2 tema.

Civilins teiss principai

Teiss princip samprata

Teiss principai vs. Teiss normos

Teiss princip samprata

Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos,
tvirtinanios privataus gyvenimo nelieiamum,
yra susijusios su kitomis Konstitucijos
nuostatomis ir aikintinos atsivelgiant jas,
nagrinjamos bylos kontekste - Konstitucijos
25 straipsnio nuostatas, tvirtinanias teis
informacij. Tarp Konstitucijos 22 ir 25
straipsniuose tvirtint vertybi yra pusiausvyra .
statym leidjui reguliuojant visuomens
informavimo santykius kyla pareiga paisyti
mint konstitucini vertybi pusiausvyros .
Konstitucinio teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas

Teiss princip funkcijos

Reglamentavimo
Teiss norm aikinimo
Teiss sprag upildymo (CK 1.8 str.
2 d.)
Teiss kolizij sprendimo

Civilins teiss princip sistema

Bendrieji civilins teiss principai
Instituciniai civilins teiss
principai

Bendrieji civilins teiss

principai:
teisinio reglamentavimo principai (CK 1.2
str.);
civilini teisi gyvendinimo principai
(CK 1.5 str.);

Teisinio reglamentavimo
principai

CK 1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio

reglamentavimo principai
1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j
subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo,
sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius,
teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist
lkesi, neleistinumo piktnaudiauti teise ir
visokeriopos civilini teisi teismins gynybos
principais.
2. Civilines teises gali apriboti tik statymai ar statym
pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas btinas
vieajai tvarkai, geros morals principams, moni
sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems
interesams apsaugoti.

Subjekt lygiateisikumo
principas
LRK 29 straipsnis
statymui, teismui ir kitoms valstybs
institucijoms ar pareignams visi asmenys
lygs.
mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam
privilegij dl jo lyties, rass, tautybs,
kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo,
sitikinim ar pair pagrindu.

Subjekt lygiateisikumo
principas
CK 2.1 straipsnis. Fizini asmen civilinio
teisnumo samprata
Galjimas turti civilines teises ir pareigas
(civilinis teisnumas) pripastamas visiems
fiziniams asmenims.
2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti
fizini asmen civilin teisnum ar
veiksnum statymuose nenumatytais
pagrindais
1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam
negali bti apribojamas kitaip, kaip tik
statym numatytais pagrindais ir tvarka.

Subjekt lygiateisikumo
principas
CK 1.15 straipsnis. Usienio piliei
ir asmen be pilietybs civilinis
teisnumas
1. Usienio pilieiai Lietuvos Respublikoje
turi tok pat civilin teisnum kaip ir
Lietuvos Respublikos pilieiai. ios
taisykls iimtis gali nustatyti Lietuvos
Respublikos statymai.

Subjekt lygiateisikumo
principas
2.74 straipsnis. Juridini asmen teisnumas
1. Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet
kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas,
kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens
savybs kaip lytis, amius bei giminyst.
2.76 straipsnis. Diskriminacijos draudimas
Draudiama teiss aktuose diskriminacijos tikslais
nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas
pavieniams juridiniams asmenims.

Subjekt lygiateisikumo
principas
CK 2.36 straipsnis. Valstybs ir
savivaldybi dalyvavimas
civiliniuose santykiuose
1. Valstyb, savivaldyb ir j
institucijos yra civilini santyki
dalyvs lygiais pagrindais kaip ir kiti
i santyki dalyviai.

Subjekt lygiateisikumo
principas
3.156 straipsnis. Tv valdios lygyb
1. Tvo ir motinos teiss ir pareigos savo
vaikams yra lygios.
2. Tvai turi lygias teises ir lygias pareigas
savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gim
susituokusiems, ar nesusituokusiems
tvams, jiems santuok nutraukus, teismui
pripainus j negaliojania ar tvams
gyvenant skyrium.

Subjekt lygiateisikumo
principas
4.93 straipsnis. Savininko teisi
apsauga
1. Lietuvos Respublika garantuoja
visiems savininkams vienod teisi
apsaug.

