LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Andrius Vasiliauskas

Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis kanadinių audinių

sveikatingumui ir kailio kokybei

Effect of structured alkaline water in mink wellness and fur quality

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. Dr. Gediminas Gerulis

Kaunas, 2017

1
 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis
kanadinių audinių sveikatingumui ir kailio kokybei“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)

vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, (parašas)

pavardė)

2
 TURINYS

TURINYS ............................................................................................................................................ 3

SANTRAUKA..................................................................................................................................... 4

SUMMARY......................................................................................................................................... 5

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ..............................................................................................8
1.1. Vanduo.............................................................................................................................. 8
1.1.1. Geriamasis vanduo............................................................................................................ 8
1.1.2. Struktūrizuotas vanduo ..................................................................................................... 9
1.2. Kanadinės audinės .......................................................................................................... 11
1.2.1. Mityba ir grėsmės. .......................................................................................................... 12
1.2.2. Dažniausiai pasireiškiančios kanadinių audinių ligos .................................................... 13
1.2.2.1. Infekcinės ligos ............................................................................................................... 13
1.2.2.2. Neužkrečiamosios ligos .................................................................................................. 14
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS .............................................................................16
2.1. Atlikimo laikas, vieta ir organizavimas .......................................................................... 16
2.2. Metodika ......................................................................................................................... 18
2.2.1. Vandens paruošimas ....................................................................................................... 18
2.2.2. Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas....................................................... 18
2.2.3. Šlapimo tyrimas .............................................................................................................. 22
2.2.4. Kraujo biocheminis tyrimas ............................................................................................ 23
2.2.5. Kailio vertinimas ............................................................................................................ 23
2.2.6. Statistinė duomenų analizė ............................................................................................. 25
3. REZULTATAI .....................................................................................................................26
3.1. Vandens tyrimo rezultatai ............................................................................................... 26
3.2. Šlapimo tyrimo rezultatai ............................................................................................... 26
3.3. Kraujo tyrimų rezultatai .................................................................................................. 28
3.4. Kanadinių audinių svoriai ............................................................................................... 32
3.5. Kailio vertinimo rezultatai .............................................................................................. 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ..............................................................................................34
5. IŠVADOS .............................................................................................................................37
6. Rekomendacijos ...................................................................................................................38
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................39

3
 SANTRAUKA

Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis kanadinių audinių sveikatingumui ir kailio kokybei

Andrius Vasiliauskas
Magistro baigiamasis darbas

Šiame darbe tyrėme jonizuoto-šarminio vandens poveikį kanadinių audinių sveikatingumui

augimui bei produkcijai. Struktūrizuotas šarminis vanduo yra greičiau pasisavinamas organizmo ir
padeda atstatyti šarmų-rūgščių balansą organizme, kuris gali būti išbalansuotas šeriant kanadines
audines komerciniu pašaru. Dėl šios priežasties pasirinkome stebėti kokį poveikį šis vanduo daro
kanadinėms audinėms, stebint svorio kintamumą, kailio kokybę ir sveikatingumą. Sveikatingumui
įvertinti buvo atliekami šlapimo tyrimai ir biocheminis kraujo tyrimas. Šiems tyrimams atlikti
duomenys buvo renkami ūkininko Andriaus Vasiliausko audinių veisimo ūkyje 2017 metais.
Tyrimui buvo pasirinkti 5 mėnesių amžiaus baltos spalvos kanadinių audinių patinėliai įtariamai
turintys šlapimo sistemos sutrikimus, nes tyrimo pradžioje nustatant šlapimo vandenilio jonų
koncentracijos rodiklį – pH buvo mažiau nei 6. Tyrimo metu 25 žvėreliai buvo suskirstyti į tris
grupes – kontrolinę grupę (n=7), antrą grupę (14 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=8) ir trečią
grupę (60 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=10). Po tyrimo nustatyta, kad strūktūrizuotu šarminiu
vandeniu girdytų 14 dienų audinių svoris vidutiniškai buvo didesnis 5,1 proc. už kontrolinės grupės
žvėrelius. Statistiškai reiškmingo skirtumo vertinant kailio kokybę abiem kriterijais nenustatyta, bet
14 dienų girdytu strūktūrizuotu-šarminiu vandeniu žvėrelių kailio kokybė pagal kalio kokybę
apibūdinačias klases buvo 100% genesnė už A ir B kokybės kailių klasę, o kontrolinėje grupėje –
71,42% ir 60 dienų girdytu kanadinių audinių – 50%. Vertinant šlapimo tyrimų rezultatus buvo
nustatyta, kad antroje grupėje šlapimo biocheminio tyrimo rodikliai neviršyjo normos ribų, šlapimo
pH buvo normos ribuose ir nenustatyti kristalai, o trečioje grupėje aptikti 50 proc. žvėrelių turėjusių
šlapimo kristalus ir taip pat 30 proc., kurie turėjo šlapimo pH didesnį nei normalus. Taip pat
vertinant kraujo biocheminio tyrimo rezultatus, stebėtas antrosios grupės rodiklių priartėjimas prie
normos ribų lyginant su kontroline grupe, o trečioje grupėje stebėtas šių rodiklių didėjimas.

Raktažodžiai: struktūrizuotas, šarminis, vanduo, poveikis, audinės, kraujo rodikliai, šlapimo

rodikliai, kailio kokybė, svoris.

4
 SUMMARY

Effect of structured alkaline water in mink wellness and fur quality

Andrius Vasiliauskas
Master‘s Thesis

The aim of this study was to investigated the effect of ionized alkaline water to canadian mink
welfare and production. Structurized alkaline water is absorbed faster by the organism and then it
helps to restore the balance of alkali and acids, which could be disbalansed by feeding canadian
mink with comercial feed. For this reason we choosed to monitore the effect of this water to
canadian mink. We estimated weight changes, the quality of the fur and welfare. To estimate the
welfare we did the urine tests and biochemical blood tests. The data was collected in the farm of
canadian mink Andrius Vasiliauskas in the year of 2017. In this research we selected 5 months age
white colour canadian mink males, which as we suspected could have urinary system disorders,
because at the beginning of the study the urine hydrogen ion concentration index were lower than 6.
During this study 25 animals were divided into three groups – first goup were the control goup
(n=7), second group 14 days were affected alkaline water (n=8) and the third group – 60 days were
affected by alkaline water (n=10). After this study it was found that the second group which was
affected by alkaline water 14 days had the 5,1% bigger weight than the control group animals. The
statistically significant diference in both criterions was not detected, but 14 days affected group
animals fur quality were 100% better than A and B class of quality, in control group 71,42% and in
60 days affected by alkaline water – 50% better. At the results of the urine tests it was found that in
the second group the urine biochemical parameters were not higher than the standarts, urine pH was
at the limit of standarts and the crystals were not detected. In the third group 50% of animals had
the urine crystals, 30% of these animals had the higher pH than normal. By estimating the results of
biochemical blood analysis we detected that second group indicators were close to standarts, which
were not detected in control group and in third group the indicators increasing was detected.

Key words: structured, alkaline, water, effects, mink, blood parameters, urine parameters, fur
quality, weight.

5
 SANTRUMPOS

UREA – šlapalas;
CREA – kreatininas;
GPT – alaninaminotransferazė;
ALP – šarminė fosfatazė;
TP – bendras baltymas;
LEU – leukocitai;
PRO – baltymas – albuminas;
BLD – eritrocitai;
SG – specifinis (santykinis) svoris;
KET – ketonai;
BIL – bilirubinas;
GLU – gliukozė;
proc., % – procentai;
µmol/l – mikromoliai litre;
U/l – vienetai litre;
mmol/l – milimoliai litre;
g/l – gramai litre;
g – gramai;
HN – higienos norma
NVSPL - Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

6
 ĮVADAS

Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje tapo viena iš klestinčių verslo sričių, taip sudarydama
puikias sąlygas tobulinti veterinarinės medicinos, bei gyvulininkystės technologijos specialistams,
kompetenciją - veisimo, mitybos arba ligų paplitimo, prevencijos ir gydymo klausimais.
Komercinė žvėrininkystė Lietuvoje pradėta vystyti nuo 1950 metų ir šiuo metu šalyje yra
daugiau nei 150 švelniakailių žvėrelių augintojų. Dažniausiai augintojai pasirenka savo ūkiuose
auginti Kanadines audines (Mustela vison). Tobulėjant gyvūnų gydymo bei auginimo metodams,
kurie yra taikomi, šie žvėreliai pradėjo intencyviau augti ir gerėja jų kailio kokybė, dėl to
ūkininkams-verslininkams pavyksta sėkmingai realizuoti savo produkciją pasaulinėje rinkoje per
didžiuosius kailių aukcijonus - Kopenhagen Fur, Saga Furs, NAFA ir kitur. Bet intensyvus šių
žvėrelių auginimas sudaro geras sąlygas ligų paplitimui. Dėl šios priežasties intensyvėja ir cheminių
preparatų naudojimas. Tačiau augintojai supranta, kad kontroliuojant ligas šiais preparatais
stebimas ne tik naudingas, bet ir žalingas poveikis sveikatai. Todėl siekia užtikrinti kanadinių
audinių sveikatingumą ieškodami įvairių ir kartais visai paprastų būdų kaip būtų galima sumažinti
cheminių preparatų naudojimą. Nuo seno žinoma, kad užtikrinus tinkamą mitybą ir geriamo
vandens kokybę galima išvengti daugelio ligų ir esant jų sumažinti šių ligų plitimo galimybę. Todėl
šiame darbe mes tyrėme jonizuoto vandens poveikį kanadinėms audinėms. Struktūrizavus šarminį
vandenį jis greičiau pasisavinamas organizmo ir esant mitybai, kurios principas yra rūgštinis
pašaras, padeda atstatyti šarmų-rūgščių balansą organizme. Tokio pobūdžio tyrimo aktualumas
didelis ekonomine ir veterinarine prasme.

Darbo tikslas- ištirti struktūrizuoto vandens poveikį, audinių sveikatingumui ir kailio kokybei.
Darbo uždaviniai:
• Nustatyti struktūrizuoto vandens poveikį, audinių svorio kitimui.
• Išsiaiškint kokią įtaką kailio kokybei daro naudotas šarminis vanduo.
• Nustatyti naudoto šarminio vandens poveikį sveikatingumui (analizuojant kraujo, šlapimo
rodiklių pokyčius).

7
 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vanduo

Vanduo – dažniausiai sutinkama medžiaga Žemėje, dengia daugiau nei 2/3 viso paviršiaus. Jo
yra tiek žmogaus, tiek gyvūno organizme. Nors vandens formulė yra paprasta, sudaryta iš: dviejų
teigiamų vendenilio ir vieno neigiamą krūvį turinčio deguonies atomo, kurie sujungti kovalentiniais
ryšiais, bet be šios formulės yra sunkiai įsivaizduojama gyvybė, cheminiai procesai organizme.
Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujyje, virškinimo sultyse) vanduo dažniausiai yra nesusijungęs,
o ląstelėse, audiniuose - susijungęs su baltymais ar kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko
ląstelių osmosinį slėgį ir membranos stangrumą, sudaro dižiausią kraujo plazmos dalį ir padeda
pernešti biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme
cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą (1). Taip pat vanduo
pasižymi žema šilumos laidumo koeficiento skaitine reikšme, todėl ji yra labai svarbus apsaugant
kūno temperaturą nuo aplinkos pokyčių. Dėl vandens trūkumo (dehidratacijos) organizmų
gyvybinės funkcijos sutrinka. Trūkstant vandens organizmas pradeda naudoti organizme esantį
vandenį užterštą vidiniais šlakais ir esant didesniam nei 20 proc. vandens trūkumui gali ištikti
mirtis.

