2 dalis. I skyrius.

Intenyviai remontuojamas vikariatas, kur turs atsikraustyti Liudas Vasaris

jaunasis kunigas. Remont priirjo klebonijos tarnait Jul apie 35 met dar nebjauri merga,
taiau Kalnyn parapijos klebonas Liudo paskyrimu jo parapij buvo labai nepatenkintas, nes,
kaip jam atrod, kartu su savo pirmuoju vikaru kunigu Jonu Stripaiiu ia tvarksi gerai. Klebonas
kunigas Platnas priirjo savo k, laukus, o vikaras usiiminjo visuomeniniais darbais,
priirjo parduotuvir jiedu ramiai tvarksi vienas kito reikalus nesikidami ir sutar gerai,
todl treias asmuo jiems atrod nereikalingas ir dl to piktinosi. Kai gavo nuo Liudo laik, kun.
Stripaitis jau inojo, kad jis poetas, bet klebonas dl to tik dar labiau siuto, nors vikaras ir sak, jog
parapija igarss. J kasdieniai darbaikunigavimas tebuvo antraeilis darbas po sav reikal, nes
sukdavosi kiek galdami greiiau banyioje Be to, Vasario jiems nereikjo, nes bijojo, jog jam
viskas, k jie daro gali pasirodyti neriimtina ir gali papiktinti, nors jiems tai visai atrodo natralu. II
skyrius. Atvyksta Liudas su savo tvu ir broliu dviem veimais. Ir ikart juos pasitinka klebonas su
inia, jog Liudui ia darbo nra ir jis ia nereikalingas, kas Liud labai nulidino. Isikrauna daiktus,
pasineka su tvu ir Liud pakvieia piet, bet nors ir jo tvas turjo neabejotin teis sstis kartu
prie stalo, bet dar tik atvaiavus klebonas sak piet ruoti trim, o kun. Stripaitis buvo namie. Bet
tvas atsak nepyksts, nes dar patys su Liudo broliu turi k uksti. Prie piet stalo aptar savo
dienos reikalus, prispirti bdos ir laiko neturjimo Liudui ikart priskyr rytoj pamokslauti ir laikyti
laidotuves. Ilydjs namo tv su broliu ruosi mokytis laidotuvi ceremonijos, reikjo sugalvoti
pamoksl ir tam reikjo vaki ir su reiklau nujo kun. Stripaiio parduotuv, kur buvo pristatytas
prie pagalbos ir utikrintas, kad jam bus surastas trumpas pamoksliukas. Tuo metu atjo odelis,
su kuriuo kun. Stripaitis vislaik tik ir pykosi, kalbjo apie reikalus, kuriuos priirjo vikaras. Liudas
buvo apviestas barnio prigimtimi. O vakare dar moksi ceremonij ir pamokslo rytdienai, o apie
pamokslus buvo pamokytas, kad i met jis juos imoks perskaits por kart, nes taip daro jie su
klebonu. III skyrius. Prisimenamos jo primosios miios, jo klaidos ir jam pasakyti per jas pamokslai.
