„Tas prakeiktas nuolankumas“ filmo recenzija

„Tas prakeiktas nuolankumas“ – 1970m. režisieriaus Algirdo Dausos filmas, sukurtas J. Tumo -
Vaižganto apysakos "Dėdės ir dėdienės" motyvais.
Iš pirmo žvilgsnio, filmas atitinka pagrindinius kriterijus – jame parodami Mykoliukas ir Severiūtė,
Rapolas, veiksmo vieta ganėtinai artima tai, kuri aprašoma knygoje.
Bet ties čia panašumas su knyga ir baigiasi. Filme trūksta tikslumo. Žmogui, neskaičiusiam knygos,
būtų gan sunku susigaudyti pačioje filmo esmėje. Siužetas, atrodo, eina nuosekliai, bet peršoka
pačias svarbiausias vietas, aprašytas knygoje. Veikėjų paveikslai, nor sir stengtasi atkurti juos
autentiškai, stokojo vieno iš pragrindinių dalykų knygoje – veikėjų vidinių monologų, pasakotojo
pastabų, kurie atskleidžia istorijos pagrindą – veikėjų dvylipumą.
Tiesa, filmas turi ir teigiamų pusių. Jame labia tikroviškai parodomi kasdieniai lietuvininkų darbai.
Šito ypač trūko knygoje. Pridėta papildomų antraeilių veikėjų dialogų, kurie kaikuriomis vietomis
sustiprina įvaizdį ir padeda įsijausti.
Gaila, kad filmo juosta yra nespalvota, tad vietomis sunku suvokti kur vyksta veiksmas.
Reziumė, atsižvelgiant į filmo pastatymo metus ir aplinkybes, vertinu šią juostą 7/10 už
autentiškumą ir pagrindinės siužeto linijos – Severjos ir Mykoliuko istorijos išsaugojimą, bet
pasisakau už jų personalizavimo trūkumą, kuris žiūrovui trukdo tinkamai įsijausti ir suvokti filmą.