EKONOMIKOS TEORIJA

Paskait konspektas
(teiss, teiss ir valdymo, vieojo administravimo, psichologijos,
teiss ir penitencins veiklos, socialinio darbo program studentams)

1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS VADAS

Ekonomika ir ekonomikos teorija.

Mikroekonominis ir makroekonominis
ekonomini proces tyrimo lygiai
Ekonomikos pavadinimas kils i graik kalbos odi: oikos namas ir nomos
dsnis, statymas, taisykl, tvarkymo (valdymo) menas. i svok graikai naudojo dar 355m.
prie ms er, kaip nam kio tvarkymo men (racionaliai su minimaliom snaudom).
Ekonomika atsiranda ten, kur yra produkt gamyba, mainai ir vartojimas. Jos
atsiradim lemia riboti itekliai ir beribiai moni poreikiai. iuo poiriu ekonomika yra
kininkavimo bdas, kaip reikia tvarkyti kin veikl, kad maiausiomis snaudomis geriausiai
bt patenkinti moni poreikiai.
Istorijos raidoje keitsi mogaus kin veikla, keitsi ir ekonomikos supratimas.
Antikoje ekonomika buvo siejama su natraliniu vergoviniu kiu. Ilg laik ji buvo tapatinama su
ems kio veikla. Vliau ekonomika buvo suprantama kaip vis kio ak kin veikla. XX a.
antroje pusje ekonomika prasiskverb visas mogaus veiklos sritis. Atsiranda vietimo, sveikatos
apsaugos, kultros, gamtos apsaugos ir kt. ekonomikos akos. Dabar nerasime n vienos mogaus
gyvenimo ar veiklos srities, kur nevykt ekonominiai skaiiavimai ir vertinimai. iuo metu
ekonomika traktuojama kaip kin veikla, kai i ribot itekli reikia sukurti kuo daugiau produkt.
kin veikla tai racionalus kininkavimas (min. snaud max. rezultato).
Ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip efektyviai paskirstyti, naudoti ir valdyti
ribotus iteklius siekiant maksimaliai patenkinti materialinius moni poreikius. Ji pateikia bendrus
ekonomikos veikimo principus, kurie tinka bet kurioje mogaus veikloje.
Akademiniuose vadovliuose skiriamos dvi ekonomikos teorijos dalys - mikroekonomika ir
makroekonomika.
Mikroekonomika ekonomikos teorijos dalis, nagrinjanti atskir kio ak ir rink
funkcionavim bei individuali kio subjekt (gamintoj ir vartotoj) elgsen rinkos kio
slygomis. Ji tyrinja itekli ir pajam paskirstymo problemas.
Pagrindinis mikroekonomikos tikslas atskleisti rinkos veikimo mechanizm ir nustatyti
rinkos subjekt elgsenos pasekmes bei rezultatus vairiose rinkose.
Mikroekonomikos tyrimo objektai:
1. Nam kis grup asmen, kuri ekonominiai sprendimai tarpusavyje susij. Jie atlieka 2
vaidmenis:
Aprpina firmas gamybos veiksniais;
Yra preki ir paslaug pirkjai ir vartotojai.
2. Firma tai tokia privaios kins veiklos organizavimo forma, kai vienas ar keletas
asmen, turdami savo bei skolint kapital, siekdami ekonomins naudos, organizuoja
preki bei paslaug gamyb ir realizavim.
3. Rinka tai visuma santyki, kurie atsiranda tarp rinkos subjekt gaminant, perkant ir
parduodant prekes ir paslaugas.
4.
5. Vyriausybs organai ekonomins politikos reguliavimo staigos ( Seimas, Vyriausyb,
teismai).

1
 Makroekonomika - ekonomikos teorijos dalis, nagrinjanti ekonomin sistem kaip visum.
Ji leidia suprasti ir paaikinti bendrj ekonomikos dsni ir dsningum veikim.
Makroekonomikos tyrimo objektai: nacionalinis produktas ir visumins ilaidos; nedarbas;
infliacija; ekonomikos efektyvumas; pinig politika; ekonomikos augimas.
Makroekonomika galina suvokti nuo ko priklauso ekonomikos augimas, stabils gyvenimo
lygio kilimo tempai, kaip ivengti ekonomikos nuosmukio, kaip utikrinti racional tarptautin
ekonomin bendradarbiavim ir kt.
Tarp mikroekonomikos ir makroekonomikos yra glaudus ryys. Daugeliu atvej
makroekonomin poir galima traktuoti, kaip ekonomini proces, vykstani makrolygyje
apibendrinim.

Ekonomins veiklos rezultatai ir ekonomikos itekliai

Materialiniam visuomens gyvenimo pagrindui sukurti btina kin veikla dka
kurios visuomen gali tenkinti savo poreikius (dvasinius, materialinius, socialinius, gamybinius,
negamybinius,...). Pagrindiniais ekonomins veiklos rezultatais yra produktai (preks ir paslaugos),
kurie dar vadinami ekonominmis grybmis. J naudingumas priklauso nuo gebjimo tenkinti
tam tikrus poreikius ir snaud jam sukurti ir pateikti vartotojui.
Prekms ir paslaugoms gaminti reikalingos aliavos, mediagos , mainos, rengimai,
energija, darbuotojai ir kt. Visa tai vadinama itekiais. Dauguma j yra riboti ir vadinami gamybos
veiksniais. Gamybos veiksniai skirstomi 3 pagrindines grupes: em, darbas, kapitalas. Kai kurie
ekonomistai iskiria dar verslum ir informacij.
em is terminas vartojamas plaija prasme, traukiant ne tik dirbam em, bet ir
visus gamtos turtus: naudingas ikasenas, vandenis, mikus, flor ir faun, sauls energija ir t.t., t.y.
apskritai visi gamtos itekliai naudojami gamybos procese.
Darbas mogaus fizinis ar protinis sugebjimas atlikti gamybines ar kitas kines
funkcijas. Tai tikslinga, smoninga veikla.
Kapitalas daiktai naudojami gamybos procese kitos preks gamybai (pastatai,
rengimai, aliavos, mediagos), t.y. visi moni darbu sukurti materialiniai itekliai. Tai realus,
fizinis kapitalas Jis skirstomas pagrindin (pastatai, rengimai, renginiai) ir apyvartin (aliavos,
mediagos, atsargins dalys). Be fizinio kapitalo svarbus vaidmuo tenka finansiniam kapitalui, kuris
skirstomas pinigin (banko indliai) ir nominalj (vertybiniai popieriai akcijos ir obligacijos)
kapital. Piniginis kapitalas yra pirminis kit dviej kapitalo form atvilgiu (1.1. pav.). U pinigus
sigyjamos materialins gamybos priemons ir vertybiniai popieriai. Piniginio kapitalo ilaidos
fiziniam kapitalui ar vertybiniams popieriams sigyti vadinamos investicijomis. Ekonomistai
kapitalo termin vartoja galvodami apie realj kapital.

KAPITALAS

Fizinis (realusis) Finansinis

kapitalas kapitalas

Pagrindinis Apyvartinis Piniginis Nominalusis

kapitalas kapitalas kapitalas kapitalas

1.1 pav. Kapitalo sudedamosios dalys

2
 Verslumas, iniciatyvumas tai koordinuojantis veiksnys, kuris organizuoja gamyb,
apjungdamas kitus gamybos veiksnius, priima sprendimus, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb,
garantuoja jos efektyvum, prisiima rizik. Tai verslininkas (monininkas).
Kt. veiksnys informacija (ypa technologin).

kins veiklos tipai

kin veikla tai ne tik gamyba. Tai ymiai platesn svoka. Pagaminti produktai tam
tikru bdu paskirstomi, reikalui esant tarpusavyje mainomi ir pagaliau vartojami. Vis tai sudaro
viening proces. Todl galima iskirti 4 kins veiklos tipus (fazes) gamyba, paskirstymas,
mainai ir vartojimas, kuri reikm istorijos eigoje kinta. Jei maiau ivystytame kyje lemia
gamyba, tai iuolaikiniame labiausiai ivystyta main forma: rinka. Nes tik rinkoje realizuotas
produktas patvirtina savo reikalingum ir tinkamum vartoti. Todl iuolaikinis kis ir vadinamas
rinkos kiu.
Materialin gamyba technologinis procesas, kurio metu gaminamos ekonomins
grybs preks ir paslaugos. Gamyboje dalyvauja daug moni, naudojami praktikai visi
gamybos veiksniai. Pagamintas gamybos produktas paskirstomas tarp vis gamyboje dalyvavusi
veiksni (j savinink). Taiau produktai paskirstomi ne fizine prasme, o paskirstomos pajamos,
gautos realizavus rinkoje gamybos produkt. Taigi kiekvienam gamybos veiksniui priskiriama tam
tikra pajam dalis, priklausomai nuo jo reikmingumo gamybos procese. ios pajamos vadinamos
renta, darbo umokestis, palkanos, pelnas. ias pajamas paskirsto atitinkam gamybos veiksni
rinkos, nustatydamos i veiksni rinkos kainas.
Mainai btini, nes nei vienas gamintojas negali pats sau pasigaminti visko, ko reikia jo poreikiams
patenkinti.
Gamybos tikslas yra gaminti produktus vartojimui gamybiniam ir asmeniniam. Gamybinis
vartojimas yra tik tarpin grandis, nes jo tikslas kurti asmeninio vartojimo prekes.

Pagrindin ekonomikos problema

Ekonomikos pagrindin funkcija patenkinti moni vis didjanius poreikius. Individuals
poreikiai skirstomi materialinius (fizinius), socialinius ir intelektualinius. Poreikiai beribiai, o
itekliai - riboti. Ir poreikiai auga greiiau negu ekonomikos galimybs. Ekonomikos problemos
esm prietaravimas tarp beribi poreiki ir ribot itekli. Todl reikia rinktis i t galimybi,
kurias leidia riboti itekliai. Taigi ekonomikos problema - tai pasirinkimo problema. Su ja nuolat
susiduria visa visuomen ir atskiri jos nariai. Todl kin veikla turi bti racionali, siekianti kuo
geresnio turim itekli panaudojimo. Pasirinkimo problema paprastai iskaidoma 3 udavinius:
1) k gaminti kiek ir koki preki, kad labiausiai patenkinti visuomeninius poreikius?
2) kaip gaminti (racionaliausia panaudojant gamybos veiksnius)?
3) kam gaminti (kaip paskirstyti gamybos produktus visuomens nariams)?

Gamybos galimybi riba. Ms poreikiai yra beribiai, o gamybos itekliai riboti, todl
visuomen negali patenkinti vis savo poreiki. Lieka vienintel ieitis efektyviai naudoti ribotus
iteklius didjantiems poreikiams tenkinti. Efektyvumas ekonomini itekli naudojimas
geriausiu bdu. Gamybos galimybi riba rodo maksimali produkt gamybos apimt, kuri galima
pagaminti turimais itekliais. Jeigu gaminame du produktus, tai nordami didinti vieno produkto
gamyb, turime mainti kito produkto gamyb. Dl ribot itekli negalime didinti abiej produkt
gamybos vienu metu.

Ekonomin politika, jos tikslai ir priemons

Kiekviena valstyb vykdo tam tikt ekonomin politik. Ekonomin politika - tai tikslai,
kuri numato siekti vyriausyb ekonomikos srityje ir priemons, kuriomis jie bus siekiami.
Svarbiausi ekonomins politikos tikslai:
3
 1. emas nedarbo lygis. Kiekvienam noriniam ir galiniam dirbti turi bti sudarytos
tam slygos;
2. Kain stabilumas. Btina ivengti bendro kain lygio pakilim (infliacijos) ar
kritim (defliacijos);
3. Tolygesnis pajam paskirstymas;
4. Ekonomin laisv. Visi turi teis laisvai pasirinkti sau usimim, leisti savo pajamas
ir pan. taip, kaip nori;
5. Socialinis saugumas. Socialinis aprpinimas sergani, negali, sen;
6. Ekonomikos augimas(gamybini pajgum didjimas) Utikrinti pastov augim,
t.y. didesnio kiekio ir geresns kokybs preki ir paslaug gamyb. Kitaip tariant
utikrinti auktesn gyvenimo lyg;
7. Ekonomikos efektyvumas. Siekti kuo didesns naudos panaudojus minimum ribot
itekli kiekio.
8. Aplinkos standartai.
Metodai arba priemons, kurios naudojamos iems tikslams pasiekti vadinamos ekonomins
politikos instrumentais. Pagrindins priemons: mokesiai, muitai, vyriausybs ilaidos, tiesioginis
valstybinis ekonomikos reguliavimas arba dalyvavimas ekonominje veikloje, socialins ir
investicins programos, pinig kiekio alyje reguliavimas. Mokesi bei valstybs ilaid dydio
reguliavimas leidia veikti gamybos apimt, uimtum bei infliacijos lyg norima kryptimi. Tokia
ekonomin politika atsispindi formuojamame valstybs biudete.
Panai tiksl siekiama ir Centrinio banko vykdoma pinig politika (per pinig pasilos
reguliavim).
Mokesiai ne tik svarbi ekonomins politikos priemon, bet ir yra pagrindinis valstybs
biudeto formavimo altinis.

Valstybs mokesi sistema ir mokesi funkcijos

LR mokesi administravimo statymas numato per 25 ris vairius mokesius ir
mokas. alyje renkam mokesi visuma, sudaryta pagal tam tikrus bendrus principus, vadinama
mokesi sistema. Apmokestinimo objektais yra: pajamos (darbo umok., palkanos, pelnas, renta,
kt.); turtas; ilaidos (kurias daro vartotojai pirkdami prekes ir paslaugas).
Todl pagal apmokestinimo objekt visus mokesius galima suskirstyti
3 stambias grupes:
a. privai nam ki ir moni pajam (darbo umok., palkanos, pelnas, renta, kt.)
mokesiai;
b. nuosavybs, t.y. nekilnojamojo turto mokesiai (ems mokestis, ems nuomos
mokestis, palikimo mokestis ir kt.);
c. preki ir paslaug pardavimo mokesiai (PVM, akcizai, importo muitai).
Pagal apmokestinimo subjekt mokesius galima suskirstyti :
tiesioginius;
netiesioginius.
Pajam ir turto mokesiai priskiriami tiesioginiams mokesiams, nes turi tiesioginius adresatus
fizinius ir juridinius asmenis, gaunanius pajamas ir turinius turt. Tai gyventoj pajam
mokestis, moni pelno mokestis, socialinio draudimo mokos ir kt. Netiesioginius mokesius
sumoka vartotojas pirkdamas prekes ir paslaugas, kurios yra apmokestinamos. Tai PVM, akcizai,
muitai. Netiesioginiai mokesiai didina kain, gilina socialines problemas ir turi regresin pobd.

Pagal tai, kaip mokesi tarifas kinta priklausomai nuo apmokestinimo sumos, mokesiai
skirstomi :
progresinius (jei apmokestinimo sumai didja, mokesio tarifas taip pat atitinkamai didja);

4
 proporcinius (kai lieka pastovus);
regresinius (kai maja).
Lietuvoje visi mokesiai yra proporciniai. Proporciniai tarifai ir didelis atotrkis tarp kapitalo ir
darbo apmokestinimo rodo, kad ms mokesi sistema nra pakankamai socialiai orientuota.

Mokesi sistema formuojama remiantis neutralumo, tikslingumo, paprastumo ir aikumo,

teisingumo principais.

Mokesi funkcijos:
1. fiskalin - susijusi su valstybs biudeto formavimu;
2. ekonomikos reguliavimo. Jais galima reguliuoti gamybos apimt, o tuo paiu ir uimtumo bei
infliacijos lyg (didinant mokesius mainama vartotoj perkamoji galia, tuo paiu visumin
paklausa ir gamybos apimtis, o kartu ir infliacija). Varijuojant mokesi norm, galima
skatinti ar riboti tam tikr produkt gamyb.
3. socialin. Jie tam tikru mastu maina pajam nelygyb, jei gaunantys didesnes pajamas
moka didesnius mokesius.

Istoriniai kio tipai ir j raidos veiksniai

Visuomens ki raidoje galima iskirti 3 kio tipus: tradicin, rinkos, centralizuotai
planuojam. Tradiciniame kyje (dar vadinamame natraliniu) gaminama tai, kas buvo btina
paiam gamintojui igyventi. Bdinga: primityvi gamyba, naudojami tik pirminiai gamybos
veiksniai em ir darbas. Pagrindinis kio vienetas eimos kis.
Augant eimos kio produktyvumui, dl vis giljanio darbo pasidalijimo ir darbo
specializacijos, buvo pagaminama daugiau nei reikjo. Perteklius buvo mainomas kitus produktus.
Atsirado natriniai mainai. Mainus labai paspartino pinig atsiradimas.
Augant gamybos produktyvumui vis didjo gamintoj, gaminani ne konkreiam
vartotojui, bet anoniminiam pirkjui, t.y. formavosi prekin gamyba. Kartu su pinig iplitimu
pltsi ir tobuljo manai, atsirado konkurencija. Tai sudar slygas atsirasti rinkos kiui, kuris
ilgainiui tapo vyraujaniu. Gamyba labai specializavosi ir tapo visuomenine, o kio subjektai
priklausomi vieni nuo kit. Rinkos kis kuriame dauguma kapitalo yra privatinje nuosavybje, o
ekonominius sprendimus lemia rinkos kain sistema.
Centralizuotai planuojamas (komandinis) kis kai dauguma gamybos priemoni
nuosavybs teise priklauso valstybei, o svarbiausius ekonominius sprendimus priima valstybins
institucijos. Gamybos apimtis nustato valstybinis planas. Pagal j buvo paskirstomi ir gamybos
itekliai. Kainos taip pat nustatomos centralizuotai.
Gryname pavidale ie kio tipai neegzistuoja. Evoliucija nepanaikina sen kio
element, bet neretai perima atitinkamai pakeisdama.
Pagrindiniai kio raidos veiksniai : darbo pasidalijimas ir su juo susijusi
specializacija, main iplitimas bei pinig atsiradimas ir tobuljimas.

iuolaikinis rinkos kis nra laisva rinka. vairi iuolaikins rinkos ali
ekonomikos nra tapatingos, nors turi ir bendr bruo.
Nors iuolaikinis rinkos kis remiasi rinkos principais, taiau valstyb tam tikru
mastu kontroliuoja ir reguliuoja kin veikl vykdydama ekonomin politik. Rinka reguliuojama
ekonominiais metodais, kas reikia, kad valstyb formuoja ir keiia rinkos veikimo slygas, neretai
net apribodama, taiau nepaalindama paios rinkos veikimo.
Be to greta privatinio sektoriaus veikia ir valstybinis (. Amerika, Europa, Japonija),
t.y. greta privataus kapitalo moni veikia ir valstybins.

5
 vairiose alyse valstybinio sektoriaus dalis kartais labai skiriasi: Pranczijoje,
vedijoje didesn, JAV, Anglijoje santykinai nedidel.

2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KATAI

mon kaip pagrindinis kinis vienetas.

Pagrindins verslo organizavimo formos
Ekonomins grybs gaminamos kiniuose vienetuose monse. mone vadinamas
kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai komercinei kinei veiklai. Nuosavybs
formos atvilgiu mons gali bti privaios arba valstybins. Ekonominje literatroje paprastai
skiriamos trys pagrindins privataus verslo organizavimo formos:
individuali (privati) mon,
partnerin (kin) bendrija,
akcin bendrov.
Individualios ir partnerins mons tai daniausiai smulkaus verslo organizavimo
formos. Tuo tarpu stambiausios ir takingiausios mons paprastai yra akcins bendrovs, kurias
usienyje prasta vadinti korporacijomis. Paprastai partnerins firmos bna didesns u
individualias, bet maesns u akcines bendroves, nors ia griet rib nra. Neretai stambios
individualios arba partnerins mons savo aktyvais gerokai lenkia maiausias akcines bendroves.
Visose isivysiusiose alyse kiekybiniu poiriu vyrauja smulkios individualios mons, taiau
didij produkto dal pagamina stambios akcins bendrovs.

Lietuvos Respublikoje yra ios pagrindins moni rys:

1) individualios (personalins) mons;
2) tikrosios kins bendrijos;
3) komandins (pasitikjimo) kins bendrijos;
4) akcins bendrovs, udarosios akcins bendrovs ir investicins bendrovs;
5) valstybs mons;
6) savivaldybs mons;
7) ems kio bendrovs;
8) kooperatins bendrovs;
9) Europos bendrovs;
10) Europos kooperatins bendrovs.

mon, kaip teiss subjektas, yra juridinis asmuo, taiau vairi ri mons skiriasi turtins
atsakomybs laipsniu. Individualios mons ir kins bendrijos yra neribotos, o visos likusios
ribotos turtins atsakomybs mons. Subjektas, kuris nuosavybs teise valdo, naudojasi ir
disponuoja mons turtu, organizuoja kin mons veikl, vadinamas monininku. monininku gali
bti fizinis arba juridinis asmuo bei j grup. Jeigu mon nuosavybs teise priklauso Lietuvos
Respublikai, monininko funkcijas atlieka mons valdymo organai. Darbo santykiai monje gali
bti grindiami samdos sutartimi arba naryste kinje bendrijoje. Darbo santykius, kuri pagrindas
samdos sutartis, reguliuoja samdos sutartis ir Lietuvos Respublikos statymai, nustatantys vis
ri moni darbuotojams darbo umokesio, darbo ir poilsio laiko reimo bei trukms, higienos ir
darbo apsaugos minimalius reikalavimus. Santykius, pagristus naryste kinje bendrijoje, reguliuoja
mons steigimo dokumentai.
Individuali (personalin) mon. Individuali mon nuosavybs teise priklauso fiziniam
asmeniui arba keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuosavybs teise. Individualios
mons turtas neatskirtas nuo monininko turto, kuris pagal mons prievoles atsako visu savo turtu.
mon privalo turti firmos vard juo vardijamas jos savininkas. Individualios mons steigim,
likvidavim ir veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti statymai.

6
 Tikroji kin bendrija. Tikroji kin bendrija yra visikos turtins atsakomybs mon,
steigta bendrosios jungtins veiklos sutartimi sujungus keli fizini arba juridini asmen turt
bendr dalin nuosavyb. Nari turi bti ne maiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20, jais negali bti
valstybins valdios ir valdymo institucijos, iskyrus statymo numatytus atvejus. Pagal bendrijos
prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji kin bendrija neatsako pagal savo
nari prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikroji kin bendrija turi firmos vard, kuriuo turi
bti vardytos bent vienas jos savinink. Tikrosios kins bendrijos steigim, likvidavim ir veikl
reglamentuoja Civilinis kodeksas, kini bendrij statymas (1990 m.) bei Bendrosios jungtins
veiklos sutartis.
Komandin (pasitikjimo) kin bendrija. i bendrij sudaro bendros firmos vardu
veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems mons turtas priklauso bendrosios dalins
nuosavybs teise. Komandins (pasitikjimo) kins bendrijos turtas nra atskirtas nuo bendrijos
tikrj nari turto. Pagal bendrijos prievoles tikrieji jos nariai solidariai atsako visu savo turtu, o
nariai komanditoriai tik ta turto dalimi, kuri pagal sutart yra perdav bendrijai. Bendrija
neatsako u savo nari prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Komandinje kinje bendrijoje
turi bti bent vienas tikrasis ir bent vienas narys komanditorius, o nariai gali bti fiziniai ir juridiniai
asmenys. Komandin kin bendrija privalo turti firmos vard, kuriame vardytas bent vienas
tikrasis jos narys. Komandins kins bendrijos steigim, likvidavim ir veikl reglamentuoja tie
patys Lietuvos Respublikos statymai ir teiss aktai kaip ir tikrosios kins bendrijos.
Akcin bendrov ir udaroji akcin bendrov. Bendrov yra ribotos turtins atsakomybs
mon, kurios kapitalas padalytas akcijas. Akcija vertybinis popierius, rodantis jo savininko
dalyvavim bendrovs kapitale ir suteikiantis jam turtines ir neturtines teises. Akcinis kapitalas
nuosavybs teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai yra bendrovs nariai,
kuriais tampama statym numatyta tvarka sigijus bendrovs akcij. Akcininkais gali bti fiziniai,
juridiniai asmenys ir valstyb, kuriai atstovauja atitinkama valstybs institucija. Akcininkai turi
nuosavybs teises akcijas. Udarosios akcins bendrovs akcij cirkuliavimo sritis udara.
Akcins bendrovs statinis kapitalas, kuris sudaromas i na, gaut u akcijas, turi bti ne
maesnis kaip 150 000 lit, o akcinink skaiius neribojamas. Udarosios akcins bendrovs
statinis kapitalas gali bti nemaesnis kaip 10 000 lit, jos akcinink ne daugiau kaip 100.
Bendrovs steigjai gali bti Lietuvos Respublikos ir kit valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys,
valstyb arba savivaldyb, nustatyta tvarka sudar bendrovs steigimo sutart. Kiekvienas steigjas
privalo bti ir bendrovs akcininkas.
Bendrovs valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas, stebtoj taryba ir
administracijos vadovas. Visuotinis akcinink susirinkimas yra aukiausias bendrovs valdymo
organas, kuris turi teis keisti bendrovs status, statin kapital, rinkti stebtoj taryb bei priimti
kitus principinius sprendimus. Stebtoj taryba skiria bendrovs valdybos narius ir atleidia juos i
pareig, analizuoja valdybos veikl. Valdyba svarsto bei tvirtina mons valdymo struktr ir
pareigybes, kontroliuoja administracijos veikl, aukia visuotinius akcinink susirinkimus ir sudaro
j darbotvark. Bendrovs administracija organizuoja ir vykdo kin bendrovs veikl.
Administracijai vadovauja administracijos vadovas, kur skiria valdyba. Administracijos vadovas
sudaro darbo sutartis su bendrovs darbuotojais (iskyrus vyriausij finansinink), pagal valdybos
nutarimus ir darbo reglament turi teis sudaryti sandorius bendrovi vardu. Akcini bendrovi
statymas numato, jog akcin bendrov visuotinio akcinink susirinkimo nutarimu gali nesudaryti
arba stebtoj tarybos, arba valdybos, o udaroji akcin bendrov ir abiej i organ. Tokiu
atveju j funkcijos perduodamos kitiems bendrovs valdymo organams.
Akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi steigim, likvidavim, veikl, santykius su
akcininkais, kreditoriais bei kitus santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Akcini bendrovi
statymas, priimtas 2000 m., bei nustatyta tvarka patvirtinti ir registruoti bendrovi statai.
Investicin bendrov. Investicin bendrov tai akcin bendrov, kurios pagrindin veikla yra
sukaupt l investavimas vertybinius popierius. I pagrindins veiklos investicin bendrov

7
gauna daugiau kaip 60 proc. pajam ir daugiau kaip 50 proc. bendrovs turto verts sudaro
vertybiniai popieriai. Investicin bendrov gali bti i ri: 1) investicin kintamojo kapitalo
bendrov, kurios investicij portfelis yra diversifikuotas, o ileistos akcijos iperkamosios; bet
kuriuo metu jos gali bti grintos bendrovei; 2) udarasis investicinis fondas, kurio investicinis
portfelis yra diversifikuotas, o jo akcijos nra iperkamosios; 3) kontroliuojanti investicin
bendrov, kurios investicij portfelis nra diversifikuotas, o jos akcijos nra iperkamosios.
Investicij bendrovs steigim bei veikl reglamentuoja Investicini bendrovi statymas, priimtas
1995 m. Investicinms bendrovms taikomas ir Akcini bendrovi statymo bei Vertybini popieri
rinkos statymo, priimto 2002 m., nuostatos.
Valstybs (savivaldybs) mon. Tai mon, nuosavybs teise priklausanti Lietuvos valstybei
arba vietos savivaldybei, turinti ribot turtin atsakomyb. Valstyb (savivaldyb) neatsako pagal
mons prievoles, o mon neatsako pagal valstybs (savivaldybs) prievoles. Valstybs ir
savivaldybs mons turt valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikjimo teismis. Valstybs arba
savivaldybs kapitalui moni valdymo organuose gali atstovauti valstybs arba savivaldybs
valdininkai Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka. Valstybs (savivaldybs) mons
steigim, veikl, likvidavim ir reorganizavim reglamentuoja ir Civilinis kodeksas, Valstybs ir
savivaldybs moni statymas, priimtas 1994 m., bei mons statai, patvirtinti ir registruoti
statym nustatyta tvarka.
ems kio bendrov. Tai fizini asmen, sujungusi savo turt bendrj nuosavyb, steigta
ems kio gamybins ir komercins veiklos mon. Ne maiau kaip 50 proc. bendrovs pajam
turi sudaryti pajamos i veiklos, susijusios su ems kiu. Bendrovje turi bti ne maiau kaip du
nariai, maksimalus nari skaiius neribojamas. ems kio bendrov yra ribotos turtins
atsakomybs mon. Bendrovs steigjai gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai arba Lietuvos
Respublikos pilieiai kartu su usienio pilieiais. Bendrov turi savo pavadinim, pagal kur j bt
galima atskirti nuo kit moni. Bendrovs steigim, likvidavim, veikl reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikas ems kio bendrovi statymas, priimtas
1991 m., bei bendrovs statai.
Kooperatin bendrov. Kooperatin bendrov tai grups fizini arba fizini ir juridini
asmen savanorikai steigtas kio subjektas, kurio kapitalo ir nari sudtis kintanti, kuris yra
skirtas savo nari ekonominiams, kiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia nari
iniciatyva. Tai ribotos turtins atsakomybs kio subjektas, atsakantis tik savo turimu turtu ir
neatsakantis u nari prievoles, nesusijusias su bendrovs veikla. Kooperatin bendrov sudaro ne
maiau kaip trys fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Kooperatins bendrovs steigjai gali
bti ne maiau kaip penki Lietuvos Respublikos pilieiai, sulauk 18 met, arba pilieiai ir
juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje. Kooperatin bendrov turi savo pavadinim, kuriame
nurodomas ir jos veiklos pobdis. Juridinis kooperatins bendrovs veiklos pagrindas Lietuvos
Respublikos kooperatini bendrovi kooperatyv statymas, priimtas 1993 m., bei bendrovs statai.
Europos bendrov. Europos bendrov yra ribotos civilins atsakomybs privatusis juridinis
asmuo, kurio statinis kapitalas padalintas dalis akcijas. Europos bendrovs statinio (nuosavo)
kapitalo dydis turi atitikti Europos Sjungos Tarybos nustatytus reikalavimus, t.y. negali bti
maesnis nei 120 000 eur. Bendrovs buvein turi bti Europos Sjungos alyje, kurioje yra jos
centrin bstin. Buvein gali bti perkeliama kitos Europos Sjungos valstybs teritorij. Europos
bendrovs pavadinime btina santrumpa SE.
Europos bendrovi steigim, valdym, pertvarkym ir j buveini perklim reglamentuoja 2004
m. sigaliojs Lietuvos Respublikos Europos bendrovi statyma. Europos bendrovms, kuri
buvein yra Lietuvos Respublikoje, taikomos Lietuvos Respublikos teiss normos,
reglamentuojanios akcines bendroves, kiek tai leidia Europos Sjungos Tarybos reglamentas,
Lietuvos Respublikos Europos bendrovi statymas bei kiti teiss aktai, reglamentuojantys Europos
bendroves. Europos bendrovs mokesius moka vadovaujantis tos valstybs, kurioje yra registruota
jos buvein, statymais.

