pavien nusikalstama veika tai tokia pagal vien baudiamojo kodekso norm kvalifikuojama

nusikalstama veika, kuriai bdingas vienos konkreios baudiamojo kodekso normos saugomos
tiesiogins vertybs ar vertybi visumos paeidimas, susietas vieningu kalts turiniu.
paviens nusikalstamos veikos gali bti skirstomos paprastas ir sudtingas.
Paprastos nusikalstamos veikos pasiymi tuo, kad jos nekelia joki atribojimo nuo nusikalstam
veik daugeto problem. Daniausiai tokiais atvejais atliekama viena pavojinga veika, kyla
vienas padarinys, yra vienas prieastinis ryys ir panaiai.

Sudtingos paviens nusikalstamos veikos pasiymi tuo, kad jos formaliai atitinka kelias
nusikalstam veik sudtis, taiau dl tam tikro objektyvij ir subjektyvij poymi
vienodumo jos yra vertinamos kaip viena nusikalstama veika.

Paviens nusikalstamos veikos rys kuriuos pasitaiko teism praktikoje:

1. Trunkamoji nusikalstama veika
2. Tstin nusikalstama veika
3. Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos nusikalstamos veikos poymiais
4. Sudtin nusikalstama veika
Trunkamoji nusikalstama veika:
1. vis pirma svarbu yra nustatyti trunkamosios nusikalstamos veikos pradios moment.
Atsivelgiant tai, kad trunkamoji nusikalstama veika yra galima tiek veikimu, tiek ir
neveikimu, galima teigti, kad ji prasideda nuo tam tikro veiksmo atlikimo ar neatlikimo
(nusikalstamo neveikimo atveju). inoma, neveikimo atveju pradia turi bti siejama ne su
pareigos atsiradimo momentu, o su galimybs j gyvendinti atsiradimu.
2. Antra, trunkamosios nusikalstamos veikos atveju asmuo papuola nusikalstam bsen,
kuriai esant yra nuolatos realizuojamas objektyvusis pavojingos veikos poymis. Asmuo,
darantis trunkamj nusikalstam veik, nuolat nusikalsta. iai bsenai prasidjus,
nusikalstamos veikos sudtis jau yra visikai gyvendinta ir, nepaisant to, kokiu momentu i
veika bus nutraukta, asmeniui visada bus inkriminuojama baigtos nusikalstamos veikos sudtis. 1
Moksle pasitaiko nuomon, kad trunkamosios veikos pradios momentas yra vadinamas
juridiniu trunkamosios veikos pabaigos momentu, nes visa sudtis jau bna gyvendinta.
Taip pat atkreiptinas dmesys, kad trunkamoji nusikalstama veika gali bti laikinai sustabdoma tiek
kaltininko iniciatyva, tiek ir neatsivelgiant jo vali. Daniausiai taip gali atsitikti, kai trunkamoji
nusikalstama veika daroma neveikimu. Tokiu atveju net ir esant nuolatinei pareigai veikti, tam tikrais
laikotarpiais gali dingti galimyb veikti, kas sustabdo trunkamosios nusikalstamos veikos darym. I
naujo atsiradus galimybei veikti, trunkamoji nusikalstama veika tsiasi, o atskiri neveikimo laikotarpiai
turt bti vertinami i tstins nusikalstamos veikos pozicij, t. y. susiformavus naujai kaltei,
kiekvienas naujas neveikimo atvejis, turt bti vertinamas i nusikalstam veik daugeto pozicij.
3. Paskutiniu trunkamosios nusikalstamos veikos poymiu reikia laikyti tai, kad ji turi
pabaig. Daugumos mokslinink nuomone, trunkamoji veika i esms gali baigtis trimis bdais
kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios
toliau tsti nusikalstamos veikos darym, arba dingsta pareiga veikti. Tai gali bti vadinama
faktiniu trunkamosios veikos pabaigos momentu. Aplinkybs, trukdanios toliau tsti
nusikalstamos veikos darym, gali bti labai vairios trunkamj veik gali nutraukti
teissaugos institucijos ar kiti asmenys (pvz., surandamas neteistai laikomas ginklas), j gali
ubaigti ir gamtos jgos (pvz., narkotikai sudega kartu su namu, kuriame buvo laikomi) ir t. t. O
kai trunkamoji nusikalstama veika yra daroma neveikimu, tai j taip pat gali ubaigti ir pareigos
veikti pasibaigimas (pvz., vengimas ilaikyti vaik (BK 164 str.) yra galimas, kol yra pareiga t
vaik ilaikyti (pvz., iki kol vaikui sukaks 18 met, ar jam mirus)).
Taip pat atkreiptinas dmesys, kad apkaltinamojo nuosprendio primimas nra aplinkyb, trukdanti
toliau tsti nusikalstamos veikos darym, todl konstatuotina, kad trunkamoji nusikalstama veika
baigiasi, kai kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs,

trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos yra priimamas
apkaltinamasis nuosprendis.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad trunkamoji nusikalstama veika tai tokia nusikalstama veika,
kai atliks tam tikr veiksm ar jo neatliks (neveikimo atveju) asmuo papuola nusikalstam bsen, kai
yra nuolatos gyvendinamas objektyvusis pavojingos veikos poymis tol, kol kaltininkas pats nutraukia
nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym,
dingsta pareiga veikti ar dl jos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Tstin nusikalstama veika:

Tstin nusikalstama veika tai tokia veika kuri susideda i keli pavojingveik, kuri kiekvien
atskirai gali bti vertinama kaip savarankika nusikalstama veika (ar analogikas teiss paeidimas)
pagal t pat BK straipsn, siejam vieno kalts turinio bei paeidiani t pai vien tiesiogin
baudiamojo statymo saugom vertyb.
Tstins nusikalstamos veikos poymiai:
1) Tstin nusikalstama veika susideda i keli veik
2) Kelios veikos, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje
numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius
3) Atskirai paimtos veikos turi bti nusikalstamos ar sudaryti analogik teiss
paeidim.
4) Atskiras veikas sieja vieninga kaltininko tyia
5) Visos veikos yra nukreitos vien tiesiogine baudiamojo statymo saugoma vertyb
ar padarytos i vieno altinio.
Vis pirma praktikai visuotinai pripastama, kad tstin nusikalstama veika susideda i keli veiksm,
vardijam epizodais. tai mintoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarinje nutartyje teigiama, kad
tstin nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm.
Nors tiksliau btu tstin nusikalstam veik sieti su keli veik (kurios gali bti padaromos tiek veikimu,
tiek ir neveikimu) padarymu.
Kaip antras poymis yra vardijama tai, kad ios kelios veikos, vertinant atskirai, atitinka to paties BK
specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius
poymius(veikos poym). Btent is poymis ir yra tstins nusikalstamos veikos iskyrimo kaipo tokios
pagrindas, nes esant tokioms aplinkybms, kai yra daromos tapaios ar panaios veikos, atitinkanios vien
BK straipsn, ikyla paviens veikos atribojimo nuo daugeto problema. Kadangi tstin nusikalstama veika
yra paviens veikos ris, tai atliekant atskirus kno judesius ar neveikimus turi bti gyvendinama tik viena
nusikalstamos veikos sudtis, todl btina, kad visi tstins nusikalstamos veikos epizodai atitikt to paties
BK straipsnio dispozicijoje aprayt veikos poym.
Kalbant apie juridin veik tapatum (atitikim to paties BK straipsnio), reikia atkreipti dmes, kad jis
turi bti suprantamas kaip nusikalstamos veikos pagrindins sudties tapatumas, pripastant ir
kvalifikuojanius poymius. Taigi tais atvejais, kai tame paiame BK straipsnyje yra numatyta ir kvalifikuota
sudtis (pvz., BK 178 str. 3 d. vagyst stambiu mastu, BK 129 str. 2 d. 5 p. nuudymas dviej ar daugiau
moni ir t. t.), tstin veika gali peraugti i paprastos nusikalstamos veikos sudties kvalifikuot ir turi bti
kvalifikuojama pagal sunkiausi kvalifikuojant poym.
Kaip treiasis tstins nusikalstamos veikos poymis mokslinje literatroje yra paplits teiginys, kad
atskirai paimtos veikos turi bti nusikalstamos ar sudaryti analogik teiss paeidim. Tai reikia, kad
kiekviena atskirai paimta veika jau gyvendina nusikalstamos veikos sudties objektyviuosius poymius.
Taiau tokia io poymio formuluot ir vl nra visikai tiksli, nes teism praktikoje pasitaiko atvej, kai
atskiri kno judesiai dl sukelt padarini ar dalyko kiekybins iraikos nesudaro nusikalstamos veikos
sudties objektyvij poymi visumos. Tai ypa bdinga tais atvejais, kai analogikos veikos gali utraukti
ir administracin (ar drausmin), ir baudiamj atsakomyb.
Kadangi antrasis ir treiasis poymiai patikslina pirmj, silytina visus juos sujungti ir vardyti kaip
vien tstins nusikalstamos veikos poym padarytos kelios pavojingos veikos, kiekvien i kuri
atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi,
kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn.

