Kokią įtaką A. Garšvai padarė moterys?

Moters meilė gali daryti įtaką ne tik poetui, bet ir jo kūrybai bei neretai tapti tarsi jos
medžiaga ar impulsu. Kūrėjai nevengia ne tik taurios bei egzistenciją įprasminančios
abipusės meilės, bet ir epizodinių, aistros pripildytų , kūniškų geismų patenkinimo akimirkų
su dailiosios lyties atstovėmis. Patirdami tiek dvasinę, tiek iš kūnišką meilę, jie pasisemia
kūrybinio įkvėpimo ir medžiagos poezijai. Tai poetams, kaip meniškos prigimties
asmenybėms, leidžia tęsti savo kertinį gyvenimo siekį-kurti. Apie tai kalbama ir XXa.
lietuvių moderniosios literatūros kūrėjo, prozininko, dramaturgo bei katastrofinio
modernizmo atstovo Antano Škėmos intelektualiniame-psichologiniame romane „Balta
drobulė“. Pagrindinis kūrinio herojus Antanas Garšva nors ir dėl savo ligos negali kurti
šeimos, tačiau savo gyvenimo kelyje sutinka ne vieną moterį, kuri jam tampa reikalinga
kaip priemonė apsirūpinti kūrybine medžiaga: „Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.“
Viena iš jų-Jonė, tapusi pirmąja tikra meile. Mergina, sukėlusi jaunam vaikinui dar
nepažintus jausmus, kuklų Antaną Garšvą pripildo nenumaldomos aistros bei agresijos, kurie
tampa pirmaisiais ligos požymiais. Nors Antanas Garšva yra pasiryžęs su Jone sukurti šeimą,
tačiau dėl savo ligos palieka Jonę ir taip praranda galimybę įsilieti į tradicinę visuomenę,
kurios gyvenimo pamatai yra šeima. Netekęs vienos iš svarbiausių egzistencijos prasmių
vieninteliu jo tikslu ir paguoda lieka kūryba, kurią, patyręs tiek meilę, tiek jos skausmą bei
pasisėmęs kūrybinio įkvėpimo, pagaliau geba kurti profesionaliai. Taigi, moteris gali tapti
kūrybos įkvėpimu bei kūrybinio profesionalumo impulsu.
XXa. lietuvių moderniosios literatūros kūrėjas, prozininkas, dramaturgas bei katastrofinio
modernizmo atstovas Antanas Škėma intelektualiniame-psichologiniame romane „Balta
drobulė“ įvairių dailiosios lyties atstovių paveikslais perteikė, kokią įtaką kūrėjui gali daryti
moteris ir kaip jos meilė gali tapti kūrybos įkvėpimo šaltiniu. Pagrindinis kūrinio herojus
Antanas Garšva nors ir dėl savo ligos negali kurti šeimos, tačiau gyvenimo kelyje sutinka
ne vieną moterį, kuri jam tampa reikalinga kaip priemonė apsirūpinti kūrybine medžiaga:
„Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai.“ Viena iš jų-Jonė, tapusi pirmąja tikra meile.
Mergina, sukėlusi jaunam vaikinui dar nepažintus jausmus, kuklų Antaną Garšvą pripildo
nenumaldomos aistros bei agresijos, kurie tampa pirmaisiais ligos požymiais. Nors Antanas
Garšva yra pasiryžęs su Jone sukurti šeimą, tačiau dėl savo ligos palieka Jonę ir taip praranda
galimybę įsilieti į tradicinę visuomenę, kurios gyvenimo pamatai yra šeima. Netekęs vienos
iš svarbiausių egzistencijos prasmių vieninteliu jo tikslu ir paguoda lieka kūryba, kurią,
patyręs tiek meilę, tiek jos skausmą bei pasisėmęs kūrybinio įkvėpimo, pagaliau geba kurti
profesionaliai. Vis dėlto, svarbiausia jo gyvenimo moteris buvo motina, iš kurios jaunasis
poetas paveldėjo itin jautrią psichiką ir poetinę dovaną. Motina taip turėjo jam teigiamos
įtakos nuo pat vaikystės jį mokydama užsienio kalbų bei pasakodama istorijas prieš miegą.
Deja, būtent iš motinos Antanas Garšva paveldėjo psichinę ligą, dėl kurios paveldėjimo
baimindamasis poetas įnešė į savo gyvenimą gausybę chaoso. Taigi, moterys, turėję įtakos
Antano Garšvos gyvenime, ne tik padėjo jam gyvenimo pamatą, tačiau dažnai tapdavo ir
kūrybos šaltiniu.