Kodėl valstybės kūrimas yra nesibaigiantis rūpestis ir darbas?

Kiekvienam piliečiui jo valstybė yra svarbi, nes tai jo

gimtoji tėvynė, kurioje užaugo, suformavo savo vertybes ir
pasaulėvaizdį. Todėl mums rūpi, kad ji būtų puoselėjama,
garsinama ir, kad galėtume ja didžiuotis. Žmonių pastangomis
valstybė išlieka gyva ir jos kūrimas kasdien tęsiasi. Tačiau, kartu
tai yra nesibaigiantis rūpestis ir darbas.

XX amžiaus žymus lietuvių poetas ir dramaturgas Justinas

Marcinkevičius dramoje - poemoje „Mindaugas“ aprašo vidinį
ir išorinį herojaus konfliktą. Pagrindinis veikėjas Mindaugas -
visiems mums žinoma Lietuvos istorinė asmenybė, kuri
prisidėjo sukraunant pamatus mūsų šiuolaikinei valstybei.
Kūrinyje jis stengiasi iš visų jėgų kurti ir puoselėti savo
valstybę: ,,O jau su kokia meile aš lipdžiau/ Ir kūriau savo
Lietuvą!/ Atidaviau jai viską: protą, širdį,/ Ir visą meilę,
džiaugsmą, svajones/ Ir laimės ilgesį...“, „Sakai, dievai?Nėra
daugiau dievų./ Yra tiktai tėvynė. Vienas dievas./ Žiaurus,
negailestingas ir... teisus.“. Šie žodžiai rodo, kad Mindaugui
valstybė buvo svarbiausia ir nepaisant visko jis stengėsi ją
tobulinti, tačiau pats nesuprasdamas jis tai darė klaidingai,
pamiršdamas kitas svarbias valstybę kuriančias vertybes.
Kūrynio eigoje mes matome, jog jis susiduria su problemomis.
Išdidumo ir žiaurumo vedamas Mindaugas padarė daug klaidų,
kurios suformavo susiskaldžiusią tautą. Tai supratęs, jis tampa
nepasitikintis, atgailaujantis bei vidinių prieštaravimų
draskomas žmogus: „Kaip aš surinksiu Lietuvą dabar,/ Kuri
kiekvieno širdyje kitokia?“.

Taigi, galiu teigti, jog valstybės kūrimas be abejonės yra

nesibaigiantis rūpestis ir darbas. Tačiau ši drama - poema taip
pat puikiai parodo, kad kartais nepakanka vien tik meilės ir
pastangų kuriant valstybei. Norint turėti pasisekusią valstybę,
reikia tai daryti tinkamai, laikantis dvasinių vertybių ir
teisingumo.