8
 Europos bendrovs veiklai vadovauja valdymo (administravimo) organas, kurio nari skaiius
negali bti maesnis kaip 3. Bendrovs veiklos prieir vykdo prieiros organas, kurio nari
skaiius negali bti maesnis kaip 3 ir didesnis kaip 15. Valdymo arba prieiros organas bendrovs
statuose nurodyta tvarka turi paskirti valdymo (administravimo) organo nar, kuris atsako u
Europos bendrovs valdym taip, kaip akcins bendrovs vadovas atsako pagal Lietuvos
Respublikos teiss normas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Vyriausybs nustatyta tvarka turi teis prietarauti
Europos bendrovs buveins perklimui kit valstyb, jei tai paeidia vieuosius interesus. Toki
teis turi ir Lietuvos Respublikos vertybini popieri komisija arba Lietuvos bankas, jeigu
bendrovs vykdoma veikla priskirta i institucij prieirai. Ginai dl buveins perklimo kit
al sprendiami teismo tvarka.
Europos kooperatin bendrov. Europos kooperatin bendrov yra ribotos civilins
atsakomybs privatusis juridinis asmuo. Bendrovs buvein ir jos nuolatinio valdymo organo
buvimo vieta turi sutapti. Buvein gali bti perkeliama ir kita Europos Sjungos al. Europos
kooperatins bendrovs pavadinime btina santrumpa SCE, nurodanti jos organizavimo teisin
form.
Europos kooperatini bendrovi steigim, valdym, pertvarkym ir buveins perklim
reglamentuoja 2006 m. priimtas Lietuvos Respublikos Europos kooperatini bendrovi statymas,
kuris gyvendina 2003 m. Europos Sjungos Tarybos reglament Nr. 1435/2003 dl Europos
kooperatins bendrovs (SCE) statuso. Europos kooperatinms bendrovms, kuri buvein yra
Lietuvos Respublikoje, taikomos Lietuvos Respublikos teiss normos, reglamentuojanios
kooperatines bei akcines bendroves, kiek tai leidia Europos Sjungos Tarybos reglamentas,
Lietuvos Respublikos Europos kooperatini bendrovi statymas bei kiti teiss aktai,
reglamentuojantys Europos kooperatines bendroves. Europos kooperatins bendrovs veiklai
vadovauja bendrovs valdymo (administravimo) organas, kurio nari skaiius turi bti ne maesnis
kaip 3 ir ne didesnis kaip 15. Valdymo arba prieiros organas Europos kooperatins bendrovs
statuose nustatyta tvarka turi paskirti valdymo (administravimo) organo nar, kuris atsako u
Europos kooperatins bendrovs valdym taip, kaip kooperatins bendrovs administracijos
vadovas atsako pagal Lietuvos Respublikos teiss normas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Vyriausybs nustatyta tvarka turi teis prietarauti
Europos kooperatins bendrovs buveins perklimui kit valstyb, jei tai paeidia vieuosius
interesus. Toki pat teis turi ir Lietuvos bankas, jeigu Europos kooperatins bendrovs vykdoma
veikla priskirta Lietuvos banko prieirai. Ginai dl buveins perklimo kit valstyb
sprendiami teismo tvarka.
Lietuvoje veikianios mons, esant reikalui, gali jungtis stambesnius vienetus, pvz.
konfederacijas, asociacijas, Europos ekonomini interes grupes ir kitus junginius, jei tai
neprietarauja Lietuvos Respublikos teiss normoms bei Europos Sjungos teiss aktams.

moni kins veiklos pagrindai. Visos mons turi vienodas teisines ir ekonomines
kininkavimo slygas. mon turi teis usiimti bet kokia komercine kine ar kitokia veikla,
neudrausta Lietuvos Respublikos statymais, nesuvaryta mons steigimo arba kitais dokumentais.
mons veikia savarankikai, joms neprivalomos valstybins valdios arba valdymo organ
uduotys. Valstybs organai neturi teiss tvarkyti mons reikal arba administraciniais metodais
reguliuoti jos veikl, iskyrus statym numatytus atvejus, pavyzdiui, bankroto, specialios
prieiros reimo atvejais ar paskelbus ypatingj padt. mon turi teis laikyti paslaptyje
komercins veiklos dokumentus. Taiau mons privalomai tvarko apskait ir teikia valstybs
organams informacij apmokestinimo ir buhalterins finansins apskaitos klausimais. Lietuvos
Respublikos statym numatytais atvejais moni veikla gali bti tikrinama. moni statymas
numato ir tokias sritis, kuri veikla be Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos pavedimu kitos
institucijos iduoto leidimo (licencijos) yra draudiama.

9
 mons steigjas gali bti Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai juridiniai asmenys,
valstyb ar vietos savivaldybs, atstovaujamos savo organ arba steigiamos mons direkcijos.
mon gali steigti vienas arba keli steigjai.

Pelnas kins veiklos efektyvumo kriterijus

Gamyba remiasi naudos principu, t.y. siekimu pelno, kuris atlygint verslininko iniciatyv ir
verslo rizik. Pagrindinis tikslas pelnas. Ekonomikos teorijoje remiamasi prielaida, jog tai
vienintelis mons tikslas. Tai akivaizdus supaprastinimas, nes kins veiklos motyvai yra skirtingi
ir neretai neapsiriboja vien tik pelno siekiu. Kartais gamintojas siekia mainti verslo rizik arba
iplsti rink savo prekms netgi atsisakydamas dalies pelno. Valstyb gali steigti mones siekdama
mainti nedarb. Taiau pelno maksimizavimo prielaida gerai paaikina daugel situacij, nes pelnas
yra natralus verslo mons siekis ir leidia supaprastinti teorin analiz. Antra vertus, rinkos
ekonomikos slygomis pelno dydis yra verslo mons veiklos efektyvumo rodiklis kuo pelnas
didesnis, tuo mons veikla efektyvesn, ir atvirkiai.
Taigi pelnas yra svarbi ekonomikos kategorija. Bendrasis mons pelnas BPL apibriamas kaip
bendrj pajam ir bendrj kat, susidarani gaminant ir parduodant i produkcij, skirtumas, t.
y.:
BPL BPJ BK .

Bendrosios pajamos BPJ tai gamintojo (mons) gautos pajamos u parduot produkcij.
Bendrieji katai BK tai gamybos itekli, panaudot visai produkcijai pagaminti ir jai parduoti,
snaud kaina (darbo umokestis, transporto ilaidos, ilaidos aliavai pirkti, nuomos mokestis,
palkanos ir kt.). ios ilaidos aikios, dokumentuotos, apskaitomos mons buhalteriniuose
dokumentuose ir vadinamos buhalteriniais arba tiesioginiais katais. Taiau verslininkas, be sigyt
rinkoje itekli, naudoja savo darb, pinigin kapital, patalpas. Panaudoti kitur pastarieji duot
verslininkui pajam (darbo umokest, palkanas, nuom), todl skaiiuojant peln juos reikia
atsivelgti. Jie vertinami didiausia kaina u kuri galjo bti panaudoti.
Todl reals katai turi bti matuojami ne vien aikiomis ilaidomis, bet ir vertinant
prarast naud palyginus pasirinkt itekli naudojimo alternatyv su atmesta. Tokie katai
vadinami alternatyviniais. juos verslininkas trauks ne tik buhalterinius (tiesioginius, aikius)
katus, bet ir negautas pajamas u savo itekli (savo darbo, kapitalo, ems) naudojim savame
versle, kurios jam tekt darbo umokesio, rentos, palkan forma, jei jis tuos iteklius bt
panaudojs kitu alternatyviu bdu (bt inuomavs ir pats dirbt kitur). i negaut pajam
negalima tiksliai apskaiiuoti, jos gali bti tik numanomos. Tai nuosav gamybos itekli
naudojimo katai matuojami pajamomis, kurias galima bt gauti kitu, geriausiu bdu.
Mokjimai vis gamybos veiksni savininkams vadinami ekonominiais katais. Jie
susideda i tiesiogini (buhalterini) ir numanom kat.
Dl dvejopos kat sudties bendras pelnas skirstomas buhalterin, normalj ir ekonomin.
Buhalterinis (bendrasis) pelnas apskaiiuojamas i mons bendrj pajam atmus buhalterinius
(tiesioginius) katus.
Normalus ir ekonominis pelnas apskaiiuojamas i mons bendrj pajam atmus
alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus. Jei rezultatas lygus nuliui, tai bendrosios
pajamos padengia alternatyvinius katus. mon gauna normal peln, kuris kompensuoja
verslininko iniciatyv ir verslo rizik. Tai maiausios pajamos, kurias verslininkas turi gauti u
nuosav itekli naudojim. Tai faktikai ne pelnas, o tik nuosavo kapitalo, darbo ir verslumo
atlyginimas. Normalus pelnas tai minimalus pelnas, kuris btinas suformuoti ir ilaikyti kapital
tam tikroje veiklos sferoje. Jis neturi bti maesnis u paskolinto piniginio kapitalo palkan
norm. Kitaip nebus paskat dti savo kapital versl.
Jei i mons bendrj pajam atmus alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus
rezultatas bus teigiamas, reikia mon gauna ne tik normal, bet ir ekonomin peln. Jis gali bti

10
apskaiiuotas ir kaip skirtumas tarp buhalterinio (bendrojo) ir normalaus pelno. Jei kurioje nors
veiklos sferoje gaunamas ekonominis pelnas, tai j pradeda plaukti papildomas kapitalas i kit
maiau pelning veiklos srii. Jis parodo, kurioje ekonomikos sferoje turimi itekliai gali bti
panaudoti pelningiausiai.
Jei i mons bendrj pajam atmus alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus
rezultatas bus neigiamas, sakoma, kad verslas ekonomikai nuostolingas.

Privats ir visuomeniniai katai

mons ilaidos gamybos veiksniams sigyti sudaro jos katus. Tai individuals katai. Vis
individuali kat suma turt bti laikoma visuomens katais. Taiau moni veikla sukelia ir
paalinius poveikius (efektus) teria aplink ir gamt, kelia triukm. Tai blogina moni
gyvenimo slygas, kenkia sveikatai. iems alingiems paaliniams poveikiams neutralizuoti
reikalingos atitinkamos priemons, u kurias moka visuomen. Taigi visuomeniniai gamybos katai
nra lygs individuali gamintoj kat sumai. Dl paalini neigiam poveiki visuomeniniai
katai paprastai yra didesni.
Toliau aikinant katus, mons veikl tikslinga susieti su laiko veiksniu. Vienus
sprendimus galima gyvendinti greiiau, kitiems reikia daugiau laiko (pvz., iplsti patalpas).

Trumpo laikotarpio gamybos produktas.

Majanio rezultatyvumo dsnis
Trumpasis ir ilgasis gamybos laikotarpis. Ekonomikos teorijoje ilgojo ir trumpojo laikotarpio
svokos labai svarbios. Ilgojo ir trumpojo laikotarpio ekonomikos procesai gali labai skirtis. Kai
kurie autoriai link skirti dvi visos ekonomikos teorijos dalis ilgojo ir trumpojo laikotarpio
ekonomik. Ypa svarbu trumpj ir ilgj gamybos laikotarp skirti nagrinjant gamybos katus.
Gamybos procese naudojamas realusis kapitalas susideda i pagrindinio kapitalo (pastatai,
renginiai, mainos) ir apyvartinio kapitalo (mediagos, aliavos, atsargins detals). Apyvartinis
kapitalas, reikalingas tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti, sunaudojamas per vien gamybos
cikl ir fizikai eina pagamint produkcij. Tuo tarpu pagrindinis kapitalas tarnauja ilgai ir per
vien gamybos cikl jis nesunaudojamas. Pagrindinis kapitalas susidvi laipsnikai ir po tam tikro
laiko jis turi bti atkuriamas (amortizuojamas). Los, btinos pagrindiniam kapitalui atkurti,
kaupiamos dalimis, atskaitant nustatyt metini pajam dal amortizacijos fond. Didinant gamyb
nesunku didinti apyvartin kapital iki reikiamo dydio (jei tik yra pinigini l). Tuo tarpu
pagrindinis kapitalas, t. y. gamybiniai pajgumai, negali bti taip greitai keiiami ir tam tikr laiko
tarp jie yra pastovs, nes naujiems pastatams pastatyti, sumontuoti ir suderinti renginius,
technologines linijas reikia laiko.
Trumpj gamybos laikotarp apibrime kaip laiko tarp, per kur nemanoma pakeisti mons
gamybini pajgum, t. y. pagrindinio kapitalo. Gamybos apimtis trumpuoju laikotarpiu gali bti
didinama didinant darbo snaudas (jei tai leidia gamybos technologija). Atitinkamai dids ir
apyvartinio kapitalo snaudos. Taigi trumpojo laikotarpio gamybos veiksniai gali bti skirstomi
pastovius ir kintamus. Trumpasis laikotarpis konkreiu laiko tarpu nra apibrtas. Jis priklauso nuo
gamybos specifikos. Pavyzdiui, laikotarpiai, btini iplsti automobili gamyklai ir bat remonto
dirbtuvlei, labai skiriasi. Per ilgj laikotarp gali bti pakeisti ir gamybiniai pajgumai jie gali
bti pritaikyti prie numatomos gamybos apimties. Taigi ilguoju laikotarpiu visi gamybos veiksniai,
i j ir pagrindinis kapitalas, yra kintami. Kartais yra naudojama ir labai ilgo laikotarpio svoka,
kuri suprantama kaip toks laiko tarpas, per kur gali pakisti ne tik gamybos veiksni apimtis, bet ir
gamybos technologija.
Trumpuoju laikotarpiu firma paprastai pleia gamyb tik didindama darbuotoj skaii.
Kapitalas ir em lieka nekintami. Jei mons gamybiniai pajgumai (veiksniai) nekintami ir ji
keiia gamybos apimt tik didindama darbuotoj skaii, pradioje gamybos augimo tempai

11
aplenkia darbuotoj augimo tempus ir rezultatyvumas didja. Bet vliau, esant pastoviam rengim
kiekiui, pasiekiamas optimalus darbuotoj skaiius ir tolesnis j didinimas, nors ir didins
produkcijos kiek, bet vis liau. Pagaliau ateis momentas, kai papildomas darbuotojas ne tik
nesugebs padidinti gamybos, bet ji net sumas, nes tam darbuotojui prads trukti main,
rengim, rengini ir jis ne tik pats negals normaliai dirbti, bet jau ims trukdyti ir kitiems. iai
tendencijai apibdinti vartojama majanio rezultatyvumo dsnio svoka. is dsnis teigia, kad,
didjant kintamojo veiksnio snaudoms ir esant tam tikram io veiksnio dydiui, pasiekiama tokia
ribinio produkto apimtis, kai kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio vienetas padidina bendrj
produkt maiau, negu prie tai sunaudotas kintamojo veiksnio vienetas.
Gyvojo darbo panaudojim galima vertinti, skaiiuojant vidutin ir ribin produkt. Vidutinis
produktas tai bendrasis produktas, padalintas i darbuotoj skaiiaus ir danai apibdinamas
darbo naumo terminu. Ribinis produktas produkto prieaugis, padidinus darbuotoj skaii 1
mogumi, kitiems veiksniams nekintant. I pradi tiek vidutinis, tiek ir ribinis produktas didja,
paskui pradeda mati.

Trumpo laikotarpio katai

Vis gamyboje sunaudot gamybos veiksni vert vadinama bendraisiais katais. Tai
darbo umokesio ilaidos, transporto ilaidos, ilaidos aliavai pirkti, nuomos mokestis, palkanos
ir kt. Visus mons katus galima suskirstyti pastovius ir kintamus. Pastovs katai, tai katai kurie
nesikeiia kintant gamybos apimiai (nuomos mokestis, palkanos, amortizaciniai atskaitymai ir
kt.). Kintami katai, tai katai kurie keiiasi kintant gamybos apimiai (transporto ilaidos, ilaidos
aliavai pirkti ir kt.).
Jei mon nori didinti gamybos apimt, ji nori inoti:
1. kaip didinant gamyb keisis gaminamo produkto vidutiniai katai;
2. kiek papildomai kainuos gamybos padidinimas.
Nordama tai suinoti, ji skaiiuoja vidutinius ir ribinius katus. Nuo j dydio
priklausys mons noras ir galimybs plstis.
Vidutiniai katai katai tenkantys vidutinikai vienam produkcijos vienetui.
Apskaiiuojami bendruosius katus dalinant i pagamintos produkcijos kiekio. Ribiniai katai yra
bendrj kat padidjimas, reikalingas papildomam produkcijos kiekiui pagaminti. Jie
apskaiiuojami bendrj kat pokyt dalinant i pagamintos produkcijos kiekio pokyio.
Kol ribiniai katai maesni u vidutinius bendruosius ir vidutinius kintamus katus,
pastarieji maja, o kai ribiniai katai didesni u vidutinius jie didja (2.1 pav). Todl mon,
siekianti gaminti minimaliomis ilaidomis, turi pasirinkti toki gamybos apimt, kuriai esant
bendrieji vidutiniai katai sutampa su ribiniais katais.

12
 2.1 pav. Trumpo laikotarpio katai

Ilgo laikotarpio vidutiniai katai

Jei vieno veiksnio didinimo rezervai isemti, o mon nori plsti gamyb, jai tenka
didinti visus gamybos veiksnius (ne tik darb, bet ir kapital). Todl susiformuoja nauja vidutini
kat kreiv su maesniais minimaliais katais. mon gali kur laik taip plsti gamyb, t.y. keisti
visus gamybos veiksnius ir mainti vidutinius bendruosius katus. Taiau pasiekus tam tikr tak,
toliau didinant visus gamybos veiksnius ir tuo paiu gamyb, bendrieji vidutiniai katai vis vien
dids (dl gremzdiko valdymo, sudtingos kontrols ir pan.). Sujungus vis bendrj vidutini
kat kreivi minimalius takus, gausime ilgo laikotarpio vidutini kat kreiv (2.2 pav.). Ji rodo
kaip pasiekti maiausius vidutinius katus bet kokiai norimai gamybos apimiai.

2.2 pav. Ilgo laikotarpio katai

Masto ekonomija ir antiekonomija. Gamybos veiksni snaudoms padidjus maiau u

pagaminto produkto apimt, gaunamos didjanios pajamos dl gamybos masto. Kartu maja
vidutiniai bendrieji katai. Atsiranda vadinamoji masto ekonomija vidutini kat majimas,
didjant gamybos apimiai. J slygoja:
1. racionalus darbo pasidalijimas ir specializacija. Didjant gamybai galima efektyviau
organizuoti gamybos proces j specializuojant; atskiras operacijas suskaidant smulkesnes
ir panaudoti specializuotus naesnius rengimus, tvirtinti darbo gdius ir kvalifikacij. Tai
didina rezultatyvum ir lemia vidutini kat majim.
2. gamybos valdymo specializacija;
3. efektyvus realaus kapitalo panaudojimas;
4. gamybos atliek panaudojimas.
Esant masto antiekonomijai, vidutini kat kreiv vis spariau kyla. Pagrindin ito prieastis
valdymo problemos (sunkiau kontroliuojama ir koordinuojama gamyba, gremzdikas valdymas,
dl ko maja visos firmos efektyvumas, didja gamybos katai).

3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

Rinkos samprata. Produkt, itekli

ir pinig apyvarta rinkos kyje
Rinka tai tam tikra socialini ekonomini santyki sistema, kur preks mainomos pinigus,
kur vyksta preks visuomeninis vertinimas, pardavjo ir pirkjo interes suderinimas. Joje
sveikauja dvi grups rinkos subjekt, turini skirtingus interesus, pirkjai ir pardavjai

13
(vartotojai ir gamintojai). Prieingi rinkos dalyvi interesai suderinami per rinkos savaiminio
reguliavimo mechanizm, kurio pagrindas yra rinkos kain sistema. Rinkos kaina yra svarbiausias
rinkos parametras. Tai tas orientyras, kuriuo remdamiesi rinkos subjektai priima savo sprendimus.
Kaina tai preks verts pinigin iraika. Rinkos kainos informuoja rinkos dalyvius apie padt
rinkoje, kartu orientuoja ir j veikl. Didels rinkos kainos, palyginti su gamybos snaud kaina,
rodo preki stygi, t. y. nepatenkint vartotoj paklaus, ir gamintojai, siekdami maksimalaus
pelno, pleia gamyb. Tuo tarpu maos kainos rodo, jog rinkoje yra preki perteklius, ir tai veria
gamintojus siaurinti arba visai nutraukti gamyb.
Remiantis kaina priimami sprendimai: K gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti? Kiek gaminti?
Per kain mechanizm rinka utikrina itekli, produkt ir pajam paskirstym ir naudojim.
Sveik tarp vis ri rink rodo dviej sraut judjimas prieingomis kryptimis
vien pus juda materialiniai srautai (preks, gamybos veiksniai), o kit pinigai (pajamos ir
ilaidos) (r. pav.).

3.1 pav. Produkt, itekli ir pinig apyvarta rinkos kyje

Nam kiai per gamybos veiksni rink teikia monms darb, em, kapital u tai
gaudami atitinkamas pajamas ( darbo umokest, rent, palkanas, nuomos mokest). mons,
sigijusios iuos gamybos veiksnius, vykdo tam tikr kin veikl ir pagamina prekes ir paslaugas,
kurias per vartojimo reikmen rink parduoda nam kiams. Nam kio subjektai, t.y. vartotojai
sigyja tuos vartojimo reikmenis, o mons u tai gauna i vartotoj atitinkamus pinigus. U gautas
pajamas mons vl sigyja gamybos veiksnius gamybai tsti, o nam kis, pardavs tuos gamybos
veiksnius (iteklius), gauna pinigus prekms sigyti. is procesas ciklikai kartojasi.

Rinkos struktros. Konkurencija ir jos tipai

iuolaikinis rinkos kis tai vairi tip tarpusavyje susiet rink visuma.
Teritoriniu poiriu rinka klasifikuojama : tarptautin, regionin, pasaulin, vietin.
Pagal objekt iskiriamos gamybos veiksni (itekli) bei vartojimo preki ir paslaug
rinkos. Pastarosios klasifikuojamos dar smulkiau, t.y. pagal atskiras produkt ris: drabui rinka,
avalyns rinka ir t.t.
Rinka gali bti legali (oficiali) ir nelegali.

14
 Pagal subjektus (rinkos dalyvius) rinka klasifikuojama :
1. Tobula konkurencijos: didelis rinkos dalyvi skaiius ir jie neturi jokios
takos rinkos kainai.
2. Netobulos konkurencijos rinka, kurios dalyviai gali paveikti rinkos kain. Jai
priklauso:
Monopolin rinka vienas gamintojas, kuris yra kain iekotojas;
Oligopolin rinka kurioje ymi pasilos dalis tenka kalioms
didelms firmoms. Jos turi monopolin gali, bet paviens vengia
kain konkurencijos. Duopolin 2 pardavjai.
Monopolins konkurencijos rinka gana daug nedideli firm,
gaminani diferencijuot tos paios paskirties produkcij ir turi
neym poveik kainai.
Pirkj atvilgiu rinka skirstoma :
Monopsonija rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas;
Oligopsonija rinka turinti kelis pirkjus.
Abipus monopolija kai rinkoje yra 1 monopolistas-pirkjas ir 1 monopolistas-pardavjas.
Pagrindinis veiksnys, nustatantis rinkos kainas, yra konkurencija. Konkurencija tai varybos
tarp vartotoj, norini sigyti prek arba paslaug, taip pat tarp gamintoj, siekiani parduoti i
prek arba paslaug. Vartotoj konkurencija didina preks kain, o gamintoj, atvirkiai, j
maina.

Paklausa ir pasila
Rinkos dalyvi elgsen nusako paklausa ir pasila. Jos lemia ir preks kain.
Paklausa apibdina vartotoj elgsen, o pasila gamintoj.
Paklausa preki kiekis, kur pirkjas nors ir gals sigyti esant skirtingoms rinkos
kainoms. Kainai didjant pirkjas pradeda vartoti tos preks maiau. Ir atvirkiai. Pirkj reakcij
kain pasikeitim vaizduoja paklausos kreiv d (3.2 pav.).

3.2 pav. Paklausos kreiv

Judjimas paklausos kreive auktyn-emyn dl kain kitimo rodo paklausos apimties kitim.
Paklausos kainos ir kiekio ryys nusakomas paklausos dsniu preki paklausos kiekis kinta kain
kitimui prieinga linkme.
Paklaus be kainos veikia ir kiti veiksniai:
- pajamos ir j pasiskirstymas. Jeigu vartotojo pajamos didja, tai jis gali sau leisti pirkti daugiau
preki, ir atvirkiai majant vartotojo pajamoms maja ir perkamumas. Grafikai preks
paklausos didjimas reikia paklausos kreivs poslink dein
- kit (tarpusavyje susijusi preki) kain pasikeitimas. Tai viena kit papildanios
(komplementarios) arba pakeiianios (pakaitalai, substitutai) preks. Vartotojo poiriu,

15
pakeiianios preks yra preks, tenkinanios tuos paius poreikius, o papildanios vartojamos
kartu. Jeigu didja pakeiianios preks, pavyzdiui, arbatos, kaina arba maja papildanios
preks, pavyzdiui, benzino, kaina, tai pagrindins preks (atitinkamai kavos arba automobilio)
paklausa didja, o paklausos kreiv pasislenka dein. Ir atvirkiai, jei pakeiianios preks kaina
krinta arba papildanios didja, tai pagrindins preks paklausa maja ir jos paklausos kreiv
pasislenka kair.
- vartotoj skonis ir mada;
- gyventoj skaiius;
- vartotoj optimizmas ir pesimizmas.
Veikiant iems veiksniams kinta pati paklausa ir todl paklausos kreivs pasislenka kit viet
(dein ar kair).
Individualios (atskir vartotoj) vartotoj paklausos formuoja rinkos paklaus, kuri gaunama
sumuojant individualias paklausas. Rinkos paklausai taip pat galioja paklausos dsnis.

Pasila yra preks kiekis, kur gamintojas (pardavjas) nors ir gals parduoti esant
skirtingoms kainoms. Pasilos kiekio ir kainos ry, kai visos kitos slygos nekinta, nusako pasilos
dsnis preks kainai didjant pasilos kiekis didja, o kainai krintant maja, t.y. preki
pasilos kiekis kinta kainos kitimo linkme. Pasilos dsnis grafikai vaizduojamas pasilos kreive,
kuri didjant preks kiekiui kyla auktyn (3.3 pav.). Pasilos kreiv rodo ir minimali gamintojui
tinkam kain, reikaling gamybos ilaidoms padengti.

3.3 pav. Pasilos kreiv

Be kainos pasil veikia ir kiti veiksniai:

- kit preki [pakaital ir susijusi (komplementari)] kain pasikeitimas. Gamyboje
pakeiianiomis prekmis laikomos preks, kurios gaminamos naudojant tuos paius iteklius.
Vienos preks, padidjus jos kainai, bus gaminama daugiau, dl to kitos preks pasila sumas
(pasilos kreiv pasistums kair), ir atvirkiai. Papildanios preks gamyboje suprantamos kaip
preks, gamybos procese gaminamos kartu (pvz., benzinas ir mazutas). Padidjus papildanios
preks kainai bus daugiau gaminama ir papildanios, ir pagrindins preks. Taigi didjant
papildanios preks kainai dids ir pagrindins preks pasila, o pasilos kreiv pasislinks dein.
Krintant papildanios preks kainai vyks atvirkias procesas
- itekli kainos. Didjant gamybos itekli kainoms maja pelnas, o kartu ir gamintojo
suinteresuotumas gaminti. Todl maja pasila. Pasilos kreiv pasislenka kair. Jeigu itekli
kainos maja, gamyba didja ir pasilos kreiv pasislenka dein.
- technologij kaita. Tobuljant technologijai maja gamybos katai arba i t pai itekli
galima pagaminti daugiau preki. Todl pasila didja, o pasilos kreiv pasistumia dein, ir
atvirkiai.
- gamtins klimatins slygos.
Veikiant iems veiksniams kinta pati pasila, todl jos kreivs pasislenka kit viet (dein
ar kair).

16
 Rinkos pasila yra vis individuali gamintoj pasil suma ir gaunama sumuojant
individualias pasilas. Jai taip pat galioja pasilos dsnis.

Rinkos pusiausvyra ir jos susiformavimas

. Rinkos pusiausvyra yra tokia rinkos bsena, kurios nelink keisti n viena rinkos subjekt
grup, t. y. nei vartotojai, nei gamintojai. Rinkos pusiausvyra pasiekiama tada, kai preks kiekis,
kur gamintojai nori parduoti, sutampa su preks kiekiu, kur vartotojai nori pirkti, t.y. paklausos
kiekis lygus pasilos kiekiui esant tai paiai kainai (3.4 pav.). Kaina, kuriai esant subalansuojami
paklausos ir pasilos kiekiai, vadinama pusiausvyros, arba rinkos, kaina. Esant rinkos pusiausvyrai
vartotojai u rinkos kain gali sigyti tiek preki, kiek jie nori ir gali pirkti, o gamintojai vis savo
pagamint produkcij gali parduoti rinkoje. Todl tokiu atveju nra nei preks kainos, nei jos
pirkimo arba pardavimo apimties kitimo tendencij. Rinkos pusiausvyr apibria rinkos kaina ir
parduodam bei perkam preki kiekis. Grafikai rinkos pusiausvyr galima pavaizduoti kaip
rinkos pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo tak. Pusiausvyros takas E (r. pav.) nustato
pusiausvyros kain p E , kuriai esant rinkos paklausos kiekis sutampa su rinkos pasilos kiekiu
QS QD QE . Pusiausvyros kaina yra maksimaliai galima pirkjui ir minimaliai tinkama
gamintojui.

3.4 pav. Rinkos pusiausvyra

Kai rinkos kaina didesn u pusiausvyros kain, tuomet pasila virija paklaus ir susidaro
preki perteklius, t.y. vartotojo rinka. Gamintojai konkuruoja dl pirkj ir pradeda mainti kain.
Kaina maja, kol pasiekia pusiausvyr.
Kai rinkos kaina maesn u pusiausvyros kain, tuomet paklausa virija pasil ir susidaro
preki deficitas, t.y. gamintojo rinka. Vartotojai konkuruoja dl preki ir sutinka mokti brangiau.
Kaina didja, kol pasiekia pusiausvyr.

Rinkos pusiausvyros kitimas kintant paklausia ir pasilai.

Rinkos pusiausvyros bsena negali bti nekintama, nes veiksniai, veikiantys paklaus arba pasil,
ilg laik negali ilikti pastovs. Pvz., gyventoj pajamos gali didti, sukuriamos naujos tobulesns
technologijos, atsiranda papildomi gamybos itekliai ir pan. Visa tai laikui bgant keiia rinkos
pasil ir paklaus. Kinta ir rinkos pusiausvyros bsena, t.y. kinta ir rinkos kaina, ir rinkoje
parduodamos produkcijos apimtis. Galimos vairios rinkos kainos ir rinkoje parduodamos
produkcijos apimties kitimo tendencijos tai priklauso nuo to, kokie veiksniai veikia pasil ir
paklaus. Pvz., jei didja preks paklausa nekintant pasilai, tai didja kaina ir perkamos rinkoje
produkcijos apimtis (3.5 pav.).

17
 3.5 pav. Paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros
kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai

Jei didja pasila nekintant paklausai, tai maja rinkos kaina ir didja parduodamos produkcijos
apimtis (3.6 pav.).

3.6 pav. Pasilos padidjimo taka preks pusiausvyros

kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai

Kai vienu metu kinta ir pasila, ir paklausa, galimi vairs variantai tai priklauso nuo to, kas
labiau kinta ir kaip kinta.
Jei vienu metu padidja ir paklausa, ir pasila, tai preki pardavimas padidja, o kaina gali didti
arba kristi, kisti nedaug ar visai nekisti (3.7 pav.).

18
 3.7 pav. Pasilos ir paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros
kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai

Jei paklausa didja, o pasila maja, rinkos kaina neivengiamai didja, o produkcijos apimtis
rinkoje gali ir nekisti (3.8 pav.).

3.8 pav. Pasilos sumajimo ir paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros

kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai

Paklausos ir pasilos elastingumas ir jo rodikliai

Elastingumas naudojamas, kad nustatyti kokiu mastu keiiasi paklausos ir pasilos
apimtis pasikeitus kainai. Jis rodo pirkj ir vartotoj reakcij kain pokyius. Elastingumas -
paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus 1 proc. Jis apskaiiuojamas - kaip
paklausos ar pasilos kiekio procentinio padidjimo ir kain procentinio padidjimo santykis.

paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas

E = ------------------------------------------------------------
kainos kitimo procentas

Paklausos elastingumo koeficientas Ed yra neigiamas, bet - paprastai neraomas.

