Poeto ir poezijos tema literatūroje

Poezijos tema vienas iš svarbiausių istorinių palikimų. Jos svarba ypač išryškėja tiek
romantizmo laikotarpiu,
kai siekiama įtvirtinti asmenybe, bei laisvę kūryboje, tiek ir šiuolaikinėje literatūroje. Šia itin
reikšminga
tema rašė ir romantizmo atstovas Maironis savo kūriniuose. Vienas iš garsiausių Lietuvos
poetų tai - Jonas
Mačiulis-Maironis. Maironio talentas universalus, daug apimantis: eilėraštį, dainą, poemą,
dramą, vertimus ir
apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip
politikas. Rinkinys
“Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-
1895m. Taigi,
poetas ir poezija turi labai didelį ryšį.
Maironiui svarbi poeto, poezijos tema Jis tarsi klausia, kas yra kūrybos galia, iš ko ji kyla.
Asmens buvimas
Maironio poezijoje kelia ir dramatiškus apmąstymus apie savo atskiro gyvenimo laikinumą,
trapumą amžių
tėkmėje. Tai moderniajai pasaulėžiūrai artima tema eilėraščiuose „Išnyksiu kaip dūmas“,
„Vakaras Ant ežero
Keturių Kantonų“, „Vakaro mintys“. Netobulas, silpnas žmogus, veikiantis visuomenėje,
atkreipia į save
kritinį žvilgsnį kandžiose Maironio satyrose. Maironio poezija pasižymi žanrų įvairove,
meninės kalbos
kokybe. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir keliamų problemų
gilumas, platumas,
ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Poeto, poezijos temos vienas svarbiausių centrų – eilėraštis „Poezija“, parašytas 1909 m., jau
patyrusio poeto
ranka. Čia ryškiausiai atskleidžiama kūrėjo būtis, grožio paslaptis. Aukšta intonacija,
pakylėtas kalbėjimas
tarsi reikalauja erdvės, raiškaus tarimo, kirčių, priegaidžių, pauzių išryškinimo. Kaip lietuvių
tautosakoje yra
lauko dainų, taip kai kurie Maironio eilėraščiai nurodo ryšį su atvira erdve, su stovėjimu ant
kranto arba ant
kalno, nuo kurio toli matyti, matyti ir dideli vandenys. „Poezijoje“ – begalinės marios,
tviskančios
mėnesienoje
„Išvydau ją, kai vakarinė
Žvaigždė skaisčiai danguos mirgėjo,
O marių erdvė begalinė
Nuo pilno mėnesio tviskėjo. “
Maironio lyrinis subjektas pasiryžęs tarnauti tėvynei. Bet žmogui reikia ir asmeninio
gyvenimo. Būdamas
kunigas Maironis negali viešai rodyti jausmų. Bet kažkur ir kažkam juos reikia išlieti, kitaip
negalėsi
gyventi. Tad jausmai dažnai išliejami gamtoje ir gamtai. Kai atsiduri gamtos galybių, meilės
jutimų, mirties
mįslės akivaizdoje, tai iš tikrųjų atsiduri akistatoje su pačiu savimi. Sunerimsti, ilgiesi, širdyje
neramu.
„sunku gyventi žmogui ant svieto“,- skundžiasi lyrinis subjektas eilėraštyje „Pavasario
balsai“ .Poetas ieško
pats ir kitiems padeda ieškoti atsakymų į visuotinius būties klausimus.
Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir keliamų problemų gilumas,
platumas, ryšiai su
kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai. Taigi, poetas ir poezija turi labai
didelį ryšį.