Remdamiesi išnagrinėtais Maironio eilėraščiais, Maironio biografiniu, istoriniu, kultūriniu

kontekstu, parašykite 180ž. pastraipą duota tema. Pastraipoje galima remtis, vienu ir
daugiau eilėraščių. Kalbėdami apie laikinumo problemą, tikriausiai remtumėtės eil. „Taip
niekas tavęs nemylės“ ir Išnyksiu kaip dūmas“ . Nepamirškite citatų skyrybos taisyklių.

Dėl ko nerimauja Maironio eilėraščių žmogus?

XIX-XX a. romantizmo srovės poeto, kunigo, profesoriaus Maironio kūryboje galima

pastebėti, jog joje dažna būties klausimo tema. Eilėraščių lyrinis subjektas nerimauja
dėl būties laikinumo, trapumo bei prasmės. Eilėraštyje „Išnyksiu kaip dūmas“
eilėraščio žmogus dvejoja, ar žmogaus gyvenimas palieka pėdsaką: „Išnyksiu kaip
dūmas, neblaškomas vėjo,/Ir niekas manęs neminės!/Tiek tūkstančių amžiais
gyveno, kentėjo,/O kas jų bent vardą atspės?”. Šiame eilėraštyje svarstoma, ar
individo asmeninės problemos turi prasmę: „O kas mano kančios?“. Maironio
eilėraščių žmogui, kaip ir kitiems romantizmo epochos literatūros herojams, būdinga
melancholija, ironiškas būties supratimas. Dramatizmas būties klausimo tema taip pat
būdingas J. V. Gėtės pagrindiniam veikėjui Faustui. Jis abejoja žmogaus galimybėmis
pažinti pasaulį bei žmogaus pastangų prasme. Paskutiniais gyvenimo metais poetas
susidūrė su sunkumais: įvairios intrigos, nesėkmingas bandymas tapti vyskupu, jo
kūrybą ėmė vertinti kritikai. Šie įvykiai turėjo įtakos jo eilėraščiams. Darbai, pastangos,
kančios – anot Maironio eilėraščių lyrinio subjekto – laikina ir netvaru. Eilėraštyje
„Taip niekas tavęs nemylės“ eilėraščio žmogus abejoja, ar jo pastangos, darbai
tėvynės labui bus vertinami ir atmenami: „Poetams kitiems numylėta ranka/ Iš laurų
vainiką nupynė/Tu jį nors atmint ir atsiminsi kada?” Maironis pirmasis į poezijos
centrą iškėlė vidinę žmogaus dramą. Žmogaus būties trapumo ir prasmės klausimas
tapo pomaironinės kartos autorių, tokių kaip Salomėja Nėris, Vincas Mykolaitis –
Putinas, pagrindiniu kūrybos įkvėpimu.