1529 m.

Lietuvos Statuto
teiss altiniai,
parengimas ir primimas

I asis Lietuvos Statutas

(1529)

Teiss kodifikacijos poreikis:

Privilegijuoto emvaldi luomo siekis tvirtinti
savo privilegijas valstybs statym svade
alia paproi teiss atsirado ir kartu galiojo
raytin teis
Greta valstybs privilegij galiojo srii
privilegijos
Teismams ir administracijos staigoms
ikildavo vis daugiau praktinio darbo sunkum
Valstybs tarptautin padtis (Rusija, Lenkija)
Siekis sustiprinti LDK politin valstybin
identitet

LDK teiss kodifikavimo istorins

slygos ir prieastys:
Gotaut, Radvil ir kitos pon gimins, jau XVI a. buvo
suinteresuotos juridikai teisinti dominuojani savo
padt visoje valstybje.
Taip pat galingi ponai staiatikiai nenorjo ksti j politinio
statuso suvarym, todl jiems taip pat reikjo naujo
teisinio dokumento, kuris bent formaliai sulygint
staiatiki ir katalik teise valstybje. Tokiu dokumentu ir
tapo PLS.
Dvasiniai feodalai tarpusavio santykius reguliavo pagal
kanon teiss normas. Taiau savo latifundij nuosavybs
teises bei savo statuso prioritet LDK visuomenje siek
teisinti visos valstybs statym svade.
Privilegijos negaljo pakankamai visapusikai ufiksuoti
tos auktos visuomenins padties, kuri buvo pasieks
feodal elitas. Tik valstybs statym svadas turjo gali
visikai ir ilgam teisinti visas ponijos teises bei
privilegijas, sulyginti vairi feodal grupi, pirmiausia
katalik ir staiatiki, dvasinink ir pasauliei teises.

I- ojo Lietuvos Statuto teiss

altiniai:
Paprotin teis (lietuvi ir kit taut)
Teism praktika
Didij kunigaiki privilegijos
Pon tarybos nuostatai
Europos feodalini valstybi teisynai (ypa
Lenkijos)
Romn teis (paveikusi Statut per kanon
teis)

1522 m. Gardino Seime, valdia,

praym parengti ir priimti Lietuvos
Statut reagavavo labai greitai.
Kodl?
Itis deimtmet nuolat ikylantis
Statuto primimo klausimas
Sutapo LDK feodal ir
karalikosios eimos interesai

ygimanto Senojo 1522 m.

Statuto patvirtinimo privilegija:
Statutas sudarytas dl to, kad
ligi tol nebuvo raytini
statym svado, ir dl to
teisiant bei vykdant teisingum
teisjai danai turjo vadovautis
tik sine ir protu, o dl to
nuolat kildav skund, kuri
sprendimas apsunkindavs pat
didj kunigaikt
Statutas duodamas kaip
atsidkojimas u jo snaus
ygimanto Augusto bsim
irinkim Lietuvos didiuoju
kunigaikiu
ygimantas Augustas

Iojo Lietuvos Statuto autoriai:

Jonas Radvila
Mikalojus Radvila
Jaunesnysis
Albertas Gotautas

Albertas Gotautas LDK kancleris

ir Vilniaus vaivada ( 1522 1539)

Mikalojus Radvila Jaunesnysis LDK kancleris ir

Vilniaus vaivada(1510-1522)

I asis Lietuvos Statutas priimtas

1529 m.
1529 09 29 Lietuvos
didiojo kunigaikio
ygimanto Senojo
saku I-asis Lietuvos
Statutas paskelbtas
veikianiu statym
svadu.

ygimantas Senasis

Lietuvos Statutas sigaliojo tik

1529 m. Kodl?
1 versija: Vilniaus aplinkos
spaustuvse nebuvo
LDK kanceliarins
kalbos rifto ir dl to
statutas nebuvo
ispausdintas.

2 versija: klitis statuto

ispausdinimui politins
prieastys, t.y. karo su
Maskva trukdiai.

3 versija: naujasis kancleris

(A. Gotautas) ublokavo
Statuto pirmosios redakcijos
sigaliojim.

Statuto reikm
Pirmasis Statutas yra svarbus ir vertingas tuo,
kad jis buvo pirmas bandymas sukodifikuoti
Lietuvos teis, o j ileidus, teiss krybos
darbas nebuvo nutrauktas, bet buvo tsiamas
dar kelet deimtmei.
Statuto vert labai gerai pabria tai, kad
dauguma tyrintoj nori Statuto turin priskirti
kiekvienas savo tautai;
Statutas buvo dsningas tos epochos ir
Lietuvos valstybs bei visuomens raidos
reikinys.
Didel pranaum lyginant su ankstesniais
teisynais lm ir Renesanso epochos idjos,
suteikusios Pirmajam Statutui daug humanizmo
bruo bei iskirtin pasaulietikum.

Lietuvos Statut
altiniai,
pagrindiniai bruoai,
principai ir raida

Pirmasis Lietuvos Statutas

(1529 )
Paskirtis: sudarytas tam, kad
visoje Lietuvoje vienodai galt
bti vykdomas teisingumas.
Unikalumas: tai pagrindini LDK
statym svadas ir kartu savotika
emvaldi luomo konstitucija.
Aplinkybs: buvo kodifikuojamas
7 m., spariai plintant Lietuvoje
humanistinms Renesanso idjoms,
kurios atsispindjo ir paiame Statute.
Bruoai: gana didel kodekso apimtis
(13 skyri, 240 artikul); palyginti
tobulas ir paangus turinys.
Kalba: paraytas senja slav
kanceliarine kalba, tuo metu vartota
valstybs vidaus gyvenime kaip
oficialioji kalba.

