Professional Documents
Culture Documents
J. Biliūno Teksto Suvokimas
J. Biliūno Teksto Suvokimas
Pasakotojas įžvalgus („gražios, šviesiais rūbais pasipuošusios moterys“), jautrus („jo (garso)
negalima žodžiu išreikšti, — galima tik pajausti“), sunkiai sergantis („norėjau nors valandėlę
užmiršti ir savo ligą“).
Sukuriamas subjektyvus vaizdas, kuriama šviesi nuotaika: „... regėjos, kad nėra pasauly vargų
ir ašarų, nelaimės ir bado...“
Pasakotojas nenori galvoti apie neigiamas dalykus vykstančius pasaulyje, savo ligą.
„ ... ypatingas, niekados negirdėtas balsas man ausyse sudejavo. Sudejavo kaip senatvės skundas,
nelaimių atbalsis. Taip dejuoti galėjo tik žmogus senas...“
Skaitytoją priverčia nustebti, kaip patį pasakotoją, jaučiamas nemalonus jausmas, kurį perteikia
pasakotojas.
2.6. Nurašykite, kaip apibūdinamos veikėjos akys. Remdamiesi rašytojo kūrybos kontekstu
paaiškinkite, kodėl J. Biliūnas nekuria detalaus pagrindinės veikėjos paveikslo.
Remdamiesi kūrinio kontekstu paaiškinkite, kokią paskirtį ši meninė detalė atlieka siužete.
Sakoma, kad žmogaus jausmus galime atpažinti iš jo akių, veikėjos akys apibūdinamos kaip be
gyvybės ženklų, tai apibūdina jos vidinę būseną. Rašytojas nori tai akcentuoti, todėl
nepateikiamas detalesnis veikėjos vaizdas.