DARBO TEIS

Dviej semestr kursas. Kai kur tai specializacijos dalykas, o pas mus skiriamas dmesys dabar. Darbo teisje yra didelis netikrumo lygmuo, neaikum, rif tikimyb, viena vertus, gldi moni likimai, kita vertus, dl socialini aspekt. Teismas, matydamas subjekt, gali vienodas situacijas vertinti kitaip. Teiss menas yra rasti argumentus u ir prie, sunku gauti 100% teising atsakym. Svarbi mini tkm, ne atsakymas. Teis nra tobula, o darbo kodeksas yra labai netobulas. Yra dvi didiuls socialins grups, darbdaviai ir darbuotojai, kurias nemanoma sutaikyti, permanentinis prietaravimas, o normos, skirtos reguliuoti konflikt, pasmerktos iekoti kompromis. Logine prasme yra pilna nesmoni ir sudting dalyk. Visi ino, kaip turi bti, bet nieks pasiekti negali. Kodeksas yra trapaus kompromiso rezultatas. Darbo teis sunkiai pasiduoda pokyiams, nes visas kompromisas judinant vien norm ima judti paeidus interes pusiausvyr. Vienodinimas teiss yra nesivaizduojamas ES teisje, reglamentai neleidiami, nes per daug vienodina, o nieks to nenori. Tai sunkiai keiiamas aktas, todl gajos tradicijos. Kodeksas pasens buvo dar j primus, todl slygos labai smarkiai pakitusios, btent teismai danai liberalizuoja darbo teis prie statymo raid. Tai vlgi probleminis takas. Praktikos negalima pritempti prie darbo, nes nra apmokjimo. Teiss principas taikomas tik tada, kai teisininkas atsiduria kampe, nors principe galima rasti galimyb priimti sprendim. Darbo teis turi darbo slyg diferencijavim. Diskriminacija yra lygi diferenciacijai. Numatyta tiesiogin diskriminacija dl lyties. Atsiras toks dalykas, kur reiks isprsti mintyse lokalines sutartis. Kolektyvin sutartis unikalus dalykas, nes taikoma asmenims, kurie nra santykio dalyviai. Spendiama bus asmens buvimas usienyje, viskas spendiama teritoriniu principu, bet kolizins normos yra. LITERATRA Praktikumas ir vadovlis. Dar yra senas DK komentaras, bet teoriniai pagrindai iokie tokie yra. Teiss aktai i programos. DK reikia turti. ES teis itin reikminga, jos direktyvos, ESTT praktika. Direktyv bus, reiks inoti, k reglamentuoja. Tai vidaus tesi, todl sprendiant udavinius reikia matyti nacionalin, pasaulin ir ES dimensij. mogaus teiss turi vis eil dokument, kurie galimai reguliuoja tiesiogiai iuos santykius, po to ES teiss, o galiausiai nacionalins. SPRENDIMAS UDAVINI Reikia charakterizuoti santyk; Nustatyti, ar yra sutarties sudarymas; Ar galima ateiti dl diskriminacijos? T dengia, to nedengia, kas dengia TT, ES teis je ir NT. Nieks neatjo. Ar gali bti atsakomyb? alos atlyginimas dl diskriminacijos. Udaviniai itin svarbs, btina gauti kuo daugiau i seminar vadov. Jei kakas parayta, tai ne veltui. Btina pamatyti kuo daugiau problem, tada patiekti argumentus u ir prie ir sprendim.

Du balai i seminar ir 0,5 u aktyvum diskrecijoje.

DARBO TEISS ATSIRAD IMAS

Normatyvistikai nuo tam tikr statym atsiradimo, tam tikri aspektai yra Romoje randami. Evangelijoje pagal Mat yra minima. Fenomenas, kaip darbo sutartis locatio -conductio operarum, egzistavo Romoje. Pagal objekt tai paslaug nuoma. Iki iol, jei susitarta dl konkretaus rezultato, tai ne d arbo santykiai, atsidavimas kito asmens valiai yra esminis poymis. Pramonins revoliucijos metu tokios sutartys tampa reikmingos ir paplitusios. Isikristalizuoja mons, kurie turi pinig samdyti ir kiti, kurie laisvi, bet priversti sudaryti sutart darbo jgos perdavimui. Pagrindas sutartis. alys yra laisvos, nustatyti kontrahent ir sutarties slygas. Tol, kol yra didesn pasila u paklaus, darbdavio vykdomas spaudimas, de jure alys lygios, de facto nelygios. Sutarties sudarymo metu alys galjo bti lygios, bet sutarties vykdymo metu atsiranda pavaldumas. Viena i ali gyja juridin teis primesti kitai aliai savo vali, antroji nelygyb. Todl darbuotojo padtis ypatinga. Kaip susitarta, taip ir yra, santykis lygiateisis tik formaliai. Silpnesns alies gynyba yra akstinas kurti normas, kurios palengvina darbuotoj padt. Pirmieji statymai buvo gana keisti dabartine perspektyva, taiau tai slygos, susijusios su kenksmingais, pavojingais veiksniais sveikatai. Anglija, Pranczija taip ima riboti sidarbinimo laik ir ami. Tik marginaliniai dalykai. Teis ima tirti, kokios sutartys yra sudaromos, o tuo metu sutartys nukrisdavo ant galvos be deryb. Darbuotojas yra sraigtelis sistemoje, turi santykius su vairiausiais subjektais, taiau is sr aigtelis negali pretenduoti personalines slygas. Tai gal vienaalis aktas ar prisijungimas prie sutarties, gal sandoris. Taip bandyta surasti skirtum su kitomis akomis. Taiau tik bandymai, tai vien paslaug sutartimis laikyta. Visi papildomi aktai yr a tik konkreios sutarties elementai, apsaugins normos, bdingos kitoms sutartims. XIX a. pab. ima formuotis kolektyvizmas, mus neutralizuoti vienetus, atsiranda bendrumas, kuris juos suvienija. Kartu gali ikelti savo reikalavimus, gali ieiti gatves, protestuoti. Valstybs atsakymas yra sindikat (profsjung) udraudimas, neigiama reakcija, kylanti tampa. Baim dl taryb sjungos atsiradimo valstybes veria valstybes iekoti aukso vidurio tarp darbdavi ir darbuotoj teisi. I pragmatins puss d arbdaviui naudinga, kad yra kolektyvins struktros, kurios gali perduoti informacij ir dertis dl darbo slyg. Atsirado i darbuotoj puss prie darbdav, vliau pripastama, o galiausiai tampa siekiamybe. Versalio sutartyje yra skyrius, kuriame steigiama tarptautin darbo organizacija, karo ubaigimas yra kapitalizmo atiduodamas domenas deryboms, kovojant su raudonuoju maru. Asociacijos ikeliamos pirm plan. 1919 m. tarptautins darbo organizacijos steigimas vainikavo ilgas pastangas sprsti darbinink klausim. Darbas visuotinis fenomenas, todl reikia gerinti visame pasaulyje. Labai stiprios tarptautins teiss normos bando niveliuoti pasaulin darbo moni apsaug. Valstybs vaidmuo pasireikia per jos veikl. Dvi prijimo galimybs: Iki detalumo sureguliuoti. Tada tikrai prisijungimo sandoris (SSRS), nevyksta derybos. Net iais laikais buvo liks likutis dl nios moters darbinimo kitoje darbovietje. Valstyb turi utikrinti minimal darbuotoj apsaugos standart, nes btinas humanistinis poiris mog, nes jo padtis nra vienoda su darbdaviu. Darbdavys gali diktuoti, tam nustatomi imperatyvai, kurie saugo darbuotoj (minimali alga, darbo laiko trukm). Bet nustatymas geresni slyg manomas per susitarimus. Valstyb bus arbitras ginuose, sukuriamas mechanizmas, kaip tas mogus gali sustiarti dl geresni slyg, udraudiama to, kas tikrai negalima. Saugo mog, nustato slygas.

Funkcijos Reguliacin funkcija (?). Visi reguliuoja, bet pasireikia dl kolektyvini darbo santyki reguliavim, reguliacija sukuria savireguliacij.

Ekonomin. Abejotina dl naumo, bet darbo teis sukuria instrument nubausti darbuotojus, kurie nedirba. gyvendina gamybin demokratij stebtoj tarybos dalis gali bti sudaryta i darbuotoj nari, kurie turi kumtyje valdyb. Didinanius peln veiksmus, kurie paeidia darbuotoj interesus, labai sunku padaryti. Tokie sprendimai turi didesn efektyvum ir priimtinum, gali bti darbuotoj iradimai, bendri tikslai darbdavio ir darbuotoj. Taip Vokietijoje yra.

DARBO TEISS OBJEKTA S

Tiesiogiai neapibrtas statyme, bet galima nustatyti pagal esm. Darbas yra procesas, tai, kas atlikta ir darbo produktas. Mums aktualus procesas kaip pastang rezultatas. Darbas turt bti kaip funkcija, organizuojama darbdavio u atlyginim. mogaus darbo veikla. Fizini ir intelektini savybi panaudojimas siekiant rezultato. Tai pavadinama darbu. Tikslinga veikla ir poveikis darbo objekt daromas darbo priemonmis. Svarbu yra pats procesas, bet neugoiamas rezultatas, tikslas yra. Poveikis daromas darbo priemonmis, kurios yra darbdavio nuosavyb. Turi iimi apie namie atliekam darb ir panaiai. Darbas turi bti organizuojamas kolektyviai. Ne visad veikia, nes gali bti vienas darbuotojas, bet pagrindin taisykl, kad dirbama kartu. Apima turtin, organizacin, apsaugin elementus Turtinis reikia tam tikr rezultat. Organizacinis reikia, kad paklstama darbdavio valiai, darbdavys veda darbuotoj ir organizuoja darbo proces. Apsauginis elementas reikia, kad santykis turi bti vien darbinis, utikrinantis darbuotoj saugum. Tai pagrindiniai dalykai suprantant, kas yra darbas. DARBO PROCESO ATSKYR IMAS NUO KIT TEISIN I SANTYKI Darbas kaip darbo teiss objektas turi pradin ingsn - darbo sutarties sudarymas. Tam tikri veiksmai ir darbiniai santykiai. Darboviet, darbo funkcijos arba pareigos yra btini darbo sutarties elementai. Darboviet reikia organizacij, darbo organizavim, esminiai momentai. Btina susitarti ir dl apmokjimo slyg. DK nenurodoma kaip esmin slyga, bet turi bti aptartas klausimas. Atlygintinumas pasireikia umokesio nustatymu ir tai esminis atskyrimas nuo panai santyki. Jei nesudaroma darbo sutartis, galima rodinti, kad santykis yra. Privalomu elementu sutartyje yra minti du, apmokjimas gali bti vliau. Darbo santykis turbi bti asmeninis. Asmuo turi dirbti pas darbdav asmenikai. K daryti su paskolintais darbuotojais laikinojo darbinimo monje? Mintis paprasta statymas iimtimi leidia usiimti tokia veikla, pagal atskir statym sureguliuota tokia veikla. Ten paskirstoma atsakomyb ir kontrol. Kitas klausimas, ar gali pavaduoti kitas asmuo, nedirbantis monje? Galima darbdavio sutikimu, susidaro naujas santykis, formaliai tampa nauju darbuotoju. Gresia reali atsakomyb u neteist darb. VAT seniau, kai nagrindavo darbo ginus, yra pateiks rekomendacijas dl nelegalaus darbo (yra pokyi nuo tada). I principo kai yra dirbamas darbas (prasidjs procesas), jau galima laikyti, kad darbo santykiai, darbo sutartie s btini poymiai, susitarimas dl to, kad dirba. Dirba tam tikros profesijos, specialybs darb, uima tam tikras pareigas. Teism praktikoje atlyginimas vertinamas ne darbo kodekso apimtimi yra situacij, kai atlyginama ne pinigais. Pavyzdiui, bulvmis. Toks santykis VAT seniau traktavo kaip atlygin, o ne pagalb. Kitas atvejis yra kai darbdavys pagal darbo santyk maina siskolinim, o ne mok atlyginim. Tai irgi laikoma darbo santykiu. Net kai

darbdavys ir darbuotojas teigia, kad santykio nebuvo, reikia irti poymius ir sprsti, yra santykis ar ne. Jei nra sutarties, nra konkretaus atlyginimo, esm vis vien darbas. Svarbu darbo santyk atskirti nuo panai santyki: RANGOS SUTARTIS Esminis momentas yra tas, kad rangovas dirba savo atsakomy be. Kartais ranga teikiama nesiekiant apiuopiamo rezultato (pvz. remontas). Yra tam tikri pasirinkimai usakovo, bet pai veikl vykdo pats, savo atsakomyb pasiekiant tam tikr rezultat. Prisiimama visa kins veiklos rizika, tai svarbiausia. Darbuotojas niekuo nerizikuoja dl nuostoli atsiradimo dl darb prauvimo ar panaiai. mons linkusios sudaryti civilines sutartis, nes jos pigesns, tai vadinama mokesi optimizavimu. To neleidia valstyb, turs patikrinimo metu rodyti, kad tai i tikro ne darbuotojas pagal C sutart. Dl to, kad neprisiima darbuotojas atsakomybs, vadovas privalo duoti privalomus nurodymus, kuriems turi paklusti darbuotojas. Rangos sutarties atveju galima laisvai pasirinkti tvark, priemones, reikmingas tik rezultatas. Atlygintinumas yra ten ir ten, taiau rangos atveju be rezultato nebus atlyginimo, o darbuotojas, vykdydamas visk gali nepasiekti rezultato, bet gaus atlyginim. Darbuotojams yra periodikumas mokjim. STUDENT PRAKTIKA Praktikos sutartis panai darbo sutart, taiau nra atlygintinumo. Galima sudaryti darbo sutart su praktikantu, kad is ir praktikuotsi, ir dirbt INDIVIDUALI VEIKLA Tai mokesi mokjimo forma. Draudiama dirbti tos paios ries vekla usiimaiai monei. Individuali vekla ir pagal verslo liudijim yra mokesi mokjimo forma. Veikia savo atsakomybe, bet priklausomas nuo atsakovo. Reikia atsivelgti, ar usakovas yra verslininkas, ar galutinis vartotojas. Klausimas tas, ar gali darbdavys visk organizuoti per individuali veikl(outsourcing). Klausimas svarbus ir i darbuotojo perspektyvos, gali bti keli usakym keliai, ar galima likti rangovu? Atsakymas kaip visad yra detals. Jei freelancer valytoja eina tik vien kontor, tada galima spti, kad slepiamas darbo santykis, bet btina analizuoti klausimus dl darbo atlikimo. Atsakymo konkretaus nra, bet bus ruoiamas naujas teisinis modelis dl darbo santyki reguliavimo. K daryti su sportininkais? Treniruojasi, usiima veikla, bet ar reikia sudaryti darbo sutart? Vykdo pavedimus. Pagal turin yra darbo santykis, bet numatyta statymin iimtis kno kultros ir sporto statymas. Profesionalus sportininkas sudaro profesionalaus sporto sutart. Kas turi bti, numatyta statyme tame. Susij su Europos tradicija. DARBO SANTYKIO ATSKYR IMAS NUO PANAI SAN TYKI, KAI DARBDAVYS VALSTYB Pvz. prezidents atveju. Taikoma iimtis, darbo normos tampa papildomomis prie administracini teiss akt, todl nereikia sudaryti darbo sutari aukiausio lygio tarnautojams. Su emesnio lygio valstybs tarnautojais darbo sutartys nra sudaromos. Valstybs tarnautoj tarnybos santykius reguliuoja specials statymai, tiek Vidaus tarnybos statutas, tiek atskiroms institucijoms skirti aktai. Yra paslaug tarnautojai asmenys, su kuriais sudaromos darbo sutartys ir atliekamos tam tikros funkcijos. Kaip apsisprsti, kokios ries tarnautojo reikia? Pagrindin taisykl, kad turi turti vieojo administravimo galiojimus.