Subjekt lygiateisikumo
principas
5.11 straipsnis. pdini pagal statym
eils
3. vaikiai ir j palikuonys, paveldintys po tvio ar
jo giminaii mirties, prilyginami tvio vaikams
ir j palikuonims.
5. Pagal statym paveldi palikjo vaikai, gim
susituokusiems tvams arba tvams, kuri
santuoka pripainta negaliojania, taip pat
nesantuokiniai vaikai, kuri tvyst nustatyta
pagal statymus.

Subjekt lygiateisikumo
principas
2.5 straipsnis. Fizini asmen
civilinis veiksnumas
1. Fizinio asmens galjimas savo
veiksmais gyti civilines teises ir
susikurti civilines pareigas (civilinis
veiksnumas) atsiranda visikai, kai
asmuo sulaukia pilnametysts, t. y.
kai jam sueina atuoniolika met.

Subjekt lygiateisikumo
principas
3.3 straipsnis. eimos santyki
teisinio reglamentavimo principai
1. eimos santyki teisinis
reglamentavimas Lietuvos Respublikoje
grindiamas monogamijos, santuokos
savanorikumo, sutuoktini
lygiateisikumo, prioritetins vaik teisi
ir interes apsaugos ir gynimo...
principais

Subjekt lygiateisikumo
principas
2.74 straipsnis. Juridini asmen teisnumas
1. Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet
kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas,
kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens
savybs kaip lytis, amius bei giminyst.
2. Vieieji juridiniai asmenys turi specialj
teisnum, t. y. jie gali turti ir gyti tik tokias
civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja
j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Subjekt lygiateisikumo
principas
6 straipsnis. Usienio subjekt teis sigyti
nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus
1. io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus
atitinkantys usienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi
teis sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir
mikus ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis kaip
ir Lietuvos Respublikos pilieiai bei juridiniai asmenys.
2. io statymo 4 straipsnyje nustatyt kriterij
neatitinkantiems usienio subjektams draudiama sigyti
nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus ,
taiau turt jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos
Respublikos statym nustatyta tvarka.

Subjekt lygiateisikumo
principas

4 straipsnis. Europins ir transatlantins

integracijos kriterijus atitinkantys usienio
subjektai
1. Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins
integracijos kriterijus atitinka usienio juridiniai
asmenys, taip pat kitos usienio organizacijos, steigti:
1) valstybse Europos Sjungos narse arba valstybse,
sudariusiose Europos sutart (Asociacijos sutart) su
Europos bendrijomis bei j alimis narmis;
2) valstybse Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacijos, iaurs Atlanto Sutarties Organizacijos
narse bei valstybse Europos ekonomins erdvs
susitarimo dalyvse.
2. Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins
integracijos kriterijus atitinka io straipsnio 1 dalyje
nurodyt valstybi pilieiai ir i usienio valstybi
nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos
pilietybs.

Subjekt lygiateisikumo
principas
4.79 straipsnis. Pirmenybs teis pirkti
parduodamas dalis, esanias bendrja
nuosavybe
1. Bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti
bendrja nuosavybe esani parduodam
dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir
kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus
atvejus, kai parduodama i viej
varytyni.

Subjekt lygiateisikumo
principas
6.256 straipsnis. Sutartins
atsakomybs atsiradimo pagrindas
4. Kai sutartins prievols nevykdo ar
netinkamai j vykdo mon (verslininkas),
tai ji atsako visais atvejais, jei nerodo,
kad prievols nevykd ar netinkamai j
vykd dl nenugalimos jgos, jeigu
statymai ar sutartis nenumato ko kita.

Subjekt lygiateisikumo
principas
LRK 46 str.
Valstyb gina vartotojo interesus.
6.188 straipsnis. Vartojimo sutari
slyg ypatumai
1. Vartotojas turi teis teismo tvarka
reikalauti pripainti negaliojaniomis
siningumo kriterijams prietaraujanias
vartojimo sutarties slygas.
2. Nesiningomis laikomos vartojimo
sutari slygos, kurios ali nebuvo
individualiai aptartos, jeigu jos i esms
paeidia ali teisi ir pareig
pusiausvyr bei vartotojo teises ir
interesus...