Antrasis Lietuvos Statutas

(1566)
Aplinkybs: didik valdymo laikot.
perjimas bajor sigaljimo ir
viepatavimo laikotarp atsirado btinyb i
naujo perirti Pirmj Lietuvos Statut ir j
keisti.
Kalba: senoji slav kanceliarin
Sandara: 14 skyri, 386 artikulai
Raida: galima iskirti 6 esminius ingsnius iki
io Statuto sigaliojimo: 1. Lietuvos Brastos
seime (1544 m.) Lietuvos didikai ir bajorai
pirm kart vieai paskelb praym pataisyti
turim Lietuvos Statut, papildant j
reikalingais naujais paragrafais bei raant
visas naujas bajor teises ir laisves, j
privilegijas. is seimas prim dar 25
nutarimus, kurie
galjo bti panaudoti kaip mediaga papildyti
ar pakeisti Pirmj Lietuvos Statut.

Svarbesnieji Brastos seimo nutarimai dl:

krato gynimo ir karo prievols atlikimo
sidabrins ir muit
urd skyrimo
rib tarp valstybs ir privatini dvar
teism ir teism knyg bei baud
Statuto pakeitimo komisijos sudarymo, kuri bt irinkta Seimo
didiojo kunigaikio silymu ir susidt i 5 katalik ir 5 staiatiki
BET: komisija naujam Statutui parengti nebuvo irinkta.
2. Vilniaus seime (1547 m.) buvo pakartotinai ikeltas galiojanio
Lietuvos Statuto pakeitimo ir papildymo klausimas: Lietuvos didysis
kunigaiktis ygimantas Augustas sutiko j pataisyti ir leido tam reikalui
Seime irinkti komisij, kurios parengt Statuto pakeitimo projekt
priimt pirmasis tolesnis Seimas.

3. Vilniaus seime (1551 m.) grta prie naujo Statuto rengimo klausimo.
ygimantas Augustas, pasitars su Pon taryba, gal gale sudar
mint komisij. Jos ypatumai:
neturjo visos iniciatyvos ir privaljo atsivelgti tiek seim nutarimus,
tiek ir juose silomus statym projektus, kuriuos pateikdavo didikai ir
bajorai
komisijos aprobuoti projektai, didiajam kunigaikiui sutikus, tapdavo
Seimo nutarimais ir buvo traukiami rengiam Statut
4. Vilniaus seime (1563 m.) paskelbta privilegija, kuri buvo susieta su
Antaruoju Lietuvos Statutu ir prie jo vliau pridta bei iliko kartu su jo
rankraiais kaip sudedamoji dalis. Be to, ioje privilegijoje adama
naujj Statut rayti naujas bajor privilegijas ir laisves, visikai
sulyginti krikioni tikybos ipaintoj teises, nebedarant skirtumo tarp
katalik ir staiatiki bajor

5. Bielsko seime (1564 m.) patvirtinti esminiai teism ir administracins

santvarkos pakeitimai. Skelbiama, kad tolesni Statuto pakeitimai, i
anksto sankcionuoti kunigaikio, turi bti daromi paiame Seime.
IVADA: tokiu bdu Statuto rengimo komisijos darbas buvo ubaigtas.
6. Vilniaus seime (1565 m.) paskelbta privilegija, kurioje numatyta
steigti bajor paviet seimelius, kuriuose susirink bajorai privaljo
irinkti atstovus Seim. i privilegija taip pat turjo bti pridta prie
naujojo Statuto. Taip pat atskirais paragrafais Statut turjo bti
raytos dar ir ios nuostatos:
sudaryti naujus LDK pavietus, steigiant juose paviet teismus ir
paskiriant teisjus
pavietuose steigti nauj teismo instancij pakamars teism, jo
kompetencijai paskiriant bylas dl ems rib nustatymo.
! 1566 m. faktinis Antrojo Lietuvos Statuto sigaliojimas

Treiasis Lietuvos Statutas

(1588 )
Aplinkybs:
tebevykstantys LDK vidaus organizacijos
pakeitimai tik dar labiau sureikmino bajor
luomo padt visuomenje
turintys savivald valstieiai buvo
nepatenkinti Statutu, kardinaliai pakeitusiu j
padt visuomenje
emaitijos bajorai, atkakliai gyn sensias
savo ems privilegijas, reikalavo, kad Statute
bt pakartoti ankstesni isikovojimai todl
jau 1566 m. Lietuvos Brastos seime buvo
ikeltas Antrojo Lietuvos Statuto pataisymo
klausimas
Kalba: senoji slav kanceliarin
Sandara: 14 skyri, 488 artikulai
Raida: ia taip pat galima iskirti kelis Statuto
rengimo etapus:

1. Gardino seime (1566 - 1567 m.) buvo nutarta, kad yra privaloma dalyvauti
seimeliuose bajorams ir Pon tarybos nariams, o j nutarimai yra privalomi
visiems pavieto bajorams, i j ir seimelyje nedalyvavusiems.
2. Gardino seime (1568 m.) buvo sudaryta speciali Statuto pataisymo
komisija, susidjusi i Pon tarybos nari ir seimo atstov bajor.
BET: i komisija jai pavesto darbo nespjo atlikti.
3. Liublino unijos seime (1569 m.) sudaryta nauja Statuto pataisymo komisija,
kurios sudt jo Vilniaus vyskupas V.Protaseviius, ymus teisininkas
A.Rotundas, emaitijos kateljonas M.emetas bei daugelio vaivadij
atstovai. Jos tikslas: pataisyti Antrj Lietuvos Statut, vadovaujantis dviej jo
taikymo met praktika ir paaikjusiais netikslumais. Be to, ioje komisijoje
nedirbo n vienas lenkas tai rodo, kad iai komisijai buvo svarbu pabrti
Lietuvos savarankikum ir nepriklausomyb Liublino unijoje, buvo
akcentuojama, kad tai tik sjunga su Lenkija ir kodifikacijos darbas tik pai
lietuvi reikalas.
BET: ios komisijos darbas vyko ltai, o vliau nutrko.

