Samprotavimo rašinys

Ar šiandienos pasaulis – „apleistas sodas“?

Šiandienos pasaulyje dažnai susiduriama su daug egzistencinių problemų. Jos byloja, kad
žmogus, savo valia niokoja tai, kas gražu, kas gerą, teisinga, kas suteikia gyvybę. Šiandienos
žmogus apleidžia tiesą ir puola pagundų viliojimams. Verta pasamprotauti, ar šiandienos pasaulį
galima vadinti „apleistu sodu“.
Viena vertus, šiandienos pasauliui apibūdinti puikiai tiktų ši metafora. „ Apleistas sodas“
nepuoselėjamas, teršiamas, paliktas likimo valiai pasaulis, kūnas, erdvė. Kasdienis žmogus tolsta
nuo tiesos, vertybių ir artėja primityvių instinktų norų patenkinimo link. Šią problemą kelia ir
tragedijoje „Hamletas“ garsiausias pasaulio kūrėjas, anglų Renesanso epochos dramaturgas,
prisidėjęs prie literatūrinės anglų kalbos raidos Vilijamas Šekspyras. Tragedijoje herojus kenčia
dėl konflikto su pasauliu, jis žvelgia į pasaulio blogybes kaip į „apleistą sodą“. Grožį, dorą,
teisingumą keičia melas, godumas, puikybė. Tai rodo Hamleto nusivylimas artimais žmonėmis ir
aplinka. Jį supa netikrų draugų Rozenkranco ir Gildensterno išdavystė, mylimos motinos
Gertrūdos melas. Pasaulio sodo teršalų pavyzdys būtų apsimetėliai draugai Rozenkrancas ir
Gildensternas, už pinigus ir šlovę išduodantys vieną svarbiausių ryšių – draugystę. Karalius
Klaudijus ir jo megalomanija, puikybės, valdžios troškimas kuris vedė jį žmogžudystės keliu: dėl
to nužudė savo brolį, vedė Hamleto motiną Gertrūdą, kad taptų visą to karaliumi. Motinos
Gertrūdos neištikimybė žeidė Hamletą skaudžiausiai: ji negedi savo vyro ir po mėnesio greitai
gula kito vyro lovon. Visą tai Hamleto akyse yra tarša, didžiausias blogis, kuris nuostabųjį ir
gražų pasaulį pavertė „apleistu sodu“. Akivaizdu, kad šiuolaikinis pasaulis gali būti palygintas su
Hamletiškuoju apleistu sodu.
Kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje amžinosios vertybės pamažu yra susintetinamos,
komercializuojamos. Tikroji meilė keičiama į trumpus susitikimus, lengvai prieinama malonumą,
paslaugą už(250ž.) atlygį. Absoliuti tiesa iškreipiama ir perdaroma pagal pinigų norus, o
svarstyklės ne visada svyrą teisingumo, aukos pusės link. Visa šį pokytį vertybėse įtakoja
pinigai, hedonistai, blogio kariai ir visuomenės elitas. Meilė - psichologinė, dvasinė būsena;
tyras jausmas, kuris reiškiasi kylančiomis ir kintančiomis
susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis. Esminė tarpusavio santykių ir
savęs suvokimą lemianti ir apibrėžianti vertybė. Meilė yra šventas jausmas, vertybė, kuris gali
pakylėti, sužeisti, pasmerkti ar net pražūdyti. Taip ją įsivaizdavo senovės graikų, Renesanso
filosofai ir menininkai. Dabar meilė praradusi vertę, ji yra sintetinė, sukomercinta, pakeista į
paslaugą, kurią gali gauti bet kas už atlygį. Ryškiausi pavyzdžiai būtų prostitucija, kūno
pardavinėjimas ar meilės iliuzijos tenkinimas už pinigus. Tiesa – tikroji vertybė, priešingybė
melo, simbolizuojanti visa, kas supa mus neiškraipytoje formoje. Visais amžiais tiesa aršiai
kovoja su blogiu ir ta begalinė kova matoma iki dabar. Pavyzdys būtų Rezonansinės bylos. Ilga
aukų kova tiesos iškėlimo į paviršių labui. Teiginys, kad teisingumo deivės Temidės viena akis
pramerkta, simbolizuoja tiesos iškreipimą, paneigimą stipresnių jėgų naudai, kad jos svarstyklės
ne visada yra teisios. Tai rodo, kad tikrųjų vertybių prasmė, kurios padaro žmogų išmintinga
būtybe silpsta ir pasaulį pradeda valdyti sintetinės, mažumai palankios vertybės, skatinančios
grįžti prie primityvių kelių, siekiant tik malonumo ir naudos sau. Akivaizdu, kad šiuolaikiniame
pasaulyje prarandama tikroji vertybių prasmė ir jos pakeičiamos sintetinėmis vertybėmis blogio
naudai.
Galima teigti, kad šiandienos pasaulį galima prilyginti ir pavadinti „apleistu sodu“, nes jį
irgi teršia melas, pavydas, pagundos, neištikimybė, sintetinė meilė ir apgaulė, kuria puoselėja
pats žmogus, pamiršdamas tikrąsias vertybes – grožį, tiesą ir meilę. (500)ž.