Nuosavybs nelieiamumo
principas
LRK 23 straipsnis
Nuosavyb nelieiama.
Nuosavybs teises saugo statymai.
Nuosavyb gali bti paimama tik statymo
nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir
teisingai atlyginama.
46 straipsnis
Lietuvos kis grindiamas privaios
nuosavybs teise, asmens kins veiklos
laisve ir iniciatyva.

Nuosavybs nelieiamumo
principas
Nuosavybs nelieiamumas reikia
savininko, kaip subjektini teisi
turt turtojo, teis reikalauti, kad
kiti asmenys nepaeist jo teisi,
taip pat valstybs pareig ginti ir
saugoti nuosavyb nuo neteisto
ksinimosi j.
Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodio 13 d.
nutarimas

Nuosavybs nelieiamumo
principas
CK 4.93 straipsnis. Savininko teisi apsauga
2. Niekas neturi teiss:
1) paimti i savininko nuosavyb prievarta, iskyrus
statym numatytus atvejus;
2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali
sujungt savo nuosavyb su kito savininko
nuosavybe.
3. Nuosavyb i savininko prie jo vali
neatlygintinai gali bti paimta tik teismo
sprendimu ar nuosprendiu.
4. Nuosavyb visuomens poreikiams gali bti
paimama tik teisingai atlyginant.

Nuosavybs nelieiamumo
principas
4.95 straipsnis. Savininko teis
ireikalauti savo daikt i svetimo
neteisto valdymo
Savininkas turi teis ireikalauti savo daikt i
svetimo neteisto valdymo.
4.98 straipsnis. Nuosavybs teiss
gynimas nuo paeidim, nesusijusi su
valdymo netekimu
Savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos
jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su
valdymo netekimu.

Nuosavybs nelieiamumo
principas
4.67 straipsnis. Daikto pamimas
Valstybei paimti daikt i savininko
visuomens poreikiams teisingai
atlyginant, taip pat valstybei
neatlygintinai paimti daikt, kaip
sankcij u teiss paeidim,
leidiama tik statym numatytais
atvejais ir tvarka.

Nuosavybs nelieiamumo
principas
4.94 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas
daiktu prie savininko vali
1. Visuomens poreikiams statym
numatytais atvejais leidiama laikinai
pasinaudoti daiktu prie savininko vali.
2. Savininkui turi bti atlygintos ilaidos bei
ala, kurios atsirado laikinai naudojantis
daiktu io straipsnio 1 dalyje numatytais
atvejais.

Sutarties laisvs principas

Sutarties laisvs principas yra
civilins teiss subjekto
autonomikumo iraika. is
principas tvirtina sutarties ali
laisv apsisprsti sudaryti ar
nesudaryti sutart ir kokiomis
slygomis j sudaryti.

Sutarties laisvs principas

LRK 46 straipsnis
Lietuvos kis grindiamas privaios
nuosavybs teise, asmens kins veiklos
laisve ir iniciatyva.
Sutari sudarymo laisv reikia, kad
sutarties alys laisva valia nustato
tarpusavio teises ir pareigas.
Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d.
nutarimas

Sutarties laisvs principas

CK 6.156 straipsnis. Sutarties laisvs
principas
1. alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo
nuoira nustatyti tarpusavio teises bei
pareigas, taip pat sudaryti ir io kodekso
nenumatytas sutartis, jeigu tai neprietarauja
statymams.
2. Draudiama versti kit asmen sudaryti sutart,
iskyrus atvejus, kai pareig sudaryti sutart
nustato statymai ar savanorikas
sipareigojimas sudaryti sutart.

Sutarties laisvs principas

LRK 46 straipsnis
Valstyb reguliuoja kin veikl taip,
kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.
statymas draudia monopolizuoti
gamyb ir rink, saugo siningos
konkurencijos laisv.
Valstyb gina vartotojo interesus.