4. Varuvos seime (1578 m.) priimta daug Statuto artikul pakeitim, parengt
Lietuvos seimeliuose.
5. Varuvos seime (1579 - 1580 m.) LDK atstovai pateik Vyriausiojo Lietuvos
tribunolo krimo ir jo darbo projekt bei atitinkam statuto straipsni pakeitimus.
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo statyme numatyta tolesn Lietuvos Statuto
keitimo tvarka.
Rengiant Treij Lietuvos Statut prisidjo ir LDK kanceliarija:
Mykalojus Radvila prisidjo rengiant Statut (iki 1579 m.)
Eustachijus Valaviius vadovavo galutinai j redaguojant (nuo 1579m.)
Zigmantas Vaza patvirtino ir leido j ispausdinti.
! 1588 m. Leonas Sapiega savo lomis ileido Treij Lietuvos statut
IVADA: Lietuvos Statutai buvo pripainti vieninteliu privilegijuoto luomo
santykius reguliuojaniu teisiniu pagrindu.

Lietuvos Statut reikms

palyginimas
Pirmasis

Antrasis

Treiasis

Lietuvos Statutas

Lietuvos Statutas

Lietuvos Statutas

1. Patvirtintas Lietuvos
suverenumas ir teritorijos
nelieiamumas

2. Suteiktos gana plaios teises

visam bajor luomui, nepaisant j
turtins padties ir tautins
priklausomybs
3. Pabriama, kad teismai
visiems turi taikyti t pai
raytin teis
4. Suraytos bajor teiss ir
pareigos, j tarpusavio santykiai
5. Sunorminti santykiai tarp
bajor ir didiojo kunigaikio

1. Papildomai tvirtintas LDK

savarankikumas ir teritorijos
nelieiamumas Liublino unijos
ivakarse
2. Apibrtos LDK sienos 3.
Patvirtinta seimeli sistema (j
pagrindu teisintas vis bajor
atstovavimas Seime)
4. Iplsta Seimo kompetencija
jam pavesta svarstyti visus
esminius gynybos ir teisingumo
reikalus, be to, nustatyta, kad
visi statymai turi bti iimtinai
priimami tik Seime
5. politin krato gyvenim
trauk vis bajorij bei
atitinkamai sumaino Pon
tarybos ir pon vaidmen
6. tvirtintos XVI a. vid. LDK
reformas

1. teisino nauj valstybs form

federacin Respublik,
vadovaujam monarcho, irinkto
bendrame Lietuvos-Lenkijos
seime
2. Patvirtino bendr LietuvosLenkijos seim Varuvoje
3. Lietuvai nustat prieseimin
seimel
4. Panaikino Pon taryb
5. LDK konstravo kaip
nepriklausom valstyb,
gindamas jos suverenitet (visai
neminjo unijos sutarties su
lenkais, nepanaikino LDK
vykdomosios valdios, paliko
atskir jos teis ir teismus).
6. Galiojo ne tik visiems
valdiniams, bet ir svetimaliams

Pagrindins Lietuvos Statut

nuostatos
Pirmasis

Antrasis

Treiasis

Lietuvos Statutas

Lietuvos Statutas

Lietuvos Statutas

1. Skelbiamos teiss:

a) laisvai ivykti i LDK kitas

alis (iskyrus prieo em)
b) bajorams vykti usien
karybos
c)mginimas ginti moter
turtines teises ir garb
d) sulygintos katalik ir
staiatiki teiss
2. Didiojo kunigaikio
sipareigojim nustatymas:
a) apsaugoti LDK
nepriklausomyb, garb,
teritorin integralum
c) nemainti valstybs emi,
pagal igales stengtis jas atsiimti
d) tartis su Pon taryba leidiant
statymus
e) Nedalyti valstybs dvar be
Pon tarybos inios

1. Valstieiai ir miestieiai neturi

teiss dalyvauti politiniame
krato gyvenime
2. Bajor luomo bendri ems
teismai, renkami vis paviet
emvaldi, turi bti sudaromi
pagal teritorin princip.

1. Karo tarnyba privaloma visiems

bajorams
2. Bajorai turi uimti valstybs
tarnybas
3. Bajorai negali bti suimami be
teismo sprendimo (iskyrus, kai
u nusikaltim grs mirties
bausm ar jie buvo sugauti
nusikaltimo vietoje)
4. Bajorai gali mokytis usienio
universitetuose
5. Skelbiama tikjimo laisv
6. tvirtinta atskira LDK
teritorija, atskiras idas,
kariuomen, atskiri teismai ir
teis.

LIETUVOS STATUT
STRUKTRA

Pirmajame LS yra 13 skyri, kurie

suskirstyti 243 straipsnius

Antrajame LS yra 14 skyri, kurie

suskirstyti 368 straipsnius

Treiajame LS yra 14 skyri, kurie

suskirstyti 488 straipsnius

Justiniano kodekso sistema:

Banytin

teis ( 1-oji knyga )

Civilin teis ( 2-8 knygos )
Baudiamoji teis ( 9-oji knyga )
Valstybin teis ( 10-12 knygos)

