats aliai ilgesn laikotarp pateikti argumentus. Kan. 1634 1. Apeliacijos argumentacijai reikalaujama ir pakanka, jog alis prao auktesniojo teisjo patarnavimo, kad bt pataisytas sprendimas, kuriam prietaraujama, pridedant sprendimo kopij ir nurodant apeliacijos prieastis. 2. Jei alis per nauding laikotarp negalt gauti sprendimo, kuriam prietaraujama, i tribunolo, padarius sprendim, tuo metu terminai neskaiiuojami ir apie klit praneama apeliacijos teisjui, kuris sakymu pareigoja sprendim padarius teisj kuo greiiau atlikti savo pareig.. 3. Tuo metu sprendim padars teisjas apeliacijos teisjui pagal kan. 1474 norm, privalo persisti aktus. Kan. 1635 Nenaudingai praleidus apeliacijai nustatytus terminus tiek pas sprendim padarius teisj, tiek pas apeliacijos teisj, laikoma, kad apeliacijos buvo atsisakyta. Kan. 1636 1. Apeliuojantis gali atsisakyti apeliacijos, kuo sukeliamos kan. 1525 nurodytos pasekms. 2. Jei apeliacij pateik ryio gynjas ar teisingumo saugotojas, jos gali atsisakyti apeliacinio tribunolo ryio gynjas ar teisingumo saugotojas, nebent statymas numato kitaip. Kan. 1637 1. Iekovo pateikta apeliacija galioja taip pat ir atsakovui ir atvirkiai. 2. Jei yra keli atsakovai ar iekovai, ir tik vienas i j ar prie vien i j prietaraujama sprendimui, laikoma, kad

424

prietaravim ikl visi ar prietaravimas buvo padarytas prie visus kiekvien kart, kai praomas objektas yra nedalinamas ar pareiga yra bendra. 3. Jei alis pateik apeliacij dl kurios nors sprendimo dalies, prieinga alis, jeigu net apeliacijos terminai bt praleisti, gali papildomai apeliuoti dl kit sprendimo dali baigtiniu penkiolikos dien laikotarpiu nuo datos, kuomet jai buvo praneta apie pagrindin apeliacij. 4. Jei nenurodyta kitaip, laikoma, kad apeliacija paduota dl vis sprendimo dali. Kan. 1638 Apeliacija sustabdo sprendimo vykdym.

Kan. 1639 1. Ilaikant kan. 1683 nuostat, apeliacijos laipsnyje negali bti priimta nauja prieastis iekinyje, netgi subendrinus prieastis dl praktins naudos, todl gino nustatymas iimtinai gali liesti tik pirmojo sprendimo visik ar dalin patvirtinim ar pakeitim. 2. Nauji rodymai leidiami, tik laikantis kan. 16000 norm. Kan. 1640 Apeliaciniame laipsnyje laikomasi tos paios procedros, kaip ir pirmojoje instancijoje, ilaikant atitinkamas proporcijas, taiau, jei nereikia papildyti rodym, nustaius gin pagal kann. 1513, 1 ir 1639, 1, betarpikai pereinama prie diskusijos ir sprendimo. IX SKYRIUS PRITEISTAS OBJEKTAS IR PIRMINS PADTIES ATSTATYMAS I SKIRSNIS PRITEISTAS OBJEKTAS

425

Kan. 1641 Laikantis kan. 1643 nuostat, laikoma, jog objektas priteistas: 1 jei tarp dviej ali tame paiame prayme ir dl to paties motyvo buvo padaryti su tarpusavyje sutinkantys sprendimai; 2 jei dl sprendimo naudingu laiku nebuvo pateikta apeliacija; 3 jei apeliacinje instancijoje teismas buvo sustabdytas ar jo buvo atsisakyta; 4 jei buvo padarytas galutinis sprendimas, dl kurio negalima apeliuoti pagal kan. 1629 norm. Kan. 1642 1. Priteistas objektas naudojasi teiss palaikymu ir, iskyrus kan. 1645, 1 norm, jam negali bti tiesiogiai prietaraujama. 2. Priteistas objektas sukuria tarp ali teis ir leidia veikti, vykdant teismo sprendim, bei panaikina teisiamo objekto nelieiamum, k teisjas gali paskelbti ir vykdydamas savo pareigas, siekdamas ivengti, kad ta pati byla bt pradta i naujo. Kan. 1643 Bylos, kuriose svarstomas asmen statusas, neiskiriant ir byl dl sutuoktini iskyrimo, niekada netampa priteistu objektu. Kan. 1644 1. Jei buvo padaryti du vienareikmiai sprendimai byloje dl asmen statuso, bet kuriuo momentu trisdeimties dien baigtiniu laikotarpiu, nuo dienos, kai buvo pateiktas prietaravimas, galima kreiptis apeliacin tribunol, pateikiant naujus ir svarbius rodymus. Tada apeliacinis tribunolas per mnes nuo nauj rodym ir argument pateikimo dekretu turi nustatyti, ar reikia priimti, ar ne byl naujam svarstymui. 2. Apeliavimas auktesn tribunol, siekiant naujo bylos svarstymo, nesustabdo sprendimo vykdymo, nebent

426

statymas numato kitaip, arba apeliacinis tribunolas neliepia sustabdyti vykdymo pagal kan. 1650, 3 norm. II SKIRSNIS PIRMINS PADTIES ATSTATYMAS Kan. 1645 1. Sprendimo, perjusio priteist objekt, atvilgiu, jei aikiai inoma apie jo neteisingum, leidiamas pirmins padties atstatymas. 2. Nelaikoma, kad aikiai inoma apie neteisingum, nebent:: 1 sprendimas taip paremtas vliau nustatytais, kaip neteisingais, rodymais, kad be j sprendiamoji sprendimo dalis nebt pagrsta; 2 vliau bt rasti dokumentai, kurie be jokio netikrumo rodyt naujus faktus, reikalaujanius prieingo sprendimo; 3 sprendimas bt padarytas vienos alies klastos takoje, sukeliant nuostol kitai aliai; 4 aikiai bt praleistas statymo ne grynai procedrinis reikalavimas; 5 sprendimas prietaraut ankstesniam priteisto objekto sprendimui. Kan. 1646 1. Pirmins padties atstatymo, remiantis kan. 1645, 2, 1-3 nurodytais motyvais, turi bti praoma sprendim padariusio teisjo trij mnesi laikotarpiu, skaiiuojant nuo dienos, kai buvo suinota apie toki motyv buvim.. 2. Pirmins padties atstatymo dl kan. 1645, 2, 4 ir 5 turi bti praoma apeliacinio tribunolo, trij mnesi laikotarpiu nuo inios apie paskelbt sprendim, jei atveju, apraytu kan. 1645, 2, 5 inia apie ankstesnj sprendim ateit vliau, terminas skaiiuojamas nuo ios datos.