Sutarties laisvs principas

6.157 straipsnis. Imperatyviosios
teiss normos ir sutartis
1. alys savo susitarimu negali
pakeisti, apriboti ar panaikinti
imperatyvij teiss norm galiojimo
ir taikymo, nepaisant to, kokia teis
nacionalin ar tarptautin ias
normas nustato.

Sutarties laisvs principas

6.252 straipsnis. ali susitarimai
dl civilins atsakomybs
netaikymo ar jos apribojimo
1. ali susitarimas dl civilins
atsakomybs u nuostolius (al),
padarytus dl skolininko tyios ar
didelio neatsargumo, netaikymo ar
jos dydio apribojimo negalioja.

Sutarties laisvs principas

1.81 straipsnis. Vieajai tvarkai ar
gerai moralei prietaraujanio
sandorio negaliojimas
1. Vieajai tvarkai ar gerai moralei
prietaraujantis sandoris yra niekinis
ir negalioja.

Sutarties laisvs principas

6.161 straipsnis. Vieoji sutartis
1. Vieja sutartimi laikoma sutartis, kuri sudaro
juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas
ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi
(transporto, ryi, elektros, ilumos, duj,
vandentiekio ir kt. organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis
juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutart
su bet kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi , iskyrus
statym nustatyta tvarka patvirtintas iimtis.
3. Sudarydamas viesias sutartis, juridinis asmuo
(verslininkas) neturi teiss kam nors suteikti
privilegij, iskyrus statym nustatytus atvejus.

Sutarties laisvs principas

6.188 straipsnis. Vartojimo sutari
slyg ypatumai
1. Vartotojas turi teis teismo tvarka
reikalauti pripainti negaliojaniomis
siningumo kriterijams prietaraujanias
vartojimo sutarties slygas.
2. Nesiningomis laikomos vartojimo
sutari slygos, kurios ali nebuvo
individualiai aptartos, jeigu jos i esms
paeidia ali teisi ir pareig pusiausvyr
bei vartotojo teises ir interesus...

Nesikiimo privaius
santykius principas
LRK 22 straipsnis
mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.
Asmens susirainjimas, pokalbiai
telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks
susiinojimas nelieiami.
Informacija apie privat asmens gyvenim
gali bti renkama tik motyvuotu teismo
sprendimu ir tik pagal statym.
statymas ir teismas saugo, kad niekas
nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi
jo asmenin ir eimynin gyvenim,
ksinimosi jo garb ir orum.

Nesikiimo privaius
santykius principas
CK 2.23 straipsnis. Teis privat
gyvenim ir jo slaptum
1. Fizinio asmens privatus gyvenimas
nelieiamas. Informacija apie asmens
privat gyvenim gali bti skelbiama
tik jo sutikimu. Po asmens mirties tok
sutikim gali duoti jo sutuoktinis,
tvai ar vaikai.

Nesikiimo privaius
santykius principas
2.80 straipsnis. Administracini
metod draudimas
1. Draudiama valstybs ar vietos
savivaldos institucijoms statymuose
nenumatytais administraciniais
metodais reglamentuoti juridini
asmen veikl.

Proporcingumo principas
Valdios institucijos turi ilaikyti
tinkam proporcingum tarp tiksl,
kuriuos reikia pasiekti, ir priemoni
kurias galima panaudoti siekiant i
tiksl.

Proporcingumo principas
1.2 straipsnis. Civilini santyki
teisinio reglamentavimo principai
2. Civilines teises gali apriboti tik statymai
ar statym pagrindu teismas, jeigu toks
apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros
morals principams, moni sveikatai ir
gyvybei, asmen turtui, j teisms ir
teistiems interesams apsaugoti.

