Šiuolaikinis pragaras

Šiais laikais žmonės pragarą suvokia visai kitaip nei anksčiau gyvenę
žmonės. Dantės Aligjerio, gyvenusio prieš septynis šimtus metų,
poemoje „Dieviškoji komedija“ baisiausia nuodėme buvo laikoma
išdavystė: „Todėl dugnan, kur žemės vidurys/ Ir kur nuo amžių
viešpatauja Ditas,/ Kiekvienas išdavikas nusiris“ . Mat žmonės tada tikrai
labai vertindavo duoto žodžio laikymąsi. Bet štai dabar tai nebeatrodo
jau taip svarbu ir išdavystės kaip didžiausios nuodėmės tikrai nelaikome.
Mums daug didesniu blogiu atrodo žmogžudystės, prievartavimai,
smurtavimas ir viskas kas neužtikrina visuomenės saugumo. Taigi, galime
pastėbėti, jog seniau žmonės daug labiau buvo susireikšminę dėl
moralinių nusižengimų, o dabar mums kur kas aktualesnės yra fizinės
nuodėmės, kitiems keliančios fizinį skausmą ir sužalojimus. Manoma, jog
šį pasikeitųsį nuodėmės suvokimą įtakojo Antrasis pasaulinis karas,
kuomet žydų rasė buvo šaltakraujiškai ir masiškai naikinama.

127 ž.