Maironio kūryba

Individo išgyvenimai individualiojoje lyrikoje

Lietuvių lyrikoje romantizmo epochos poetas Maironis pirmasis pabrėžė asmenybės

individualumą bei sukūrė ypatingą poetinę kalbą vidiniam žmogaus pasauliui perteikti.
Individualioji poeto kūryba atskleidžia turtingą, romantiškai pakilų ir audringą viduje
žmogaus gyvenimą. Lyrinis ,,aš‘‘ suvokia ir pabrėžia savo išskirtinumą, jis žino, kad žemiškasis
gyvenimas niekada nepatenkins jo lūkesčių svajonių, nenuramins širdies troškimų.

,,Skurdžioj valandoj‘‘ atsiskleidžia Maironio išgyvenimai, kuriuos jis patyrė kai turėjo rinktis
tarp dvasininko ir poeto gyvenimų, lydi liūdesio nuotaika, jaučiasi nesuprastas ir beviltiškas.
Eilėraštyje ,, Nuo Birutės kalno‘‘ kalbama apie žmogaus išgyvenimus, kuris yra vaizduojamas
gamta. Kuriamas ilgesingas Baltijos vaizdas- ,,Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati!‘‘.
Lyrinis ,,aš‘‘ kalba jūrai, prašo išklausyti jo neišsakytų jausmų, nori būti suprastas, paguostas
ir priimtas: ,,Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali,‘‘. Žmogui liūdna, o šį jausmą sunku
numalšinti ir pamiršti. Dėl to atsiranda noras, kad kažkas būtų kartu ir paguostų. Asmuo
kreipiasi į jūrą kaip į artimiausią, pasiilgtą draugą, kuris vienas temokės jį suprasti. Eilėraštyje
,, Vakaras ant ežero Keturių Kantonų‘‘ poetas atsiskleidžia tėvynės ilgesį ir gamtos grožį.
Kūrinio pradžioje suprantame, jog lyrinis subjektas yra toli nuo gimtinės – Šveicarijoje.
Piešiama vaizdinga jos gamta. Tačiau toliau, eilėraštyje nuotaika pasikeičia į ilgesingą, nes
lyrinis ,,aš‘‘ realistiškai, vaizdžiai ir jausmingai prisimena tėvynę (nuo septintos iki devintos
strofos) ,,Kur raudonmargę kreipią kepurę/ Jurginų pulkai,‘‘ ,,Ten, kur sesutės rūta dabina/
Kasas nuo mažens,‘‘ ,,Ten, kur Dubysa mėlyna juosta/ Banguoja plati!..‘‘ Netrukus, grįžęs į
realybę, suvokia, jog būdamas toli nuo gimtinės jis dar labiau vertina tėvynės grožį ir
brangiausius su ja susijusius jaunystės laikus: ,,Ir po tiek metų pats savęs klausi: / Tai vien tik
sapnai?‘‘.

Taigi Maironio pasaulėjauta buvo romantinė, kuri apėmė: žmogaus idealo ilgesį, nerimą,
tėvynės grožį ir brangumą.