Teisinio apibrtumo ir
teist lkesi principai
Tuomet, kai teisin sistema asmen
tikina, kad jis veiks vadovaudamasis
galiojaniais statymais gali siekti tam
tikr tiksl, tai tokio asmens lkesiai,
turi bti apsaugoti. Taiau is principas
taikomas jei asmuo veik ,,protingai ir
nuovokiai (t.y. negaljo ir neturjo
numatyti, kad bus priimtas aktas
prieingas jo lkesiams) ir jei lkesiai
buvo teisti.

Teisinio apibrtumo ir
teist lkesi principai
1.7 straipsnis. Civilini statym
galiojimas
1. Galioja tik statym nustatyta tvarka
paskelbti civiliniai statymai ir kiti
civilinius santykius reglamentuojantys
teiss aktai.
2. Civiliniai statymai ir kiti civilinius
santykius reglamentuojantys teiss
aktai negalioja atgaline tvarka .

Teisinio apibrtumo ir
teist lkesi principai
Individuali moni st. 6 straipsnis. Individualios
mons savininkas
1.Individualioje monje yra vienas savininkas.
2.Individualios mons savininku gali bti tik fizinis
asmuo.
14 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
7.Individuali mon, kurios pavadinime kaip savininkai
yra nurodyti abu sutuoktiniai, per 12 mnesi nuo io
statymo sigaliojimo turi priimti sprendim dl mons
savininko arba individuali mon pertvarkyti io
statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisins
formos juridin asmen ar kin bendrij,
reorganizuoti padalijimo bdu dvi individualias
mones, perleisti individuali mon ar j likviduoti.

Draudimo piktnaudiauti
savo teise principas
LRK 28 straipsnis
gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis,
mogus privalo laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir statym,
nevaryti kit moni teisi ir laisvi.

Draudimo piktnaudiauti
savo teise principas
CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
3. Draudiama piktnaudiauti savo teise, t. y.
draudiama gyvendinti civilines teises tokiu bdu ir
priemonmis, kurios be teisinio pagrindo paeist ar
varyt kit asmen teises ar statym saugomus
interesus ar daryt alos kitiems asmenims arba
prietaraut subjektins teiss paskiriai . alos
padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise
yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb. Jeigu
asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali
atsisakyti j ginti.
5. Civilines teises saugo statymai, iskyrus atvejus,
kada ios teiss gyvendinamos prietaraujant j
paskiriai, vieajai tvarkai, geriems paproiams ar
visuomens morals principams.

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
Ubi jus ibi remedium
LRK 30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs
paeidiamos, turi teis kreiptis teism.
CK 1.138 straipsnis. Civilini teisi gynimas
Civilines teises statym nustatyta tvarka gina
teismas, nevirydamas savo kompetencijos,...

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
1. Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi
civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb.
CPK 5 straipsnis. Teis kreiptis teism
teismins gynybos
1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis
statym nustatyta tvarka kreiptis teism,
kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis
arba statym saugomas interesas.
2. Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja.

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
CK 6.188 straipsnis. Vartojimo sutari
slyg ypatumai
2. Nesiningomis laikomos vartojimo
sutari slygos, kurios ali nebuvo
individualiai aptartos, jeigu jos i esms
paeidia ali teisi ir pareig
pusiausvyr bei vartotojo teises ir
interesus, tai yra:
18) panaikina arba suvaro vartotojo teis
pareikti iekin ar pasinaudoti kitais
paeist teisi gynimo bdais (reikalauja
perduoti sprsti ginus tik arbitraui,
apriboja rodym panaudojim, perkelia
rodinjimo pareig vartotojui ir pan.).

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
CPK 22 straipsnis. Civilini byl
priskirtinumas teismams
1. Teismams nagrinti io Kodekso nustatyta
tvarka priskiriami ginai, kylantys i civilini,
eimos, darbo, intelektins nuosavybs,
bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini
teisini santyki. statym numatytais
atvejais gali bti nustatyta iankstin gin
sprendimo ne teisme tvarka.

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
CPK 23 straipsnis. Gin
perdavimas sprsti arbitraui
alys savo susitarimu gali perduoti
sprsti arbitrao tvarka bet kok
gin dl teiss, iskyrus ginus,
kurie pagal statymus negali bti
nagrinjami arbitrae.