AUTORINS SUTARTYS Dienratis Lietuvos Pusryiai pasamd Petr rayti straipsn. Klausimas, ar a esu laisvas savo atsakomybe daryti darb. Buvo populiaru sudaryti autorines sutartis, kad atlikti tam tikr darb. Reikia kelti klausim, koks yra tikslas ios santykio. Btina kurti krin autoriniam darbui. Kai kurie darbai iki krinio sunkiai traukia. Tokioje situacijoje reikia nustatyti, kas bus daroma. PAVEDIMO SUTARTIS Dar yra viena sutartis CK pavedimo sutartis, kuri turi rangos, darbo sutarties poymi. Pavyzdiui, galioja paimti pato korespondencij. Jei tai susitaria fiziniai asmenys, nebent susitaria kitaip. Turi vienkartin pobd. SAVANORIKAS DARBAS Atlyginimas gali bti numanomas, nors neatlyginama. Savanorika veikla, pagal savanorikos veiklos sutart sudaromas santykis. Ne bet koks darbdavys tuo gali usiimti. Savanorikos veiklos statyme numatyta, kad organizatoriumi gali bti ne pelno siekianios organizacijos (privaios, vieos, valstybins), organizuojanios toki veikl. Labai panau darbo santyk, bet nra atlygintinumo, savanorikumas, specifiniai organizatoriai, v isuomenei naudinga veikla. KRINIO SUKRIMAS Labai panai darbo, net yra darbo sutari, kur darbuotoj sukurti dalykai tampa bendrovs nuosavybe. statyme aikiai apibrta, k statymas laiko autoriniu kriniu. Krinio sukrimo sutartis yra sutartis, numatyta autori teisi ir gretutini teisi statyme. Ilg laik buvo labai palankus reguliavimas mokesi atvilgiu, taiau dabar situacija pasikeit, pakankamai stipriai apmokestinant. Dl to problematika yra apmajusi. Tam tikri objektai gali bti darbo ir krinio sukrimo, tada reikia atsivelgti poymius. Galioja tie patys poymiai. Tai vienkartinis santykis. Formalus atskyrimas yra pagal tai, kad autorinis atlyginimas yra mokamas u autoriaus turtins teiss perleidim ir tik u tai (atgaminti, aranuoti ir t.t.). Jei teis nra expressis verbis perduodama, tai darbo sutartis ar pirkimopardavimo sutartis. PROFESIONALAUS SPORTININKO SUTARTIS Yra tam tikros sritys, kur nenorima laikyti tam tikr srit darbo santykiais, nors atitinka visas statyme n umatytas darbo santykio slygas ir nelaikomi darbo santykiais nors atitinka visus poymius. statym leidjo sprendimas, iki kurio situacija buvo kitokia. Gali bti reguliuojama grieiau, velniau ir t.t., tai teisikai tvaru. Keli niuansai: Advokatas, dirbantis advokat kontoroje, advokatai, dirbantys monse. statym leidjas a priori padaro advokat savarankikai dirbaniu asmeniu, nors tai gali atitikti visus darbuotojo poymius, bet nebus laikoma darbo santykiais Taip pat ir kiti asmenys.

Kno kultros ir sporto statyme asmens ir klubo sutartis laikoma civiline sutartimi, ne darbo. Kai tok sportinink reikia ginti. Buvo tokia byla 2A-726/2009. Darbuotojai atleidiami nuo yminio mokesio. Sportininkas sako, kad jis darbuotojas. Teisj kolegija patvirtina, kad neprivalo mokti yminio mokesio, kadangi pripastama, kad pagal kontrakt yra specifin darbo veikla, kuri yra jo pragyvenimo altinis. ApT pripaino darbuotoju, nepaisant to, kad

jis aikiai iimtas i darbo santyki. Kitoje byloje inagrinta arbitrae ginas. Pagal darbo teis, arbitraas darbo ginuose negalimas tuo metu. Klubas teig, kad ia darbo santykiai ir ilyga dl arbitrao negaliojanti kaip prietaraujanti darbo tvarkai. LAT pasisak, kad konstatuotina, jog sporto santykiams nebdingos darbo teiss normos, arbitrao sprendimas pripaintinas. Toks sprendimas labiau dogmatikai pagrstas, galima iimti darbuotoj grupes. Tai toks ms lietuvikas poiris ias grupes. Usienyje gali bti traktuojamas visai kitaip. Mus disciplinuoja laisvas darbuotoj judjimas ES. Negalioja valstybs tarnybai tiesioginis suvereniteto gyvendinimas. Tai sukelia daug klausim. Darbuotojo svoka ES laisvo darbuotoj judjimo kontekste, darbuotojui, dirbaniam pavaldume. 66/85 byloje neleista dirbti britei Vokietijoje mokytoja, o tai laikyta valstybs tarnautoj pareigybe. Teismas pasak: Paslaugos ar teikiamos? Mokamas atlyginiams? Ar yra pavaldumas?

Tai pripainta darbuotoja, kad ir kaip pavadinsi. Taip kitas poiris tapai situacij . Garantuota sisteigimo laisv, bet neleistas darbuotoj judjimas. Savarankikai vykdomos veiklos leidiamos. Tas santykis gali bti darbo santykiu, bet neisiaikinus negalima. Bosman case profesionalus sportininkas negaljo pereiti dl transfero mokesi. Pripainta, kad tai ribojimas judti. Sudak v. Lithuania 15869/02 (strasbro DB). Byla susijusi su Lietuvos atsisakymu nagrinti ios piliets byl prie Lenkijos ambasad. Remtasi atsisakant nagrinti byl, kad elgtasi su ja kaip su ambasados tarnautoja. Strasbro teismas pradjo aktyviai kitis faktinius santykius ir aikinimasis faktines aplinkybes. Vienasmenis valdymo organas juridiniuose asmenyse yra probleminis subjektas, nes jam primetamas darbuotojo statusas, bet atiminjamos darbuotojo garantijas. Kyla klausimai dl atostog teiss, apsaugos nuo atleidimo i darbo. Valdymo organas pagal statym yra darbuotojas, nes jie udirba gerai (pirm kart milijon nustat per 1929 met Anyki ilelio ik suraym, iki tol neinojo tokio skaiiaus), o tai nukirpimas dl mokesi. Dl j diskutuojama dl Sodros lub. Bet kada galima atleisti i darbo pagal teism praktik, ilgai vinguriavo teism praktika. Dabar tai darbuotojai de jure, taiau j statusas tampa dualistiniu tiek, kiek atstovauja, sutartiniu santykiu, o mons viduje yra darbuotojais. Taiau pairti byl 3k -3-384/201(?) negalima ni moter atleisti, o tik nualinti, susidaro problemin situacija. ESST C232/09 2010 byla Danosa byla. Nagrinta, ar galima atleisti i karto. Ji pasak, kad ji yra darbuotoja, nors nelaikoma darbuotoja pagal statym. Teismas pagal poymius pasak, kad ji yra darbuotoja. Kyla klausimas, kam jis pavaldus??? Teismas atsiribojo nuo operatyvinio pavaldumo, igrynino vien mint, kad pavaldumas turi savyje daug element, i kuri vienas yra komercin rizika darbuotojas neturi komercins rizikos, o sutartiniuose santykiuose. Savarankikai dirbantis asmuo visada turi rizik eiti minus, net tada, kai klaidos nra. Todl ta moteris turi bti laik oma darbuotoja. Kitam seminarui savanorikos veiklos statymas, principus iki akini Savanoriai asmenys, dirbantys pagal savanoriko darbo sutartis. Savanoryst ir talka yra formos darbui ireikti, bet tai nra laikomi darbo santykiais. Yra dvi problemo s tai nra darbo santykiai, tai kam tada juos reglamentuoja darbo kodeksas? Todl dabar jau iimti i DK. Savanorikos veiklos statymas atlygintinai atliekama visuomenei naudinga veikla apibr. Neatlygintina veikla. Tam, kad neatlygintinai veikt, gal i dirbti ir savanoryste, bet tai tik vienas bd ireikti savanorio teisin status, bet kitos neatlygintino darbo formos yra manomos.

Profesins praktikos atlikimas. Pamintos auktojo mokslo statyme, studij programose, o ministras patvirtino form. Imoko dirbti be atlyginimo. K daryti, kai nori dar atlikti praktikos po trij mnesi? Teiss autoritetai laikosi nuomons, kad gali sudarinti civilines sutartis ir jos neturs darbo poymi dl to, kad nebus atlygintinumo. Be atlygintinumo, toks darbas negali bti laikomas nelegaliu darbu. Savarankikai dirbantys asmenys. Savarankikai dirbantis asmuo atlieka tam tikras paslaugas, yra atlygintinumas, bet nra pavaldumo, subordinacijos. Toks asmuo apsivieia prie valstyb kaip komercine veikla usiiman tis asmuo. Verslikumas pasireikia per kartotinum, Kyla problema, ar tai, kad asmuo usiregistravo kaip individualus asmuo, turi prejudicin gali sprendiant, kad jo darbas individualus. Tiek verslo liudijimas, tiek individualios veiklos payma paymi leidim dirbti ir mokesi mokjimo tvark, bet tai niekaip nenulemia, kad atsirandantis santykis tikrai bus ne darbo santykis. Tai tarsi savaime suprantama, bet apibendrinime dl nelegalaus darbo raoma, kad darbas pagal patent jau yra atsiskaitymas, tarsi leidiantis sueiti bet kok santyk. 2005 met apibendrinime jau pataisyta tokia praktika. Sprendiant dl varov buvo graiai irita, kad j veikla neturi reikmingos pinigins verts, neatitinka tiksl. Sprsdami Subordinacija, struktra, kurioje yra pintas asmuo; Ar kakas duoda instrukcijas? Ar yra darbo kontrol? Ne rezultato kontrol; Ar suteikiamos darbo priemons ir kas suteikia darbo priemones. Savo kompiuterio atsineimas nereikia savarankikumo. Tai maas indikatorius, bet irima visuma. Ar turime mokjim tvarking, ar yra mokamas avansas, ar mokama po darbo atlikimo ir t.t. Taip pat ir rizikos prisimimas. Abipusikumas reikia, kad yra abiej ali teiss ir pareigos, civilinje sutartyje galimas outsourcingas, o ia konkretus asmuo btinas darbe.

Ekonomikai priklausomi darbuotojai (parasubordinatai, kvazi darbuotojai). J savarankikumas tiek sumajs, kad yra ant ribos. Pavyzdiui, vertjas, dirbantis pagal patent, priklausomas nuo vieno kliento. Tam tikros alys dal darbuotoj teisi leidia perduoti iems asmenims. Saugomi nuo diskriminacijos, darbo gin sprendimo tvarka, kolektyvini sutari sudarymas (profsjungos gali sueiti tam tikr santyk). Eksportuojami tam tikri elementai tam, kad jie yra didiul priklausomyb nuo vieno usakovo. Nustatomos tam tikro pareigos valstybei apdrausti tokius asmenis nuo tam tikr rizik. Darbo teis turi dominuojant dispozityvj element, o socialin teis yra vieoji teis. Valstybs tarnautojai ne taip seniai tapo ne darbuotojais. VT numato, kad taikoma DT tiek, kiek nereglamentuoja VT. Kyla klausimas, kur pasibaigia specialumas? VT nenumatyta mokymosi atostog (pamiro). Tokios garantijos nra. Kelias neteistas, nes spragos nra. Dabar jau itais. Darbo teis plaija prasme apima santykius, numatytus DK. 1. 2. 3. darbinimo santykis yra DT ir vieosios teiss samplaikos reglamentuojamas santykis. Kolektyviniai darbo santykiai yra taip reguliuojami DT. Santykiai po atleidimo i darbo (darbo gin komisijoje nagrinjami ginai jau nutraukus darbo sutart).

DARBO TEISS METODAS

Mirus metodas. Bet kur ne mirus? Metodas turi duoti suvokim, kur reikia judti, suvokti, kur yra problema. Reikia aikintis, kaip valstyb iri tam tikr institut. Nemokam atostog instituto reglamentavimas sukl ginus. Nurodyti privalomi ileidimo atostog pagrindai. Taiau galimi susitarimai. ia jau dispozityvus metodas. Imperatyvu dl ilgio, kompensacijos vietoje atostog negalimumo. Argumentai gino metu priklauso nuo vyraujanio metodo. Bet net tam paiame institute tam tikrus aspektus reguliuoja imperatybvus, kitus dispozityvus metodas. Sprendiant problem, problem padauginti i deimt, pritaikyti savo sprendim ir pairti, ar atsakymas teisingas. Metodo ypatumai 1. 2. 3. 4. 5. 6. Derinamas nacionalinis ir lokalinis reguliavimas. Derinamas normatyvinis ir sutartinis reguliavimas. Suteikiamas iems santykiams lankstumas, prisitaikymas prie tam tikr salyg Sutartinis darbo pobdis. Sukurti, keisti (iskyrus retas iimtis) btina sutartimi. Taiau ribojama teis dl to, kad draudiama bloginti slygas darbuotoj. Darbuotojai Lietuvoje atskirais atvejais turi teis dalyvauti sprendim primime, net vetuoti. Darbins teiss gali bti ginamas kitais bdais nei numato kitose teiss akose. Specifin darbo gin sprendimo tvarka. Vienybe ir diferenciacija. Numatome vienodas normas, taiau dl fiziologini ir psichini svybi ir darbo pobdio yra sukuriamos skirtingos slygos. Diskriminacija kaip ir tokia pat

SISTEMA
Turime daug institut. Uimtumo rmimas, drausmin atsakomyb, darbo ginai ir t.t. institutai. Taip pat ir poinstituiai. Teiss aka kodifikuota, tai didiulis privalumas, teis i esms atitinka Kodeks. Teiss mokslo sistema atitinka teiss akos sistem.

PRINCIPAI
Principai yra pradai, idjos. Tai i vienos puss yra gairs, deklaracij rinkinys ir todl reikm gali neatrodyti tokia svarbi. Taiau principai leidia kreipti statym leidyb. Dsningumas ir siekiamyb, yra atitikimas tarp statym norm ir princip. Principo buvimas nereikia, kad negalima modifikuoti normas, taiau tada veikia bendrieji teiss principai. Principas pasireikia tuo, jog aikiname dabartin teis suvokdami, kad ji kurta pagal principus. Teiss analogija taikoma dl taiss sprag. Norm kolizijai sprsti irgi reikalingi principai. DT naudojami bendrieji, tarpakiniai ir akiniai principai, kuriuos dar skirstome dvi dalis kolektyvins ir individualiosios darbo teiss principus. Teisingumas, teistumas yra reikmingi teiss principai visose tesis akose, jie atsispindi vienodai ir DT. sivaizduojant toki situacij, kai atleidiamas darbuotojas. Pagal klasikin atvej, kas kreipiasi teism, tas ir rodinja. rodinjimo atgrtumo principas lemia, kad darbdavys turi rodinti atleidimo pagrstum. Teisingumas vertinamas objektyviai. Teisinis tikrumas ir lygiateisikumo principas.

TARPAKINIAI PRINCIP AI Draudimas piktnaudiauti teise. Teisingumo, protingumo ir siningumo principas tarsi dogmatikai yra trys principai, taiau pagal praktik ie principai taikomi bendrai. Nepasakymas aplinkybi, kurios reikmingos gine, jau yra siningumo paeidimas, taiau laikomas prietaraujaniu visiems trims principams. Draudimas paeisti princip, yra grindys kai normos itin painios, remiamasi iuo principu kaip pagrindu. Tam, kad galtum pasinaudoti principu, reikia irykinti teiss sprag, atsiriboti nuo ordinarins teiss ir teisingai iaikinti principo esm. To daniausiai nedaroma, atmetimo reakcija DT PRINCIPAI KOLEKTYVIN DARBO TEISS PRIN CIPAI 40 str. nurodyti principai, taiau kakodl 1 str. nurodyta dalis princip. Asociacij laisvs principas. Asociacijos bendras tikslas, daugiau nei vienas asmuo, vieasis interesas formalija prasme, ne pelno siekimas, taiau tikslai yra merkantilistiki, bdas stumti savo interesus. Asociacij laisv suvokiama kaip teis jungtis organizacijas su bendrais interesais, per j gina savo interesus ir apsaugota nuo iors poveikio. Darbuotojai jungiasi todl, kad jie patys nesugeba dertis dl slyg, vykdyti poveikio. Leidia DT atsirasti kitokiam ir labai stipriam intereso gynimo bdui. Darbuotoj ir darbdavi interes gynimui skirtos, turinios imunitet nuo iors poveikio. Perkeliamas sprendimas i padties, kai viena alis vadovauja padt, kada balansas apsilygina. Kolektyvini deryb laisvs principas. Turi teis dertis, taiau neturi pareigos dertis, nenurodytas turinys deryb. Kolektyvini poveikio priemoni taikymas.

