Prometėjas didvyris ar nusikaltėlis?

Šiandien kalbėsiu apie tą, kuris nepabijojo Dievo rūstybės, kuris vienintelis
stovėjo silpnųjų pusėje. Apie tą, kuris kentėjo dėl šviesios ateities. Kalbėsiu apie
Prometėją. Jis buvo didvyris ar nusikaltėlis?
Prisiminus Prometėjo mitą galima susidaryti gana dvejopą nuomonę, nes
pavogta ugnis iš Olimpo dievų, žiūrint iš vienos perspektyvos yra nusikaltėlio
bruožas, tačiau žiūrint iš kitos – didvyrio. Galima tai interpretuoti labai įvairiai, tačiau
perskaičius kūrinį ir išanalizavus Prometėjo paveikslą, visgi galima sakyti, kad
Prometėjas yra akivaizdus didvyris. Tad šioje kalboje pagrįsiu šią mintį ir įrodysiu,
kad Prometėjas nėra nusikaltėlis, o tikras didvyris, kurio asmenybė yra verta
pagarbos.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne sąvoka ,,didvyris” apibūdinama kaip
žmogus, pasižymėjęs savo darbais, žygiais, herojus. Teisingai jis padarė, kai
padovanojo žmonėms ugnį?
Prometėjas yra laikomas didvyriu, kuris padėjo žmonėms, tačiau pasekmės
buvo blogos. Jis sukėlė dievų pyktį ir buvo nubaustas už savo drąsą. Prometėjui
pagailo žmonių, todėl jiems jis atnešė ugnį, kuri kardinaliai pakeitė jų gyvenimą.
Ši ugnis iš pradžių priklausė Olimpo dievams, o paprasti žmonės gyveno
tamsoje niūrų ir liūdną gyvenimą. Supratęs tokią nelygybę ir neteisybę Prometėjas
nusprendė suteikti žmonėms šviesos ir nusižengęs žiauriausiems Olimpo dievų
nuostatams, šią ugnį perdavė žmonėms. Pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją
žmonėms, Prometėjas žmones išmokė statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir
kitų dalykų, kurie suteikė šansą žmonėms gyventi geriau. Jis savo veiksmais įrodė,
kad didžiausiomis gyvenimo gėrybėmis turi džiaugtis ne tik dievai, bet ir paprasti
žmonėms, kuriems tos ugnies reikia iš esmės daug labiau nei patiems dievams.
Kiekvienas turi teisę gauti geras gyvenimo sąlygas bei gyventi teisingai, nes gyventi
žmogui vargingai yra nevalia.
Jo veiksmai pažeidė Dievų hierarchiją ir dievų autoritetą. Be to, jis taip pat
suteikė žmonėms žinias ir įgūdžius, kurie galėjo pakenkti jų valdžiai ir sukelti
pertvarką Dievų ir žmonių pasaulyje. Šis Prometėjo elgesys simbolizuoja žmogaus
maištą prieš dievą. Žmogus pajaučia savo galią ir taip savotiškai maištauja prieš
nustatytą dievų valdžią. Dzeusas, supykęs ant Prometėjo už šį poelgį, įsako Hefaistui
jį prikalti prie uolos. Prometėjo kančia dar labiau padidinama – kiekvieną dieną pas jį
atskrenda vanagas, kuris valgo Prometėjo kepenis. Tačiau Prometėjas didvyriškai
prisiima savo kaltę ir ją kenčia.
 Žmonėms Prometėjas yra didvyris ir herojus, o dievo akyse Prometėjas yra
nusikaltėlis ir kaip nusikaltėlis jis buvo nubaustas. Prometėjas nėra nusikaltėlis, nes jis
yra didvyris, kadangi aukoja savo ramų gyvenimą dėl žmonių. Ši auka yra tikrai
didelė, kadangi Prometėjas siekdamas gero ir vogdamas ugnį iš Olimpo dievų
rizikuoja būti nubaustas. Nei vienas nusikaltėlis neaukotų savo gyvenimo ir jo
gerovės tam, kad padėtų kitiems. Nusikaltėlio atveju Prometėjas tikriausiai šią ugnį
tikriausiai būtų pasilikęs sau, tačiau jis akivaizdus didvyris.
Kaip sakė prancūzų mikrobiologas ir chemikas Luji Pasteras: ,,įveikti
sunkumai daro herojumi.”. Herojai įveikia, atrodo, neįmanomas kliūtis ir prisideda
prie visuomenės gerovės.