VII skyrius

Juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai(9 tema pagal programa)

Atkreipti dėmesį į juridinio asmens sampratą,teorijas,pagrindžiančias juridinio asmens

sąvoką(fikcijos,organinė(realybės),juridinio asmens neigimo,koncesijos teorijos).Mokėti paaiškinti juridinio
asmens koncepcijas.Išanalizuoti pirminius ir išvestinius juridinių asmenų požymius,žinoti juridinių asmenų
rūšis ir skirstymo į jas kriterijus.Skirti ir mokėti apibūdinti skirtingų teisinių formų juridinius asmenis ir
grupes (susivienijimus).

1.Juridinio asmens samprata.

Tai tam tikrų specifinių požymių turintys susivienijimai,kurie yra steigiami ir baigia savo veiklą tam tikra
nustatyta tvarka.

CK 2.33 Juridinis asmuo-pavadinimą turinti įmonė,įstaiga ar organizacija,kuri gali savo vardu įgyti ir turėti
teises bei pareigas,būti ieškove ar atsakove teisme.

Juridinio asmens teorijos :

2grupės:

1.Teorijos,neigiančios atskiro juridinio asmens subjektiškumą turinčio asmens buvimą.

1.1.Savigny išplėtota fikcijos teorija-tikras ir vienintelis teisės subjektas gali būti tik žmogus.Atskiri žmonių
susivienijimai gali būti pripažįstami savarankiškais teisės subjektais,tačiau tai yra dirbtiniai dariniai-teisinė
fikcija.Realūs teisinio santykio subjektai yra fiziniai asmenys,kurie panaudoja juridinio asmens kategotiją
savo tikslams pasiekti.

1.2.A.Brinco personifikuoto tikslo teorija-neigė realaus subjekto ,turinčio juridinio asmens

savybes,egzistavimą.Kadangi juridinio asmens tikslas yra tik turto valdymas,tai ir pats juridinis asmuo yra ne
kas kita,kaip toks personifikuotas tikslas.

2.Teorijos,pripažįstančios juridinį asmenį kaip atskirą civilinės teisės subjektą.

Teigia,kad juridinis asmuo yra realus,o ne išgalvotas teisės subjektas.

2.1.Gierke organinė teorija-juridiniam asmeniui priskirtos žmogaus savybės,suvokdamas jį kaip tam tikrą
jungtinį asmenį,socialinę organizmą,kuris negali būti tapatinamas su savo dalyviais-fiziniais asmenimis.

2.2.Realybės teorija-išvengta juridinio asmens tapatinimo su biologiniu organizmu,tačiau pritarta

Gierke,kad juridinis asmuo yra realus specifinis civilinių santykių subjektas.

Juridinio asmens koncepcijos(pagal tai,kieno interesus juridinis asmuo turėtų tenkinti):

1.Instrumentinė juridinio asmens koncepcija-juridinis asmuo suprantamas kaip priemonė siekti

naudos akcininkams.Pagrindinė funkcija-akcijų vertės maksimizavimas.Pagrįsta tokiais principais kaip:
a)viena akcija(dalis,pajus)-vienas balsas b)neribota dalyvių teisė į informaciją c)mažųjų dalyvių
piktnaudžiavimas ir panašiai.
Instrumentinė koncepcija vyrauja JAV ir kitose anglosaksų teisminės sistemos šalyse.

2.Institucinė juridinio asmens koncepcija-juridinis asmuo suprantamas kaip nepriklausomas

ekonominis vienetas;įvairių interesų turėtojų sąjunga,siekianti juridinio asmens veiklos tęstinumo.Savo
veikloje įmonės turi siekti įvairių asmenų interesų pusiausvyros,neteikdama pirmumo nei vienai
grupei.Institucinė koncepcija įgyvendinama per tokias nuostatas kaip :a)reikalavimas,kad juridinio asmens
organai veiktų ne dalyvių,o bendrovės interesais b)da;yvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles,kurių
pastarasis negali įvykdyti dėl nesąžiningų dalyvio veiksmų c)darbuotojų konsultavimas,informavimas ir jų
dalyvavimas juridinio asmens valdyme.
Institucinė dalyvio koncepcija vyrauja Vokietijoje,Japonijoje ir kitose valstybėse.

Lietuvoje labiau linkstama prie institucinės.

Juridinio asmens instituto funkcijos:

1.Kolektyvinių interesų derinimas-juridinio asmens institutas organizuoja ir struktūrizuoja įvairius

juridinio asmens dalyvių interesus ir transformuoja juos į vieną juridinio asmens tikslą.

2.lėšų sujungimas-juridinis asmuo suteikia galimybę sujungti įvairių asmenų kapitalą ilgalaikei
veiklai.Be didelės kapitalo koncentracijos nėra įmanoma jokia plataus mąsto ūkinė komercinė veikla.

3.ūkinės komercinės rizikos apribojimas-tam tikros teisinės juridinio asmens formos leidžia sumažinti
dalyviū dalyvavimo civilinėje apyvartoje riziką iki įnašo ,kurį dalyvis perduoda ar turi perduoti juridiniam
asmeniui,sumos.

Juridinio asmens požymiai

Skirstomi į:

1.Pirminius-apibūdina juridinį asmenį,tai vidinės juridinio asmens savybės,kai kiekviena yra būtina,o
visos kartu –pakankamos,kad susivienijimas būtu laikomas juridiniu asmeniu-civilinės teisės subjektu.

1.1.Organizacinis vientisumas-pasireiškia juridinio asmens organų hierarchija ir pavaldumu vienas

kitam,aiškiu tokių organų santykių reglamentavimu ir sujungimu į vieną visumą.Organizacinis vientisumas
sujungia visus juridinio asmens organus į aiškią struktūrą,leidžia nustatyti kiekvieno organo kompetencijos
sritį ir ribas.Leidžia įvairius juridinio asmens dalyvio interesus sujungti į vieną visumą ir transformuoti juos į
bendrą juridinio asmens tikslą.Nustatytas konkrečiuose teisės aktuose,steigimo dokumentuose.

1.2.Civilinis teisnumas ir veiksnumas.Civilinis teisnumas-galėjimas turėti konkrečias civilines teises ir

pareigas,veiksnumas-galėjimas savo veiksmais įgyvendinti konkrečias civilines teises bei prisiimti ir vykdyti
pareigas.Juridinis asmuo teisnumą ir veiksnumą įgyja vienu metu.

1.3.Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.Civilinis procesinis veiksnumas-tai galėjimas įgyti konkrečias

civilinio proceso įstatymu numatytas civilines teises ir pareigas,o civilinis procesinis veiksnumas-tai
galėjimas savo veiksmais įgyvendinti tokais procesines teises bei vykdyti pareigas.Reglamentuoja CPK 38,55
ir kiti str.
 2.Antrinius-detalizuoja ir papildo pirmuosius.Laikoma juridinio asmens pavadinimas ir turtas.Jie nėra
būtini,kad susivienijimas būtų laikomas juridiniu asmeniu.

2.1.Pavadinimas-leidžia identifikuoti juridinį asmenį ir iškirti iš kitų asmenų.Pavadinimo turėjimą lemia

organizacinis juridinio asmens vientisumas .Juridinio asmens organai veikia ne savo,bet juridinio asmens
vardu,todėl jų atstovaujamas juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą.

2.2.Turtas-sukuria materialinę kolektyvinio darinio veiklos bazę.Jokia ūkinė ar komercinė veikla negalima be
meterialinių išteklių:įrengimų,patalpų,darbo priemonių ir pinigų.
Juridinis asmuo gali savo turtą valdyti dvejopu būdu:
1)nuosavybės teise.Šitaip valdomas juridinio asmens perduotas turtas ir paties juridinio asmens
uždirbtas ir sukurtas turtas.
2)parikėjimo teise.Šitaip valdomas dalyvių juridinam asmeniui perduotas turtas,kai dalyviai išlaiko jį
nuosavybės teise.

Bet kuriuo nurodytu atveju juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo jo dalyvių ar kitų asmenų turto
ir tai suponuoja turto atskirumą.

Juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys yra įvairių formų ir kiekviena pasižymi tik jai būdinga sprecifika.O kuo didesni įvairių
teisinių formų skirtumai,tuo daugiau galima rasti juridinių asmenų klasifikavimo kriterijų.

I.Veiklos tikslas(pagrindinis juridinių asmenų klasifikavimo kriterijus). Atsižvelgiant į veiklos tikslą skiriami :

1. Viešieji juridiniai asmenys-tai valstybės ar savivaldybės,jų institucijų arba kitų asmenų,nesiekiančių

sau naudos ,įsteigti juridiniai asmenys,kurių tikslas-tenkinti viešuosius interesus.Steigėjas ar dalyvis
iš viešojo juridinio asmens veiklos negali gauti pelno arba turto dalies,o likvidavimo atveju jam yra
grąžinama tik prieš tampant dalyviu juridiniam asmeniui perduoto įnašo dydžio suma(išimtis
daroma tik dalyviams-valstybei ar savivaldybėms.)
Viešasis interesas yra apibrėžtumo stokojanti teisinė kategorija.Iš esmės viešasis interesas turėtų
būti suprantamas kaip valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomenės interesas.
Viešujų juridinių asmenų tikslas yra tenkinti visos visuomenės ar bent didžiosios jos dalies poreikius.

2. Privatūs juridiniai asmenys-tai juridiniai asmenys,kurių tikslas yra tenkinti privačius

interesus.Privačių asmenų tikslas yra naudos sukūrimas juridinio asmens dalyviams,valdymo
organams ar kitoms glaudžiai susijusioms interesų grupėms.

II.Dalyvių atsakomybė.Pagal dalyvių civilinės atsakomybės apimti skiriami:

1.Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys-individualios įmonės ar ūkinės bendrijos.Dalyvis

atsako už juridinio asmens prievoles visu savo turtu.

2.Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys-Juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens

prievoles atsako tik ta suma,kurią jis sumokėjo ar turėjo sumokėti kaip savo įnašą į juridinį asmenį.

Nesvarbu,ar juridinio asmens civilinė atsakomybė yra ribota,tačiau kitų rūšių atsakomybė
(pvz.administracinė,baudžiamoji) yra neribota.
III.Veiklos laikotarpis.

1.Įsteigtas ribotam laikui-šiuo atveju termino pabaiga turi būti aiškiai apibrėžta juridinio asmens
steigimo dokumente,nurodant konkrečią datą arba tam tikrų sąlygų atsiradimą ir pabaigą.

2.Įsteigtas neribotam laikui.

IV.Steigimo būdas.

1.Egzistuojantys per se(valstybė)

2.Steigiamus registravimo būdu-pvz.akcinės bendrovės.

3.Steigiamus teisės aktu-pvz.valstybės ar savivaldybės įmonės.

4.Egzistuojančius nuo nustatytų sąlygų įvykdymo-profesinės sąjungos.

V.Dalyvių sudėtis.Atsižvelgiant į dalyvių sudėtį,galima dvejopa juridinių asmenų klasifikacija:

1.Pagal dalyvių subjektiškumą gali būti skiriami juridiniai asmenys,kurių dalyviai gali būti tik fiziniai
asmenys(individualios įmonės),tik juridiniai asmensy(pvz.valstybės įmonės dalyvis gali būti tik valstybė –
juridinis asmuo) arba tiek fiziniai ,tiek juridiniai asmenys.

2.Pagal dalyvių skaičių gali būti skiriami vienanariai juridiniai asmenys,galintys turėti tik vieną
dalyvį(pvz. individualios įmonės,valstybės ir savivaldybės įmonės ir pan.), ir daugianariai juridiniai
asmenys,galintys turėti kelis dalyvius arba neribotą skaičių dalyvių.

VI.Dalyvių teisių pobūdis. Skirtingas dalyvių teisių,susijusių su jurdiniu asmeniu,pobūdis leidžia skirstyti
juridinisu asmenis į 2 rūšis:

1.Juridiniai asmenys,kurių dalyviai išsaugo nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą (valstybės ir
savivaldybės įmonės)

2.Juridiniai asmenys,kurių dalyviai neišsaugo nuosavybės teisės į juridinio asmens turtą,bet įgyja
prievolinių teisių ar pareigų,susijusių su juridiniu asmeniu.

VII.Turto valdymo būdas.Juridiniai asmenys gali būti skirtomi pagal tai,kokiu pagrindu jie valdo dalyvių
perduotą turtą.

1.Juridiniai asmenys,kurie jiems perduotą turtą valdo patikėjimo teise (valstybės ar savivaldybės
institucijos).

2.Juridiniai asmenys,kurie jiems perduotą turtą valdo nuosavybės teise (kiti juridiniai asmenys)

VIII.Steigimo dokumentų pobūdis.

1.Sutartinio pobūdžio steigimo dokumento pagrindu veikiantys juridiniai asmenys (ūkinės

bendrijos,asociacijos ir kita.)

2.Norminio steigimo dokumento pagrindu veikiantys juridiniai asmenys.(valstybės biudžetinės

įstaigos.)
IX.Kapitalo šaltiniai ir kilmė.Atsižvelgiant į tai,iš kokių šaltinių suformuotas juridinio asmens kapitalas:

1.Valstybės (savivaldybės) įsteigti juridiniai asmenys.Steigia valstybė (savivaldybė) perduodama

savo turtą.

2.Valstybės (savivaldybės) ir privačių asmenų įsteigti juridiniai asmenys.

3.Privačių asmenų įsteigti juridiniai asmenys.Steigia tik privatūs asmenys,nedalyvaujant

valstybiniam (savivaldybių) kapitalui.

Pagal kapitalo kilmę :

1.Juridiniai asmenys,į kuriuos investuotas nacionalinės kilmės kapitalas.

2.Juridiniai asmenys,į kuriuos investuotas užsienio kilmės kapitalas.

3.Juridiniai asmenys,į kuriuos investuotas mišrus kapitalas (pvz.Lietuvos ir užsienio partnerių

įsteigta bendra įmonė.)

Juridinio asmens pavadinimas

Juridinis asmuo individualizuojamas pagal juridinio asmens kodą ir pavadinimą.Juridinio asmens kodą
suteikia juridinių asmenų registro tvarkutojas,įregistruodamas juridinį asmenį.

Pavadinimo reikalavimai(CK 2.39)

Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralie ir klaidinti visuomenės dėl
juridinio asmens dalyvio veiklos buveinės,teisinės formos,tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų
pavadinimus ir pan.Taip pat negali klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į LR saugomus prekių ir paslaugų
ženklus.Juridinio asmens,susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija ,pavadinimas gali būti
sudaromas taip,kad jis būtų panašus į užsienio juridinio asmens pavadinimą ar tapatus jam,jeigu yra
sutikimas.

Praktikoje pavadinimas nelaikomas tapačiu,jeigu skiriasi bent viena raidė ar skaitmuo.Tuo tarpu juriginio
asmens pavadinimą „klaidinamo panašumo“ pagrindu galima nuginčyti tik teisme.

Pavadinimas turi būti sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių,vartojamų perkeltine prasme ar turinčių
tiesioginę reikšmę.Turi būti teisnę formą nustatantys žodžiai (kaip UAB),nebent įstatymai nustatė
kitaip.Draudžiama sudaryti JA pavadinimą tik iš tiesioginės veiklos,daikto pavadinimo,vietovardžio arba iš
bet kokio kito žodžio ,neturinčio skiriamojo pobūdžio.Negalima skaitmenų ir raidžių kombinacija,jei ji
nenusistovėjusi visuomenėje.

Negali būti sudaromi JA pavadinimai užsienio kalba,nebent lotynų ar sen.graikų.

JA pavadinimo apsauga

JA pavadiniams saugomas nuo tos dienos,kai Juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas užregistruoti
JA asmenį arba laikino rezervavimo būdu.Tokiu atveju,6 mėnesius nuo laikino įtraukimo į Juridinių asmenų
registrą pavadinimas yra saugomas.
JA pavadinimo keitimas

JA pavadiniams gali būti keičiamas.Turi būti paskelbta viešai arba informuoti visi kreditoriai raštu.Visų
dalyvių sutikimu.