Pirmojo LS struktra

anga
RAYTIN TEIS, DUOT VALSTYBEI - LIETUVOS DIDIAJAI, RUS, EMAII IR KIT
KUNIGAIKTYSTEI - VIESIAUSIOJO PONO YGIMANTO, DIEVO MALONE LENKIJOS
KARALIAUS, LIETUVOS DIDIOJO, RUS, PRS, EMAII, MOZR IR KIT
KUNIGAIKIO
Mes, ygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis, Rus, Prs, emaii, Mozr ir
kit kunigaiktis, pakankamai apsvarst, gera valia ir ms valdovika malone nordami apdovanoti
krikionikja teise, visiems prelatams, kunigaiktaiiams, vliaviniams ponams, dignitoriams,
pakeltiesiems riteriams, lktijai ir visai visuomenei bei j valdiniams ir ms Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts emi iabuviams, kokios bebt padties ir luomo, visas j teises bei privilegijas
banytines, tiek lotyn, tiek ir graik tikjimo, taip pat ir pasaulietikas, kurias i viesaus atminimo karali
ir didij kunigaiki ir kitados i ms pirmtak, ms tvo Kazimiero bei ms brolio Aleksandro,
jiems gyviems esant, bet kokiems turtams bei laisvms, [kurias] "turjo ir turi', bet kurios suteik-ties,
lotyn ar rus, apimanias dovanojimus bei laisves, teisingai, pagrstai, teistai ileistas, duotas,
suteiktas, kurias norime laikyti taip galiojaniomis, lyg bt odis odin tuos ms ratus raytos, kurias
ms valdoviku odiu bei ms pai priesaika, atlikta ties venta Evangelija, ilaikyti ir saugoti esame
pasiadj, kaip ir sipareigojame bei pasiadame su visais j nuostatais, paproiais ir straipsniais, ms
malone, dora ir dosnumu esame nusprend patvirtinti ir teisinti, k ir patvirtiname bei teisiname,
sakydami jas galioti aminiems laikams.

1 skyrius Apie
valdovo asmen
valstybin teis

1.APIE VALDOVO DIDYBS

IDAVIM, O BTENT, JEI
KAS PRIEO EM
PABGT
Kas tiktai i ms valdini pabgt i ms
valstybs ms prie em, kiekvienas
toks savo garb praranda, o jo tvoninis ir
itarnautas, ir pirktas dvaras neatitenka nei
vaikams, nei giminms, o tik valdovui.

2 skyrius Apie alies

gynyb
karo teis

11. KAS KARO TARNYB

NETINKAMAI EIT
Jeigu kas i ms valdini karo metu ms ar ms
etmono bt pasistas sargyb prie ms prie,
ir tas pasistasis dl savo aplaidumo tinkamai jos
neit ir, kuri viet pasistas, ten nestovt, o
pasitraukt alin arba, nesulauks pamainos laiko,
ivykt alin, ir dl to nuo ms prieo mums arba
ms kariuomenei bt alos tiek monmis, tiek ir
karo irgais, tai kiekvienas toks dvaro ir galvos
netenka; kuri gi bausm pasiliekame sau ms,
valdovo, malonei.

3 skyrius Apie bajorijos

laisv ir apie Didiosios
Kunigaiktysts isipltim
civilin ir i dalies valstybin
teis

9. PO TVO MIRTIES VAIKAI, SNS IR

DUKTERYS, NETURI BTI NUALINTI NUO
TVONIJOS

Taip pat po tv mirties vaikai, sns ir

dukterys, neturi bti nualinti nuo tvonini ir
senolini vald, bet tas valdas, ir su tikrais
savo palikuonimis, visomis teismis turs,
kaip Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
kunigaiktaiiai bei vliaviniai ponai, lktos ir
miestieiai gauna bei savo gerovei naudoja.

4 skyrius Apie
moteris ir mergin
itekinim
santuokos ir eimos teis

7. APIE MERGIN ITEKINIM U VYRO, IR

ESANT GYVAM TVUI, IR PO TVO MIRTIES
Taip pat nustatome, kad jei kuris tvas arba motina numirs, o
savo dukter, patys dar gyvi bdami, u vyro ileis, o kitas po
savs paliks, kiek bt pirmajai dukteriai dav irangos, turi
tiek pat ir kitoms dukroms duoti. O nors ir neileist dukters,
patys dar bdami gyvi, bet tik irang urayt, tai turi bti taip
ileistos, kaip tvas ar motina ura. O jeigu irangos
neduot, taip pat nei mirdami neurayt, tai teisjai turi dl to
vis dvar pinig suma kainoti ir kiek bus verta ketvirtoji dalis,
nors daug sn, o dukt viena, tuomet turi tiek irangos jai
duoti, kiek verta ketvirtoji dalis. Taip pat, nors vienas snus ir
daug seser, tai irgi turi visoms seserims ketvirtj verts dal
idalinti ir kiekvienai vienod irang i tos ketvirtosios dalies
turi duoti.

5 skyrius Apie
globjus
globos bei rpybos teis

1. GLOBJAS GALI VAIK SKRIAUDAS

TEISME IIEKOTI, BET NEGALI PRARASTI
Jeigu nalaiiams ir nesujusiems metus vaikams
dl ko nors pasidaryt skriauda, tuomet dvaro
globjas turi teis per teism to iekoti, bet negali
nieko vaikams prarasti, nes jeigu jis k prarast, tai
vaikai, kai sulauks pilnametysts, gali iekotis pagal
tai, kaip ankstesniame straipsnyje parayta. Taip pat
jie gals, kai iaugs iki pilnametysts, visoki
skriaud, kuri globjas per teism niekuo
nesutrukdyt, savo urdo akivaizdoje iekoti, kad
tik, suaug, ems senaties nepraleist.

6 skyrius Apie teisjus

teistvarkos ir proceso teis

7. APIE TEISPINIGI MIM

Nustatome, kad vaivada ir seninas, ir ms
urdininkai neturi imti teispinigi u jokius
dalykus, tik nuo priteisinio deimt gra, o
nuo dvaro, kiek jis kainuos pagal jo vert, o
nuo ems rubl -grai, o nuo mogaus kap
grai, o nuo palivarko keturis graius.

7 skyrius Apie smurt

alyje ir apie sumuim, ir
apie lkt nuudymus
baudiamoji teis, taikyta
emvaldi luomui

5. KAS UPULT KIENO DVAR IR

VALDINIUS, O TAS, SAVO GINDAMAS, J
UMUT
Taip pat nustatome: jeigu kas gint savo dvar
arba savo valdinius, smurtaujant umut lkt,
galvapinigi u j neturi mokti, taiau dl to turi
bti pagrstas rodymas, kad j savo emje
umu, ir itai turi rodyti savo asmenine
priesaika ir savo aplinkiniais kaimynais.

