Apsakyme „Ad astra“ apnuoginamas dar vieno veikėjo, turtingo ūkininko

Dalbos, žiaurumas, atvirai neišsiveržę priekaištai kaimynams. Dalba įsiutęs, kad per jo
žemę vaikšto kaimynai, apsitverti negali, nes žemės labai daug, todėl be tvarkos
išmindyti, išvaikščioti takeliai siutina valãkų savininką. Privengdamas kaimynų,
nenorėdamas su jais pyktis, Dalba išlieja susitvenkusį pyktį kitaip – paskandina savo
seną šunį.
Novelė „Ad Astra“

Veikėjai: Dalba, šuo, kunigas. Ekspresionistas vaizduoja realybę čia ir dabar.

Panašiai kaip ir neoromantikų, ekspresionistų kūryboje ryški ironija išsakomam jausmui.
Veikėjai neretai vaizduojami kaip dviveidžiai.
Pagrindinis veikėjas Dalba netapatinamas su pasakotoju. Ūkininkas
Šventadienį nuskandina šunį, kuris išgelbėjo šeimininką: „Kaip bankininkas,
prisirengdamas prie savo week end, atrenka visai netikusius vekselius sunaikinti, kaip ir
Dalba rado vieną naikinti tinkamą. Tai buvo šuva. Pasenęs, energijos nustojęs,
gaivalinėjęs po trobas.“ Tai sąmoningas veiksmas, dėl kurio Dalba nesigaili.
Atskleidžiamas ironiškas, net sarkastiškas požiūris į veikėjo poelgį, visuomenę. Dalba
vaizduojamas kaip žmogus su kauke, po kauke slepiasi veidmainis, kaltės nejaučiantis,
nors dėl visuomenės požiūrio kartais apgailestaujantis žmogus.