1.1.1. Geriamasis vanduo

Geriamas vanduo turi būti prieinamas ir žmogui, ir gyvūnui. Dažniausiai šiam vandeniui gauti
naudojama bendra vandentiekio sistema, kuri paskirstoma į audinių girdymo sistemą ir į žmogaus
naudojamą sistemą, todėl vanduo turi atitikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme
(žin., 2001, Nr. 64-2327) nurodytus punktus, pavyzdžiui kaip: geriamasis vanduo yra saugus, kai
atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios
rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose
nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra
užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens
apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra (2). Taip pat turi atitikti HN 24:2003 ,,Geriamojo
vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (žin., 2003, Nr. 79-3606) pateiktus punktus, pvz: 20.4.
Šios higienos normos 4 lentelėje pateiktos specifikuotos geriamojo vandens spalvos ir drumstumo
vertės yra papildomi Lietuvos nacionaliniai geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, taikomi
geriamojo vandens vartojimo vietos. Nurodoma, kad geriamojo vandens vandenilio jonų
koncentracija būtų nuo 6,5 iki 9,5 pH (3).

8
 Kad būtų laikomasi įstatymuose numatytu punktų valstybinę geriamojo vandens saugos ir
kokybės kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba akredituotose laboratorijose.

1.1.2. Struktūrizuotas vanduo

Vanduo, kuris yra organizme, struktūriškai skiriasi nuo įprasto geriamojo vandens.
Organizme esančio vandens cheminė formulė lygiai tokia pati kaip ir gamtoje esančio vandens –
H2O, bet skirtingai nei geriamasis vanduo, šis sudarytas iš penkių-šešių vandens molekulių ir turi
taisyklingą šešiakampio formą. Toks vanduo dar yra vadinamas struktūrizuotu. Panašią struktūrą
turi ir vanduo, kuris sušalęs į ledą ar jonizuotas šarminis vanduo (4). Paprasto geriamojo vandens,
molekuliniai dariniai susideda iš 10-13 molekulių. Tokio dydžio vandens struktūros organizmas
negali įsisavinti, todėl organizmui tenka naudoti energiją, kad būtu sumažinta ši vandens struktūra.
Dėl šios priežasties naudojant struktūrizuotą vandenį organizmas neišeikvoja papildomos energijos
(5). Taip pat pasikeitus jungčių skaičiui tarp vandens molekulų jis įgyja naujų savybių, lyginant su
geriamuoju vandeniu: sumažėja paviršiaus įtemptumas, keičiasi oksidacinis-redukcinis potencialas,
kuris gali stipriai pakeisti vandenyje esančių vandenilio jonų ir metalų jonų kocentraciją, tuo pačiu
įtakodamas vandens laidumo savybių didėjimą (4).

Vandens jonizacija - šarminimas

Vienas svarbiausių vandens rodiklių yra jo rūgštingumas – vandenilio jonų koncentracija

išreikšta pH simboliu. Rūgštingumą lemia H+ vandenilio jonų kiekis, kai jų daugiau, tai vanduo
tampa rūgštingesnis. Vandens šarmingumą lemia OH- hidroksilo jonų kiekis, kuo šis kiekis
didesnis, tuo vanduo tampa šarmingesnis. Rūgštingumas gali būti ir stiprus, ir silpnas. Taip pat jo
gali ir nebūti, toks vanduo yra neutralus (6). Šarminiame vandenyje yra deguonies perteklius, nes
kartu su hidroksilo jonais (OH-) į jį patenka vienintelis vandens molekulėje esantis deguonies
atomas. Todėl geriant jonizuotą vandenį gali padaugėti deguonies, kuris reikalingas visuose
gyvybiniuose procesuose (1). Dažniausiai gamtoje sutinkamas vanduo yra rūgštinis arba silpnai
šarminis, todėl norint pasigaminti jonizuotą vandenį yra atliekama vandens elektrolizė. Šio proceso
metu vandens molekulės skyla, per jas leidžiant, tam tikro intensyvumo elekros srovę, kuri yra
perteikiama per du elektrodus. Pirmasis elektrodas yra neigiamas – katodas (K), o antrasis teigiamas
– anodas (A). Šio proceso metu metu prie neigiamo elektrodo vyksta redukcijos reakcijos, kurių
metu iš katodo išskiriami elektrodai redukuoja vandenilio jonus. Susidaro vandenilio dujos, kurios
išsiskiria. Taip pat šio proceso metu prie katodo kaupiasi ir šarminiai hidroksilo jonai. Atitinkamai
prie anodo vyksta oksidacijos reakcijos, išsiskiria deguonis ir susikaupia rūgštiniai vandenilio jonai
(1). Todėl po disociacijos prie anodo likę vandenilio jonai sukuria rūgštinę terpę (<7 pH), o
9
atitinkamai prie katodo susidaro šarminė terpė (>7 pH). Remiantis šių jonų pasiskirtymu esantis
vanduo prie katodo vadinamas šarminiu, o prie anodo rūgštiniu. Taip pat atliekant vandens
jonizaciją elektrolizės veikiamos ir jame ištirpusios druskos (druska – tai cheminis junginys,
susidedantis iš teigiamą krūvį turinčių metalų ir neigiamą krūvį turinčių ne metalų jonų). Prie anodo
gausu neigiamų chloro, fluoro, sieros ir fosforo jonų, o prie katodo randamas didesnis kiekis
teigiamą krūvį turinčių kalcio, magnio kalio ir natrio jonų.
Kad būtų užtikrintas jonizacijos procesas ir neįvyktų grįžtama reakcija tam turi būti
naudojami specialūs prietaisai- vandens jonizatoriai. Šis prietaisas sudarytas iš elektrolizės indo,
kuriame talpinami elektrodai (anodas ir katodas) sujungti su pastovios srovės šaltiniu ir atskirti
diafragma. Elektrolizės indas yra pripildomas geriamuoju vandeniu tiek anodo, tiek katodo dalyse.
Diafragmoje yra nedidelės skylutės, kurios vykstant elektrolizei pro save praleidžia judančius
druskų jonus prie priešingą krūvį turinčių elektrodų, o didelės vandens molekulės negali
prasiskverbti. Todėl vanduo prie katodo, pasibaigus elektrolizei, nesusimaišo su vandeniu prie
anodo ir taip išsaugo įgautas savybes (7).
Jonizacijos proceso metu gautas rūgštinis vanduo ( dar vadinamas – negyvuoju) yra skaidrus
ir pasižymi specifiniu kvapu, kuris primena chloro preparatų kvapą. Jame susidaro stiprūs
oksidatoriai: chloro dioksidas, hipochloritinė rūgštis ir deguonies radikalai – atominis deguonis,
ozonas, vandenilio peroksidas. Dėl susidariusių junginių šis vanduo pasižymi bakteriocidinėmis,
antiseptinėmis vandens savybėmis. Tyrimais įrodyta, kad 1 mililitras jonizuoto rūgštinio vandens
per 1 minutę sunaikina 1 milijoną įvairių bakterijų, tokių kaip stafilokokų, A ir B grupės
sreptokokų, o po 10 minučių mėginiuose neaptinkama Escherichia coli O157:H7, Listeria
monocytogenes, Salmonella enteritidis (8), todėl šis vanduo gali būti panaudojamas kanadinių
audinių pašaro gamybos metu, pavyzdžiui sumažinant Salmonella spp. kiekį paukštienoje ir jos
subproduktuose. Taip pat galima panaudoti kaip profilaktinę dezinfekcinę priemonę dezinfekuojant
pašaro gaminimo agregatus, pašaro dalintuvą ar narvus, kuriuose laikomi žvėreliai (7).
Šarminis vanduo (dar vadinamas - gyvasis vanduo) po jonizacijos būna drumzlinas,
balzganas, bet po kurio laiko jame iškrenta nuosėdos. Šias nuosėdas sudaro įvairios druskos,
radionuklidai ir vandens priemaišos. Iškritus nuosėdoms vanduo pasidaro skaidrus ir pasižymi tuo,
kad nejaučiamas joks priemaišų skonis, kvapas. Net naudojant šarminimui kietą vandenį, po šio
proceso jis tampa labai minkštas. Šis vanduo pasižymi oraganizmą stimuliuojančiom ir
tonizuojančiom savybėm: greitina bioprocesus organizme, gerina apetitą, medžiagų įsisavinimą ir
maisto medžiagų praeinamumą, bet tuo pačiu gali įtakoti kraujospūdžio aukštėjimą. Dažnai šį
vandenį vartojantys žmonės teigia, kad jų savijauta gerėja, jaučiasi žvalesni ir energingesni (4).
Taip pat šarminis vanduo apsaugo deoksiribonukleorūgštis nuo oksiduojančio poveikio (9), gali būti
naudojamas kaip antioksidantas sergant inkstų nepakankamumu (10). Be šių savybių gyvasis

10
vanduo pasižymi tuo, kad greitina įvairių išorinių ir vidinių žaizdų gijimą: išorinių - susidariusių dėl
sumušimo ar pjūvio ir vidinių, kurios dažniausiai susidaro esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
opoms(11). Taip pat įrodyta, kad gyvasis vanduo žiurkėms mažina širdies infarktų pasireiškimą ir
teigiamai įtakoja reprodukcines savybes(12).

1.2. Kanadinės audinės

Kanadinės audinės (lot. Neovison vison sin. Mustela vison) – yra kiauninių šeimos plėšrus
žvėrelis ir yra labai panaši į Europinę audinę, bet tai atskirai egzistuojanti rūšis. Kilusios iš
Šiaurinės Amerikos dalies ir į Europą atvežtos veisimui. Auginimo proceso metu dalis audinių
pateko į gamtą (13). Pabėgusios iš ūkių Kanadinės audinės gamtoje prisitaikė ir užėmė Europinių
audinių vietą sudarydamos 10-20 proc. visos populiacijos(14). Dėl to Europoje laisvėje gyvenančių
audinių galima aptikti beveik visose valstybėse, bet dažniausiai jo sutinkamos žemyno šiaurinėje
dalyje – Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Lietuvoje ir taip pat kitose šio regiono valstybėse (15).
Gyvendamos laisvėje įsikūria netoli atvirų vandens telkinių (ežerų, upių) (16,17), kur yra puikios
sąlygos medžioti.
Natūralioje gamtoje audinės kūnelio ilgis siekia 46-76 cm, turi ilgą uodegą, kuri sudaro apie
pusę kūno ilgio, svoris svyruoja nuo 0,7 kg iki 1,1 kg (18). Dažniausiai patinėliai yra dvigubai
didesni nei patelės (19). Kaip ir Europinės audinės šių žvėrelių kailis yra blizgus, tankus ir
padengtas riebaline plėvele, kuri apsaugo nuo neigiamo drėgmės poveikio. Pagrindinis spalvos tipas
yra tamsus – rudas, juodas.
Domestikuotos Kanadinės audinės auginamos ūkiuose dėl kailio ir riebalų. Pirmieji audinių
veisimo ūkiai atsirado JAV 1860 metais ir tik po 60 metų jos buvo pradėtos veisti Europoje. 1920
metais Švedijoje buvo įkurtas pirmasis ūkis, o Lietuvoje tik 1950 metais (16). Beveik iki 2000 metų
Lietuvoje auginamos audinės nesiskyrė nuo laisvėje gyvenančių, bet pagerėjus pašaro kokybei ir
ūkininkų-verslininkų teorinėms žinioms sparčiai pagerėjo audinių kokybiniai rodikliai. Tik gimę
jaunikliai sveria apie 10 gramų ir pirmąsias 24-28 dienas pasiekia 200 gramų svorį(20). Po 6
mėnesių patelių ir patinėlių svoris priklausomai nuo spalvos, nors šis kriterijus nėra patikimas,
varijuoja atitinkamai nuo 1 iki 2 kilogramų ir nuo 2 iki 4 kilogramų (21). Audinių svoris ūkiuose
kiekvienais metais didėja vidutiniškai 2,3 proc. ir lapkričio mėnesį galima aptikti patelių sveriančių
daugiau nei 3 kilogramus ir atitinkamai patinėlių, kurių svoris viršija 5 kilogramus. Prijaukintoms
audinėms atliekant kryptingą atranką kinta ne tik svoris, bet gausėja spalvų įvairovė, didėja plaukų
tankis, taip pat didėja ir atvestų jauniklių kiekis.
Domestikuotos Kanadinė audinės ūkiuose laikomos vidinėje pastogės dalyje esančiuose
narvuose, kurie yra pritvirtinti apie 90 cm aukštyje skaičiuojant nuo žemės prie pastolių atraminės
dalies. Narvai išdėstyti dviem eilėmis sudarant tinkamas sąlygas darbui (takas tarp narvų 1,20-1,50

11
m pločio). Šie narvai Lietuvos Respublikoje yra griežtai reglamentuoti ir turi atitikti keliamus
reikalavimus(22):
1. Draudžiama laikyti kanadines audines mažesnio kaip 30 cm pločio narvuose.
2. Narvo ilgis negali būti mažesnis nei 70 cm.
3. Vienam suaugusiam gyvūnui laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 .
4. Patelei su jaunikliais laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 .
5. Nujunkytiems jaunikliams (iki 2 gyvūnų) laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 .
6. Nujunkytiems jaunikliams (daugiau kaip 2 gyvūnai) laisvas grindų plotas mažiausiai 2550
cm2 + 850 cm2 kiekvienam papildomam gyvūnui.
Narvai sudaryti iš dviejų dalių – tinklinės dalies ir guolio. Tinklinėje dalyje yra sudaromos
sąlygos laisvai prieiti prie nipelinės girdyklos ir pašaro, kuris dalinamas ant šios dalies viršaus.
Guolis sudarytas iš išorinės medinės dalies ir tinklinio įdėklo. Į įdėklo vidų ir ant jo viršaus, taip pat
tarpą tarp medinės dalies ir įdėklo, dažniausiai dedami šiaudai. Guolio uždengimas šiaudais, sudaro
sąlygas audinei apsisaugoti nuo vėjo, tiesioginių saulės spindulių ar kitų nepalankių gamtinių
reiškinių.

1.2.1. Mityba ir grėsmės.

Vienas svarbiausių audinių augintojams klausimų yra kaip tinkamai užtikrinti subalansuotą
mitybą kiekvienam žvėrelio gyvenimo etapui. Dažniausiai mityba būna subalansuota siekiant
užauginti kuo didesnį ir geresnės kailio kokybės žvėrelį (23), bet dėl to dažnai nukenčia audinių
sveikatingumas. Kaip minėta kanadinės audinės yra plėšrūnai, todėl didžiausią raciono dalį sudaro
gyvulinės kilmės produktai – vištiena, kiauliena, jūrinė žuvis ar šių produktų subproduktai. Bet
siekiant geresnės kailio kokybės vien gyvulinės kilmės produktų neužtenka, todėl turi būti
užtikrinamas tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų
pasiskirstymas.
Kanadinių audinių mityba yra balansuojama atsižvelgiant į sezoniškumą ir virškinimo
sistemos ypatumus. Audinių virškinimo sistema yra ganėtinai trumpa (4 kartus ilgesnė už kūno
ilgį), turi paprastą vienkamerinį skrandį ir neturi aklosios žarnos. Šie fiziolaginiai ypatumai veikia
greitą parašo eliminaciją, kuri trunka apie 3,5 valandos. Neturint aklosios žarnos audinės virškinimo
sistemoje bakterijos mažai dalyvauja, todėl netikslinga į pašaro racioną įtraukti didelį kiekį
angliavandenių, dėl šios priežasties jį sudaro procentaliai didesnis kiekis baltymų ir riebalų (24).
Pirmąsias 3 savaites audinės jaunikliai neturi dantų ir virškinimo sistema nėra iki galo
susiformavusi, todėl maisto medžiagos yra perduodamos per pieną. Pradėjus jaunikliui ėsti pašaro
energijos pasiskirstymas (baltymų: riebalų: angliavandenių procentinis pasiskirstymas) bandomas
12
pritaikyti santykiu 45:40:15. Toks santykis išlaikomas iki 52 audinės gyvenimo dienos (25,26).
Intensyvėjant augimo etapui pašaro pasiskirstymo santykis keičiamas į 30:50:20 (27). Taip
šeriamos audinės ir kailio formavimosi metu iki 210 dienos (28). Toks gausus riebalų kiekis dažnai
sukelia kepenų funkcijos sutrikimus. Šis etapas yra pavojingas ne tik dėl didelio riebalų kiekio, bet
ir dėl puikios terpės, kuria sudaro pašaras ir oro sąlygos, vystytis mikroorganizmams. Dėl šios
priežasties gaminant pašarą siekiama sudaryti kiek įmanoma nepalankias sąlygas jų vystymuisi,
naudojamos įvairios rūgštys (ir amonio chloridas), kurios pašaro mišiniui suteikia 5,3-5,7 pH
(29,30). Augimo etapu audinė suėda apie 200 gramų pašaro per dieną, todėl toks žemas pH gali
neigiamai paveikti jos organizmo funkcijas. Sekantis etapas prasideda gruodžio mėnesio pradžioje,
kai ūkyje lieka tik veisimui tinkama banda. Likusios audinės dažniausi vertinamos pagal įmitimą
3,5-5 balais (1 - labai liesa/-as, 5 – labai stambi/-us). O siekiant pagerinti reprodukcines savybes
žvėreliai turi atitikti 2,5-3,5 balais vertinamą kūno sudėjimą, dėl to riebus pašaras yra pakeičiamas
liesesniu – 52-38-10 (31), tokio tipo procentiniu pasiskirstymu audinės šeriamos žiemos-pavasario
metu iki jauninklių vedimo, tuomet metų ciklas kartojasi.

1.2.2. Dažniausiai pasireiškiančios kanadinių audinių ligos

1.2.2.1. Infekcinės ligos

Tiek natūralioje gamtoje gyvenančios, tiek ūkiuose auginamos audinės gali užsikrėsti
įvairiomis ligomis. Jei gamtoje gyvenančių audinių ligų pasireiškimo negalime kontroliuoti, tai bent
ūkiuose laikantis biosaugos reikalavimų, atliekant nuolatinį pašaro, vandens monitoringą ir
profilaktiškai vakcinuojant žvėrelius galima šį pasireiškimą sumažinti. Bet vistiek išlieka rizika, kad
girdomos gyvūnas nekokybišku vandeniu gali užsikrėsti per jį plintančiomis ligomis. Kanadinių
audinių ūkiuose vandens tiekimo sistema dažniausiai būna cirkuliacinio tipo, todėl užkrėtus vienam
gyvūnui kitą, gyvūnus lengvai ir greitai gali pasiekti infekcinės ligos sukėlėjas.
Tokiu būdu gali plisti ir viena pavojingiausių kanadinėms audinėms ligų – aleutinė audinių
liga (dar vadinama – plazmocitozė). Šios ligos sukelėjas yra Aleutinės audinių ligos virusas, kuris
priklauso Parvoviridae šeimai (32), dažniausiai patenka į ūkį atvykus naujiems žvėreliams ir
tinkamai nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų. Užkrėstoms audinėms dažnai pasireiškia
mieguistumas, apatija, kraujas iš natūralių angų, taip pat gali išsivystyti glomerulonefritas, arteritas,
hepatitas ar meningoencefalitas. Negalint žvėrelio organizmui tinkamai atlikti savo funkcijų
nukenčia audinių reprodukcinės savybės (didelis abortų kiekis), bei kailio kokybė (33). Aleutinė
audinių liga nėra gydoma ir nėra jokios vakcinos galinčios sudaryti imunitetą nuo aleutinės audinų
ligos viruso, todėl sumažinti tikimybę šiam virusui patekti į ūkį ir infekuoti laikomas kanadines
audines, galima tik tinkamai įgyvendinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus

13
2015 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. B1-432 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų
kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“ (TAR, 2015-09-22, Nr. 14098) nurodomus punktus,
pavyzdžiui: 7.4. įeinant į ją (fermą) ar išeinant iš jos darbuotojai ir lankytojai negalėtų išvengti
perėjimo per dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis pagal gamintojo
instrukciją. 10. Draudžiama kailinius gyvūnus iš parodų, aukcionų arba kitų masinio susibūrimo
vietų atvežti į laikymo vietą, išskyrus atvejus, kai jie atvežami į kailinių gyvūnų karantinavimo
patalpas ar įrangą, įrengtą atokiau nuo pagrindinių laikymo patalpų ar įrangos. Į karantinavimo
patalpas ar įrangą atvežti kailiniai gyvūnai turi būti karantinuojami ne mažiau kaip 30 dienų. 11.
Leidžiama į laikymo vietą atvežti iš kitų laikymo vietų tik sveikus kailinius gyvūnus (34). Šie
biologinio saugumo reikalavimai taikomi kaip prevencinės priemonės visoms užkrečiamosioms
ligoms kailinių žvėrelių ūkiuose.
Taip pat audinės gali užsikrėsti ir kitomis ligomis: virusinėmis bei bakterinėmis. Dažniausiai
pasireiškiančios virusinės ligos audinių tarpe yra virusinis enteritas(35), mėsėdžių maras, o
dažniausiai sutinkamos bakterinės ligos – botulizmas(36) ir hemoraginė pneumonija. Šios ligos taip
pat gali sukelti didelius ekonominius nuostolius paveikdamos audinių sveikatingumą, dažnėjant
mirtingumui ir dėl sutrikusio metabolizmo blogindamos kailio kokybę. Tačiau yra naudojamos
vakcinos, kurios sumažina riziką užsikrėsti šiomis ligomis. Rinkoje esančios vakcinos imunizuoja
žvėrelius inaktyvintu audinių enterito virusu, C tipo Clostridium botulinum toksoidu, inaktyvintu
Hab 5,6,7/8 serotipu Pseuodomonas aeruginosa ir nusilpnintu gyvu D84/1 padermės maro virusu.