Asociacij laisv gali bti suvokiama plaiai ir siauriau: Teis tapti organizacija ir viskas Teis dalyvauti ginuose Asociacij laisv dabar laikoma pagrindine mogaus teise. Mes nesukuriame skirting mogaus teisi standart. Kai vienas dokumentas nustato vienodus standartus, jie nori nenori bruka t pat standart. Britanijo je yra closed-shop principas darbinami tik profsjungos nariai, o darbdavys nepriima ne profsjungos nari. Toks suvokimas buvo nukirstas ETT iaikinimu. mogaus teiss pavertimas bendra pagrindine leidia nacionalinje teisje j gana plaiai interpretuoti. Kai turime tarptautin mogaus teisi iaikinim, Konstitucijoje tvirtintas turinys yra ne tik maesni, o gal ir platesnis. Viskas, kas prietarauja tarptautins teiss mogaus teisi apsaugos standartams, automatikai prietarauja Konstitucijai. INDIVIDUALIOSIOS DAR BO TEISS PRINCIPAI Laisv pasirinkti darb. Darbas nra priverstinis, iskyrus kalinius. Kaip vertinti geleinkelinink statuto norm priversti dirbti emesn darb kur laik? Tai prietarauja principui. Saugi ir sveikatai nekenksming slyg principas

Teisingo apmokjimo u darb principas. Sakykim, pirmas umokestis mokamas po 75 dien nuo pirmos dienos. Kodeksui neprietarauja, bet greiiausiai prietarauja principui. Iskaitos i darbo umokesio ribojimas. Gali veikti principas ir taip, kai dl darbuotojas siekia neteisingai gauti pinigus. Dydio prasme pasireikia tik minimalios algos nustatymo. Darbo teisje paliekamas nesureguliuotas vakuumas, kuris turi bti upildytas darbo sutari. Darbo umokestis negali skirtis pagal lyt, taip pat ir daug kit pagrind. Darbo santyki stabilumo principas. Tipin darbo sutartis neterminuota darbo sutartis darbui vis darbo dien. Terminuotos sutartys yra iimtis i taisykls. Taip pat pasireikia per apsunkint sutarties nutraukim. Darbo teiss bendrumo ir diferenciacijos principas. Turime specialisias darbo normas, kurios skirtos priderinti bendras normas prie specifini slyg ir darbo pobdio. Diferenciacijos ir diskriminacijos santykio problema. Bet kokia speciali norma yra galima diskriminuojanti. Tarybin darbo teis diferenciacij pristato kaip gr, nes sukuriamos klimatins slygos, ilyginamos neigiamos pasekms. Diskriminacija iskyrimas. Diskriminacija = diferenciacija. Konstitucija draudia diskriminuoti ar teikti privilegijas dl lyties, rass, kilms ir t.t. Ms veiksmas pasireikia tuo, kad kak atimame ar kak atiduodame. Niekuo nesiskiria, bet teis diskriminacijos neleidia, o diferenciacij laiko teigiama. Ms problema mentalitetas ir palikimas. Teisin problema yra tai, kad tarybiniais laikais ios normos buvo nekvestionuotinos, negaljo normos prietarauti Konstitucijai, nieks neabejoja j nauda ir tikslingumu. Tai sovietinis suvokimo standartas. Europa pateikia kit standart. Reikia kovoti su suvokimu, k ad viskas gerai su diskriminacine tvarka. 1921 TDO Konvencija Nr. 4 draudia dirbti moterims nakt. kis saugome moteris. Dabar septyniasdeimtieji metai. Industrialistas darbina siti nakt. Baudiamoji atsakomyb numatyta. Jis sumano pateikti gynyb, kad moterys diskriminuojamos apribojant galimybes moterims dirbti nakt. Nacionalin teis, perkeldama TDO Konvencij, prietarauja ES Direktyvai. Jis laimi byl, nes tai i tikro moter diskriminacija, nes toks udraudimas prietarauja Direktyvai, priet arauja pasikeitusiam poiriui ir standartams. Kalbant apie diskriminacij, reikia turti galvoje vis eil teiss norm, kurios sijungia aidim. Yra tiesioginis ir netiesioginis diskriminavimas. Kitam kartui diskriminavimo sraas. Diskriminacij paiu bendriausiu suvokimu apibriame tam tikr teisi ir privilegij teikim neteistu pagrindu. Negalime reikalauti to, kad is principas persismelkt per vis sistem, kad ir kaip to nortume. Kyla klausimas, kur taikoma tam tikra diskriminacija. Taigi Konstitucijoje draudiama diskriminuoti, o nesudarydami sutart pateikdami ofert btent vykdome diskriminuojant veiksm. Privai santyki arealas. kvotos vietimo sistemoje (panaikintos kaip diskriminuojanios). Reikia suvokti, kokiuose santykiuose esame. Pagal apibrim diskriminuojama danai, taiau reikia gaudytis, kokiame santykyje randams. mogaus teisi katalogai pagal tradicin apibrim skirti valstybei, tai vertikalus santykis tarp valstybs (vieosios valdios) ir privataus asmens. Draudimas diskriminuoti galioja iems santykiams. Komercinis santykis yra privatus santykis tarp privai asmen. Konstitucijoje tvirtintas diskriminavimo draudimas tokiems santykiams neveikia. Konstitucinio teismo doktrinoje nra suformuota tiesio ginio taikymo praktika. Tiktai tada pradeda veikti diskriminavimo draudimas tuose santykiuose, kai is draudimas inspiruotas konstitucijos ar tt akt pavirsta teiss norma. Tarptautiniuose dokumentuose ir LRK nustatytas draudimas diskriminuoti valstybms, o santykiams tarp privai asmen is principas taikomas tik numatytais atvejais. is principas kertasi su sutari laisvs principu, kuris yra neaniuoju PT principu. Sutarties laisvs principas kontrahento pasirinkimas. Kokios yra ribos kontrahento la isvs principo? Tai teisingumo, protingumo ir siningumo principas, jis turi nediskriminavimo element, bet jis toks silpnas, kad nra nei vienos bylos, kada per princip nediskriminavimas bus gyvendintas per princip tarp lygi asmen. Vartojimo ir viej paslaug teikimo sutartys yra sritys, kuriose draudiama diskriminuoti. Likusi dalis vl neribojama.

Darbo teisje buvo is principas nuo 2002 met tiesiogiai aikiai ireiktas. Darbo santykis tarp darbdavio ir darbuotojo tarsi yra horizontalus, taiau de jure yra taip stipriai ikreiptas santykis, kad galima sulyginti su vertikaliu santykiu. Todl galima diskriminuoti tik dl jo dalykins savybs, kitoks skatinimas per definicij jau diskriminacinis. statym leidjas gali lysti kitus santykius, pavyzdiui JAV statyminmis normomis udrausta diskriminacija tam tikruose privaiuose santykiuose. ES turi vis eil reglament, ia tik ms agro vaizdelis aukiau. Dl pilietybs draudiama diskriminuoti visose valstybse narse tiek, kiek susij su ES pilieiais. Kit ali pilieius diskriminuoti galima. Lyi lygybs klausimai taip stipriai udengti, kad pakelta itin auktai kartel. Religiniai sitikinimai, amius, negalia, seksualin orientacija apimta irgi. Direktyvos nurodo iimtis, tiesiogin ir netiesiogin orientacij. 2004 direktyva 113/04 draudia diskriminuoti dl lyties teikiant paslaugas. Patenka nacionalin teis ir joks prekybininkas nebegali diskriminuoti lytimi baigiasi moter taksi, vyr fitneso klubas, patekimo naktin klub, moterims rezervuotos vienos prie prekybos centr (Vokietijoje sukurta itisa doktrina, pagrindas saugumas, tikslas geras, priemon yra tinkama, o va dl proporcingumo jau aidimas, bet neperdedant proporcingas, taigi tokia diskriminacija leidiama) . Vienoje byloje drausta diskriminuoti, iskyrus draudimus, susijusius su amiumi, kada i moter galima paimti daugiau, nes moter gyvenimo vidurkis yra didesnis nei vyr, tai logika, taigi statym leidjas leido daryti i iimt. Teismas nubrauk i norm, nes tikslas nra tinkamas ir priemon nra tinkama. Pakaks trij direktyv: 2006 54/06 direktyva Ras ir etnin kilm 2000 43/00 Amius, negalia, religija ar sitikinimai 2000 78/00

Perkelia Lietuvoje moter vyr lygi galimybi statymas ir lygi galimybi statymas. Ateityje gali tapti arkliuku, nes daugja diskriminacija paremt iekini. ie satymai perkelia ES direktyvas, turi atspindti ES poir nediskriminavim. Lietuvoje 2008 priimtas pakeitimas, kuriuo lygi galimybi statyme praplsta tautybe, kalba, kilme, religija ir sitikinimais. Atsitinka tokie dalykai, kai nacionalins teiss dalykas dar labiau isipleia, nors mechanizmas lieka toks pats. Tai iskaido jgas, JAV yra 4, ES 7, o mes pasidarome 12 pagrind, su kuriais vienu metu kovojame. Nra prioretizavimo. Lyi lygi galimybi kontrolieriai dabar usiima visokiais menkaveriais usimimais ir imama usiimti keistomis bylomis. Pavyzdiui, socialine padtimi laikomas mokymasis tam tikroje staigoje, todl atskiriama MRU ir VU byloje. Taiau nra pagrind tai skyrimas tarp auktesni socialini padi kaip auktojo ir vidurinio isilavinimo. Per se skirstymas to paties sluoksnio nedraudiamas, tai ne diskriminavimas dl socialins padties. Diskriminavimas dl socialins padties atveria visas galimybes rasti diskriminacij bet kur. Pavyzdiui, diskriminavimas dl turto. Reikia pateikti teisines definicijas. Perkeltos i direktyv. Specialieji statymai veikia kaip papildantys, paaikinantys Konstitucin diskriminacijos princip, paaikinant, kaip veikia darbo teisje. DK tik keturios normos dl diskriminacijos labai fragmentiki ?, 96, 129 3 d., 186 str. Draudiama diskriminuoti dl amiaus, o yra kvalifikacijos klass, kurios suprantamos, taiau priedas u sta, kuris taikomas u ilg darb. Ar tai neprietarauja nediskriminavimui. Naumas nesutampa su naumu, mokama u tai, k neturime mokti. Ekonominis tikslas yra draudimas diskriminuoti dl amiaus, nes norima nubraukti sinijoriteto bonusus, iskyrus atvejis, kai auga pats naumas ir patirtis. Taiau problema dl idirbt met toje paioje monje, nes paslpta ES ekonomin doktrina neleidia Diskriminacija. statym leidjas pateikia plat apibrim pakia ir tai, kas nra diskriminacija. Sukuriama teisin fikcija, kad paliepimas diskriminuoti yra diskriminacija. Seksualinis priekabiavimas, persekiojimas mogaus, pateikusio skund yra ne diskriminacija, o tiesiog draudiami veiksmai. Taip daroma tam, kad bt taikomos tokios pat stiprios ukardymo priemons. Diskriminacijos viduje sudedamos skirtingos formos:

1.

2.

Tiesiogin diskriminacija sukuriame toki situacij, kai asmeniui dl draudiam pagrind kako neduoda. Pavyzdiui, priimame darb nuo 16, 18 met, baigiasi darbo sutartis nuo 65 met, tai irgi diskriminacija, tiesiogin dl amiaus. Reikia demonstruoti moterik drabui kolekcij, darbas tik moterims. Tiesiogin diskriminacija dl lyties. Krato apsaugos tarnyba pas mus yra valstybs tarnyba, bet ne pagal direktyvas. Direktyvoje nurodytas sraas atveju, kada galima tai daryti. Privaiame senatvs pensij sektoriuje draudiame, valstybiniame leidiama diskriminuoti. Expressis verbis turi bti nurodyti leidiami diskriminacijos pagrindai. Netiesiogin diskriminacija neutralaus kriterijaus naudojimas skiriant objektus, kur taikant vienai saugomai grupei pasireikia didesnis efektas nei kitai. Mums btinas komparatorius lyginiams su asmeniu, kuris buvo priimtas darb. Turi bti su kuo palyginti. Gali bti lyginami jaunesni su jaunesniais, vyrai su moterimis. Taiau problema, kai bt asmuo. ESTT sprend byl, kur pateiktas skelbimas, o vadovas dav interviu, kad nenori priimti juoduk, spalvot. Ar yra su kuo palyginti, aukos nra. Nevyriausybin organizacija paduoda teism ir laimi, nes ESTT paaikino, kad teiginiai, skatinantys nebandyti sidarbinti, yra diskriminavimas. Elgesys seksualinio pobdio yra vienkartinis poelgis, tai ne tas pats kaip priekabiavimas dl lyties. Pagal k vertiname, ar tai nepageidaujamas, eminantis elgesys? Tai pagal treia asmen. Priekabiavimas dl lyties yra ne elgesys, o veiksmai, kuriais sukuriama prieika, eminanti aplinka. Priekabiavimas dl lyties pakeliamas iki tokio lygio, kad i esms nereikia joki prie asmen nukreipt veiskm. Siekiame teisikai reikmingo tikslo, tinkama priemone ir proporcinga priemon (ta pati taisykl taikoma ir diskriminacijai dl amiaus). Taigi, netiesiogin diskriminacija galima siekiant tinkamo tikslo. Gimdymo atostogos skaitomos sta ir tai netakoja teiss gauti atostogas. Vaiko prieiros atostogos iki 3 met paimamos tiek vyr, tiek moter, o ios jau netraukiamos sta. Tai, kad jos netraukiamos sta, jau yra netiesiogin diskriminacija dl lyties, nes eina didioji dalis moter, ne vyr. Taip reguliavimas suskuria netiesiogin diskriminacij. Ko siekiame ia priemone? Siekiame, kad gaut atostog, kada dirba ir pavargsta, taigi priemon tinkama. Proporcinga siekiamam tikslui, neapsunkina daugiau nei btina. Prielaida yra vyr teis apribota Sritis darbo sutarties sudarymo sritis Pagrindas lytis Tiesiogiai diskriminuota Ar yra iimtis expressis verbis? Atliekant yra btinas ir lemiantis reikalavimas lytis. Taigi situacija ne diskriminavimas. Jei diskriminuot, tai leveling up turtins ir neturtins alos atlyginimas (joki lub). Ar galima vykdyti pozityvij diskriminacij, jei tam tikros lyties trksta? Taip, diektyvos leidiama kai trksta lygybs. Ms statym leidjas numat, kad tam reikia statymo. Taigi, pozityviosios diskriminacijos pas mus negalima be statymo.

DT ALTINIAI
Darbo teiss altiniai darbo teiss norm iraikos formos. DK 3 str. ir atsako klausim, kas tie DT altiniai. Kai kalbam apie DT altinius ir j hierarchij, yra piramids modelis

Konstitucija Tarptautins sutartys ES teiss normos Darbo Kodeksas statymai Kolektyvin sutartis Lokaliniai teiss aktai

Konstitucija teiss sistemos pamatas, negali bti joki kit teiss akt, esani aukiau Konstitucijos. ES teiss ekspertai ir ESTT nurodo, kad valstybs atiduoda dal savo suvereniteto kakam, kas yra aukiau. Atiduodamos dal suvereniteto, alys sutinka, kad teiss aktai, kurie yra leidiami virnacionalins teiskros, turi bti paisomi. Kolizij metu LRKT iaikina, kad prietaravimo nra ir iaikina ES teiss norm taip, kad i neprietaraut Konstitucijai. Kolektyvins sutartys yra emiau statymo, nes negali prietarauti statym imperatyvams , nors ir turi statymo gali. Asociacij laisv tiek darbuotojams, tiek darbdaviams skirtas principas, skirtas jungtis asociacijas. Tikslas socialin taika, partneryst. Joms priklauso skirting santykio ali asmenys ir siekia susitarimo. Negalima drausti dalyvauti asociacij veikloje. Negalima versti dalyvauti asociacij veikloje. Kaip bet koks principas, nra absoliutus. Apribojimai tik statymu. Teis laisvai pasirinkti darb. Kiekvienas mogus turi teis laisvai, savanorikai pagal savo sugebjimus ir norus rinktis darb ir tokiu bdu usidirbti pragyvenimui. Neutikrina teiss kiekvienam mogui gauti darb, netrukdo darbdaviui nustatyti reikalavimus kvalifikacijai. Darbo teiss subjekt lygyb. Nurodytas sraas (ras, lytis, amius ir t.t.). Utikrina vienodus santykius nuo sidarbinimo iki darbo santyki nutraukimo. Nuo pat darbuotojo paiekos pradios. Lygiateisikumas teoriniame ir praktiniame lygmenyje -- kai kalbame apie asmenis, kurie dl savo psichofiziologini savybi labiau paeidiami nei kiti, tai tokioms kategorijoms asmen numatyti bonusai yra diferenciacija, ne diskriminacija. Teis poils Profsjung veikimo laisv STATYMAI IR DARBO K ODEKSAS 11 str. 1 d. tvirtina ry su kitais statymais jei tarp DK ir kito statymo yra prietaravim, taikomas DK. Praktikoje nesukelia problem, teiss aikinimas isprendia problemas. 11 str. 2 d. tvirtina darbuotojui palankesns normos taisykl jei turime du statymus skirtingas nuostatas, taikoma ta, kuri patogesn. Iki DK primimo DT buvo sudaryta i speciali statym. Dabar vl turime speciali statym, kurie skirti reglamentuoti tam tikrus DT aspektus. Juos galima pamatyti programoje.