427

3. Aukiau nurodyti terminai neskaiiuojami vis laik, kol asmuo, kurio teiss paeistos, yra nepilnametis. Kan. 1647 1. Praymas atstatyti pirmin padt sustabdo dar nepradt sprendimo vykdym. 2. Kilus pagrstai abejonei ar tarimui, kad praymas buvo pateiktas, siekiant uvilkinti vykdym, teisjas gali nusprsti, kad sprendimas bt vykdomas, paskyrus atitinkam ustat asmeniui, praaniam atstatymo, kad neturt nuostolio, jei atstatymas bt suteiktas. Kan. 1648 Suteikus pirmins padties atstatym, teisjas privalo nusprsti, kaip toliau bus elgiamasi su byla. X SKYRIUS TEISMO ILAIDOS IR NEMOKAMAS PATARNAVIMAS Kan. 1649 1. Tribunolui vadovaujantis Vyskupas savo vyskupijai ar regionui nustato normas: 1 dl ali nuteisimo mokti ar kompensuoti teismo ilaidas; 2 dl honorar galiotiniams, advokatams, ekspertams ir vertjams bei ilaid kompensavimo liudininkams; 3 dl nemokamo patarnavimo suteikimo ar ilaid sumainimo; 4 dl nuostoli atlyginimo, kuri moka asmuo, kuris ne tik pralaimjo teisme, bet ir lengvabdikai pradjo gin; 5 dl piniginio ustato, skirto atitinkamai moktin ilaid padengimui ir nuostoli atlyginimui. 2. Prie ilaidas, honorarus ir nuostoli atlyginim neapeliuojama atskirai, taiau alis penkiolikos dien

428

laikotarpiu gali kreiptis teisj, kuris gali pakeisti mokesio dyd. XI SKYRIUS SPRENDIMO VYKDYMAS Kan. 1650 1. siteisjus sprendim galima pradti vykdyti, ilaikant kan. 1647 nuostat. 2. Sprendim padars teisjas ir, jei buvo pateikta apeliacija, apeliacinis teisjas pagal savo pareigas ar alies praymu, kiek tai reikalinga numatyti ar papildyti btin ilaikym ar esant kitai teisingai prieasiai, gali sakyti prie laik vykdyti dar nesiteisjus sprendim, jei reikia, nustat atitinkamas garantijas. 3. Jei apskundiamas sprendimas, apie kur kalbama 2, teisjas, kuriam priklauso nagrinti skund, matydamas, kad tam yra galimas pagrindas ir i vykdymo gali kilti nepataisomas nuostolis, gali sustabdyti vykdym arba pareikalauti ustato. Kan. 1651 Negali pradti sprendimo vykdymo, kol teisjas neileidia vykdomojo dekreto, kuriuo nustato, kad sprendimas turi bti pradtas vykdyti. is dekretas, atsivelgiant dalyko prigimt, gali bti jungtas pat sprendimo tekst arba ileistas atskirai. Kan. 1652 Jei sprendimo vykdymas susijs su iankstiniu apmokjimu, tai laikoma tarpiniu klausimu, kur sprendia sprendim vykdyti saks teisjas. Kan. 1653 1. Nebent dalinis statymas nustatyt kitaip, vykdyti sprendim asmenikai ar per kitus privalo sakyti diecezijos, kurioje buvo padarytas pirmosios instancijos sprendimas, Vyskupas.

429

2. Jei jis to nenort daryti ar nepadaryt dl apsileidimo, sprendim vykdyti, praant suinteresuotai aliai ar pagal pareigas, priklauso vyresnybei, kuriai, pagal kan. 1339, 3 norm, yra pavaldus apeliacinis tribunolas. 3. Vienuoli atvilgi sprendim vykdyti priklauso Vyresniajam, kuris padar vykdytin sprendim ar delegavo teisj. Kan. 1654 1. Vykdytojas, nebent paiame sprendime kas nors bt palikta jo nuoirai, privalo vykdyti sprendim, laikydamasis tiesiogins odi prasms. 2. Jam leidiama svarstyti prietaravimus, lieianius vykdymo bd ir vert, taiau ne pai byl, taiau jei jam kitokiu bdu bt inoma, kad sprendimas yra niekinas ar aikiai neteisingai pagal kann. 1620, 1622 ir 1645 normas, privalo susilaikyti nuo sprendimo vykdymo ir, informavs apie tai alis, grinti byl sprendim padarius tribunol. Kan. 1655 1. Kiek tai lieia daiktinius pareigojimus, kiekvien kart, kai iekovui priteisiamas koks nors daiktas, jis turi bti atiduotas tuojau pat, kai siteisja sprendimas. 2. Svarstant asmeninius pareigojimus, kuomet kaltinamasis yra pareigotas atiduoti kilnojam daikt arba umokti pinig sum, arba duoti ar padaryti k kita, teisjas paiame sprendimo tekste arba vykdytojas, vadovaudamasis savo protinga nuomone nustato termin, per kur turi bti vykdyta pareiga, taiau tas terminas neturi bti trumpesnis u penkiolika dien ir ilgesnis, kaip ei mnesiai. II SEKCIJA ODINIS GINO PROCESAS

430

Kan. 1656 1. odiniame gino procese, apie kur kalba ioje sekcijoje, galima svarstyti visas bylas, kuri neiskiria teis, nebent alis reikalaut ordinarinio gino proceso. 2. Jei odinis procesas buvo naudojamas alia teiss leist atvej, teismo aktai yra niekini. Kan. 1657 Pirmojoje instancijoje odin gino proces, pagal kan. 1424 norm, veda vienas teisjas. Kan. 1658 1. Iekininiame pareikime, alia kan. 1504 ivardint reikalavimu turi bti: 1 trumpai, taiau pilnai ir aikiai idstyti faktai, pagrindiantys iekovo praym; 2 nurodyti rodymai, kuriais iekovas ketina paremti faktus ir kuri negali tuo metu pateikti, kad teisjas juos betarpikai priimt. 2. Prie iekinio turi bti pridti dokumentai, kuriais grindiamas iekinys ar bent autentikos j kopijos. Kan. 1659 1. Jei mginimas susitaikyti pagal kan. 1446, 2 norm buvo nenaudingas, ir teisjas laikosi nuomons, kad iekinys turi pagrind, jis trij dien laikotarpiu dekretu, pridtu prie iekinio, sako, kad iekinio egzempliorius bt pateiktas atsakovui, suteikiant iam galimyb penkiolikos dien laikotarpiu tribunolo ratinei pateikti atsakym ratu. 2. is praneimas sukelia tas paias pasekmes, kaip ir teisminis aukimas, apie kur kalbama kan. 1512. Kan. 1660 Jei atsakovo prietaravimai to reikalauja, teisjas nustato iekovui atsakymo termin, kad i abiej ali gaut atsakym bt aikus gino objektas.