1.2.2.2. Neužkrečiamosios ligos

Tai dažniausiai pasitaikančios kanadinių audinių ligos, kurios neretai yra tiesiogiai susijusios
su mityba ir girdymu.
Kaip ankščiau minėta, ūkiuose auginamų kanadinių audinių racione yra didelis riebalų kiekis,
dėl šios priežasties dažnai stebimas kepenų veiklos sutrikimas. Virškinimo metu susidariusios
laisvosios riebiosios rūgštys oksiduojamos ir esterifikuojamos kepenų ląstelėse. Sutrikus
oksidaciniams procesams ar esterifikavimui į trigliceridus, lipidai pradeda kauptis kepenų ląstelėse.
Toks lipidų susikaupimas vadinamas - kepenų lipidozė. Sutrikus kepenų funkcijai audinėms
sutrinka riebalų, baltymų ar angliavandenių metabolizmas, todėl stebimas kūno svorio netekimas,
sutrikęs kailio vystymasis, imuninės sistemos sutrikimas, sutrikusios reprodukcinės savybės ir
padidėjęs gaištamumas (37).
Taip pat labai didelę reikšmę, susirgimų atžvilgiu, sudaro šlapimo sistemos ligos. Apie 95
proc. šių ligų, kanadinėms audinėms, sudaro apatinių šlapimo takų – šlapimo pūslės, šlaplės ligos.
Šios ligos simptomai ūkiuose dažniausiai pastebimi patinams, dėl anatominės lytinių organų vietos
14
ir siauros šlaplės. Sutrikus šlapimo sistemai dažnai šlapimas yra sunkiai ir skausmingai
pašalinamas, todėl dalis šlapimo kaupiasi kailyje. Susikaupimo vietoje kailis išretėja, pakinta
spalva, o tai galiausiai veikia kailio kokybę. Danijoje atliktuose tyrimuose liepos-rugsėjo mėnesiais
didžiausia gaišusių audinių kiekis susidarė dėl šlapimo pūslės akmenligės (38), o per visą audinių
augimo etapą ūkis gali patirti didžiulius nuostuolius, nes dėl tos pačios priežasties vidutiniškai gaiša
nuo 0,2 proc. iki 4 proc. audinių (25) skaičiuojant nuo ūkyje auginamų žvėrelių kiekio. Taigi kaip
dažniausia apatinių šlapimo takų liga kanadinėms audinėms įvardinama – šlapimo pūslės akmenligė
ir dėl užstrigusių ar neužstrigusių urolitų sukelti įvairaus laipsnio cistitai, uretritai. Šios ligos
formavimąsi lemiantys veiksniai nėra iki galo išaiškinti, bet dažnai aptariama, kad gali veikti
keletas faktorių, tokių kaip: apatinių šlapimo takų bakterinės infekcijos ar šlapimo pH nuokrypiai
nuo normos ribų. Esant aukštam šlapimo pH (>6.6) gali formuotis struvitinės kilmės kristalai ir jų
agregatai (39), o žemam pH (<6.0) padažnėję kalcio oksalatinių kirstalų aptikimo tikimybė
šlapime. Teigiama, kad įtakingiausias išorinis faktorius, kuris įtakoja špaime esančių vandenilio
jonų koncentraciją ir šlapimo kristalų formavimąsi kanadinėms audinėms yra didelis kiekis
komercinio pašaro (25), kurio vandenilio jonų koncentracija vyrauja tarp 5,3-5,7. Bet ėsdamos šį
pašarą didžioji dalis kanadinių audinių efektingai auga. Dėl šios priežasties ieškoma įvairių būdų
kaip pigiausiai ir efektyviausiai atstatyti organizmo šarmų-rūgščių balansą iki fiziologinių normų,
bet nekeičiant pašaro sudedamųjų dalių. Vienas tokių būdų galėtų būti strūktūrizuoto šarminio
vandens naudojimas.

15
 2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1. Atlikimo laikas, vieta ir organizavimas

Magistro darbo tyrimas atliktas 2017 metais, ūkininko Andriaus Vasiliausko audinių veisimo
ūkyje. Tyrimui buvo panaudotos 25 baltos spalvos ūkyje auginamų kanadinių audinių, visi
pasirinkti žvėreliai buvo patinai, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 5 mėnesiai ir šlapimo pH<6.
Buvo sudarytos 3 grupės iš kanadinių audinių - kontrolinė grupė (n=7), antroji grupė (14 dienų
veikta šarminiu vandeniu) (n=8) ir trečioji grupė (60 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=10). Šių
grupių nariai buvo laikomi po vieną narve. Žvėreliams, nuo narvo tinklinės dalies, buvo panaikinta
cirkuliacinė girdymo sistema ir jos vietoje primontuotos 1 litro talpos girdyklos užpildytos
struktūrizuotu – šarminiu vandeniu. Gyvūnai buvo šeriami vienodu pašaru, kurį sudaro įvairi jūrinė
žuvis, mėsa ir jų subproduktai, vanduo, ekstrūduotų grūdų mišinys, vitaminai, įvairios rūgštys,
baltyminiai ir kiti priedai. Visi žvėreliai buvo vakcinuoti 8 savaičių amžiaus inaktyvintu audinių
enterito virusu, C tipo Clostridium botulinum toksoidu, inaktyvintu Hab 5,6,7/8 serotipu
Pseuodomonas aeruginosa ir 12 savaitę nusilpnintu gyvu D84/1 padermės maro virusu. Visiems
žvėreliams eutanazuoti buvo naudojama speciali dėžė į kurios vidų leidžiamos angliarūgštės dujos.
Pirmoji grupė buvo girdoma 14 dienų, antroji 60 dienų, o trečioji grupė buvo girdoma ūkyje
esančiu vandeniu ir priskiriama kontrolinei grupei. Gyvūnų svoris matuotas tris kartus - tyrimo
pradžioje, po 14 dienų ir baigus tyrimą. Svoris buvo matuojamas su ,,Soehnle professional”
techninėmis svarstyklėmis. Kailio kokybė buvo vertinta po eutanazijos ir atlikus pirminį apdirbimą.
Kraujo tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Gyvūnų
reprodukcijos laboratorijoje. Šlapimo ir vandens tyrimai atlikti savarankiškai Lietuvos Sveikatos
Mokslų Universiteto, Maisto Saugos ir Kokybės katedros laboratorijoje.

16
1 pav. Principinė bandymų schema

17
 2.2. Metodika

2.2.1. Vandens paruošimas

Struktūrizuotas - šarminis vanduo paruoštas naudojant vandenį, kuris yra pastoviai tiekiamas
ūkyje esantiems kailiniams žvėreliams ir vandens jonizatorių aQuator classic+. Į jonizatoriaus indą
iš automatinės girdymo sistemos pripildoma 3 litrai vandens. Indas uždengiamas dangčiu, kuriame
įmontuoti elektrodai (anodas ir katodas), sujungiamas su nuolatine elektros srove ir dangčio viršuje
esančiame valdymo ekrane nustatoma norima pasiekti vandenilio jonų koncentrają - 9,2 pH. Indo
vidus padalintas į dvi dalis: 2,7 litrų talpos pagrindinę dalį ir 0,3 litro talpos įstatomą indelį, kurio
sienelę sudaro diafragma. Pagrindinėje dalyje vanduo yra veikiamas katodo, todėl yra gaunamas
šarminis vanduo. Vandens jonizacija trunka apie 10 minučių, jai pasibaigus aparatas išjungiamas ir
greitai išimamas, įstatomas indelis, kuriame susidarė rūgštinis vanduo. Tyrimui naudojamas tik
šarminis vanduo, kuris perpilamas į švarią plastikinę tarą ir paliekamas nusistovėti 3 valandas ir
tuomet užpildomos žvėreliams skirtos girdyklos.

2.2.2. Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas

Vandens pH nustatymas

Tyrimo metu nustatoma vandenilio jonų koncentracija. Leidžiamas geriamojo vandens pH yra
6,5 – 9,5 (3). Vienas tiksliausių pH nustatymo metodų yra potenciometrinis. Tyrimo metu buvo
naudotas pH-metras, kurio veikimo principas yra skirtumas tarp H+ jonų aktyvumo esančių
vandenyje ir stikliniame elektrode sukelto elektrometrinio patencialo padidėjimo. Tyrimas
atliekamas kambario temperatūroje (20 laipsnių) kai šioje temperatūroje vanduo stovi 2 valandas.

Fosfatų nustatymas vandenyje

Darbo metu fosfatų kiekis nustatytas taikant ekspres metodą. Naudojama indikatorinė
juostelė, kuri įmerkiama į vandenį ir iškart ištraukiama. Po minutės atliekamas vertinimas lyginant
juostelės spalvą su ant pakuotės pateikta skale. Didžiausias leidžiamas fosfatų kiekis geriamame
vandenyje yra 0,5 mg/l (3).

18
 Amonio jonų nustatymas

Geriamajame vandenyje amonio didžiausia leistina norma - 0,50 mg/l (3). Amonio nustatymo
metodas yra pagrįstas gebėjimu reaguoti su Nestlerio reagentu. Priklausomai nuo amonio kiekio
tiriamasis vanduo keičia spalvą nuo geltonos iki rudos spalvos. Darbo metu amonio kiekis
vandenyje nustatytas ekspres metodu.
Mėgintuvėlis užpildomas 10 ml tiriamojo vandens, įlašinami 5 lašai Segneto druskos tirpalo ir
5 lašai Nestlerio reagento, tuomet sumaišomas ir paliekamas penkiom minutėm. Po to vandenyje
esančių amonio jonų kiekis nustatomas pagal 1 lentelę.

1 lentelė. Amonio kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos intensyvumą.

Spalva žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Amonio jonų kiekis, mg/l

Spalvos pokyčių nėra Spalvos pokyčių nėra 0,04

Spalvos pokyčių nėra Labai silpna gelsva 0,08
Labai silpna gelsva Silpna gelsva 0,20
Labai silpna gelsva Gelsva 0,40
Silpnai gelsva Šviesiai geltona 0,80
Šviesiai gelsva Geltona 2,00
Geltona Intensyviai geltonai rusva 4,00
Ryšliai geltona, tirpalas šiek
Ruda, tirpalas drumstas 8,00
tiek drumstas
Ruda, tirpalas drumstas Ruda, tirpalas drumstas 20,00

Nitritų ir nitratų nustatymas

Geriamajame vandenyje nitritų kiekis neturi viršyti 0,50 mg/l, o nitratų 50 mg/l (3). Darbo
metu nitritų ir nitratų kiekis nustatomas ekspres metodu. Naudojama Quantofix firmos (Vokietija)
indikatorinė juostelė, kuri pamerkiama į vandenį ir po minutės, stebimas spalvos pakitimas,
lyginama su skale esančia ant dėžutės.