Yra skiriami keli elastingumo rodikliai:

19
 1. Absoliutus elastingumas kai labai maas kainos procentinis pokytis sukelia labai didel
paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim. Sakoma, kad paklausos ar pasilos
kreiv yra visikai elastinga arba be galo elastinga (E ). Kreiv - horizontali linija.

2. Absoliutus neelastingumas kai kainai sumajus ar padidjus paklausos ar pasilos

apimtis nekinta. Kreiv - vertikali linija. E lygus 0. Pvz., vaist.

3. Santykinis elastingumas. kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia
didesn paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim (40 proc.). E > 1.

4. Vieneto elastingumas kai kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia tok pat paklausos
ar pasilos apimties procentin pasikeitim (20 proc.). E lygus 1.

5. Santykinis neelastingumas kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia
maesn paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim (10 proc.). 0 < E < 1.

Preki paklausos apimtis kinta ir kintant vartotojo pajamoms. Pirkjai skirtingai reaguoja
pajam pokyius. Paklausos elastingumas pajamoms apskaiiuojamas pagal analogik elastingumo
koeficiento formul, tik vietoj kainos imamos pajamos.
io koeficiento dydis priklauso nuo:
1. preks pobdio (ar ji tinkamos kokybs ar blogesns);
2. preks paskirties ( ar skirta kasdieniniam vartojimui, ar yra prabangos).

Tinkamos kokybs preks paklausos elastingumas pajamoms yra teigiamas.

Jos paklausos apimtis didja.
Blogesns neigiamas. Jos paklausos apimtis MAJA.
Prabangos didesnis u 1. Didjant pajamoms didja vartotojo bendr ilaid
dalis skirta prabangos prekms. Ir atitinkamai maja dalis skirta btiniausioms prekms pirkti.
Todl:
Kasdieninio vartojimo Ed maesnis u 1.

Bendrasis ir ribinis produkto naudingumas

Majanio ribinio naudingumo dsnis
Vartotojas perka prekes ar paslaugas todl, kad jos jam yra naudingos, t.y. tenkina vien ar
kit jo poreik. Vartotojas nuolat turi sprsti, ar jo pasirinkta prek verta savo kainos. Vartotojo
elgsen galima pagrsti naudingumo teorija. Naudingumu vadinamas preks teikiamas vartotojui
pasitenkinimas.
Skiriamas bendrasis ir ribinis naudingumas. Bendrasis tam tikro preki kiekio teikiamas
pasitenkinimas. Ribinis reikia pasitenkinimo pasikeitim vartojant vienu preks vienetu daugiau
ar maiau.
Bendrojo naudingumo pokytis
Ribinis naudingumas = -----------------------------------------
Vartojamo kiekio pokytis
Darom prielaid, kad naudingum galima matuoti ir pavaizduojam bendrj ir ribin
naudingumus grafikai (r. 3.9 paveiksl).

20
 3.9 pav. Bendras (BN) ir ribinis (RN) naudingumas

Didjant produkto vartojimui, tiek bendras, tiek ribinis naudingumas auga iki
maksimumo tako, o po to ima mati. Taiau maksimum ribinis naudingumas pasiekia tik i
pradi, o po to krinta. Tuo tarpu bendrasis naudingumas auga ir jo maksimumo takas sutampa su
ribinio naudingumo nuliniu taku.
Daugumos produkt pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertina labiau, jie
suteikia jam didesn apsitenkinim negu paskutinieji vartojami tos ries produktai.
Vartotojo elgsen nusako majanio ribinio naudingumo dsnis: tam tikru periodu,
esant nekintaniam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia majant
ribin naudingum.
Paklausa ir ribinis naudingumas
Preks naudingumas paprastai susijs su jo kaina kuo ji naudingesn, tuo brangiau
vartotojas links u j mokti . Ribinis preks naudingumas gali bti matuojamas pinigais, kuriuos
vartotojas sutinka mokti u papildom jos vienet. Didjant nupirktos preks kiekiui, vartotojas u
papildom jos vienet moks vis maiau, nes ribinis preks naudingumas maja. Antra vertus,
vartotojas, turintis utektinai pinig, pirks tok preki kiek, kad paskutinio preks vieneto
naudingumas susilygint su preks rinkos kaina. Vadinasi, kiekvienos ribinio naudingumo kreivs
takas rodo preks kiek, kur pirks vartotojas esant atitinkamai kainai. Taigi ribinio naudingumo
kreiv yra kartu ir individualios paklausos kreiv. Nuoulniai besileidianti individualios paklausos
kreiv yra majanio ribinio naudingumo dsnio grafinis vaizdas. Preks kaina, kuri nustato
paklausos kreivje esantis takas, yra jos ribinio naudingumo piniginis matas, o j atitinkantis
paklausos kiekis tai tos preks kiekis, kurio ribinis naudingumas lygus preks kainai.

21
 Individuali ribini naudingum kreivs tai individualios paklausos kreivs. Todl
visuomeninio ribinio naudingumo kreiv VRN, kaip individuali paklaus kreivi (RN1 ir RN2)
suma, yra rinkos paklausos kreiv (r. 3.10 paveiksl).

3.10 pav. Individuals ribiniai naudingumai RN1 ir RN2

ir visuomeninis ribinis naudingumas VRN

4 tema. PAGRINDINS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Tobulos ir netobulos konkurencijos rinkos.

Rinkos efektyvumo kriterijai
iuolaikiniame rinkos kyje galima iskirti keturias pagrindines rinkos organizavimo
formas:
1. tobulos konkurencijos rinka;
2. monopolins konkurencijos rinka;
3. oligopolin rinka;
4. monopolin rinka.
Tobulos konkurencijos rinka pagrsta tobula konkurencija. Jos subjektai, atskirai
paimti, negali paveikti rinkos kainos, t.y. jie neturi rinkos galios. Tuo tarpu kitos rinkos yra
netobulos konkurencijos atmainos. Jos subjektai maesniu ar didesniu laipsniu gali paveikti rinkos
kain, t.y. jie turi didesn ar maesn rinkos gali. Tobulos konkurencijos rinka ir monopolin rinka
yra dvi kratutins iuolaikiniam kiui nelabai bdingos (ypa pirmoji) rinkos organizavimo
formos. Tuo tarpu monopolins konkurencijos ir oligopolins rinkos yra kur kas labiau paplitusios.
Vis i rink veikimas apibdinamas j efektyvumu. Efektyvumas nustatomas remiantis trimis
pagrindiniais kriterijais: visuomeniniu, techniniu ir dinaminiu efektyvumu. Visuomeninis
efektyvumo kriterijus ireikia maksimali visuomens naud, kuri gaunama veikiant atitinkamam
rinkos tipui (t.y. ar rinkoje parduota produkcijos apimtis teikia didiausi naud visuomenei).
Techninio ar technologinio efektyvumo kriterijus ireikia geriausi itekli panaudojim gamyboje
(ar turimi itekliai naudojami geriausiai). Jis matuojamas snaudomis produkcijos vienetui
pagaminti arba produkcijos apimtimi snaud vienetui. Dinaminio efektyvumo kriterijus ireikia
maksimal technins ar technologins paangos skatinim (ar skatinamos gamybos naujovs). i
paanga paprastai pasireikia gamybos kat majimu. Technologijos tobulinimas leidia
racionaliau naudoti iteklius ir pasiekti efektyvesn gamybos lyg ateityje.

22
 Tobulos konkurencijos rinka: prielaidos, paklausa ir pasila
Tobulos konkurencijos rinka apibriama iomis pagrindinmis prielaidomis:
1. gana didelis rinkos subjekt skaiius. Dl to pavienio subjekto veiksmai neturi takos rinkos
kain. Jie priversti priimti rinkos kain toki, kokia ji yra;
2. laisvas jimas rink ir pasitraukimas i jos;
3. vis gamintoj gaminamos preks yra tapaios;
4. kiekvienas rinkos subjektas turi isami informacij apie prekes ir kainas.
Tobulos konkurencijos rinkos paklausa (pasila) yra individuali vartotoj (gamintoj) paklaus
(pasil) suma, kuri nustatoma sumuojant vis vartotoj perkam (arba gamintoj parduodam)
preki kiekius esant konkreiai rinkai. Tobulos konkurencijos rinka turi savaiminio reguliavimo
savybi. Todl ji nustato toki kain ir gamybos apimt, kuri atitinka rinkos pusiausvyros bsen,
t.y. pasilos kiekis rinkoje lygus paklausos kiekiui. ioje rinkoje pagaminamas maksimaliai galimas
produkcijos kiekis, t.y. toks, kuris tenkina vartotoj paklaus esamomis gamybos galimybmis. Vis
kit tip rinkos, esant tokioms paioms slygoms, gamins maiau.
Tobulos konkurencijos rinka gali bti tik laisva rinka, nes bet koks reguliavimas ikreipia jos
veikim.

mons pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje trumpame ir ilgame laikotarpyje.

mons pusiausvyra rinkoje reikia, jog mon gamina tok produkcijos kiek, kuris duoda jai
didiausi peln.
Trumpame laikotarpyje gali bti vienas i i atvej:
1. firmos bendrosios pajamos virija bendruosius katus. Tuomet ji gauna ekonomin peln ir
turi gaminti produkcij;
2. firmos bendrosios pajamos nepadengia bendrj kat, bet jos yra didesns u kintamuosius
katus. Tuomet ji taip pat turi gaminti produkcij, nes gaminant prekes jos nuostoliai bus
maesni nei nutraukus gamyb. inoma, ji turi iekoti bd kaip ivengti nuostoli;
3. firmos bendrosios pajamos maesns u kintamuosius katus. iuo atveju verta nutraukti
gamyb.
Trumpame laikotarpyje firma gamins prekes, jei jos nuostoliai yra maesni u pastovius katus arba,
dar geriau, kai ji gauna normal ar ekonomin peln. Jei firmai apsimoka gaminti prekes, tai tada
ikyla klausimas kiek gaminti? Tai galima nustatyti vadovaujantis maksimalaus pelno slyga, kuri ir
nustato mons pusiausvyros bsen:

RK = RPJ, ( ribiniai katai yra lygs ribinms pajamoms) (r. 4.1 pav.)
arba
BPJ BK = max (bendrj pajam ir bendrj kat skirtumas yra didiausias).

4.1 pav. mons pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu

23
 Jeigu ekonomin peln gaunani moni kurio nors produkto rinkoje yra daug, vadinasi io
produkto poreikiai nra patenkinti. Taiau tokia padtis ilgai tstis negali. Gaunamas ekonominis
pelnas skatina ateiti i rink naujus gamintojus. Naujos mons steigsis tol, kol bus gaunamas
ekonominis pelnas. Nauj moni produkcija didins pasil ir kartu mains rinkos kain. Be to,
pleiantis gamybai dids gamybos veiksni paklausa, o gamintoj konkurencija dl i itekli
didins j kainas. Kartu dids ir gamybos katai. Taigi daugjant produkt gaminani moni,
produkto rinkos kaina kris, moni katai dids. ios dvi tendencijos nustatys ilgojo laikotarpio
rinkos ir moni pusiausvyr ekonominio pelno mons negaus (gaus tik normal peln).
Ilgojo laikotarpio pusiausvyra yra tokia situacija rinkoje, kai firm ekonominis pelnas yra lygus
nuliui, firmos gamina esant vidutini bendrj kat minimumui ir akos produkcijos pasilos
kiekis lygus vartotoj paklausos kiekiui.

Tobulos konkurencijos rinkos efektyvumas.

Konkurencija tobulos konkurencijos rinkoje nustato efektyvi gamybos apimt, t.y. gamintojai
priversti gaminti tok produkcijos kiek, kuris pagal esamas galimybes tenkint vartotoj paklaus.
Taigi vis preki rinkose nusistovi paklausos ir pasilos kiekio pusiausvyra. Jeigu esant iai
pusiausvyrai kai kuri produkt gamintojai gauna ekonomin peln, tai reikia, jog i produkt
gamybai itekli neutenka, kad vartotoj poreikiai bt maksimaliai patenkinti. Tuomet i
produkt rink ateis nauj gamintoj, pasila ims didti ir ekonominis pelnas inyks. Taigi tobulos
konkurencijos rinkoje itekliai pasiskirsto taip, kad visose rinkose gaunamas tik normalus pelnas, o
vartotoj poreikiai pagal esamas galimybes tenkinami maksimaliai. Todl visuomeninis efektyvumo
kriterijus dar vadinamas paskirstymo kriterijumi, kuris nustato, ar efektyviai paskirstomi gamybos
itekliai tarp kio ak.
Tobulos konkurencijos slygomis mons priverstos geriausiai panaudoti savo
gamybinius pajgumus, nes isilaikyti rinkoje jos gali tik dirbdamos maiausiais vidutiniais katais.
Taigi tobulos konkurencijos rinka tenkina ir technologinio efektyvumo kriterij.
mons yra suinteresuotos ir nauj technologij diegimu, nes jos maina gamybos
katus arba gerina produkcijos kokyb ir kartu didina peln. Taiau dl palyginti mao paios
mons dydio ir gaunanio tik normal peln, jos negali skirti tiek l, kiek j reikia naujoms
technologijoms sukurti. Taigi dinaminio efektyvumo kriterijaus poiriu tobulos konkurencijos
rinkos efektyvumas yra abejotinas.

Monopolin rinka
Monopolija yra tokia rinkos struktra, kai kurioje nors pramons ar paslaug akoje yra vienintelis
preki ar paslaug gamintojas (pardavja). Jis turi rinkos gali, kuri leidia jam kontroliuoti
pasilos apimt ir kainas. Dl to monopolija gauna ekonomin peln, kuris skatina firmas ilaikyti
monopolin padt rinkoje. Pagrindinis monopolijos bruoas konkurencijos nebuvimas.
Monopolija gali bti tiek galinga mon, tiek smulkus gamintojas.
Monopolija, kurios produkcija neturi pakaital, vadinama grynja monopolija.
Rinka monopolizuojama sukuriant ar savaime atsirandant barjerams eiti kitoms
monms rink. Naujiems konkurentams, ketinantiems eiti rink, yra dviej ri barjerai:
statyminiai ir natrals.
statyminiams barjerams priklauso valstybs suteikta teis kuriai nors firmai gaminti
tam tikras prekes ar teikti paslaugas. J yra keletas:
Firma gali gauti vie privilegij veikti tam tikroje akoje. Konkurentams draudiama eiti
t ak.
Verslo liudijimai (licencijos). Jie sukuria monopolines teises.
Patentai arba autorins teiss, kurios suteikia iradjui iimtin teis naudoti iradimus tam
tikr laik.
Natrals barjerai:
24
 Gamybos masto ekonomija, kai maiausi vidutiniai katai pasiekiami tik gaminant
pakankamai didel produkcijos kiek. Dl didels gamybos apimties gaunama ekonomija
slygoja tai, kad kai kuriose akose isilaiko tik viena firma, kuri tampa natralia
monopolija (vandens, duj, elektros energijos tiekimo mons, telekomunikacij
paslaug bendrovs ir kt.).
Itekli kontrol, kai viena mon yra svarbaus gamybinio itekliaus savinink. ia
priskirtinos ir idjos.
Keli moni susijungimas vien. Jis gali bti savanorikas ar priverstinis (kai stipresn
mon prisijungia silpnesn). Susijungusios mons gali ilikti kaip atskiros mons
monopolijos sudtyje arba sudaryti vien mon.
Visi aukiau nurodyti barjerai sudaro sunkiai veikiamas klitis patekti monopolin rink
ir kartu gamintoj konkurencijai atsirasti.

Monopolins rinkos pusiausvyra.

Kadangi monopolinje rinkoje yra tik vienas gamintojas, jis turi didesn pasirinkimo laisve
palyginti su tobulos konkurencijos rinkos gamintoju. Jis gali laisvai pasirinkti savo gamybos apimt
arba nustatyti produkcijos kain. Taiau abiej i dydi monopolistas vienu metu laisvai keisti
negali, nes tokius veiksmus riboja paklausa. Monopolija nustato gamybos apimt, o konkurencija
tarp vartotoj produkcijos kain. Monopolistas negali savo nuoira padidinti ios kainos, nes
vartotojai didesne kaina pirks maiau produkcijos.
Keisdamas produkcijos kain arba jos apimt, monopolistas nustato toki padt
rinkoje, kuri labiausiai j tenkina, t.y. padt, kuriai esant gaus didiausi peln. Tokia padtis reik
ir monopolijos pusiausvyr, ir pusiausvyr monopolinje rinkoje. Monopolijos, kaip ir bet kurios
kitos mons pusiausvyros bsen atitinka ribini pajam ir ribini kat lygyb. Taiau jos
gamybos apimtis, utikrinanti jai maksimal peln, bus maesn u visuomenei geriausi gamybos
apimt ir u tobulos konkurencijos rinkos gamybos apimt. Tuo tarpu produkcijos kaina, kuri
monopolistas nustato maksimaliai galim auktesn negu kaina tobulos konkurencijos rinkoje.
Taigi monopolistas gamina maiau preki, bet jas parduoda brangiau negu esant tobulai
konkurencijai.
Normaliomis slygomis monopolija visada gauna ekonomin peln ir trumpuoju, ir
ilguoju laikotarpiu.

Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje. Monopolija ir efektyvumas.

Monopolin politika rinkoje yra tokia: gaminti maiau, bet parduoti brangiau. Tai pagrindinis
monopolijos trkumas, palyginti su tobulos konkurencijos rinka. Todl monopolija gamina maiau
produkcijos negu leidia gamybos galimybs ir reikia visuomens poreikiams patenkinti. Taigi ji
netenkina visuomeninio efektyvumo kriterijaus.
Neutikrindama efektyvios gamybos apimties, monopolija ikreipia ir itekli
paskirstym tarp kio ak. Kita vertus, didesns negu tobulos konkurencijos rinkoje monopolins
produkcijos kainos perskirsto pajamas monopolijos naudai, t.y. dl monopolijos veiklos atsiranda
socialiniai visuomens katai.
Monopolija kartu pasiymi ir technologiniu neefektyvumu. Monopolijos peln
maksimizuojanti gamybos apimtis nebtinai turi atitikti maiausius vidutinius katus. Kita vertus,
monopolija, neturdama konkurent, gali sau leisti naudoti gamybos iteklius netaupiai. Nors dl to
jos pelnas i dalies ir sumat, taiau dl aukt monopolini peln gamyba vis tiek liks pelninga.
Nepatenkindama visuomeninio ir technologinio efektyvumo kriterij, monopolija
paprastai patenkina dinaminio efektyvumo kriterij. Stambios monopolins mons pajgia
finansuoti vairias tyrim programas, kas neprieinama smulkioms. Tokie tyrimai leidia sukurti
naujus gamybos bdus, mainanius mons katus, arba naujus gaminius. Visa tai leidia
monopolijai gauti didesn peln ir sitvirtinti rinkoje.

25
Natralios monopolijos kainos reguliavimas.
Natrali monopolija tai pigiausias bdas patenkinti rinkos paklaus, kai masto ekonomija
pasireikia esat didelei gamybos apimiai. Gamybos sutelkimas vienoje stambioje monje leidia
gaminti produkcij maiausiais katais. Taiau monopolin kaina visada nustatoma didesn negu
galt bti ir gaminama maiau. Visuomeninis monopolijos neefektyvumas ir jos sukeliami
socialiniai katai pateisina valstybin monopolijos reguliavim.
Vyriausyb negali nurodyti monopolijai, kiek preki ji privali gaminti, taiau ji gali
nustatyti maksimali monopolijos produkcijos kain. Taip apribojama monopolijos rinkos galia ir ji
priveriama elgtis kaip tobulas konkurentas, t.y. plsti gamybos apimt tol, kol ribiniai katai
susilygins su nustatyta kaina. Tokio kainos lygio nustatymas vadinamas kainodara pagal ribinius
katus.
Taiau kainodara pagal ribinius katus ne visada manoma. Jei masto ekonomija per
maai sumaina mons vidutinius katus ir jie lieka per dideli, tokia kainodara nustato kain, kuri
nepadengia mons kat ir jos veikla tampa nuostolinga. Tai veda mon prie bankroto arba veria
j pasitraukti i veiklos. iuo atveju gali bti nustatyta tokia maksimali kaina, kuri atitinka vidutini
kat ir paklausos kreivi susikirtimo tak. Toks kainos nustatymas vadinamas kainodara pagal
vidutinius katus. Taip nustatyta kaina garantuoja monei tik normalj peln, reikaling, kad ji
nepasitraukt i veiklos, o gamybos apimtis iuo atveju taip pat padidja.
Valstybinio kain reguliavimo gali ir neprireikti, jei monopolin mon veikia
konkurencinje rinkoje, kuri yra laisvai einama ir ieinama (pvz., oro linijos). Potenciali
konkurencija veria mon nesinaudoti savo rinkos galia ir elgtis taip, kaip elgiasi tobulas
konkurentas. Siekdama ivengti galimos konkurencijos, mon nustato savo produkcijos kain,
garantuojani jai tik normalj peln, ir stengiasi maksimaliai plsti gamyb. Konkurencin rinka
gali atsirasti sudarant galimyb nacionalin rink patekti usienio gamintojams. Tai priveria
monopolij mainti savo produkcijos kainas netgi atsisakant monopolinio pelno.

Monopolins konkurencijos rinka

Tai rinka, kurioje yra daug gamintoj, gaminani tos paios paskirties produkt
pakaitalus ir galini neymiai paveikti j kainas (nedidels kavins, parduotuvs, kirpyklos,
buitinio remonto dirbtuvls ir pan.).
Monopolins konkurencijos rinka yra labai panai tobulos konkurencijos rink. ia
taip pat yra daug vartotoj ir gamintoj, o kiekvieno gamintojo gamybos apimtis sudaro tik menk
rinkos dal, rink galima laisvai patekti ir pasitraukti i jos. Tai lemia aukt konkurencij. Taiau
monopolins konkurencijos rinkoje gamintoj produktai nra tapats. Tai gali bti skirtingos tos
paios preks ar paslaugos rys (arbata, kava, plauk kirpimo modeliai ir pan.), preks gali skirtis
pakuote, papildomomis paslaugomis), gali bti skirtinga pardavimo vieta. Todl ioje rinkoje
kiekvienas gamintojas turi savo gaminamo pakaitalo monopolij. Dl to mon ioje rinkoje, nors ir
ne tokiu mastu, gali paveikti rinkos kain. t.y. turi gana ribot rinkos gali. Neymiai padidinusi
preks kain, mon gali tiktis neprarasti daug vartotoj, o iek tiek sumainusi - padidinti
pardavim ir iplsti savo rink.
Galimyb nors ir neymiai pakeisti rinkos kain suteikia monopolins konkurencijos
monei monopolijos bruo. Todl ji, maksimizuodama peln, nustato neefektyvi gamybos apimt.
Kur laik (trumpuoju laikotarpiu) mon gali gauti ir ekonomin peln, taiau neilgai.
Ilgalaikis pelnas pritrauks nauj konkurent, gaminani tos paios paskirties
pakaitalus. Veikianiai monei jau liks maesn rinkos dalis. Ekonominis pelnas inyks. Taigi
ilguoju laikotarpiu mon gauna tik normalj peln.
Formaliai irint monopolin konkurencija nepatenkina n vieno efektyvumo
kriterijaus. monei esant pusiausvyros bsenos gamybos apimtis yra neefektyvi (maesn). Tai
reikia, kad ji ne visikai inaudoja savo gamybinius pajgumus ir turi papildom pltros galimybi.

26
Taiau turint omenyje, kad efektyvumo sumajimas ioje rinkoje nra didelis ir kad jis
kompensuojamas preki ir paslaug vairove, vargu ar tikslinga j reguliuoti efektyvumo didinimo
linkme. Dl moni maumo, monopolins konkurencijos rinka nepatenkina ir dinaminio
efektyvumo kriterijaus.
Taiau praktikai, monopolins konkurencijos rinka yra gana efektyvi ir nedaug
atsilieka nuo tobulos konkurencijos rinkos. Bet, palyginant su pastarja, suteikia vartotojui didesnes
galimybes rinktis.

Oligopolin rinka
Samprata ir ypatybs.
Tai tokia rinka, kurioje vyrauja keletas stambi tarpusavyje konkuruojani moni, gaminani t
pat produkt arba artimus pakaitalus (automobili, lktuv, kopijavimo technikos, bald, tabako,
alkoholini grim ir kt. rinkos). Ji yra labiausiai paplitusi iuolaikiniame kyje.
Oligopolins mons produkcija sudaro didel rinkos dal. Todl keisdama savo
gamybos apimt arba produkcijos kain, ji daro didel poveik visai rinkai. Kartu ie veiksmai
neivengiamai sukelia kit oligopolini moni atsakomuosius veiksmus. Todl mon, priimdama
sprendimus, turi numatyti ir kit konkuruojani moni reakcij. Taigi oligopolins mons viena
nuo kitos yra priklausomos ir kiekviena i j jautriai reaguoja kit veiksmus.
Pagrindin oligopolij atsiradimo prieastis masto ekonomija. Taip atsiradusi
oligopolija vadinama natralia oligopolija. Patekti i rink manoma tik gaminant daug
produkcijos maais vidutiniais katais. Taiau tam reikia ir atitinkam finansini itekli,
reikiamiems gamybiniams pajgumams sukurti, reklamai, palankiai nuomonei apie save sudaryti.

Konkurencija oligopolinje rinkoje.

ia konkurencija labai atri. Kartais ji gali virsti vadinamuoju kain karu. Nordama istumti savo
konkurentus i rinkos ar juo sulugdyti, oligopolija gali pradti pardavinti produktus kaina,
maesne u gamybos katus. Tok kain kar gali laimti tik finansikai stiprios mons, galinios
itverti didelius trumpalaikius nuostolius, kol bus veikti varovai.
Siekdamos nesileisti nauj konkurent rink, kur laik visos oligopolijos savo
produkcij gali pardavinti maesne u gamybos katus kaina.
Kain karo metu visos oligopolijos patiria nuostoli. Todl tokio konkurencijos bdo
paprastai vengiama. Pagrindin konkurencija oligopolinje rinkoje vyksta gerinant produkt
kokyb, gaminant naujas tos paios paskirties prekes, keiiant dizain, teikiant papildomas
paslaugas , t.y. diferencijuojant produkt. Ypa svarbi konkurencins kovos priemon yra reklama.
Ja siekiama iplsti savo produkcijos paklaus, uvaldyti konkurent rinkas perviliojant j pirkjus
ir sitvirtinti jose.
Aria konkurencija siekiama gyti didesn rinkos gali prisijungiant buvusius
konkurentus arba paalinant juos i rinkos.

Pagrindiniai oligopolins rinkos kain modeliai.

Nors oligopolin mon turi rinkos gali, taiau ji negali nustatyti kainos taip paprastai, kaip
monopolija. Oligopolinje rinkoje kainos dyd lemia ne tik tos mons sprendimai , kok preki
kiek gaminti, bet ir atsakomieji konkurent veiksmai.
Oligopolinje rinkoje galimi trys kain formavimosi modeliai:
Stabilios kainos (lautos paklausos kreivs ) modelis;
Kain lyders modelis;
Kartelis.

Stabilios kainos (lautos paklausos kreivs ) modelis. is modelis taikytinas tuo atveju, kai tarp
moni nra susitarim ar kain lyders.
27
 Tarkime, kad akoje oligopolijos gamina prekes-substitutus. Jei viena oligopolija sumaina savo
preki kain, kad pritraukt daugiau pirkj ir padidint rinkos dal, tai tos akos kitos oligopolijos
nelieka pasyvios stebtojos. Jos, nenordamos prarasti rinkos dalies, maina savo preki kainas.
Galu gale paaikja, kad kain konkurencija n vienai monei nedav naudos, o atvirkiai,
sumajo vis akos oligopolij pelnas.
Jei oligopolija bandyt didinti peln, didindama kain, tai konkurentai to nedaryt, o
pasistengt, nekeisdami kain, privilioti nauj pirkj. O firmos, padidinusios kain, produkcijos
pardavim apimtis sumat ir ji patirt nuostolius.
Todl oligopolija daniausiai nekeiia savo pradins gamybos apimties ir kain.

Kartelis. Noras ivengti konkurencijos ir maas oligopolij skaiius rinkoje, sudaro prielaidas
oligopolistams susitarti dl bendros produkcijos kainos ir pasidalinti rink. Jie paprastai susitaria dl
kainos dydio ir gamybos apimties. Toks formalus moni susitarimas vadinamas karteliu. Kadangi
kartelio dalyviai yra stambios mons, gaminanios beveik vis akos produkcij, toks susitarimas
veikia kaip monopolija. Kaip ir monopolijos atveju, nustatoma monopolin (didesn) produkcijos
kaina ir neefektyvi (maesn) gamybos apimtis. Kiekviena mon parduoda susitarimu nustatyt
preki kiek vienoda sutarta kaina. Todl gautas bendras pelnas yra didesnis negu tas, kur mons
gaut konkuruodamos tarpusavyje. Kartelio gaunamas ekonominis pelnas paskirstomas atskiroms
monms atsivelgiant j rinkos dal.
Karteliniai susitarimai naudingi susitarimo dalyviams, bet nuostolingi vartotojams ir visai
ekonomikai. Todl jie paprastai yra draudiami (Konkurencijos statymu).

Kain lyders modelis.

Neretai oligopolinje rinkoje kainos vis dlto kinta. Kartais rinkoje susidaro padtis, kai kurioje
nors akoje irykja vadovaujanti mon kain lyder, o kitos seka jos elgsen. Yra du kain
lyders modeliai: barometrin mon ir dominuojanti mon.
Barometrins mons modelis pasireikia tais atvejais, kai tarp oligopolij nra susitarimo ir kai
viena firma paprastai yra pirmoji keiianti kainas, o kitos firmos ja seka. Barometrin mon
nebtinai yra didiausia akos mon, bet ji sugeba teisingiausiai vertinti ekonomini slyg
pasikeitimus, kat ir paklausos pokyius. ios mons veiksmus, nustatant kainas stebi kitos ios
akos mons ir atitinkamai keiia savo kainas.
Kartais rinkoje susidaro padtis, kai dominuojanti mon (paprastai didiausia)tampa kainoms
vadovaujanti mon. Priklausomai nuo jos kain lygio, maesns mons pasirenka gamybos apimt.
Nors akos maesni firm ribiniai katai didesni, jos priverstos pardavinti savo produkcij
dominuojanios mons padiktuota kaina.
Tarp mons , vadovaujanios kainoms, ir kartelio yra esmini skirtum. Kartelis nustato kvotas
bei kainas visoms j einanioms firmoms. Kain lyder paskelbia kainas nesikonsultuodama ir
nepaskirsto gamybos apimties. Taiau kiekviena akos firma parduoda tik tiek, kiek ji gali parduoti
pagal kain lyders kainas.

Oligopolins rinkos efektyvumas.

Oligopolins rinkos pusiausvyros kaina, gamybos apimtis ir jos efektyvumas priklauso nuo to,
kokio tipo oligopolija susidar rinkoje. Jei tai kartelis, tai jam tinka viskas , jas buvo pasakyta apie
monopolijos pusiausvyr ir efektyvum. Visais kitais atvejais svarbu atsivelgti konkurent
veiksmus. Vienaip ar kitaip oligopolija elgiasi kaip monopolist siekia didiausio pelno, taiau
vertindama ir konkurent veiksmus. Todl bendra gamybos apimtis oligopolinje rinkoje yra
maesn u t, kuri atitinka didiausi visuomens naud; nepilnai inaudojami ir gamybos
veiksniai Taiau dl oligopolins konkurencijos, kuri apriboja oligopolijos rinkos gali, i rodikli
efektyvumas ioje rinkoje yra didesnis nei monopolinje. Tuo tarpu dinamin efektyvum

28
oligopolijai yra svarbiau didinti nei monopolijai. Gaudamos ekonomin peln, jos gali diegti
technologines naujoves, t.y. didinti dinamin efektyvum.

