Kas žmogų daro žmogumi?

,,Žmogus be žmogiškumo yra išgama“ -teigia filosofas Vydūnas. Žmogus tampa žmogumi tą
akimirka, kai gimstą, tačiau individui neužtenka vien gimti, kad būtu visavertė asmenybė. Buvimas
tikru, visaverčiu žmogui yra kur kas daugiau, nei egzistencija. Tam, kad žmogus taptų žmogumi, jis
privalo būti žmogiškas. Tačiau, kas visgi yra žmogiškumas? Ko reikia, kad žmogus taptų žmogumi,
o ne tik egzistuojanti būtybe?
Vienas iš svarbiausių aspektų, kuo žmogus išsiskiria iš kitų būtybių, yra civilizacija. Šis terminas
yra siejamas su paklusimu valdovams, miestais, raštu, prekyba, mokslu.. Tikriausiai nei vienas iš
mūsų negali įsivaizduoti gyvenimo be šių veiksnių. Kiekvieną dieną savo kasdienybėje
Kasdieniame gyvenime patiriame civilizacija: laikomės taisyklių, vykdome pilietines pareigas,
rašome, edukuojamės, esame išsilavinę. Dėl civilizacijos pasaulyje palaikoma tvarka, žmonės
jaučia ir suvokia asmenines ribas. Tie, kurie laikosi valdovo nustatytų taisyklių gali būti laisvi.
Kartais, atsiranda ir tokių asmenų, kurie taisyklių nesilaiko, tačiau jie būna nubaudžiami, iš jų
atimama laisvė. Pasaulyje prasidėtų chaosas, jeigu individai vadovautųsi tik savo instinktais,
nesilaikytų visuomenes tvarkos, etinių normų. Svarstymų apie civilizacijos naudą galime rasti
Vilijimo Goldingo romane ,,Musių valdovas.“ Kūrinyje pasakojama apie paauglius britus
berniukus, kurie įstrigo negyvenamoje saloje, vieni, be suaugusiųjų. Romano pradžioje Kriuksio ir
Ralfo randamas kiaukutas tampa vienu svarbiausių objektų knygoje. Juo Ralfas sukviečia
susirinkimus, taip pat asmuo, laikantis kiaukutą, turi teisę šnekėti. Per vieną iš sukviestų
susirinkimų berniukai nusprendė išrinkti vadą – Ralfą, kuris paskirstys darbus, sukurs
taisykles(Civilizacijos bruožai tokie kaip taisyklės ir autoriteto išrinkimas taip pat minimas
kūrinyje). (Besivadovaudami) Taisyklėmis saloje buvo palaikoma tvarka, degė laužas, kuris buvo
vienintelė viltis išsigelbėti, visi turėjo vietą kur miegoti, maistu buvo pasirūpinta, taip pat vaikai
galėjo ir pasilinksminti. Tačiau Džekui nepatiko, kad vadas yra Ralfas, jis sukvietė susirinkimą, kad
sužinotų ar jis toks ne vienas, tačiau negavęs pritarimo iš kitų jis ėmė maištauti. Civilizacijos beveik
nelieka. Džekas pradeda nesilaikyti taisyklių, lakstyti pro mišką, pamirštą laužą, kai tuo tarpu
Ralfas vis dar bando išsaugoti laužą ir gyvenemą vietą. Po kiek laiko prie Džeko prisijungia vis
daugiau ir daugiau žmonių. Civilizacija žlunga.Visi ima daryti ką nori, nesilaiko taisyklių. Vaikinai
pamažu pamiršta žmogiškumą, išprotėja. Tai labiausiai išryškėja, kai Saimoną sumaišo su žvėrimi ir
nužudo. Po tam tikro laiko nužudomas ir Kriuksis, taip pat sudaužomas kiaukutas, padegama sala,
sunaikinama viskas kas buvo sukurta, padėjo išgyventi. Taisyklės yra svarbios žmogaus gyvenime,
nes dėl žmogus gali išgyventi ir palaikyti tvarką. Vadinasi, kad civilizacija ne tik padeda išlikti
gyviems, tačiau taip pat nepamiršti žmogiškumo
Kitas, ypač svarbus aspektas supratimui kas yra žmogus yra meilė. Tai– intymus, stiprus,
palankumo, atsidavimo kitam žmogui, žmonių bendrijai jausmas. Tai yra vienas iš dažniausiai
gyvenime patiriamų jausmų. Dėl meilės, kuri gali būti platoniška, romantiška, žmonės jaučiasi
laimingi, suprasti, nevieniši. Taip pat ji padeda išgyventi sunkias gyvenimiškas akimirkas,
nepasiduoti, kovoti. Be meilės sunkios akimirkos taptų dar sunkesnės, kadangi jas turėtume
išgyventi vieni. Meilės ir išgyvenimo tema matoma Icchoko Mero romane ,,Lygiosios trunka
akimirką“ ,kuriame pasakojama apie Vilniaus žydų geto kasdienybę. Pagrindinis knygos veikėjas
Izaokas įsimyli merginą Esterą, kuri jam yra pavasario saulė, laimės šaltinis, būdamas kartu
pamiršta, kad yra gete, kuriame kiekvienas jo žingsnis yra stebimas. Jis, net ją lygina su veikėja iš
jo pirmos perskaitytos knygos ,,Giesmių giesmė“. Izaokas jų meile lygina su knygoje rasta ir net
vadina Esterą merginos iš tos knygos vardu – Buzia. Meilė Esterai jam padeda būti stipriam,
nepasiduoti, pamatyti grožį smulkmenose. Dėl jos gyvenimas gete tampa gražesnis, atsiranda viltis.
Taip pat draugas Janekas padeda išgyventi šį sunkų ir žiaurų laikotarpį. Janekas, Izaokas ir Estera
yra trejetas, kurie visada padeda, stengiasi dėl vieni kitų. Tai galime įžvelgti, kai Janekas yra
išvežamas vokiečių į Panerius. Estera ir Izaokas, net nesuabejoję pradeda jo ieškoti žinodami, kad
gręsią pavojus gyvybei. Tuo įrodoma, kad mylint ką nors dėl kito žmogaus gali padaryti viską.
Taigi galima teigti, kad dėl meilės žmogus tampa emociškai stipresnis, laimingesnis, pradeda matyti
grožį mažuose dalykuose, nepamiršta žmogiškumo ir stengiasi dėl kitų.
Apibendrinant galima teigti, kad gimęs žmogus dar nėra nusipelnęs žmogumi vadintis. Tam, kad
individas pasiektų žmogiškumą ir būtų tikras žmogus, turi daug stengtis, aukotis, privalo galvoti ne
tik apie save, bet ir apie kitus, mylėti, laikytis civilizacijos nubrėžtų normų. Išgyvenant sunkias
akimirkas yra nesunku prisiminti, kas žmogų daro žmogumi, o ne tik egzistuojančia būtybę.

Meras Icchokas, 2006: Lygiosios trunka akimirka. Vilnius: Baltos lankos, 2006.
Goldingas Vilijamas, 2020: Musių valdovas. Vilnius: Alma littera 2020