19
 Chloridų nustatymas

Didžiausias leistinas kiekis chloridų geriamajame vandenyje turi būti ne daugiau kaip 250
mg/l (3). Jų nustatymui naudojamas ekspres metodas, koncentracijos nustatymo metodas arba
titrimetrinis metodas. Chloridų kiekio nustatymui buvo pasirinktas ekspres metodas. Mėgintuvėlis
užpildomas 5 ml tiriamojo vandens, įlašinami 2 lašai azoto rūgšties ir 2 lašai sidabro nitrato tirpalo.
Chloridai tirpale susidaro baltos spalvos drumstumą, pagal kurio intensyvumą chloridų kiekis
(mg/l) vandenyje nustatomas. Vertinimas norodomas 2 lentelėje.

2 lentelė. Chloridų kiekio nustatymas vandenyje pagal drumstumo intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l

Silpnas 1 – 10
Stiprus 10 – 20
Susidaro balti dribsniai 50 – 100
Iškrenta baltos nuosėdos 100

Sulfatų nustatymas

Geriamajame vandenyje sulfatų kiekis neturi viršyti 250 mg/l (3). Vandens tyrimo metu
sulfatų kiekį nustatant ekspres metodu. Mėgintuvėlis užpildomas 5 ml tiriamojo vandens, įlašinami
3 lašai HCL tirpalo ir 5 lašai bario chlorido tirpalo. Sulfatų kiekis nustatomas pagal susidariusio
drumstumo intensyvumą, kuris pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Sulfatų kiekio nustatymas vandenyje pagal drumstumo intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l

Silpnas, atsiranda po kelių minučių 1 – 10

Silpnas, bet atsiranda iš karto 10 – 100
Didelis 100 – 500
Tirpalas labai drumstas, nuosėdos greit
500
kaupiasi

20
 Geležies nustatymas

Geriamame vandenyje geležies turi būti ne daugiau kaip 200 μg/l (3). Geležies kiekis
vandenyje dažniausiai nustatomas ekspres metodu, todėl pasirinkome šį nustatymo metodą, kuris
atliekamas: Į mėgintuvėlį įpylus 10 ml tiriamo vandens, įlašinant 3 lašus druskos rūgšties, 3 lašus
vandenilio peroksido ir 4 lašus amonio arba kalio rodanido. Mėgintuvėlio turinys sumaišomas ir
paliekamas stovėti 5 minutes. Geležies kiekis vertinamas pagal 4 lentelę po 5 minučių.

4 lentelė. Geležies kiekio nustatymas vandenyje pagal spalvos intensyvumą.

Spalava žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Geležies kiekis, μg/l

Spalvos pokyčio nėra Spalvos pokyčio nėra 5

Vos pastebima gelsvai rausva Labai silpnai gelsvai rausva 10
Labai silpnai gelsvai rausva Silpnai gelsvai rausva 30
Silpna gelsvai rausva Šviesiai gelsvai rausva 50
Šviesiai gelsvai rausva Gelsvai rausva 100
Ryškiai gelsvai rausva Gelsvai raudona 200
Šviesiai glsvai raudona Ryškiai raudona 500

Vandens kietumo nustatymas

Kietumas įvertinamas nustatant CaCO3 kiekį vandenyje. Tyrimui naudojamos indikatorinės

juostelės, kurios pamerkiamos į tiriamąjį vandenį ir iškart ištraukiamos. Po 1 minutės lyginama
juostelės spalva su skale ant pakuotės ir pagal skalės spalvas nustatome vandens kietumą. Vanduo
gali būti labai minkštas, kai CaCO3 mažiau nei 0,75 mmol/l ir labai kietas, kai CaCO3 daugiau nei
5,35 mmol/l. HN 24:2003 nėra nurodytų griežtų bendro vandens kietumo normų, nurodoma, kad
vanduo neturi būti kietesnis 7 mmol/l. Tuo tarpu NVSPL vandens kietumą nurodo detaliau ir
skirsto pagal suminį vandens kietumą į:
• iki 0,75 mmol/l (1,5 mg/l) - labai minkštas;
• nuo 0,75 iki 1,5 mmol/l (1,5-3 mg/l) - minkštas;
• nuo 1,5 iki 2,7 mmol/l (3-5,4 mg/l) - vidutinis;
• nuo 2,7 - 5,35 mmol/l (5,4-10,7 mg/l) - kietas;
• daugiau kaip 5,35 mmol/l (10,73 mg/l) - labai kietas.

21
 2.2.3. Šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimas atliktas naudojant šlapimo indikatorines juosteles UroTest-10, ph-metrą

3110, veterinarinį refraktometrą ir mikroskopimiam tyrimui reikalingą įrangą. Tiriamasis šlapimas
surinktas į šlapimo tyrimui skirtą vienkartinį indelį, greitasis testas, vandenilio jonų koncentracija ir
santykinis tankis nustatomas iškart po šlapimo surinkimo, o mikroskopiniam tyrimui skirtas
šlapimas vėsioje aplinkoje transportuotas (4 °C) ir tą pačią dieną analizuota Lietuvos Sveikatos
Mokslų Universiteto, Maisto Saugos ir Kokybės katedros laboratorijoje.

VetExpert UroTest-10

Testas atliktas remiantis gamintojo rekomenduojama metodika. Naudojant pipetę šlapimas

užlašintas ant indikatorinės juostelės VetExpert UroTest-10. Įvykus reakcijoms tarp šlapimo ir
indikatorinėje juostelėje esančių reagentų rezultatai lyginami tarp susidariusių spalvos pokyčių ir
pateiktos spalvų skalės ant pakuotės. Remiantis gamintojo rekomendacijomis rezultatai vertinami
po tam tikro laiko:
• 30 sekundžių - gliukozė ir bilirubinas;
• 40 sekundžių - ketoniniai kūnai, šlapimo santykinis tankis;
• 60 sekundžių - kraujas, vandenilio jonų koncentracija, baltymai, šlapalas;
• 120 sekundžių – leukocitai;

Vandenilio jonų koncentracijos nustatymas

Tyrimo metu buvo naudotas pH-metras 3110. Tyrimas paremtas šlapime esančių vandenilio
jonų gebėjimu stikliniame elektrode sukelti elektrometrinio patencialo padidėjimą. Šis tyrimo
rezultatų tikslumas 0,01, todėl šlapimo pH buvo vertinamas remiantis ph-metro išmatuotais
duomenimis, o ne VetExpert UroTest-10, kurios tikslumas 0,5.

Šlapimo sasntykinio tankio nustatymas

Tyrimui naudojamas veterinarinis refraktometras (Eickemeyer, Vokietija), ant kurio dedamas

ląšas šlapimo, uždengiamas dangtelis ir atsukus į švievos šaltinį vertinami rezultatai. Metodas
pagrįstas šviesos lūžio matavimu, kurį įtakoja medžiagos esančios šlapime. Pasirinkto refraktometro

22
skalėje šlapimo santykinis tankis gali būti matuojamas nuo 1,000 g/cm3 iki 1,050 g/cm3 ± 0.005
g/cm3. Rezultatai fiksuojami mėlynos juostelės susikirtimo taške su pavaizduota skale. Rezultatai
yra tikslesni nei VetExpert UroTest-10, nes indikatorinė juostelė maksimaliai geba išmatuoti iki
1,035 g/cm3.

Mikroskopinis tyrimas

Mikroskopinis šlapimo tyrimas atliktas norint įvertinti šlapime esančių kristalų buvimą.
Nusistovėjęs šlapimas iš mėgintuvėlio apačios paimamas su pipete ir dedamas ant objektinio
stiklelio, kuris uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Atliekamas mikroskopavimas 40x padidinimu,
peržiūrimas visas dengiamojo stiklelio plotas ir rezultatai fiksuojami radus nors vieną šlapimo
kristalą.

2.2.4. Kraujo biocheminis tyrimas

Biocheminiam kraujo tyrimui atlikti kraujas surinktas iškart po eutanazijos. Naudojant

skalpelį atveriama krūtinės ląsta ir perpjaunasmos stambiosios kraujagyslės. Tekantis kraujas
surenkamas į kraujo tyrimui skirtą vienakartinį mėgintuvėlį be priedų (BD Vacutainer, Jungtinė
Karalystė) ir uždarius kamštelį mėgintuvėlis pavartomas 6 kartus. Mėgintuvėliai su surinktu krauju
transportuojami šaldytuve į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos
Neužkrečiamųjų ligų katedros Gyvulių reprodukcijos laboratorijoją ir automatizuotu kompiuteriniu
biocheminiu analizatoriumi ,,SELECTRA Junior” (Nyderlandai, 2006) atliekami biocheminiai
kraujo tyrimai. Tyrimams atlikti naudojamas kraujo serumas.
Tyrimo metu nustatyti bendrų baltymų (TP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea) koncentracijos,
alaninaminotransferazės (GTP) ir šarminės fosfatazės (ALP) aktyvumai.

2.2.5. Kailio vertinimas

Kailio vertinimas atliktas po audinių eutanazijos atsižvelgiant į vienus pagrindinių kailio

kokybės kriterijų, kuriuos pateikia ,,Kopenhagen Fur” organizuojamose kailio vertinimo kursuose.
Pirminis audinių kailio vertinimas prasideda atsiželgiant į šiuos kriterijus: kailio dydį, spalvą,
dengiamojo plauko ilgį. Vėliau vertinami kailio kokybiniai paramentrai, tokie kaip povilnės
atspalvis, dengiamojo plauko ir povilnės santykis, dengiamojo plauko lygumas, tankumas, kailio
pažeidimai. Atsižvelgiant į šiuos parametrus ir remiantis “Kopenhagen Fur” kailių aukciono
skirstymu išskiriamos bendrą kailio kokybę apibūdinančios klasės: A kokybės klasės - “Purple”,

23
“Platinum”, “Burgundy” A kokybė ir B kokybės klasės. “Purple” klasės nurodoma kaip
aukščiausios kokybės, “Platinium” – aukštos kokybės, “Burgundy” – aukštenė už vidutinę kokybę,
ir atitinkamai B bokybės klasės yra vertinamos nuo vidutinės kokybės iki prastos (40).

5 lentelė. Kailio vertinimas pagal dengiamojo plauko ir povilnės santykį.

Dengiamojo plauko ir povilnės santykis Aprašymas
Ilgi (Long nap) Dengiamojo plauko ilgis yra dvigubai ilgesnis
už povilnę.

Klasikiniai (Classic) Dengiamieji plaukai virš povilnio yra 1/3

ilgesni už bendrą povilnės ilgį.

Trumpi (Velvet) Dengiamieji plaukai virš povilnio yra 1/3

trumpesni už bendrą povilnės ilgį.

Labai trumpi (Short nap) Dengiamieji plaukai yra lygūs arba trumpesni
už povilnę.

2 pav. Asmeninė nuotrauka – trumpas dengiamųjų plaukų ir povilnės santykis (,,Burgundy”)

Pavadinimas Aprašymas
“Purple” Tai geriausios kokybės kailis. Povilnės labai
tanki. Dengiamieji plaukai lygūs ir jų gausu.