Oligopolins rinkos koncentracijos rodikliai. Oligopolini moni vyravimo rinkoje, t.y.

koncentracijos (santalkos) lygis nustatomas apskaiiuojant koncentracijos koeficientus arba
indeksus. Rinkos koncentracijos (santalkos) lygis tai procentin rinkos dalis, tenkanti tam tikrai
moni grupei. Jis paprastai skaiiuojamas vienai, keturioms arba atuonioms didiausioms akos
monms. Jei ioms monms tenka didioji rinkos dalis, tai jos laikomos vyraujaniomis. rinkoje.
Pagal LR konkurencijos statym, kio subjektas yra vyraujantis rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro
ne maiau kaip 40 proc. Kiekvienas i trij ar maiau kio subjekt laikomas vyraujaniu rinkoje,
jei sumin j rinkos dalis sudaro ne maiau 70 proc. Jei rinkoje nra vyraujani gamintoj, tai
tokia rinka priskiriama monopolins ar tobulos konkurencijos rinkai.

5 tema. GAMYBOS VEIKSNI RINKOS IR PAJAM PASKIRSTYMAS

Gamybos veiksni paklausa kaip ivestin paklausa

Gamybos veiksni ir preki bei paslaug rinkos pagal savo struktr yra tokios
paios. Jos gali bti tobulos ir netobulos konkurencijos. Tobulos konkurencijos gamybos veiksnio
rinkoje veikia labai daug io veiksnio vartotoj, t.y. moni pirkj bei io veiksnio pateikj
(pardavj), o kiekvienas i j atskirai negali paveikti rinkos kainos. Todl mons sigyja gamybos
veiksnius pastoviomis kainomis, kurios yra atskir gamybos veiksni rink pusiausvyros kainos,
suderinanios gamybos veiksnio paklausos ir pasilos kiekius. Netobulos konkurencijos gamybos
veiksnio rinkoje veikiantis vienintelis io veiksnio pirkjas turi rinkos gali ir vadinamas
monopsonistu. Kelios didels mons gamybos veiksnio pirkjos vadinamos oligopsonijomis.
Gamybos veiksniai turi savo kainas, rinkoje sveikauja dvi rinkos subjekt grups
gamybos veiksni pirkjai (mons) ir pardavjai (nam kio subjektai), kuri elgsena nusakoma
paklausa ir pasila. Gamybos veiksni savinink pajamos priklauso nuo gamybos veiksni rinkos
nustatom gamybos veiksni kain.
Kita vertus, tarp preki ir paslaug bei gamybos veiksni rink yra esminis skirtumas.
Gamybos veiksni rinkos yra ivestins, t.y. gamybos veiksni paklaus lemia paklausa produkt,
kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai, ir gamybos veiksni snaud produkto
vienetui pagaminti dydio.
Daugelis gamybos veiksni gali bti naudojami vairiose kins veiklos sferose. iuo
atveju j bendroji paklausa priklausys nuo vis preki ir paslaug, kurioms gaminti naudojamas tas
pats iteklius, paklausos dydio per laiko vienet ir nuo to, kiek kiekvieno veiksnio suvartojama
kiekvienam preki ir paslaug vienetui pagaminti.

Darbo rinka ir jos ypatybs

Darbo jga gali bti nagrinjama kai viena i preki, kuri galima pirkti ir parduoti.
Taiau ji yra ypatingas gamybos veiksnys, nes neatsiejamas nuo mogaus ir tai suteikia jam, kaip
prekei, specifini skirtum. Skirtingai nuo su kitais gamybos veiksniais darbdavys negali
piktnaudiauti versdamas samdomus darbuotojus atlikti sveikatai pavojingus darbus.
Nepageidautinos ir jo asmenins pairos (pvz. lyt, rasines grupes ir pan.).
Taiau darbo rinka veikia taip pat, kaip ir kiti gamybos veiksniai. Darbo rinka, kaip ir
kiti gamybos veiksniai, gali bti tobulos ir netobulos konkurencijos.
Tobulos konkurencijos darbo rinka
Tobulos konkurencijos darbo rinka grindiama tokiomis prielaidomis:
1. rinkoje yra pakankamai daug darbo paslaug pirkj (darbdavi) ir pardavj (samdom
darbuotoj), kad n vienas i j neturi rinkos galios paveikti darbo umokesio lyg;

29
 2. darbas yra standartizuota prek. Visi darbuotojai yra vienodai kvalifikuoti (produktyvs);
3. samdomi darbuotojai yra mobils. Nra joki klii pakeisti vien darbo viet ar profesij
kit. Darbuotojai ir darbdaviai informuoti apie darbo snaudas ir rezultatus.
Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologikai apibrto darbo kiekio,
reikalingo monms, kad atlikt usakymus, ir nuo darbo umokesio lygio. Firma samdo
darbuotoj tiek, kad jos ribin nauda (pajam padidjimas pasamdius kiekvien papildom
darbuotoj, kitaip sakant, ribinio produkto vert) susilygint su jos ribiniais katais (darbuotojo
darbo umokesiu).
Jeigu vis gamybos veiksni ir produkcijos realizavimo rinkos yra tobulos konkurencijos, tai
mon samdo, nuomoja bei perka kiekvieno gamybos veiksnio tiek, kad jos ribinio produkto vert
susilygint su to veiksnio kaina. Darbo paklausa gali keistis dl dviej veiksni: kai darbas tampa
produktyvesnis; kai pasikeiia firmos produkcijos kaina (jai pakilus padidja ir paklausa).
Siekimas ir galjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams
vadinamas darbo pasila. Kuo tam tikros profesijos darbuotoj darbo umokestis didesnis, tuo
daugiau moni link dirbti pagal t profesij.
Darbo paklausa ir pasila lemia darbo kain (Pv), t.y. umokest. Pusiausvyros darbo
umokestis yra toks, kuris tam tikru laiko momentu utikrina silomo ir pageidaujamo darbo kiekio
vienyb, t.y. pusiausvyros slygomis visi norintys dirbti turi darb ir nra tui ekonomikai
efektyvi darbo viet. Pusiausvyr rodo darbo pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo takas E (r.
5.1 pav.).

5.1 pav. Darbo rinkos pusiausvyra

Netobulos konkurencijos darbo rinka

iuolaikinei darbo rinkai budinga netobula konkurencija. Taiau tai reikia uimtumo ir darbo
umokesio sumajim bei neefektyv darbo itekli paskirstym. Darbdavys iuo atveju danai
turi galimybi mainti darbo umokest emiau pusiausvyros lygio. Nordami atsverti darbdavi
rinkos gali ir apginti savo interesus, samdomi darbuotojai vienijasi darbo sjungas, kurios
organizuojamos arba kaip profesins, arba kaip akins sjungos. Profesins sjungos vienija tos
paios arba giminingos profesijos darbuotojus, kurie gali dirbti vairiose monse, kio akose ar
regionuose. akines sjungas jungiami skirting profesij darbuotojai, bet dirbantys toje paioje
akoje.
Darbo rinkoje neretai susidaro abipus monopolija, t.y. bna monopolizuota tiek darbo
pasila, tiek ir paklausa. Tokiu atveju prieingi darbuotoj ir darbdavi interesai paprastai derinami
kolektyvinmis derybomis. Profsjungos, kaip darbuotoj atstovai, ir darbdavi atstovai derasi dl
darbo umokesio dydio, darbo viet isaugojimo, samdos ir darbo bei kt. slyg. Derybos ne
visada bna lengvos. Neretai tenka kreiptis nealik treij pus tarpininkus ar arbitra.
Kratutins konflikt sprendimo priemon streikas ar lokautas. Streikas kai darbas nutraukiamas

30
darbo sjungos sprendimu siekiant paspausti darbdavius. Lokautas - kai darbas nutraukiamas
darbdavio sprendimu. Taiau tai abiem alim brangiai kainuojanios priemons.
Darbo sjungos kolektyvinse derybose paprastai siekia dviej tiksl: garantuot
darbo viet ir dideli atlyginim. Rinkos ekonomikoje ie du reikalavimai ne visada suderinami.
Todl tenka rinktis vien i j arba mokti didelius atlyginimus darbuotojams, arba isaugoti
darbo vietas. Danai prioritetas suteikiamas antram variantui.
Lietuvoje principinius klausimus sprendia Lietuvos Respublikos trial taryba,
kuri eina Vyriausybs, darbdavi ir profsjungos atstovai.
Kai rinkoje yra vienas darbo jgos pirkjas, tokia rinka vadinama monopsonija, o kai
keli pirkjai oligopsonija. Daniausiai bna oligopsonijos.

Darbo umokesio formos ir jo diferenciacija

Darbas rinkoje gyja savo kain. Tai darbo umokestis. Ekonomikos teorijoje darbo umokesiu
laikomas mokestis u tam tikros apimties darbo paslaug. Jis gali bti ireikiamas kaip nominalus
(pinig suma u darbo valand, savait, mnes ar pan.) ir realus (preki ir paslaug kiekis, kur
galima sigyti u nominal darbo umokest).
inomos dvi darbo umokesio sistemos laikin ir vienetin. Laikinis darbo
umokestis mokamas u nustatytos trukms darb. Ji naudojama tada, kai sunku arba nemanoma
imatuoti darbo kiekio ir kokybs (pvz., teisininko). Vienetinis darbo umokestis mokamas u
pagamint produkcijos kiek. Ji taikoma ten, kur individualus darbo rezultatas gali bti nesunkiai ir
greitai imatuotas.
Darbo umokesio lyg turt lemti tik ribinis jo produktyvumas. Taiau realiai darbo
umokestis skirtingas tiek vairiose kio akose, tiek ir paioje akoje, skirtingose monse ar
regionuose. skirtum lemia vairs veiksniai, kuriuos galima suskirstyti rinkos ir ne rinkos.
Rinkos veiksniams priskirtini:
darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas;
monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt galia;
monopolin ar oligopolin moni galia produkt rinkoje;
Ne rinkos veiksniai:
darbuotoj kvalifikacija;
darbo slygos;
atsakomyb;
darbuotojo individualios savybs;
darbo apimtis ir intensyvumas;
mogikasis kapitalas (isilavinimas).

Skolinamojo kapitalo rinkos ypatybs. Palkanos

Kapitalas, priklausomai nuo jo formos, teikia skirtingas pajamas: skolinamojo
(piniginio) kapitalo savininkai gauna palkanas, realaus (fizinio) peln, nominaliojo (vertybini
popieri ) palkanas (u obligacijas) ar peln dividend pavidalu (u akcijas). Taiau abiej
nominaliojo kapitalo ri pajamas (palkanas ir dividendus) sukuria fizinis kapitalas, t.y. jo
produktyvumas. Ypating reikm turi piniginis kapitalas, nes u j galima sigyti ir realj, ir
nominalj kapital, taip pat ir kitus gamybos veiksnius. Pagrindin skolinamojo kapitalo dalis
naudojama investicijoms, kurios lemia kio pltr. Kai kuriems kio subjektams gali susidaryti
nenaudojam pinigini l perteklius, kuriuos jie link skolinti, tuo tarpu kitiems j trksta ir jie
link skolintis. Tik skolinami pinigai tampa kapitalu, nes jie teikia savininkui papildomas pajamas.
Taigi palkanas galima traktuoti kaip pinig skolinimo kain.

31
 Kapitalas skolinamas finans rinkose dviem pagrindiniais bdais: skolinant
grynuosius pinigus paskol forma arba perkant kreditinius vertybinius popierius obligacijas. Taigi
skolinamasis kapitalas cirkuliuoja dviej tip rinkose paskol ir vertybini popieri.
Paskol rinkoje paskol teikimo funkcijas atlieka finansiniai tarpininkai bankai. Jie
mobilizuoja laisvas pinigines las indli sskaitas, u kurias indlininkams mokamos palkanos,
ir skolina ias las investuotojams imdami i j tam tikro dydio (jau didesnes) palkanas.
Palkan dyd paskol rinkoje nustato skolinamojo kapitalo (paskol) pasilos ir paklausos sveika.
Obligacijos perkamos ir parduodamos vertybini popieri rinkoje paprastai per
finansinius tarpininkus finans maklerio mones arba specializuotus komercini bank skyrius.
Obligacij paklaus formuoja skolinamojo kapitalo savininkai (kreditoriai), pasireng pirkti
atitinkam obligacij skaii atsivelgdami obligacij palkan dyd. Obligacij pasil nustato
mons emitentai bei kiti subjektai obligacij turtojai.
Vertybini popieri rink sudaro pirmin ir antrin vertybini popieri rinkos. Pirmoje
rinkoje obligacijas parduoda j emitentas tiesiogiai arba per tarpininkus. Tai naujai ileidiam
obligacij rinka ir pasil joje nustato obligacij leidjai, kurie siekia parduoti savo ileistas
obligacijas nominalija kaina atitinkamai reguliuodami obligacij emisij. Antrinje vertybini
popieri rinkoje, kurioje vyksta pagrindin vertybini popieri apyvarta, prekiaujama anksiau
ileistomis obligacijomis, o j pasil sudaro visos anksiau ileistos obligacijos. ioje rinkoje, kuri
yra daugiau spekuliacinio pobdio, keiiasi tik obligacij savininkai, o pinigai, gauti pardavus
obligacijas, nebtinai panaudojami investicijoms. Pirkjai noriau ir drsiau perka naujas obligacijas
pirminje rinkoje, nes bet kada gals jas parduoti antrinje.
Lietuvos nacionalinje vertybini popieri biroje didiausi apyvartos dal sudaro
moni akcijos ir Vyriausybs vertybiniai popieriai.
Palkan normos dyd skolinamojo kapitalo rinkoje veikia skolinimo trukm,
paskolos dydis, monopolins galios gijimas skolinamojo kapitalo rinkoje ir, svarbiausia, paskolos
rizika. Stambi ir finansikai stipri mon gali pasiskolinti l u nedideles palkanas, nes paskola
maai rizikinga, o finansikai nestabili jau u didesnes, nes reiks skolintojams kompensuoti
rizik, susijusi su galimu paskolos negrinimu. Maiausia palkan norma, mokama u
maiausiai rizikingas paskolas, vadinama bazine palkan norma.

ems ir natrali itekli rink ypatybs. Renta

em kaip gamybos veiksnys, apimantis ir natralius iteklius (naudingas ikasenas,
mikus, vandenis ir kt.) turi savo ypatum. Ji yra gamtos produktas, neatsiejamas nuo geografins
vietos, negali bti perkelta kit viet kaip darbas ar kapitalas, sukurta gamybos bdu, kaip
kapitalas. Kiekvienas ems sklypas yra unikalus dviem poiriais produktyvumu ir geografine
padtimi.
ems teikiamos pajamos jos savininkui vadinamos renta. Jeigu pajamos, gautos
naudojant ems sklyp, virija jam naudoti reikiam kit gamybos veiksni snaud kain, tai
sakoma, kad is sklypas teikia ems rent. Taigi ems renta tai pajamos, virijanios katus,
btinus ems sklypui naudoti pagal jo paskirt. ems renta yra atskiras ekonomins rentos atvejis.
Ekonomin rent gali gauti bet koks gamybos veiksnys, kurio pasila yra absoliuiai elastinga.
em, kaip gamybos veiksnys gali bti perkama ir parduodama ems rinkoje. Taiau
paprastai ems savininkai turim em nuomoja. U derlingesn ems sklyp imama didesn
nuomos kaina negu u maiau derling. ems sklypo nuomos kain nustato jos renta. iuo atveju
ems renta gali bti apibrta kaip mokestis u ems arba kit gamtos itekli, kuri pasila yra
grietai ribota, naudojim. Rentos dyd nustato nuomojam ems sklyp pasila ir paklausa.
Rentos dyd lemia tik nuomojamos ems paklausa, kuri yra ivestin ems produkt paklausos
atvilgiu. Jei ems kio produkt paklausa didja, didja ir jo kaina. Tuo paiu didja renta.
Didesn renta derlingesni sklyp ir sklyp esani patogesnje geografinje padtyje. Todl ems

32
sklypai, turintys panai savybi, jungiami atskiras grupes. Kiekvieno taip diferencijuoto sklypo
renta vadinama diferencine renta.
Ekonomin rent gali gauti bet kuris gamybos veiksnys, turintis ypatingas savybes.
Darbuotojai vienas nuo kito gali skirtis ne tik isilavinimu ar kvalifikacija, bet ir specifiniais
sugebjimais (gabumais, talentu). Kaip kompensacij u ypatingus sugebjimus jie gauna
papildomas pajamas, vadinamas gabum renta. Tai ypa akivaizdu mene , sporte. Taigi ekonomin
renta gali bti apibrta ir taip: ekonomin renta tai bet kuriam gamybos veiksniui atitenkanios
papildomos pajamos u jo ypatingas savybes, virijanias jo alternatyviuosius katus.

6 tema. PAJAM NELYGYB IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Pajam nelygyb, jos prieastys ir matavimas
Pajam dydis priklauso nuo to, kiek ir koki gamybos veiksni turi kiekvienas kio subjektas, koks
atskiro individo mogikasis kapitalas arba kiek finansinio turto jis paveldjo ar gijo. Tos
gyventoj grups, kurios neturi gamybos veiksni arba turi j labai maai, rinkos slygomis beveik
neturi joki galimybi pagerinti savo padt. Todl vyriausyb turt pajamas perskirstyti ir taip
mainti gyvenimo lygio skirtumus bei remti maas pajamas gaunanius visuomens narius. Pajam
nelygyb lemia daugelis veiksni, kuriuos galima suskirstyti 3 grupes: a) turtin nelygyb; b)
skirtingi darbo rezultatai; c) kiti veiksniai.
Turtin nelygyb bene svarbiausias pajam nelygyb lemiantis veiksnys. Turtas gali
bti paveldimas, udirbtas skmingoje veikloje, laims ar atsitiktinum rezultatas. Praturtjama
loterijoje ar pan. Pati ekonomin sistema paprastai padeda apsaugoti ir gausinti didel turt.
Pajam nelygyb lemia ir nevienodi individ sugebjimai, j isilavinimas,
kvalifikacija, skirtinga darbo trukm, intensyvumas, nevienodos darbo slygos. ia priskirtinas ir
mogikasis kapitalas, teikiantis dideles pajamas rentos pavidalu u iskirtinius sugebjimus.
Pajam dydiui takos turi ir eimos kilm, asmeniniai ryiai, politin taka, diskriminacija, gyta
monopolin galia darbo rinkoje.
Pajam nelygyb matuojama vairiais statistiniais metodais ir rodikliais Pajam
paskirstym grafikai galima pavaizduoti Lorenco kreivje (r. 6.1 pav. paveiksl). Horizontalioje
ayje paymima procentin gyventoj dalis pajam didjimo tvarka, o vertikalioje procentin j
pajam dalis bendrose pajamose. Lorenco kreiv (1) rodo atitinkamos dalies maiausias pajamas
gaunani gyventoj pajam dal bendrose alies pajamose. striain (2) yra absoliuios lygybs
ties. Absoliuti pajam lygyb reikia, jog visi alies gyventojai gauna vienodas pajamas, t.y. 20
proc. gyventoj priklauso 20 proc. alies pajam., 40 proc. gyventoj 40 proc. pajam. Kuo
Lorenco kreiv labiau nutolusi nuo absoliuios lygybs tiess, tuo didesni pajam skirtumai. iuos
skirtumus skaiiais vertina Dini koeficientas, lygus ploto S, esanio tarp absoliuios lygybs tiess
ir Lorenco kreivs, ir trikampio, apriboto absoliuios lygybs tiese, ploto S1 santykiu. Kuo didesn
pajam nelygyb, tuo didesnis Dini koeficientas, Kurio reikm gali kisti nuo 0 (esant absoliuiai
lygybei) iki 1 ( kai visos pajamos atitenka 1 asmeniui).

33
 6.1 pav. Lorenco kreiv (1) ir absoliuios lygybs ties (2)

Iekant pajam paskirstymo teisingumo kriterijaus, kyla santykio tarp lygybs ir

teisingumo bei teisingumo ir efektyvumo problem. Vargu ar teisingumas ir lygyb, kuri
suprantama kaip lygiavinis pajam paskirstymas (vis pajamos vienodos), yra tapaios svokos.
Daugiau ir geriau dirbantis turt ir daugiau gauti pajam. Be to, toks pajam paskirstymas, kur
lemia rinkos principai, varg ar teisingas. Jis tvirtina ir didina esam turtin ir pajam nelygyb.
Taigi nei rinkos, nei lygiaviniai principai negali bti pakankami teisingo pajam paskirstymo
kriterijai. Matyt, reikia derinti lygybs ir efektyvumo principus toleruojant tam tikru mastu pajam
skirtumus.

Skurdas ir j mainanios priemons

Pajam ir turtins nelygybs padarinys yra neturtas ir kratutin jo forma skurdas.
Skurstama tada, kai gaunam pajam neutenka btiniausioms reikmms patenkinti. Skurdo mastui
apibrti naudojama skurdo ribos svoka. Absoliuti skurdo riba tai toks pajam dydis, tenkantis
vienam eimos nariui, kuris leidia patenkinti tik btiniausius poreikius. emiau ios ribos
prasideda fizinis ir socialinis degradavimas. Santykin skurdo riba tai toks pajam dydis,
tenkantis vienam eimos nariui, kuris yra daug maesnis u vidutines alies pajamas. Ji gali bti
nustatyta procentiniu dydiu nuo alies pajam vidurkio. Todl jos dydis priklauso nuo alies
gyvenimo lygio.
Absoliuti skurdo riba apskaiiuojama pagal minimal vartojimo krepel, atitinkant
alies vartojimo lyg. Remiantis ja statymais nustatomas minimalus gyvenimo lygis MGL, kuris
yra oficialioji skurdo riba. Pastaroji paprastai bna maesn negu absoliuti skurdo riba. Lietuvoje
2005 m. MGL siek 125 litus.
Skurdo problema yra viena i svarbiausi valstybs socialini problem. Yra 2
pagrindiniai jos sprendimo bdai:
1. perskirstyti pajamas per valstybs biudet naudojant mokesi sistem;
2. teikti neatlyginamas valstybs imokas skurstanioms eimoms (transferiniai mokjimai).
Daugelyje ali plaiai gyvendinamos paramos eimai programos: paalpos ir imokos
susijusios su vaik gimimu ir prieira, ikimokyklinio aukljimo ilaid kompensavimas ir
kt. Socialiai remtiniems asmenims taikomos transporto, medicinos, komunalini ir kt.
paslaug lengvatos. Kuriamos naujos darbo vietos, teikiamos bedarbio paalpos,
perkvalifikavimo kursai rengiami ir t.t.

34
 Rinkos ribotumas ir j lemiantys veiksniai
Nors rinka, pagrsta konkurenciniu mechanizmu, yra efektyvi kininkavimo forma, taiau ji turi
nemaai trkum. Rinkos mechanizmo ribotum lemia daugelis veiksni.
1. Rinkos polinkis monopolizacij. moni siekis gyti didesn rinkos gali daugelyje kio
ak veda monopolij arba oligopolij susidarym. O tai panaikina arba apriboja
konkurencij ir rinka praranda savo pagrindin pranaum efektyvum.
2. Netobulas itekli paskirstymas tarp dabarties ir ateities. Rinka (jei yra konkurencin)
gerai paskirsto iteklius ir nustato efektyvi gamybos apimt tik esamu momentu. Taiau ji
negali numatyti, kokios naujos preks ir paslaugos ar gamybos itekliai atsiras ateityje, kaip
pasikeis vartotoj poreikiai ir pan. Dl to rinka negali traukti i veiksni itekli
paskirstymo proces. Taigi rinka gali nustatyti efektyvi pusiausvyr tik esamu momentu.
3. Informacijos stygius ir asimetrikumas. Viena i tobulos konkurencijos prielaid pilna
informacija apie preki kiek rinkoje, j ypatybes, kainas ir pan. Taiau tikrovje tiek
vartotojas, tiek gamintojas vargu ar gali turti vis informacij. Pavyzdi labai daug: tai ir
vaistai, apie kuri alutin poveik vartotojas neino, ir gamyba, kelianti pavoj ne tik jos
darbuotoj, bet ir aplinkini gyventoj sveikatai bei gyvybei, ir maisto produkt kokyb.
Vieni rinkos subjektai visada turi daugiau informacijos negu kiti. Gamintojas visada geriau
negu vartotojai ino, kokia jo gaminam preki kokyb. Todl valstyb turt aktyviau
dalyvauti visuomens informavimo procese, nustatydama ir reguliuodama sveikatos,
patikimumo bei kokybs standartus.
4. alutinis poveikis (iors efektai). Vartotoj ir ypa gamintoj privaiai veiklai bdingas
nepageidaujamas alutinis poveikis, kur junta ir asmenys, nedalyvaujantys ioje veikloje.
Tai aplinkos tara, triukmas, transporto kamiai. Rinkos poiriu oras ir ups niekam
nepriklauso. Jei valstyb nenustatyt apribojim, tai gamintojai aplink paverst atliek
krva. Rinka neturi joki priemoni, skatinani ivengti nepageidaujamo poveikio. Dl
alutinio poveikio rinka skatina neefektyvi gamybos apimt ir kartu neefektyv itekli
paskirstym.
5. Visuomenini preki gamybos ypatybs. Rinka yra veiksminga, jei prek teikia naud tik j
sigijusiam vartotojui. Taiau visuomenini preki gamybos rinka nereguliuoja arba
reguliuoja labai blogai. Visuomenins preks tai tokios preks, kuriomis vienu metu gali
naudotis daug asmen ir dl to j naudingumas kiekvienam vartotojui nesumaja. Be to
jomis gali naudotis ir tie, kurie u jas sumokjo, ir kurie nemokjo. Tai pvz., jros vyturys,
utvanka, sauganti laukus nuo potvynio, keliai, gatvs ir pan., t.y. visa tai, kas sudaro
ekonomikos infrastruktr. Prie visuomenini preki priskirtina ir gamtos (nykstani
augal ir gyvn ri) apsauga, vietimas, sveikatos apsauga, alies gynyba. Visuomenini
preki gamyba labai brangi ir niekas nenori j gaminti, todl j turi organizuoti tik valstyb
ir teikti valstybins institucijos. Valstyb turi sprsti, kiek visuomenini preki reikia
pateikti ir koks j kiekis yra efektyvus visuomenei.
6. Neveiksmingas socialini problem sprendimas. Kaip jau matme, rinka ne tik
nesprendia, bet dar ir padidina socialines problemas. Pajam ir turtin nelygyb skatina ne
tik monopolin ar oligopolin rinka, bet ir tobulos konkurencijos rinka. Pvz., turintis
nemaas finansines pajamas gali didinti savo mogikj kapital ar skmingai pltoti versl
ir usitikrinti vis didjanias pajams. Tuo tarpu viso to neturintis nekvalifikuotas individas
yra pasmerktas skursti. Rinka visada veikia turtingj naudai.

Nagrinjant rinkos situacijas, galima rasti labai daug rinkos ribotumo ir konkurencijos
netobulumo pavyzdi: kain nelankstumas danai trukdo formuotis pusiausvyrai konkurencinje
rinkoje; darbuotoj diskriminacija lemia skirtingus atlyginimus dirbantiems t pat darb;
monopolija ir oligopolija maina produkcijos apimtis, siekdama didinti kainas ir gauti papildom

35
peln, o vyriausybs veikla, nustatant minimalias ar maksimalias kainas, gali didinti nedarb arba
mainti kredito gavimo galimybes.
Objektyviai vertindami konkurencins rinkos santyki privalumus ir trkumus, ekonomistai
pritaria tam, kad valstyb turi atlikti tam tikr vaidmen ekonomikoje arba papildydama rinkos
santykius valstybinio reguliavimo elementais, arba ne rinkos metodais sprsdama tuos klausimus,
kuri rinka efektyviai sprsti negali. Todl kaip atsakas rinkos ribotum ir netobulum yra
valstybinis rinkos reguliavimas ir jos dalyvavimas kinje veikloje.

Vyriausybs vaidmuo ekonomikoje

iuolaikinje mirioje ekonomikoje vyriausyb atlieka keturias pagrindines funkcijas:
a. nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus;
b. rengia ir gyvendina makroekonomin stabilizacijos politik;
c. takoja itekli paskirstym, siekdama didesnio ekonominio efektyvumo;
d. rengia gyventoj pajam, kurias lemia rinkos santykiai, perskirstymo programas.

Trumpai aptarsime kiekvien j.

1. Teisiniai rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindai. Vyriausyb statymai, nutarimais
formuoja taisykles, pagal kurias nam kiai, verslas, taip pat ir pati vyriausyb dalyvauja
ekonominje veikloje, grindia savo tarpusavio santykius. Tokios taisykls yra, pirmiausia,
nuosavybs teiss, verslo moni statymai, darbuotoj ir darbdavi santyki reglamentavimas, taip
pat vairiausi statai, apibriantys rinkos dalyvi teises ir pareigas. ios ir daugyb kit taisykli,
tarpusavio saitais susiet vien sistem, ir sudaro teisin ekonomikos funkcionavimo pagrind.
2. Makroekonomin stabilizacija. ia funkcija vyriausyb bando suvelninti ekonominio
augimo ciklikum, imdamasi priemoni ivengti ilgalaikiam nedarbui, ekonominei stagnacijai,
auktam infliacijos lygiui. Pagrindin i priemoni yra monetarin ir fiskalin politika. Leisdama
apyvart pinigus, numatydama kreditavimo politik, vyriausyb stengiasi skatinti uimtum,
gamybos augim ir kain stabilum. Fiskalins politikos dka veikiamos gamybos apimtys, itekli
panaudojimas vairi produkt gamybai.
3. Itekli paskirstymas. Vien rinka dl savo ribotumo nra pajgi paskirstyti iteklius
efektyviausiu bdu. ia prasme vyriausybs vaidmuo yra ypatingai svarbus, aprpinant vartotojus
visuomeninmis prekmis (grybmis), kuri rinka pateikt per maai ar visai nepateikt, o taip pat
ekonominmis ir administracinmis priemonmis ribojant arba skatinant grybi su neigiamais ar
teigiamais iors efektais gamyb ar vartojim, ukertant keli gamtos terimui ir pan. Vyriausyb
taip pat gali priimti statymus, draudianius diskriminacij darbo rinkoje, ribojanius moni
monopolin gali, draudianius susitarimus tarp oligopolij, arba net iskaidyti stambias firmas
kelias dalis.
4.Pajam perskirstymas. Kaip inia, pirminis pajam paskirstymas negali utikrinti bent
minimalaus gyvenimo lygio visiems visuomens nariams. Todl vyriausyb atlieka pajam
perskirstymo funkcij ir rpinasi, kad vaikai nebadaut dl neskmingai susiklosiusios tv
ekonomins padties, kad mons, prarad darbingum dl sveikatos ar amiaus, gaut bent
minimalias pajamas, kad nepasiturintys nebt palikti be medicinos prieiros ir t.t., t.y. stengiasi,
kad visi visuomens nariai galt tenkinti esminius poreikius maistui, bstui, sveikatos apsaugai,
vietimui. Tai ji gali atlikti vairiomis socialinmis programomis (socialinio draudimo, nemokam
ar i dalies mokam paslaug), bei progresyvine mokesi politika.

Stengdamasi gyvendinti ekonomins politikos tikslus, valstyb statymais ar netiesioginio

ekonominio reguliavimo priemonmis stengiasi skatinti vienoki ar kitoki ekonomin veikl,
kreipti j visuomens tiksl realizavimo linkme. Galima iskirti tris pagrindines vyriausybs
poveikio ekonomikai kryptis:

36
 a) vyriausybs ilaidos tam tikr preki ir paslaug, skirt bendriems visuomens nari
poreikiams tenkinti, pirkimas kartu su transferiniais (paalpos) mokjimais, kuriais
stengiamasi remti maas pajamas gaunanius visuomens narius;
b) mokesiai, kurie vienaip maina privai grybi vartojim (pvz., automobiliai ar
restoran paslaugos), taiau sudaro slygas vartoti visuomenines grybes (alies
apsauga, policija, oro utertumo kontrol);
c) reguliavimas arba kontrol, kai statymais yra skatinama arba draudiama kokia nors
ekonomin veikla.