Trumpai patirtis su pirmomis ipaintimis. Jis pirm kart pamato savo parapijos apdulkjusi,
paleist banyia, kuri dar labiau sustiprina jo baim eiti laikyti laidotuves. Zakristijoj vaizdas buvo
dar baisesnis, nes rakandai jau seniai buvo nevalomi prigleivj, spintoj pamat apdulkjusius ir
susidvjusius ikilmi rbus, kuriems jau savas pavadinimas netiko ir rengiantis juos nemanoma
buvo sakyti tam skirt maldeli. Toki apleist banyi ir zakristij jis mato pirm kart, nors j jau
mat nemaai. Paklausta zakristijonas apie nevalyvum atsak, kad tvarkytis visai nra laiko, nes
klebonas varo prie kio ir jiedu su Jule tik kelias akimirkas turi dulkes perbraukti. Kol dar
nabaninko nebuvo Liudas nusprend iklausyti ipaini ir po keli i j atjo eil vienam bernui,
kuris buvo priverstas motinos ateiti ipainties, todl nieko doro nesak, kas Liud var kebli
padt, nes nabanink jau atne, todl jis dl kai kuri taisykli nusprend iriimo jam neduoti ir
nors prisak Komunijos neiti, jis atjo ir Liudas privaljo j duoti, nes kitaip bt atsakleistas
ipainties konfidencialumas. Pamokslas Vasariui ijo nekaip, jis varsi ir baig j ablonika
formule, bet norjo graiai bent sugiedoti, taiau vargonininkas matyt buvo prats skubti ir
nutraukindamas Vasar bei suveblendamas savo odius jis baig banytines apeigas, o po to
Liudas atlydjo, ubr emi ir diaugsi baigtu darbu. Po nejauki piet su klebonu, i jo gavo
pirmj umokest u miias 3 rublius, i kuri turjo sumokti vargonininkui ir zakristijonui. Jis vl
daug mst apie nevykus savo darb ir pamatytus vaizdus. IV skyrius. I Naujapolio grta ten su
reikalais vyks Stripaitis ir nuramina klebon dl kviei kain ir pasako, jog pralotas yra Liudo
pusj. Jule papletkino apie Liudo laidotuves ir Piktupio Andriaus rudio ipaint. Per pietus
Stripaitis Liudui kaip lauktuves parne ini, jog buvo susitiks su Brazgiene. Taip pat suinojo,
kad reiks kakam miestan vaiuoti vent Prancik ir tam reikalui paskyr Liud. Po piet
Stripaitis pakviet pas save pasinekti. Igr truput, pamok Liud pamokslus sakyti, ir pasil
prisidti prie krautuvs reikal ir agrs, bet Liudas atsisak, nes buvo primokytas ekonominus
reikalus nesikiti. V skyrius. Ieina Liudas ant kalnelio apylinkes apsivalgyt. Pasakojama alia
banyios esanio dvaro savininko bajoro fon Reinekei nekataliko, lietuvi pramintam Rainakiu,
istorija, taip pat apie jo jaun mon katalik. Liudui labai knietjo baronus pamatyti Vl
kunigavimo paaukimo nagrinjimas. Ulips ir apvelgs teritorijas pamat raitelius, kuri vienas
peroko gan diddel griov. Kai prasilenk persimet keliais odiais ir nors dl vyrik rb i toli
nesimat, bet tas preoks griov reitelis buvo baronien, o kiti du tai baronas ir j tarnait
Sokolina. Ir ta paintis Liudui buvo tarsi vaikikos pasakos isipildymas. Pajs toliau pasirinko
viet i kur gerai matyti kaimas ir pasinr fantazijas, nes tokiose vietose jis nebesijauia kunigas
ir niekas jo netikint, kad jis ventintas. Ir vl seminarijos prisiminimai ir mokymai, savs
nagrinjimas, atsiminim perirjimas. VI skyrius. Suman Vasaris apvalyti banyia, ir nors
staiai piktindamasis tuo jis sutiko, kad Liudui tvark padaryti padt keletas davatk. Pamats
var ir nepritapim prie jos klebonas dar labiau siuto. Visi pamat permainas ir miios buvo
kilmingesns bei linksmesns Po mii Liud pasivijo odelis su Borvikiu ir m j kamantinti ir
patys pasakoti apie parduotuvs reikalus, kad is pakalbt su Stripaiiu. Bjaurios mintys apie Jul