POSTATYMINIAI TEISS AKTAI 3 str. 2 d. tik DK ir kit statym numatytais atvejais ir bdu postatyminiai teiss aktai gali bti taikomi DT. Vyriausyb nelaikoma pakankamai stipria ir reikminga. Dl darbo sutari nutraukimo palikta teis reglamentuoti vyriausybei, ten atsiranda nauj garantij ir nauj nutraukimo pagrind, kyla klausimas, ar papildomos garantijos turjo bti sukurtos. VIETINS IR LOKALIN S NORMOS Darbo drausms, tvarkos taisykls, skatinamosios nuostatos. Tokie aktai vadinami lokaliniais aktais. Jie taikomi visuotinai, bet tik darbuotojams, kuri darbdavio ie aktai ileisti. KOLEKTYVINS SUTARTY S Unikalus altinis. 50 59 str. nurodyti apibrimai. Taip todl, kad yra keletas sutari ri. Pirmasis pateikia nacionalinio, akos ir ... sutariai, o kitas mons ar emesnio lygio sutartims. Raytinis susitarimas, ir kai auktesnio lygmens, tai tarp darbdavi ir darbuotoj organizacij. Kai emesnio lygmens, tai taip pat raytinis susitarimas tarp darbuotoj kolektyvo ir darbdavio. Kai atstovauja daugiau nei pus darbuotoj profsjung, tada darbuotoj atstovai gyja galimyb reikalauti vis darbuotoj vardu. Sudarius kolektyvin sutart, i sutartis tampa imperatyvi, prilyginama statymui. Visa apimtimi kolektyvin sutartis galioja ir tiems, kurie nepripasta profsjungos, nes 18 str. 2 dalyje nurodo, kad prisiimti sipareigojimai tenka visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar suteik galiojimus. Darbo sutartis nra darbo teiss altinis, nes tai individualaus asmens teisi ir pareig altinis ir nra joki privalomo pobdio taisykli. TARPTAUTINS TEISS AKTAI Tarptautins sutartys isiskiria dviem aspektais: virenyb ir tiesioginis veikimas. Virenyb tik emiau Konstitucijos. Tiesioginis veikimas reikia, jog TS darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Tiesioginis taikymas nereikalauja nacionalinio teiss akto, kuris j perkelt nacionalin teis. Teorijoje atrodo, kad perklimas yra iimtinis atvejis. Praktikoje tik TIPLAK yra taikoma tiesiogiai, o visos kitos sutartys taikomos tik tada, kai yra nacionalinis specifinis aktas. Praktikoje tai joki problem nesukelia, kadangi visi TT nustatyti principai yra labai abstrakts ir norint pasinaudoti tam tikros sutarties nuostatomis, pakanka pasiimti DK ar LRK. JTO 1948 m. Visuotin mogaus teisi Deklaracija 1966 Tarptautinis pilietini ir politini teisi aktas Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas. TDO aib konvencij (galima rasti socmin puslapyje). Daugelis gana trumpos. ES TEISS NORMOS Turi du pagrindinius bruous 1. Supranacionalin teis

2.

Tiesioginis veikimas ir tiesioginis taikymas reikia tai, kad ES teiss aktai veikia taip, kaip numatyta kaip ES steigimo dokumentuose. Sutartis dl ES veikimo.

Steigimo sutartis laikomi pirmine teise. Direktyvos, nuomons, sprendimai ir t.t. laikomi antrine teise. Kompetencija ir galimybs leisti aktus visada kelia daug klausim. Ilg laik ES mastu nebuvo suteikta ES kompetencija darbo teiss aspektu. Viskas pasikeit per ekonomines situacijas, kai Pranczija vienintel ES turjo pareigojim mokti vienodai vyrams ir moterims. Kai prasidjo kalba apie bendr rink, Pranczija privert vienodinti klausim, nes kitaip tai nebt ekonomikai naudinga. Tik valstybs nars nubria kompetencijos ribas. ES nustato minimalius standartus, kurie turi bti valstybse narse. Tiesioginio veikimo nuostatos. Yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos sprendiama, ar nuostata tiesioginio veikimo - aiki, konkreti, nereikalaujanti atskiro nacionalinio teiss akto Draudimas diskriminuoti (18 str. 45 str. laisvas darbuotoj judjimas Vienodas darbo umokestis vyrams ir moterims Reglamentai, kad tapt nac teiss dalimi, nereikalauja specialaus teiss akto. Visuotinai privalomi ir tiesiogiai taikomi. Direktyva turi bti perkelta nacionalins teiss sistem. Direktyva apibria gaires, krypt, kuria turtume judti, svarbus rezultatas, kad tikslas, kuris numatytas direktyvoje, bt gyvendintas. Direktyvai bdas nesvarbus tol, kol nepasiektas jos tikslas. Kai valstyb nar neperkelia ar perkelia kl aidingai. Reikia pirmiausia sprsti, ar darbdavys vieas ar privatus asmuo ir ar direktyvos nuostatos pakankamai aikios ir apibrtos. Yra teis reikalauti kompensacijos i valstybs, bet tai reti atvejai. Jei darbdavys yra vieas, tada galima reikalauti, nes valstyb atsakinga u tai, kad direktyv bt perkelta. Jei darbdavys yra privatus, direktyva nra perkelta, bet veikia tiesiogiai, darbdavio nesaisto, taiau gali reikalauti i valstybs. Rekomendacijos, sprendimai, memorandumai ir t.t. mums nelabai aktuals, tai daugiau politins nuostatos. Kitos paskaitos metu kalbsime apie kolizines normas.

KOLIZIJOS DARBO TES JE

Tai tie atvejai, kada turime konfliktus tarp teiss nor tiek teisins sistemos viduje, tiek ir skirting teisins sistem konkurencij. Todl skiriame kolizijas tarptautiniame kontekste, tiek ir nacionalinje teisje. Toks skirstymas teorinis, paremtas ne tuo paiu skirstymo pagrindu. Realiai konfliktas yra hipotetinis tarptautinje teisje. Nacionalins teiss kolizij atveju yra problemos, kurios skiriasi. Kolizins tarptautins teiss normos taikomos tada, kai kelios sistemos nori sureguliuoti t pat santyk. Problema atsiranda, nes sistema ne viena, o dvi, atsiranda kita teiss sistema, pretenduojanti sureguliuoti t pat santyk. Viej teiss norm taikymas yra taikomas pagal teritorin princip. T pat princip taikome ir DT. DK 5 str. pats nurodo, kad taikomas DK Lietuvos teritorijoje. Teritorinis DT principas lemia siningum, konkurencij, humanizmo, KT garantij utikrinim. Tai nra suprantama taikant privatins teiss princip teiss pasirinkti taikom teis. Privatin teis konfliktuoja su vieja teise. Nuo io konflikto niekur nepabgsi, todl turime nesibaigiani kov ir teisinio tikrumo stok. i problematik tursime, kai tursime usienio element. itoks usienio elementas galt bti darbdaviui esant usienio bendrovei, darbas atliekamas keliaujant usien ar dirbant tenai.

5 str. 3 dalis nurodo santyk, kai diplomatinje atstovybje dirbama. irti krybi ngai, nes pasenusi norma. Norta pasakyti, kad nesiruoiama reglamentuoti santykius, diplomatins atstovybs iimtos i jurisdikcijos. itokia pozicija netinkama, ir tai atsiskleidia Sudak v Lithuania byloje ETT. elyje likusi taikytinos teiss proble ma, iki jos nedaeinama. Yra dviej ri veikos, kuriomis usiima diplomatins atstovybs vieosios teiss diplomatins pareigos ir kin veikla. Jei imunitetas absoliutus, tai ir kinio gino metu ginas turi bti sprendiamas diplomatiniais kanalais. O gal tai santykinis imunitetas kiniai reikalai nra imuniteto ginami (ji seniai vyrauja). Dl darbuotoj sprendiama, kokie santykiai susiklost jei darbo santykiai, tada jokio imuniteto, o jei valstybs tarnybos santykiai, DK netaikomas, imunitetas galioja. Santykinio imuniteto doktrina ir Sudak byla parodo, kad darbuotojai neiimti i NT jurisdikcijos. Vienintelis dalykas, kuris turi bti iaikintas ar darbuotojas dirba kaip darbuotojas, ar kaip tarnautojas. Tos bylos, kurios buvo Lietuvoje, parod teism baim lysti iuos santykius. Taiau vis vien DK 5 str. 3 dalis reikia k kit, nei ten parayta. Atstovybs taiko princip gerbti nacionalin darbo teis. 5 str. 2 d. dl transporto priemoni taikymo vlgi kritikuotina. I esms, kokia vliava ikabinta, tokia teis ir taikoma. Lktuvas gali registruotas bti vienoje, dirbti kitos gula, treios operatorius, o bilietas pirktas ketvirtoje. Vyksta virsmas, pagal kur vliava praranda didesn prasm, kuri i esms lieka esmin tik laivuose. Vliavos reikm prarandama laivuose dl tarptautinio reguliavimo, kuris i esms neleidia sikiti nacionalinei teisei. Su lktuvais sprendiama pagal tai, kieno nurodymus vykdo. Su automobiliais visikas cirkas. Automobilis Estijos lizingo bendrovs, registruotas Latvijoje, mon Lietuvoje, vairuotojas baltarusis. Sprendiama pagal tai, kas darbdavys, kas duoda nurodymus. Ateina naujos normos, paneigianios santyki specifikum, kurio gal i tikro ir nra. Jei jau esame Europos dalis, tai turime teis pasirinkti taikom teis. Reglamentas R 353/09, atkartoja Roma I reglament. Pagrindas yra teis pasirinkti taikytin teis. I nelygiaverts ali padties atsiranda potencialas darbdaviui pasirinkti patogi taikytin teis. Dellaware efektas daugiau nei pus JAV stambi korporacij sisteigusios ioje valstijoje, nes ten nra beveik DT, smulki akcinink gynimo. Pasirinkti taikytin teis darbuotojui naudinga, todl nustatyti apribojimai. 1. 2. Leidiama pasirinkti taikytin teis. Taiau toks pasirinkimas negali atimti i darbuotojo apsaugos, kuri bt, jei tokio pasirinkimo nebt. Tada eina visa eil taisykli, kada pasirinkimo nelieka: a. Lex laboris. Taikoma tos alies, kurioje paprastai dirbama, teis. b. Lex locis delegationis. Jei asmuo vainja taip, kad vientos nustatyti nuolatins nemanoma, tada irima ten, i kur gaunami nurodymai. c. I tikro ie taikymo kriterijai gali bti paneigti. Jei i faktini aplinkybi mato ma, kad susiejama faktikai glaudiau su kita teise, taikoma tos alies teis. Tradicikai manoma, kad kalba, sutarties sudarymo vienta, valiuta, kalba yra aplinkybs, kurios lemia teiss parinkim.

Klausimas, kokia yra ta darbuotojo apsauga, kurios negali bti atimta net ir pasirinkus kit teis. Pavyzdys: Darbuotojas sudaro sutart su Vokietijos mone, bet dirba veicarijoje. Pasirinkta teis Vokietijos. Turime vokik santyk veicarijoje, tokiu atveju reikia vsti Vokikas ventes. i taisykl siki ir padaro taip, kad taikomos Vokietijos normos ir veicarikos teiss normos, kurios yra imperatyvios ir negali bt keiiamos ali sutarimu. Atleidiant i darbo taikoma ta teis, kurioje taikomos palankesns normos. Ir dabar kyla problema Vokietija veria spti rpie tris savaites, o kompensacija 0, o veicarijoje psjimo terminas savaits dvi, o kompensacija 6 mnesiai. Tada pasirinkus geriausias normas, darbuotojas saugomas taip gerai, kaip nra nei vienoje alyje. Razin principas iimamos normos, kurios man patinka, o viso kito netaikau. Tai paneigia galimyb konkuruoti teisms. itoks taikymas suteikia dviguba apsauga, ilaidos didja geometrine progresija, reikia sprsti.

Yra kitas principas. Jeigu DK numatyt, kad kovo 8 proga darbdavys moterims teikt po tulp, o kitos valstybs darbdavys netyia pasirinkt Lietuvos DT, tai tada sistu Latvij tulpes? Imperatyvus Lietuvos DK, taigi taikomi abu kodeksai. Europa tada suveikai kita linkme laisvas paslaug judjimas. Kiekviena mon gali vykti kit al ir teikti paslaugas, darbuotojai gali netrukdomai vykti valstyb nar teikti paslaug. Tada klausimas, koki alg gaus, jei mon Lietuvos ir darbuotojas lietuvis. Alga UK, bet ar kita teis taip pat UK? Valstybs gali kliudyti lasivam judjimui, pavyzdiui, numatyti slygas, kad taikomi bus tik tos alies teis. Gali bti pasakyta, kad tik dalis teiss bus taikoma tos alies, kurioje vyksta darbas. D 96/71 tai isprsta, neleidiama reikalauti visos nacionalins teiss, tik tam tirk dalyk. Beveik baigtinis sraas, kiek reikalauti galima i atvykusi darbdavi: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Minimali alga Maksimalus darbo laikas Minimalus poilsio laikas Nsi moter, jaunimo apsauga Sauga ir sveikata darbe Nediskriminavimas Laikinojo darbinimo moni veiklos reglamentavimas.

is sraas daug tvaresnis, nepaneigia konkurencijos. veicarijos ir Vokietijos atveju taikytina bt dl atleidimo i darbo Vokietijos teis, nes nenurodyta prie kietosios teiss srao. Kita nuomon taikyti tas imperatyvias normas, kurios atrodo imperatyvios savaime. Dauguma teiss teoretik mano, kad tas sraas gali bti didesnis. Inagrinjo tris bylas 2011 met byla C29/10. Darbuotojas darbinamas Vokietijoje Danijos mons, kuri yra Liuksemburgo mons padalinys. Sutartyje nurodoma, kad teis yra Liuksemburgo teis. Darbdavys naikina padalin ir persirao sutartis ant savs. steigiama darbo taryba, jos lyderiai gyja imunitet nuo atleidimo ir vis vien atleidia, nors Vokietijos teis tai draudia. Teismas pripaino, kad gali norti Vokietijos apsaugos. Teismas i principo leido dar kakokias grietas normas. C412/12 byla Schleker. Kitas apribojimas yra vieoji tvarka, bet jis taikomas kaip ir kitose sutartyse, teismas negali leisti paeidinti vieosios tvarkos. Vieoji tvarka pagal vietos teis. NACIONALINS KOLIZINS DT NORMOS Auktesns galios aktai turi pirmenyb prie emesns galios aktus, lex specialis, lex posteriori ir t.t. Taiau yra domus straipsnis taikoma darbuotojui naudingesn nuostata, kas tarsi paneigia visus konkurencijos principus. Nra tokios konkurencijos taisykls, tai teiss akt hierarchija: statymas Postatyminis aktas

D sutartis Vidaus tvarkos taisykls Spaudimas i viraus apai, umua prietaraujanias noras emesnes. Naudingesns normos taikymo principas lemia, kad i apaios vir gali bti taikoma, jei naudingiau. Nra tas principas taikomas vienodos galios aktams iekant naudingesns darbuotojui normos, paneigiant principus.