431

Kan. 1661 1. Prajus terminams, apie kuriuos kalbama kann. 1659 ir 1660, teisjas, susipains su aktais, nustato gino formuluot ir tada aukia visus suinteresuotus asmenis posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per mnes, alims priddamas gino formuluot. 2. aukime alys turi bti informuotos, jog gali ne vliau kaip prie tris dienas iki posdio tribunolui pateikti trump rat, kuriuo gali bti patvirtinti j teiginiai. Kan. 1662 Posdyje pirmiausia svarstomi klausimai, apie kuriuos kalbama kann. 1459-1464. Kan. 1663 1. rodymai surenkami posdio metu, ilaikant kan. 1418 nuostatus. 2. alis ir jos advokatas gali dalyvauti, apklausiant kitas alis, liudininkus ir ekspertus. Kan. 1664 ali, liudinink ir ekspert atsakymus, advokat praymus ir prietaravimus privalo surayti notaras, taiau tik bendrais bruoais ir tik tiek, kiek tai lieia svarstomo dalyko esm. iuos dokumentus pasirao juos pateik asmenys. Kan. 1665 Prayme ar atsakymuose nepateiktus ar neparaytus rodymus teisjas gali priimti tik pagal kan. 1452 norm; iklauss bent vien liudinink, teisjas gali pareikalauti pateikti naujus rodymus tik pagal kan. 1600 norm. Kan. 1666 Jei posdyje nebuvo manoma surinkti vis rodym, skiriamas kitas posdis. Kan. 1667 Surinkus rodymus, tame paiam posdyje vyksta odin diskusija.

432

Kan. 1668 1. Jei i diskusij nekyla btinyb papildyti mediag ar kas kita netrukdo tinkamai paskelbti sprendim, teisjas toje paioje vietoje, udars posd, vienas pats daro sprendim, kurio vykdomoji dalis betarpikai perskaitoma dalyvaujanioms alims. 2. Tribunolas, taiau, atsivelgdamas bylos sunkum ar kit teising prieast gali atidti sprendim iki penktos naudingos dienos. 3. Pilnas ir aikiai motyvuotas sprendimo tekstas turi bti teiktas alims kuo greiiau, paprastai ne vliau, kaip per penkiolika dien. Kan. 1669 Jei apeliacinis tribunolas pripaint, kad pirmame teismo laipsnyje buvo naudojamasi odinio gino proceso normomis tais atvejais, kai to neleidia teis, jis paskelbia, kad sprendimas yra niekinas ir grina byl sprendim padariusiam tribunolui. Kan. 1670 Vis kit procedrini dalyk atvilgiu laikomasi ordinarinio gino proceso nuostat. Tribunolas, siekdamas greiiau isprsti byl, savo dekretu, pateikus motyvus, gali atsitraukti nuo t procesini norm, kurios nra nustatytos galiojimui, visuomet isaugant teisingum. TREIOJI DALIS KAI KURIE YPATINGI PROCESAI I SKYRIUS SANTUOKINIAI PROCESAI I SKIRSNIS SANTUOKOS NIEKINUMO PASKELBIMO BYLOS 1 straipsnis

433

Kompetentingas teismas Kan. 1671 Pakriktytj santuokins bylos pagal savo teis priklauso banytiniam teisjui. Kan. 1672 Bylas dl grynai civilini santuokos pasekmi priklauso svarstyti civiliniam teisjui, nebent dalin teis nustatyt, kad tas paias bylas, kaip tarpines ar papildomas svarstyt ir sprst banytinis teisjas. Kan. 1673 Santuokos niekinumo bylose, kurios nra rezervuotos Apatal Sostui, yra kompetentingas: 1 tribunolas tos vietos, kur buvo sudaryta santuoka; 2 tribunolas vietos, kurioje yra atsakovo buvein ar tarsi buvein; 3 tribunolas vietos, kurioje gyvena iekovas, jei abi alys gyvena tos paios Vyskup Konferencijos teritorijoje ir jei tam pritaria atsakovo gyvenamosios vietos Teismo vikaras, iklauss atsakov; 4 tribunolas vietos, kur faktikai turi bti surinkta didioji rodym dalis, jei tam pritaria atsakovo gyvenamosios vietos Teismo vikaras, pirmiau atsiklauss atsakovo, ar is neturi koki nors prietaravim. 2 straipsnis Teis apsksti santuok Kan. 1674 Santuok apsksti gali: 1 sutuoktiniai; 2 teisingumo saugotojas, kai apie negaliojim jau inoma, jeigu santuokos nemanoma ar nebt reikalo taisyti.

Kan. 1675 1. Santuoka, kuri nebuvo apsksta esant gyviems sutuoktiniams, negali bti apsksta po abiej ar vieno i j mirties, nebent galiojimo klausimas bt reikalingas

434

kaip teismin prielaida kitame gine tiek kanoninje, tiek civilinje plotmje. 2. Jei sutuoktinis mirta proceso eigoje, laikomasi kan. 1518 nuostat. 3 straipsnis Teisjo pareigyb Kan. 1676 Teisjas, prie priimdamas byl, kiekvienu atveju, kai yra skmingos baigties viltis, turi pasinaudoti sielovadinmis priemonmis, jei manoma, paskatindamas sutuoktinius pataisyti santuok ir atkurti santuokin gyvenim. Kan. 1677 1. Primus iekin, pirmininkas ar pateikjas, pagal kan. 1508 norm paskelbia aukimo dekret. 2. Prajus penkiolikos dien terminui po paskelbimo pirmininkas ar pateikjas, nebent kuri nors alis prayt posdio gino nustatymui, deimties dien laikotarpiu pagal pareigas savo dekretu turi nustatyti gino ar gin formuluot ir apie tai praneti alims. 3. Gino formuluot ne tik klausia, ar konstatuojama, jog santuoka yra niekina, bet turi bti taip pat ir apibrta, dl kokios prieasties ar prieasi skundiamas santuokos galiojimas. 4. Prajus deimiai dien po dekreto paskelbimo, jei alys neprietarauja, pirmininkas ar pateikjas nauju dekretu nustato mediagos rinkimo byloje pradi. 4 straipsnis rodymai

