Esė „Dėl kokių priežasčių žmogus pajunta savo bejėgiškumą?

Kodėl jo negelbsti net juokas?“

Beviltiškumas yra sudėtingas ir daugialypis jausmas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai.
Beviltiškas žmogus yra tas, kuris prarado viltį ar tikėjimą, kad viskas bus geriau. Jie gali
jausti, kad jų padėtis yra baisi ir kad nėra kaip jos pagerinti. Tai gali sukelti nevilties,
bejėgiškumo ir depresijos jausmą. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus tam tikru
gyvenimo momentu gali jaustis beviltiškas, tačiau kai tai gali tampti nuolatiniu ir
nepakeliamu jausmu. Yra daug priežasčių, kodėl žmogus gali jaustis bejėgis.
Mano nuomone, vienas reikšmingiausių veiksnių, galinčių sukelti beviltiškumo jausmą, yra
kontrolės trūkumas. Kai žmonės jaučiasi nekontroliuojantys savo aplinkybių ar situacijos
baigties, jie gali pradėti manyti, kad viskas niekada nepagerės. Tai mažina pasitikėjimą savo
gebėjimais pasiekti tikslus ir pasisekimą situacijose. Dažniausiai tai sukelia praeities
nesėkmės, neigiamas kalbėjimas apie save arba nepasitikėjimas savo jėgomis. Tokiose
situacijose sukelia bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą, nes jie gali nematyti, kaip pakeisti
savo padėtį.
Be to, bejėgiškumo jausmas taip pat gali būti depresijos, psichinės sveikatos būklės, nerimas
ir PTSD, kuriems būdingas nuolatinis liūdesys, beviltiškumas ir nesidomėjimas gyvenimu,
simptomas. Depresija sergantys žmonės dažnai jaučiasi bejėgiai pakeisti savo situaciją ir
jiems gali būti sunku rasti motyvacijos užsiimti veikla, kuri jiems kažkada patiko. Taip pat
svarbu atsiminti, kad beviltiškumas yra įprasta žmogaus patirties dalis ir nebūtinai rodo
psichikos sveikatos būklę. Tačiau jei beviltiškumo jausmas išlieka ir trukdo kasdieniam
darbui, gali būti naudinga kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
Kalbant apie klausimą, kodėl juokas nepadeda, svarbu pažymėti, kad juokas nėra vaistas
nuo bejėgiškumo jausmo. Nors juokas gali laikinai atitraukti dėmesį nuo neigiamų minčių ir
emocijų, jis negali pašalinti pagrindinių bejėgiškumo priežasčių. Tiesą sakant, kai kuriais
atvejais juokas gali būti vertinamas kaip veiksmo mechanizmas, slepiantis tikrąjį
bejėgiškumo jausmą, kuris gali sukelti kaltės ar gėdos jausmą. Todėl, nors juokas gali būti
naudingas streso ir nerimo valdymo įrankis, svarbu pripažinti, kad tai negali būti
bejėgiškumo jausmo sprendimas.
Galiausiai galima pasakyti, kad beviltiškumo jausmą gali sukelti įvairūs veiksniai: nuolatinis
stresas ar trauma, psichinės sveikatos būklė ir socialinius veiksniai. Žmonės, kurie jaučiasi
vieniši ir nepalaikomi, gali jaustis bejėgiai susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir gali neturėti į ką
kreiptis pagalbos ar patarimo. Taip pat svarbu pažymėti, gali būti kitų veiksnių, kurie
prisideda prie beviltiškumo jausmo. Pašalinti pagrindines beviltiškumo priežastis yra svarbu
todėl yra ieškomi veiksmingi būdai, kaip ją įveikti, bet juokas nėra vienas iš būdų.

Darbą atliko: Miglė I. 12 kl.