Kadangi vyriausyb negali tiesiog nurodyti gamintojams, k ir kaip gaminti, o vartotojams

kiek pinig ileisti savo dabartiniams poreikiams tenkinti, o kiek sutaupyti ateiiai, savo
ekonominiams tikslams gyvendinti ji ir naudoja aukiau nurodytas priemones.

MAKROEKONOMIKA

7 tema. NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO MATAVIMAS

Bendrojo nacionalinio produkto samprata

ir apskaiiavimo metodai
Bendras nacionalinis produktas (BNP) apibdina bendr alies kio
veiklos rezultat. Pastarj rodo vartojimo reikmen ir gamybos veiksni rinkoje
parduot preki bei paslaug suma. Tai pagrindinis nacionalinio produkto (visos
pagamintos produkcijos) rodiklis. Jis gali bti skaiiuojamas trimis metodais:
- gamybos metodu,
- ilaid metodu,
- pajam metodu.

BNP kaip baigtini preki ir paslaug srautas (Gamybos

metodas). Pagal metod BNP yra vis baigtini preki ir paslaug,
pagamint per tam tikr laikotarp (paprastai per metus),pinigini veri suma.
Taigi BNP apima toli grau ne visas prekes ir paslaugas, kurias
pardav tais metais rinkoje gamintojai. BNP eina tik:
1. Btent tais metais pagaminta produkcija,
2. Vien tik baigtini preki ir paslaug vert, t.y. be tarpinio produkto
(iskyrus investicines prekes, skirtas gamybini fond prieaugiui). Baigtin
prek ar paslauga - tai ta, kuri pasiekia savo galutin vartotoj, t.y., kuri nra
vartojama kaip
snaudos kitai prekei ar paslaugai gaminti. Tarpinis produktas - preks ar
paslaugos, firm naudojamos kaip itekliai kit preki ar paslaug gamyboje.
3. Baigtins preks ir paslaugos, kurios kuriamos ir teikiamos
vartotojui be pirkimo- pardavimo operacij ( pvz., vietimo, policijos,
gaisrinink, ginkluotj pajg ir kt. paslaugos). J apimtis apskaiiuojama
pagal t paslaug katus.
4. Tik oficialiai atliekamos rinkos operacijos.
BNP neeina finansins transakcijos-vertybini popieri pirkimas ir
pardavimas. Neeina ir nelegals sandriai, elins ekonomikos procesai.

37
 BNP kaip visumini ilaid element suma (Ilaid metodas).
BNP skaiiuojant iuo metodu sudedamos visos ilaidos baigtinms prekms ir
paslaugoms pirkti. Baigtins produkcijos visumines ilaidas sudaro keturios
ilaid grups:
- privatus vartojimas,
- investicijos,
- vyriausybs pirkimai,
- grynasis eksportas.
Nacionalinje sskaityboje visi ekonominiai vienetai, atliekantys
kines operacijas (transakcijas), skirstomi keturis sektorius:
-nam kis (apima gyventojus, eimas kaip vartotojus, nekomercines
organizacijas , profsjungos, labdaros ir pan.),
- mons ( eina mons, organizacijos, staigos, veikianios
komercijos pagrindais),
- vyriausyb ( tai visi valstybs valdymo aparato elementai -
administracija, teismai, policija, ginkluotosios pajgos, taip pat mokslo,
kultros, vietimo, sveikatos apsaugos staigos, jei jos ilaikomos valstybs
lomis),
- usienio ali subjektai.
Vadinasi, nacionalinje sskaityboje bet kurios preks ar paslaugos
vartojimo pobdis ireikiamas per jos naudotojus.
Vartojimas (C). Privaios negamybinio vartojimo ilaidos apima visas
ilaidas, kurias padaro nam kis (individas ar eima) bei nekomercins
staigos, perkant prekes ir paslaugas (iskyrus gyventoj ilaidas gyvenamajam
namui ar butui pirkti - tai priskiriama investicijoms).
Investicijos (I). Tai ilaidos pagrindiniams fondams (gamybiniams
pastatams, mainoms, rengimams), gyvenamiesiems namams ir papildomoms
preki ir aliav atsargoms pirkti. Visa investicij suma vadinama bendrosiomis
investicijomis . Jas sudaro dvi dalys: atstatymo investicijos , skirtos
susidvjusioms darbo priemonms atstatyti, ir grynosios investicijos,
skiriamos naujoms, papildomoms darbo priemonms sigyti. Atstatymo
investicijos daromos amortizacini atskaitym sskaita ir utikrina pagrindinio
kapitalo isaugojim, grynosios investicijos - j ipleia. Visa investicij suma
eina BNP, nes visos investicins preks yra einamj met gamybos
produkcija.
Vyriausybs ilaidos (G). Jos apima: 1)valstybini staig bei
organizacij ilaidas vartojimo prekms ir paslaugoms pirkti, 2) investicines
ilaidas ( keliams tiesti, mokykloms statyti ir t.t.). I vyriausybini ilaid,
apskaitom kaip BNP dalis, turi bti eliminuoti neatlygintini (transferiniai)
imokjimai, nes jie nepadidina nacionalinio produkto.
Grynasis eksportas (X-M). BNP yra tautos kio visuminio produkto
iraika. Vadinasi , tai, kas einamaisiais metais buvo veta i usienio
(importuota) ir panaudota privaiam vartojimui, investicijoms ar vyriausybs
programoms vykdyti, turt bti iskaiiuota i BNP rodiklio. Kita vertus, bet
kuri alyje pagaminta ir usienio subjektams parduota produkcija nepatenka
nei vien toje alyje padaryt ilaid grup. Tai reikia, kad eksporto apimtis
turi bti pridta prie ilaid metodu apskaiiuoto BNP. Todl apskaiiuojamas
grynasis eksportas (eksporto (X) ir importo (M) skirtumas) ir pridedamas prie
BNP.

38
 Sudj mintas keturias ilaid grupes, gauname bendrsias
nacionalines ilaidas. BNP , apskaiiuotas ilaid sumavimo bdu, bus toks:

BNP = C + I + G + ( X M )

BNP kaip visumini pajam element suma (Pajam

metodas). iuo bdu BNP apskaiiuojamas sudedant visas pajamas, kurias
gauna vis gamybos veiksni savininkai u savo paslaugas, bei pridedant
amortizacinius atskaitymus ir netiesioginius verslo mokesius. Pajamos
susideda i keturi pagrindini element: atlyginim, nuomos mokesio
(rentos), palkan ir pelno.
Atlyginimai. i grup eina darbuotoj darbo umokestis ir firm
savinink naai privaius ir valstybinius draudimo, medicininio aptarnavimo,
nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai imokami darbuotojams.
Nuomos mokestis ( renta). Tai ems ir kito nekilnojamo turto
nuosavybs pajamos. ia skaitoma ir nuosav nam , but tariama nuoma
patiems sau.
Palkanos. Tai pajamos gautos u paskolintus pinigus. Jas gauna
bank indlininkai, firm obligacij savininkai, vyriausyb. Akcij savininkam
imokami dividendai.
Pelnas - individuali, partnerini firm ir akcini bendrovi
grynosios pajamos, liekanios padengus gamybos katus.
Amortizacija. Dalis baigtini produkt verts gyja amortizacijos
form, t.y. pasireikia kaip kapitalo vartojimo atskaitymai. Jie atspindi per
metus suvartoto kapitalo (darbo priemoni) vert. Jos nepriskiriamos prie
pajam, nes yra reinvestuojamos gamyb, isaugant pradin darbo priemoni
gamybin pajgum.
Netiesioginiai verslo mokesiai. Tai pridtins verts, akcizo, turto,
licencij, muit mokesiai. Jie nustatomi ne paiai firmai, o jos gaminamai
produkcijai, todl vadinami netiesioginiais mokesiais. Firma iuos mokesius
traukia gamybos katus, todl j dydiu padidja preks kaina.
Taigi,BNP apskaiiuotas pajam metodu, yra per metus gaut
atlyginim, rentos, palkan, pelno, kapitalo amortizacijos ir netiesiogini
mokesi suma.
BNP rodo metin gamybos rezultat ir leidia sprsti dvi tarpusavyje
susijusias problemas:
1. Nustatyti ekonomikos bkl (gamyba smunka ar kyla ir kokiu
tempu) ir atskleisti daugel ryi tarp gamybos ir nedarbo, kain lygio, pajam
ir t.t.
2. vertinti ekonomins politikos efektyvum.

Nominalusis, realusis ir potencialusis BNP

Sprendiant ias dvi problemas reikia atsivelgti vien labai svarbi
aplinkyb - BNP apimiai turi takos ne tik gamybos kiekis ir struktra, bet ir
kain lygio svyravimai. Nordami palyginti vairi met BNP apimties kitim,
turime atsivelgti kain poveik. Tam tikslui apskaiiuojamas ne tik
nominalusis, bet ir realusis BNP.
Nominalusis BNP - vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per
tam tikr laik, suma faktinmis ( einamosiomis) kainomis.

39
 Realusis BNP - vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam
tikr laik suma palyginamosiomis ( sugretinamomis, bazinio laikotarpio )
kainomis.
Kain pasikeitimas nustatomas naudojant kain indeks. Kain
indeksas yra santykis tarp preks (paslaugos) ar j grups verts faktinmis
kainomis ir j verts sugretinamosiomis (bazinio laikotarpio) kainomis. Realusis
BNP apskaiiuojamas naudojant special kain indeks, kuris vadinamas BNP
defliatoriumi. is indeksas ireikia BNP sudarani preki ir paslaug kain
kitim. Realusis BNP nustatomas nominaliojo BNP defliacijos bdu, t.y.
nominalj BNP dalinant i BNP defliatoriaus . Pvz., 2008 m. BNP buvo 64,026
mlrd.Lt , o 2009 m. 70,763 mlrd. Lt.; taigi padidjo 10,52 %. Jei tarkime, kad
BNP sudarani preki ir paslaug kainos per t laikotarp (2009m.) padidjo
3,0 %, tai realiojo BNP augim 2009 m. lyginant su 2008 m. nustatysime taip:

nominalusis BNP 2009 m. 70,76

realusis BNP (2009m.)= --------------------------------- =------------ = 68,70
mlrd. Lt BNP defliatorius 2009 m. 1,03

realusis BNP 2009 m. 68,70

o BNP augimas = --------------------------- x 100% = --------- x 100= 107,3 %
realusis BNP 2008 m. 64,03

Taigi ms pavyzdyje realusis BNP 2009 m. sudar 70,763 mlrd. Lt

ir lyginant su 2008 m. padidjo ne 10,52 %, o 7,3 %.

Realusis BNP , pagamintas visiko uimtumo slygomis (t.y. esant

natraliam nedarbo lygiui), vadinamas galimu arba potencialiuoju BNP. Kitu
atveju realusis BNP yra maesnis u galim arba didesnis (kai uimtumas virija
apibrt visiko uimtumo lyg). Jei, tarkime, natralus nedarbo lygis 5%, tai
galimas BNP nustatomas normuot darbo valand per metus skaii dauginant
i vidutinio vieno mogaus darbo naumo per valand ir i 0,95. Skirtumas tarp
ios sandaugos ir faktinio BNP parodys, ko neteks visuomen per tuos metus,
kai nedarbo lygis buvo didesnis u natralj.

Kiti nacionalinio produkto rodikliai

BNP nusako baigtini preki ir paslaug vert, kuri ireikia vis
kurios nors alies piliei kins veiklos rezultatus. T.y. nusako, kokio dydio
produktas priklauso tos alies pilieiams, skaitant ir pajamas, gautas i
investicij usienyje, bei atskaitant usieniei toje alyje gautas pajamas. Jei
apskaitoma toje alyje sukurt baigtini preki ir paslaug rinkos vert,
ignoruojant usienyje gautas pajamas i investicij ir pridedant ioje alyje
usienieiams priklausanias pajamas, gaunamas bendrasis vidinis (tvyninis)
produktas.
Greta BNP Lietuvos ekonomin bkl apibdina ir tokie rodikliai, kaip
:
- bendrasis vidinis produktas. Tai alies teritorijoje pagamint
baigtini preki ir paslaug vert skaitant usienio gamybos veiksni sukurt
vert ioje alyje, bet neskaitant investicines pajamas, gautas ios alies
piliei usienyje. Skirtingai nuo BNP jis apskaitomas ne rinkos kainomis, bet

40
gamybos veiksni katais, kuri suma nustatoma sudedant pridtin vert
kiekvienoje alyje ar monje.
- nacionalins pajamos. Tai suma pajam atitenkani visiems
gamybos veiksniams. Jas sudaro darbo umokestis, renta, palkanos, pelnas.
- grynasis nacionalinis produktas - tai vis preki ir paslaug,
pagamint per metus, vert, ireikta rinkos kainomis, atmus amortizacij.
Skirtum tarp grynojo nacionalinio produkto ir nacionalini pajam
sudaro netiesioginiai mokesiai vyriausybei.
- asmenins pajamos. Tai ta BNP dalis, kuri faktikai atitenka
individams (bruto, t.y. iki sumokant asmenin pajam mokest). Mat dalis BNP
neatitenka verslininkams ir netampa moni asmeninmis pajamomis. Tai:
- dalis moni pelno, kuri tenka vyriausybei kaip moni pajam
(pelno) mokestis;
- dalis moni pelno, kur jos pasilieka gamybos pltimo
finansavimui. Tik dividendai tampa asmenini pajam dalimi;
- mokesiai socialinio draudimo fond.
Asmenins pajamos nesutampa su BNP ir dl transferini
(neatlyginam) mokjim (bei l, gaunam i bendrovi socialini ir
kultrini fond). Mat ir vyriausyb perveda las socialinio draudimo, pensij,
nedarbo paalp fondus. Pastarieji pervedimai padidina asmenines pajamas,
bet nedidina gamybos veiksni apimties. Todl jie ir neskaitomi nacionalines
pajamas.
Taigi asmenins pajamos apima asmenims (eimoms) atitekusi BNP
dal, kaip j kins veiklos rezultat, bei gaunamus imokjimus i valstybs
biudeto arba bendrovi l.
- disponuojamosios pajamos (grynosios gyventoj asmenins
pajamos). Bet kuris asmuo negauna rankas vis savo asmenini pajam.
Vyriausyb dal j paima mokesi forma. Tai ne tik asmenini pajam
mokestis, bet ir kai kurie kiti mokesiai, pvz., paveldto turto mokestis.
Atskaiiavus visus mokesius, lieka grynosios gyventoj pajamos. iuos pinigus
galima ileisti vartojimui, sumokti palkanas bei skolas arba taupyti.
Vartotojai, planuodami kiek ir kaip ileisti turimas pajamas orientuojasi btent
grynsias pajamas.

8 tema. EKONOMIKOS PUSIAUSVYRA

Visumin paklausa ir visumin pasila
Ekonomikos teorijoje svarbi reikm turi visumins paklausos ir visumins
pasilos svokos. Ji atskleidia pirkj ir gamintoj visumos elges preki ir
paslaug rinkose.
Visumin paklausa (VD) - galutini preki ir paslaug, kurias
vairs pirkjai (firmos, valstyb, privats asmenys) nori ir gali sigyti, esant
tam tikram kain lygiui, suma. Kalbama ia ne apie vien kuri nors prek, kaip
tai buvo mikroekonomikos kurse, bet apie visas prekes ir paslaugas, vis preki
kain lyg bei j pokyt. Visumin paklausa ireikia ne faktines, o numanomas
ilaidas ir gali bti apskaiiuojama kaip 4 dedamj suma:

VD = C + I + G + (X - M);

41
ia: VD - visumin paklausa, C - asmeninis (nam kio) vartojimas, t.y.
vartojimo paklausa, I - paklausos dydis atitinkantis bendrsias vidaus
investicijas, G - paklausos dydis atitinkantis vyriausybs vartojimo ilaidas, X-M
- paklausos dydis atitinkantis preki ir paslaug grynj eksport.
Keinsist teorijoje svarb vaidmen vaidina vyriausybs vartojimo
ilaidos (G). J manymu ekonomikos nestabilumo altinis nestabili paklausa
investicijoms. Situacijai itaisyti, Keinsas sil: majant investicij paklausai
didinti vyriausybs ilaidas, o didjant investicij paklausai mainti vyriausybs
ilaidas.
Pagal J.Keins, nekriziniais laikais visumins paklausos kreiv
leidiasi emyn ir dein (8.1 pav.). Tai yra visumins paklausos didjimas
visiko uimtumo slygomis didins tik kainas. i pozicija sutapo su analogiku
klasik poiriu.

8.1 pav. Visumins paklausos kreiv

Klasikai man, kad visuminei paklausai lemiamos takos turi

bendrasis kain lygis alyje. Krentant bendram kain lygiui, visumins
paklausos kiekis didja.
Jeigu kain lygis emas, tai pirkjai u turimas pajamas gali sigyti daugiau ir
vairesni preki. Ir atvirkiai, jei kain lygis auktas pirkjai gali nupirkti maiau preki ir
paslaug. Vadinasi, priklausomyb tarp kain lygio ir BNP visumins paklausos yra atvirktin arba
neigiama. Ir visumins paklausos kreiv yra slenkanti emyn.
Kas lemia ry? Sakykime, kad visos kainos sumaja 50%. Tada
u kiekvien pinigin vienet galima nupirkti daugiau: padidja pinig
perkamoji galia (realus preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u vien
pinigin vienet). Suprat, kad u savo pinigus galima nupirkti daugiau preki,
mons ir perka j daugiau. Taigi visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir
dein.
Klasikinje teorijoje pagrindinis dmesys skiriamas pinigams, kurie
lemi visumin paklaus. ios krypties ekonomist nuomone, moni noras ir
galjimas nusipirkti preki priklauso nuo turimo pinig kiekio ir pinig
perkamosios galios.
Nors visumin paklausa (VD) ireikiama ta paia formule kaip ir BNP
apskaiiuojama ilaid metodu, taiau savo esme jos skiriasi. Visumin
paklaus VD ireikiamoje formulje visi dmenys tai ne konkrets, kaip BNP

42
atveju, o kintami dydiai, priklausantys nuo bendrojo kain lygio ir ireikia ne
faktines, o numanomas ilaidas.
inoti tik pirkj elges rinkoje nepakanka. Pirkimo - pardavimo
sandryje be pirkj dalyvauja ir pardavjai (gamintojai), todl btina inoti ir
potenciali pardavj elges, t.y. kiek jie nori parduoti preki ir paslaug u
tam tikras kainas. Tai sudaro visumin (bendrj) pasil.
Visumin pasila (VS) - galutini preki ir paslaug, kurias vairs
gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kain lygiui, suma.
Visuomenin pasila, kaip ir visuomenin paklausa rodo ne fiksuot pasilos
dyd, o pasilos sraut. Ji priklauso nuo: teikiam rink preki ir paslaug
kain, gamybos veiksni kain, gamybos technologinio lygio, darbo naumo ir
kt. Kylant bendram kain lygiui, o kitiems veiksniams nekintant, visumin
pasila didja. Kol gamyba pasiekia savo potencialj lyg, t.y. kol dirba ne
visiku pajgumu, ilieka didelis nedarbas. Bet koks kain padidjimas sukelia
spart gamybos augim. Didja gamybos veiksni paklausa, uimtumas, o tuo
pai ir gamybos katai. Visumins pasilos didjimo rib nustato potencialiojo
BNP dydis Yp (8.2 pav.).

8.2 pav. Klasikin visumins pasilos kreiv

Klasikins krypties ekonomistai tvirtino, kad esant potencialiam ar

visiko uimtumo gamybos lygiui, visumins pasilos kreiv yra vertikali ties.
Kodl? Tarkim, kad visos kainos (preki, paslaug ir darbo jgos) pakyla du
kartus. Darbuotoj padtis lieka tokia pati kaip ir anksiau. Nors j nominalus
darbo umokestis padidja du kartus, taiau tiek pat padidja ir kainos.
Realusis darbo umokestis, preki ir paslaug kiekis, kur galima nupirkti u
nominalj darbo umokest, nesikeiia. Todl darbuotoj noras dirbti ilieka
toks pat. Verslininkai taip pat ilieka senoje padtyje: nepakinta gamybiniai
pajgumai, nesikeiia santykis tarp gamybini ilaid ir kain, bei gaminam
preki ir paslaug kiekis. Taigi, esant visiko uimtumo gamybos lygiui,
padidinus ar sumainus vis gamybos veiksni kainas, pardavimui silom
preki ir paslaug kiekis ilieka nepakits.

43
 Pusiausvyros BNP, recesinis ir infliacinis tarpsnis
Pusiausvyros BNP (Ye ) - tai toks realus BNP dydis, kurio vert lygi
numatomoms visuminms ilaidoma (visuminei paklausai). is nacionalinis
produktas atitinka ekonomikos pusiausvyr, kai visas pagamintas produktas
nuperkamas, todl visumins vartotoj ilaidos yra lygios gamintoj
visuminms pajamoms, gautoms pardavus nacionalin produkt. Pusiausvyra
yra bsena, kuri neturi tendencijos keistis, nes ia visos jgos susibalansuoja.
Ekonomin sistema visada siekia pusiausvyros, t.y. tokios padties, kurioje tiek
vartotojai, tiek gamintojai neturi motyv keisti savo elges rinkoje. Grafikai
ekonomikos pusiausvyr vaizduoja visumins paklausos ir visumins pasilos
kreivi susikirtimo takas E, nustatantis pusiausvyros kain lyg Pe ir
pusiausvyros nacionalin produkt Ye (8.3 pav.).
Jei kain lygis bus auktesnis u pusiausvyros lyg, tai visumin
pasila virys paklaus ir kainos turs polink mati. Kartu mas ir gamyba. Ir
atvirkiai, kain lygis bus maesnis u pusiausvyros, tai visumin pasila bus
per maa, palyginti su visumine paklausa ir kainos ims kilti skatindamos
nacionalinio produkto gamyb, kol bus pasiekta pusiausvyros bsena.
Pusiausvyros nacionalinis produktas gali kisti pakitus visuminei paklausai arba
pasilai. Kartu pakinta ir kainos bei uimtumo lygis. P.

8.3 pav. Ekonomins pusiausvyros susidarymas

Pusiausvyros nacionalinis produktas gali sutapti su potencialiuoju

(tokiu atveju ekonomika veiks esant visikam uimtumui (8.4 pav.) arba
nesutapti su juo (8.5 pav. ir 8.6 pav.).

44
 8.4 pav. Pusiausvyros BNP sutampa su potencialiuoju BNP
(Ekonomika veikia esant visikam uimtumui)

Recesinis (nuosmukio) tarpsnis. Kai pusiausvyros realusis BNP

(Yo) yra maesnis u potencialj nacionalin produkt (Yp), t.y. kai pasila
gerokai virija paklaus, susidaro recesinis (nuosmukio) tarpsnis (b pav.).
Tai gali atsitikti, pvz., sumajus vartojimui arba esant vangiai investicinei
veiklai. Ekonomika veikia neinaudodama turim itekli ir esat dideliam
nedarbui. Tokiu atveju uimtumo lygis krenta, padidja nedarbas. nuosmuk
galima veikti valstybinio ekonominio reguliavimo priemonmis, didinaniomis
visumin paklaus.

8.5 pav. Nuosmukio tarpsnio susidarymas

Dl pernelyg padidjusios visumins paklausos susidaro infliacijos

tarpsnis. Infliacinis tarpsnis yra dydis, kuriuo pusiausvyros BNP (Yo) viryja
potencialj BNP (Yp) (t.y. paklausa gerokai virija pasil) (c pav.).

45
 8.6 pav. Infliacinio tarpsnio susidarymas

Kadangi gamyba nepajgi patenkinti toki paklaus, kainos

neivengiamai ims didti. Tai skatina monininkus plsti gamyb. Tada atsiranda
ir tokie procesai, kurie maina t infliacin tarpsn: labai iauga darbo jgos
poreikis, pakyla darbo umokestis, tuo paiu didindamas gamybos katus.
Kain lygis pakyla. J augimas mains vartotoj perkamj gali, realusis
vartojimas (visumin paklausa apskritai) mas. Visumins paklausos
sumajimas apribos visumin pasil. itaip infliacinis tarpsnis eliminuojamas
arba sumainamas, t.y. nacionalinis produktas artja prie savo potencialaus
dydio. Realiai gyvenime visa tai vyksta daug sudtingiau, pagrinde dl
valstybinio ekonomikos reguliavimo priemoni bei iorini ekonomikos proces.

Klasikinis ir keinsistinis pusiausvyros aikinimas

Ekonomikos pusiausvyros klausimu yra du poiriai klasikinis ir
keinsistinis.
Klasikai remiasi prielaida, jog kainos ir palkanos yra lanksios ir
kinta priklausomai nuo ekonomins padties. Jie teigia, kad veikiant rinkos
jgoms pusiausvyra savaime pasiekiama esant visikam uimtumui. Lanksios
rinkos kainos garantuoja visik uimtum bei didiausi galim gamybos
apimt. Klasik poiriu, ekonomikos pusiausvyra potencialaus nacionalinio
produkto lygiu yra natrali rinkos ekonomikos bsena, pasiekiama nesikiant
valstybei. Vienintelis valstybs vaidmuo ekonomikoje apsiriboti pinig kiekio
kontrole, kuri leist stabilizuoti visumin paklaus. Visais kitais atvejais ji turi
vykdyti laisvos rinkos politik ir leisti veikti rinkos jgoms.

46
 8.7 pav. Klasikin pusiausvyra

Keinsistins krypties atstovai teigia, kad kainos iuolaikinje

ekonomikoje nra lanksios net ir esant dideliam nedarbui. Profsjungos
prieinsis darbo umokesio, o verslininkai preki kain mainimui. Todl
atlyginimai ir kainos net ir esant dideliam nedarbui iliks nepakit gana ilgai, o
neparduot preki atsargos kaupsis, todl rinkos ekonomikai nebdinga aiki
tendencija artti visik uimtum. Atvirkiai, rinkos ekonomika gali bti
pusiausvyros bsenos ir esant dideliam nedarbui. Btent tokia padtis ir
bdinga rinkos ekonomikai. Anot j, pusiausvyros bsena susidarys esant
maesnei gamybos apimiai u apimt, atitinkani potencial produkt, ir
esant maesniam uimtumui. Keinsistai teigia, kad pusiausvyra esant
ekonomikos nuosmukiui yra natrali jos bsena. Norint likviduoti nuosmuk
btina, kad sikit valstyb padidint vyriausybs ilaidas. Padidjusi
visumin paklausa lems gamybos didjim nekintant kainoms dl didelio
bedarbi skaiiaus bei nenaudojam gamybini pajgum.
Ekonomikai veikiant visiko uimtumo slygomis keinsist ir klasik
poiriai sutampa visumins paklausos didjimas didins tik kainas.

9 tema. PAGRINDINS MAKROEKONOMIKOS PROBLEMOS

(NEDARBAS. INFLIACIJA. EKONOMIKOS CIKLIKUMAS)

Nedarbas ir jo rys
Nedarbas, t.y. nevisikas uimtumas, ekonomine prasme yra
visuomens itekli vaistymas ir darbo neturini moni egzistavimo slyg
ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobdio socialines problemas. Greita
infliacija dezorganizuoja visuomens kin gyvenim, o auktas nedarbo lygis
sutrikdo socialini proces eig visuomenje, iebia j patologines formas.
Yra du svarbs ekonomikos nuosmukio poymiai - tai gamybos
apimties majimas ir nedarbo lygio padidjimas. Pirmojo pokyius rodo BNP, o
bedarbysts pokyius - nedarbo lygis.

47
 Nedarbo lygis kiekybikai ireikiamas nedirbani moni dalimi
visuomens darbo (darbo jgos) itekliuose. Daugumos ali darbo iteklius
sudaro visi darbingo amiaus mons (16-59 ar 64 m. vyrai ir 16-54 ar 59m.
amiaus moterys) bei faktikai dirbantys samdomj darb jaunuoliai iki 16m.
ir dirbantys pensininkai. Kitose valstybse darbo itekliais laikomi tie darbingo
amiaus sveiki mons, kurie dirba ar ieko darbo. Darbo itekliams
nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos priirinios
maameius vaikus.
Darbo iteklius galima suskirstyti tris kategorijas: uimti, t.y. dirba,
neuimti, t.y. bedarbiai ir nedarbingi. Bedarbiai - tie darbingo amiaus mons,
kurie aktyviai ieko darbo, paprastai periodikai registruodamiesi darbinimo
staigoje.

Skiriamos trys nedarbo rys :

- tekamasis (migracinis, frikcinis). Jis atsiranda monms
paliekant darbo vietas dl vairi asmenini prieasi. Tai prastin uimtumo
apytaka, nuolatin darbuotoj kaita. Bedarbyst trunka neilgai. Visikai
paalinti tekamosios bedarbysts negalima, tai normalus kio reikinys, jei jis
nevirija tam tikro masto.
-struktrinis, kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo
pasilos struktros (kvalifikacijos, profesij, ak ar teritorij poiriu). Jis
susidaro keiiantis gaminamos produkcijos nomenklatrai bei jos technologijai,
t.y. mokslo ir technikos paangos slygomis arba dl darbo umokesio
reguliavimo priemoni (statymais, trialiai susitarimai ir kt.). Savo esme
struktrinis nedarbas yra ilgai trunkantis tekamasis nedarbas.
- ciklinis. Atsiranda, kai sumaja kinis aktyvumas, ekonomikos
vystymasis ima stabioti, ji pasuka recesijos kryptimi . Tai nepakankamos
paklausos nedarbas.

Nedarbo katai (socialins- ekonomins pasekms):

1. paeidia bedarbio gyvenimo ekonomines slygas;

2. nesukuria produkto ir nemoka biudetui mokesi (jam reikia
mokti bedarbysts paalpas);
3. bedarbiai praranda kvalifikacij;
4. nedarbas gali sukelti politinius sukrtimus;
5. nedarbas maina BNP;
6. gresia emigracija (prot nutekjimas).

Okuno dsnis . Svyruojant verslo aktyvumui, nedarbas didja liau, negu maja gamybos
mastai. Gamybai sumajus 2-3 proc., nedarbas padidja apie 1 proc. Mat, sukurdami dalinio
nedarbo problem (nepiln darbo diena ir pan.) ir maindami darbo produktyvum, verslininkai
isaugo darbuotojus ir rengimus, kad, ekonomikai pagyvjus, nebt sunku staigiai padidinti
gamyb.

Visikas uimtumas ir natralus nedarbas

48
 Visai ivengti nedarbo negalima. Jau matme, kad tekamasis
nedarbas ir struktrinis nedarbas yra neivengiamas ir natralus dalykas. Todl
tekamojo ir struktrinio nedarbo lygi suma sudaro natral nedarbo lyg. Taigi
visikas uimtumas nereikia, kad nedarbo lygis yra 0%. Visikas uimtumas
bna tada, kai nedarbo lygis emas ir nesukelia infliacijos padidjimo. Tad koks
gi natralus nedarbo lygis? Grietos metodikos jam nustatyti nra.
Daugiausia remiamasi faktini duomen analize ir bendr tendencij
nustatymu. Ekonomikos teorijos darbuose nuomoni apie natralj nedarbo
lyg spektras svyruoja nuo 3% iki 6% darbo itekli. Ir jis turi tendencij didti.

