jų sodybose

apgyvendinami
kolonistai iš Vokietijos,
Austrijos , Šveicarijos ir
Prancūzijos žemių.

karalius Frydrichas
Vilhelmas I lietuvių
valstiečius vadino

Juo išbuvo iki kultūrinė situacija

mirties Mažojoje Lietuvoje.
lietuviai, prūsai, XVIII a. lietuviai tankiai
Mažojoje Lietuvoje jotvingiai gyveno Mažojoje
gyvenantys lietuviai Lieutuvoje. Jų skaičių o Didžiojoje Lietuvoje -
vokiečiams buvo labai praretino 1709- krikščionys, katalikai.
menkavertė tauta, kuri 1711 metų maras.
jiems tik patarnavo

Pietistai stengėsi stiprinti

asmeninį žmogaus
pamaldumą, skatino
žmones gyventi kukliai, 1743 m. buvo
saikingai, darbščiai, paskirtas Absoliuti dauguma
pasitenkinti tuo, kas Tolminkiemio Mažosios Lietuvos Mažosios Lietuvos
Dievo duota. bažnyčios gyventojų buvo baltų lietuviai
Donelaitis buvo klebonu daugiausiai buvo
paveiktas pietistų kilmės
evangelikai,
idėjų liuteronai
(protestantai)

jis studijavo
prancūzų, lotynų,
Poemoje Metai Donelaitis remiasi graikų bei hebrajų
Religinis Kultūrinis kalbas
bibliniais pasakojimais, aiškina juos kontekstai 1736 m. Donelaitis pradėjo
būrams (valstiečiams), kad šiems kontekstas
mokytis Karaliaučiaus
Dievo žodis būtų geriau universitete, Teologijos
suvokiamas fakultete

1818 metais kūrinį išleido

ir pavadinimą „Metai"
Žanras - epinė sugalvojo Liudvikas Rėza Donelaitis gimė
poema Literatūrinis Biografinis 1714m. sausio
kontekstas kontekstas 1d. Mažosios Dabar Lazdynėliai –
Lietuvos visiškai išnykusi
Lazdynelių kaime sodybvietė, kurią
kadaise įkūrė poeto
Donelaitis- Apšvietos Kristijonas Donelaitis senelis. Lazdynėliuose,
epochos (XVIII a.) Mažosios pagerbiant poeto
Lietuvos poetas, grožinės atminimą, buvo
lietuvių literatūros pasodinta 300 ąžuolo
pradininkas medelių.

Istorinis
kontekstas
Nuo XVIII a. pr. Jis gimė ir augo
Mažosios Lietuvos daugiavaikėje
lietuviai tarnavo šeimoje
Prūsijos
kariuomenėje,
mokėsi Prūsijos
mokykloje
tad Prūsijos (vėliau –
Vokietijos) valstybė jiems Donelaičio
natūraliai buvo sava valstybė gyvenamuoju laiku
Prusiją pasiekia ir
Ašvietos idėjos:

Iki XVIII a. pr. Mažosios Lietuvos

gyventojams lietuvių kalba buvo
spausdinamos knygos, Prūsijos
valdžios įsakymai, lietuviškai
vyko pamaldos bažnyčioje jo tėvai šaltiniuose įvardijami kaip laisvi
valstiečiai, kurie buvo laisvi nuo
baudžiavos, nes turėjo Kulmo teisę

Atkreiptas dėmesys į liaudies švietimą,

susidomėta socialiai pažemintų valstiečių
socialinė gerove, akcentuota tautos kaip
laisvos ir vieningos bendruomenės idėja.

Todėl Mažojoje Lietuvoje, skirtingai nei

tuometinėje LDK, lietuvių kalba tapo rašto
kalba, o iki XVIII a. pab. lietuvių kalba čia
buvo išspausdinta daugiau leidinių nei LDK.