7.1.6.Juridinių asmenų padaliniai ir susivienijimai

Juridinis asmuo gali turėti daug padalinių.Paprastai kiekvienas padalinys yra atsakingas už tam tikrą veiklos
sritį,jiems vadovauja asmenys,astkaitingi juridinio asmens valdymo organams.Paprastai tokie padaliniai yra
vidinės juridinio asmens struktūros dalis ir atskirai neregistruojami.Tačiau yra 2 atvėjai,kuomet juridinio
asmens padaliniai nors ir neturi visų pirminių juridinio asmens požymių ir nėra laikomi juridiniais
asmenimis,tačiau privalo būti užregistruoti Juridinių asmenų registre.

Filialas-struktūrinis juridinio asmens padalinys,neturintis juridinio asmens statuso,bet turinti buveinę ir

atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.Veikia ne savo,bet juridinio asmens vardu.Padeda geriau
struktūrizuoti ir optimizuoti juridinio asmens veiklą.Filialo turtas nėra atskiras nuo juridinio asmens
turto,todėl juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles,o filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.

Filaials steigiamas atitinkamo organo sprendimu ir turi teisę pradėti veikti,kuomet yra įregistruojamas
juridinių asmenų registre.

Atstovybė-juridinio asmens padalinys,neturintis juridinio asmens statuso.Ji turi savo buveinę.Negali vykdyti
jokios ūkinės komercinės veiklos,išskyrus :
a)juridinio asmens interesų atstovavimas ir gynimas
b)sandorių sudarymas ir kitų veiksmų atlikimas juridinio asmens vardu
c)eksporto ir importo operacijų vykdymas,tačiau tk su užsienio juridiniais asmenimis ar kitomis
organizacijomis,įsteigusiomis atstovybę,arba su ja susijusiomis įmonėmis ,įstaigomis ar organizacijomis.

Steigiama juridinio asmens organo,kuris turi patvirtinti atstovybės nuostatus ir išrinkti jos
vadovą,sprendimu.Laikoma įsteigta,kai įregistruojama Juridinių asmenų registre.

7.1.6.2.Juridinių asmenų susivienijimai.

Juridiniai asmenys turi teisę vienytis į įvairius susivienijimus.Tokie susivienijimai gali įgyti naują teisinę
formą arba būti kuriami tik susitarimų pagrindu.

Konsorciumas-kuriamas pagal junginės veiklos susitarimą,Juridiniai asmenys-partneriai,kooperuodami savo

turtą ,darbą,potencialą ir žinias,susitaria vykdyti vienokią ar kitokią veiklą arba siekti tam tikrų bendrų
tikslų.Dažniausiai kuriami siekiant dalyvauti įvairiuose konkursuose.Toks juridinių asmenų susitelkimas
leidžia įgyvendinti sudėtingus ir plataus mąsto projektus.Kai konsorciumas steigiamas turint tikslą
privatizuoti objektus,dažniausiai partneriai susitaria,kad pasiekus tikslą bus kuriamas naujas juridinis
asmuo,kurio dalyviais taps konsorciume dalyvaujantys partneriai.Įkūrus tokį juridinį
asmenį,konsorciumas,kaip juridinių asmenų susivienijimas,dažniausiai baigiasi .

Koncernas-susijusių juridinių asmenų susivienijimas.Jis nėra kaip nors reglamentuojamas,todėl tai veikiau
fikcija,siekiant pabrėžti įmonių grupių masiškumą ir didybę.Koncernas nėra kuriamas kokios nors specialios
sutarties pagrindu.Jis susiformuoja vienam juridiniam asmeniui įgijus kito juridinio asmens kontrolę (įsigijus
akcijų,dalių ir pan.).Koncernui sukurti dažniausiai nepakanka dviejų įmonių,koncernai paparastai vadinama
10 ir daugiau juridinių asmenų sujungiantys įmonių susivienijimai.Koncernui vadovauja kontroliuojanti
bendrovė,kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja visą koncernui priklausančių įmonių grupę.

Kartelis-juridinių asmenų-konkurentų-susitarimas,sprendimas arba suderinta praktika dėl tam tikrų

veiksmų.Tokiais susitarimais yra arba gali būti ribojama konkurencija,todėl jie negalioja ab initio.Kartelinius
susitarimus draudžia EB sutarties 81 str ir konkurencijos įstatymo 5 str.