8 skyrius Apie ems

bylas, apie ribas ir apie
eias, apie kuopas
ems teis

2. EMS SENATIMI PIRMESNIS

BUS SAVO LAIKYM RODINTI
Taip pat nustatome, kad kiekvienas, laiks
savo prigimtine ar gytja teise, ar taip pat
ems senatimi, bus pirmesnis savo laikym
deramais rodymais rodinti, tai yra, dorais
monmis, lktomis, arba ratais, arba kitais
tinkamiausiais monmis, artimais kaimynais.
Kieno liudytojai tinkamesni bus, tie turi liudyti
be j asmenini priesaik pagal senj ems
paprot, pagal kuri parodymus rodinjanioji
alis turi savo byl laimti; ir vis tiek kita alis,
jeigu panors, turi per teism iekoti.

9 skyrius Apie kitus

turtinius ginus
mik bei mediokls teis

1. KAS SMURTU KIENO

GAUDYMVIETSE MEDIOT
Taip pat nustatome: jeigu kas smurtu kieno gaudymvietse mediot, tai
tani, kieno girioje bt mediojs, turi smurtin sumokti dvylika rubli
grai, ir mums, valdovui, kartotin turi sumokti pagal kain, kuri
emiau parayta, kokius vris bt sumediojs. Ir jeigu kas aulius
svetim em, giri nusist arba pats vogiomis vr umut, tai,
jeigu bus prie j pagrstu rodymu rodyta, kiek vri umuta, toks
turs vris apmokti pagal emiau urayt kain. O jeigu aul prie
vries, girioje umuto, pagaut, tai turi bti nuvestas pas urd ir
urdo turi bti nuteistas mirti kaip kiti vagys, Ir taip pat kas vr vytsi
savo emje, o tas vris svetim em bgt, tai turi tas savo vr ir
per svetim em vytis ir savo vr gali svetimoje emje umuti. O
jeigu kas vr paaut savo emje ir tas vris svetim em
pabgt, tai paskui savo paautj vr turi svetim em

10 skyrius Apie
praskolintus ir
keistus dvarus
kaito ir civilin teis

4. JEI KAS KEIST DAIKT KITAM

KEIST U DIDESN SUM
Ir taip pat jeigu kas keist daikt u didesn
sum kitam, keist, o tas, kieno daiktas yra,
pas k savo beutikt, turi paaukti j teisman
atsiimti t pinig, kuriuos jis arba jo pirmtakas
bt u t daikt pam; o paauks teism
ir atskaits urayme minim pinig sum,
savo daikt turi pasiimti; o tas, kuris u
svetim daikt didesn sum bt davs, i
skolininko teieko to, k bus daugiau u
pirmj sum davs.

11 skyrius Apie bausmes

u smurt prie
valstieius
baudiamoji ir proceso teis,
taikyta daugiausia valstiei
luomui

12 skyrius Apie
atsakomyb u turto
grobim
baudiamoji ir proceso teis,
taikyta daugiausia valstiei
luomui

1. APIE AMATO MONI

GALVAPINIGIUS IR ATLYGIUS
Auksakaliui, vargonininkui, patrankininkui,
kepjui, virjui, dailidei, auksasiuviui, kalviui,
staliui, stikliui, daytojui, sakalininkui,
unininkui, vejui, irgininkui, mrininkui,
siuvjui, kurpiui, auksasiuvei, kilimininkei,
rataaudei, verpjai visiems itiems
galvapinigiai turi bti kaip keliuoiui dvylika
rubli grai. Nors i t amatinink bt
valkininkas arba nelaisvasis, tai jam tokie pat
galvapinigiai, o atlygis rublis

3. KAS LKT AR LKT

APGROBT
Taip pat nustatome: kas lkt ar lkt
apgrobt irgus atimt ar prie banyios,
ar turguje, ar lauke, ar puotoje, ir nors joki
mutyni nesukelt, nors n vieno asmens ar
tarno prie irgo nebt, arba tarno
akivaizdoje irg paimt, ar i veimo
ikinkyt, nors to asmens tuo metu ir nebt,
o bt tai rodyta deramais rodymais, tai
tas, kuris grob, turi atlyginti jam kaip lktai
ar lktei aizd dvylika rubli grai.

13 skyrius Apie
atsakomyb u vagystes
baudiamoji ir proceso teis,
taikyta daugiausiai valstiei
luomui

1. APIE BERNUS, KURIE

VAGIA
Jeigu kur apylinkje bernai vagia, ir juos sugaus su
kaliu, kuris kaltis kainuos pusrubl grai, tai turi
bti baudiamas kaip vagis, O jeigu kaltis pusrublio
nekainuos, tai ala turi bti apmokta i jo bandos
arba kalt grinti, o u atlyg rimbais nuplakti. Ir
jeigu antrkart pavogs, nors tai deimties grasi
nekainuos, bet su kaliu sugaus, tuomet jau turi j
atiduoti kartuves.

eimos teis Lietuvos statutuose:

santuokos sudarymas, kraiio
sutartis, globos institutas

Lietuvos Statutuose eimos teis atskiro

skyriaus nesudaro.
Teiss normos, reguliuojanios eimos
santykius, sudaro viening, logikai
nuosekli sistem ir yra sugrupuotos pagal
valdovo aplinkos politini, karini,
ekonomini interes gyvendinimo
reikmingum.

SLYGOS BTINOS
SANTUOKAI SUDARYTI
Pozityvs reikalavimai
susituokiantiems:
Santuokinis amius
Normali sutuoktini
psichin bkl
Sutuoktini valia
sudaryti santuok

Aplinkybs, kliudanios
sudaryti santuok:
Artimj pritarimo
nebuvimas
Giminysts ir svainysts
ryiai
Ankstesn santuoka
Religij skirtumas
Santuoka su svetimaliu

Santuokinis amius

Santuokinis amius buvo susietas su asmens lytimi ir

skirtingomis lyi funkcijomis:
Nustatant santuokin ami moteriai,
atsivelgta galimyb atlikti motinysts
funkcij.
Vyro santuokin ami lm du kriterijai:
fizin lytin branda ir protin branda.
I ir II Lietuvos Statutai merginos santuokin ami nustat
15 met.
III Lietuvos Statute mergina gali tuoktis sulaukusi 13 met.
Vyriu leista tuoktis sulaukus 18 met.
Seniausias amius santuokai sudaryti nenumatytas.

