Kovos už gėrį įprasminimas literatūroje

Visais laikais, o ypatingai senovėje vienas iš kilniausių ir

labiausiai vertinamų žmogaus poelgių buvo kova už gėrį. Ši
tema, kaip ir daugybėje kitų literatūros kūrinių yra plėtojama
viduramžių herojiniame epe „Rolando giesmė“, Homero
poemoje „Odisėja“. Nors vyrauja ta pati tema, šie kūriniai kartu
ir labai skiriasi. Herojiniame epe pagrindinis veikėjas - labai
narsus, pasiaukojantis ir garbingas riteris. Jo tikslas buvo plėsti
savają religiją - krikščionybę ir naikinti kitas nepripažįstamas
religijas, kurios buvo laikomos blogiu. Taipogi, kaip ir visiems
riteriams garbė jam buvo svarbiausia vertybė. Riteris dėl garbės
ryžosi netgi paaukti savo paties sūnų: „Jei netiki, tai įkaitų
paprašo, /Nors dvidešimtį jų paskirti galim, /Lai mūsų žmonos
tam vaikų negaili, /Aš pirmas atiduosiu sūnų savo. /Tegu
verčiau jie padeda ten galvas,/ Kad tik nereiktų mums garbės
prarasti...“ Poemoje „Odisėja“ pagrindinis veikėjo vertybės itin
skiriasi. Jam garbė nebuvo tokia aktuali. Jam tebuvo svarbu
apginti, apsaugoti savo tėvynę ir priešingai nei Rolandas, niekuo
gyvu nepaaukotų savo šeimos narių. Taigi, matome, jog ir
viename ir kitame kūrinyje kovojama už gėrį, bet visiškai
skirtingai.