435

Kan. 1678 1. Ryio gynjas, ali atstovai ir, jei dalyvauja teisme, teisingumo saugotojas, turi teis: 1 dalyvauti apklausiant alis, liudininkus ir ekspertus, ilaikant kan. 1559 nuostat; 2 susipainti su bylos aktais, kad ir dar nepaskelbtais ir itirti ali pateiktus dokumentus. 2. alys negali dalyvauti apklausose, apie kurias kalbama 1, 1. Kan. 1679 Nebent bt kitas rodym pilnumo altinis, teisjas, pagal kan. 1536 vertindamas ali parodymus, jei manoma, turi pasinaudoti liudijimais apie pai ali patikimum, o taip pat kitomis nuorodomis ir uuominomis. Kan. 1680 Impotencijos bei sutikimo trkumo dl proto ligos bylose teisjas privalo naudotis vieno ar keli ekspert paslaugomis, nebent, atsivelgiant aplinkybes, tai rodytsi aikiai nenaudinga; kitose bylose laikomasi kan. 1574 nuostat. 5 straipsnis Sprendimas ir apeliacija Kan. 1681 Kiekvien kart mediagos rinkimo stadijoje kilus labai tiktinai abejonei, kad santuoka nebuvo panaudota, tribunolas, ali sutikimu sustabds niekinumo byl, gali baigti mediagos rinkim dispensos nuo tikros santuokos atvilgiu ir galiausiai persisti aktus Apatal Sostui drauge su praymu dispensuoti vien ar abu sutuoktinius ir tribunolo bei Vyskupo nuomone. Kan. 1682 1. Sprendimas, kuriuo santuoka buvo paskelbta niekina nuo pat pradios, drauge su atsiliepimais, jie j buvo ir kitas teismo aktais pagal pareigas dvideimties

436

dien laikotarpi po sprendimo paskelbimo turi bti perduoti apeliaciniam tribunolui. 2. Jei pirmame laipsnyje buvo padarytas sprendimas, pasisakantis u santuokos niekinum, apeliacinis tribunolas, apsvarsts ryio gynjo ir, jei tokios bt, ali pastabas, arba nedelsdamas patvirtina sprendim arba priima svarstyti byl ordinariniu bdu naujame laipsnyje. Kan. 1683 Jei apeliaciniame laipsnyje pridedama nauja santuokos niekinumo prieastis, tribunolas j gali priimti ir svarstyti j, kaip pirmoje instancijoje. Kan. 1684 1. Po to, kai sprendimas, kuriuo santuoka buvo paskelbta niekina pirmame laipsnyje, buvo patvirtinta apeliacijos laipsnyje dekretu ar antru sprendimu, asmenys, kuri santuoka buvo paskelbta niekina, gali sudaryti nauj santuok, kai tiktai dekretas ar naujas sprendimas jiems bus teikti, nebent tai draust prie paties sprendimo ar dekreto pridtas ar vietos Ordinaro nustatytas draudimas. 2. Kan. 1644 nuostat privalu laikytis ir tada, jei sprendimas, kuriuo santuoka buvo paskelbta niekina, buvo patvirtintas ne antru sprendimu, o dekretu. Kan. 1685 Kai tik sprendimas tampa vykdytinu, Teismo Vikaras apie tai turi praneti vietos, kurioje buvo sudaryta santuoka, Ordinarui, kuris kuo greiiau privalo pasirpinti, kad santuok ir pakriktytj knygose kuo greiiau bt paymta apie paskelbt santuokos niekinum ir galimus nustatytus draudimus. 6 straipsnis Dokumentinis procesas

437

Kan.1686 Gavs pagal kan. 1677 norm pateikt praym, Teismo vikaras ar jo deleguotas teisjas, praleids ordinarinio proceso formalumus, taiau paauks alis ir dalyvaujant ryio gynjui, gali sprendimu paskelbti santuokos niekinum, jei i joki priekait ir prietaravim nekelianio dokumento tikrai aiku, kad buvo ardanti klitis ar teistos formos trkumas ir taip pat tikrai inoma, kad nebuvo suteikta dispensa, arba galiotinis neturjo galiojanio pavedimo. Kan. 1687 1. Dl ios nutarties ryio gynjas, jei protingai manyt, kad nra tikrumo dl trkum, apie kuriuos kalbama kan. 1686 ar dispensos nebuvimo, privalo apeliuoti antrosios instancijos teisj, kuriam turi bti perduoti aktai, ratu j informuojant, kad vyksta dokumentinis procesas. 2. alis, laikanti, kad jos teiss paeistos, isaugo apeliacijos teis. Kan. 1688 Antrosios instancijos teisjas, dalyvaujant ryio gynjui ir iklauss ali, tokiu pat bdu, kaip nurodyta kan. 1686, sprendia, ar sprendimas turi bti patvirtintas ar veriau reikia nagrinti byl ordinariniu teiss keliu. iuo atveju byla grinama pirmosios instancijos tribunolui. 7 straipsnis Bendrosios normos Kan. 1689 Sprendime alims turi bti primintos moralins, o taip pat ir pilietins pareigos, kurias galimai alys turi viena kitos bei palikuoni ilaikymo ir aukljimo atvilgiu. Kan. 1690 Bylos dl santuokos paskelbimo niekina negali bti vedamos odinio gino proceso bdu.

438

Kan. 1691 Visame kitame, vedant proces, turi bti taikomos, jei tam neprietarauja dalyko prigimtis, kanonai, kalbantys apie teismus bendrai ir apie ordinarin gino proces, ilaikant specialias normas byloms apie asmen status ir byloms, lieianioms visuomens gerov. II SKIRSNIS SUTUOKTINI ISKYRIMO BYLOS Kan. 1692 1. Pakriktytj sutuoktini iskyrimas, jei nra nustatyta kitaip atskiroms vietovms, gali bti apibrtas diecezijos Vyskupo dekretu arba teisjo sprendimu pagal tolesni kanon normas. 2. Kur banytinis sprendimas nesukelia civilini pasekmi ar numatoma, kad civilinis sprendimas nebus prieingas dievikajai teisei, diecezijos, kur gyvena sutuoktiniai, Vyskupas, apsvarsts konkrei situacij, gali leisti kreiptis civilin tribunol. 3. Jei byla lieia taip pat grynai civilines santuokos pasekmes, teisjas turi rpintis, kad, laikantis 2 nuostat, byla nuo pat pradios bt keliama civiliniame teisme. Kan. 1693 1. Jei viena alis ar teisingumo saugotojas neprao ordinarinio gino proceso, vedamas odinis gino procesas. 2. Jei buvo vedamas ordinarinis gino procesas ir buvo pateikta apeliacija, antrojo laipsnio tribunolas veikia pagal kan. 1682, 2 normas, ilaikydamas nustatytus reikalavimus. Kan. 1694 Tribunolo kompetencijos atvilgiu laikomasi kan. 1673 nuostat.

439

Kan. 1695 Teisjas kiekvien kart, kuomet, prie priimdamas byl, velgia geros ieities vilt, privalo pasinaudoti sielovadinmis priemonmis, siekdamas sutuoktini susitaikymo ir paskatindamas atstatyti santuokin gyvenim. Kan. 1696 Sutuoktini iskyrimo bylos yra susijusios taip pat ir su visuomens gerove, todl jose pagal kan. 1433 norm, visuomet privalo dalyvauti teisingumo saugotojas. III SKIRSNIS PROCESAS DISPENSAI NUO TIKROS IR NEPAVARTOTOS SANTUOKOS Kan. 1697 Vien tik sutuoktiniai arba vienas i j, nors antrasis tam ir prietaraut, turi teis prayti malons dispensuoti nuo tikros, bet nepavartotos santuokos. Kan. 1698 1. Vien tik Apatal Sostas sprendia ar santuoka buvo nepavartota ir ar egzistuoja teisinga prieastis suteikti dispens. 2. Dispens iimtinai suteikia Romos Popieius. Kan. 1699 1. Priimti skund, kuriuo praoma dispensos, yra kompetentingas diecezijos, kurioje iekovas turi buvein ar tarsi buvein, Vyskupas, kuris, jei praymas turi akivaizd pagrind, privalo liepti pradti proceso mediagos rinkim. 2. Jei pateikiamas atvejis sukelia ypating juridinio ar moralinio pobdio sunkum, diecezijos Vyskupas turi pasitarti su Apatal Sostu. 3. Prie Vyskupo dekret, kuriuo atmetamas praymas, kreipiamasi Apatal Sost.

440

Kan. 1700 1. Ilaikant kan. 1681 nuostat, Vyskupas iuose procesuose mediag surinkti paveda arba pastoviai ar konkreiais atvejais savo arba kitos vyskupijos tribunolui arba tinkamam kunigui. 2. Jei buvo pateiktas teisminis praymas paskelbti t pai santuok niekina, mediagos rinkimas pavedamas tam paiam tribunolui. Kan. 1701 1. iuose procesuose visuomet turi dalyvauti ryio gynjas. 2. Negali dalyvauti alies atstovas, taiau dl bylos sudtingumo Vyskupas gali leisti iekovui ar atsakovui pasinaudoti teisininko paslaugomis. Kan. 1702 Mediagos rinkimo etape turi bti iklausytos abi alys ir, kiek manoma, laikomasi kanon apie rodym rinkim ordinariniame gino procese ir santuokos niekinumo bylose, kiek jie gali bti pritaikyti i proces prigimiai. Kan. 1703 1. Nra akt atskleidimo, taiau teisjas, matydamas, kad dl surinkt rodym kyla didel klitis iekovo praymui ar atsakovo prietaravimams, privalo apie tai imintingai praneti suinteresuotai aliai. 2. Teisjas to praaniai aliai gali parodyti gaut dokument ar surinktus parodymus ir nustatyti laik nuomons pateikimui. Kan. 1704 1. Mediagos rinkjas, baigs mediagos rinkimo etap, turi visus aktus drauge su atitinkamu praneimu pateikti Vyskupui, kuris privalo pareikti savo nuomon, laikydamasis tiesos, tiek santuokos nepanaudojimo, tiek teisingos prieasties suteikti dispens ir malons btinumo atvilgiu.

441

2. Jei proceso mediagos rinkimas pagal kan. 1700 norm buvo pavestas kitam tribunolui, ryiui palankios pastabos padaromos paiam tribunole, taiau nuomon, apie kuri kalbama 1, priklauso turi pareikti pavedim davs Vyskupas, kuriam mediagos rinkjas kartu su aktais pateikia atitinkam praneim. Kan. 1705 1. Vyskupas visus aktus drauge su savo nuomone ir ryio gynjo pastabomis privalo perduoti Apatal Sostui. 2. Jei, Apatal Sosto sprendimu, reikalinga papildyti surinkt mediag, apie tai praneama Vyskupui, nurodant mediag, kuri turi bti papildomai surinkta. 3. Jei Apatal Sostas atsak reskriptu, kuriuo nurodoma, kad i pateiktos mediagos negalima konstatuoti santuokos nepanaudojimo, tokiu atveju teisininkas, apie kur kalbama kan. 1701, 2, gali tribunolo patalpose susipainti su proceso aktais, bet ne su Vyskupo nuomone, vertindamas, ar galima pridti koki nors svarbi prieast, siekiant i naujo pateikti praym. Kan. 1706 Dispensos reskript Apatal Sostas persiunia Vyskupui, kuris apie reskript informuoja alis bei kuo greiiau sako vietos, kur buvo sudaryta santuoka, bei kur buvo priimtas kriktas, klebonams apie suteikt dispens paymti santuok ir krikt registravimo knygose. IV SKIRSNIS NUMANOMOS SUTUOKTINIO MIRTIES PROCESAS Kan. 1707 1. Kiekvienu atveju, kuomet sutuoktinio mirties nemanoma rodyti autentiku ar civiliniu dokumentu, kitas sutuoktinis negali bti laikomas laisvu nuo

442

santuokinio ryio, be diecezijos Vyskupo paskelbtos deklaracijos apie numanom mirt. 2. Deklaracij, apie kuri kalbama 1, diecezijos Vyskupas gali paskelbti tik po reikalingo tyrimo i liudinink parodym, ini arba nuorod gijs moralin tikrum dl sutuoktinio mirties. Vien tik sutuoktinio, kad ir ilgai utrukusio, nebuvimo tam nepakanka. 3. Neutikrintais ir sudtingais atvejais Vyskupas privalo atsiklausti Apatal Sosto. II SKYRIUS VENTIM NIEKINUMO BYLOS Kan. 1708 Apsksti ventim galiojim turi teis tiek pats dvasininkas, tiek Ordinaras, kuriam dvasininkas pavaldus, tiek Ordinaras vyskupijos, kurioje buvo suteikti ventimai. Kan. 1709 1. Praymas turi bti nusistas kompetentingai Kongregacijai, kuri nusprs, ar byl svarstys pati Romos Kurijos Kongregacija, ar jos paskirtas tribunolas. 2. Pateikus praym, dvasininkui draudiama naudotis ventim galiomis. paia teise

Kan. 1710 Jei Kongregacija grina byl tribunolui, jei tam neprietarauja dalyko prigimtis, laikomasi kanon apie teismus bendrai ir apie ordinarin gino teism, ilaikant io skyriaus nuostatus. Kan. 1711 iose bylose ryio gynjas naudojasi tomis paiomis teismis ir turi tas paias pareigas, kaip santuokos ryio gynjas.

443

Kan. 1712 Po antro sprendimo ir ventim niekinumo patvirtinimo, dvasininkas praranda visas dvasinink luomui bdingas teises ir yra laisvas nuo vis pareig. III SKYRIUS BDAI IVENGTI TEISMO Kan. 1713 Siekiant ivengti teismini gin, galima pasinaudoti transakcija arba susitaikymu arba gin patikti sprsti vienam ar keliems arbitrams. Kan. 1714 Transakcijos, kompromiso ar arbitr sprendimo atvilgiu laikomasi ali pasirikt norm, arba, jei alys tai pasirinkt, Vyskup Konferencijos ileisto statymo, jei toks bt, arba susitarimo vietoje galiojani civilini statym. Kan. 1715 1. Transakcija arba kompromisas negalioja visuose dalykuose, lieianiuose visuomens gerov bei dl kit dalyk, kuriais alys negali laisvai disponuoti. 2. Svarstant klausimus, susijusius su banytiniu turtu, visuomet, kai to reikalauja objektas, laikomasi banytins teiss nustatyt banytinio turto atsisakymui formalum. Kan. 1716 1. Jei civilinis statymas nepripasta teisjo nepatvirtinto arbitro sprendimo, kad arbitro sprendimas banytiniame klausime galiot kanoninje plotmje, btina, kad j patvirtint banytinis teisjas tos vietos, kur sprendimas buvo padarytas. 2. Jei civilinis statymas leidia apsksti arbitro sprendim civiliniam teisjui, tas pats apskundimas leidiamas ir kanoninje plotmje pas banytin teisj, kompetenting sprsti gin pirmame laipsnyje. KETVIRTOJI DALIS

444

BAUDIAMASIS PROCESAS I SKIRSNIS PARENGIAMASIS TYRIMAS Kan. 1717 1. Kiekvienu atveju, kuomet Ordinaras gauna bent tiktin ini apie nusikaltim, jis privalo imintingai pats asmenikai, ar per tinkam asmen, itirti faktus, aplinkybes ir pakaltinamum, nebent toks tyrimas atrodyt ess absoliuiai perdtas. 2. Btina pasirpinti, kad iuo tyrimu nebt sukeltas pavojus kieno nors geram vardui. 3. Tyrim atliekantis asmuo turi tokias paias teises ir pareigas, kaip auditorius procese,o jei ateityje bt pradtas teisminis procesas, jame negali eiti teisjo pareig. Kan. 1718 1. Jei pasirodyt, kas surinkt element pakanka, Ordinaras sprendia: 1 ar galima pradti proces bausms paskyrimui ar paskelbimui; 2 ar, atsivelgiant kan. 1341, tai yra reikalinga; 3 ar reikia vesti teismin proces, ar, jei statymas to nedraudia, reikia pasinaudoti neteisminiu dekretu. 2. Ordinaras privalo ataukti ar pakeisti dekret, apie kur kalbama 1, kiekvien kart, kai dl naujai atsiradusi element nusprst, kad turi elgtis kitaip. 3. Prie ileisdamas dekretus, apie kuriuos kalbama 1 ir 2, Ordinaras, jei imintingai laikyt tai esant reikalinga, turi iklausyti dviej teisj ir kit teiss ekspert nuomons.

445

4. Prie nusprsdamas pagal 1 norm, Ordinaras turi apsvarstyti, ar nebt naudinga, siekiant ivengti nereikalingo bylinjimosi, kad jis pats ar tyrjas, pritariant alims, isprst nuostoli klausim, laikydamasis teisingumo ir garbingumo princip. Kan. 1719 Tyrimo aktai ir Ordinaro dekretai, kuriais pradedamas ar baigiamas tyrimas ir visi iki tyrimo surinkti dokumentai, jei nra reikalingi baudiamajame procese, saugomi slaptajame kurijos archyve. II SKIRSNIS PROCESO EIGA Kan. 1720 Jei Ordinaras nutar eiti neteisminio dekreto keliu: 1 jis informuoja kaltinamj apie kaltinim bei rodymus, syuteikdamas iam galimyb gintis, nebent kaltinamasis, tinkamai paauktas, neatvykt; 2 atidiai su dviem tarjais apsvarsto visus rodymus ir argumentus; 3 jei aikiai patvirtinamas nusikaltimo faktas ir baudiamasis persekiojimas nra pasibaigs, pagal kann. 1342 1350 normas ileidia dekret, bent trumpai idstydamas teisin ir faktin pagrindim.

Kan. 1721 1. Jei Ordinaras dekretu nusprend pradti teismin baudiamj proces, jis perduoda aktus itirti teisingumo saugotojui, kuris pagal kann. 1502 ir 1504 normas pateikia teisjui kaltinamj skund. 2. Auktesniajame tribunole iekovo vaidmen atlieka to tribunolo teisingumo saugotojas. Kan. 1722 Ordinaras, siekdamas ivengti papiktinimo, apsaugoti liudinink laisv ir utikrinti teisingum, gali bet kurioje proceso stadijoje, iklauss teisingumo saugotojo ir paauks pat kaltinamj, atimti jam vent tarnyst,

446

banytin pareigyb ar uduot, sakyti ar udrausti gyventi kurioje nors vietoje ar teritorijoje, o taip pat udrausti vieai dalyvauti ventojoje Eucharistijoje. Visas ias priemones, inykus prieasiai, privalu ataukti, ir jos inyksta pagal pai teis, pasibaigus baudiamajam procesui. Kan. 1723 1. Teisjas, aukdamas kaltinamj privalo paraginti j pasikviesti advokat pagal kan. 1481 norm per paties teisjo nustatyt laikotarp. 2. Jei kaltinamasis tuo nepasirpint, pats teisjas prie gino nustatym turi paskirti advokat, kuris ilieka iose pareigose, kol kaltinamasis nepasikvies savo advokato. Kan. 1724 1. Teisingumo saugotojas, liepus ar sutikus nusprendusiam pradti proces Ordinarui, bet kuriame teismo laipsnyje gali atsisakyti nagrinjimo. 2. Kad atsisakymas galiot, reikia, kad j priimt kaltinamasis, nebent jis bt paskelbtas nedalyvaujaniu teisme. Kan. 1725 Diskusij fazje, tiek jei ji vykt ratu, tiek odiu, kaltinamasis visuomet turi teis rayti ir kalbti paskutinis, pats asmenikai ar per savo advokat ar galiotin. Kan. 1726 Bet kuriame baudiamojo teismo laipsnyje ir stadijoje, jei aikiai nustatoma, kad kaltinamasis nepadar nusikaltimo, teisjas tai turi paskelbti sprendimu ir iteisinti kaltinamj, netgi jei tuo paiu baigtsi baudiamasis persekiojimas. Kan. 1727 1. Kaltinamasis gali pateikti apeliacij, net jei buvo duotas iteisinamasis sprendimas vien tik todl, kad