“Platinum” Povilnės labai tanki ar tanki. Dengiamieji

plaukai lygus, kiekis mažesnis.
“Burgundy” Povilnės tanki. Dengiamieji plaukai ganėtinai
lygus, kiekis mažesnis.

24
 A kokybė Atitinak Purple, Platinium, Burgundy kokybės
reikalavimus, bet gali turėti kai kuriuos
defektus: šlapimo žymes papilvėje, kitos
spalvos taškus ar kitus nežymius defektus;


B kokybės klasės Povilnė silnai išsivysčiusi. Dengiamieji plaukai

nelygus, jų kiekis mažėja. Matomi dideli
defektai: didelis

3 pav. Asmeninės nuotraukos – Kairėje – ,,Purple”, viduryje – A kokybės kailis su nežymiu spalvos
defektu, dešinėje – B kokybės kailis su dideliu defektu.

6 lentelė. Kailio kokybę apibūdinančios klasės.

2.2.6. Statistinė duomenų analizė

Duomenys kaupti ir apdoroti naudojantis Microsoft Excel 2016 programa, statistiniai

skaičiavimai atlikti naudojantis Statistical Packages for Social Sciences (SPSS 23.0).
Tyrimo rezultatam aprašyti naudota aprašomoji statistika. Trijų nepriklausomų imčių
palyginimui naudota paprasta dispersinė analizė ANOVA ir neparametrinis Kruskal-Wallis testas.
Dviejų kiekybinių kintamųjų priklausomybės vertinimui naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas,
koreliacijos koeficiento reikšmių skalę žr. 7 lentelėje. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais,
kai p < 0,05.

7 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė

Labai Labai Nėra Labai Labai
Stipri Vidutinė Silpna Silpna Vidutinė Stipri
stipri silpna ryšio silpna stipri
nuo - nuo - nuo - nuo nuo
nuo -0,7 nuo 0 nuo 0,5
-1 1 iki - 0,5 iki 0,2 iki 0 0,2 iki 0,7 +1
iki -0,5 iki 0,2 iki 0,7
0,7 -0,2 0 0,5 iki 1

25
 3. REZULTATAI

3.1. Vandens tyrimo rezultatai

Ištirto vandens indikatorinės savybės atikinka nurodytus kokybės reikalavimus - LIETUVOS

HIGIENOS NORMA HN 24 : 2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS
REIKALAVIMAI“ (Valstybės žinios, 2003-08-13, Nr. 79-3606). Nustatytas geriamojo vandens pH
– 6.88, o struktūrizuoto-šarminio vandens pH - 8.92. Geriamojo vandens kietumo rezultatas – 6,29
mg/l, remiantis NVSPL pateikta lentelė vanduo įvardintas kaip kietas, o struktūrizuotas-šarminis
vanduo – minkštas, nes nustatytas suminis kietumas 1,63 mg/l.

3.2. Šlapimo tyrimo rezultatai

Padidėjusi leukocitų koncentracija audinių šlapime buvo nustatyta 6 mėginiuose (24 proc.).
Padidėjusi baltymų koncentracija audinių šlapime nebuvo rasta. 3 mėgiuose (12 proc.) buvo
nustatyta eritrocitų, 3 mėgiuose (12 proc.) buvo nustatyta ketonų, 2 mėginiuose (8 proc.) gliukozės.
Bilirubino audinių šlapime nebuvo rasta. Pagal šiuos kreterijus statistiškai reikšmingo ryšio tarp
grupių nebuvo stebėta (p>0,05), detaliau žr. 8 lentelę.

8 lentelė. Požymių pasireiškimas

Kontrolinėje 14 dienų poveikio 60 dienų poveikio
grupėje grupėje grupėje p
n=7 (100 proc.) n=8 (100 proc.) n=10 (100 proc.)
Leukocitų
padidėjimas 2 (29 proc.) 0 (0 proc.) 4 (40 proc.) 0,070
Baltymų
padidėjimas 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1,000
Eritrocitai 1 (14 proc.) 0 (0 proc.) 3 (30 proc.) 0,237
Ketonai 1 (14 proc.) 0 (0 proc.) 2 (20 proc.) 0,436
Bilirubinas 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1,000
Gliukozė 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 2 (20 proc.) 0,209
Rezultatai pateikti kaip atvejai vnt. (procentai)

26
 Mažiausias šlapimo santykinis tankis buvo 1,018 g/cm3, didžiausias 1,055 g/cm3. Normalus
audinių šlapimo santykinis tankis yra 1,018 - 1,036 g/cm3. Santykinio tankio pasiskirstymas tarp
grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p>0,05), detaliau žr. 4 pav.

p=0,028

4 pav. Santykinis tankis

Audinių šlapimo vandenilio jonų koncentracija (pH) norma 6,0-6,6. Tyrimo metu
mažiausia nustatyta pH reikšmė 5,8, didžiausia 6,8. . Kontrolinėje grupėje pH koncentracija buvo
5,89 ± 0,11, 14 dienų poveikio grupėje 6,45 ± 0,12, 60 dienų poveikio grupėje 6,48 ±0,23. pH
reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp grupių (0<0,05), žr. 5 pav. Nenustatyta statistiškai
reikšmingos koreliacijos tarp šlapimo pH ir santykinio tankio (r=0,156, p=0,457)

p<0,001

5 pav. Šlapimo vandenilio jonų koncentracija

27
 7 mėginiuose (28 proc.) buvo nustatyta šlapimo kristalų, detaliau žr. 6 pav. Kristalų
nustatymas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su grupė (p<0,05). Kristalų susidarymas statistiškai
reikšmingai susijęs su šlapimo pH (p=0,002).

p=0,046
60 dienų veikta grupė 5 5

14 dienų veikta grupė 8

Kontrolinė grupė 5 2

0 2 4 6 8 10 12

Nesusidarė Kalcio oksalatai Struvitai

6 pav. Kristalų susidarymas

3.3. Kraujo tyrimų rezultatai

Mažiausia šlapalo koncentracija audinių kraujyje buvo 6,9 mmol/L, didžiausia 19,2 mmol/L.
Visose grupėse šlapalo nustatyta atvejų turėjusių didesnę šlapalo koncentraciją, negu nurodoma
norma (3,9-15,2 mmol/L). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nestebėta (p>0,05), detaliau
žr. 7 pav.

p=0,243

7 pav. Šlapalo koncentracija audinių kraujyje

28
 Kreatinino koncentracija audinių kraujyje buvo 116 ± 26 µmol/l. Mažiausia kreatinino
koncentracija buvo 68 µmol/l, didžiausia 162 µmol/l. Visų audinių CREA koncentracija buvo
didesnė už normalią (56 – 70 µmol/l). Kontrolinėje grupėje kreatinino koncentracija buvo 108 ± 30
µmol/l, 14 dienų poveikio grupėje 97 ± 16 µmol/l, 60 dienų poveikio grupėje 138 ± 13 µmol/l.
Kreatinino koncentracija tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05), detaliau žr. 8 pav.
Nustatyta vidutinė statistiškai reikšminga koreliacija tarp šlapalo ir kreatinino
koncentracijų (r=0,651, p<0,001).

p=0,001

8 pav. Kreatinino koncentracija audinių kraujyje

Normali GPT koncentracija audinių kraujyje yra 14,7-158,0 U/l. Mažiausia GPT
koncentracija audinių kraujyje buvo 3,1 U/l, didžiausia 38,4 U/l. Kontrolinėje grupėje GPT
koncentracija buvo 10,2 ± 9,6 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 16,7 ± 1,7 U/l, 60 dienų poveikio
grupėje 26,3 ± 10,1 U/l. GPT koncentracija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05),
detaliau žr. 9 pav.

29
 p=0,002

9 pav. GPT koncentracija audinių kraujyje

ALP koncentracija audinių kraujyje buvo 608 ± 190 U/l. Mažiausia ALP koncentracija buvo
284 U/l, didžiausia 1032 U/l. Visų audinių ALP koncentracija buvo didesnė už normalią (37 – 67
U/l). Kontrolinėje grupėje ALP koncentracija buvo 572 ± 101 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 485±
117 U/l, 60 dienų poveikio grupėje 732 ± 218 U/l, detaliau žr. 10 pav. ALP koncentracija tarp
grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Nustatyta statistiškai reikšminga silpna koreliacijos tarp GPT ir ALP koncentracijų
(r=0,499, p=0,011).

p=0,013

10 pav. ALP koncentracija audinių kraujyje

30
 Bendro baltymo (TP) koncentracija audinių kraujyje buvo 94,7 ± 28,8 g/l. Mažiausia TP
koncentracija buvo 34,8 g/l, didžiausia 143,8 g/l. Normali TP koncentracija 40,2 – 66,0 g/l.
Kontrolinėje grupėje TP koncentracija buvo 94,8 ± 24,6 g/l, 14 dienų poveikio grupėje 76,2 ±36,7
g/l, 60 dienų poveikio grupėje 109,4 ± 14,6 g/l, detaliau žr. 11 pav. TP koncentracija tarp grupių
skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05).

p=0,045

11 pav. TP koncentracija audinių kraujyje

31
 3.4. Kanadinių audinių svoriai

Pirmą kartą matuojant audinių svorį kontrolinės grupės audinės vidutiniškai svėrė 2703 g,
antra grupė (veikiama 14 dienų) 2760 g, trečia grupė (veikiamas 60 dienų) 2647 g.
Antrą kartą sveriant po 14 dienų vidutinis svoris buvo kontrolinės 3005 g, antros grupės
(veikimas šarminiu po svorių matavimo nutrauktas) 3183 g, trečia grupė (veikiamas 60 dienų)
3072 g.
Trečią kartą matuojant kanadinių audinių svorį, po 60 dienų nuo tyrimo pradžios, vidutinis
svoris kontrolinės grupės buvo 3696 g, antros grupės 3894 g, trečios grupės 3634 g.
Svorių kitimas pasvaizduotas 12 pav.. Skaičius po diagramomis nusako svorio matavimo eilę.

4,000
3,900
3,800
3,700
3,600
3,500
3,400
3,300
3,200
3,100
3,000
2,900
2,800
2,700
2,600
2,500
1 2 3
Kontrolinė grupė 14 dienų veikta grupė 60 dienų veikta grupė

12 pav. Kanadinių audinių svorių vidurkio kitimas

32
 3.5. Kailio vertinimo rezultatai

Vertinant dengiamojo plauko ir povilnės santykį trumpus dengiamuosius plaukus turėjo

kontrolinėje grupėje 5 audinės iš 7, 14 dienų veiktoje grupėje 7 iš 8 ir 60 dienų veiktoje grupėje 7 iš
10. Tik trečioje grupėje buvo 1 audinės turėjėjęs ilgus dengiamuosius plaukus. Vertinant bendrą
kokybe pirmojoje grupėje ,,Purple” įvertinimą turėjo 1 kanadinė audinė iš 7, antrojoje – 2 iš 8,
trečiojoje – 1 iš 10. B kokybės kailis įvertintas tik 60 dienų veiktos grupės vienos kanadinės
audinės. Kailio vertinimas pagal dengiamojo plauko ir povilnės santykį tarp grupių statistiškai
reikšmingai nesiskyrė p=0,718, taip pat ir pagal kailio kokybės klases p=0,141 . Platesni duomenys
pateikiami 9 lentelėje.