Nedarbo mainimo priemons

Kovos su dideliu nedarbu problema pirmiausia sprendiama nedarbo
draudimu. Nedarbo draudimo fondas sudaromas i samdomj darbuotoj,
darbdavi bei valstybs biudeto na. Imokos i io fondo dalinai
kompensuoja pajam netekim nedarbo atveju.
Dalis nedarbo mainimo priemoni orientuotos konkreias nedarbo
ris.
Tekamojo nedarbo atveju svarbus vaidmuo tenka darbo rinkos
informacinei tarnybai. Struktrinio nedarbo problema sprendiama dviem
bdais: velninant, pristabdant struktrinius pokyius ekonomikos augimo
slygomis ir, antra, prisitaikant prie j, numatant juos (stichiki darbinink
pasiprieinimai, sutartyse su profsjunga numatomas privalomas darbinink
samdymas nepaisant technologijos pokyi, darbuotoj perkvalifikavimas,
nauj kadr rengimas ir kt.). Ciklinis nedarbas mainamas monetarins ir
fiskalins politikos priemonmis. Taiau jos pavojingos, nes skatina infliacij.
Konkreiomis priemonmis galt bti:
investuojamo pelno neapmokestinimas;
viej darb organizavimas;
perkvalifikavimo sistemos formavimas;
dalinio uimtumo naudojimas;
fiskalin politika skatinant visumin paklaus.

Infliacijos esm ir atmainos (rys)

Infliacija - bendrojo kain lygio kilimas, pasireikiantis piniginio
vieneto perkamosios galios majimu. Tai ne vienkartinis bendrojo kain lygio
pakilimas, o besitsiantis, ilgas jo kilimas. Kain kilimas reikia pinig
perkamosios galios majim, t.y. realiojo darbo umokesio kritim.
Infliacijos metu vyksta smarkus pajam ir turto perskirstymas. Ji
visada palankiau traktuoja ar net premijuoja turto savininkus ir visada daugiau
atima i t, kurie gyvena vien i darbo pajam. Skaudiausiai ji palieia
mones, gaunanius fiksuotas pajamas (pensininkus, stipendininkus,
darbuotojus, gaunanius pastov atlyginim).
Infliacija tiesiogiai takoja kreditinius santykius. Jai esant laimi tie,
kurie skolinasi ir pralaimi tie, kurie skolina, t.y. pralaimi milijonai smulki
taupytoj - indlinink, o laimi didiojo verslo subjektai, operuojantys
stambiomis kredit sumomis. Dl ios prieasties infliacijos norm stengiamasi
kalkuliuoti palkan norm.
Skiriamos dvi infliacijos rys (tipai):
49
 1. atvira;
2. paslpta. Ji reikiasi preki deficitu, blogjania j kokybe,
nauju preki asortimentu.
Pagal infliacijos tempus gali bti:
- liauianti infliacija - tai ilgai trunkanti neaukt (1-3 proc., o
besivystaniose alyse 10 proc.) ir gan pastovi temp infliacija. Ji yra beveik
visur.
- uoliuojanti infliacija -tai kain lygio kilimas dideliais tempais
(11-100 proc., o besivystaniose alyse 200 proc.), kurie rodo tendencij dar
didti. 1991m. Lietuvoje uoliuojanti infliacija peraugo hiperinfliacij.
- hiperinfliacija - kada kain lygis kyla milinikais tempais (1000
proc. ir daugiau), preks brangsta beveik kasdien, pinigai cirkuliuoja palusiu
tempu, kyla kio suirut. Hiperinfliacija buvo Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio
karo (1923m. I trilijon marki buvo mokama u tai , kas iki karo kainavo
mark), 1989m. ji pasireik Lenkijoje (per metus preki kainos padidjo
1800%), o 1992m. ir Lietuvoje ( kainos padidjo 1163%).

Infliacijos prieastys
Paklausos slygota infliacija atsiranda tada, kai staiga padidja
visumin paklausa. Pirkjai daug perka preki ir paslaug ir slygoja kain
kilim.
Padidjus visuminei paklausai, padidja gamybos apimtis, sumaja
nedarbas. Taiau dl didjanios paklausos kyla kainos. Turime prast infliacij,
kada kain augimas derinasi su gamybos apimties didjimu.
Dabar sivaizduokime, kad stiprios profsjungos ir monopolistins
kompanijos pajgios kontroliuoti preki kainas ir darbo umokesius
(profsjunga pagrasindama streiku gali isiderti didesn darbo umokesti, o
monopolist firma gali pakelti kain net ir tada, kai paklausa nra didel).
Firmos monopolists nustatytos auktos kainos privers pakelti kainas visus tuos
gamintojus, kurie naudoja ios firmos produkcij kaip aliav. Verslininkai,
turdami auktesnius katus dl mediag ir aliav pabrangimo, nustatys
auktesnes savo (t.y. vartojimo ) preki kainas. Tai uguls vartotoj peius.
Kitaip tariant, prasids kat slygota infliacija
Kat slygota infliacija (arba pasilos infliacija) atsiranda
tuomet, kai, kylant darbo umokesio ir kit kat element kainoms, kyla ir
pardavimo kainos. Kain kilim slygoja kat augimas. Tai dar vadinama
rinkos galios slygojama infliacija.

Laukimo slygota infliacija. Kain-darbo umokesio spiral.

sivaizduokime, kad kainos ilg laik nesikeit. Vadinasi, galima
tiktis, kad jos ir ateityje nesikeis. Taigi infliacija lygi 0.
Sakykim, kad vyriausyb nusprend nesitaikstyti su esamu
bedarbysts mastu. Ji pradeda aktyvinti monetarin ir fiskalin veikl,
siekdama skatinti visumin paklaus ir tuo paiu sumainti nedarb.
Kas atsitinka? Padidjus paklausai, reikia samdyti daugiau
darbuotoj. Bedarbiai lengvai ir greitai sidarbina. Vadinasi, pleiasi gamybos
mastai ir maja nedarbas. Taiau verslininkai, tikdamiesi paklausos didjimo,
pradeda kelti kainas. Prasideda infliacija, bet ji kol kas neatsiliepia nominalaus
darbo umokesio lygiui. Augant kainoms ir esant pastoviam darbo

50
umokesiui, spariai didja pelnas. Paklausos padidjimas, vis pirma,
slygoja gamybos apimi ir uimtumo mast augim. Kainos ir darbo
umokestis pakyla neymiai. Daugiausiai pakyla pelnas. Ekonomin situacija
pasikeiia.
Kylant kainoms, j realusis darbo umokestis (t.y. preki kiekis, kur
jie gali nusipirkti u savo umokest) sumaja dl infliacijos. Jie reikalauja, kad
atlyginimai bt derinami su pragyvenimo lygiu. Kol visumin paklausa didja
taip, kad ekonomika dirba visais pajgumais ir ilieka emas nedarbo lygis,
profsjungoms lengvai pavyksta patenkinti savo reikalavimus. Rinka klesti ir
todl darbdaviai lengvai nusileidia profsjungoms. Kadangi paklausa yra
didel ir vis didja, verslininkai kelia atlyginimus ir kartu kelia kainas. Dabar
infliacija greitja. Kai infliacijos tempai itin dideli, darbininkai pamato, kad j
realusis darbo umokestis vl atsilieka nuo pragyvenimo lygio. Prasideda
naujos derybos dl darbo umokesio dydio - norima, kad jis atitikt
pragyvenimo lyg. Taigi prasideda darbo umokesio - kain didjimo
spiral.
Gyvenime emas nedarbo lygis kainuoja labai brangiai. Ta kaina - tai
nuolat greitjanti infliacija. Darbo umokesio - kain spiral kyla auktyn: kuo
didesn darbo umokest ireikalauja darbininkai, tuo labiau kyla kainos.

Antiinfliacins priemons
Kovai su infliacija naudojamos tiek atskiros priemons, tiek visa
atitinkama vyriausybs kio politika. Atskir priemoni arsenale yra darbo
umokesio ir kain kontrol ( i priemoni visuma vadinama pajam
politika), indeksavimas.
Vykdant antiinfliacin politik btina subalansuoti nedarbo lyg ir
infliacijos temp. To siekiama pajam politikos priemonmis , kuriomis ribojama
infliacija pernelyg nemainant visumins paklausos. Populiariausia ios politikos
priemon - darbo umokesio ir kain kontrol ribojant j didjim ar net
visikai aldant juos.
Laikina darbo umokesio ir kain kontrol yra tiesioginis
infliacijos tramdymo bdas - visikai sustabdant darbo umokesio ir kain
lygio kilim (aldant juos) arba vyriausybei reguliuojant j augim (nustatant
j kiekybines ribas). Taiau tokios priemons sukelia tik labai trumpalaik
teigiam efekt. I ties, neleidiant augti kainoms ir darbo umokesiui,
infliacija sultja. Jei dar vyriausyb paleidia veikti ekspansins politikos
priemones, t.y. padidina visumin paklaus, kain lygio stabilizavimasis sukelia
ir ym nedarbo sultjim. Taiau pasibaigus tokio reguliavimo laikui,
ekonomika "atsiima" k praradusi - infliacija keleriopai paspartja, vl ima
didti nedarbas, ir "aldymu" sprstos problemos ikyla visuomenei dar
stambesnmis ir atresnmis formomis. Todl tai yra tik politin, bet ne
ekonomin priemon.
liauianios infliacijos atveju taikomas pajam indeksavimas. Ji
skirta kompensuoti al, kuri padaro infliacija daugumai visuomens nari.
Indeksavimas - tai darbo umokesio, pensij, gyvybs draudimo polis
nominalios verts, palkan normos ir netgi pajam mokesio derinimas su
gyvenimo kat kitimu (t.y. su vartojimo preki kain indeksu). Bet koks i
kat iaugimas indeksavimo atveju turi tiek pat padidinti ir atitinkamas
nominalias pajamas.

51
 Indeksavimas neisprendia infliacijos problemos. Jis ir neturi jos
sprsti. Jo paskirtis kita - eliminuoti arba sumainti pajam perskirstym, kuris
visada prasideda sibrovus infliacijai ir visada favorizuoja turtingesniuosius
maesnes pajamas gaunanij sskaita.
Kova su infliacija yra efektyvi tiktai reguliuojant visumin paklaus ir
pasil, keiiant j santyk. Tai daroma fiskalins ir monetarins politikos
priemonmis (mokesi normomis, vyriausybs ilaidomis, centrinio banko
operacijomis). Jei infliacij sukl pinig perteklius alyje, tai valstyb savo
politika turi siekti, kad pinig didjimas neviryt BNP didjimo. Jei infliacija
atsirado dl ipstai iaugusios paklausos, reikia mainti visumines ilaidas
(mainant valstybs ilaidas ir didinant mokesius).

Nedarbo ir infliacijos ryys

Filipsas nagrinjo nedarbo lygio ir nominalaus darbo umokesio
kitimo sry. Jis paskelb, kad majant nedarbo lygiui, spartja darbo
umokesio augimas, taigi egzistuoja atvirktin priklausomyb tarp nedarbo
lygio ir darbo umokesio (vliau pakeisto infliacija). Kadangi nominalaus darbo
umokesio augimas atspindi infliacijos tempus, , tai kiti ekonomistai i ivad
pritaik nedarbo lygio ir infliacijos tarpusavio sveikai. Tas ryys yra toks:
majant nedarbo lygiui, spartja infliacijos tempai ir atvirkiai.

kins veiklos ciklikumas ir jo prieastys

Svarbiausias krato kio tikslas - didinti BNP. Todl ir svarbiausia
pasaulin problema - didinti BNP augimo tempus spariau u gyventoj
augimo tempus, tobulinti jo struktr mainant ilaidas ginkluotei, daugiau
dmesio skiriant gamtos apsaugai, moni socialinms reikmms.
Visumoje BNP didja, taiau jo augimui bdingas ciklinis pobdis,
vadinamas ekonominiu (verslo) ciklu.
Ekonominis ciklas - ekonominio augimo bei nuosmukio period
(stadij) kaitos procesas, matuojamas realaus BVP pokyiais.
kins veiklos ciklikumo prieastys labai vairios, j sveika
labai sudtinga. Vieni veiksniai (prieastys) (klimato pokyiai, veikiantys
ems kio produkcijos apimtis; eksporto pokyiai, susij su pasikeitusia
pasaulio rinkos konjunktra (paklausa ir pasila)) alies ekonomikos atvilgiu
yra ioriniai ir nevaldomi. Vidiniams alies ekonomikos veiksniams priklauso
pinig mas, palkan norma, kainos. Jie taip pat turi takos ciklo susidarymui.
Juos jau galima kontroliuoti ir valdyti (keisti).
Atsivelgiant ekonomini proces svyravimus suklusias prieastis,
skiriama keletas ekonomini cikl, kurie pirmiausia skiriasi savo trukme. Yra
cikl, kuri trukm tik keliasdeimt mnesi, o yra ir toki, kuri trukm 40-
50 met.
Bene rykiausias ir reikmingiausias yra verslo ciklas, susijs su
pagrindini gamybos priemoni masiniu atnaujinimu. Paprastai jis trunka 8-10
met.
Skiriamos keturios verslo ciklo fazs: ekonominis smukimas
(recesinis tarpsnis), kriz, pagyvjimas ir pakilimas.

52
 Smukimas (recesinis tarpsnis) - tai bendrosios gamybos apimties
(BNP) , pajam, uimtumo ir prekybos sumajimas, trunkantis nuo puss met
iki met ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektori sutrikimus.
Nuosmukis baigiasi krize. Jos metu yra emiausias BNP, iauga
nedarbas, paklausa smarkiai atsilieka nuo gamybini pajgum. moni
pajamos ir pelnas smuk, jos patiria nuostolius. Jei toks ciklo "dubimas" yra
gilus ir utrunka kur laik, jis vadinamas depresija.
Pagyvjimas. Tai stadija einanti po lio ( krizs). Jos metu pradeda
didti gamybos apimtis, uimtumas, darbo umokestis, kainos ir palkanos.
Atnaujinami fizikai ir moraliai nusidvj rengimai, traukiami gamyb iki tol
nepanaudoti gamybiniai pajgumai bei neuimta darbo jga.
Pakilimas. BNP yra didiausias, jis pasiekia potencialaus BNP lyg.
Atsiranda tampa darbo rinkoje, ypa ima stigti kvalifikuotos darbo jgos. Gali
kilti mediag bei aliav deficitas. Tolesniam gamybos augimui reikalingos
investicijos, dl to padidja pinigini l paklausa. Stinga preki, kyla kainos,
didja gamybos katai. Didjant kainoms didja pelnas, bankrotai reti.
Joks ciklas nesikartoja. Kiekvienas skiriasi ir savo bendra trukme, ir
atskir stadij ilgumu, ir kritimo ar pakilimo "gilumu" bei "auktumu", ir tuo,
kaip pereina i vienos stadijos kit.

Nedarbas, infliacija ir ekonomikos ciklas iuolaikinje ekonomikoje

Madaug iki XXa. vidurio kins veiklos ciklikumas buvo pagrindin rinkos
ekonomikos problema. Taiau po Didiosios depresijos met (1929-1933), kuri
buvo apmusi vis Vakar pasaul, J.Keyneso suformuluoto valstybinio
ekonomikos reguliavimo principo gyvendinimas leido suvelninti i problem.
Valstybinio ekonomikos reguliavimo priemons dabar taip itobuljo, jog leidia
reguliuoti ekonomikos cikl. is reguliavimas vadinamas politiniu ciklu.
Finansins politikos priemonmis galima norimu laiku padidinti uimtum,
gamyb, kartu ir atlyginimus, taiau tokia politika vliau neivengiamai sukels
infliacij ir ekonomikos nuosmuk. Tokios priemons Vakar alyse danai
naudojamos per rinkimus ir siekiant politini tiksl.

10 tema. VALSTYBS BIUDETAS IR VYRIAUSYBS FISKALIN POLITIKA

Valstybs biudetas ir jo sandara

Valstybs biudetas tai valstybs pinigini pajam ir ilaid per tam tikr
laikotarp (biudetinius metus) planas. Tai metin valstybs pajam ir ilaid
smata. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro nacionalin
biudet. Valstybs biudeto projekt rengia LR Finans ministerija. LR Seimo
apsvarstytas ir patvirtintas biudetas tampa statymu.
Valstybs biudet sudaro du pagrindiniai skyriai numatomos
metins valstybs pajamos ir ilaidos.

Valstybs pajamos ir ilaidos

Valstybs biudeto pajamos formuojamos i:
mokestini pajam;

53

nemokestini pajam (pajamos i valstybs nuosavybs,
vietins rinkliavos, pajamos i baud ir konfiskacijos, kt.
pajamos).
Svarbiausias valstybs biudeto pajam altinis vairs mokesiai,
kurie sudaro apie 90 proc. vis Lietuvos Respublikos biudeto pajam. Biudeto
sukaupti finansiniai itekliai naudojami valstybs funkcijoms bei Vyriausybs
tvirtinamoms programos vykdyti, dotacijoms savivaldybi biudetams teikti bei
kitiems valstybs sipareigojimams vykdyti.

Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos 4 grupes:

1. valstybs vartojimo ilaidos (ilaidos valstybs perkamoms
prekms ir paslaugoms (gynybos, vietimo, kultros, sveikatos
apsaugos, teissaugos ir kt. sektoriaus) pirkti;
2. valstybs investicijos (keli tiesimo, uost statybos ir kt. ilaidos);
3. neatlyginami (transferiniai) imokjimai privaiam sektoriui u
kuriuos vyriausyb negauna mainais preki ir paslaug (pensij,
stipendij, nedarbo paalp imokjimas; subsidijos monms). Tai
ilaidos socialinms problemoms sprsti ir socialinms garantijoms
utikrinti.
4. valstybs skolos padengimo ilaidos (ilaidos vyriausybs
vertybiniams popieriams ipirkti ir bei palkanoms imokti).
ios 4 valstybs ilaid grups kartais skirstomos 2 stambias dalis
einamsias ilaidas (joms priklauso pirma, treia ir ketvirta grups) ir
kapitalini djim ilaidas (antra grup). Pagrindin valstybs ilaid dal
sudaro einamosios ilaidos (apie 90 proc.)

Mokesi surinkimo problema ir Lafero kreiv

Svarbu, kad valstybs biudet mokesiai bt surinkti visi ir laiku. Taiau daugelyje
ali didel problema yra vengimas mokti mokesius. Laikoma, kad pernelyg didel mokesi
norma didina i problem. Bet pernelyg maa mokesi norma nepateisinamai sumaint valstybs
pajamas.
Jeigu vyriausyb nori padidinti i mokesi gaunamas pajamas, ji gali nustatyti
auktesnius mokesi tarifus. Taiau vyriausyb negali tiesiogiai kontroliuoti mokestini plauk.
Bendr mokestini pajam priklausomyb nuo mokesio tarifo dydio parodo Lafero kreiv (10.1
pav.).
Jeigu mokesio tarifas (MN) lygus nuliui, tai ir mokestins pajamos (M) bus lygios
nuliui. Jeigu mokesio tarifas (MN) lygus 100 proc., tai mokestins pajamos (M) irgi bus lygios
nuliui, nes, esant tokiems auktiems mokesiams, nebus stimulo dirbti. Ivada: vyriausyb,
nustatydama auktus mokesi tarifus, gali gauti maesnes pajamas i mokesi, nei nustaiusi
emus mokesi tarifus. Jei aukti mokesi tarifai neigiamai veikia kin veikl, gali mati BNP.
Be to, esant auktiems mokesiams, siekiama neteistai ivengti j mokjimo dal gaut pajam
nuslpti. Lafero kreiv rodo, kad mokesi tarif didinimas nuo 0 iki tam tikro dydio (MNm)
slygoja pajam i mokesi augim. Taiau tolimesnis mokesi tarifo didinimas nebeduoda
teigiamo efekto, ir mokesi pajamos pradeda mati. Pagrindin Lafero kreivs problema ta, jog
sunku teisingai vertinti, koks turi bti vidutinis mokesi tarifas, kur virijus biudeto mokestins
pajamos prads mati.

54
 10.1 pav. Lafeto kreiv

Biudeto balansas
Skirtumas tarp valstybs pajam ir ilaid vadinamas biudeto
balansu (saldu). Biudeto balansas lemia tris valstybs biudeto tipus:
- subalansuot biudet - kai jo pajamos lygios jo ilaidoms;
- perteklin - kai pajamos didesns u ilaidas, atitinkamai biudeto
saldo bus teigiamas;
- deficitin - kai ilaidos virija pajamas, biudeto saldo bus
neigiamas.
Gana retai pavyksta subalansuoti valstybs biudet, o vykdant
ekonomikos reguliavimo politik smoningai formuojamas nesubalansuotas
biudetas. Tai leidia valstybei efektyviau reguliuoti ekonomik. Faktinis
valstybs biudeto balansas priklauso ne tik nuo valstybs ekonomins
politikos, bet ir nuo alies ekonomikos bkls. Tarkime, patvirtintas
subalansuotas kit met biudetas. Taiau, jei gamyba ims smukti, nors to
nebuvo numatyta formuojant biudet, biudeto pajamos mas. Tuo tarpu
biudeto ilaidos gali didti, nes didja nedarbo draudimo bei kitos socialins
imokos. Taigi atsiranda biudeto deficitas. Ir atvirkiai, jei ekonomika ima
nenumatytai spariai augti, biudetas tampa perteklinis.
Paprastai biudeto deficitas nepageidaujamas, nes jis vienas i
infliacijos altini. Jeigu valstybs ilaidos nepadengtos realiomis prekmis ir
paslaugomis, kainos neivengiamai kyla. Taiau deficitinis biudetas
pateisinamas, jeigu ekonomika igyvens nuosmuk. iuo atveju kainos pernelyg
nekils, o didjanti visumin paklausa, didjant vyriausybs ilaidoms, gali
padti ekonomikai atsigauti. Deficitinis biudetas nepriimtinas, jei gamyba yra
visiko ar beveik visiko uimtumo lygio, nes jis gali sukelti pernelyg didel
infliacij.

Biudeto deficito finansavimas ir jo pasekms

Valstybs kins politikos apskritai , o fiskalins politikos pirmiausia,
tikslas yra ne biudeto subalansavimas, o visumins pasilos ir visumins
paklausos subalansavimas. Ivada: nesubalansuotas biudetas ne tik galimas,

55
bet ir priimtinas tais atvejais, jei itokiu bdu pasiekiamas potencialus
pusiausvyros BNP lygis.
Biudeto deficito ir kio pusiausvyros ryiui tarpininkauja daugyb
veiksni.
kinio gyvenimo subjekt siskolinimas, t.y. platus kredito
naudojimas, i dien ekonomikoje yra visikai normalus dalykas. Skolinasi
eimos, bendrovs (ileisdamos terminuotas obligacijas), skolinasi ir valstyb.
Neretai tos skolos pasiekia didel mast. Net nuolat augdama i skola gali ir
nepadidinti savo dalies BNP, nes gamyba kasmet auga. Rpest turi kelti ne
iaip jos didjimas, o btent jos dalies , lyginant su alies BNP, augimas.
Biudeto deficitas ne visada rodo jog vyriausyb vykdo aktyvi,
skatinani (ekspansin) fiskalin politik. Valstybs biudeto balansas
priklauso ne tik nuo vyriausybs smoningai realizuojamos kins taktikos, bet
ir nuo paios ekonomikos bkls. Jei BNP gamybos augimas sultja arba visai
sustoja, tai maja ir biudeto plaukos, gaunamos bendrovi pelno mokesio,
darbo umokesio fondo apmokestinimo firmose bei individ pajam mokesio
pavidalais. Tuo tarpu vyriausybs ilaidos tokiu metu, prieingai, iauga, nes
tenka daugiau mokti nedarbo draudimo ir kit imok. Vadinasi, biudeto
deficitas kyla, kai ekonomika stoviniuoja ar smunka, ir maja ar inyksta, kai
ekonomika pakilimo stadijoje.
Kita vertus, biudeto deficitas pats yra infliacijos veiksnys. Kada
vyriausyb, didindama savo ilaidas ar maindama mokesius, sukelia
visumins paklausos iaugim, padidja ne tik realusis BNP, bet kartu pakyla ir
kain lygis. Padidja pinig poreikis, o tuo paiu ir pakyla palkan norma.
Reikia pablogja investicij slygos ir todl sumaja j apimtis, sultja
pagrindini gamybini fond prieaugis. Tai vienas svarbiausi biudeto deficito
keliam pavoj tautos kiui.
Dl to ekonomikos teorijoje siloma fiskalins politikos priemones
derinti su atitinkama monetarine politika, t.y. su priemonmis,
reguliuojaniomis pinig kiek kyje.
Biudeto deficitas finansuojamas:
1. didinant mokesi norm (tarifus);
2. pinig emisija (spausdinant naujus pinigus);
3. leidiant vyriausybs vertybinius popierius (obligacijas, taupymo laktus);
4. parduodant valstybs turimus aktyvus.

Valstybs skola ir jos padengimo bdai

Biudeto deficitas reikia, jog didinama valstybs skola. Valstybs
skol reikia skirti nuo biudeto deficito. Biudeto deficitas yra skirtumas, kuriuo
vyriausybs ilaidos yra didesns u jos pajamas tam tikru laikotarpiu,
paprastai per metus.
Valstybs skola yra visuminis valstybs siskolinimas kreditoriams
tam tikrai datai, nepaisant kada skolos yra susidariusios. Tai vis alies
nepadengt metini biudet deficit suma.
Los, reikalingos biudeto deficitui padengti, gali bti gaunamos i
alies centrinio banko, privataus ekonomikos sektoriaus arba
naudojant usienio paskolas ir kreditus. Centrinis bankas, i kurio skolinasi
vyriausyb, atidaro vyriausybs sskait, kurioje raoma pasiskolinta suma. I
privataus sektoriaus vyriausyb skolinasi ileisdama vertybinius popierius.

56
Skola savo alies subjektams vadinama vidaus skola, o usienio alims
usienio skola.
Usienio skola yra skausmingesn nei vidin. Bet ji gali bti
neskausminga, jei mes j investuosime, gausime peln ir imoksime paskol.
Jei vyriausyb metai i met formuoja deficitin biudet, tai
valstybs skola auga. Kai biudetas perteklinis - skola atitinkamai sumainama.
Didesn susirpinim u kasmetin biudeto deficit kelia
visuomenje valstybs skolos pastovus egzistavimas ir jos augimas.
Nuogstaujama dl to, kad: a) palkan augimas, aptarnaujant didjani
valstybs skol, privers vyriausyb didinti mokesius, kurie uguls ms vaikus
ir ankus; b) btinumas imokti skol neivengiamai pasunkins ekonomin
padt alyje; c) valstybs skolos augimas gali pasiekti rib, kuri reik
bankrutavim .
Taiau valstybs kin veikla atliekama kitoje "koordinai
sistemoje". Todl aukiau paminti nuogstavimai nepilnai priimtini:
a) tai tiesa, kad didjant skolai bus daugiau sumokama palkan, dl
ko teks padidinti mokesius. Bet ta pati vaik (ank) karta, moksianti
didesnius mokesius, gaus ir tas iaugusias palkan sumas. T.y., ir ateityje liks
tas pats pajam perskirstymas visuomenje, j bendra suma susibalansuos.
Kitaip yra tik tuo atveju, kai valstybs skola yra kilusi i usienyje gaut
paskol; tada i tikrj bsimoji karta turs mokti palkanas ir grinti skol
u tv kart;
b) paskolint l grinimas n kiek nesumaina alies piniginio
kapitalo; i vyriausybs rank jis pereina privat sektori. Taigi tebus tik
pinig perskirstymas. Kitas, svarbesnis momentas yra tai, kad valstybei nra
jokios btinybs padengti vis savo skol. Kiekvienu atveju, sujus konkreios
skolos mokjimo terminui, ji gali padengti t skol naujomis paskolomis;
c) valstyb neturi kreditingumo rib. Pirmiausia, ji turi labai daug
galimybi gauti reikiam pajam mokesi bdu. Antra, ir svarbiausia, -
valstybs skola yra jos pasiadjimas laikui atjus padengti skol tos alies
piniginiais enklais, kuriuos pati valstyb ir leidia. Ji juos spausdina. Todl
paiu blogiausiu atveju valstyb su savo kreditoriais gali atsiskaityti
paprasiausiai pinig emisijos bdu; jos, kaip skolininks, bankrotas
nemanomas. Tiesa, bent kiek didesn pinig emisija gali ipsti visumin
paklaus ir sustiprinti infliacij. Todl tai tik kratutin priemon, bet ji rodo,
kad valstyb bet kokiu atveju gali grinti skol.
Daniausia biudeto deficito prieastis yra ekonomikos smukimas.
iuo atveju deficitas pateisinamas, nes visumins paklausos pltimas valstybs
skolintomis pajamomis leidia traukti i gamyb laisvus iteklius ir iplsti BNP
apimt.
Taiau, kai vyriausyb sudaro deficitin biudet visiko uimtumo
slygomis, ji savo iauganioms ilaidoms padengti absorbuoja dal visuomens
pinigini l, kurios prieingu atveju bt panaudotos naujoms investicijoms ir
visuminiam darbo naumui didinti. Vadinasi, visiko uimtumo slygomis
biudeto deficitas priimtinas tik ypatingais atvejais

Valstybs fiskalin politika ir jos realizavimo priemons

Fiskalin politika - tai biudeto pajam ir ilaid formavimo
principai bei praktika, kuri gyvendinama keiiant vyriausybs ilaid ir

57
mokesi lyg. Tai valstybs finans naudojimas, siekiant suvelninti arba
panaikinti BNP svyravimus, reguliuojant bendrj (visumin) paklaus.
Fiskalins politikos gyvendinimas susijs su valstybs biudeto formavimu ir
naudojimu. Todl fiskalin politika i esms yra biudeto politika.
Jeigu vyriausybs ilaid kitimas tiesiogiai paveikia visumin ilaid
dyd, tai mokesi lygio kitimas keiia vartotoj ir kio subjekt disponuojam
pajam dyd, o kartu ir vartojimo ilaidas bei investicij apimt. Taigi
vykdydama fiskalin politik, vyriausyb keiia visumins paklausos dyd, o per
j ir pusiausvyros BNP apimt.
Fiskalin politika gali bti panaudota stabilizuojant ekonomik. Tas
poveikis daromas keiiant mokesius ir vyriausybs ilaidas. Nuosmukio fazje,
kai visumin paklausa per maa, maja BNP apimtis, didja nedarbas, turt
bti vykdoma skatinanti vyriausybs fiskalin politika. Tai reikia, jog
vyriausyb turt padidinti ilaidas arba sumainti mokesi tarifus (normas),
arba, kaip paprastai bna, imtis abiej i priemoni i karto. ie veiksmai
padidint visumin paklaus ir skatint didti BNP, taiau tuo paiu metu
didt biudeto deficitas ir kainos. Tuo tarpu pakilimo fazje, kai visumin
paklausa yra pernelyg ipsta ir sukelia infliacij, fiskalin politika turt bti
ribojanti. Visumin paklausa mainama didinant mokesius ir taip apribojant
vartotoj perkamj gali bei mainant vyriausybs ilaidas. Majanti
visumin paklausa sukelia BNP majim, o kartu ir kain kilim.
Reikia pastebti, kad patys biudeto elementai ( mokesiai,
vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms bei vyriausybs neatlygintini mokjimai)
pasiymi stabilizuojaniomis savybmis, kurie savaime, be jokio vyriausybs
sikiimo, suvelnina visumins paklausos svyravimus (pristabdo visumins
paklausos augim, kai ekonomika smarkiai kyla, ir padidina visumin paklaus, irykjus
ekonomikos smukimui). Todl jie vadinami savaiminiais stabilizatoriais. Kai BNP
didja, tai didja ir kini subjekt pajamos, taiau liau, nes dalis pajam
mokesi pavidalu atitenka valstybei. Ir atvirkiai, krintant BNP maja
pajamos, bet maja ir mokesiai, t.y. vartojimo lygis krinta maiau negu
sumaja BNP. is poveikis sustiprja, jei mokesiai yra progresiniai. Panaiai
veikia ir valstybs imokos. Kai BNP maja, didja nedarbas, didja ir
valstybs socialins imokos. Tai i dalies kompensuoja asmenini pajam ir
vartojimo ilaid sumajim ir savo ruotu pristabdo BNP kritim. Ir prieingai,
kai BNP didja, didja naai nedarbo bei kitus socialinio draudimo fondus,
kurie maina pajamas ir vartojim. Taigi visumins paklausos didjimas
atsilieka, o tai savo ruotu stabdo ir pernelyg greit BNP didjim.
Stabilizuojaniu poveikiu pasiymi ir kitos vyriausybs ilaidos. is reikinys,
kuris sumaina BNP svyravimus ir suteikia ekonomikai tam tikro stabilumo,
vadinamas savaimine stabilizacija.
Savaiminiai stabilizatoriai nepanaikina, o tik suvelnina ciklinius svyravimus.
Todl savaimin stabilizacija yra nepakankama ir turi bti stiprinama valstybs
fiskalinmis priemonmis. Tokia ekonomin politika dar vadinama diskretine
siekiant j atriboti nuo savaimini stabilizatori poveikio.
Diskretin fiskalin politika yra valstybs ilaid ir mokesi
smoningas reguliavimas siekiant mainti verslo aktyvumo svyravimus,
utikrinti visik uimtum esant minimaliems infliacijos tempams (1-3 proc.).
Jos prireikia, kai ekonomikoje prasideda ilgalaikis nuosmukis (recesija) ar
infliacija. Tada vyriausyb imasi pakeisti apmokestinim, radikaliau pertvarkyti

58
vyriausybs ilaid struktr ir apimt. Kitaip tariant vyriausyb keiia savo
fiskalin politik.
Pirmoji priemon - vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms
keitimas. Majant gamybai vyriausyb gali iplsti savo usakymus keliams
tiesti, miestams rekonstruoti, gamybins ir socialins paskirties objektams
statyti, kitoms programoms ir atvirkiai.
Antroji priemon - tai vyriausybs neatlygintini (transferiniai)
mokjimai (piniginiai pervedimai tam tikr kategorij gyventojams). Vyriausyb
gali rinktis ir keisti ios ries imok augimo tempus, varijuoti nauj socialins
gerovs program vedim.
Treioji priemon - mokesi normos keitimas. Ekonomikos
"kaitimo" slygomis asmen ir firm apmokestinimas gali bti padidintas,
itaip sumainant visumin paklaus, o kio smukimo laikotarpiu -
sumainamas, pristabdant paklausos kritim.
gyvendinti diskrecin politik nra taip paprasta, kaip gali
pasirodyti. Mokesi norm vyriausyb negali kaitalioti kada tik panors. Tai
pakirst verslo aplinkos stabilum. Sudtinga keisti ir valstybs ilaidas, nes jos
yra nustatomos i anksto ir patvirtinamos atitinkamu statymu.
Todl vyriausyb savo fiskalin politik vykdo naudodama tikslines
priemones. Kartais net gali bti lengviau vesti naujus mokesius ir juos
panaikinti negu kaitalioti mokesi normas. Majant gamybai vyriausyb gali
sudaryti naujas investicines arba socialins paskirties programas, iplsti savo
usakymus keliams tiesti, miestams rekonstruoti, gamybins ir socialins
paskirties objektams statyti ir pan. ioms priemonms finansuoti turt bti
sudaromi specials fondai. Naudojant tikslines stabilizavimo priemones, galioja
viena taisykl - grinimo principas. T.y. tikslins priemons turi bti atauktos
po to, kai jos atlieka savo paskirt - sustabdo ar perlauia neigiam tendencij
kyje.