ir Stripait Po to pastarasis atjo pas Liud iklausti ko i jo norjo tiedu ir taip sikariavo
vikaras ipasakojs k apie tai mano ir kaip viskas yra, kad nusprend uklupti aludj esanius
vyrus, dalininkus prie j agituojanius. Didels rietyns sudauyti stiklai ir akmen atsitrenks
Piktupio Andrius nuo Stripaiio pastumimo, o taip pat buvo pagrasinta parayti skund ant
Stripaiio. Vasaris neinojo ko imtis, nes bijojo, bet Stripaitis eidamas namo buvo visai ramus. VII
skryius. Iki v. Prancikaus atlaid likus nemaa laiko Liudas visgi nuprend vaiuoti Naujpolin ir
aplankyti pastam pralot Girvyd, kuris labai norjo suinoti apie Kalnyn klebonij, bet Vasaris
laiksi nebti atviram su vyresnybe. Kalbama apie kunigo nusidjimus ir svarbiausias dalykas,
kuris pralot piktino, tai ekskunigai, bet jam prietaravo kunigas Laibys, Naujapolio gimnazijos
kapelionas. Gauna karios apie apie kunig daugelio dalyk neirjim Paskui Liud ijo ir
Laibys, kuris kartu su juo nujo pas Brazgien, kuri papasakojo apie j keist draugyst, o
kapelionas Laibys tai nusiypsojo ir po dar keli sakini pamok vasar nuo moter nebgti, nes
kadangi jis ess poetas turi prisileisti moteris, nes kitaip praus. Ijus kapelionui jiedu vienas
kitam atvr anksiau jaustus jausmus ir k Liudas jauia bdamas vienas, k jis galvoja apie savo
paaukim VIII skyrius. Grs i miesto Liudas panoro vl imtis plunksnos, bet niekas man
nesigavo, nei viena tema netilpo eilrat. Postringavimai apie jo krybos gelmes, kodl jis
negalys rayti ir kas jis per poetas bei mogus Ir kai vistiek nesigavo jam rayti, jis nakt ijo
pasivaikioti, bet tik po kiek laiko suprato, jog eins ten kur buvo sutiks baronien; prie tai
aplank klebono pastaiusio i banyi kap ir prajo pro barono rmus, kur dar nemiegojo
baronien. Grs jis nemat savo kambari nejaukumo, nes buvo tik stalas, lova ir pora kdi,
bet buvo nuramintas Stripaiio, kad ilgainiui apsistatys, be to jis grs nebt mats n itaiging
rm, kadangi buvo be galo usisvajojs. XIX skyrius. Netrukus visus tris kunigus pakviet
apsilankyti pas baronien. Vasar eidinjo ir supyks ijo laukti sutartos valandos eiti pas
baronus. Nors ir kaip vieni pykosi, bet Stripaitis pakviet Liud eiti kartu, nes mons neturi
pamatyti, kai tarp kunig yra nesutarim. Pirmas kunigus prakalbino baronas visomis kalbomis
kurias mokjo. Ir jam pasirod, kad pavard Vasaris yra italika. Kai Vasaris pasak, jog supranta
tik lietuvikai, baronas m girtis, kaip ir visada, jog moka kalbti lietuvikai. Dabar baronien buvo
visikai kitokia nei pirmo susitikimo akimirk, ir dabar Liudas sunkiai j paino. Baronas su klebonu
apie reikalus, Stripaitis su Sokolina apie celibat, o Vasaris su baronien apie bei praneko prie
arbatos puodelio. Taip pat ji sil Liudui pirm kart papiroso ir kalbjo apie kunigus ir
moterisapmus juos tyla pasil pasiklausyti vikaro ir Sokolinos gino. Pobvis baigsi barono
kabinete, kur Liudo akis patrauk knygos ir baronien pasil atjus koki popiet j pasiskolinti,
nors ir negrainti. Stripaitis prikaitavo, kad Liudas bdamas tylus tik tarp moter ima burkuoti. X
skyrius. Vl u ir prie Stripaiio elges aludje Sunerimo ir klebonas, nes inia jau pasklido po
vis Lietuv. Sunerims vikaras vl pasil Liudui eiti krautuvs valdyb, bet Vasaris nesutiko, tik
priadjo ateiti susirinkim. Stripaiiui vl prireik Liudo pagalbos, kai atvaiavo Piktupys prayti