447

bausm buvo laisvai pasirenkama, arba teisjas pasinaudojo kann. 1344 ir 1345 nurodytomis galiomis. 2. Teisingumo saugotojas gali apeliuoti kiekvienu atveju, kai mano, jog nebuvo apkankamai pasirpinta atitaisyti papiktinim ar atstatyti teisingum. Kan. 1728 1. Ilaikant io skyriaus kanonus, baudiamajame teisme, jei ta neprietarauja dalyko prigimtis, turi bti taikomi kanonai apie teismus bendrai ir apie ordinarin gino teism, isaugant specialias normas byloms, lieianioms visuomens gerov. 2. Kaltinamasis nepareigojamas prisipainti ir jam negali bti sakyta prisiekti. III SKIRSNIS PRAYMAS ATLYGINTI NUOSTOLIUS Kan. 1729 1. Nuostol patyrusi alis paties baudiamojo teismo metu gali inicijuoti gino proces dl nusikaltimo jos patirt nuostoli atlyginimui pagal kan. 1596 norm. 2. Nuostol patyrusios alies praymas, apie kur kalbama 1, nebegali bti priimtas, jei tai nebuvo padaryta pirmame baudiamojo teismo laipsnyje. 3. Apeliacija nuostoli byloje vyksta pagal kann. 1628 1640 normas, net jei baudiamajame teisme apeliacija nemanoma. Jei buvo pateiktos abi apeliacijos, net jei tai padar skirtingos alys, vyksta vienas apeliacinis teismas, ilaikant kan. 1730 nuostat. Kan. 1730 1. Siekiant perdto uvilkinimo baudiamajame procese, teisjas gali atidti nuostoli proces iki galutinio baudiamojo teismo sprendimo paskelbimo.

448

2. Taip pasielgs teisjas po to, kai padar sprendim baudiamajame teisme, turi sprsti dl nuostoli, net jei baudiamasis teismas dar tebesitst dl pateikto apskundimo, arba kaltinamasis buvo iteisintas, remiantis motyvu, neatleidianiu nuo pareigos atlyginti nuostolius. Kan. 1731 Baudiamajame teisme duotas sprendimas, nors ir siteisjs, jokiu bdu netampa statymu nukentjusiai aliai, nebent i kreipsi pagal kan. 1729 norm. PENKTOJI DALIS ADMINISTRACINIAI PRIETARAVIMAI BEI KLEBON ATLEIDIMAS AR PERKLIMAS I SEKCIJA PRIETARAVIMAS ADMINISTRACINIAMS DEKRETAMS Kan. 1732 Visa, kas nustatyta ios sekcijos kanonuose dekretams, turi bti taikoma visiems pavieniams administraciniams aktams, duotiems iorinje srityje neteisminiu keliu, iskyrus paties Romos Popieiaus ar Visuotinio Susirinkimo ileistus aktus. Kan. 1733 1. Labai pageidautina, kad kiekvien kart, kuomet kas nors mano, kad dekretu buvo paeistos jo teiss, nekilt ginas tarp jo ir dekreto autoriaus, bet bt pasiektas bendras tarpusavio susitarimas iekoti teisingo sprendimo, pasinaudojant taip pat autoriteting asmen tarpininkavimu ir studijomis taip, kad tinkamu bdu bt ivengta gino ar jis bt isprstas. 2. Vyskup Konferencija gali nustatyti, kad kiekvienoje vyskupijoje bt pastoviai steigta tam skirta staiga ar taryba, kuri, remdamasi tos paios Konferencijos ileistomis normomis, privalt pasilyti teisingus

449

sprendimus. Jei Konferencija nepadar tokio potvarkio, staig ar taryb steigti gali ir Vyskupas. 3. staiga ar taryba, apie kuri kalbama 2, pagrindinai veikia tuomet, kai praoma dekreto ataukimo pagal kan. 1734 norm ir nesibaig kreipimosi terminas. Jei dekretas buvo apskstas, pats Vyresnysis ar skund nagrinjantis teisjas, kiekvien kart, kai yra laimingos ieities viltis, turi paraginti apskundusj ir dekreto autori iekoti toki sprendim. Kan. 1734 1. Kiekvienas asmuo, prie apsksdamas, privalo ratu prayti dekreto autori ataukti ar pataisyti dekret. praym pateikus, suprantama, kad tuo paiu praoma sustabdyti vykdym. 2. Praymas turi bti pateiktas per nepratsiam deimties nauding dien laikotarp nuo teisto dekreto teikimo. 3. 1 ir 2 normos negalioja: 1 Vyskupui pateikiamam skundui prie jam pavaldios vyresnybs ileistus dekretus; 2 skundui pateiktam prie dekret, kuriuo nusprendiamas hierarchinis apskundimas, nebent sprendim bt prims Vyskupas; 3 skundams, pateikiamiems pagal kann. 57 ir 1735 normas. Kan. 1735 Jei trisdeimties dien laikotarpiu nuo praymo, apie kur kalbama kan. 1734, dekreto autorius ileidia dekret, kuriuo pataisomas pirmasis ar nusprendiama, kad praymas turi bti atmestas, terminas apskundimui prasideda nuo naujo dekreto teikimo, gi, jei per trisdeimt dien nieko nenusprendiama, terminas prasideda nuo trisdeimtosios dienos.

450

Kan. 1736 1. Tose srityse, kur hierarchinis skundas sustabdo dekreto vykdym, tokius paius padarinius sukelia ir praymas, apie kur kalbama kan. 1734. 2. Visais kitais atvejais, nebent pats dekreto autorius deimties dien laikotarpiu po praymo, apie kur kalbama kan. 1734, gavimo, nusprst sustabdyti dekreto vykdym, sustabdymo galima prayti jo hierarchin Vyresnj, kuris tai gali nusprsti, tik esant svarbioms prieastims ir visuomet pasirpindamas ivengti nuostoli siel iganymui. 3. Sustabdius dekreto vykdym pagal 2 norm, jei toliau bt pateiktas skundas, tas, kuris pagal kan. 1737, 3 privalo nagrinti skund, sprendia, ar sustabdymas turi bti patvirtintas, ar atauktas. 4. Jei per nustatyt termin prie dekret nebuvo pateiktas joks skundas, tuo paiu inyksta tuo metu pagal 1 ir 2 norm galiojs vykdymo sustabdymas. Kan. 1737 1. Asmuo, laikantis, kad dekretu buvo paeistos jo teiss, esant bet kokiai teisingai prieasiai, gali kreiptis dekret ileidusiojo hierarchin Vyresnj. Skundas gali bti pateiktas paiam dekreto autoriui, kuris privalo j nedelsdamas perduoti kompetentingam hierarchiniam Vyresniajam. 2. Skundas turi bti pateiktas nepratsiame penkiolikos nauding dien laikotarpiu, kuris kan. 1734, 3 nurodytais atvejais prasideda nuo dekreto teikimo dienos pagal kan. 1735 norm. 3. Taip pat ir tais atvejais, kuomet skundas paia teise nesustabdo dekreto vykdymo ir dl sustabdymo nebuvo nutarta pagal kan. 1736, 2 norm, esant svarbiai prieasiai, Vyresnysis gali sakyti sustabdyti vykdym,