Klasikinis ir keinsistinis poiris fiskalins politikos efektyvum

Yra du poiriai fiskalins politikos efektyvum: klasikinis ir
keinsistinis. Keinsistins krypties atstovai laiko, kad fiskalins politikos
priemons yra labai veiksmingos reguliuojant ciklinius ekonomikos svyravimus.
Tuo tarpu monetaristai mano, jog vyriausybs ilaid didinimo efekt
neutralizuoja investicij ribojimas. J nuomone, investicij dyd lemia palkan
norma nedideli palkan normos pokyiai sukelia didelius investicij pokyius.
Vyriausybei padidinus savo ilaidas ar sumainus mokesius didja biudeto
deficitas. Vyriausybei skolinantis finans rinkose siekiant padengti biudeto
deficit didja palkan norma. O tai sumaina investicijas. is reikinys
vadinamas investicij ribojimo arba istmimo efektu, nes sumajusias
investicijas visuminse ilaidose tiesiog pakeiia vyriausybs ilaid prieaugis.
Dl investicij ribojimo, monetarist nuomone, grynoji fiskalin politika,
apimanti vyriausybs ilaid ir mokesi lygio pokyius, turi tik neym poveik
visuminei paklausai, todl visuminis produktas padidja nedaug.
Tuo tarpu keinsistai, neneigdami istmimo efekto, teigia, jog
investicijos maai priklauso nuo palkan normos, nes i nra svarbiausias
investicijas lemiantis veiksnys. ymiai palankesns yra palankios gamybos
pltojimo perspektyvos. Todl net ir ryks palkan normos pokyiai maai

59
paveiks investicij apimt. Kadangi investicij ribojimo poveikis yra neymus,
tai ir
pusiausvyros nacionalinio produkto sumajimas dl jo bus nedidelis.

Todl fiskalin politika yra gantinai veiksminga. Taigi du poirius

fiskalins politikos efektyvum lemia investicij priklausomybs nuo palkan
normos dydio efektyvumas. Atsivelgiant tai, kokia yra reali priklausomyb,
gali bti teigiamas tik vienas ar kitas poiris.

11 tema. IUOLAIKINIAI PINIGAI IR CENTRINIO BANKO PINIG POLITIKA

Pinig prigimtis ir rys

Pinigai yra visa tai, kas konkreioje visuomenje plaiai
vartojama ir pripastama kaip main priemon atsiskaitant u prekes
ir paslaugas bei skolas. Todl jie danai vadinami vis preki prek ir yra
vienas spdingiausi monijos iradim.
Pinig vystymosi istorija yra taut vystymosi atspindys. Jie atsiranda
visose tautose tam tikro ekonominio isivystymo pakopoje, besipleiant preki
mainams. Pinig istorin raida apima kelis etapus, pagal juos iskiriamos ir
pagrindins pinig rys:
1. Pinigai preks (prekiniai pinigai);
2. Metaliniai pinigai;
3. Popieriniai pinigai;
4. Banko pinigai;
5. Pusiau pinigai arba netikri pinigai.

Prekiniai pinigai. Istorikai daugelis preki nors kart yra buv main
priemone. Pinigais tapdavo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties
pagrindinio verslo priemons ( gyvuli augintojams gyvuliai - daniausiai
jautis, mediotojams kailiai, emdirbiams grdai (rugiai), kukurzai, kavos
pupels, amatininkams kio reikmenys (kirviai, katilai, moliniai ir metaliniai
indai, kauptukai ir t.t.). Ypa paplit buvo vaikiojantys pinigai naminiai
gyvuliai.
Pirmykiais laikais pinigais bdavo ne vienas, o daugyb daikt, pvz., 6
kiauls buvo lygios 1 jauiui, o suaugs vergas 1 arkliui.
Vis i preki trkumai:
- ne visas prekes pinigus buvo galima smulkinti;
- sunku, nepatogu saugoti ir transportuoti.
Todl maiau tinkamos preks pinigai pamau buvo keiiamos
tobulesnmis, kol kaip pinigai pradtas naudoti metalas.
Metalini pinig atsiradimas tai antras pinig raidos etapas.
Metaliniai pinigai i pradi buvo metalo gabal, vielos, ied, milteli pavidalo.
Jie buvo nepatogs, nes reikjo nustatyti svor ir prab. Todl netrukus pradta
kalti ant j enklus, rodanius prab ir svor, o vliau suteikta ir forma. Taip
atsirado moneta. Moneta tai nustatytos formos ir prabos liejinys, kuris yra
valstybs teisinta cirkuliacijos priemon. Pinigams gaminti naudoti vairs
metalai, taiau dl daugelio fizini savybi pinigais tapo taurieji metalai ir
pirmiausia auksas ir sidabras.

60
 Monet iradimas buvo labai svarbus kio vystymesi, taiau j cirkuliacija
turi ir sav trkum:
- dideli metalini pinig cirkuliacijos katai (jie griozdiki, daug sveria,
dvisi);
- monetos paprastai bna nedidels verts, nes bijoma padirbinjimo,
todl sunku suskaiiuoti dideles pinig sumas.
Dl i prieasi buvo ileisti metalo pakaitalai popieriniai pinigai.
Pirm kart jie buvo atspausdinti Kinijoje 650m., o Europoje tik XVI a.
Nyderlanduose. Popieriniai pinigai ireikia ymiai didesn nominalij vert,
negu j realioji vert, todl jie yra nevisaveriai, simboliniai pinigai. Tai tik
pinig enklai.
Istorikai svarbi popierini pinig ris banknotai. Banknotas tai
alies emisinio nacionalinio banko (centrinio) ileisti neprocentiniai
pasiadjimai kreditiniai piniginiai enklai, atstojantys metalinius pinigus kaip
cirkuliacijos ir mokjimo priemones. Svarbiausias skirtumas tarp banknot ir
popierini pinig buvo tas, kad bankai banknotus buvo sipareigoj kiekvienu
momentu ikeisti auks. Taiau po karo jie virto paprasiausiais,
nebekeiiamais auks popieriniais pinigais. Popieriniai pinigai slygojo banko
pinig epochos atsiradim.
Banko pinigai (negrynieji arba kreditiniai pinigai) tai vairi tip
indliai bankuose, kuriems galima irayti ekius. Tai kitaip vadinami pinigai
siaurja prasme. Indlis pinigai, patikti finansiniam tarpininkui, atidarant
ekin, taupomj ar kit sskait. ekis tai indlio savininko iraytas
sakymas bankui iduoti arba pervesti kit sskait tam tikr pinig sum i
ek pasiraiusio asmens einamosios sskaitos. ekiai atsiranda atidarant
banke einamj sskait. Jie nra tradiciniai pinigai, banknotai, nes laisvai
necirkuliuoja. Kart iraytas, antr kart ekis jau negali bti panaudotas. Jis
turi bti pateiktas bankui ir tik tokiu bdu atliks cirkuliacijos priemons funkcij.
Pusiau pinigai arba netikri pinigai tai taupomieji ir terminuotieji
indliai ir vairs vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos), valiutiniai indliai.
Kitaip jie dar vadinami pinigais plaija prasme. Pusiau pinigai patys tiesiogiai
negali bti naudojami kaip main tarpininkai, taiau esant reikalui gali bti
nesunkiai paveriami grynuosius pinigus.
Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektronini pinig kreditini korteli
- era. Kreditin kortel (plastikin ploktel su magnetine atmintimi) tai banko
ar prekybos firmos vardinis piniginis dokumentas, liudijantis indlio savininko
asmenyb ir suteikiantis jam teis sigyti prekes ar paslaugas nemokant
pinigais. Jos dka atsiskaitoma u prekes ir paslaugas be pinig ir be eki. i
kortel nra pinigai jokia prasme (nei main, nei verts mato, nei kaupimo),
taiau, perkant prekes ir paslaugas, ji leidia atidti mokjim kelioms
savaitms ar mnesiams. Ji tik pavaduoja pinigus sandrio momentu; mnesio
pabaigoje vis tiek atsiskaitoma realiais pinigais. Taigi, i kortele tai ne pinigai,
o tik pinig pakaitalai.

Lietuvos pinigai. Gilioje senovje juos atstovavo gintaras, voveri ir

kiauni kailiai, medus, vakas, vairs papuoalai. Kaili pinig sistema
labiausiai buvo sigaljusi XI-XIII a. Techninis kaili pinig terminas buvo
grivina. Ji buvo kailin (kailiai) ir metalin (iedai, lazdels, ant grandinls ar
virvuts suvarstytos monetos). Vliau dl dano grivin kapojimo (smulkiems
atsiskaitymams) metalins grivinos gauna nauj vard kapa. Senoji grivina,
61
kapa pamau gyja savit ivaizd ir pastov svor (pailgas tribriaunis laivelio
pavidalo sidabro gabalas, kurio ilgis 12 cm, plotis 2 cm, svoris apie 180
g ).
XIV a. 6-me deimtmetyje pasirod pirmieji inomi kaldinti lietuviki
pinigai monetos. Jas mons vadino pinigais, pinigliais arba denarais,
denariukais. Vlesniais laikais (LDK) dar buvo kaldinamos ios sidabrins
monetos: denarai, pusdenariai, dvidenariai, ilingai, pusgraiai, graiai,
trigraiai.
Valdant ygimantui Augustui (1547-1572) greta sidabrini pradtos
kaldinti auksins monetos dukatai, portugalai (10-ties dukat moneta) bei
pusportugaliai.
Po Liublino unijos (1570 m.) buvo udaryta pinig kalykla ir beveik 10 m.
buvo negaminami jokie pinigai. m plisti visoki ri svetimi pinigai, danai
falsifikuoti. Todl Steponas Batoras 1579 m. vl atidar pinig kalykl, kurioje
buvo kaldinami bendros su lenkais sistemos monetos (iskyrus dvidinarius).
Taip Lietuva prarado senj monetarin sistem ir jos pinigai virto lenkikais,
kurie priklaus lenk pinig sistemai.
Apie 1655 m. Lietuvoje pradti gaminti maaveriai variniai ilingai
(baratinkos), o 1792 m. pasirod pirmieji lietuviki popieriniai pinigai. Lietuvai
netekus valstybingumo, nuo XVIII a. alis prarado teis gaminti savus pinigus ir
joje cirkuliavo al ugrobusi valstybi monetos ir popieriniai pinigai (lenkiki,
rusiki caro rubliai ir kapeikos, vokiki reichsmarks) Ir tik 1918 m. vasario
16 d. atkrus Lietuvos nepriklausomyb, Lietuvos Seimas1922 m. prim
sprendim vesti Lietuvos valiut lit (prilygintas 0,150462 g gryno aukso).
Taryb valdios metais buvo naudojami rusiki pinigai rubliai ir kapeikos, o po
1990 m. nepriklausomybs atgavimo vl vestas litas.
Taigi, savi pinigai Lietuvoje pradti vartoti jau XIII a., taiau i dien
prasme tikri pinigai su tam tikrais herbais ir ymomis m plisti tik Kstuio ir
Vytauto laikais.

iuolaikini pinig funkcijos ir j rys

Pinig esm atskleidia j atliekamos funkcijos:
- main priemon, galinanti pirkti prekes ir paslaugas;
- apskaitos vienetas arba verts matas. Kainos ireikiamos pinigais.
- kaupimo priemon. Kadangi infliacijos metu pinig perkamoji galia
maja, todl geriau kaupti ne grynus pinigus. Juos geriau paversti natraliu
turtu ( brangieji metalai, gyvenamieji namai, em).
Pinig funkcijas gali atlikti vairios pinig rys:
- tikrieji pinigai - auksas;
- pinig enklai - monetos, banknotai, ekiai;
- pusiau pinigai - vairs vertybiniai popieriai (ido vekseliai,
vyriausybs obligacijos);
- pinig pakaitalai - kredito kortels.

Monetos ir popieriniai pinigai, kurie kartu vadinami tiesiog valiuta

arba grynaisiais pinigais, yra naudojami vairiuose sandriuose. inoma, ne
visuose. Danai atsiskaitoma ekiais. Pastaruoju metu plaiai paplits
atsiskaitymas kreditinmis kortelmis.

62
 Pusiau pinigai gerai atlieka turto kaupimo funkcij, bet patys
tiesiogiai negali bti naudojami kaip main tarpininkai, tik gali bti nesunkiai
juo paveriami.
iuolaikiniai pinigai - monetos, popieriniai pinigai, ekins sskaitos -
savos verts neturi; j vert, vertingumas preki pasaulyje - tai j savyb bti
mokjimo priemone, atsiskaitant u prekes ir paslaugas. Pinigai vertingi todl,
kad u juos galima nusipirkti prekes.
Pinig vertingumas, j perkamoji galia priklauso nuo preki kain.
Jei, tarkime, preki kainos staiga pakyla du kartus, mes u anksiau turt
pinig sum dabar nusipirksime lygiai du kartus maiau preki. Taigi, pinig
perkamoji galia atvirkiai proporcinga preki kain lygiui.

Pinig kiekio apskaiiavimas

Pinig paklausa
Pinig paklausa suprantama kaip turto kiekis, kur kio subjektai ir
atskiri asmenys nori turti pinig forma. alies subjektai turi rinktis, koki dal
turto turti pinig, o kokia kita turto forma, inodami, jog kuo daugiau jie turi
pinig, tuo maiau gali turti kit aktyv, t.y. turto, teikianio pajamas ar
kitoki naud. Fizini ir juridini asmen nor turti dal aktyv pinig forma
lemia kelios prieastys: pinigai reikalingi sandoriams vykdyti (sumokti u
prekes bei paslaugas), apsidrausti (turti pinig nenumatytiems atvejams, pvz.,
susirgus, monms nuo galim pinigini plauk netolygumo) bei taupyti
(sigyjant obligacijas, akcijas, padedant bank, paliekant grynais). Kaip bus
paskirstyti taupyti skirti pinigai, priklausys nuo aktyv palkan ir dividend
normos kuo jie didesni, tuo subjektai bus link daugiau sigyti aktyv ir
maiau pasilikti pinig, ir atvirkiai.
Taigi pinig paklausa susideda i dviej daliu: 1) sandori pinig
paklausos, kuri traukiama ir apsidraudimo pinig paklausa ir 2) grynj
pinig paklausos.
Sandori pinig paklausa priklauso nuo BNP apimties ir kain lygio.
Padidjus BNP, o kartu ir nacionalinms pajamoms, padidja sandori skaiius
bei pinig paklausa.
Grynj pinig paklausa susijusi su palkan ir dividend normomis
atvirktine priklausomybe. Esant didelei j normai tikslinga sigyti daugiau i
aktyv (akcij ir obligacij). Todl grynj pinig dalis aktyv struktroje
mas, kartu mas ir j paklausa. Ir atvirkiai, kai palkan ir dividend
norma maa, mons maai k praras laikydami grynuosius pinigus. Taigi
grynj pinig paklausa didja majant palkan ir dividend normai. Pinig,
kaip aktyv, paklausa parodo, kaip taupyti skirti pinigai paskirstomi tarp
aktyv, teikiani pajamas (akcij ir obligacij), ir likvidi aktyv, t.y. grynj
pinig.
Bendroji pinig paklausa nustatoma sumuojant sandori pinig
paklaus ir grynj pinig, kaip aktyv, paklaus. Ji yra tiesiogiai proporcinga
visuminms pajamoms bei kain lygiui ir atvirkiai proporcinga palkan
normai.

Pinig pasila

63
 Kiekvienu momentu tautos kiui reikia tam tikro, kiekybikai
apibrto pinig kiekio. Pinigai, konkreiu momentu esantys ekonomikoje, yra
pinig pasila. Pinig pasila gali bti suprantama siaurja ir plaija prasme.
Pinig pasila siaurja prasme (M1) - tai grynj pinig (banknot,
monet) ir pinig ekiniuose indliuose (einamosiose sskaitose) suma. ia
eina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip main priemon.
Pinig pasila plaija prasme (M2) - tai grynj pinig, pinig
ekiniuose indliuose bei pinig taupomosiose sskaitose (trumpalaikiuose ir
ilgalaikiuose terminuotuose, taupomuosiuose ir kt. indliuose nacionaline
valiuta ir indlius usienio valiutomis) suma.
Pinig pasil kuria visa alies bank sistema, o reguliuoja alies
centrinis bankas. Visos pinig sistemos pagrindas yra grynieji pinigai

Pinig rinkos pusiausvyra susidaro, kai pinig paklausos kiekis lygus

pinig pasilai. Pinig rinkos pusiausvyra nustato ir pinig kain, t.y.
pusiausvyros palkan norm. Palkanos tai ta kaina, kuri mokama u
naudojimsi pinigais. Pinig rinkos pusiausvyra kis kintant pinig pasilai arba
paklausai. alies centriniam bankui sumainus grynj pinig kiek, sumas j
pasila ir padids palkan norma ir atvirkiai. Pinig paklaus gali keisti BNP
apimtis arba kain kitimas. Padidjus BNP padids ir pinig paklausa, nes
daugiau pinig reiks sandoriams, padids ir palkanos. Nacionalinio produkto
apimties majimas mains pinig paklaus ir palkan norm.

iuolaikin bank sistema

Kiekvienos alies iuolaikin bank sistem sudaro:
- Centrinis bankas.
- komerciniai bankai,
- kitos kredito operacijas vykdanios finansins institucijos.
Centrinio banko funkcijos :
-atsako u pinig kiekio kontrol alyje,
- spausdina popierin valiut,
- veikia kaip "bank bankas". Jame laiko savo indlius komerciniai
bankai. I ia jie gali ir pasiskolinti.
- priiri ir inspektuoja komercinius bankus,
- veikia kaip valstybinis vyriausybinis bankas, kur Vyriausyb laiko
dal savo indli; vadovauja vyriausybs ileidiam vertybini popieri
pardavimui ir j apmokjimui. Valstybinis bankas taip pat veikia vyriausybs
vardu , kai perka ir parduoda usienio valiut.
- saugo ir valdo valstybs usienio valiutos bei aukso atsargas.
Lietuvos Respublikos centrinio banko funkcijas atlieka Lietuvos
bankas. Pagrindinis jo udavinys- ne siekti didesnio pelno, o formuoti ir
gyvendinti pinig politik.
Komerciniai bankai atlieka dvi pagrindines funkcijas :
- priima indlius ir atidaro bei tvarko j sskaitas;
- iduoda paskolas verslininkams bei individualiems asmenims.
Dal indli komerciniai bankai naudoja finansinms investicijoms,
pvz., vertybiniams popieriams (obligacijoms ir trumpalaikiams vertybiniams
popieriams, kuriuos ileidia vyriausyb), pirkti.

64
 Kitos indlius priimanios finansins institucijos - taupomieji bankai ,
holdingins kompanijos, hipotekos bendrovs, kredito sjungos ir kt..
Banko, kaip verslo mons ypatyb yra ta, kad jis operuoja beveik
vien svetimomis, skolintomis lomis. Didioji pasyv (pasyvas - vert, kuri
bankas kam nors skolingas; aktyvas - vert, kuri priklauso bankui) dalis turi bti
imokama pagal pirm pareikalavim. Vadinasi viso deponuoto kapitalo bankas
paskolinti negali, jis privalo turti rezerv.
Rezervas yra tam tikra dalis banke laikom l. Visa iuolaikin
bankininkyst pagrsta dalinio rezervo principu. Tai rezervai, kuriuos indlius
priimanios bei imokanios bankins institucijos privalo laikyti nustatyta
tvarka tam, kad galt vykdyti savo teistus finansinius sipareigojimus.
Anksiau rezervo dyd nustatydavo pats bankas, dabar j centralizuotai nustato
centrinis bankas. Todl jis vadinamas privalomuoju rezervu. Btinj rezerv
gali sudaryti grynieji pinigai arba indliai Centriniame banke. Dalinio rezervo
principas garantuoja indlinink l saugum ir padeda reguliuoti pinig
pasil. Jis realizuojamas statymu nustatant btin rezerv kaip procentin
banko depozit kiek.

Centrinio banko pinig politika ir jos priemons

Pinig politika, tai centrinio banko vykdom priemoni,
reguliuojani pinig pasil arba palkan norm, visuma siekiant gyvendinti
nustatytus ekonominius tikslus. Pagrindiniai monetarins politikos tikslai yra
skatinti nacionalinio produkto gamyb, ukirsti keli nedarbo augimui ir
infliacijai. Tie patys tikslai keliami ir vyriausybs fiskalinei politikai. Skirtumas
tas, kad fiskalin politika gyvendinama mokestinmis priemonmis bei
formuojant valstybs biudeto ilaidas ir pajamas, monetarin politika -
reguliuojant pinig pasil.

Monetarins politikos turinys: kai ekonomika igyvena nuosmuk ir

yra didelis nedarbas, ikyla btinyb skatinti gamybos pltr. iuo atveju pinig
pasilos pltimas didins visumin paklaus, kuri savo ruotu skatins
nacionalinio produkto didjim. Tokia pinig politika, vadinama skatinamja,
gali padti ekonomikai ibristi i nuosmukio. Kai BNP didja pernelyg spariai ir
ikyla ekonomikos perkaitimo, t.y. infliacijos, grsm, tikslinga vykdyti
varomj pinig politik ribojant pinig pasilos didjim. Sumajusi pinig
pasila mains visumin paklaus ribodama pernelyg spart BNP didjim.
Gamybos ribojimas mains ir infliacin kain lyg.
Visas laukiamas monetarins politikos priemoni efektas
pasiekiamas tik po gana ilgo laiko. Laiko tarpas nuo sprendimo primimo iki jo
realizavimo vadinamas realizavimo lagu.

Pinig pasilos reguliavimas

Centrinis bankas pinig pasil gali reguliuoti naudodamas tris
pagrindines priemones: rezerv reglamentavim, atviros rinkos operacijas ir
diskonto norm.
Rezerv reglamentavimas. Bank privalomi rezervai formuojami kaip
i bank indliai centriniame banke. Centriniam bankui sumainus privalom
rezerv norm komerciniai bankai maesn indli dal gali laikyti centriniame
banke, o didesn j dal naudoti paskoloms ir taip iplsti pinig pasil.

65
Centriniam bankui padidinus privalom rezerv normas komerciniai bankai
didesn indli dal privalo laikyti centrinio banko sskaitose, todl i apyvartos
iimama dalis pinig ir pinig pasila maja. Taip mainant privalomuosius
bank rezervus daugja pinig ir atvirkiai.
Atviros rinkos operacijos. Tai vertybini popieri (pvz., obligacij)
pirkimas ir pardavimas antrinje vertybini popieri rinkoje. Prireikus didinti
pinig pasil, centrinis bankas ima pirkti vertybinius popierius. Komerciniai
bankai visada nema aktyv dal turi palkanas teikiani vertybini popieri
pavidalu. Pinigai, kuriuos komerciniai bankai gauna u vertybinius popierius,
padidina j perteklinius rezervus. Pastaruosius padidina ir pilieiai, perved
komercinius bankus pinigus, gautus u parduotus vertybinius popierius.
Bankai, naudodami perteklinius rezervus paskoloms teikti, didina pinig
pasil. Ir atvirkiai, kai reikia mainti pinig pasil, centrinis bankas
parduoda vertybinius popierius. Komerciniai bankai, pirkdami juos, maina savo
atliekamus rezervus ir taip siaurina paskol teikimo galimyb. Kita vertus,
pertekliniai rezervai maja ir pilieiams iimant i bank pinigus, reikalingus
vertybiniams popieriams pirkti. Visa tai sukelia pinig pasilos majim.
Diskonto norma. Centrinis bankas gali teikti paskolas komerciniams
bankams veikdamas kaip bank bankas. Palkan norma u tokias paskolas
vadinama diskonto norma. Centrinio banko paskolas komerciniai bankai
paprastai naudoja siekdami padidinti savo rezervus iki reikiamos normos, jei j
rezervai isenka netiktai atsimus indlius ar kt. Tokios paskolos (diskontai)
didina bank rezervus ir taip leidia jiems plsti pinig pasil. Keiiant
diskonto norm galima tam tikru mastu reguliuoti pinig pasil. Jei ji didja,
tai skolinamasi maiau, maja ir pinig pasila, ir atvirkiai.

Klasikinis ir keinsistinis poiris pinig politikos efektyvum

Keinsistins krypties atstovai teigia, kad laisvosios rinkos sistema
yra nestabili, o io nestabilumo prieastis visumins paklausos
nepastovumas. Todl valstybs ekonomin politika turi kompensuoti rinkos
trkumus. Svarbiausias valstybs rankis fiskalins politikos priemons,
tiesiogiai veikianios visumin paklaus, kai, j nuomone, pinig politika yra ne
itin efektyvi.
Klasikins krypties atstovai teigia, jog rinkos ekonomikos vidiniai
reguliavimosi veiksniai yra pakankami ir ekonomika pati savaime yra stabili.
Taiau pinigai daro didel poveik visuminei paklausai, todl nereguliarus ir
neadekvatus valstybs kiimasis ekonomik pinig politikos svertais ir yra
pagrindinis jos nestabilumo veiksnys.

Lietuvos banko pinig politika

Lietuvos Respublikoje veikiantis vadinamasis valiut valdybos modelis ir LR lito
patikimumo statymas apriboja Lietuvos banko galimybes reguliuoti pinig pasil klasikiniais
centrinio banko metodais. Lietuvos bankas privalo garantuoti, kad bendras ileidiam apyvart
lit kiekis bet kuriuo metu neviryt Lietuvos banko laikom aukso atsarg ir konvertuojamos
usienio valiutos rezervo verts, apskaiiuotos pagal bazin valiut. Lietuvos bankas gali keisti
bendr lit kiek apyvartoje tik atitinkamai keisdamas aukso atsargas ir keiiamos usienio valiutos
rezerv. Tai reikia, jog Lietuvos banke yra apribota lito emisijos galimyb. Oficial lito kurs
nustato Lietuvos bankas pasirinktos bazins valiutos (dabar euro) atvilgiu.

66
 12 tema. ATVIROS EKONOMIKOS ELEMENTAI

Tarptautin prekyba ir jos prielaidos

Tarptautin prekyba tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis vairiose alyse tarp pardavj,
pirkj ir tarpinink.
iam procesui bdinga:
1. Jis vyksta tarp dviej ar daugiau valstybi;
2. Naudojamos vairios valiutos su joms bdingais valiut kurs svyravimais.
Tarptautins prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija.
Tarptautins prekybos prielaidos:
- gamybos slyg (gamtini, klimatini, itekli aprpinimo ir kt.)
skirtingumas;
- skirtingi visuomeninio darbo naumo lygiai;
- skoni, polinki, prioritet vairov.
Dar visai neseniai ji buvo suvokiama kaip paprasta preki ir paslaug pasikeitimo tarp
valstybi visuma, t.y. pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis tarp skirting valstybi pirkj,
pardavj ir tarpinink. iuo metu tai nepalyginamai sudtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip
tarptautini integracini proces svarbiausia sfera. Integracinio pobdio prekybins operacijos
vystosi dviem pagrindinm kryptimis:
- auga tiekimai kooperuojanioms usienio monms, kontroliuojamoms tos
paios korporacijos;
- stambios kompanijos sudaro ilgalaikes tarptautines sutartis.
Siekdamos kuo geriau pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis
ali savo teritorijoje sukr ypatingas ekonomines zonas. ia galima laisvai veti kapital, kurti
gamyklas, samdyti vietinius darbuotojus. iuose rajonuose importuojamos ir eksportuojamos preks
neapmokestinamos, o mons, naudojanios naujas, perspektyvias technologijas, netgi skatinamos
vairiomis ekonominmis lengvatomis.

Absoliutus ir lyginamasis pranaumas

iandien bet kuri pasaulio alis vairiapusikais ryiais susijusi su kitomis alimis.
Todl jau galima kalbti apie besiformuojani pasaulin kio sistem. Tokia sistema grindiama
tarptautiniu darbo pasidalijimu ir specializacija. Tarptautins specializacijos naud paaikina
absoliutus ir lyginamasis pranaumo principai.
Tarkime, viena alis kur nors produkt gamina pigiau negu kita, o pastaroji turi
pranaum gamindama kit produkt. Sakoma, kad kiekviena alis, gamindama atitinkam
produkt, turi absoliut pranaum ( pranaum gali lemti gamtins slygos, darbuotoj gdiai,
technologijos lygis arba kiti veiksniai). iuo atveju abiej ali turimi itekliai bus paskirstyti
efektyviai, t.y. bus pagamintas didiausias galimas abiej produkt kiekis. Trkstamus produktus
kiekviena alis gali sigyti main, t.y. tarptautins prekybos bdu.
Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje gaminami A ir B produktai. Vieno darbininko pagamintos
produkcijos kiekis kiekvienos alies slygomis pateiktas 1 lentelje.