savo snui paskutinio patepimo, o kadangi buvo Stripaiio eil jis neturjo kur dingti. Vasar
pasitiko daugyb moni ir rado Piktupi Andri leisgiv ir miegant. Paadintas jis vistiek nieko
nesak ir kamantinjamas ipainti nuodmes kartojo nemirsis. Liudas pasimet ir visi jo imokti
ablonai jam ia atrod beveriai. Vaikis vableno nedovanosis ir Liudui puolus raminti vl
pasirod, kad jo kalbos bergdios. Po to bernas atsisdo ir str Liud, nes apsirod jam
Stripaitis. Vasaris persigando ir auksi pagalbos. Motina maldavo duoti sakrament ir po ilg
dvejoni Liudas sutiko duoti iriim lygitnai. Vaiuodamas namo buvo lidnas dl savo darbo,
galvojo apie duot iriim o grs vl pasinr apmastymus apie savo kunigysts ateit, kaip
jojo paaukimas?.. Jis jautsi toks nevyklis ir niekuo nesiskiriantis nuo kit ems grybes
puolusi kunig. XI skyrius. Paadjs baronienei ateiti pirti jos bibliotekos Liudas persigal
vojo, bet gavs asmenik jos pakvietim visgi apsilank. Baronien buvo apsirengusi rytmetine
neglie, kuri buvo labai plona, po ja buvo tik raudona palaidin ir tai Vasar sunepatogino. Pokalbis
susijs su kunigystepaklaus meils eili, jos patarim, kad gyventi reikia linksmai, pasim
kelet roman ir ijo. O ponia tarnaitei prasitar, kad ji bene aidia su juo. XII skyrius. Pagaliau
Stripaitis suauk susirinkim ir visiems parods skaiius, kad jis nemelavo ir nevog i j, jis
atsistatydino ir ijo, ko pasekoje teko iformuoti kooperatyv. Po keli dien buvo gautas ratas,
kad vietoj kun. Stripaiio atkeliamas kun. Ramutis ir klebonas kaip ir atkeliant Vasar buvo
nepatenkintas antro vikaro paskyrimu. Prie ivykstant Stripaiiui, jo atsiprayti ir pasisilyti paveti
atjo odelis su Borvikiu ir norom nenorom kunigo irdis atlyo Vakare dar pviet Vasar ir net
pasil bgti i parapijos, nes jam ia greit nusibos, kaip kad jam nusibodo, todl ir msi
visuomeninio darbo. Liudui pasitaik proga palankyti lavant tvel, kuris savo parapijukj sukosi
vienas, buvo pastats banyi, kuri jo priirima spinduliavo viesa Ilavant klebono igirsta
kit nuomon apie visuomeninius reikalus, nes jis man, kad svarbiausia mones viesti, o jau
tada viskas priklausys nuo j pai Vaiuodamas namo vl mst kaip jam elgtis ir kas bus su jo
poeto dvasia, bet vir m kunigyst. XIII skyrius. Susiformavo Liudas savo kunigo ideal, kurio
ketina siekti ir perskaitytos baroniens knygos j neramino, nes spinduliavo nuodmmis. Jei jis
bt ms visk k jam dav pasaulis jis gal bt taps kanauninku ar pralotu, bet jo idelas j tarsi
smaug Dar vienas susitikimas su baroniene, j pasivaikiojimas po sod bei Liudo baim
nebti pagautam firtuojant su ja, bet buvo nuramintaskalbjo apie gro, kit dien apie raytojus
kunigus. Ir panagrinjs lietuvi kunig rayb nusprend, kad bus labai geras kunigas, bet kaip
poetas jis bus tik mogus, k jame rodinjo matanti baronien, bet, kaip ji sak, kad jo eisena
grynai kunigika ir bijant, kad veidas toks nepasidaryt XIV skyrius. Nusprend baronien su
Liudu aisti tiek kiek leis jo atsparumas. Vienas bandymas buvo, kai Liudui neinant dvar atvyko
i Lenkijos tolima giminait Kozinskien su dukra ir snum, kuris kibo prie baroniens visais
manomais bdais, visur paddamas, greiiau u Liud k paduodamas baronienei ir tai Vasar
labai erzino. Jis supyko ant Rainakiens, nes j palaik itvirkle, kadangi leidosi flirtuoti su bet
kuo atvykusiuLiudas pasijaut vl vienias ir nereikalingas. Artimiausi sekmadien Liudas vl
