,,Kančia niekada nebūna visiškai beprasmė, nes pats Dievas ją prisiėmė." (P.

Jancey)
Kančia - tai sudėtingas išbandymas, su kuriuo bent kartą gyvenime tenka susidurti kone
kiekvienam. Ji gali būti ir fizinė, sukelta konkrečių išorinių aplinkybių - ligų ar fizinio
skausmo, ir dvasinė, tarsi gaisras liepsnojanti žmogaus viduje. Kančioje atsiskleidžia
žmogiškosios būties trapumas bei gyvenimo nepastovumas. Kai likimas žmogui atsiunčia
išbandymą, jis dažnai jaučiasi vienišas, nesuprastas, turi pats priimti sprendimus, rasti išeitį,
tačiau kančia nėra visiškai beprasmė, nes individas, kuriam tenka kentėti dėl kitų žmonių
gerovės, parodo savo humaniškumą, meilę, rūpestį, gebėjimą nepalūžti ir išgyvenęs kančią
patobulėja kaip asmenybė, geriau pažįsta save.
Kančia turi prasmę, nes parodo žmogaus tikrąjį veidą, gebėjimą aukotis dėl kito, padeda jam
suvokti, kas jis iš tiesų yra ir kokia jo paskirtis šiame pasaulyje. Kančios paveikslas,
įamžintas Biblijos puslapiuose, aiškina jos kilmę, priežastis bei naudą. Jėzus Kristus –
pirmasis žmogus, kentėjęs dėl kitų žmonių gerovės. Jis turėjo kilnų tikslą -troško atpirkti visų
pasaulio žmonių nuodėmes. Tai padarė savo kančiomis bei mirtimi. Jėzus Kristus buvo ne tik
fizinis kankinys, kai buvo prikaltas prie kryžiaus, išniekintas bei išjuoktas, tačiau kentėjo ir
dvasiškai, nes aplinkiniai nepripažino jo mokymo. Jėzaus Kristaus pasiaukojimas buvo
svarbus, nes prisidėjo prie kitų žmonių geresnio gyvenimo. Kančios prasmės ieškoma ne tik
Biblijoje, ją bandė įžvelgti ir daug rašytojų bei filosofų, vienas iš jų - žymus austrų
prozininkas ,vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, modernistas Francas Kafka.
Novelės ,,Metamorfozė” pagrindinis veikėjas Gregoras Zamza penkerius metus dirba
nemėgstamą darbą, nuolaidžiauja, žeminasi, leidžiasi būti išnaudojamas dėl artimųjų
materialinės gerovės. Jis pavargęs nuo kasdienybės, jaučiasi niekam nereikalingas, nesvarbus,
todėl nenustemba vieną rytą atsikėlęs vabalo kūne, nes dvasiškai taip jautėsi jau seniai.
Gregorui svarbiausia buvo šeimos gerovė, jis didžiavosi, kad gali išlaikyti butą, mokėti
šeimos skolas, kad jo sesuo Grėtė gali groti violončele, svajojo seserį leisti mokytis į
konservatoriją, todėl pavirtęs vabalu jis pirmiausia susirūpino, kad nebegalės išlaikyti šeimos,
už kurią jaučiasi atsakingas. Gregoru, tapusiu vabalu, iš pradžių dar rūpinosi jo sesuo, tačiau
ilgainiui šeima jį ėmė visiškai atstumti, siekė jo atsikratyti. Ši metamorfozė leido Gregorui
suvokti savo skurdžią egzistenciją: jis įdomus tik kaip darbininkas bei šeimos išlaikytojas.
Taigi, žmogus dažnai pamiršta save, neatsižvelgia į savo norus bei svajones, kenčia
monotonišką kasdienybę dėl artimųjų geresnio gyvenimo. Kančia padeda suvokti savo
paskirtį šiame pasaulyje, kuri kartais gali būti herojiška ir svarbi, tačiau gali atskleisti ir
skurdžią žmogaus egzistenciją, jo bejėgiškumą.