DARBO TEISS SUBJEKT AI

Galima naudotis normine literatra koliokviume. Subjektas tas kuris visuomeniniame santykyje turi tam tikras teises ir pareigas. Kaip subjektas gali bti apibdinamas, kalbama apie teises ir pareigas, garantijas ir atsakomyb. A turiu tam tikr teis galiu j gyvendinti garantijomis gyvendinim. Pareig gyvendinim utikrina atsakomybs institutas. Subjektikumas svoka, kuri naudojama, galjimas bti subjektus, kalbama apie teisnum ir veiksnum. Darbinis teisnumas ir veiksnumas. Tam tikra problema dl to, kad darbo teisje egzistuoja asmeninis santykis, darbo negali atlikti kitas asmuo, susijusi paslauga pagal sutart su paiu asmeniu. Pavadavimas negalimas ir tai leidia tam tikriems autoriams velgti skirtum nuo civilinio teisnumo ir veiksnumo. DT teisnumas ne nuo gimimo momento, ir teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentas sutampa. Ateityje negali bti DT subjektu, bet j galima ikarto gauti kartu su veiksnumu. Teisnumas ir veiksnumas DT gyjamas kartu. Iraika surasta DK 13 ir 15 str., kurie kalba apie darbuotojo teisin status. Nuo 16 m. iskyrus statyme numatytas iimtis. Anot prof. teisnumo galimyb nuo gimimo niekam neprietarauja, veiksnumas iki 16 m. irgi manoma, nes galima atlikti tam tikrus darbus. Vakar pasaulyje darbinis nuo civilinio subjektikumo neiskiriamas. Nes kalbamaa apie pasiekiam tam tikr bkl , kuomet asmuo susivokia darantis sandorius, tame tarpe ir darbo sutartis. Teiss pareigos garantijos ir atsakomyb teisinio statuso elementai , tvirtinti DK, lokaliniuose aktuose, individualiosiose sutartyse gali egzistuoti. Statuso element panaumai su CT velgiami, nes sutampa tam tikri atsakomybs aspektai - materialians atsakomybs konkteste, vertinami tinkamai atlikti teismai i vidutinikai siningo asmens. Jei kalbama apie drausmin atsakomyb nebegalime kalbti apie bonus pater familias, nes tai panaiau BT ir AT, nes ia labiau imperatyvu. Subjekt klasifikacija: a) Individualieji ir kolektyviniai darbo teiss subjektai; DK atradimas vardina DT subjektus du darbuotojai ir darbdaviai ir vardina mir subjekt kolektyvas. Visi kiti atstovai. DK neigia toki kvalifikacij mes laikoms ne leggalins DT subjekto definicijos, o teorins. Kas yra DT subjektas? Darbo teiss normomis sureguliuoto teisinio santykio dalyvis, turintis teises ir pareigas. Klasifikacija paremta teoriniu pagrindu ir DK j nepilnai atspindi.

Toliau apie klasifikacija: skirstymas pagrstas tuo, kokiuose teisiniuose santykiuose veikia itie subjektai. Darbuotojas individualiame darbo santykyje yrakaip darbuotojas, o tuo tarpu darbuotoj atstovaujamieji subjektai gali bti tiek profesin sjunga tiek darbuotoj taryba. Darbdavi organizacija ir darbdavi D. Darbuotojas ir darbdavys: darbuotojas FA, 15 str. , turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. LEgalinj definicijoj yra vienas perteklius darbuotojas turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darb sutart, utekkt FA, dirbantis pagal darbo sutart. Pati darbo sutartis pasako kokio pobdio darbo santykis, nereik mint atlygintinumo nes ir taip aiku.
13 straipsnis. Fizini asmen darbinis teisnumas ir veiksnumas 1. Galjimas turti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai. 2. Visikas darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam eiolika met. Iimtis nustato is Kodeksas ir kiti darbo statymai.

Keli aspektai: a) Darbuotojo amius kodekse keletas norm, kurios susijusios su metais, arba tam tikr amiaus element, domi norma 91 str. bedarbiai, nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys. Kas yra darbingo amiaus amius nuo kurio gali sudaryti darbo sutart, iki pensijinio amiaus pasiekimo. Nors pensijinis amius gali ir anksiau atskirais atvejais bti, bet labai anksti ar vlai bna, balernai 40 m., dstytojai -71 m. , nekonkretus apibrimas. statym leidjas teigia, jog visikas darbinis teisnumas ir veiksnumas gijamas 16 m. Vargu ar galime pasakyti, kad ia yra visikas arba pilnas, nes jaunimo darbo apsaugos teiss aktai neleidia jaunimui (iki 18 m.) , dirbti tam tikrus sudtingus darbus, ribojama jaunesnio nei 18 m. amiaus asmeniui dirbti pavojingus sveikatai darbus. Todl pasakymas visikas nuo 16 m. yra gan netikslus, nes gali eiti tam tikr pareig. Nors kita vertus yra eil teiss akt, kurie saugo jaunuolius saugomais asmenimis nei kiti darbuotojai. Egzistuoja iimtys DK : 2. Jeigu darbo
statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym ratik sutikim, vaiko sveikat priirinio gydytojo leidim, o mokslo met laikotarpiu mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, ratik sutikim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statym nustatyt dokument. Nuo 14 ir 16 m.

Reglamentuojant jaunimo darb svarbus du dalykai: fizinis vystymasis ir profesinis ugdymas psichologinis dvasinis aspektai bei sveikatos saugojimas. Turi bti suderinamumas su ju ugdymu mokykloje ar profesinio mokymo staigoje. Treias dalykas jaunimo darbas siejasi su vaik darbu ir vaik darbo inaudojimu, kas yra aktualu kinink eimose, namudinis darbas. TDO Konvencija 138 , nr. 182. 138 nustatyti minimalu idarbinimo ami, 182 udrausti vaik darbo inaudojim. itas 138 nr. privalomas visoms valstybms ir ta kita irgi. pareigoja rib nustatyti iki 18 m. , kada leidiami lengvi darbai, kada yra draudiami tam tikri darbai, tai LT pasirinko 16 m. rib. tvirtinamas principas nuo eiolikos met gyjant darbin teisnum ir veiksnum. Direktyvos 94/33/EB dl dirbanio jaunimo apsaugos, perkelta LT teis DK statymas dl darbo apsaugos??? Po to visi reikalavimai darbo vietai, jauno asmens, btinyb tikrintis sveikat periodikai, sraas kiekvienoje monje nei 18 m. jaunesni asmen, negali dirbti dvejose monse, maksimalus darbo laikas 8 val. per dien, skaitant pamok laik. Jaunesni nei 16 ne daugiau 2 val. per dien, 12 val. per savait. Vyriausybs nutarimas numatyti, kokius jaunimui galima dirbti ir kokius draudiama (vyriausybs nutarimas nr. 138???) , numatoma tam tikra darbinimo tvark. DK yra draudimai. Draudiama dirbti nakt, skirti poilsio dienomis tik j sutikimu, turi turti 12 nepertraukiam poilsio val. nuo 22 iki 6 val. , gali pasiirinkti atostog laik. Tai jei nesilaiko, gali nutraukti darbo sutart. Darbo sutarties prietaravimas imperatyvioms statymo nuostatoms. Psichin bkl: tam tikros teiss normos, kalbanios apie FA veiksnum, neveiksnum, dalin veiksnum civilinje teisje. Darbo kodeksas kartais mgsta prisilieti prie CK. Pvz. darbdavys FA, nuo kada jis gali bti darbdaviu? Darbdavio subjektikum apsprendiame pagal CT normas. Darbdavio subjektikumas vaiuoja pagal CT . Darbuotoj reguliuoja DK. Nekalba DK apie psichin bkl. Jei asmuo atlieka fizin darb, taiau yra neveiksnus, gauna umokest, ar galime laikyti tok asmen darbuotoj. ioje vietoje elementas amius, sureguliuotas DK. Ar psichins bkls kriterij sprsime pagal DK ar pagal CK? Ar galima mokti psichinje ligoninje asmeniui u plovim grind, bibliotekos tvarkym. Veiksnumas nuo 0 iki 100. CT dalinio veiksnumo institutas tam tikrus sandorius galima sudarinti, kit ne. DT nra toki norm, kurios pasakyt, kad tu negali dirbti to darbo nes esi toksai. Jei asmeniui teismas neapribojo galimyb sudaryti darbo sutart, jis t galimyb turi. Uginijamas F A galjimas yra sunkus, nes nra neatimtas. O tie asmenys kurie visikai nesupranta savo veiksn negali bti darbo subjektais, jiems darbas gali bti tik kaip terapin priemon. Nepaisant tuo, kad tam tikrus veiksmus jie atlieka, gali gauti grybes u tai, skaitant pinigus. Tai pinigai duodami globjui gali bti. Pilietyb - archajikas, bet gajus poymis. Koks asmuo Lietuvoje gali sidarbinti? 13 str: Galjimas turti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai;

Juk nesi vieo santykio dalyvis, tai kam ta pilietyb? Klausimas , kur suinoti, kas yra Lietuvos nuolatinis Respublikos gyventojas? Kur iekoti atsakym, nes kodeksas nieko apie tai nesako? A) vieoji teis- statymai dl usieniei teisins padtis b) privatin 2.12 str. nuolatin FA gyvenamoji vieta. AIKU, kad usieniei teisins padties statym. CK nelogika. Problema: ukiame visk vieosios teiss problemomis. Klausimas reglamentuojamas usieniei teisins padties statyme. Principai: a) Lygiai tok pat subjektikum Lietuvoje kaip ir pilieiai turi asmenys, turintys leidim nuolat gyventi Lietuvoje. Turi bti suprantama kaip usieniei teisins padties statymo kontekste, kaip asmens, turinio leidim nuolat gyventi LT galimyb ir po statymo pakeitimo, tai labai akivaizdiai matosi, mes turime usienieiams iduodamus leidimus, leidimas nuolat gyventi LT gaunamas arba rodius ilg labai istorij , aknis, ssajas su LT, arba kitu bdu, kuris detaliai numatytas statyme. b) Visi kiti: 1. Asmenys, naudojantis ES laisvo judjimo teis; mintas LRK 48 str.; ne vien statymas reglamentuoja, ES valstybi nari piliei ir j eimos nari judjimo laisv: teiss normos: Es veikimo sutarties 45 str. ; utikrinama darbuotoj judjimo laisv, galioja tarp valstybi nari. Pilieiai gauna i teis konstitucins normos pagalba, es veikimo sutarties 45 str. taip pat turime 2. eimos nariai ivestin teis reglamentas 1612/68;galimyb ivaiuoti, vaiuoti, apsigyventi, rasti darb, bti nediskriminuojama dl pilietybs, pasilikt i. eimos nariai taip pat turi teis judti, tai ivestin i reglamento kildinama teis. 3.Treia kategorija asmen dvialmis daugiaalmis sutartimis atsirads reglamentavimas, kit ali pilieiai taip pat turi teis judti. I j nereikalaujamas leidimas dirbti, plius jie turi tok pat teisin subjektikum. Turkijos atvejis yra domus.

Kiti kurie neturi nei pilietybs, nei leidimo gyventi Lietuvoje, nei ES teikiam teisi. Dalykas - reikalaujame i j leidimo dirbti, iduodamas atsivelgiant poreikius, tik negavus darbdaviui kandidato i viet, tik tada galime pasinaudoti leidimine tvarka ir gauti konkreiam usienieiui konkret darb. Spec. Tvarka, pagal kuri iduodame leidimus, auktos kvalifikacijos darbo atlikimui: a) 2013 m. kovo 27 d. SADM sakymas; a1-133, leidimo iduoti usienieiams dirbti tvarkos apraas; 1+1 metai yra maksimumas. Atvaiavs nepatenka rink, patenka pas tam tikr darbdav. B) 2012 12 28 d. sakymas, direktyva 2009/50/EB, aukto kvalifikacijos usieniei atjudjimas ir leidiama nustatyti spec. Teises normas j prisiviliojimui ir a1- 587. Sudtingesni reikalavimai. Egzistuoja teis nutraukti darbo sutart ir sidarbinti kitur. Pirmuoju atveju tiesiog registruojama sutartis, antruoju tvirtinama. darbinimo tvarkos paeidimas bet koks , net ir formalus, yra laikomas nelegaliu darbu 10 000 LT u kiekvien asmen. Pagr. Darbuotoj teiss pareigos atsakomyb ir garantijos. darb teis, poils, laisvalaik, kolektyvin atstovavim, teising darbo atlyginim.

Pareigos siningas vykdyti sipareigojimus, DT atsirado odis siningai tik 2003m. , tausoti darbdavio turt, vykdyti darbo funkcij, teism praktikoje tvirtinama lojalumo pareiga, nekonkuravimo susitarimai, su tam tikra riba. Atsakomyb drausmin ir materialin. Taiau galima utraukti ir administracin ir baudiamj atsakomyb. Neaptvr, neudjo lenteli kad vaikiot negalima, krito axht asmuo. Garantijos saviygynos elementai, teis neteismin ir teismin jo paeist teisi gynyb. Kolektyvinis atstovavimas taip pat laikomas garantija. Nes gali padti gyvendinti darbuotojo teise. Darbdavys kaip DT subjektas: 16 str. : 16 straipsnis. Darbdavys
1. Darbdavys gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra, nepaisant nuosavybs formos, teisins formos, ries bei veiklos pobdio, pagal io Kodekso 14 straipsn turinios darbin teisnum ir veiksnum. 2. Darbdavys taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas.

L norjo, kaip manoma plaiau vardinti darbdav, taip pat kad subjekto trkumas nebt klitis identifikuoti ir kvalifikuoti darbo santyk. Usienio mons padalinys pvz. darbina mane, sako po to soriux neturiu pinig, tarp ms darbo sutarties nebuvo, nes neturiu teiss toki sudaryti, neigdamas savo subjektikum, jis elgiasi nesiningai. Tai su kuo buvo sudaryta sutartis: ar su darbdaviu asmeniu, ar su JA padaliniu? Plaiausia savoka: bet kokia organizacin struktra, nebtinai Fa, dl to idja racionaliai ir yra tokia, subjekto darbdavio trkumai, kompetencijos gyvendinimo problemos nesudaryt jam galimybs pabgti nuo darbdavio statuso. Kita organizacin struktra nebtinai JA gali bti darbdaviu, na pvz. Maxima turi filial KLP, turi atstovyb, parduotuv, sandl, filialas irgi gal parduotuv turi , kuri irgi turi sandl ir dar gara; Gali darbdavys bt MAXIMA. Arba bet kokia organizacin struktra ar galiu Klaipdos filialo gargd parduotuvs garaas gali bt? Ar galiu bt garao teisininkas? Ar garaas gali bti darbdavys? GALI. Taip su JA, visada patogiausia turti, bet ne visada naudingiausia. Priima gara, sako soriuk udarom, niekur neperkels, tiesiog ate, nebus speciali garantij. Nes jei mus atleist i maximos, tai bus belekiek garantij. I esms kodeksas leidia toki struktr ir nesusieja to su galimyb darbinti tik pas JA. Darbdavio poymiai: galimyb priimti darb, atsiskaityti, paskirstyti darbus. Egzistuoja organizacin struktra.

Teiss: Laisvai vykdyti komercin veikl, gauti nuosavybn darbo rezultatus, ties kolektyvin atstovavim, priimti/atleisti darbuotojus. Pareigos: apmokti pagal reikalavimus, garantuoti saugas ir sveikas darbo slygas, kolektyviai dertis ir kita. Garantija savigyna teis iskaityti i darbuotojo darbo umokesio jo padarytais kaltais veiksmais padaryt darbo al. Atsakomyb: galimyb materialin, drausmin atsakomyb taikyti, prie darbuotoj pagal DK, atskirais atvejais netgi pagal BK, o ne pagal ATPK. Darbdavio atstovus reikia skirti darbdaviai visuomet atstovaujami darbo tarybos, individualia prasme yra ir pareignai. Kas gyvendina darbdavio subjektikum JA organai, kurie yra FA. Fa paparastai darbo sutartimis susij su darbdaviu, bus laikomi administracija, jam gali kilti tiek atpk, tiek bk atsakomyb nuo atstov. Kodeksas pasako, kas gali bti darbdavio atstovu: UAB direktorius pvz. gali direktorius plaukioti jachta ir nebti atstovu? Ar atstovu galima paskirti vyr. buhalter, pavaduotoj, jonait teisinink? Taip daroma. Ar galima Gargduose pasakyt eit skskis Sabelij dl to, lawinus dl ano? Galima, bet ar sininga?

KOLEKTYVINIAI DARBO TEISS SUBJEKTAI Darbo teisje turi savo teisin status nepaisant to, kad vardinti yra DK kitame skyriuje Darbo teiss subjekt atstovavimas o ne prie subjekt. DTsubjektai

Darbuotojas Individuals DT subjektai Darbdavys DT subjektai Darbdavi Kolektyviniai DT subjektai

Profsjunga

Atstovavimas yra btina prielaida: ilyginti egzistuojanius skirtumus tarp asmenini DT subjekt (gina daug stipresn jga) atpalaiduojant valstyb nuo pareigos valstybei sureguliuoti DT teisin reguliavim. Ne viskas turi bti sureguliuota statymu, mainamas valstybs kiimasis, suteikiamos galimybs patiems derinti. Lokaliniai norminiai aktai leidiami, tam teis yra atstovavimo kompetencija.

