II TEKSTO SUVOKIMAS

Moteris iš Radvilų giminės, karalienė sarmatų,

Petras Roizijus. Epitafijos1 karalienei Barborai Barbora šiam kape guli palaidota. Ją
Vedė karalius. Jinai mylimiausia žmona jam tapo –
Nieko pasauly už ją jis nebrangino labiau.
I2 Mirė jauna. Bet jei ir senatvės sulaukusi būtų,
Būtų Augustas vis tiek sakęs, jog mirė jauna.
Aš, karalienė, antra žmona karaliaus Augusto,
Barbora, po šiuo antkapiu šiandien guliu. V
Numiriau aš per anksti. Trečios dešimties nepabaigus
Guolį karališką man liepė likimas apleist. Nuo to laiko, kai man ant galvos karūną uždėjo,
Žmonės nemėgo manęs, bet aš nenuskriaudžiau nieko Penktas mėnulis dangum rieda karietoj aukštoj.
Ir didžiavaus, kad esu savo Augustui miela. Mirštu ligos įveikta, karūna vos pradėjusi džiaugtis;
Mirštu taip greit, jog sakys, kad nė nebuvo manęs.
II
VI
Ilsisi čia Barbora, kilminga sarmatų3 valdovė,
Kilusi iš Radvilų, iš įtakingos šeimos. Aš karūną gavau sirgdama, mirdama palieku ją.
Mirtį Krokuvoj, jai suteikusioj skeptrą, sutiko. Rodosi, kad nė dienos taip ir neviešpatavau.
Vilnius jai vestuves kėlė ir davė kapus. Kam taip tenka valdžia, kas tiek ja tepasidžiaugia,
Mačiusia ją laikyk, o ne turėjusia ją.
III
VII
Aš Augustui miela buvau. Manasis karalius
Manė, jog aš, Barbora, švento jo guolio verta. Saulė suspėjo apeit Zodiako rato vos pusę
Teįtinka žmonėms karalius, o karalienė Nuo tada, kai buvau aš paskelbta valdove, -
Turi karaliui įtikt; kitkas – ne taip ir svarbu. Ir išeinu, palieku karalienės pareigas aukštas –
Neilgai karūna buvo ant mano galvos.

VIII
IV
Kilusi iš Radvilų giminės Barbora, karūnuota
1
Epitãfija [gr. epitaphios — antkapio, antkapinis]: 1. glaustas, dažnai eiliuotas antkapio
įrašas; 2. puošni skulptūrinė (kai kada tapyta) plokštė mirusiojo atminimui, pritvirtinta prie Valdove, po penkių mėnesių numirė jau.
pastato sienos, grindų ar antkapio; 3. poezijos kūrinys mirusiojo garbei.  Tark: pasityčiojo ir jai nedavė skeptro likimas.
2
Vilniaus Arkikatedroje yra 22 lotynų kalba rašytos epitafijos, iš jų viena skirta Barborai Nedavė ar tuojau atėmė – ar ne tas pats?
Radvilaitei. Būtent kiek papildytas pirmosios epitafijos tekstas buvo rastas ant karalienės
karsto pritvirtintoje lentelėje, 1931 m. tvarkant katedros požemius, todėl marmurinėje lentoje
iškaltas tarp kabučių. Epitafija karalienei iškalta paauksuotomis raidėmis juodo marmuro
lentoje, kuri pritvirtinta po statula ant Šv. Kazimiero koplyčios vakarinės sienos.
3
Etnonimas „sarmatai“, žinomas iš Antikos laikų, žymi Lenkijos ir LDK gyventojus

IX

Čia Augusto žmona Barbora palaidota; reiškia
Tai – palaidota čia pusė Augusto yra.
Iš lotynų k. vertė R. Katinaitė
Klausimai ir užduotys.
1. Epitafijos žanras atėjęs iš Antikos laikų. Pagal graikišką tradiciją epitafijos nebuvo
individualizuojamos, pagal romėniškąją – atvirkščiai. Kokią tradiciją atitinka
Roizijaus epitafijos ir kodėl?
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
(2 tšk.)
2. Remdamiesi epitafijomis, charakterizuokite karalienę. Apibūdinimus paremkite
citatomis.
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
(2 tšk.)
3. 1. Epitafijos buvo rašomos pagal tam tikrą struktūrą: nurodydavo mirusiojo vardą,
amžių, kilmę, užsiėmimą, kartais jo trukmę ir pan. Remdamiesi epitafijomis,
įvardykite minėtus struktūrinius vienetus:
a) mirusiosios vardas___________________________________________________
b) amžius____________________________________________________________
c) kilmė_____________________________________________________________
d) užsiėmimas________________________________________________________
e) užsiėmimo trukmė___________________________________________________
(2 tšk.)
3. 2. Kokių papildomų faktų (ko neaprėpia struktūros vienetai) dar sužinote apie
Barborą Radvilaitę?
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
(3 tšk.)
4. Kuo epitafijose ypatinga subjekto asmenų – „aš“, „ji“, t. y. pirmo ir trečio,
– kaita? Ką tai suteikia kūriniams?
_____________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
(2 tšk.)
5. Pagrindinės epitafijų temos – meilė ir laikinumas. Raskite kiekvienai temai
po citatą, nurodykite meninę priemonę ir pakomentuokite, siedami ją su
tekstu.
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
(4 tšk.)
6. Nors epitafijos žanras (pagal antikinę tradiciją) susijęs su mirusiojo
aukštinimu, ydų ignoravimu, o velionis greičiau sakralizuojamas, jam dažnai
priskiriant nebūtas dorybes, tačiau Roizijaus epitafijos Barborai Radvilaitei
šiuo atžvilgiu yra išimtis. Ar pritariate šiam teiginiui? Savo atsakymą
paremkite argumentais.
_____________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
(2 tšk.)
7. Epitafijos atskleidžia gyvenamos epochos pasaulėvoką. Remdamiesi šiuo
teiginiu, citatomis įrodykite, jog Roizijaus epitafijos atskleidžia Renesanso
epochos aspektus:
a) laisvą apsisprendimą___________________________________________
b) pasitikėjimą savo jėgomis, teisumu_______________________________
c) jausmų dominavimą___________________________________________
(3 tšk.)
8. Parašykite 100 – 150 žodžių samprotaujamojo rašinio pastraipą „Meilės
neįveikia net laikas“. Be Roizijaus epitafijų, remkitės literatūrine ir / ar
socialine patirtimi.
Galimi teksto suvokimo atsakymai