Normali psichin bsena

Lietuvos Statut artikuluose tiesiogiai neminimi
psichikos sutrikimai kaip santuok draudianti
slyga.
Psichikos liga nedar santuokos negaliojania,
taiau galjo bti viena i prieasi santuokai
nutraukti.
Pagal vyravus paprot psichikos liga, jei ji ne
nuolatin, nebuvo klitis santuokai sudaryti. Tokia
santuoka turjo bti sudaroma proto praviesjimo
metu ir jeigu apie lig inojo ir su tuo sutiko antroji
pus.

Sutuoktini valia sudaryti

santuok

Sulaukusio pilnametysts ir psichikai sveiko vyro santuoka

nebuvo varoma.
Priverstin merginos ar nals santuoka jas pagrobiant II ir
III Lietuvos Statutuose traktuojama kaip smurtas prie
asmens laisv. Tokie veiksmai vertinti kaip nusikaltimas, u
kur grs mirties bausm.
Nal tekdama antr kart turjo gauti artimj pritarim.
Gimini nepritarimas ne visuomet tapdavo klitimi
santuokai.
Nalei neleista tekti anksiau nei po 6 mnesi po vyro
mirties.
Nals santuoka u to paties luomo asmens nevaroma.
Tekdama u emesnio luomo vyro nal privaljo gauti
artimj pritarim. Itekjusi prie j valia nal netekdavo
teisi tvonij, motinin turt.

Artimj pritarimo nebuvimas

Nevaromai tuoktis galjo tuoktis tik privilegijuotajam luomui

priklausantys vyrai.
Moters laisv sudaryti santuok ribojama globos jos turtui
paskyrimu.
Tvai skirdami krait tarsi paskelbdavo, kad jie pasiruo dukr
ileisti u vyro.
Tvai nepritar santuokai kraiio galjo neduoti. Tokiu atveju
dukra vis vien galjo tekti, taiau santuokos be kraiio galjo
atsisakyti jaunikis.
Pagal II Lietuvos Statut merginoms tekant u emesnio luomo
mogaus turtinius klausimus sprend valstybs urdai.
Pagal III Lietuvos Statut tekant u emesnio luomo vyro
mergin turtinius klausimus sprend tvai ar globjai, nali
artimieji.

Giminysts ir svainysts ryiai

Draudiamos gimini iki ketvirto giminysts laipsnio
santuokos imtinai tiek i tvo, tiek i motinos puss.
Draudiamos santuokos asmen, susijusi artimais
svainysts ryiais: su broli, pusbroli, ddi, sn
monomis po i mirties, iki treio giminysts
laipsnio imtinai.
Paeidus nustatyt giminysts ar svainysts laipsn
santuoka laikyta negaliojania.
Giminysts ir svainysts laipsnio paeidimo bylas
nagrinjo banyia. Turtinius ginus sprend
pasaulietiniai teismai.

Ankstesn santuoka
Lietuvos Statutuose didesn atsakomyb u santuokin
neitikimyb ir bigamij buvo udta vyrui.
Vyras susituoks antr kart banyioje ir inojs, jog yra gyva
pirmoji teista mona, buvo laikomas nusikaltliu ir
baudiamas mirties bausme.
Vyro, pagrobusio svetim mon ar sanguliavusio su ja, lauk
mirties bausm.
Vyro nusikaltimo dvipatyste bendrininke galjo bti tik
netekjusios merginos, nes itekjusios moters veiksmai
kvalifikuoti kaip neitikimyb.
mona u neitikimyb baudiamja tvarka atsakydavo tik
tada, kai to reikalavo jos vyras.

Religij skirtumas
N viename Lietuvos Statute nra
norm, tiesiogiai ribojani santuokos
sudarym asmen, ipastani
skirtingus tikjimus.
Krikioni ir nekrikioni santuokos
negalimumas to meto visuomenje
buvo savaime suprantamas dalykas.

Santuoka su svetimaliu
I Lietuvos Statute numatyti turtiniai
apribojimai kunigaiktysts moterims,
itekanioms u kit valstybi piliei.
Tvai turjo teis leisti dukroms itekti
ir sikurti svetimose emse, taiau jos,
ivykdamos i Lietuvos, prarasdavo
teises tvonij, motinin turt,
paveldjim.

Santuokos sudarymo slyg

nesilaikym Lietuvos Statutai sieja su
svarbiomis teisinmis pasekmmis:

Luomini teisi netekimu

Mirties bausms grsme
Grasinimu udraustoje santuokoje
gimusius vaikus pripainti
neteistais
Turtinio pobdio sankcijomis

KRAIIO SUTARTIS
kraitis senja Statut kalba vadinamas
veno .
kraiio sutartis tai santuokinis turtinis
susitarimas nuotakos naudai, kuriuo
remdamiesi nuotakos globjai po santuokos
monos krait perduoda valdyti vyrui, o
vyras urao turto dal tolygi kraiio vertei,
bet ne daugiau kaip tredal savo turto, tuo
patvirtindamas io sutuoktini turto imim
i turtini santyki apyvartos kaip santuokos
garant.

Sutartis laikoma sudaryta, kai jaunikis kraiio ura

patvirtindavo savo antspaudu ir parau.
kraiio urae turjo bti:
Nurodytas ir vertintas visas busimojo vyro turtas.
Ivardyta ir vertinta ta dalis, uraoma bsimai
monai
Nurodytas nuotakos atsineamas kraitis.
Jaunikis privaljo kraiio ura pripainti ems teisme ir
pateikti rayti teismo knygas tame paviete, kuriame buvo
kraiiu uraytas turtas.
kraiiu turjo bti toks turtas, i kurio mona galt pragyventi
ir prireikus samdyti asmenis.
I Statuto Slucko nuorae draudiama monai urayti didesn
nei 1/3 krait. Tokios pat nuostatos randamos ir II bei III
Lietuvos Statutuose.
Kai monos kraiio vert maesn u 1/3 vyro turto, kraitis
galjo bti maesnis.

kraitintas monos kraitis likdavo jos nuosavyb, o

kraitis vyro, kol jis gyvas.
Vyras laikomas kraiio ir kraiio valdytoju, jis
naudojasi i io turto gautomis pajamomis.
Vyro padaryti siskolinimai negaljo bti iiekomi i
jo valdomo turto be monos sutikimo, duoto tik
teisme ir tik asmenikai.
Vienam sutuoktiniui mirus, turto likim lm
mirusiojo valia ireikta testamente.
Vyrui mirus, nal gydavo teises valdyti krait ir
krait.
Pagal II ir III Statutus nalei itekant vaikai arba vyro
giminaiiai galjo ipirkti krait.

II ir III Statutuose numatyti du atvejai, kai mona

negaljo naudotis kraitintos moters padtimi:
Kraiio egzistavimo negalima rodyti;
kraiio sutart udrausta sudaryti;
II Lietuvos Statute liepiama artimiesiems perduodant
krait ireikalauti i ento kraiio ura.
kraiio sutartis ivis nebuvo sudaroma, kai:
Moteris buvo kilusi i emesnio luomo;
Moteris visai neturjo kraiio;
kraitintas vyro kis trukd vystytis
prekiniams piniginiams santykiams;
Vyras neturdavo savarankiko turto;

GLOBOS INSTITUTAS
Globos teisinis institutas suformuotas LDK XVIa.
Pradioje.
Globa Lietuvos Statutuose aptarta atskiruose skyriuose:
I V skyrius Apie globjus
II ir III VI skyriai Apie glob
Globa pagal Statutus suvokiama kaip nuolatinis
pagalbos teikimas vaikams, turintiems turto, iki
pilnametysts snums ir dukroms iki kol iteks.
Pagrindas skirti glob vaikams buvo tvo mirties
faktas. Btina slyga: nepilnameiai turi turti turto
paveldto i tv ar kitaip gyto.

Globa galjo bti:

Tvo teis vaik turto glob;
Testamentin;
statymin;
Skiriama valstybs;

Iimtin tvo teis vaik turto glob

Motinai mirus, tvas tapdavo vaik ir j turto globju. Snums
sulaukus pilnametysts, o dukroms itekant, jis privaljo jiems
atiduoti j turt.
Tvas atiduodamas turt u jo valdym neprivaljo
atsiskaityti. Jis negaljo reikalauti atlyginimo u glob.
Jo pareiga buvo isaugoti tai, k prim ir atidalyti tv turt
vaikams po lygiai. gytas atskirai vaik turtas neprivaljo bti
dalinamas tarp t, kurie neprisidjo prie jo gijimo.
Tvo pareiga buvo ireikalauti i svetimo valdymo
globojamj turt. Tvas neturjo teiss io turto parduoti ar
keisti. Tvui paeidus iuos reikalavimus, vaikai, sulauk
pilnametysts galjo vald susigrinti i naujo gijjo, jei
neprajo 10 met nuo pilnametysts.

Testamentin globa
Tvas testamentu galjo nustatyti, kas jo turt globos
po jo mirties.
Motina retai nustatydavo svo turto globjus
testamentu.
Kai mirdavo tvas, nepaskyrs vaik ir j turto globja
motinos, glob perimdavo statyminiai globjai.
Pakeisti t globj motina negaljo.
Jei mirdamas tvas nepaliko jokio turto, motina,
palikdama testamentu vaikams savo turt turt galjo
paskirti ir globj.
II ir III Lietuvos Statutuose nurodoma, kad vienas
globjas yra skiriamas visam paveldtam turtui.

statymin globa

Atsirasdavo, kai globoti negaljo tvas, o testamente globjai nenurodyti.

statyminiais globjais eils tvarka buvo globojamj gimins:
Pilnametis vyriausiasis snus brolis;
Vyriausiasis dd i tvo puss;
Kiti artimiausieji vyrai i tvo puss.
Kai j giminysts laipsnis vienodas, pirmumas teikiamas vyriausiam giminaiiui.
Nesant tvo vyrikosios gimins, globjais galjo bti analogikai motinos
vyrikoji gimin. Nesant i tvo artimiausioji moterika gimin, o nesant ir ios
motinos moterikoji gimin.
Pradedant III statutu, moterims taikyti globos cenzai:
Turjo bti itekjusios
Turjo turti turto
j vyrai dori bti geri, dori, dievobaimingi ir ssls.
II Statute moterims, globojanioms nepilnamei turt santuokiniai ir turtiniai
cenzai nebuvo nurodyti.
II Statute numatoma, kad nal, panorjusi globoti vaikus ir j turt, negaljo bti
nualinta testamentu.
III Statute numatoma, kad testatorius paskyr kit globj arba nutyljo apie nal, ji
vaik turto globoti negali. Taiau ji galjo globoti paius vaikus ir gauti las vaik
ilaikymui i j turto globj.
Pagal I Statut, nal vaikus globoti galjo, kol neitekjo.

Valstybs skiriama globa

Jei nra testamentini ir statymini globj, turjo bti skiriama
valstybini institucij globa.
Valstybs skiriamas globjas turjo atitikti tam tikras kvalifikacijas:
bti nesenas;
Pasiymti geromis savybmis;
Gyventi tame paiame paviete, kur buvo globojamj
turtas;
Dalykikai tvarkyti savo k;
Negaljo bti moteris, svetimalis ar dvasininkas.
Globjai negaljo vykdyti globos visikai savarankikai, nedalyvaujant
vaik motinai. Jie buvo daugiau statyminiai rpintojai, priirj motinos
ir globotini veiksmus, turj teis sikiti, kai elgtasi nekikai.

