Maironio poezija (pagal poetą M.

Martinaitį)
Paaiškinkite skaičiais pažymėtą skyrybą
Maironio poezija tam tikrais laikotarpiais yra daugiau negu poezija, daugiau negu žodžiai, negu
posmai - ji tampa veiksmu. Tada žmonės nejaučia ar net negalvoja, kad jie deklamuoja ar gieda tekstą. Tai
tampa jų viešumos kalba, tam tikru aktu ar apeiga,1 susiejančia juos su tautos istorija bei atmintimi. Maironis
labiau nei kas kitas turi tokios žmones ir istoriją vienijančios galios,2 kuri kartais tarytum užmiega ir lauktą
valandą pabunda, pašoka pažadinta įvykių.
Didelė poezija turi keistą savybę: joje, rodos, tai atsiranda, tai vėl išnyksta prasmės, kurios tarsi
neišreikštos žodžiais, tačiau iškyla skaitant, deklamuojant, giedant. Vėlesnės kartos neretai jų,3 tų prasmių,3
ieško ir jau neranda, nes jos buvo ne vien žodžiuose. Šalia teksto atsiveria kitokių prasmių laukai. Tokiu
būdu daugelis Maironio eilėraščių sukaupia aplink save arba tarsi sugeria aplinkos, istorijos, tautos atmintį,
tarsi kažkas juose įrašo vis naujus ir naujus kartų patyrimus. Tauta ima save atsiminti deklamuodama ir
giedodama,4 teikdama prasmę tam,5 kas yra daugiau nei tekstas ar žodžiai. Štai V.Kudirkos „Tautiška
giesmė“ nebūtų tobulas eilėraštis,6 bet tapęs himnu jis sužadina atmintyje visa,7 ką mes patyrėme per
šimtmečius ir ko dar taip neseniai siekėme. Tokiais tautos ženklais tapo Maironio „Lietuva brangi“, „ Kur
bėga Šešupė“.
Kultūra, menas, poezija -8 tai tam tikros programos suprasti pasaulį, būti jame ir tautoje. Sunku
pasakyti,9 kas tai yra, bet šimtus ir tūkstančius metų jos išlieka kaip kokie šaltiniai, 10
iš kurių trykšta kalba,
kyla judėjimai, politika. Tai dar vienas kūrybinis fenomenas. Juk, sakykim,11 Maironio poezija nėra
politiška, tokia ji tampa tam tikrose situacijose,12 kai buriasi, kyla žmonės, sujuda gyvenimas. Kai nelieka
didvyrių ir kai nėra politikų, tada su savo misija pasirodo poetas, kuriam poezija suteikia teisę į tiesą.

***

Lotynų kalbos žodis genius – galįs gimdyti. Kūrybos požiūriu gimdanti vietos dvasia yra iškalbi ir
prasminga. Yra vietų, kurios tarsi turi gimdančią galią, teikia kūrybos impulsų, žadina vaizduotę. Maironio
poezijoje tokios vietos pažymėtos eilėraščių. Išskirtinės gimdančios galios – Gedimino kalnas ir Birutės
kalnas – aukštumos,13 įgalinančios žvilgsnį, įžvalgą.

Nesunku suvokti,14 kodėl Maironio dainos, giesmės skambėjo taip giliai, artimai ir antrojo tautos
Atgimimo laiku; veikia atitikimai. Veikia patriotizmas, kurį lietuvių kalba galėtume vadinti ir tėvyniškumu;
tai aukšti jausmai, kilnios pagavos, buvimas tėvynės akivaizdoje. Maironis yra tėvyniškas, labiausiai
tėvyniškas lietuvių poetas. Kita vertus, tėvyniškumas nėra tik ideologija, kurią galima išreikšti idėjomis,
šūkiais. Pirmiausia tai sielos būsenos. Tai gebėjimas giliai justi, justi ir tai, kas tarsi nėra apčiuopiama, 15 ko
tarsi ir nėra, kas ir būna tik juntamas, iškeliamas sudėtingos vidinės organizacijos kalba, kuri kartu išlieka ir
labai skaidri, paprasta, permatoma. (literatūros kritikė V.Daujotytė)