pamat juodu kartu vaiktinjanius ir nebuvo kitos ieities kaip susitikti, nes jo tuo paiu keliu,
nors ir neirjo ton pusn, bet baronien i tolo j paauk ir po pasisveikinimo pasil ateiti
ileistuvi bali, nes kit savait baronai ivykst i Kalnyn. Liudas tikintas sutiko ateiti, taiau
klebonas pasak, kad neverta taip jau meilintis su baronais, nes utenka atlankyti vieni kitus po
kok kart ir gana. Atvyksta kun. Petras Ramutis, jau pagyvens ir beveik kandidatas klebonus, su
patirtim atitaisyti Stripaiio padarytas blogybes. Ramutis buvo tipikas kunigas ir visas kunigikas
pareigas atlikindavo su ugnele, kurios Vasaris jau seniai buvo neteks, bet Liudui Ramutis
pasirod naptikimas, nors ir artimesnis u kitus kunigus. Jis pamat, kad visoje jo atsivetoje
bibliotekoje nebuvo n vienos su kunigo darbu nesusijusios knygos, kas Liudui kl nerim ir
Ramuio m alintis, bet jis ir neatrod toks jau rstus kaip jo knygos. Usimin apie bali ir
Ramutis atov, kad jo vieta ne ten. XV skyrius. bali atvaiavo ir kapelionas kun. Laibys, su
kuriuo Vasaris mielai nekuiavosi pas Brazgien. Liud dabar ne tik neramino isioklis
Kozinskis su savo patarnavimais, bet ir tai, kad jis niekur negal pritapti. Prasidjus okiams Liudui
pavyko panekti su Laibiuu, kuris Liud apviet apie moteris ir patarbti atsargesniam, kadangi
dauguma i j tik aidia su vyrais, ypa jaunais kunigais. Pamaiusi Vasario abejigum jai esant
su Kozinskiu, suprato, kas nra jau toks bejausmis ir jai patiko j kankinti. Igr vyno kartu vl
prioko Kozinskis, kuriam kaip ir prie tai Liudui ji nusiypsojo taip pat ir vl atgaivinusi jam ird vl
pervr. Baroniene avjosi ir ininierius Gruberis, kuris atsiradus progai, surads sagtel nuo
baroniens bato ir visi pasijuok i Kozinskio neskms, po kurios jis dingo, Gruberis tapo
baroniens vakaro riteris. Vl Laibys Vasar apviet, kad ir jis gali bti tuo riteriu, tik reikia
Atjus su Gruberiu atsigerti, savo vilgsniu baronien Liudui dav suprasti, kad eit paskui j
bibliotek ir pasivars nusprend, kad tai bus atsisveikinimas ir nieko blogo tame nebus.
Biblioteloj prisipaino, kad jam ia buvo labai nemalonu, bet to nesigaili ir buvo itrauktas
netiesioginis prisipainimas pavydjus Kozinskiui Ibgdama ji du kartus pabuiavp Liuda ir
pasak ateiti ketvirtadien atsisiveikinti. XVI skyrius. Ginas tarp baroniens ir Sokolinos apie
vyrus, o ypa Vasario vediojimo. Kai atjo Liudas, jie kalbjo apie praeit kart ir ateit, kai jos
nebus. Kai Liudas pasak, kad jam lemta pasiimti savo laims dal, ji nusprend, kad jis suras savo
talent ir savo keli. Vl ji pamok, jog kryba gimsta i pasaulio painimo, ko Vasariui ir trko. Ir
vl prie atsisveikinant ji pabuiavo Liud. Ir vyrui po to pasakojo, koks Liudas svajoklis Per
vakarien klebonas vl ugauliojo Liud, kad per daug susibiiuliavo su baronais, o moterys ada
tik bdos ir kai pasak, kad kunigai turi laikytis ivien, Liudas visai pasiuto ir idst, kaip klebonas
su juo elgiasi. Vasaris pergalvojo savo elgias per pastarsias dienas ir nuprend, kad buiniai tra
tik lengvos nuodms ir j saviems nepasakos, nes iduos baronien. Per miias paskutin kart
Liudas pamat baronien, kuri buvo rimta ir susikaupusi, kas ramino Liudo ird, nes tokioj vietoj
neturi bti joki paini ir atsiminim. Vasaris pamat tik provas, kurios buvo baroniens
ivykimo enkas, bet dl prasto kelio jis eiti tuo keliu negalvo, todl gro atgal. XVII skyrius.