1 lentel. Vieno darbininko pagamintos produkcijos kiekis

Lietuvoje ir Latvijoje

alis Produktas
A B
Lietuva 3 vnt. 2 vnt.

67
Latvija 4 vnt. 1 vnt.

Taigi Lietuva turi absoliut B produkto gamybos pranaum (nes joje 1 darbininkas
pagamina 2 B preks vienetus, o Latvijoje tik 1), o Latvija A produkto (nes 1 Latvijos
darbininkas pagamina 4 A preks vienetus, o Lietuvos tik 3).

alis turi lyginamj (santykin) pranaum gamindama kur nors produkt, jei ji gali
pagaminti produkt maiausiais santykiniais katais arba ji pasiekia didiausi santykin darbo
naum, palyginti su kitais produktais. Santykiniai katai arba santykinis darbo naumas
apskaiiuojamas lyginant atskir ali gamybos katus arba darbo naum gaminant atitinkam
produkt. Santykinis kurio nors produkto pranaumas reikia, jog viena alis, gamindama
produkt yra pranaiausia, t.y. labiausiai lenkia ar maiausiai atsilieka nuo kitos alies, palyginti su
kit produkt gamyba. Ir iuo atveju yra naudinga specializuotis toje gamybos akoje, kurioje alis
turi santykin pranaum, net jeigu ji ia ir neturi absoliutaus pranaumo.
Pvz., tarkim, kad Gamybos produktyvumas Lietuvoje padidjo, pasikeit ir 1
darbininko pagamintos produkcijos kiekiai (r. 2 lent.). Taigi dabar 1 Latvijos darbininkas gali
pagaminti 4 A produkto vienetus arba 1 B produkt. Vadinasi, Latvijoje 1 B produkto vieneto
pagaminimo alternatyviniai katai lygs 4 A produkto vienetams.
Lietuvos 1 darbininkas gali pagaminti 6 A produkto vienetus arba 3 B produktus.
Vadinasi, Lietuvoje 1 B produkto vieneto pagaminimo alternatyviniai katai lygs 2 A produkto
vienetams (6:3 = 2).

2 lentel. Vieno darbininko pagaminta produkcija

Lietuvoje ir Latvijoje pakitus darbo naumui

alis Produktas
A B
Lietuva 6 vnt. 3 vnt.
Latvija 4 vnt. 1 vnt.

iuo atveju Latvija turi lyginamj A produkto, o Lietuva B produkto gamybos

pranaum.
alis turi lyginamj pranaum, jeigu ji gali gaminti prek santykinai pigiau, t.y.
maesniais alternatyviais katais, negu jos prekybinis partneris.
Taigi tarptautin prekyba yra naudinga alims, jei jos specializuojasi tose gamybos
akose, kuriose pasiekia didesnio santykinio pranaumo.

Usienio prekybos balansas

alyje pagamint produkt pardavimas usienio alims vadinamas eksportu, o
usienio alyse pagamint produkt pirkimas importu. Pagrindinis veiksnys, skatinantis
konkretaus produkto eksport ar import, yra io produkto kain skirtumas pasaulinje ir vidaus
rinkoje. Didesn pasaulins rinkos kaina atspindi didesnius gamybos katus kitose alyse ir skatina
eksport.
alies usienio prekyb apibdina usienio prekybos balansas, t.y. skirtumas tarp
eksporto ir importo. Jei alis daugiau eksportuoja nei importuoja, jos prekybos balansas yra aktyvus
(palankus). Prieingu atveju, kai importas virija eksport, prekybos balansas vadinamas pasyviu
(nepalankiu). Kiekviena alis siekia aktyvaus prekybinio balanso arba bent subalansuoto eksporto ir
importo, nes pasyvus balansas reikia, kad alis yra skolinink.

68
 Tarptautins prekybos nauda ir prietaravimai
Tarptautin prekyba suteikia nemaai pranaum:
1. leidia efektyviai naudoti turimus iteklius;
2. didina konkurencij, o i skatina mainti gamybos katus bei kain, gerinti preki kokyb;
3. leidia pasiekti produkt gaus ir didina j vairov;
4. sudaro slygas masto ekonomijai realizuoti, kai tam trukdo per maa vidaus rinka.

Kita vertus, tarptautin prekyba sukelia ir tam tikr prietaravim, nes vartotojams yra
naudingas importas, o ne eksportas, tuo tarpu gamintojams naudinga eksportuoti prekes, o importas
nenaudingas. Taiau esant subalansuotai usienio prekybai minti poveikiai turt kompensuoti
vienas kit.

Valstybs usienio prekybos politikos formos

Galimos dvi pagrindins usienio prekybos politikos formos:
- laisvoji prekyba (laisva, valstybi nevaroma).
- protekcionizmas (lot. protectio priedanga, globa). Ji daugiausiai naudojama
siekiant apsaugoti nacionalin ekonomik nuo kit ali konkurencijos.
Tikslas: ekonominmis priemonmis padaryti alies k kuo maiau
priklausom nuo usienio rinkos konjunktros: iugdyti vidaus pramons
akas.
Prie tarptautins prekybos politikos form kartais priskiriami dempingas ir embargas, kurie i esms
skiriasi nuo laisvosios prekybos ir protekcionizmo.
Dempingas preki pardavimas usienio rinkose emesnmis negu vidaus ar pasaulio
rinkoje kainomis, kartais net emesnmis u gamybos katus. Tikslas sitvirtinti ir sigalti
usienio rinkose istumiant vietinius gamintojus. Kai is tikslas pasiekiamas, kainos didinamos ir
danai virija buvusias iki dempingo, jeigu mon, naudojusi demping, gyja toje alyje
monopolin rinkos gali. Kitas dempingo tikslas parduoti produkcijos pertekli, kuris neturi
paklausos gamintojo alies rinkoje.
Jeigu demping naudojanias mones palaiko alies vyriausyb, ji gali remti
eksportuotojus subsidijomis. Eksporto subsidijos gali bti tiesiogins (tai biudetins imokos
nacionaliniams eksportuotojams, kurios lygios gaut pajam ir ilaid sumai) ar netiesiogins (tai
uslpta eksportuotoj dotacija teikiant jiems mokesi mokjimo lengvatas, grinant importo
muitus ir pan.). alis importuotoja, nustaiusi subsidijavimo fakt, turi teis vesti kompensacinius
importuojam preki muitus.
Subsidijos gali bti teikiamos ir vietiniams gamintojams, gaminantiems prekes,
konkuruojanias su importinmis. Jos vadinamos vidaus subsidijomis.
Embargas draudimas iveti i alies ar veti prekes ar kitas materialines vertybes
(auks, vertybinius popierius). Embargas gali bti taikomas tokioms prekms, kurios gali kelti
grsm alies kultrinms, nacionalinms arba religinms tradicijoms bei alies gyventoj sveikatai.
Jis taikomas dl: politini prieasi; sveikatos apsaugos (vaistus, gyvnus, augalus, daroves,
vaisius, chemikalus ir pan.); moralini prieasi (alkoholis, pornografija ir kt.) ir pan..

Protekcionistins politikos priemons

Visas protekcionistins politikos priemones galima suskirstyti 2 grupes:
- tarifiniai barjerai: muitai (importo tarifas), kuriuos moka importuotojas
vyriausybei. Jie didina importuojam preki kainas vidaus rinkoje, todl
naudingi vietiniams gamintojams ir nenaudingi vartotojams;
- netarifiniai barjerai: kvotos ir kiekybiniai suvarymai, sveikatingumo ar
kokybs standartai, licencijos.
Kvota leistinas veti kuri nors preki kiekis. Ji taip pat padidina preki kain.

69
 Sveikatingumo ar kokybs standartai. Jie sunkiai veikiami. Jei jie vedami rpinantis
gyventoj sveikata, tai pateisinami, bet jei j poveikis sveikatai neymus tai galima laikyti
importo apribojimo priemone
Licencijos. Jos gali bti naudojamos kaip sudtin kvot dalis arba kaip savarankika
eksporto ir importo reguliavimo priemon. Pirmuoju atveju licencija yra tik dokumentas,
patvirtinantis teis veti ar iveti prekes pagal nustatyt kvot. Tai gali bti vienkartinis
vyriausybs institucijos iduotas leidimas konkreiai monei ne daugiau kaip vienerius metus veti
ar iveti tam tikr vienkartinio sandorio numatyt preki kiek. Kita licencij ris, vadinama
generalinmis licencijomis, leidia veti ar iveti konkrei prek vienerius metus neribojant
sandori skaiiaus.
Protekcionistins priemons gali bti nustatomos vienaalikai arba susitarimo bdu.
Daniausiai nustatomos susitarimo bdu: dvialiais, keliaaliais ir daugiaaliais susitarimais.

Usienio investicijos ir j reikm alies kiui

Usienio investicij paskirtis, rys, nauda ir problemos

iuolaikiniame pasaulyje intensyviai keiiamasi ne tik prekmis, bet ir kapitalu.
Kapitalas eksportuojamas ir importuojamas tarptautini (usienio) investicij forma.
Usienio investicijos tai usienio kapitalas, vetas i kit ali ir panaudotas
investicijas priimanios alies gamyboje arba veikloje, turinioje kit tikslin paskirt. Jos ypa
svarbios alims, kuri ekonomika maai ipltota arba pereinamoji, nes jos gali tapti i ali kio
pltros veiksniu.
Usienio kapitalas paprastai investuojamas: steigiant usienio kapitalo mones arba
mones dalinio dalyvavimo pagrindu; sigyjant veikianios mons kapitalo dal arba vis mon;
steigiant antrines mones; sigyjant teis naudoti ems ar gamtos iteklius ir pan. Skiriamos dvi
pagrindins usienio investicij formos:
- tiesiogins usienio investicijos;
- portfelins usienio investicijos.

Tiesiogine usienio investicija tai tokia investicija, kurios pagrindu susiklosto

ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio usienio investuotojo ir tiesioginio
investavimo mons. Investicija laikoma tiesiogine, jei investuotojas sigyja akcij paket, turinti ne
maiau kaip10 proc. paprastj akcij arba akcij, turini balso teisi akcinje bendrovje arba
atitinkam dal ne akcinje bendrovje. Toks akcij paketas suteikia galimyb dalyvauti mons
valdymo procese.
Tiesiogins investicijos skiriamos naujoms monms sukurti arba senoms
modernizuoti. Investuotojai gali bti individuals asmenys, fizini ar juridini asmen grups,
mons, koncernai, vyriausybins organizacijos. Ypa aktyviai tiesiogines investicijas naudoja
tarptautins kompanijos, kurdamos savo filialus ir antrines mones vairiose alyse dl usienio
aliav altini, pigios darbo jgos ir galimybs apeiti muitus ir kitas tarptautins prekybos klitis.
Tarptautins kompanijos gali suteikti param maiau isivysiusioms alims spartinti
ekonomin ir technologin paang, didinti uimtum, perduoti savo vadybin patirt, kelti bendr
mogikojo kapitalo lyg. Taiau jos gali kelti ir nema problem: gali gauti monopolin rinkos
gali usienio alyje, sustiprina konkurencij, istumia vietinius gamintojus i rinkos ir taip
pablogina konkurencin aplink, blogina priimanios alies ekologin aplink, gali kilti net alies
ekonomins ar politins nepriklausomybs apribojimo grsm (nes svarbs ekonominiai sprendimai
bus priimami kitoje alyje, t.y. alyje, kur yra i kompanij centrin bstin).
Portfelins usienio investicijos tai investicijos obligacijas ir kitus finansinius
aktyvus, kurios nesuteikia investuotojui teiss kontroliuoti kio subjekt, kur investuojama, arba

70
daryti jam didel tak. Portfelinms investicijoms priskiriamos investicijos, suteikianios maiau
nei 10 proc. balso teisi. Pagrindin portfelini usienio investicij paskata yra vairiose alyse
mokam u kapital palkan skirtumas. Didesn palkan norma pritraukia ir daugiau portfelini
investicij. ios investicijos nesukuria ilgalaiki interes tarp usienio investuotojo ir investavimo
mons. Todl jei investicijos nepasiteisina arba pasikeiia pasaulin konjunktra, t.y. palkan
norm skirtumai, portfelins usienio investicijos pradeda trauktis i alies. O tai gali sukelti
nepageidaujam padarini investavimo aliai.
Yra ir kitos usienio investicij rys: usienio kreditai ir paskolos. Jas gali teikti
privaios arba valstybins organizacijos, paprastai turinios priimanios alies vyriausybs
garantij. Kreditai ir paskolos gali bti teikiamos ir per specializuotas tarptautines organizacijas
(Pasaulio bank, Europos rekonstrukcijos ir pltros bank, Europos investicin bank). Tarptautiniai
kreditai ir paskolos teikiami kiniams, finansiniams subjektams arba konkretiems projektams
gyvendinti. ios ries kapitalo investicijos naudingos tik tada, kai j produktyvumas virija j
gavimo katus.
Pagrindin kapitalo dalis vis tik migruoja tarp labiausiai isivysiusi ali.
Pastaraisiais metais stebimas kapitalo migracijos pagyvjimas tarp besivystani valstybi.

Grynosios usienio investicijos

Kiekvienoje alyje kapitalo judjimas vertinamas grynj usienio investicij
rodikliu. Grynosios usienio investicijos tai alies investicij eksporto ir usienio investicij
importo al masto skirtumas. alies kio subjekt sigyti aktyvai kurioje nors usienio alyje yra
investicij eksportas, o usieniei sigyti alies aktyvai yra ios alies investicij importas. Jei
alies investicij eksportas virija investicij import, tai alies grynosios usienio investicijos yra
teigiamos. Grynosios usienio investicijos dids, jei dids palkan norma usienio ali rinkose
arba jeigu ji mas alies vidaus rinkoje, ir atvirkiai. Taigi svarbiausias veiksnys, skatinantis
usienio investicijas palkan norm skirtumas.

Tarptautin valiut sistema

Usienio valiutos paklausa ir pasila
Tarptautinje rinkoje naudojamos vairios nacionalins valiutos,
kurios skiriasi viena nuo kitos ne tik forma, pavadinimais, bet ir perkamja
galia. Valiuta vadinami tie patys nacionaliniai pinigai, naudojami
tarptautiniams atsiskaitymams.
Rinka, kurioje vyksta vairi valiut mainai vadinama valiut rinka.
Ji atitinka pagrindines tobulos konkurencijos slygas.
Viena valiuta sigyjama usienio valiut rinkoje keiiant joje
nacionalines valiutas rinkos nustatytu santykiu, vadinamu valiutos kursu.
Valiutos kursas - nacionalinio piniginio vieneto kaina, ireikta
kitos alies piniginiais vienetais (netiesioginis kotiravimas) arba nacionalins
valiutos kiekis, reikalingas vienam usienio piniginiam vienetui sigyti
(tiesioginis kotiravimas). Tarp nacionalins ir usienio valiutos kurs yra
atvirktin priklausomyb: jei usienio valiutos kursas kyla, tai nacionalins
krinta. Jei u 1 JAV dol. buvo mokama 4 litai, o vliau 2,7 lito, tai reikia, kad
lito kursas dolerio atvilgiu pakilo, o dolerio kursas lito atvilgiu smuko.
Jeigu nacionalin valiut rinka pagrsta svyruojanio valiut kurso
sistema, tai valiut kursus nustato rinkos pusiausvyra. Pusiausvyra konkreios
usienio valiutos rinkoje bus pasiekta esant tokiam nacionalins valiutos kursui,
kai reikalaujamas usienio valiutos kiekis bus lygus silomam kiekiui.

71
 Konkreios usienio valiutos paklausa priklauso nuo preki ir
paslaug importo i ios alies bei poreikio sigyti turto ioje usienio alyje.
Usienio valiutos pasil sukuria tie patys usieniei formuojami veiksniai
jeigu usienieiai nori sigyti ms alies preki ir paslaug arba investuoti
al, jie silo savo valiut mainais nacionalin alies valiut. Kapitalo eksportas
ir importas priklauso ne nuo valiutos kurso, o nuo palkan norm skirtumo.
Todl nekintant palkanoms kapitalo importas ir eksportas sudaro pastovi
usienio valiutos paklausos ir pasilos dal. Tuo tarpu prekybos mast veikia
valiut kurs svyravimai. Nacionalins valiutos kursui pakilus importas pinga,
taiau eksportuojama produkcija usienio vartotojui brangsta, nes pabrangus
eksportuojanios alies valiutai jam tenka u t pai prek mokti daugiau
savo alies pinig. Ir atvirkiai, nukritus nacionalins valiutos kursui importas
brangsta, taiau eksportas usienio vartotojui atpinga. Tai reikia, kad atpigus
importui dids importins produkcijos paklausa. Eksporto pabrangimas reikia,
jog paklausa usienyje mas.

Fiksuotas ir lankstus valiutos kursas

Kiekvienos alies vyriausyb nustato nacionalins valiutos kurso
sistem. Valiutos kurso sistema - vyriausybs nurodyta valiutos kurso
nustatymo tvarka.
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis atidaryti
usienio valiutos sskaitas Lietuvos ir usienio bankuose. Ms alyje usienio
valiuta gali bti naudojama tik mokjimams ir atsiskaitymams ali susitarimu
negrynais, o euras ir grynais pinigais. ias operacijas atlieka tik bankai,
turintys Lietuvos banko leidim.
Tarptautini ekonomini santyki pltot sukr ir pasaulin valiut
sistem. Tai valiutini santyki organizavimo forma, kuri atsirado pltojantis
pasauliniam kiui ir buvo teisinta tarptautiniais susitarimais. Svarbiausia
valiut sistemos charakteristika valiut kurs nustatymo bdas.
Panagrinsime dvi kratutines valiut kurs sistemas: lankst ir
fiksuot valiutos kursus.
Lankstus arba laisvai plaukiojantis (svyruojantis) valiutos
kursas tai valiutos kursas, kuris nustatomas valiut rinkoje ir kuris keiiasi
priklausomai nuo valiutos paklausos ir pasilos pokyi. Valiutos kurs ioje
rinkoje nustato rinkos pusiausvyra. Pusiausvyra konkreios usienio valiutos
rinkoje bus pasiekta esant tokiam nacionalins valiutos kursui, kai
reikalaujamas usienio valiutos kiekis bus lygus silomam kiekiui. Vyriausyb
nesikia valiut rink.
Jei padids preki importas, daugiau ivyks turist usien (pvz.
JAV), pagauss tarnybini komandiruoi ir pan., bet nedids preki eksportas
ir t.t., tai susidarys doleri paklausa ir litas atpigs. Atpigs amerikieiams ms
preks, dids ms preki eksportas, dids doleri pasila ir valiut keitimo
kursas gr pradin padt.
Galimas ir prieingas atvejis. Kai JAV ymiai daugiau importuoja
ms preki, negu eksportuoja, ir tokiu bdu gerokai padidina doleri pasil
Lietuvoje. Susidaro doleri pasilos perteklius, litas pabrangsta. Tokiu atveju
amerikieiams ms preks pabrangsta, o mums j atpinga. Tuomet Amerikos
preks utvindo ms rink ir doleri perteklius inyksta, nes ms eksportas
sumaja. Pusiausvyra ir lito kursas lanksiai kinta, t.y. vyriausyb nesikia
valiut rink. Toks idealus pusiausvyros susiformavimas manomas, kai nra
72
jokiu suvarym usienio prekyboje, ir lietuvikos preks gali laisvai konkuruoti
pasaulinje preki rinkoje.
Kaip rodo patyrimas, Lietuvoje usienio mokjim balansas yra
nesubalansuotas. Jeigu alis turi pastov mokjim balanso deficit, ji priversta
atpiginti savo valiut, t.y. j devalvuoti.
Fiksuotas valiutos kursas reikia valiut pariteto (santykio)
nustatym grieta proporcija arba leidiamas neymus jo svyravimas. kurs
nustato ir jo pastovum utikrina pinig politik vykdanios valstybs
institucijos. Nacionalins valiutos keitimo kurs fiksuoja alys, kuri usienio
prekybos apimtis yra maa, silpni tarptautiniai ekonominiai ryiai, nacionalin
valiuta nepatenka tarptautin valiut rink. "Pririimui " naudojamos
isivysiusi ali valiutos: JAV doleris, euras ir kt.
Lietuvos lito kursas fiksuotas bazins valiutos euro atvilgiu.
Fiksuotas lito kursas leidia be jokios rizikos sudaryti ilgalaikes sutartis,
garantuoja tam tikr nacionalins valiutos stabilum. Taiau tai tik stabilumo
regimyb. Jis nra stabilus, nes ir toliau kyla kainos.

Tarptautins valiut sistemos raida

Yra inomos trys pagrindins valiut sistemos, kurios skiriasi valiut
kurs reguliavimo mechanizmais. Tai aukso standartas, kurio buvo atsisakyta
XX a. pradioje, reguliuojamojo ir lankstaus valiut kurso sistemos. Pirmosios
dvi priklauso fiksuot valiut kurs sistemai.
Aukso standarto sistema
Prie Pirmj pasaulin kar ir kur laik tarp dviej pasaulini kar
daugelis ali laiksi aukso standarto. Aukso standarto sistema buvo pagrsta
iais principais: 1) piniginio vieneto atitiktis nustatytam aukso kiekiui; 2)
popierini pinig keitimas auks; 3) pinig kiekio atitiktis aukso kiekiui, tai
reik, kad popieriniai pinigai padengti auksu. Cirkuliavo auksins monetos, o
popieriniai pinigai buvo konvertuojami auks. Dolerio vert buvo prilyginama
tam tikram aukso kiekiui - apytikriai 1/20 uncijos. Panaiai ir D.Britanijos svaro
sterlingo - 1/4 uncijos.
Aukso standartas veik kaip savaiminis valiut kurs reguliavimo
mechanizmas, t.y. taip, kad bt ivengta pastovaus aukso iveimo i vienos
alies kit. Todl valiut kursai buvo stabils. Jei, tarkime, vienos alies preks
tampa labai paklausios kitoje alyje, tai padidja pirmosios alies valiutos
paklausa, o kartu ir jos kursas.
Sakykim, kad D.Britanija pradeda importuoti daug daugiau, negu eksportuoti. U
papildom import ji moka auksu. Auksas iveamas i D.Britanijos JAV ar kt. JAV pinig mas
automatikai padidja, kadangi pats auksas yra pinigai. Be to , auksas, patekdamas JAV
bankus, padidina j atsargas. Bankai gali iplsti savo paskolas, tuo sukeldami tolesn pinig
mass didjim. Todl JAV auga visumin paklausa ir kyla preki kainos.
Antra vertus, D.Britanijos ilaidos usienyje virija jos plaukas. Vadinasi
tarptautini mokjim balansas jos yra deficitinis. Ji netenka dalies aukso ir todl pinig mas
savaime sumaja. Visumin paklausa ir preki kainos taip pat maja. Kadangi D.Britanijos
preks tampa pigesns, lyginant su JAV prekmis, tai j eksportas didja, o importas maja.
D.Britanija nebepraranda aukso. Aukso standarto sistemoje auksas vaidino
pasaulini pinig vaidmen ir susidars alies prekybinio balanso deficitas
turjo bti padengtas auksu. Auksas i importuojanios alies iveamas
eksportuojani al. Dl to sumaja prekes importuojanios alies aukso
atsargos, o kartu ir jos pinig kiekis (nes aukso standarto slygomis pats
auksas yra pinigai). Tuo tarpu eksportuojanios alies aukso atsargos

73
atitinkamai padidja. Padidja ir ios alies pinig kiekis, tuo paiu padidja
visumin paklausa ir kyla preki kainos. Pastarosios stabdo alies eksport ir
kartu maina alies valiutos paklaus. Importuojanioje alyje sumajus pinig
kiekiui maja visumin paklausa ir preki kainos. Todl importas maja, o
eksportas didja. Didja alies valiutos paklausa usienio valiut rinkoje. Tai
stabdo aukso iveim i alies ir atkuria ankstesn valiutos kurs. Taigi aukso
standarto sistema pati palaikydavo pastov valiut kurs be jokio paalinio
sikiimo.
Aukso standarto sistema veik nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo
pasaulinio karo. i sistema lugo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo
nutrauktas laisvas popierini pinig keitimas auks.

Bretton Woods sistema

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje keturi penktadaliai pasaulio
atsarg susikaup JAV. JAV doleris buvo keiiamas tvirtu oficialiu kursu auks
35 doleriai u 1 aukso uncij (31,1 g aukso). Tai leido sukurti nauj pasaulin
valiut sistem. ios sistemos pagrindai buvo padti 1944m., kai keli ali
sjungininki aukti finansiniai pareignai susitiko Bretton Woodse ir sukr
nauj valiut kurs reguliavimo sistem. ios alys sipareigojo palaikyti
pastov susitarimo nustatyt savo nacionalini valiut kurs JAV dolerio
atvilgiu ir neleisti jam nukrypti daugiau kaip 1 proc. Savo ruotu JAV
sipareigojo kit ali centrini bank pateiktus dolerius keisti auks nustatytu
kursu. Taigi ioje sistemoje pasaulini pinig vaidmen, be aukso, m vaidinti
ir JAV doleris. Brettono Woodso sistema buvo pagrsta iais principais:
1) pasaulins valiutos pagrindas lieka auksas;
2) valiuta, pakeiianti auks atliekant tarptautinius atsiskaitymus,
pripastama doleris;
3) doleris pripastamas tarpininku tarp nacionalini popierini pinig ir
aukso, t.y. vis valiut paritetai (santykiai) nustatomi dolerio atvilgu, per
j su auksu ir tarpusavyje.
Popieriniai pinigai kiekvienoje alyje galjo bti keiiami dolerius, bet
auks jie negaljo bti keiiami. Doleris tapo rezervine valiuta, t.y. valiuta, kuri
centriniai alies bankai kaupia ir saugo tarptautiniams atsiskaitymams. Auksas
buvo naudojamas tik kaip priemon atskiroms alims atsiskaityti.
Kad galt palaikyti pastovius valiut kursus neperengdamos
reikalaujam rib, alys privaljo sudaryti atitinkamus doleri rezervus
imdamos paskolas i tam tikslui kurto Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuris
turjo utikrinti naujos valiut sistemos gyvendinim.
Brettono Woodso, arba TVF, sistema veik iki 1971 m., kai JAV pozicijos
tarptautinje finans sistemoje akivaizdiai susilpnjo ir dolerio kursas pradjo
smarkiai kristi. 8-tojo deimtmeio pabaigoje dauguma ali atsisak palaikyti
savo valiut kursus pagal dolerio paritet.

Jamaikos valiut sistema

1976 m. TVF iniciatyva suauktame pasitarime Kingstone (Jamaikoje)
buvo nustatyti naujos tarptautins valiut sistemos pagrindai. Jamaikos
valiut sistema, kuri veikia ir iki iol, pagrsta iais principais:
1) visikas pinig atsiejimas nuo aukso ir jo, kaip pagrindo valiut
paritetams nustatyti, atsisakymas;
2) auksas tampa prasta preke ir netenka pasaulini pinig funkcijos;
74
 3) vedama nauja rezervin valiuta _ specialiosios skolinimosi teiss
(SDR), kuri emisija vykdo TVF ir paskirsto tarp ali TVF nari proporcingai j
kvotoms TVF. SDR neireiktos materialiniu pavidalu, o yra tik buhalteriniai
raai specialiose ali centrini bank ir TVF sskaitose;
4) nacionalini valiut reim pasirinkimo laisv. Paios alys turi
pasirinkti savo nacionalins valiutos reim fiksuot arba lankstj.

Dauguma pasaulio ali yra pasirinkusios laisvj valiutos kurso reim.

iuo atveju leidiama valiut kursams svyruoti pagal valiut paklausos ir
pasilos pokyius. ioje sistemoje valiuta nuvertja arba jos vert didja, bet
nedevalvuojama ar revalvuojama kaip fiksuoto ar reguliuojamo valiut kurso
atveju. Taiau svyruojantys valiut kursai turi trkum. Todl praktikoje
naudojamos kompromisins sistemos, kai centrinis alies bankas veikia valiut
kursus norima linkme supirkdamos ar parduodamos atitinkamas valiutas. iuo
poiriu dabartin sistema nra tokia grieta kaip buvusi TVF sistema. Valiut
kurs leidiamos svyravimo ribos gali bti didesns, o reikalui esant valiuta gali
bti laipsnikai devalvuojama ar revalvuojama. Sistema, kurioje galimas
laipsnikas devalvavimas ar revalvavimas, dar vadinama liauianio valiut
kurso palaikymo sistema.
Devalvavimas - nacionalins valiutos atpiginimas usienio
valiutos atvilgiu. Jei valstyb turi nuolatin mokjim balanso pertekli, ji gali
revalvuoti savo valiut, nes ios valiutos paklausa tarptautinje valiut rinkoje
virija pasil.
Revalvavimas - nacionalins valiutos kainos padidinimas usienio
valiut atvilgiu.

LITERATRA
Privaloma literatra:
1. Davulis G. Ekonomikos teorija. Vilnius, 2009.

Papildoma literatra:
1. Blanchard O. Makroekonomika / Vert. i angl k.. - Vilnius, Tyto Alba, 2007.
2. Jakutis A. ir kiti. Ekonomikos teorijos pagrindai. - Vilnius : Eugrimas, 2007
3. Kropas S., Kropien R. Europos pinigai. Vilnius, 2005.
4. Makroekonomika: vadovlis. Sudarytojas V. Skominas. Vilnius: VU, 2006.
5. Martinkus B., ilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001.
6. Mikroekonomika. Atsak. red. V. Skominas. Vilnius. Enciklopedija. 2000.
7. Snieka V., Baumilien V., Bernatonyt D., iburien J., Juozapaviien A., Kerien R.,
Kvainauskait V., Markauskien A., Mrazauskien B., Startien G. Makroekonomikos
udavinynas. Mokomoji knyga, Kaunas: Technologija, 2006.

75
8. Snieka V., Startien G., Barkauskas V., Bernatonyt D., Dapkus M., Dumiuvien D.,
Guzaviius A., Juozapaviien A., Kavaliauskien V., Laskien D., Maksvytien I.,
Navickas V., Pekarskien I., tuopyt . Mikroekonomikos udavinynas. Mokomoji
knyga. Kaunas: Technologija, 2006.
9. Varian H. Mikroekonomika. Vilnius, 1999.
10. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas, 1994.
11. Wonnacott P., Wonnacott R. Mikroekonomika. Kaunas, 1993.
12. Baumol W.J., Blinder A.S. Economics. Principles and Policy. Ninth edition. Thompson,
South-Western, 2004.
13. Barr N. Economics of the Welfare State. Fourth edition. Oxford University Press, 2004.
14. Begg D., Fisher S., Dornbush R. Economics (sixth edition). McGraw-Hill, 2000.
15. Black J. A Dictionary of Economics. 2nd ed. Oxford: University Press, 2003.
16. Blang M. Economic theory in retrospect. Fifth edition, Cambridge University Press, 2005.
17. Frank R.H. Microeconomics and Behavior, 6th Edition, McGraw Hill/Irwin, 2006.
18. Froyen R. T. Macroeconomics: Theories & Policies, 8th Edition. Prentice Hall, 2004.
19. Hall R.E., Lieberman M. Economics. Principles and Applications. Third Edition.
Thompson, South-Western, 2006.
20. Lipsey C. Economics. Tenth edition. Oxford University Press, 2004.
21. Mankiw N. G., Taylor M. P. Economics, London: Thomson, 2006.
22. Samuelson P. A., Nordhaus W. D. Economics,16th Edition. McGraw-Hill, 1998.
23. Sheffrin, Steven M. Economics: Principles and Tools. Prentice Hall, 4 International
Edition, 2005.
24. Varian H.R. Intermediate Microeconomics. A modern approach. Sixth edition. W.W.
Norton and Company, Inc., New York, 2003.

76