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
Komercinio arbitrao st. 11 straipsnis. Ginai,
kurie negali bti perduoti arbitraui
1. Arbitraui negali bti perduoti ginai, kylantys i
konstitucini, darbo, eimos, administracini
teisini santyki, taip pat ginai, susij su
konkurencija, patentais, preki ir paslaug enklais,
bankrotu, bei ginai, kylantys i vartojimo sutari .
2. Arbitraui negali bti perduoti ginai, jeigu viena i
ali yra valstybs ar savivaldybs mon, taip pat
valstybs ar savivaldybs staiga ar organizacija,
iskyrus Lietuvos bank, jeigu tokiam susitarimui
nebuvo gautas iankstinis ios mons, staigos ar
organizacijos steigjo sutikimas.

Visokeriopos civilini teisi

teismins gynybos principas
CPK 137 straipsnis. Iekinio primimas
2. Teismas atsisako priimti iekin, jeigu:
3) suinteresuotas asmuo, kreipsis teism,
nesilaik statym nustatytos tai byl
kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne
teisme tvarkos;
6) alys yra sudariusios susitarim perduoti t
gin sprsti arbitraui ir atsakovas
prietarauja gino nagrinjimui teisme bei
reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo...

Civilini teisi gyvendinimo

principai

Civilini teisi gyvendinimo

principai
CK 1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo
ir siningumo princip taikymas
1. Civilini teisini santyki subjektai,
gyvendindami savo teises bei atlikdami
pareigas, privalo veikti pagal teisingumo,
protingumo ir siningumo reikalavimus.
2. Kai statymai nedraudia civilini teisini
santyki subjektams ali susitarimu
nusistatyti tarpusavio teisi ir pareig, ie
subjektai turi vadovautis teisingumo,
protingumo ir siningumo principais.

Civilini teisi gyvendinimo

principai
CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
2. gyvendindami savo teises bei
vykdydami pareigas, asmenys turi
laikytis statym, gerbti bendro
gyvenimo taisykles ir geros morals
principus bei veikti siningai, laikytis
protingumo ir teisingumo princip .

Civilini teisi gyvendinimo

principai
CK 1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo
ir siningumo princip taikymas
3. Jeigu statymai ar ali susitarimas numato,
kad tam tikrus klausimus teismas sprendia
savo nuoira, teismas privalo tai darydamas
vadovautis teisingumo, protingumo ir
siningumo kriterijais.
4. Teismas, aikindamas statymus ir juos
taikydamas, privalo vadovautis teisingumo,
protingumo ir siningumo principais.

Instituciniai civilins teiss

principai
3.3 straipsnis. eimos santyki teisinio
reglamentavimo principai
1. eimos santyki teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikoje grindiamas
monogamijos, santuokos savanorikumo,
sutuoktini lygiateisikumo, prioritetins vaik
teisi ir interes apsaugos ir gynimo, vaik
aukljimo eimoje, motinysts visokeriopos
apsaugos principais bei kitais civilini santyki
teisinio reglamentavimo principais.

Instituciniai civilins teiss

principai
6.38 straipsnis. Prievoli vykdymo principai
1. Prievols turi bti vykdomos siningai,
tinkamai bei nustatytais terminais pagal
statym ar sutarties nurodymus, o kai toki
nurodym nra, vadovaujantis protingumo
kriterijais.
...
3. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo
ekonomikiau ir vykdydama prievol
bendradarbiauti su kita alimi ( ali pareiga
kooperuotis).

Instituciniai civilins teiss

principai
Viej pirkim st. 3 straipsnis.
Pagrindiniai pirkim principai ir j
laikymasis
1. Perkanioji organizacija utikrina, kad
atliekant pirkimo procedras ir nustatant
laimtoj bt laikomasi lygiateisikumo,
nediskriminavimo, abipusio pripainimo,
proporcingumo ir skaidrumo princip .