Svajojo apie praeit laik pradjo rayti apvelgs ankstesni kunig kryb ir nusprend rayti
tai kas jam auna galv ir nesirpinti k apie j pamanys kiti. Paskaits Vasario poezij sunerimo
Ramutis, o apie jo tokias mintis, pastatyti Vasar ger keli, buvo jau galima sprsti i anksiau.
Ramutis Liud mok, tengsi atvesti ger keli, bet Liudas to nenorjo ir dar net prieingai nei
jam patar daryti Ramutis, nors i pradi sutiko pasistengti. XVIII skyrius. Ivykus baronienei,
Vasaris vl rpisimin Brazgien ir artimaisiu laiku pas apsilank, bet prie tai usuko pas pralot
Girvyd, kuris vl Liudui prieingai rodinjo nei Ramutis. Liudas i pirmo spdio nusivyl Liucija,
nes ji buvo kitokia, papilnjus, bet to prieastimi buvo ntumas ir Vasar sil kriktatvius bei
pasak, jog kma busianti grai ir j simyljusi i jo eili. Po to aplank kun. Laib, kuris jam vl
prinekjo, jog kunigai turi pasaulti, nes konkuruoja su valstybe Po io vizito Naujapol, Liudas
tirinjo buvusi ir dabartin Liuce ir para cikl eilrai, nebodamas, k apie juos pagalvos
klebonas ar Ramutis. XIX skyrius. Vl usimenama kaip sunku Vasariui dirbti kunigo darbus, nes
jie jam nedav jokios atgaivos ir kai prireik pavaduoti Ramutis pakoslui sakyti, iam sunegalavus,
per valand laiko Liudas pasiras planel, bet jam ikritus ant moni galv, jis nieko nesugebjo
pasakyti ir tai jam priekaitavo klebonas, vietoj kurio Vasariui neu-ilgo teko vykti kaldoti
Paliepi kaim, kuriame gyveno odelis. Pirmieji pasitaik nepasiturintys, bet Liudui pasak, jog jie
tiesiog yktuoliai, po to josi sklandiau. Igirds, kad atvaiavo kaldoti ne klebonas, o Vasaris,
turtingiausias kaimo mogus odelis nusprend pietumis pavaiinti pas save, nors jie buvo
numatyti pas kaimyn, o pas kuriuos kaldautojai pietaudavo buvo inomi ir gerbiami kalbintas
Liudas pasiliko pas odel piet, kuri metu nekviestas atjo mokytojas, kurio nekent klebonas ir
pasigyr skaits Vasario eilraius, bet dl piet supyko odelio kaimynas Brostvininkas ir j
neguod n vakarien pas juos. Vaiuodamas namo Liudas diaugsi, jog pagaliau viskas baigta
ir grjosi vaizdais. XX skyrius. Apsvarst kaldojim ir jo nereikming esm bei suprato, jog
visur jo peotas konfliktuos su kunigu, sigijo prie ir u tai buvo sudraustas klebono. Jul
pavydjo, kad Liudas visada bdavo su baroniene ir kad jis j nekreipia jokio dmesio ir ji pradjo
sekti Liud, o jis dl to jos dar labiau neapksti, nes ji net per ipaint prisigalvodavo niek.