PROFSJUNGOS IR DA RBO TARYBOS Privalomumas suvokiamas kaip negaljimas pabgti nuo to, k susitar dl tavs atstovai. Taip nesuteikiama teis darbdaviui pabgti nuo kolektyvini deryb pareigos. Klausimas, ar ijus i darbdavi sjungos galioja susitarimai? CT negalioja, o DT yra, nes tampa lokaliniais aktais. Privalomumas darbuotojams utikrinamas kolektyvinmis sutartimis. Pasirao profsjunga, kolektyvin sutartis galioja visiems. Ar galima perokti per profsjungos sipareigojim, nulauti atstovo vali? CT galima, inoma, bet DT ne, nes tada darbdavys galt priversti darbuotoj ataukti savo galiojim, susitarim. 18 str. DK nuostatomis norima pagrsti kolektyvinio atstovavimo prasm, esm ir pagrsti privalomumo. Suaidiam taip. stojama achmat klub keturi irgai. Tai asociacija, toks interesas laikomas vieu, nors i tikro labai privatus paaisti achmatais. Priimamas sprendimas sumokti nario mokest 100lt. Gali imesti, bet ar gali paduoti teism? Gali, nes turi interes, stat paklusimas. Istojus nebereikia mokti. Profsjungoms suteikiama teis, kad galioja ir istojus ar nesant nariu. Tai bandoma atskleisti, bet nemokikai. 18 str. norima perkelti privalomum kolektyvins sutarties individual darbo santyk. ia nra savaime aiku. Susitaria parduotuv su achmat klubu, kad pigiai gaus lent, vitamin, knygui. Ateina narys klubo, parodo kortel, o parduotuv nenori. Tiek achmat klubo narys, tiek iaip mogus negavs neturs reikalavimo teiss, nes jie nra sutarties alis. DT nori padaryti taip, kad kolektyvin sutartis veikt tiesiai individual darbo santyk, bt privaloma, egzistuot reikalavimo teis. i norma nemokikai nori sprsti privalomum. Yra profsjunga, kuri gauna atstovavim, kaip nors gauna pagal kodeks. Gavusi atstovavim, profsjunga ims diktuoti visiems, tame tarpe ir tiems, kurie nra sutarties alis. Privaloma ne dl to, kad ia yra civilinis teisinis atstovavimas. CT atstovavimas negali gauti i rezultat. Kolektyvin sutartis yra privaloma ir yra taikoma iems subjektams todl, kad statymas nustato tok privalomum, ne i to, kad profsjunga gauna tokius galiojimus. DK yra parayta, kad darbuotoj kolektyvas, dauguma, priima sprendim, pavyzdiui, susimainti darbo umokest. 26 sutinka, 24, kurie ne nariai, nesutinka. Jiems reikia sumainti. CT net galvoti apie tai negalima, kad bt prisiimti sipareigojimai u kitus. Gera kolektyvin sutartis turi alg lentel, kurioje staiga alga nuo 5000lt., dl kuri pasiram, nukris iki 3000lt. Tokia norma sprendia problemos, kurios nra, mistin dauguma tampa susitarim subjektu. tai, k reikia 18 str. Net ir be itos normos turime privalomum, kuris atsispindi ne per atstovavimo institut, ne CT. Privalomum isprendiame per imperatyvias statymo nuostatas. Kas bus darbuotoj atstovas yra super jautrus klausimas. Profsjungos gali bti labai stiprios dl nari, pinig (per nario mokest), reali jga. Lietuvoje ilg laik (sovietmeiu) buvo tik profsjungos buvo, jos neatstovavo, tai distributorius gerybi, taiau ir prieiros organas darbuotoj ir darbdavi, penktoji kolona. Atgavus

nepriklausomyb virns lieka kovoje dl turto, o darbuotojai palieka profsjungas ir viskas grina. Penktoji kolona niekam nebepatinka, profsjung idja yra sulugdyta, einama idnivi dualius santykius. Tuo metu lieka negalios profsjungos, neskaitlingos, likusios senose monse. Tada pagal nauj DK, negalint liesti profsjungas kaip mogaus teises, sukuriami renkami atstovai darbo tarybos. Tai renkamas visuotine rinkim teise mons e organas. Darbo trayba daug didesn legitimum, o profsjunga turi tradicijas, apsaug pagal TT ir LRK. Tikra profsjunga yra kovotojai, jei tikra, o darbo tarybos nra kovotojai, tai bendradarbiavimo dvasios pagrindu veikianios organizacijos. Atstovauti darbo tarybos gali bti tik tada, kai 1)nra profsjungos ar kai 2)neperduota kompetencija akos profesinei sjungai. Tik tada, kai nra ir pirmo ir antro, gali atsirasti darbo tarybos. Toks susitarimas dar keistesnis kai darbo tarybos negali atlikti funkcij, kurios yra profsjung prerogatyvos. Taip padaryta todl, kad galima steigti gelton profsjung (darbdavio neteistai steigt), taip pat gali steigti ir darbo taryb, taip silpninant profsjungos pozicij. Taip siekiama ivengti konkurencijos ir prerogatyvini teisi. 135 Konvencijos adaptacija. Renkami darbuotojai gali bti pagal j alia, bet negali perduodamos bti prerogatyvins teiss. Taiau nieks neino, kas tos prerogatyvins teiss. Iki tol buvo streikai, bet po patais liko tik teis burtis akinius, nacionalinius ar teritorinius darinius. Tai ne modelis, o dviratis keturkampiais ratais, skurdo dvasinio ir protinio bei politinio bejgikumo pasiektas kompromisas. Bandoma atimti teism praktikoje teises i profsjung, bet nonsensas gaunasi. Usienyje arba tik profsjungos labai stiprios, arba kompetencij atskyrimas darbo taryb ir profsjung, populiaru ten, kur profsjungos veikia auktesniu nei mons lygiu, tada logika, kad negali profsjunga su konkreiu darbdaviu dertis dl specifini klausim, o tik dl pinigini garantij, kitus klausimus kaip dirbant paliekant taryboms Profsjungos - savanorikos, savarankikos ir savaveiksms (nusistato sau vidaus procedras). Pagrindas asociacij laisv. Ar gali atstovauti gine asmeniniame dl algos? Gali. O ar gali ituokos byloje atstovauti? Reikia nusistatyti ribas kompetencijos. Jei nustatyta kolektyvinje sutartyje, tai socialin garantija, tada tai tampa darbo katais, jei neieina i darbuotoj apsaugos rib. Darbuotoj motyvavimas taip pat darbo katai. Patyliukais buvo pakeistas profsjung statymas ir sukaltos panaios darbo taryb garantijos. Iki birelio 13 d. neturjo toki garantij kaip darbo taryb nariai. Iki tol buvo tik 3 d. nemokamos atostogos garantuotos. Patyliukais gavo garantij, kad atlieka darbo metu ir 60 valand per metus mokant vidutin darbo umokest. Profsjung nariai neisikovojo, o dabar gavo tokio lygio garantijas pagal statym. Tai ne kas kit kaip netvarus argumentas, kad ta paia veikla usim. Taip nra visame pasaulyje. Juk galima sisteigti 3 moni profsjung, arba komitet ir gauti laisvo laiko 60 valand. Tai katai, u kuriuos sumoka vartotojai. Vienodinimas yra smegen pudrinimas. Gerai, kad nesuteik kvalifikacijos klimui trij dien nesuteik. Udaviniai profsjung: Atstovavimas tiek individualus, tiek kolektyvinis. Visa palet pareig. LRKT nutarimas dl profesini sjung... Jei sjungos gina darbuotoj interesus (kaip suprasti 50 str., jei nenorima atstovaujamam bti, yra geri motyvai). LRKT Konstitucij aikino per statymus, tai bloga praktika, jei pavarius Konstitucijos komentar, viskas aikinama per statymus. Dvejopa paskirtis atstovauti profsjung narius ir statym numatytais atvejais ir tvarka ji perengia savo nari ribas ir atstovauja visus darbuotojus atvejais kaip kolektyvins sutarties sudarymas, teis streik, pritarimas lokaliniams norminiams aktams statym

numatytais atvejais. Tai yra lietuvikas poiris. Gali bti ir kitaip, gali ir nelysti profsjunga. Nieks n et neino, kiek yra nari, neregistruojami nariai, bna tik keli asmen. Profsjung galima steigti pagal statym nustatytai maumai. CK nustato vieo juridinio asmens atsiradim. gija juridinio asmens teises ne nuo registravimo, bet kai patenkinamos ios slygos: 1. 2. 3. Skaiius darbuotoj atitinka statai patvirtinami Valdymo organai steigiami

Veiklos garantijos nuo valstybs ir nuo darbdavio. Valstyb turi ribotas galimybes riboti profsjung veik, nustatomas terminas paalinti paeidimus, sustabdymas tik teismo sprendimu, kaip ir nutraukimas. Draudiama slygoti darbinim dl profsjung, negali finansuoti, bti nariu jo mons veikianioje profsjungoje (taiau gali priklausyti vadov profsjungai). Profsjung nari garantijos. Atleidimas negalimas be kalts i valsdymo organo be sutikimo ir t.t. Problema kyla tada, kai neapibrtos paios profsjungos. monje veikiani 3k-3-575/2010 byloje aikinama, kad laikoma tokia profsjung, kuri steigta monje ir paskaityti byl. Aktyvist profsjungos galima atleisti tik tada, kai kreipiamasi profsjung ir gaunamas sutikimas. Visi motyvai nesvarbs, nes darbdavys turi teis ginyti. Teismas gali panaikinti atsisakym duoti sutikim, jei darbdays rodo, kad sprendimas paeidia jo interesus. Mes jokiu bdu nenagrinjame bsimo atleidimo pagrstumo ir teistumo, nes tai turt res iudicata gali. LAT nra igrynins, kas yra interes paeidimas, deda pagrind ant to, ar pagrstas pats atleidimas dl ekonomini pertvarkym. LVAT teigia, kad reikia iaikinti, ar nra baudiamas u aktyvi veikl aktyvistas. Darbo tarybos nra asociacijos. Darbuotoj organizacija nereikia darbo tarybos. Darbo taryba neturi juridinio asmens teisi, darbo ginuose, kurie pereina teismin nagrinjim pasireikia kaip civilinis subjektas. Kitu poiriu tai grynai DT subjektas. ios institucijos atsiradimas lemtas to, kad yra profsjung trkumas. ymiai susilpnintas vaidmuo. Neturi konstitucini garantij. 135 konvencija gina, nes ten renkami atstovai paminti. Visos slygos apibrtos Darbo taryb statyme. statyme nurodytame apibrime trksta vieno bruoo, kad ji visada veikia tik monje, staigoje ir organizacijoje. statym leidjas bando palengvinti j steigim vienu atveju labai liberalu, kitu poiriu (tariamai) per d etaliai sureguliuota, kad pasidaro sunku sisteigti. Daugiau kaip 20 darbuotoj. Maesnse monse vienasmenis organas perima darbuotoj atstovas. Renkamas darbuotoj kolektyvo susirinkime, turi visas teises ir pareigas darbo tarybos. Problema su DK, nes ten nra tokio organo, bet realiai problemos nra, nes ar vienas asmuo, ar daug daugiau skirtumo nra. Pagal trumpalaikes sutartys dirbantys ar ij vaiko prieiros atstog, darbdaviais laikomi ir t.t. negali balsuoti.

Inicijuoti gali darbdavys, gavs tam tikros darbuotoj dalies praym. Nepramatyta galimyb darbdavio galimyb paiam inicijuoti steigim savo iniciatyva. statymas nenumat, taigi negali, nes statym leidjas bijojo, kad bus darbdavio valdoma. Taiau ES dokumentai neprietarauja, nes esminis dalykas yra legitims rinkimai. Darbo tarybos galiojim trukm 5 metai. DT VEIKLOS GARANTIJOS Jie bendrauja su darbdaviu, taigi reikia apsaugos nuo atleidimo i darbo, nuo persekiojimo. Dl to numatytos veiklos garantijos. Darbo tarybos darbo laikas. Paliekant vidutin darbo umokest suteikiama bent 60 valand. Sukuriama situacija, kad 60 valand nekuriama BVP, o vis vien mokama. Kai 15 nari, tai 14,000 Lt per metus, tai katai, kuriuos patiria darbdavys. Darbo taryb statyme tai reikjo sureguliuoti. Profsjung veikla paremta isikovotais, o ne suteiktais statyme griais. Gauna tris dienas kvalifikacijos klimui darbdaviui apmokant. Kalbant apie paios darbo tarybos garantijas. Gali kreiptis teism dl darbdavio pareig nevykdymo ir t.t. Po statymo pakeitim kaip minta prerogatyvini teisi i esms nebeturi profsjungos iskyrus steigtis auktesniu lygmeniu. Bendradarbiavimo formos trys: 1. 2. Informavimas informacija pateikiama nemokamai, ratu. 10 dien iki 100 darbuotoj, 20 dien vir 100 darbuotoj. Jei toki informacij prao profsjunga, tai taikoma analogija. konsultavimas ne tik informacijos padavimas, bet feedbacko gavimas. I anksto ratu kreipiasi DT, turi atsakyti ne vliau kaip per 10 dien iki 100 ir 20 dien vir 100. Darbo taryba kaip ir profsjunga gals sudaryti kolektyvin sutart. Kur yra kolektyvins sutarties jga? Ji privaloma ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviui kolektyvin darbo sutartis turi normatyvin pobd. Normini pobdis pasireikia, kad darbdavys negali pabgti nuo sutarties, negali jos perkalbti, atsisakyti, bet koks individualus susitarimas bus nulautas. Norminis pobdis tuo avus, kad saisto paalieius, mones, kurie nepriklauso profsjungai. Nra analogik sutari, kitais atvejais net ir susitarimai dl tarif yra pasiekiami per administracinius teiss aktus. Gali bti ir kitoks susitarimas tarp darbo tarybos ir darbdavio, neturintis norminio pobdio nuostat. sprendim derinimas. Kolektyvin sutartis sudaryta i organizacini, informacini ir svarbiausia i normatyvini slyg bei prievolini slyg (tos, kurios nesueina darbo santyk. Pavyzdiui, suteikti kambariuk profsjungos darbui su telegrafu, telefonu, sekretore. Klausimas, ar darbuotojas gali gauti kak i tokio susitarimo? Tai ne individualaus darbuotojo teis, tai gauna profsjunga). Taigi dl prievolini slyg darbo tarybos susitarimas su darbdaviu nra altinis teiss. Normatyvins slygos atveju darbuotojai gali reikalauti, o prievolini slyg vykdymo reikalauti darbo tarybos ir profsjungos. Jei nevykdo, tada tiesiog sakys, kad gda, paeista, geriausiu atveju gali u nevykdym gali atsakyti po to.

3.