451

taiau pasirpindamas, kad nebt sukeltas nuostolis siel iganymui. Kan. 1738 Skundiantysis visuomet turi teis pasitelkti advokat ar galiotin, vengdamas nenaudingo delsimo. Taip pat turi bti paskirtas oficialus atstovas, jei jo neturi skundiantysis ir Vyresnysis laiko, kad tai yra btina. Vyresnysis taip pat visuomet gali sakyti skundianiajam asmenikai atvykti apklausai. Kan. 1739 Skund svarstaniam Vyresniajam leidiama, atsivelgiant konkret atvej, ne vien tik patvirtinti ar paskelbti negaliojaniu dekret, bet taip pat panaikinti, ataukti arba, jei Vyresniajam tai atrodyt labiau tinkama, pataisyti, pakeisti visikai ar dalinai. II SEKCIJA PROCEDRA, ATLEIDIANT BEI PERKELIANT KLEBONUS I SKIRSNIS KLEBON ATLEIDIMO PROCEDRA Kan. 1740 Kuomet dl kokios nors prieasties, net ir nesant sunkios jo kalts, klebono sielovadin taryst tampa nuostolinga ar neskminga, tok klebon diecezijos Vyskupas gali atleisti. Kan. 1741 Pagrindins prieastys, dl kuri klebonas gali bti teistai paalintas i jo parapijos yra ios: 1 elgesys, keliantis didel nuostol ar smy banytinje bendruomenje; 2 nesugebjimas ar pastovi proto ar kno liga, neleidianti klebonui tinkamai atlikti savo pareig; 3 gero vardo praradimas garbing ir rimt parapijiei akyse arba prietaravimai klebonui, kurie, kaip numatoma greitai nesibaigs.;

452

4 didelis aplaidumas ar paeidimai, atliekant parapijines pareigas, ilik po pamokymo; 5 blogas turto administravimas, padarant didel nuostol Banyiai, kiekvienu atveju, kai io blogio negalima pataisyti kitokiu bdu. Kan. 1742 1. Jei po atlikto tyrimo iaikja prieastis, apie kuri kalbama kan. 1740, Vyskupas turi klausim aptarti su dviem klebonais i pastoviai iems klausimams kunig tarybos, silant Vyskupui, paskirtos grups. Jei nutariama, kad paalinimas yra reikalingas, jo galiojimui nurodius prieast ir argumentus, klebonas tvikai paraginimas per penkiolika dien atsistatydinti. 2. Klebon, kurie yra vienuolinio instituto ar apatalikojo gyvenimo draugijos nariais, atvilgiu laikomasi kan. 682, 2 nuostato. Kan. 1743 Klebonas gali atsistatydinti ne tik paprastai, bet taip pat su slyga, jei tik pastarj gali teistai priimti Vyskupas ir i ties j priima. Kan. 1744 1. Klebonui neatsiliepus per nustatytas penkiolika dien, Vyskupas turi j paraginti i naujo, pratsdamas atsakymui nauding laik. 2. Vyskupui suinojus, kad klebonas gavo antr paraginim ir, netrukdant jokiai kliiai, neatsak arba jei klebonas, nepateikdamas joki motyv, atsisako atsistatydinti, Vyskupas ileidia atleidimo dekret. Kan. 1745 Jei klebonas uginija pateikt prieast ir jos motyvus, pateikdamas savo motyvus, kuriuos Vyskupas laikyt nepakankamais, pastarasis, siekdamas veikti galiojaniai:

453

1 paragina klebon, susipainus su aktais, pateikti ratu savo nusiskundimus, bei pateikti prieingus rodymus, jei juos turi; 2 tada, jei btina, baigus mediagos rinkim drauge su klebonais, apie kuriuos kalbama kan. 1742, 1, arba, jei ie bt sutrukdyti, paskyrs kitus, apsvarsto byl; 3 galiausiai nustato, ar klebonas turi bti atleistas, ar ne ir tuojau pat ileidia atitinkam dekret. Kan. 1746 Vyskupas atleistam klebonui arba paskiria kit pareigyb, jei is jai yra tinkamas, arba pensij, jei tai leidia situacija ir aplinkybs. Kan. 1747 1. Atleistas klebonas privalo susilaikyti nuo klebono pareig vykdymo, kuo greiiau atlaisvinti parapijos namus ir visa, kas priklauso parapijai, perduoti asmeniui, kuriam Vyskupas patikjo parapij. 2. Jei reikalas lieia ligon, kuris be nepatogum negali isikelti i parapijos nam kitur, Vyskupas, kol is nepatogumas trunka, turi leisti jam net iimtinai naudotis parapijos namais. 3. Kol trunka atleidimo dekreto apskundimo nagrinjimas, Vyskupas negali skirti naujo klebono, taiau tuo metu pasirpina paskirti parapijos administratori. II SKIRSNIS KLEBON PERKLIMO PROCEDRA Kan. 1748 Jei siel gerov arba Banyios btinyb ar nauda reikalauja, kad klebonas bt perkeltas i savo parapijos, kuri skmingai valdo, kit parapij ar kit pareigyb, Vyskupas ratu jam pasilo persikelti ir paragina priimti tai dl Dievo ir siel meils.

454

Kan. 1749 Jei klebonas neketina pritarti Vyskupo patarimui ir raginimams, savo motyvus turi idstyti ratu. Kan. 1750 Jei, neirint pateikt motyv, Vyskupas laikosi nuomons, kad neturi atsisakyti savo ketinim, drauge su dviem pagal kan. 1742, 1 norm parinktais klebonais vertina perklimui palankius ar prieingus motyvus. Nutarus, kad perklimas yra btinas, pakartotinai kreipiasi klebon su tviku paraginimu. Kan. 1751 1. Atlikus tai, kas idstyta aukiau, jei klebonas vis dar atsisako ir Vyskupas laikosi nuomons, kad perklimas turi bti atliktas, jis ileidia perklimo dekret, nusprsdamas, kad, prajus nustatytam laikui parapija taps neuimta. 2. iam laikui nenaudingai prajus, paskelbia, kad parapija yra neuimta. Kan. 1752 Perklimo bylose taikomi kan. 1747 nuostatai, laikantis kanoninio lygiateisikumo princip ir atsivelgiant siel gerov, kuri visuomet Banyioje turi bti aukiausiu statymu.