Vienintelis malonus dalykas Liudui buvo giesms, kuris giedodavo i visos irdies ir pra
vargoninko jas giedant neskubti, kaip kad is buvo prats. Ipaintys ir per jas girdimas
vaitojimas banyioje, Liudui pasidar nebepakeliamas ir baigs darb bgdavo lauk i jos, kad
nebegirdt t vaitojani bals. Po Velyk, kuri metu ir buvo visa ita, jis perkrat save ir
sunerimo, kodl prie atvykstant Ramuiui jis mielai visk darydavo ir man, jog tada buvo jis prie
klebon su Stripaiiu, o dabar jis prieinasi Ramuiui. XXI skyrius. Visi trys kunigai pavasar laiksi
atskiraiRamuio darbas katekizacija jam atrod labai svarbus ir t darydavo su usidegimu,
bet Vasariui tas nepavykdavo, nes nemokjo kalbti sklandiai ir gauti vaik pasitikjimo.
Pamados, kurias mgo ir Vasaris ir kartu su Ramuiu jas laik. Laisvu metu Vasaris grjosi
gamta, rainjo gamtos motyvais.pamat subruzdim dvare, bet neiryo klausti, kada gr baronai,
nes taip bus paslaptingiau ir maloniau laukti. Liudas gavo pakvietim kriktynas. Brazgien vl
atrod grakti. Kma pasirod ne grai, o stora, kas nulidino Vasar. Kriktas buvo namuose ir
pasirod daug ikilmingesn nei banyioj. Viskas vyko sklandiai, kol neparagavs iminties
druskos maylis Vytautas Kazimieras nesuklyko dl kitokio skonio. Prie piet visi kalbjo ir
pralotas Girvydas prane, jog Europoi pakvipo paraku (pirmas pasaulinis), tai vieni prietaravo, o
kiti i vis dmsio nekreip, kadangi jiem tai buvo visai nesuprantama, ypa Vasariui, nes jam
nesuvokiama kaip ia Lietuvoj gali kilti karas, kur vieni laukai ir mogus prie mogaus. XXII skyrius.
Parvyko baronien ir Jul prane klebonui, iam sudraudus nekiti nosies verklendama dingo.
Nedrsdamas eiti pas Rainakiek, Liudas lauk pirmo ingsnio i jos, nes man, kad jau bus
umirtas. Laikas atjo, bet Jul j paslp. Dl to nerimo baronien ir Liudas; ji, nes gavs
kavietim neateina,o jis, kad nieko negirdi i jos. I tai vl pro al joja baronien su Sokolina ir
Vasaris i tolo nusims lauk susitikimo, bet buvo tiesiog ignoruotas. Jis kamavo save kodl ji
taip pasielg, k jis padar?.. Ir tai atjo ipainties pas Liuda pati baronien, prisipaino vyro
nemylinti ir turjus roman, pasisak apie buinius su kunigu ir kad ji j mylinti, Liudas ipainties
metu prakaitavo, bet elgsi formaliai. Baronien pasigyr isigandusiai Sokolinai dl jos dingimo
apie ipaint. Vl galvojo Liudas apie baronien, kai atsirado papildom fakt jos gyvenime
Pagaliau nusprend aplankyti baronien ir tai dar atsargiai, nes inojo busis sekamas. Susitik
isiaikino nesusitikimo problemas, ji pasakojo apie aplankytas vietas, pasiklausinjo ar vienas kito
nepamir ir Liudas vl patyr begal jausm XXIII skyrius. Itard Jul dl jam adresuoto laiko
ir pasirod, kad jis jau pas klebon, kuris uo skund pas j ir tas laikas bus kaip rodymas.
Liudas vis galvojo koki jam skirs bausm, nagrinjo savo kalt, nebedrso eiti dvar, bet
baronien pati apsilank. Papasakojo apie bsimus neramumus ir Rainakien pasil pamirti
bsim bausm, kurios gali n nebti ir diaugtis tuo k turi dabar, j pokalbio klaussi Jul ir
papasakojo klebonui, kuris vl prikaiiojo Liudui ir tai buvo dar vienas jo kalts rodymas.