PASIBAIGIMAS Liko tik trys nariai, o kandidat srae nra nari. Taip pat kiti atvejai. BENDRADARBIAVIMO TVARKA Kas bna, jei staiga sisteigia profesin sjunga? Pagal model perima visas darbo tarybos teises ir ji nunyksta. Taip yra ekijoje. Pas mus taiau nepasibaigia. Nurodoma, kad turi susitarti dl bendro veikimo steigiant jungtin atstovyb ir bendraujant su darbdaviu. Yra tik esant kocencusui taip. Daniausiai viskas atsiranda i konflikto, taigi

visa tai bergdios viltys. Nesusitarus, darbuotoj susirinkimas nusprendia, kas atstovauja. Taiau vis vien nepasibaigia ta kita, lieka visos garantijos ir jokios kompetencijos. Darbo taryba atleidiama nuo yminio mokesio. Gerai. Bet kas atlygina darbdavio atstovavimo ilaidas darbo tarybai pralaimjus ilaidas? Jai neskiria finansavimo, nra turto, taigi darbdavys lieka su nosimi ilga. Bylinjimosi katai skatina nesikreipti teism. Tai galioja ir darbuotoj atveju, kada jie bijo pralaimti. Pirmoje instancijoje vairiose sistemose nekompensuojamos ilaidos, tai normalu. DARBAVI ORGANIZACIJ OS Problema ta, kad neturi aikiai ireikto darbinio statuso, nes nra statymo. Yra asociacij statymas, kuris kalba apie visus tokius vieuosius asmenis. Turime bendr statym, o DK nurodo, kad auktesniame lygmenyje, regione, akoje ir panaiai. Profsjungos pakyla auktesn lyg. iuose lygmenyje daromas spaudimas, ten kur jis stiprus, btinas tinkamas atsakymas i darbdavi asociacij. Vienam darbdaviui prie profsjung sunku kovoti, nes darbuotojai gali solidarizuotis, atsisakyti teikti paslaugas visoje akoje darbdaviui (pas mus nelegalu, Skandinavijoje legalu). Kai yra tokio pobdio spaudimas, tai darbdavi organizacijos btinos kaip atsvara. Pas mus darbdavi organizacijos veikia pagal bendr statym. Bet kaip atskirti darbdavi ir nedarbdavi organizacijas? Ne bet kokia asociacija yra darbdavi asociacija. Seniau buvo statute numatyta teis sudaryti kolektyvines sutartis. Dabar 24 str. nurodyta, kad i stat reikia skaityti, kad atstovauja interesus socialinje partnerystje. Tai galima pamatyti per status, nustaius socialins partnerysts atvej, ji turi visas socialinio partnerio teises, nereikia numatyti. 87,88 konvencijas ir t.t., apsaugo nuo valstybs kiimosi, bet jos ir taip turi pakankamai l tam atsispirti. Darbdavi organizacijos vieame sektoriuje. Dalinai ar pilna apimtimi finansuojama vieaisiais finan sais. Darbdaviai iame sektoriuje labai skirtingi pagal savo kompetencij. Problema yra tame, kad darbdaviai yra isimt per labai skirtingus asmenis, kuri steigjas nebtinai vienas ir tas pats. Pinig kapai yra kitur nei sueina darbdaviai, steigjai yra asignavim valdytojai, iki kuri dasikasti sunku. moni, organizacij vadovai paliekami tame lygmenyje be socialins partnerysts. Sau valstyb netaiko socialins partnerysts , nors TDO konvencijos tai nurodo, taigi technokratikai pabgama nuo socialins partnerysts savo valstybs tarnyboje, viskas nustatoma seimo ir vyriausybs lygmenyje. AR tai patogu? Taip, inoma. Butaforin partneryst vieame sektoriuje. Visame vieame sektoriuje bandoma taisyti buvo nustatant teisin fikcij, kad darbdavi organizacija yra steigjas. Taiau niekas itaip nepavyko padaryti, nes nebuvo pakeisti t institucij teiss aktai atitinkamai. Tai turtu bti institucija, kuriai perduodama, bet jos nra. DARBO KONTROLS INST ITUCIJOS Toki teis turi profesins pareigos nevalstybin, o valstbin darbo inspekcija. Surao protokolus, perduoda ikiteisminiam tyrimui ir panaiai. Nesumokjus u virvalandius variantai: 1. 2. Parayti VDI skund. Paeid darbo statym, taigi nieko nekainuoja. Gin perduoti darbo gin komisijai (teismin tvarka)

Reikia skirti, kur yra paeidimas, kur ginas, o riba vos matoma. Galima bausti u paeidim, o ne u gin. Pradjo administraciniai teismai atmetinti baudas u nevykdym baudiamj statym, VDI dar sugalvojo VDI reikalavim nevykdym kai pagrind skirti baud. Juk turtu bti nevykdymo kaip teisto nurodymo nevykdyn. Pradjo taikyti ATPK gin nagrinjime. AdmT nulau i praktik. Dabar jau pasikeitus darbo gin nagrinjim. DARBUOTOJ KOLEKTYVA S

Laikomas darbo teiss subjektu. Tarkime, visi dirbame vienam darbdaviui. Ir dabar visi darbuotojai laikomi subjektu. Jei jau subjektas, tada turi turti pareigas, teises. Teises perduoti kompetencij, pritarti profsjungai. Taiau neturi kolektyvas pareig. Vienam ijus, jam jau negalios sipareigojimai. Subjektas turi turti ne vien teises, bet ir pareigas. Tarkime, kolektyvas nusprendia sumuti darbdav, neateiti i ryto darb, bet kolektyvo atsakomybs nra, tai individuali atsakomyb. Kolektyvas yra teisin nesmon, o statym leidjas tai sura nesuvokdamas kolektyvins sutarties privalomumo.

SOCIALINS PARTNERYSTS PAGRINDAI

Socialin partneryst padeda sukurti intitucin sistem, pagal kuri galime sukurti savireguliavim. Socialin partneryst apibriama kaip tam tikra tarpusavio santyki sistema. Tai ne kas kita, kaip tam tikr santyki tarp partneri sistema. Partneriai, kurie dalyvauja gali bti darbuotoj atstovai (profsjungos ir darbo tarybos) ir darbdavi organizacijos ar darbdaviai, taip pat trialse derybose dalyvauja valstyb ir savivaldybs institucijos. Kolektyvizmas atsiranda dl darbuotoj atstov. Priklauso atstovavimas nuo lygmens (mons lygyje deramasi su darbdaviu. Galima smulkesn atstovavimo forma mons padalinyje, kuriame taip pat yra manomas darbuotoj atstovavimas. Tuo atveju santykis yra tarp profsjungos padalinio arba mons ir to padalinio vadovas. Kolektyvin sutartis gali bti padalinio. Taip pat kolektyvinio gino klausimai dl tokio lygio kolektyvins sutarties, ia turime kvorum struktrinio padalinio dl streikavimo. Pavyzdys, kad gali staiga sustreikuoti apsaugos skyriaus darbuotojai. Tada bus sustabdytas ir kit darbuotoj darbas. Apsauginink tik keletas, bet pas juos rakteliai, o jie yra padalinys. Tai yra neteisinga, nes statym leidja s teigia, kad streikuoti negalima per se smulkesniame vienete, reikia turti socialin partneryst tame lygmenyje, reikia turti savo lyg kolektyvins sutarties. Vir mons lygmens yra 1. 2. 3. aka (pramons aka) Nebra atskiro darbdavio, akos profesin sjunga Regionas (savivaldyb, kelios savivaldybs). Miesto darbdavi organizacija Nacionalinis. Centrai, konfederacijos ir panaiai, tarpakiniai susivienijimai.

Keiiantis lygmeniui keiiasi ir atstovaujantys darbuotojus ir darbdavius asmenys. Perengus mons ribas, darbdavys inyksta. Yra problema dl elektros tinkl, geleinkeli ir panaiai, bet praktikoje viskas gerai. Negali kelios mons sukurti alies, tai padeda sprsti galim problem. Pavyzdiui, mamenins prekybos sektorius. Kai nori darbdavys per kolektyvines derybas daugiau gauti, nei duoti. Sakykim, susirenka asmenys i kiekvienos mons po 10 darbuotoj ir jie pasiskelbia mamenins prekybos profsjunga. Taip galima, tai akin organizacija. Bet ar galima su tais darbuotojais susitarti, ar galima terminuotas sutartis sudaryti. Labai lengvai atrodo bt galima su tokia geltonja sjunga tvarkytis. Sulaiko tik tai, kad nors kelios mons susivienytu, tai daugetas, negalt j sudaryti, nors TDO rekomendacija dl kolektyvini sutari ir nurodo tai kaip r. Labiausiai reiktu koncentruotis socialins partnerysts formas: 1. Dalyvavimas komisij veikloje (trial taryba ir kitos institucijos). Tai ne kas kita, kaip aptarimas diskusij forma, gal taip ir bus surastas bendras sprendimas, tai rmas daryti tai, k norima, teis kalbtis. Bet jau trialje taryboje, tai svarbu ir valstybei. Trial taryba svarbiausia institucija, kuri turi tiksl suderinti interesus, pagrindinis forumas, kuriame valstyb ir savivaldyb aptaria svarbiausius klausimus. i susitarim statusas yra politinis, trial taryba aptaria klausimus, nukreipia ministerijas, jos galbt dirba, galbt ne. Taip pat aptaria klausimus i atstov ir valstybs bei savivaldybs. Tikslas klausimus aptarti nepereinant iems valstybin ir . Kiekvienas statymo projektas, kur teikia vyriausyb aktuliais socialins politikos klausimais, turi bti pateikti trialei tarybai.

2.

3.

Tarybos sprendimai yra nepareigojantys, net jei jie yra trialiai, jie politiniai, atsakomyb u nesilaikym nekyla. Daniausiai susitarti nemanoma, daniausiai turi skirtingus poirius ir menkai bendr tak, taigi neefektyvu. Be to, labai siauri interesai atstovaujami. Tam tikros organizacijos uzurpavusios vietas. Kai teikiamas aktualiais klausimais, tai daroma daniausiai imituoti darbo proces. Kaip apeiti taryb? Seimo nariui arba nari grupei teikiant projekt Seimui, nes tada nereikia teikti trialei tarybai. Kitos tarybos taip pat yra (uimtumo, privalomo sveikatos draudimo ir t.t.) turi savo kompetencij, bet vykdoma veikla nra vykdomoji, patys svarbiausi politiniai sprendimai tikrai nepriimami iame lygmenyje. Tai aidim instrumentas. Informavimas, konsultavimas ir kitoks dalyvavimas darbdavio sprendim primime Tai miksas i dviej sistem. Sovietmeiu buvo darbdavi kontrols sistema, kada kontroliuodavo direktori ir kitus kad nevogt. Liko rudimentini aspekt ms DK. Reikia atsivelgti darbuotoj atstov nuomon, derinimas vyksta, tai tarybins darbo teiss elementai, ireikiantys ms poir pramonin demokratij. Ir gerai, ir blogai. Blogai, kad nepavykus suderinti patenkama akligatv. Ms teisin sistema nepasako atsakymo. Kita problema yra kultros, bendravimo stoka, kada tai utrunka. Gerai yra dalyvavimas darbuotoj mons valdyme, nes jie bus vykdytojai. Ateina ES teiss sistema su savo poiriu kolektyvinius darbo santykius. ES kolektyvin teis turi stipr reguliavim, bet is kaip tik centralizuojamas informavime ir konsultavime. Svarbus sien naikinimas, laisvas judjimas. Seniau nebuvo svarbus darbas ekonominei laisvei, nes tai buvo lokaliniai katai. Lokalin kat apsprendia tai, kas nustatyta kolektyvinje sutartyje. Europa negali reguliuoti kol kas darbo teiss, nes neleidiama lysti algas, nes jas nustato ne valstyb ar darbdavys, o profsjungos su darbuotoj organizacijos per kolektyvines sutartis. Tai nra ES reguliavimo domenas. Kur yra pinigai, ES negali lysti, negali lysti kolektyvines derybas, ia ES negali lysti nuo pat pradios. Informavimas ir konsultavimas at sirado kaip atsakas ES dl savo negalios kolektyvini deryb sektoriuje. Kolektyvins derybos ir kolektyvins sutartys. Kolektyvinse derybose pasiekiama nelygybs ilyginimo ir sukuriamas savireguliavimas. Kolektyvins derybos ir yra i socialins partnerysts forma. Ji priderina prie poreiki.

ios trys formos skirtingai gyvendinamos skirtinguose soc. partnerysts lygiuose. Dalyvavimas komisij veikloje maiausiai efektyvi ir paprasiausia, gali pasireikti bet kuriame lygmenyje. DARBUOTOJ INFORMAVI MAS IR KONSULTAVIMAS D ARBDAVIO SPRENDIM PRIMIME Darbuotoj informavimas suvokiamas kaip informacijos duomen perdavimas darbuotoj atstovams, siekiant supaindinti juos su reikalo esme. Tai sivaizduojama kaip vienakryptis bendravimas su darbuotoj atstovu tik pateikiant informacij. Darbuotojai, karatais patys, bet iaip per atstovus gyvendina teis informacij. Kam ta teis yra reikalinga? ES teisje 91/533EB yra keista direktyva, kurioje sakoma, kad turi darbuotojui bti pateiktas popierinis dokumentas su nurodytomis pagrindinmis darbo slygomis. Tai tvirtinta per individualios darbo sutarties form Lietuvoje. Mums ne tai domu. statym leidjas nori pasakyti, kad reikia informuotu per atstov padaryti, kokie ketai, koks pelnas, esmini pokyi numatymas. Du atvejai: 1. 2. 3. Periodikai Priimant sprendimus, kurie esmingai (pavojingai) gali takoti dabuotoj padt Reguliariai

Kolektyvinio pobdio informavimas. Kada daromi atleidimai i darbo, daromi pertvarkymai, mons verslo perdavimas, 138 DK str. Ir toks aspektas gali atsirasti. Kitas aspektas yra kolektyvini deryb informavimas.

K darome su informacija? ES statym leidjas nurodo, kad reikia suvirkinti informacij ir duoti feedback. Tada konsultavimo etapas prasideda. Mes neturime susitar, kas k konsultuoja, ar darbuotojas darbdav, ar darbdavys darbuotoj. Tai ne esm, nes aprayta tvark. Konsultavimas yra galimyb pateikti darbuotoj atstovams savo nuomon ir kaip tik kalbama apie galimyb pateikti savo nuomon, gauti atsakymus ir susitikti. Danai klausiama, kaip itai turi vykti. Daniausiai tai dviej krypi procesas. Esminiai klausimai. Vykdoma ratu. Objektyviai. Nemokamai. Savalaikiai. Principai aukiau pateikti, pateikiama objektyvi informacija ratu, nemokamai, savalaikiai. Kalbant apie konsultavim kaip vien i darbuotojo traukimo sprendim primim form, tai ne tik informavimas, bet ir darbuotojo traukimas mons valdtym, sprendimo primim. Konsultavimo principai tie patys kaip ir informavimo ir dar vienas svarbus dalykas. Nusprendia perkelti mon Ukrain. Parengiamas bukletas, kodl reikia perkelti, kas keisis. Tada darbuotoj atstovai turi duoti feedback, bet jis savaime nieko nereikia, svarbus susitikimas su darbdavio atstovais. ES teis nubrusi tam tik ras ribas, susitikimas turi vykti su kompetentingais priimti sprendim mons atstovai, susitikti su tuo organu, kad galt tikinti dl sprendimo tinkamumo ir netinkamumo. Tiesiogiai neatsispindi DK. Informacijos konfidencialumas labai svarbus. Komercinis sprendimas toks gali lemti mons vert ir reikalinga konkurentams informacija ir galiausiai komercin paslaptis. 47 str. bando klausim reguliuoti. Nepaisant to, kad informacijos pripainimas komercine paslaptimi nelemia, kad jos negalima pateikti darbuotoj atstovams. Jei informacija dl jos pobdio gali rimtai pakenkti monei j atskleidus, tada mons atstovo raytinis pagrstas atsisakymas pateikti informacij pateikiamas. Gali bti skundiamas teismui. Tai Europinis reguliavimas, reikia galvoti apie tam tikrus asmenis ir atvejus. Gali pasireikti nuo atvejo ir formos

Periodinis pateikimas Neveikia realiai

Atvejai

Kolektyviniai atleidimai (pats efektyviausiais su realiais padariniais

Pasireikimas

Verslo perdavimai Realiai netaikomas

Kiti atvejai, kada pripastamas reikmingu Formos 2002/14/EB direktyva valstybs nars parsirinkimu taikoma monje kur 50 darbuotoj, o darbovietje - 30. Pas mus visur

Lietuvos teis turi bti susinchronizuota su ES teise, bet tas pulsavimas danai nesutampa. Kai kur bna lietuvikas pionierizmas, kitur nedadirbta

2002/14/EB direktyva valstybs nars parsirinkimu taikoma monje kur 50 darbuotoj, o darbovietje - 30. Pas mus visur nustatyta pareiga. Direktyva pareigoja informuoti. Faktikai atitinka, o praktikai neveikia i direktyva. 2009/38/EB direktyva (buvusi 1994/45/EB) ia prasideda dalykai, kuriuos labai sunku suprasti.

Padalinys Olandijoje

Stambi mon, registruota Vokietijoje

Padalinys Lenkijoje Padalinys Lietuvoje

Nusprendiama buksuojant gamyb perkelti Lietuv. Pirmas priimtas sprendimas udaryti, antras atleisti. Kas prim sprendim? Vokietijoje esantis smegen sentras. Vykdo UK padalinio vadovas. darbinusi UK mon. Jei vykdomas atleidimas i darbo, turi bti informavimas konsultavimas. Pagal 2002 direktyv galima paimti vadov u gerkls ir purtyti, bet vadovyb yra Vokietijoje, o konsultavimas turi vykti sprendim primime. Taip gaunasi problema, kad neperlipa reguliavimas per sien. 38 direktyva nori, kad bt sukurta informavimo ir konsultavimo sistema ES monje ar ES moni grupje, kuri ir yra iuo atveju. Jei tai ne savarankiki JA, tai ES mon, jei konroliuojami, tada ES moni grup (Community scale undertaking). Nacionaliniame lygmenyje kontroliavimas bevaisis, todl ir kuriamas reguliavimas ten, kur smegen centras. statymas yra itin sunkus. Kiekvienai aliai turint po statym, taikymas turtu bti labai sunkus. Reikia taip pasakyti taikomas tos alies statymas,mkur yra motinins bendrovs, kontroliuojanios mons buvein. Tam, kad bt taikoma, turi bti 1000 darbuotoj per ES ir bent po 150 skirtingose alyse.

Padalinys Olandijoje

USA mon
Padalinys Vokietijoje

Padalinys Lietuvoje

Rusijos mon

Padalinys Lenkijoje

Tai, kad kontroliuojanti mon yra u ES rib, tada turi bti paskirta mon, kuri bus smegen centras Europoje, on jei nepadaro, tada ten, kur bus daugiausia darbuotoj. Kam tada reikalingas LT statymas? Taikoma dviem rimais mini ir maksi. Maksi variantas kai centras LT. Mini formatas yra toksai, kad kuriamas atstovavimo institutas centre, bet LT statymas kontroliuos, kaip bus irinkti ir ileisti usien atstovai europinio lygio struktr. Atstovo rinkimas/skyrimas priklauso nuo ES alies tradicij. Turi bti paremta susitarimu. Susitarime nustatoma, kiek yra nari, kokios kvotos pagal al, susitikim vieta (ampano pagrimo vakarliai su managementu, didiuls ilaidos, viskas utikrinama, bet bna ir sunku tinkamai atstovaujant), danumas. Pirm kart panaudotas toks instrumentas, kad galima susitarti, o galima ir nesu sitarti. Jei nesusitars, tai per 6 mn. sigalios Europos darbo taryb modelis pagal statym, kada jau galima tik modifikuoti, bet ne keisti reglamentavim. Taip darbdaviui daug blogiau, nes patenkama statymin reglamentavim. ES darbo tarybos vienas geriausiai pavykusi projekt. ES darbo taryb skaiius dabar yra 1030, apie 4000 moni apimama pagal reguliavim, bet tik apie 1000 sukurta, nes kitur trksta darbuotoj iniciatyvos. Lietuvoje turi bti 1000 darbuotoj per Europ turi tik Maxima dabar, bet ES darbo tarybos nra. Bet kaip pradti vis t proces? Reikia mons darbuotoj skaiiaus, struktros informacijos pateikimo, o to darbdavys nenori ito. Darbdavys tada sako ne. Sienos trukdo iai info vaikioti. Teismas pasako, kad nors darbdavys neino info, turi j gauti. Jei negauna, tada paeidimas, administracins baudos ir panaiai, visos priemons kuriomis utikrinim, kad informacija bus gauta, turi bti panaudotos. ATPK taip pat atsakomyb numatyta. Reikia nesupainioti ES darbo tarbos su darbo taryba. ES darbo tarybos subjektas yra visai kitas. Daugiausia darbo taryb yra metalo apdirbamojoje pramonje, chemijos pramonje, finans sektoriuje nemaai maiausiai IT, transportas, tekstil. Atsiranda tikros subjekt formos Europos Bendrov ir Europos kooperatin bendrov (atitinkamai 2001/86/EB ir 2003/72/EB). ios direktyvos veikia alia reglament. Juridini asmen formos tokios sukurtos reglament (pvz. R2157/2009). Reikalingi tokie subjektai, kad galima bt veikti vienai bendrovei visose alyse. Teiss ir pareigos yra

reguliuojamos reglamento, taigi rimas vienodas, maina biurokratij, katus, taiau mokesiai lieka, tai populiarumas nra labai didelis. alia atsiranda direktyva, kuri pasako, kad susikrus tokiai bendrovei, reikia padaryti vien dalyk tvirtinti informavimo konsultavimo procedr, kurios neleido per reglament reguliuoti, taigi kiekvienoje valstybje atsirado statymai. Specialusis statymas dl darbuotoj dalyvavimo priimant sprendimus ES bendrovse. Mini maksi formatas, derybos dl susitarimo ir derybos elyje. Taigi, direktyva perkelta nac. teis. Esmin naujov Vadinasi Dl darbuotoj dalyvavimo priimant sprendimus Informavimas, konsultavimas, dalyvavimas . Dalyvavimas turi dalyvavim. Blogas vertimas i angl. Dalyvavimas yra darbuotoj teis irinkti, paskirti, pasilyti arba nesutikti su paskyrimu mons valdymo organ nari. Pakeits buvein, gali pabgti nuo nacionalins teiss, kuri utikrina stiprias dalyvavimo teises. Tai saugo direktyva. Reikia susitarti, kiek viet taryboje ilaikys, tai priklausys, kiek darbuotoj turi vietas valdyboje, bet negalima sumainti nesusitarus iki maiau nei pagal nacionalinius statymus. I esms trys Lietuvoje sisteigusios bendrovs. Ergo draudimas ES bendrov, buv o derybos, darbuotojai sutiko neturti joki teisi. 2005/56/EB direktyva dl vienos valstybs ribas perengianio valstybi jungimosi. Public companies gali lietis, jungtis, susiliejimo esm i 2 bendrovi skirting valstybi, tampa viena. Direktyva si ekia apsaugoti teises jungimosi metu dl atstovavimo. mons gali pasirinkti, kokios alies jurisdikcija dings. Turi bti deramasi dl dalyvavimo proporcijos, nepaisant to, kad tos alies statymai nesuteiks jiems toki teisi. Kalbama ne apie informavim ar konsultavim, bet tik apie dalyvavim, saugant nuo pavojaus. KOLEKTYVIN SUTARTIS 3 valand bus penktadien, 20 d. kolis. Vienas udavinys be teorijos. Kolektyvins sutarties esm ir tikslai yra vieojo intereso utikrinimas, kuriuo neutralizuojamas darbuotojo bejgikumas. Tai instrumentas, leidiantis teiss normas adaptuoti mons slygoms. Tai, kas nustatyta statymu, pritraukiama prie individualios mons nesikiant individualias sutartis. Leidiama nukrypti nuo statyminio reguliavimo. Kolektyvin sutartis negali pabloginti padties darbuotojo palyginus su statymu. Adaptacijos elementas tas, kad kolektyvin sutartis pateikiama kaip meduolis darbdaviams, per kolektyvin sutart sumainant darbuotojo apsaugos standart. Jei numatysime, kad galima sudaryti terminuotas darbo sutartis, tada apsauga bus sumainta per kolektyvin sutart. Kitas dalykas yra visikos materialins atsakomybs sutartys, galimyb ireikalauti didesn kompensacij. mons, kurie neino io elemento, naudoja ne skatinti, o neskatinti toki sutari sudarymo, nes tai blogina darbuotoj padt. Taiau taip galima, bet taip galima tik kai yra expressis verbis DK tvirtinti atvejai.

statym leidjas nepateikia vieningos kolektyvins sutarties svokos. Teiss doktrinoje gali pasitaikyti taip pat vairi apibrim. TDO rekomendacijoje NR 91 Kolektyvin sutartis bet koks raytinis susitarimas, sudarytas tarp darbdavio, keli darbdavi ar darbdavi organizacijos ir vienos ar daugiau darbuotoj organizacij ar irinkt darbuotoj atstov (subjektas dl darbo, darbinimo slyg ar tarpusavio teisi ir pareig. Tai ideali definicija, forma dviej ali valia ratu, subjektai darbdavys ar darbdav atstovaujantys subjektai ir darbuotoj atstovai, turinys darbinimo slygos (tarp darbuotoj ir darbdavio) bei tarpusavio teiss ir pareigos (tarp darbuotoj atstov ir darbdavio, tai nenorminiai susitarimai).

Valstybs aidia su subjektais ir k galima nustatyti turinyje tokio susita rimo. Lietuvos specifika tokia, kad kolektyvine sutartimi pripainsime bet kok susitarim, bet neleidiame keliems darbdaviams sudaryti sutart. Lietuvoje yra dvi stambios kolektyvini sutari rys: Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin mons ar mons padalinio kolektyvin sutartis sutartis Lokalinis norminis aktas Gali ilsti galiojim visiems tam tikros akos nariams. Sakykim, kad nustato keliems prekybos centrams. Jei ministras sumsto, kad ir kitiems reikia primesti t geresn tvark, pagal nutarim gali primesti visiems tos akos nariams. rankis, Lietuvoje nenaudotas, paimtas i vakar. is mechanizmas yra konkurencijos ilyginimo mechanizmas. Nepanaudotas pas mus todl, kad neturime nei vienos akins kolektyvins sutarties. Vilniaus miesto savivaldybs tarybos sprendimas, jau kvepiantis Europa, yra toks, kad gali pirkimuose dalyvauti mon, utikrinanti vidutin darbo umokest Vilniaus meiste. Galima kvestionuoti teisingum, bet socialins politikos tikslai siekiami tinkamomis prieminmis. Darbavi organizacij, kitoje pusje Leidjas vysto idj, kad greta darbdavio yra darbuotoj atstovai ar susivienijimai. mons darbuotoj kolektyvas. Kolektyvas yra visi darbuotojai. Problema, kad visi darbuotojai jos nepasirays, raytin forma, taigi kas pasirays? Problem leidjas sprendia per atstovus, sakydamas, kad ne kolektyvas pasirao, o juos atstovaujanti profesin sjunga. I tikro, ne tik profsjunga tai gali bti. Galbt jungtin profsjung atstovyb, jei nesusitaria, tai kakuri profsjunga, o jei jos nra, tai darbo taryba. Klausimas kyla toksai jei kolektyvin sutartis yra ten ir ten, tai kodl ia atstovas, o ten subjektas, tai rimtas loginis neatitikimas. Darbuotoj kolektyvas be atstovo negali sueiti jok santyk, todl teisinga sakyti, kad subjektu yra ne kolektyvas, o jo atstovas. Tai teorinis disputas, bet labai daug kritikos DK suformuotai koncepcijai. Byla, kurioje atsiskleidia, kaip klaidingas suvokimas 201302-22 nutartis 3k-7-156/2013. Reikia panagrinti tam, kad pamatyti, kaip teismas sprend sutarties sudarymo negaliojimo klausim, i esms gaunasi tokia situacija, kad byla neukerta kelio tam, kad vieni subjektai galt sudaryti sutart, o kiti panaikinti ar

Taikymo sritis

alys

Taikymo sritis

Kolektyvins sutarties turinys

Apibrta taip, kad kolektyvin sutartis, sudaryta akoje, taikoma darbdavi organizacijos nariams, taikoma darbdaviams, kurie buvo sutart pasiraiusi organizacij nariai ar juo tapo vliau (buvo, yra arba bus nariai). Tai lemia, kad ir ijus i darbdavi organizacijos, sutartis galios toliau. Darbuotojams galios visiems i moni. Lietuvoje, skirtingai nei kontinentins didelje dalyje, privalomas galiojimas nepriklausomai nuo priklausymo tam tikrai profsjungai. Nors sakoma, kad de facto tik nariams, bet taikoma visiems todl, kad tik ie neprisijungt prie profsjungos. Lietuvoje naud gauna visi, tai kam tada jungtis prie profsjungos. statym leidjas pateikia sra (50 str. 4d, 61 str.) mintis tokia nacionalinje apie nacionalin, akos apie akos, o mons apie mons problemas, sraas yra, bet tai pavyzdys galima susitarti dl bet ko, kas susij su darbinimu, darbu ir teismis bei pareigomis. Byloje kilo klausimas, ar vienaalikai gali nutraukti darbuotoj veiojimo i ir i nam paslaug. Reikia sprsti, kur patenka kolektyvinje sutartyje. Patenka kolektyvin sutart, Tada reikia sprsti, ar tik konkreiam darbuotojui tai sipareigojimas? Kas ikels subjektin reikalavim? Darbuotojas, kolektyvas, profsjunga ar niekas. Kakas ra sutart, taigi gal ne niekas. Vis reikalavimas taip pat ne. Lieka darbuotojas ir profsjunga. Sutarties slygos: Normins slygos Prievolins slygos, k ireikalauja profsjunga. Informacins. Organizacins (gini sprendimo, bendradarbiavimo tvarka). Nuo to, kuri slyga paeista, priklauso gin sprendimo tvarka. Minimalios algos nesilaikymas yra normins slygos paeidimas, kreipiasi darbuotojas. sipareigojimas padaryti kaldin vakarl su grupe, ukandiais ir t.t. Tai prievolin slyg, kurios atsakomyb keliama profsjungos. Paios alys nusistato pasiraym. Taiau ia Jungtin atstovyb tai joks naujas subjektas, atsiranda registracija. Registravimas yra tiesiog keli pasirao vienu metu. pareiktinis netikrina jos nuostat Rengia projekt atstovai. teistumo ir tuo labiau pagrstumo Konferencija nuo susirinkimo skiriasi tuo, kad ministerija. Ji skirta apsaugoti dokumento konferencijoje dayvauja dalis (kvota tam autentikum, daugiau registracijos tiksl i tikra) darbuotoj, ne visi darbuotojai.

keisti per taikinimo komisij ir iaikinimus. Gali darbdavys ikelti byl, suformuoti taikinimo komisij, kuri pakeis sutart, nors j pakeis visai kita nei sutarties alis. Darbuotoj kolektyvas negali sudaryti be atstovo, tai kas tada sudaro? Jei yra tarpusavio teiss ir pareigos, tai kas ireik vali dl j? Yra pasiuntinio teorija, kad pasiuniame vaik, kuris nunea mano sutikim sudaryti sandor. Negali bti atstovu, pateikianiu savo vali, bet gali bti pasiuntiniu. Taikoma vlgi visiems darbuotojams, nepriklausomai, ar sutiko su tokia kolektyvine sutartimi ar ne.

Sudarymo tvarka

esms nra. Su registracija siejamas galiojimas laike. Silpnesn kontrol, nustatytas suderinimas, kuria tiktasi numatyti sankcionavim.

Darbuotoj susirinkimas turi balsuoti u projekt ir tik pritarus darbuotoj susirinkimui galima pasirayti toki sutart. Jei ieiname kolektyvo susirinkim, tai sunkiai pavykt nustatyti ribojanias darbuotoj teises nuostatas. mons kolektyvinei sutariai nutraukimui nustatyta, kad galiot bent 6 mnesius, ji gali bti pasirayta po didels kovos, taip bent jau tiek laiko bna taika.

Nepainioti pavadinimo, kolektyvin darbo sutartis Ilg laik gyvavo tik mons ar struktrinio padalinio sutartis Lietuvoje. Vakaruose vyrauja auktesnis lygmuo, nes mons lygmuo yra silpnas. JAV ne tik akinis atstovavimas, bet ir teritorinis labai svarbus. Vakar Europa eina mons lygmens derybas, tuo tarpu mes bandome pereiti auktesn lygmen neskmingai dl vairi prieasi. Kai kalbame apie prievolines ir normatyvines slygas, tai k sipareigoja darbuotoj atstovai? Darbdavys daug kuo sipareigoja, o kas mainais? Normatyvines slygas jau gavo, bet kas i prievolini? Neraoma sutart, bet statyme yra. Grasinama streiku ar streikuojama, bet mainais siekiama socialins taikos. Duodama kolektyvin sutartis, bet mainais nekeliami reikalavimai, nelendama akis ir galima ramiai dirbti. Numaty ta, kad negalime kelti streiko, jei sutartyje yra ufiksuotos tam tikros slygos. Pabriama, kad to klausimo negalima nagrinti, bet nedraudiama kelti jau kit reikalavim, neaptart kolektyvinje sutartyje. Ypatumai vieajame sektoriuje yra tokie, kad nuo 2008 met pakeitimai tokie blogi, kad niekas nebevyko. Dabar priimtas projektas, kad vyriausyb turi paskirti subjekt, kuris atstovaus aukiausiu lygmeniu tarnautojus. VT nustato valstybs tarnautoj profsjungos susitarim, o t, kurie yra ne tarna utojai, o darbuotojai, per DK derinsis. Dertis galima, bet algos negali bti didinamos, nes negalima i biudeto daugiau imti. Ginai i kolektyvins sutarties: 1. 2. Sudarymas Vykdymas a. Dl prievolini slyg. Kolektyvinis ginas dl teiss. b. Normatyvini slyg. Individualus ginas dl teiss. Nutraukimas

3.

Byl, kuria reikia inoti 3k-3-150/2009 indikuoja, kad galbt teismas gali leisti vertinti kolektyvins sutarties slygas ir pabloginim sutartyje kompensuoti pagerinimu, in corpore paimti kelet norm, bet tada jau ulipame ant labai plono ledo. 2013 byla jau minta taip pat svarbi tuo aspoektu, kad kalba apie sutarties pripainim neteista per byl, i esms galima koelktyvinis darbo ginas dl interes, kuria nuginyti sutart. Bet tada k daryti, arba i nicijuojamas streikas, arba kreipiamasi teism arba kvaziteismin. Ginas dl negaliojimo turi bti sprendiamas kaip interes konfliktas, o tai labai baisu. Leidiama nutraukti per taikinimo komisij.