Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namai, ar jie tebėra pasaulio centras?

Lietuvių liaudies išmintis teigia, kad „geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu
daugybė valgių ant svetimo stalo“. Namai yra svarbi vieta kiekvienam žmogui – tai erdvė,
kurioje žmonės užauga, gauna vertybes, idėjas ir pasaulėvaizdį. Namai yra pirmoji vieta, kur
žmogus pamato ir pradeda pažinti pasaulį. Namai yra svarbus žmogaus gyvenimo aspektas,
tačiau nuolat besikeičiame pasaulyje namai įgauna kitokias vertes. Kai pasaulyje žmonės
pradeda judėti, keliauti. kraustytis iš vienos vietos į kitą, tada gali atrodyti, jog namai tampa
mažiau svarbūs. Vis dėlto namai išlieka unikali vieta, daug ką reiškianti kiekvienam žmogui.
Savo kalbėjime ketinu nagrinėti, ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namai ir ar jie tebėra
pasaulio centras remiantis S.Gedos kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge.

Visu pirma, namai yra vieta, kurioje glūdi žmogaus ir tautos šaknys. Namai žmogui
suteikia praeitį – žmogus žino, kokia yra jo tautos praeitis, iš kur kyla tautos kalba ir istorija.
Šis žinojimas yra labai svarbus kiekvienam žmogui – tada žmogus suvokia, kad jis yra
vienos ar kitos tautos narys. Tai skatina žmogų kovoti ir stengtis dėl savo tėvynės. Tautos
praeitis ir istorija leidžia žmogui eiti tolyn, kurti ir gerinti savo tautą. Būtent dėl šios
priežasties žmogus negali užmiršti savo tautos praeities, nes tai yra dalis jo namų. S.Geda
kalboje teigia, jog „mums yra daugybė šansų išplaukti, tiktai reikia susirinkti tai, kas
priklausė mūsų tėvams ir seneliams, mūsų daiktus ir žaislus, mūsų vėliavas, mūsų knygas,
mūsų bažnyčias ir visas mūsų relikvijas. Ir tegul mums niekas netrukdo. Nes galutinėje
sąskaitoje visi esam tokie pat vargšai“. Tad namai autoriaus kalboje įgauna kiek perkeltinę
prasmę – tai nėra visu pirma žemė, bet praeitis. Autorius išsako mintį, jog ši žemė yra ne
tokia tvirta – tai yra fizinis šalies ar tautos elementas, kuris nuolat keičiasi. Svarbiausia nėra
fizinė erdvė, bet dvasinė erdvė, kuri būtent susideda iš praeities, istorijos ir kultūros. Dvasinė
erdvė būtent formuoja žmogaus mąstymą ir asmenybę, bet dažnai ji būna ribojama ir todėl
užmirštama. Kai šie dalykai yra užmirštami, tada namai praranda savo svarbą ir yra
nustumiami į antraeilę vietą. Tad autorius savo kalboje ragina neužmiršti namų – prisiminti ir
puoselėti praeitį. Taigi, galima teigti, jog S.Geda savo kalboje atskleidžia, kad namai yra
praeities saugotojai, kurie padeda žmogui atrasti savo vietą pasaulyje.

Kiekvienas žmogus turi ginti savo namus, nes namai yra pats svarbiausias žmogaus
turtas. Namus įkūnija valstybė ir tauta. Tai yra protėvių palikimas, kurio neverta užmiršti ar
nurašyti. Šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje tik namai išlieka stabilia vertybe – namai
visada egzistuoja ir kiekvienas žmogus turi namus, kad ir kokiame pasaulio krašte jie bebūtų.
Jei žmogus palieka namus ir gyvena toli, jis vis tiek gali į juos sugrįžti. Arba žmogus gali iš
naujo atrasti namus naujame krašte. Tačiau technologijų valdomame pasaulyje viskas
smarkiai keičiasi – keičiasi žmogaus mąstymas ir pasaulio suvokimas. Moderniame pasaulyje
tai yra ypač svarbu, nes dėl greito gyvenimo tempo ir vartotojiškos visuomenės žmonės
neturi jokių stabilių vertybių. Žmonės faktiškai yra verčiami tiesiog vartoti, pirkti ir naudoti,
tad jie praranda pojūtį ir suvokimą, kas yra vertybės. Senosios tradicinės vertybės neatsako į
modernaus žmogaus klausimus, bet naujų vertybių nėra. Bet namai kaip vertybė vis tiek
išlieka svarbūs – tai yra tapatybės pamatas, be kurio neegzistuotų nei vienas žmogus. Tad
žmogus turi ginti savo namus ne tik fiziškai ir juos puoselėti, bet kartu juos iš naujo kurti. Jei
žmogus nustoja kurti naujus dalykus, tada nyksta unikalumas ir kultūra. Būtent todėl S.Geda
savo kalboje pabrėžia, kad žmonės turi mąstyti, mokytis, šviestis: „saugokitės tų, kurie nuolat
pabrėžia, kad esam žemdirbių šalis, kurie nori priminti, kad mums nereikalinga aukštoji
žmogiška sąmonė, savi politikai ir kariniai veikėjai, savi įmonių, institutų, susivienijimų
direktoriai, savi lakūnai ir savi šturmanai, savi atominių jėgainių specialistai ir kosmonautai“.
Patys tautos nariai turi šviestis – tik suvokę švietimo poreikį ir svarbą jie pradeda kurti ir
statyti naujus dvasinius namus. Namai išlieka amžina ir visiems žmonėms suvokiama vertybe
– jos negali niekas pakeisti. Bet pats žmogus turi stengtis ir dirbti, kad namai klestėtų – jei
namai yra užgrobiami kitos jėgos, ar tai būtų okupuota valstybė ar vartotojiška kultūra, tada
namai praranda savo reikšmę ir galią žmogui. Taigi, namai yra svarbiausia žmogaus vertybė
– tik pats žmogus savo darbu gali išsaugoti namus.

Apibendrinant galima teigti, jog namai išlieka labai svarbūs kiekvieno žmogaus
gyvenime. Moderniame pasaulyje namai išlieka viena iš nedaugelio nepaliestų ir išsaugotų
vertybių. Šių laikų žmogui namai – tai jo tėvynė, tautos praeitis, kalba ir istorija. Visi šie
dalykai yra svarbiausias žmogaus gyvenimo centras, nes jie suteikia žmogui gyvenimo
pamatą ir pasaulėvaizdį. Tačiau kad namai išliktų, žmogus turi juos kurti, bet tai yra
nesibaigianti kiekvieno žmogaus pareiga.

Ačiū už dėmesį :)
Informaciniai šaltiniai:

http://alkas.lt/2010/12/05/s-geda-zodis-lietuvai/
http://alkas.lt/2017/01/20/k-aleknaite-namai-didziausia-vertybe-namu-simbolika-etnineje-
kulturoje/