Pasinaudojs baroniens pasilymu paimtui visk i Kalnyn kit dien ijo aisti kriketo dvaro
sod. Liudo veiksmus is dar sek Ramutis ir buvo susirpins juo. Kalbjo Liudas su baronien
apie jo keist supratim ir savs grauim ir pasil neisiadti pasaulio. Jiedu jau myljo
vienas kit ir buvo labai geri draugai vienas be ktio negal. Ir Liudas nagrinjo t savo meil, kurioje
erotika nebuvo reikalinga. XXIV skyrius. Liudas gavo nuo praloto Girvydo laik, kad kuo greiiau
jis apsilankyt. Vasaris suprato vizito prasm, kad tai dl jo nusikaltim, bet ramino save, jog
pralotas plai pair mogus ir jam prijauis. Liudas papasakojo kaip viskas i ties, jog ten
nieko baisaus nebuvo tik parasta draugyst su baroniene ir pralotas pralinksmjo, kad klebonas
Platnas i adatos veim priskald. Bet Girvydas vl sunerimo ir pasak, kad Europoj kvepia
vinu, nes jau visi Balkanai nerams ir tai sitrauks Rusija su Vokietija ir pasil Liudui pagalb
iam vykti Peterburgo akademij. Po to nuvyko pas Brazgius, kur daktaras rimtai buvo sunerims
gresiama mobilizacija, bet Liucijai nieko nesak. Pamats linksm Vasar, klebonas buvo
nepatenkintas, o igirdusios naujienas apie gresiant kar dvaro gyventojos tik juoksi. Atjo
Panels veniausios kaplierins atlaidai didiausi Kalnyn parapijoj. juos atvyko net seni
Liudo draugai Petryla ir Kasaitis. Petryla buvo aptuks ir tikras vikaras bei labai patenkintas, o
Kasatis prieingai prislgtas. Po piet visi trys susirinko pas Vasar kambar, bet bendros kalbos
nerado. Buvo atvyks ir lavant tvelis, kur, matyt, painformavo Ramutis, kad is pasinekt su
Liudu apie jo nuklydim. Per atlaidus Liudas visai paniuro, kad kunigyst j stm ir erzino bei kad
neturjo jis n vieno draugo kunigo, su kuriuo siet dvasiki reikalai. Per apsilankym pas
baronien, ji gavo telegram, kad grts jos vyras, kuris jau pasveiks buvo pasveiks ndl
skrandio po atostog, nors jis dar neplanavo to daryti. Ir dabar i priminto karo niekas nesijuok.
Taip ir buvo, karas paskelbtas ir klebonas pasirod nuoirdus su Liudu iam pasakojam kaip, kas ir
kur dedasi, buvo paskelbta mobilizacija ir baronien Liudui sil kuo greiiau vykti dokument pas
pralot. XXV skyrius. Baronien band juokauti apie kar, baronas nagrinjo emlapius.
Atsisveikino baronien su Liudu. dvar atsikl karikiai, ivagojo klebono lauk nepalauk kol
nuims derli, buvo pasakyta, jog teks nugriauti banyios bokt, nes Kalnynai gali bti frontas ir
vokieiai i jo gerai audys i jo. Ramiausiai elgsi Ramutis, kurio dvasiniems reikalams tas
nekenk, o klebonas su Vasariu jau primiro savo darb. XXVI skyrius. Apsilank pas pralot dl
dokument, susitiko Stripait. Brazgys jau buvo paimtas front, o liuc su vaiku buvo pas
kanaunink Kim. Laibys j padrasino vaiuoti Paterburg, nors mokytis ten jam atrod nra k.
Po keli dien i kurijos gavo sunk vok su visais reikiamais dokumentais irprie ivykstant
nutar aplankyti tvus, kurie nulido, kad jis nepasilieka, palank i Klevik, kur buvo Brazgien.
Sureng ileistuves, bet visi jaut karo mkl, o ulip Aurakaln Liucija su Liudu jau
nebepaist apie praeit, nes jie jau kitoki, ji turi vaik, jis jau seniai kunigas. I Kalnyn Liud
ilydjo kaip draug, gimin. Ivaiavs i kaimo, panoro paskutin kart pavelgti j ir su lidesiu
palydjo banyios bokto grit. Ilgai jis negaljo atitraukti aki nuo dmais ir dulkmis
pasruvusio Kalnyn banytkaimio. (*ENTER*) Pagaliau sisuko apsiaust ir nuvaiavo tolyn.