„Vilnius prieš audrą“

231psl

1. Jis yra labia geros nuomonės apie Vilnių, prisimenajo didingą praeitį

1. Aplinkybė – tėvynės ilgesys, prisimena apie didingą praeitį. Panorama – naktis, Vilniaus rūmai ant
kalnų plačiai, tačiau miega giliai, tai lyg atspinti legendą geležinio vilko sapnas, kad dabar miestas
ilsisi nuo žmonių, ramybė
2. Lyrinis subjektas gyveno gūdžiais Lietuvai laikais, kai nebuvo savanroių, galinčių patiesti savo galvos
užLietuvą, kad dar Vilnius dar buvo mažas miestelis. Jis Lietuvos praeitį labai vertiną, , nes pats dėl
jos vargo, aukojosi. Eilėraštyje kalbama apie tuos laikus, kai buvo kovos už laisvę, saugojimas tautos
dvasią.
3. Motyvai- miegas, švietė-spindėjo, „Lietuvai, mūsų tėvynei“ , naktis, pilis-rūmai
4. Susimąsto apie Vilnių, apie jo ateitį, laukia jo sužibėjimo nenori kad šis išnyktų, nes jam yra svarbus
kiekvienas tėvynės kampelis dėl kurių išsaugojimo jis labai stengėsi.
5. Kreipiasi į kiekvieną tėvynės gyventoją naudodamas 2ąjį asmenį.
6. Abi frazės išryškina aušros budinimąsi ir atsikėlę paukščiai
7. Trečio posmo pradžioje iškeliama daug retorinių klausimų, o pirmam ir antram tik retoriniai
sušukimai. Tai svarbu, nes taip siekia paskatinti žmogų susimąstyti ir imtis veiksmų.
8. Jis tvirtina kad visi padaryti jo darbai yra tėvynės labui ,bei jos išsaugojimui. Tai pabrėžia jo
patriotiškąsias sąvybes, drąsą, rūpestį, aukojimąsi.
9.
10. Laiko slinktis svarbi, nes ji parodo , kad nebegalima pakeisti praeities ir reikia stengtis tik dėl ateities
11. Pagrindinė mintis – skatinimas nebežiūrėti į praeitį ir susikoncentruoti ties ateitimi.