9 lentelė. Kailio kokybės vertinimas

Kailio vertinimas pagal Kailio vertinimas pagal kailio kokybę

dengiamojo plauko ir povilnės apibūdinančias klases
santykį.
Labai trumpi

,,Burgundy”
,,Platinium”
(Long nap)
(Short nap)

Klasikiniai

A kokybės

B kokybės
,,Purple”
(Classic)
(Velvet)
Trumpi

kailiai

kailiai
Ilgi

Kontro-
linė 0 5 2 0 1 2 2 2 0
grupė (0 (71,4 (28,6 (0 (14,3 (28,6 (28,6 (28,6 (0
n=7 (100 proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.)
proc.)
14 dienų
veikta 0 7 1 0 2 3 3 0 0
grupė (0 (87,5 (12,5 (0 (25 (37,5 (37,5 (0 (0
n=8 (100 proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.)
proc.)
60 dienų
veikta
0 7 2 1 1 4 1
grupė 2 2
(0 (70 (20 (10 (10 (40 (10
n=10 (20 proc.) (20 proc.)
proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.) proc.)
(100
proc.)
Rezultatai pateikti kaip atvejai vnt. (procentai)

33
 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo tikslas - ištirti struktūrizuoto vandens poveikį audinių sveikatingumui ir kailio

kokybei.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR
KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ (Valstybės žinios, 2003-08-13, Nr. 79-3606) nustatyta, kad
naudojamas vanduo kanadinių audinių ūkyje ir iš jo paruoštas struktūrizuotas-šarminis vanduo
atitinka šioje normoje nurodytus reikalavimus. Šioje higienos normoje nurodoma, kad vandens pH
turi būti nuo 6,5 iki 9,5 (3), o tirtuose vandens mėginiuose pH buvo 6,88 ir 8,92.
Išanalizavus šlapimo tyrimus, 24 proc. kanadinių audinių buvo nustatyti leukocitai šlapime ir
iš jų 85,7 proc. audinių, kurių šlapime buvo nustatyti šlapimo kristalai. Šis kraujo ląstelių buvimas
šlapime, gali būti vienas svarbiausių parametrų diagnozuojant apatinių ar viršutinių šlapimo takų
uždegimus, kurie susiję su infekcija ar akmenlige. Eritrocitai šlapime buvo 16 proc. audinių ir 57,14
proc., kurių šlapime mikroskopuojant aptikti šlapimo kristalai. Gauti rezultatai patvirtina literatūroje
pateiktus duomenis, kad esant kristalams šlapimo sistemoje dažnai gali būti nustatomas padidėjęs
leukocitų ir eritrocitų kiekis šlapime (41). Taip pat nustatyta, kad 100 proc. audinių, kurių šlapime
buvo aptikti kristalai turėjo didesnį už normalų santykinį šlapimo tankį, o kitiems žvėreliams,
kuriems neaptikti kristalai, šis padidėjimas nenustatytas. Literatūroje nėra pateikta kaip kinta
šlapimo santykinis tankis kanadinėms audinėms esant šlapimo kristalams arba urolitams, bet
žmonių medicinoje atliktais tyrimais įrodyta, kad šlapimo santykinis tankis didėja esant šlapime
kristalams (42), remiantis atliktu tyrimu galima teigti, kad kanadinėms audinėms taip pat nustačius
didesnį santykinį tankį galima įtarti šlapimo sistemoje esančius kristalus arba urolitus.
Nustatyta, kad grupė, kuri nebuvo girdoma struktūrizuotu-šarminiu vandeniu šlapimo
vandenilio jonų koncentracija 85,7 proc. buvo žemesnė už fiziologines normas (pH<6,0). Kanadinių
audinių girdytų šarminiu vandeniu 14 dienų ir atlikus šlapimo pH tyrimą baigus visą tyrimą (po 46
dienų) nustatyta, kad 100 proc. pH žvėrelių šlapime buvo normos ribose. Trečios grupės, kuri buvo
girdyta 60 dienų šarminiu vandeniu, vandenilio jonų koncertracija šlapime buvo nustatyta didesnė
nei fiziologinės normos (pH>6,6) pas 30 proc. šios grupės narių. Remiantis šiais duomenimis ir
mikroskopiniu šlapimo tyrimu buvo nustatyta, kad susidarių šlapimo kristalų kilmė yra susijusi su
šlapimo pH. Šarminėje šlapimo aplinkoje arba kai pH>6,5 buvo linkę susidaryti struvitai, o
rūgštinėje (pH<6,0) – kalcio oksalatai. Moksininkų teigimu pH koncentracija kanadinėms audinėms
dažniausiai įtakoja šlapimo kristalų kilmę ir gauti rezultatai tai patvirtina (30). Bet pagal gautus
rezultatus galima teigti, kad esant šarminiam ar rūgštiniam šlapimui nebūtinai aptinkami šlapimo

34
kristalai, nes kaip ankščiau minėta rūgštinis pH kontrolinėje grupėje buvo nustatymas pas 85,7 proc.
žvėrelius, o iš šį pH turinčių kanadinių audinių šlapimo kristalai aptikti tik pas 33,33 proc..
Atliekant biocheminį kraujo tyrimą buvo tirti UREA, CREA, GPT, ALP ir TP rodikliai.
Lyginat kontrolinės grupės UREA su antra (14 dienų veikta) grupe nustatyta, kad vidutiniškai
UREA kiekis kraujyje sumažėjo 12,5 proc. ir nustatyti 25 proc. atvejų kai šis parametras šiek tiek
viršijo normos ribas, bet tai nesudarė didesnio nuokrypio nei 1 mmol/L, o trečios (60 dienų veiktos)
grupės šlapalo kiekis lyginant su kontroline grupe buvo 8,96 proc. didesnis ir šioje grupėje UREA
kiekis virš normos buvo nustatytas 60 proc. žvėrelių, nors kontrolinėje grupėje viršijo 28,57 proc..
Nustatant kreatinino kiekį kraujyje visi tirti mėginiai viršijo normas (56 – 70 µmol/l), bet antrosios
grupės CREA kiekis nustatytas vidutiniškai 10,3proc. mažesnis už kontrolinę grupę, o trečiosios
grupės šis kiekis buvo aukštesnis 26,8 proc.. Taip pat nustatyta vidutinė statistiškai reikšminga
koreliacija tarp šlapalo ir kreatinino koncentracijų (r=0,651, p<0,001). Normali GPT koncentracija
audinių kraujyje yra 14,7-158,0 U/l. Tyrimo metu nustatyta mažiausia GPT koncentracija audinių
kraujyje buvo 3,1 U/l, didžiausia 38,4 U/l. Kontrolinėje grupėje GPT koncentracija buvo 10,2 ± 9,6
U/l ir 71,42proc. turėjo žemesnę koncentracija nei normali, antroje grupėje visi mėginiai buvo
normos normos ribose (16,7 ± 1,7 U/l), trečioje grupėje nustatyta GPT koncentracija 26,3 ± 10,1
U/l ir vienas atvejis arba 10 proc. kai ši koncentracija buvo žemesnė nei normali. GPT koncentracija
tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). ALP koncentracija audinių kraujyje buvo
nustatytas vidurkis 608 ± 190 U/l. Mažiausia ALP koncentracija buvo 284 U/l, didžiausia 1032 U/l.
Visų audinių ALP koncentracija buvo didesnė už normalią (37 – 67 U/l). Kontrolinėje grupėje ALP
koncentracija buvo 572 ± 101 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 15,2 proc. mažesnė, o 60 dienų
poveikio grupėje 27,97 proc. didesnė už kontrolinę grupę, ALP koncentracija tarp grupių statistiškai
reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Bendro baltymo (TP) koncentracija audinių kraujyje buvo 94,7 ± 28,8
g/l. Mažiausia TP koncentracija buvo 34,8 g/l, didžiausia 143,8 g/l. Normali TP koncentracija 40,2
– 66,0 g/l. Tik antros grupės mėginiuose nustatyta TP koncentracija atitinkanti fiziologines normas
pas 50 proc. žvėrelių, kitose grupėse šis parametras viršijo normos ribas. Antrosios grupės TP
koncentracija buvo 19,65 proc. žemesnė už kontrolinės grupės, o trečios grupės 15,33 proc. didesnė.
TP koncentracija tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Literatūroje nėra
informacijos kaip strūktūrizuotas-šarminis vanduo paveikia audinių kraujo biocheminius rodiklius,
bet atliktame tyrime pastebėta, kad didžiausia tikimybė nustatyti kraujo biocheminių rodiklių
koncentraciją normos ribose buvo pas kanadinių audinių grupę, kuri šiuo vandeniu buvo
profilaktiškai paveikta trumpą laiką (14 dienų), bet pastebėta, kad ilgai girdant šiuo vandeniu
žvėrelių sveikatingumas prastėja.
Lyginant su Kinijos mokslininkų atliktais įvairių spalvų kanadinių audinių svorio kitimo
matavimais (43) galima teigti, kad visų tyrime buvusių grupių svorio vidurkiai atitiko fiziologines

35
normas. Bet pastebėta, kad grupės, kuri buvo veikta šarminiu vandeniu 14 dienų svoris 5,1 proc.
baigus tyrimą buvo didesnis už kontrolinę grupę, nors tyrimo pradžioje jis buvo didesnis tik 2,1
proc.. Taip pat trečios grupės svoris lyginant su kontroline grupe po 14 dienų buvo padidėjęs 4,3
proc., bet vėliau sumažėjus dienos svorio kitimui galiausiai šios grupės svoris buvo 1,7 proc.
mažesnis nei kontrolinės grupės.
Vertinant dengiamojo plauko ir povilnės santykį trumpus dengiamuosius plaukus turėjo
kontrolinėje grupėje 71,4 proc. (n=5), 14 dienų veiktoje grupėje 87,5 proc. (n=7) ir 60 dienų
veiktoje grupėje 70 proc. (n=7). Tik trečioje grupėje buvo 10 proc. audinių turėjusiu ilgus
dengiamuosius plaukus. Vertinant bendrą kokybę pirmojoje grupėje ,,Purple” įvertinimą turėjo 14,3
proc. (n=1), antrojoje – 25 proc. (n=2), trečiojoje – 10proc. (n=1). ,,B kokybės kailis” įvertinimas
skirtas 60 dienų veiktos grupės vienai kanadinei audinei. Remiantis šiais kailio kriterijų įvertinimais
ir šarminio vandens įtakai į jų kitimą publikuotos informacijos nėra. Bet apibendrinus gautus
duomenis, galima patebėti, kad kailio kokybė buvo geresnė pas kliniškai sveikesnius žvėrelius, o šie
nustatyti antroje grupėje, kurioje šarminis vanduo buvo girdomas 14 dienų.

36
 5. IŠVADOS

1. Vandens poveikis kanadinių audinių svorio kitimui:

Strūktūrizuotas šarminis vanduo turėjo teigiamą poveikį audinių svorio kitimui girdant
audines 14 dienų, bet naudojant šį vandenį 60 dienų nustatytas neigiamas poveikis. 14 dienų
girdomų audinių svoris po tyrimo vidutiniškai buvo didesnis 5,1 proc. už kontrolinę grupę.

2. Struktūrizuoto-šarminio vandens įtaka kailio kokybei:

Statistiškai reiškmingo skirtumo vertinant kailio kokybę abiem kriterijais nenustatyta, bet
14 dienų girdytu struktūrizuotu-šarminiu vandeniu žvėrelių kailio kokybė pagal kailio kokybę
apibūdinančias klases buvo 100 proc. geresnė už A ir B kokybės kailių klasę, o kontrolinėje
grupėje – 71,42 proc. ir 60 dienų girdytų kanadinių audinių – 50 proc..

3. Poveikis sveikatingumui:

a) Šlapimo pH girdant audines šarminiu vandeniu pasikeitė. 14 dienų veiktos grupės audinių
šlapimo pH 100proc. atitiko normos ribas, o 60 dienų veiktos grupės 30proc. narių šis rodiklis
viršijo normos ribas (pH>6,6).
b) Kontrolinėje grupėje nustatyti kalcio oksalatų kristalai, o veikiant šarminiu vandeniu šių
kristalų nenustatyta, bet veikiant ilgesnį laiką aptikti struvitiniai kristalai 5 iš 10 atvejų.
c) Šlapalo kiekis visose grupėse buvo normos ribuose ir vandens įtaka nestebima.
d) GPT koncentracija veikiamose grupėse atistatė į normos ribas.
e) ALP koncentracija visais atvejais viršijo normos ribas, o veikiant šarminiu vandeniu 60 dienų
nustatytos šios koncentracijos didėjimas 29,72 proc., o 14 dienų veiktos grupės sumažėjo
vidutiniškai 15,2 proc..
f) CREA koncentracija antros grupės priartėjo prie normos ribų 10,18 proc., o trečios grupės
padidėjo 27,77 proc..
g) TP koncentracija antros grupės priartėjo prie normos ribų 19,62 proc., o trečios grupės
padidėjo 15,4 proc..
h) Šlapimo biocheminio tyrimo rezultatai veiktoje 14 dienų neviršijo normos ribų.

37
 6. REKOMENDACIJOS

• Strukūrizuotą šarminį vandenį naudoti kanadinėms audinėms kailio kokybės ir sveikatingumo

gerinimui.
• Remiantis šio tyrimo rezultatais šarminį vandenį naudoti ne ilgiau kaip 14 dienų.

38
 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Laucevičius T. Jo didenybe vanduo. 2012. 51-130 p.

2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (žin., 2001, Nr. 64-2327).
3. Įsakymas dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai“ (žin., 2003, Nr. 79-3606).
4. Laucevičius T. Jonizuotas vanduo. Gyvenimas be ligų. 2009. 20-80 p.
5. Ohno H, Fujita K, Kohno Y. Is seven the minimum number of water molecules per ion pair
for assured biological activity in ionic liquid/water mixtures? 2013. 1-3 p.
6. Kanan MW, Noceraa DG. In Situ Formation of an Oxygen-Evolving Catalyst in Neutral
Water Containing Phosphate and Co2+. 2008. 1-5 p.
7. Aschbach D. Ionisiertes Wasser. 2010. 23-47 p.
8. Venkitanarayanan KS, Ezeike GO, Doyle MP. Efficacy of Electrolyzed Oxidizing Water for
Inactivating Escherichia coli O157 : H7 , Salmonella enteritidis , and Listeria monocytogenes
Efficacy of Electrolyzed Oxidizing Water for Inactivating Escherichia coli O157 : H7 ,
Salmonella enteritidis ,. Vol. 65, Applied and Environmental Microbiology. 1999. 9-13 p.
9. Shirahata, S., Kabayama, S., Nakano, M., Miura, T., Kusumoto, K., Gotoh, M., Hayashi, H.,
Otsubo, K., Morisawa, S., and Katakura Y. Electrolyzed-reduced Water Scavenges Active
Oxygen Species and Protects DNA from Oxidative Damage. 1997. 269-274 p.
10. Luciak M. Antioxidants in the treatment of patients with renal failure. Vol. 49, Annales
Academiae Medicae Bialostocensis. 2004. 157-161 p.
11. Naoki Y, Masashi K. Effect of Electrolyzed Water on Wound Healing. Vol. 24, Artificial
Organs. 2000. 984-987 p.
12. Watanabe T. Effect of Alkaline Ionized Water On Reproduction in Gestasional and
Lactational Rats. Vol. 20, The journal of Toxicological Science. 1995. 135-142 p.
13. Kidd AG, Bowman J, Lesbarrères D, Schulte-Hostedde AI. Hybridization between escaped
domestic and wild American mink (Neovison vison). Vol. 18, Molecular Ecology. 2009.
1175-1186 p.
14. López-Giráldez F, Gómez-Moliner BJ, Marmi J, Domingo-Roura X. Genetic distinction of
American and European mink (Mustela vison and M. lutreola) and European polecat (M.
putorius) hair samples by detection of a species-specific SINE and a RFLP assay. Vol. 265,
Journal of Zoology. 2005. 405-410 p.
15. Dekker JJA, Hofmeester TR. The status of the American mink (Neovison vison) in the
Netherlands. Vol. 57, Lutra. 2014. 5-15 p.
16. Bonesi L, Palazon S. The American mink in Europe: Status, impacts, and control. Vol. 134,
39
 Biological Conservation. 2007. 470-483 p.
17. Hansen MM, Jacobsen L. Identification of mustelid species: otter (Lutra lutra), American
mink (Mustela vison) and polecat (Mustela putorius), by analysis of DNA from faecal
samples. Vol. 247, Journal of Zoology. 1999. 177-181 p.
18. Mrvić V, Avdić R, Hadžiomerović N, Tandir F, Prokić B, Tomašević R, et al. Renal
vasography in mink (Mustela vison). Vol. 67, Acta Veterinaria. 2017. 71-81 p.
19. Persson S, Brunström B, Bäcklin B-M, Kindahl H, Magnusson U. Wild mink (Neovison
vison) as sentinels in environmental monitoring. Vol. 54, Acta Veterinaria Scandinavica.
2012. 1-3 p.
20. Harjunpaa S, Rouvinen-watt K. The development of homeothermy in the mink. Nordiske
jordbrugsforskeres forening. 2002. 1-11 p.
21. Domesticated Mink [žiūrėta: 2017 11 09]. http://furcommission.com/mink-biology
22. VMVT Įsakymas ,,Dėl kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo" (TAR, 2014, Nr.
16672).
23. Shirali M, Nielsen VH, Møller SH, Jensen J. Longitudinal analysis of residual feed intake
and BW in mink using random regression with heterogeneous residual variance. Vol. 9,
Animal. 2015. 1597-1604 p.
24. Clausen D. Alternative råvarer til den islandske minkfoderproduktion – forsøg med
lammeblod og lammetalg. 2013;
25. Clausen TN, Sandbøl P, Hejlesen C. Sodium-Bisulfate , Ammonium Chloride , Benzoic and
Adipic Acid in the feed for 28 – 52 day old mink kits. Danish Fur Breeders Research Center.
2007. 177-180 p.
26. Clausen T. The effect of feed composition and the acidity of urine in mink. Nordiske
jordbrugsforskeres forening. 1999. 2-7 p.
27. Clausen TN, Sandbøl P, Hejlesen C. Sodium-Bisulfate and Ammonium Chloride for Mink in
the Growing Period Sodium-Bisulfate and Ammonium Chloride for Mink in the Growing
Period. Vol. 403, Danish Fur Breeders Research Center. 2008. 1-7 p.
28. Sandbøl P, Clausen TN, Hejlesen C. Amino Acid Profiles in the Furring Period of Mink (
Mustela vison ). Vol. 354, Nordiske jordbrugsforskeres forening. 2003. 1-7 p.
29. Clausen TN, Sandbøl P, Hejlesen C. Adipic Acid and Benzoic Acid for Mink in the Growing
Period. Vol. 392, Nordiske jordbrugsforskeres forening. 2006. 1-3 p.
30. Clausen T, Lassén TM, Wamberg S, Pölönen I, Ahlstrøm Ø, Aldén E, et al. Effects of acids
on animal health. Nordiske jordbrugsforskeres forening. 2007. 66-75 p.
31. Langenfeld B, Morelli S. Diet protein in mink gestation. Vol. 16, Fur Animal Research.
2008. 225-238 p.

40
32. Zhang Y, Wang J, Yu Y, Zhang X, Li Z, Cui S, et al. Generation of an infectious clone of
AMDV and identification of capsid residues essential for infectivity in cell culture. Virus
Research. 2017. 2-17 p.
33. Jensen TH, Chriél M, Hansen MS. Progression of experimental chronic Aleutian mink
disease virus infection. Acta Veterinaria Scandinavica. 2016. 18-20 p.
34. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.
B1-432 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose
patvirtinimo“ (TAR, 2015-09-22, Nr. 14098).
35. Zhang X, Wang J, Mao Y, Xi J, Yu Y, Liu W. Induction and suppression of type I interferon
responses by mink enteritis virus in CRFK cells. Vol. 199, Veterinary Microbiology. 2017.
8-14 p.
36. Lindström M, Nevas M, Kurki J, Sauna-aho R, Latvala-Kiesilä A, Pölönen I, et al. Type C
botulism due to toxic feed affecting 52,000 farmed foxes and minks in Finland. Vol. 42,
Journal of Clinical Microbiology. 2004. 4718-4725 p.
37. Koskinen N, Lassén TM. The Occurrence of fatty livers and the Influence of Feeding , Feed
Composition and Quality on Fatty Liver Syndrome on Fur Animals. Nordiske
jordbrugsforskeres forening. 2006. 1-15 p.
38. Lisbjerg S. Effect of acids in feed on pH in mink urine. Vol. 377, Nordiske
jordbrugsforskeres forening. 2005. 1-5 p.
39. Ahlstrøm Ø. Effect of dietary sulphur containing amino acids on urine pH in adult mink
Effekt av svovelholdige aminosyrer på urin pH hos mink. Nordiske jordbrugsforskeres
forening. 2006. 2-7 p.
40. Label system. [žiūrėta: 2017 11 09] www.kopenhagenfur.com/auction/labels/label-system
41. Verkoelen CF, Verhulst A. Proposed mechanisms in renal tubular crystal retention. Vol. 72,
Kidney International. 2007. 13-18 p.
42. Shaafie IA, Sreedharan J, Muttappallymyalil J, Mathew E. Effect of urinary pH and specific
gravity in urolithiasis. Vol. 1, Gulf Medical Journal. 2012. 26-31 p.
43. Liu ZY, Ning FY, Du ZH, Yang CS, Fu J, Wang X, et al. Modelling growth of five different
colour types of mink. Vol. 41, South African Journal of Animal Sciences. 2011. 116-125 p.

41