Globos administravimas
Pagal II ir III Statutus nepilnameiai lieka prie motinos, o jei atitenka
globjams, turi bti mokslinami ir aukljami pagal j turtin padt.
Skiriami du turto primimo globai bdai:
Pagal testament;
Pagal globjo akt;
Pagal I Statut, globa vaikams, j turtams ir monai galjo bti skiriama
odiu, bet dalyvaujant liudytojams.
Globjas visk, k pam, turjo ir atiduoti, kai jam reikjo atsiskaityti.
Tie daiktai, kurie per globos laikotarp galjo sunykti, privaljo bti
realizuoti.
Atliekant turjo bti isamiai nurodomas visas kilnojamasis ir
nekilnojamasis turtas, vardyti priklausomi mons. Apraas turjo bti
sudaromas 2 egzemplioriais, patvirtintas liudytoj ir vaznio paraais bei
antspaudais ir registruotas ems teismo knygoje.

Visos ilaidos, susijusios su vaik aukljimu turjo

bti imamos i gaunam globojamo turo pajam
9/10.
Globjai turjo atlikti veiksmus, nurodytus
testatoriaus. Pasikeitus globjui dl mirties ar
nualinus j, testamentin valia turjo bti
vykdoma paskesni globj.
Globjo pareiga buvo sprsti globotiniams
priklausom moni civilinius ginus, juos bausti.

Jei glob perimdavo pilnametis brolis, jis

privaljo atstovauti broli interesams.
Jei brolis besibylindamas prarado turt,
kiti broliai sulauk pilnametysts, byl
galjo atnaujinti. Laimj byl, jie
atgaudavo tik savo dalis.
Jei pilnameiai broliai galiojo vien i j
vesti byl teisme ir tas pralaimjo, tai
nuostolius dalijosi visi po lygiai.

TEISMO PROCESAS
LIETUVOS
STATUTUOSE

PROCESO STADIJOS

aukimas teism
Bylos nagrinjimas:
Priesaik davimas
rodym pateikimas
Liudytoj apklausa
Nukentjusio praneimas (skundo idstymas)

Nuosprendio paskelbimas
Nuosprendio vykdymas per nustatyt laik

ATGAL

Teismo proceso dalyviai

Teisjas
Advokatas
Pranejas nukentjusysis
Tyrimo objektas kaltinamasis
Kviestinis - liudininkas
Diekus pristato nusikaltl teism
Vaznys teismo pareignas, renkantis duomenis
apie byl
Viis urd tarnautojas, apirdavs vykio viet
ATGAL

Civilini byl nagrinjimo

ypatybs
ATSAKOV KVIEIA PATS
NUKENTJUSYSIS
PROCESAS RUNGIMOSI
FORMOS (pateikiami rodymai,
liudytojai, reikalavimai)
NEATVYKIMAS TEISM.
Nepateisinamos prieastys kaltintojas
pralaimi byl
Pateisinamos prieastys (praneama i
anksto):
Liga
Valstybin tarnyba

ATGAL

Teisingum vykd:
I-a instancija
Raitasis teisjas
Urdai
Vaivada
Maralka
Tijnas
Seninas
Tijnas
emininkas

II-a instancija
Kunigaiktis
Pon taryba

ATGAL

RODYM RYS
Priesaika
Prisipainimas
Liudytoj
parodymai
Dokumentai
Daiktiniai rodymai
Kunigaikio odis
ATGAL

APELIACIJA
Vykd kunigaiktis arba pon taryba.
Skundas dl apeliacijos galjo bti
duodamas tik prajus pirmos instancijos
teism, kuriame byla baigta nagrinti.
Neleidiama apeliuoti jei:
1) iekinio objektas
dokumentu;
2)

jei apeliacija
formalumais;

3)

jei kita alis

pagrstomis.

prievol,

paremta

grindiama

antraeiliais

pripaino

pretenzijas

ATGAL

odynlis
Diekus (deckij) - teismo pareignas, vykds teismo sprendimus ir pristats teisman savo

valia neatvykusius atsakovus.

kaltis (lico) pavogtas daiktas.
Kamarininkas - teisminis pareignas, tiesiogiai pavaldus pakamariui
Kuopiniai teismai (kopnyj sud) valstiei teismai.
Kviestinis - liudininkas, dalyvaujantis nagrinjant byl kartu su vazniu
Pagalv (holovina) piniginis atlyginimas u nuudym.
Pakamaris - XVI-XVIII a. LDK apskrities pareignas, sprend ems bylas
Pavietas (povet) XVI-XVIII a. LDK teritorinis Lietuvos padalinys vestas 1564-1566
m., kuriame teismo funkcijas atlikinjo vienas laikytojas arba seninas.
Raitasis teisjas (jezdok) byl dl ems teisjas, kuris nuvykdavo viet rib
apirti.
Tarposta (torposta) privatus asmuo, kuris, nusikaltimui vykus, nukentjusiojo
praomas rinkdavo inias apie t nusikaltim ir savo ivadas pateikdavo teismui.
Terminas (rok) teismo sesija; galutiniu terminu" (rok zavityj) buvo vadinama ta sesija,
kurios metu byla turjo bti btinai isprsta.
Vaznys (auknas, generolas") - LDK teismo pareignas, iveiodavo aukimus teism,
apirdavo padarytus nuostolius, aizdas, suraydavo apiros akt ir pateikdavo
teismui; vizas
Viis (vi) tarnautojas t urd, kurie turjo teismo funkcijas. Jo udavinys buvo
apirti nusikaltimo viet, nuudytojo lavon ir tyrinti nusikaltimo aplinkybes.
ATGAL