2017-11-15 3K-3-150

Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-150/2001 m.

pranešėjas A.Norkūnas Bylų kategorija 124, 126
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V.Višinskis

NUTARTIS
2001 m. vasario 5 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko R.Čaikos,
teisėjų D.Ambrasienės, A.Norkūno,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB “Ega” kasacinį skundą dėl
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos VĮ “BellesEksport” prašymą pripažinti ir leisti
vykdyti Lietuvos Tarptautinio arbitražinio teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m.
vasario 29 d. sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

NUSTATĖ:

Pareiškėjas prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražinio teismo
prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. vasario 29 d. sprendimą, kuriuo iš UAB “Ega” priteista
VĮ “BellesEksport” naudai 13089,15 JAV dolerių skolos, delspinigių ir arbitražo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 16 d. nutartimi
pareiškėjo prašymą patenkino, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražinio
teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. vasario 29 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad
pagal Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnį pripažinti ir vykdyti arbitražinio
teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje
numatytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad yra šio
įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose numatytos aplinkybės. Tačiau atsakovas UAB “Ega”, prieš
kurį yra nukreiptas teismo sprendimas, tokių įrodymų nepateikė. Kolegija taip pat nurodė, jog nėra pagrindo
pripažinti ir tai, kad ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio
nagrinėjimo dalykas arba to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų
įtvirtintai viešajai tvarkai.
Kasaciniu skundu UAB “Ega” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Kasatoriaus manymu, teismas turėjo vadovautis
Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsisakyti pripažinti
arbitražinio teismo sprendimą, nes atsakovui nebuvo reikiamai pranešta apie bylos iškėlimą arbitražiniame
teisme, jos nagrinėjimo laiką ir vietą, apie arbitro paskyrimą. Byloje pateikti pašto dokumentai apie
pranešimų įteikimą atsakovui, neatitinka Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20
d. tarpvalstybinės sutarties dėl teisinės pagalbos 7 ir 10 straipsnių reikalavimų, be to šie pranešimai buvo
įteikti ne atsakovo įmonės darbuotojams, o kitiems asmenims.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Jis
nurodo, kad bylos šalių rašytinių pranešimų įteikimo tvarką nustato ne tarpvalstybinė sutartis dėl teisinės
pagalbos, o Baltarusijos Respublikos tarptautinio arbitražinio teismo įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos
Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 5 straipsnis. Visi esantys byloje pranešimai buvo įteikti atsakovui
nepažeidžiant nurodytų įstatymų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

KONSTATUOJA:

Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. tarpvalstybinės

sutarties dėl teisinės pagalbos 7 ir 10 straipsnių taikymo
file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-150.htm 1/3
2017-11-15 3K-3-150

Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą Lietuvos Respublikoje reguliuoja tarptautinė ir

nacionalinė teisė. Lietuva yra ratifikavusi 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų
pripažinimo ir vykdymo, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1995 m. birželio 12 d. Ją taip pat yra ratifikavusi
Baltarusija. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 481 straipsnis ir Komercinio arbitražo įstatymo
39-40 straipsniai yra nacionaliniai teisės aktai, numatantys užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą ir
vykdymą Lietuvoje. Nagrinėjant užsienio arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti
klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar prašomas pripažinti ir vykdyti arbitražinio teismo sprendimas yra
priimtas valstybės specializuoto teismo, vadinamo arbitražu, ar trečiųjų teismo. Valstybės specializuotas
teismas, kuris gali būti vadinamas arbitražu, nėra laikomas arbitražu 1958 m. konvencijos prasme, o jo
sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti ne pagal minėtos konvencijos nuostatas. Taikant 1958 m.
konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo reikia nustatyti, kad sprendimą priėmė
arbitražas kaip trečiųjų teismas. Tai yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,
remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą,
o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis (Komercinio
arbitražo įstatymo 2 straipsnis). Byloje nustatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas priimtas ne Baltarusijos
valstybės teismo. Tarptautinio arbitražinio teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimo
pripažinimo ir vykdymo klausimas Lietuvos Respublikoje sprendžiamas pagal 1958 m. Niujorko konvenciją,
Civilinio proceso kodekso 481 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 39-40 straipsnius, bet netaikoma
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse,
šeimos ir baudžiamosiose bylose, nes ši sutartis reguliuoja valstybės teismų , o ne trečiųjų teismų, priimtų
sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad
nebuvo taikyti minėtos sutarties 7 ir 10 straipsniai.

Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 1958 m. Niujorko

konvencijos 5 straipsnio taikymo

Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakartoja konvencijos 5 straipsnio 1

dalies “b” punktą ir numato, kad gali būti atsisakyta pripažinti ar vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kai
ginčo šalis, prieš kurią jis nukreiptas, pateikia įrodymus, kad jai nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro
paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo
paaiškinimų. Pirma, kas tuo pasakyta, kad šio pagrindo įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Pripažinimo ir
leidimo vykdyti klausimą sprendęs teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą.
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis teisės klausimus, negali iš naujo vertinti įrodymų ir nustatyti
kitokių faktinių aplinkybių (Civilinio proceso kodekso 358 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas savo pareigos
neįvykdė ir nurodomu pagrindu remtis negali. Antra, šis pagrindas reiškia, kad įrodinėjamas pagrindinių
teisingo proceso principų pažeidimas – nesuteikimas galimybės atsakovui dalyvauti byloje. Šiuo atveju yra
svarbu, ar atsakovas buvo informuotas apie vykstantį prieš jį procesą. Teisingo proceso principai iš esmės
nėra pažeisti ir negali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražinio teismo sprendimo, kai šalis
tinkamai kviesta į arbitražą, tačiau neatvyko į ginčo nagrinėjimą ar apskritai nedalyvavo arbitraže. Šalys,
sudarydamos arbitražinį susitarimą, numato, kad esant ginčui spręs jį ne valstybės, bet trečiųjų teisme.
Sąžiningumo principas teisėje reikalauja, kad asmenys vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, o esant
arbitražiniam susitarimui tai reiškia, kad šalys įsipareigoja bendradarbiauti nevalstybiniame teisme kiek tai
reikalinga sprendžiant iškilusį nesutarimą. Teisėjų kolegija remiasi teismo nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis, kad atsakovas tinkamai buvo informuotas apie prieš jį vykstantį procesą, todėl pasisako, ar
nepažeistos teisės normos, kai atsakovui specialiai nebuvo pranešta apie arbitrų skyrimą ar jau paskirtus
arbitrus. Trečia, nurodyto punkto prasmė yra ta, kad neinformavimu apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį
nagrinėjimą asmeniui suvaržoma teisė teikti pasiaiškinimus, todėl teismo procesas negali būti teisingas,
neišklausęs ir antros ginčo pusės. Tačiau šis pagrindas nesusijęs su tinkamos teismo sudėties klausimu. Šalys
arbitražine išlyga nenustatė arbitrų skaičiaus, jų parinkimo ir kitų klausimų. Jos nurodė nuolatinę arbitražo
instituciją, kuri šalių susitarimu turėjo organizuoti ginčo sprendimą, jį aptarnauti bei vykdyti kitus šalių
susitarimu suteiktus įgaliojimus. Nuolat veikiančios arbitražo institucijos pasirinkimas rodo, kad šalys
numatė ginčą spręsti instituciniame arbitraže, o ne ad hoc arbitraže. Tokiu atveju, jeigu arbitražiniame
susitarime neaptarta arbitrų skaičius ir jų skyrimo taisyklės, yra taikomos nagrinėjančio bylą arbitražo
taisyklės dėl arbitrų skaičiaus ir arbitrų parinkimo. Atsisakyti pripažinti ir įvykdyti užsienio valstybės
sprendimą pagal Niujorko konvenciją galima, jeigu arbitražo sudarymo tvarka nebuvo nustatyta šalių
susitarimu, ir neatitiko valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies “d”
punktas, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau atsakovas šiuo pagrindu
file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-150.htm 2/3
2017-11-15 3K-3-150

argumentų nepateikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Esant duomenų, kad atsakovas buvo informuotas apie
vykstantį prieš jį procesą, tačiau jame nedalyvavo, t.y. nebendradarbiavo su ginčo šalimi dėl konflikto
išsprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos atsakovo teisės į
teisingą procesą pagal 1958 m. Niujorko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies “b” punktą, o Komercinio
arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas nepagrįstai netaikytas. Teisėjų kolegija nekonstatuoja
pagrindų teismo nutarčiai panaikinti kasacine tvarka (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p., 370 str.,

NUTARĖ:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas R.Čaika

Teisėjai D.Ambrasienė

A.Norkūnas

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3K-3-150.htm 3/3