Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ analizė

1. Įvardykite pagrindinius pasakos įvykius.

 Eglė kalbasi su žalčiu prie ežero
 Žalčiai atvyksta į Eglės namus
 Eglė su žalčiais švenčia vestuves
 Eglė grįžta atgal į tėviškę
 Eglės broliai nužudo Žilviną
 Eglė užkeikia savo vaikus ir nusižudo

2. Koks įvykis yra pasakos ašis. Kodėl taip manote?

Manau, kad tai yra vyriausiojo sūnaus klausimas, kai jis paklausė Eglės, kur yra jos tėvai.
Tuomet Eglė prisiminė juos ir tėviškę, ir sumanė aplankyti. Tai yra lūžio taškas, kurio
metu buvo nulemta tragiška pasakos baigtis.

3. Kuo mitine prasme ypatingas pasakos pradžios laikas,vieta, kai seserys eina maudytis?
Maudosi vakare, kuomet draudžiama pasilikti prie vandens, nes galima sutrukdyti
laumėms ilsėtis ant ežero kranto arba net skenduolių vėlėms, kurios naktį iškyla įkvėpti
gryno oro.

4. Pasakoje susiduria du priešiški pasauliai – žemės ir vandens. Kas jiems būdinga?

Kaip vertina Žemės pasaulis Vandens pasaulis

Eglė Pasakos pradžioje Eglės
santykiai su tėvais yra geri.
Pabaigoje jie išlieka
maždaug tokie patys, tačiau
ji dar nežino apie Žilvino
mirtį ir kas dėl to kaltas.
Žilvinas Žilvinas baiminasi, kad
Eglės tėvai ir broliai įkalbės
ją pasilikti ir nebeišleis atgal
pas Žilviną.
Eglės artimieji Eglės artimieji nelaikė
Žilvino tinkamu jų dukrai.
Tai parodo, kad broliai yra
savanaudžiai ir nesugeba
Iš pradžių Eglė nesidžiaugė
santuoka su žalčiu, tačiau
iškėlus puotą aprimo,
pralinksmėjo. Eglė pas žaltį
gyvena devynerius metus.
Eglė pripranta prie naujo
gyvenimo, sukuria gerus
santykius su Žilvinu. Eglė
pamiršta gimtinę, nes žalčio
rūmuose nereikia dirbti,
todėl ji nurimsta ir užmiršta
praeitį.
 susitaikyti su jos sprendimu.
Orientaciniai klausimai, juos ištrinkite ir rašykite atsakymus. Visos grafos turi būti
užpildytos.
5. Žilvinas – žaltys. Kas sakoma apie žaltį senuosiuose tikėjimuose, papročiuose?
Žodžiai žaltys ir Žilvinas kildinami iš žalios spalvos, kuri simbolizuoja gyvybę, gamtos
ciklą ir vaisingumą. Žaltys daug kur yra siejamas su požemiais, mirusiųjų pasauliu,
velniu.

6. Kas rodo dieviškas Žilvino galias?

Žilvinas iš anksto žino savo lemtį, taip pat gali pasiversti žmogumi.

7. Kokiais medžiais Eglė paverčia savo vaikus? Kokia šių medžių pavadinimų prasmė?
Eglė savo sūnus paverčia ąžuolu, uosiu ir beržu, o dukterį – drebule. Ąžuolas, uosis ir
beržas yra tvirti ir naudingi medžiai. Ąžuolas ir uosis yra naudojami statyboje,
baldininkystėje, beržas naudojamas gaminti indams, o drebulė – amžinai virpantis medis,
kuris nėra vertinamas ir laikomas ašarų, baimės simboliu.

8. Kaip manote, kodėl Eglė atima žmogiškąjį pavidalą iš visų savo vaikų ir pati virsta egle?
Eglė žinojo, kad Žilvinas į tėviškę ją išleido nenoromis, todėl prisiima kaltę. Taip pat ji
jau buvo tapusi pilnaverte žalčio pasaulio dalimi, tai buvo jos namai, dėl to nebebuvo
prasmės gyventi.

9. Kokių magiškų dalykų galima rasti tekste? Paaiškinkite juos.

Pasakoje tikima magiška žodžio, vardo galia, žinant vardą galima prisišaukti žaltį;
magiški virsmai iš gyvūno į žmogų.

10. Perskaitę V.Kavolio straipsnio „Archajinis lietuvių kultūros sluoksnis“ ištrauką (129-130
psl.), atsakysite į 8 kl. (tam, kad tinkamai į jį atsakytumėte, pasižiūrėkite, kaip
atsakytumėte į 2-7 kl.).

Skaitant Vytauto Kavolio tekstą sužinojau, kad lietuvių kultūroje archajiniu sluoksniu yra
laikoma visa, kas atrodo atsiradę prieš krikščionybės atėjimą ir vėlesnių sąjūdžių,
tradicijų paplitimą Lietuvoje. Vyrams priskiriamos psichologinės savybės, kad jie yra
stiprūs iš prigimties, o moteris – baili ir silpna, ji turi įgyti stiprybės. Pasak Vytauto
Kavolio, moteris stiprybės įgyja vedybiniame gyvenime ir augindama vaikus. Eglė
stiprybės įgyja pasiaukodama šeimai. Moteriai reikia subręsti. Ji turi praeiti tam tikrą
brendimo procesą, kad taptų tuo, kuo turi būti. Vytautas Kavolis kalba apie politinį
modelį, kuris atskleidžia moterų ir vyrų skirtybę. Moteris yra taiki novatorė, vyrai –
plėšrūs konservatoriai, naudojantys jėgą ir klastą. Eglė, moteris, yra novatorė, ji ne
laisvai, ne pasirinkdama apsisprendė už žalčio ištekėti, tačiau ištekėjusi lieka šiam, nors ir
nelaisvam, apsisprendimui ištikima. Eglė nesiima iniciatyvos įvesti naujovę, bet ją gina,
nepasiduoda spaudimui sugrįžti į tradicinį kaimą. Ji gina naujovę taikiomis priemonėmis,
atsisakydama paklusti, demonstruodama savo ištikimybę. Broliai pirmiausia bando
apgaule išgauti paslaptį, paskui naudoja jėgą prieš Eglės vaikus ir galiausiai – ginklą.
Tradiciją saugojantys konservatoriai griebiasi jėgos ir klastos, kad kitus priverstų jiems
paklusti.