Petras Roizijus. Epitafijos karalienei Barborai
1. Roizijaus epitafijos atitinka romėniškąją tradiciją, nes yra individualizuotos – iš
vardo suprantame, kad jos skirtos Žygimanto Augusto žmonai Barborai Radvilaitei.
a) laisvą apsisprendimą: „Žmonės nemėgo manęs, bet aš nenuskriaudžiau
nieko / Ir didžiavaus, kad esu savo Augustui miela.“(Nepaisydama aplinkinių
nemalonės, karalienė pasirenka meilę karaliui.)
b) pasitikėjimą savo jėgomis, teisumu: „Teįtinka žmonėms karalius, o
karalienė / Turi karaliui įtikt; kitkas – ne taip ir svarbu.“

2. Nemėgstama žmonių, gera aplinkiniams („nenuskriaudžiau nieko“), gera savo c) jausmų dominavimą: „Čia Augusto žmona Barbora palaidota; reiškia / Tai
vyrui („Manasis karalius / Manė, jog aš, Barbora, švento jo guolio verta.“; arba – palaidota čia pusė Augusto yra.“ (Gali būti ir kitos citatos.)
„karalienė / Turi karaliui įtikt; kitkas – ne taip ir svarbu.“).

3. 1. a) Barbora, b) per trisdešimt metų („Numiriau aš per anksti. Trečios dešimties

nepabaigus“), c) kilminga Radvilų giminės atstovė (šis faktas minimas tris kartus), d)
karalienė, e) penkis mėnesius („Nuo to laiko, kai man ant galvos karūną uždėjo, /
Penktas mėnulis dangum rieda karietoj aukštoj.“, arba „Saulė suspėjo apeit Zodiako
rato vos pusę / Nuo tada, kai buvau aš paskelbta valdove“).

3. 2. Ji – antroji Augusto žmona, ypač jo mylėta; Vilniuje susituokė, ten ir palaidota;

Krokuvoje karūnuota, ten ir mirusi.

4. 1, 3, 5, 6 epitafijose kalbama pirmuoju asmeniu, karalienės vardu, tai suteikia

intymumu, individualaus išsisakymo galimybę; 2, 4, 7, 8, 9 epitafijose subjektą
keičia kalbantysis trečiuoju asmeniu, ši pozicija leidžia į karalienę pažvelgti
objektyviau, tarsi iš šalies. Derinant abi skirtingas pozicijas, kuriamas sintetinis (tiek
subjektyvus, tiek objektyvus) karalienės įvaizdis.

5. Meilės tema: „Mirė jauna. Bet jei ir senatvės sulaukusi būtų, / Būtų Augustas vis
tiek sakęs, jog mirė jauna.“ Pakartojimas. Pakartojimas atskleidžia, kad didelei
meilei gyvenimas per trumpas – nesvarbu, kad Barbora mirė jauna, net mirusi
senatvėje ji būtų įskaudinusi mylintį Augustą.
(Gali būti kitas pavyzdys.)
Laikinumo tema: „Mirštu taip greit, jog sakys, kad nė nebuvo manęs.“ Litotė.
Žmogus gyvena sąlyginai trumpai, tačiau karaliene Barbora tebuvo penketą mėnesių,
tas laikas toks trumpas, kad istorijos eigoje nebetenka reikšmės, todėl čia itin tinka
vaizdo sumažinimas – litotė.

6. Taip, nes, kaip žinome iš istorijos šaltinių, karalienė iš tiesų buvusi aplinkiniams
gera, ypač mylėjusi savo vyrą Augustą, tad Roizijui kaip nors ypatingai ją aukštinti
nereikėjo.

7. Roizijaus epitafijos atskleidžia Renesanso epochos aspektus: