III TEKSTO SUVOKIMAS
Judita Vaičiūnaitė. Kanonas1 Barborai Radvilaitei (ištrauka)
7. Barbora Radvilaitė2
Aš būsiu ne pageltęs pergamentas. Aš nesensiu.
Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.
Aš čia gimiau.
Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu.
Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs...
Grįžau čia mirusi. Tamsus ir ankštas buvo karstas.
Už jo – kanopų ritmas tarsi laikrodžio tiksėjimas.
Už jo – Žygimanto alsavimas, duslus ir karštas.
Grįžau čia mirusi, į savo dangų įtikėjus.
Į šitą miestą ūkanoj – į prigesintą, drėgną
Jo bokštų spindesį, į šiltą išganingą lietų
grįžau.
Ne karūnavimui išvežę, bet ištrėmę
vėl parvežė.
Ir prisikėliau, žemės prisilietus.
1971
1
Kanònas [gr. kanōn]: 1. visuotinė taisyklė, norma; 2. katalikų bažnyčios
dogminis, liturginis, teisinis nuostatas; 3. svarbiausioji mišių dalis; 4.
Biblijos knygos, bažnyčios pripažintos dievo apreiškimu ir privalomai
tikėtinos; 5. visuma meninių metodų arba taisyklių, privalomų kuriam
nors meniniam stiliui; 6. polifoninės muzikos forma, grindžiama tikslia
imitacija — pradedančiojo balso melodiją kartoja kiti balsai (2, 3 ar
daugiau), įsijungdami dažn. vienas po kito; 7. šriftas; 8. pavyzdinių antikos
graikų autorių, kurios nors srities, žanro klasikų, sąrašas.
2
Kitos eilėraščių ciklo dalys skirtos karaliui ir Radvilaitės vyrui Žygimantui Augustui, jo
motinai karalienei Bonai Sforcai, pirmai ir trečiai Augusto žmonoms – Elžbietai ir
Kotrynai, Radvilaitės broliui Radvilai Rudajam ir jos pusbroliui Radvilai Juodajam,
Nežinomam dailininkui, tapiusiam Barborą. Visuose eilėraščiuose minima Barbora
Radvilaitė.
Klausimai ir užduotys.
1. Naudodamiesi termino „kanonas“ apibrėžimais, nurodykite, kuris iš jų
siejasi su eilėraščių ciklo pavadinimu? Argumentuokite, kodėl taip manote?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
2. Kuo šiame eilėraštyje ypatingas kalbėjimas I-uoju asmeniu: kaip tai
susiję su individualumu, o kaip su universalumu?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
3. 1. Remdamiesi pirmuoju posmu, susiekite pergamento ir Vilniaus
renesanso metaforas su eilėraščio kalbančiuoju. Koks tematinis aspektas
ryškėja?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
3. 2. Kas subjektui suteikia galios amžinai gyventi? Kodėl ši galia
lyginama su poezija? Kaip ji siejasi su istorinėmis aplinkybėmis?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(3 tšk.)
4. Anot filosofo M. Bachtino, laikas ir vieta – svarbiausios kategorijos,
apibrėžiančios žmogaus būtį. Pirmuose posmuose pasikartojantis
prieveiksmės „čia“ nurodo vietos kategoriją. Kaip ji susijusi su
kalbančiuoju? Remkitės gramatine laiko kategorija.
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
5. Kiek individuali ir kiek universali eilėraščio metafora „Aš pavirtau čia Vilniaus
renesansu“?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
6. Nurodykite svarbiausią antrojo posmo motyvą. Savo teiginį paremkite citatomis.
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
7. Kokie visuotinai žinomi faktai ir pasakojimai, susiję su Radvilaitės grįžimu į
Vilnių, meniškai perteikiami antroje strofoje?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
8. Kokia meninė priemonė yra antrojo posmo pirmos ir paskutinės eilučių pradžių
pasikartojimas? Kokia jos funkcija?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
9. Kaip supratote kalbančiosios žodžius „į savo dangų įtikėjus“: kokia tai meninė
priemonė ir kaip jos turinys gali būti interpretuojamas, siejant su eilėraščio
prasme? ___________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
10. 1. Kaip trečiajame posme apibūdinamas Vilnius? Kokia figūratyvinė priemonė
dominuoja?
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________
(2 tšk.)
10. 2. Vilniaus grožis sąlyginis. Vis dėlto ką atskleidžia epitetas
„išganingas“?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
_________________________________________________
(1 tšk.)
11. 1. Poetinėje kalboje ypač svarbus teksto grafinis vaizdas: posmų ribos,
eilučių pradžios. Net tris kartus eilėraštyje anaforiškai kartojamas subjekto
grįžimo faktas („grįžau“). Kuo svarbus šis pakartojimas kalbančiajam?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
11. 2. Prasminiu aspektu palyginkite grįžimo motyvą išreiškiančią
kategoriją „grįžau“ su paskutinio posmo veiksmažodžiu „parvežė“. Kokį
padėties pasikeitimą kalbančiojo atžvilgiu nurodo žodis „parvežė“?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(1 tšk.)
12. Karalienės karūnavimas, prilyginamas tremčiai, žeminantis individą
aktas. Tačiau įvyksta stebuklas: „Ir prisikėliau, žemės prisilietus.“ Kaip
paaiškintumėte šią metamorfozę? Kokia jos vykimo būtina sąlyga?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
13. Kokia dominuojanti eilėraščio tema? Kodėl taip manote?
____________________________________________________________
____________________________________________________________
(2 tšk.)
14. Parašyti 200 žodžių literatūrinio rašinio pastraipą „Barboros Radvilaitės
įvaizdis amžių sankirtose“. Remkitės Petro Roizijaus epitafijomis ir Juditos
Vaičiūnaitės eilėraščiu.
 10. 2. Epiteto „išganingas‘ prasmė šiame eilėraštyje – „gelbstintis“,
Judita Vaičiūnaitė. Kanonas Barborai Radvilaitei (ištrauka) „suteikiantis laimę“, „apvalantis“ (kalbama apie lietų).

1. Septinta reikšmė: „polifoninės muzikos forma, grindžiama tikslia imitacija –
pradedančiojo balso melodiją kartoja kiti balsai...“ Tai yra šis kanonas –
daugiabalsis skambėjimas, kur kiekvienam kalbančiajam (Augustui, Bonai ir pan.)
leidžiama kalbėti apie pagrindinę veikėją – Barborą.
2. Kalbėjimas I-uoju asmeniu padeda išgyventi vyksmą ir veiksmą kaip
individualų, savo, todėl tekstas tampa paveikus. Kita vertus, toks kalbėjimas
leidžia sukurti amžinai gyvos, nemirtingos istorinės asmenybės, primenančios
gražią meilės istoriją, paveikslą – tai universalu.
3. 1. Pergamento ir renesanso metaforų kontrastas atskleidžia kalbančiojo likimą:
„būsiu ne [...] pergamentas“, bet „pavirtau [...] renesansu“. Tai amžinatvės,
amžinai gyvo kitų atmintyje žmogaus likimas.
3. 2. Meilė. Ji, kaip ir menas (poezija), suteikia žmogui nemirtingumą, šiuo atveju
meilė suteikia Radvilaitei nemirtingumą dėl ypatingų istorinių aplinkybių –
įsimylėjęs ir proto neklausantis karalius retas istorijoje įvykis.
4. Nurodo kalbančiosios gimimą, laidojimo vietą, atgimimo galimybę: „gimiau“,
„grįžau“, „pavirtau“.
11. 1. Grįžimo motyvas susijęs su kalbančiojo galių atgavimu,
transformacija, amžinatve, tai prisikėlimo būtinybė.
11. 2. Grįžimo motyvas, išreikštas veiksmažodžiu („grįžau“), daugiau
apibendrina patį parvykimo faktą. „Parvežė“ – nuoroda į namus („par“-). /
„Grįžau“ susijęs su individualumu (pirmas asmuo), „parvežė“ – veiksmas
iš šalies (trečias asmuo).
12. Metamorfozė (čia: prisikėlimas) įmanoma tik atsidūrus savo žemėje, tai
primena liaudies pasakas, kai herojus, prisilietęs prie gimtosios žemės,
įgauna nežemiškų jėgų ( čia: „Ir prisikėliau, žemės prisilietus.“). Taigi
gimtoji žemė – būtina sąlyga metamorfozei įvykti.
13. Amžinatvė, galia amžinai išlikti istorinėje žmonių atmintyje, nes
eilėraštyje dominuoja ne meilė, net ne grįžimas į Vilnių, savą miestą, bet
nemarumas (meilė čia tik sąlyga nemarumui): „Aš būsiu ne pageltęs
pergamentas. Aš nesensiu. / Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.“
Prasminga tai, kas išlieka: Barboros meilės istorija tapusi tautos istorijos
dalimi, epochos ženklu.

5. Individuali, nes kalba apie individo – Barboros – nemirtingumą, atgimimą;

universali, nes susijusi su Vilniumi, Renesanso epocha, kurią istoriškai
reprezentuoja karalienė – ji atstovauja minėtai epochai.

6. Svarbiausias antrojo posmo motyvas – grįžimas: „Grįžau čia mirusi“ (dukart

pakartota).

7. Karalius Žygimantas Augustas paskui žmonos karstą, gabenamą iš Krokuvos į

Vilnių, didelę kelio dalį ėjęs pėsčias. Tą eilėraštyje patvirtina antra – trečia eilutės.

8. Anafora, anaforiškai pakartoto pagrindinio antrojo posmo motyvo funkcija –

parodyti, kas svarbiausia.

9. Tai metafora, atskleidžianti individo meilės jėgą, nes dangaus sfera kalbančiajai
– meilė, kuria buvo taip trumpai džiaugtasi.

10. 1. Ūkanotas, santūriai spindįs bokštais, lietingas.