Kaip kitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra vardijama tai, kad visus kno judesius turi sieti
vieninga kaltininko tyia. Toks reikalavimas suformuluotas net tik baudiamosios teiss teorijoje, bet ir
Lietuvos teism praktikoje. Vieninga tyia reikia, kad kaltininkas turi vien sumanym ir visus kno
judesius suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vien veik, vien nusikalstam veik. Be to, paymtina,
kad kaltininko tyia turi susiformuoti iki pirmos veikos darymo pradios arba jos darymo metu. Tais atvejais,
kai tyia susiformuoja i naujo po kiekvienos veikos atlikimo, nusikalstama veika negali bti laikoma tstine
ir sudaro nusikalstam veik dauget
Kitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra siejamas su tuo faktu, kad visos veikos (kno judesiai)
yra nukreiptos vien baudiamojo statymo saugom vertyb (objekt), dalykar padarytos i vieno
altinio. io poymio aikinimas sukelia nemaai problem tiek teorijoje, tiek praktikoje. Analizuojant
Lietuvos teism praktik pastebta, kad ie poymiai nra visuotinai pripastama tiesa ir neretai
analogikose bylose pats Lietuvos Aukiausiasis Teismas priima skirtingus sprendimus.
1)
2)
3)

Apibendrinant, galima suformuluoti tokius tstins nusikalstamos veikos poymius:

padarytos kelios pavojingos veikos, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip
savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam
veik pagal t pat BK straipsn;
visas veikas turi jungti vieningas kalts turinys;
visos veikos turi paeisti t pai tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.
Tstin nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i keli pavojing veik, kiekvien i kuri
atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgiant tyi, kaip
pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn, susiet vieningu kalts turiniu ir
paeidiani t pai vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.

Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos veikos poymiais:

LR BK yra pasitaiko nusikalstamos veikos sudi, kuriose yra apraomos kelios alternatyvios veikos (pvz.,
BK 201 str., 237 str., 253 str., 259 str. ir t. t.). Tokios sudtys yra vadinamos sudtimis su alternatyviais
veikos poymiais. J ypatumas yra tas, kad kiekvienas atskiras alternatyvus veikos poymis gali sudaryti
baigtos nusikalstamos veikos sudt, taiau paprastai keli toki alternatyvi veik padarymas yra
kvalifikuojamas pagal vien BK straipsn kaip pavien nusikalstama veika. Dauguma baudiamosios teiss
mokslinink maai dmesio skiria nusikalstamoms veikoms su alternatyviais pavojingos veikos poymiais,
apsiribodami vienintele taisykle, kad keli veik, kurios yra numatytos vienoje nusikalstamos veikos
sudtyje kaip alternatyvios, padarymas nekvalifikuotinas pagal nusikalstam veik daugeto taisykles, o
sudaro pavien nusikalstam veik.
galima konstatuoti, kad nusikalstamos veikos su alternatyviomis veikomis kaip paviens
nusikalstamos veikos ries vardijimas praranda prasm. O nusikalstamoms veikoms su alternatyviais
veikos poymiais turi bti taikomos tstins nusikalstamos veikos taisykls.

Sudtin nusikalstama veika: