Tik toli nuo namų žmogus suvokia jų vertę

Namai - tai vieta, kur augame, mokomės, gauname gyvenimiškos patirties. Šią sąvoką kiekvienas
gali suprasti skirtingai. Vieniems namai - tėvynė, kurioje gimė ir augo, kitiems - artimieji, kurie lydėjo juos
gyvenimo kelyje. Bet ne visada žmonės gali pasilikti savo namuose. Dažnai piliečiai važiuoja iš gimtinės
savo noru dėl mokslų, geresnių darbo pasiūlymų arba geresnio atlygio. Ir jie bėgdami geresnio gyvenimo
ieškoti nepagalvoja, ką paliko. Todėl tik toli nuo namų suvokia jų vertę.

Žmonės palieka namus ir ne savo noru. Senovėje iš tėvynės ištremdavo prieš įstatymus
nusižengusius piliečius. Negarbingus darbus darydami jie nepagalvojo apie savo namus ir kiek visko gali
prarasti. Tie žmonės nevertino gimtojo krašto. Tik praėjus keleriems metams jie suvokė, kokie svarbūs
yra namai. Ir tada jų didžiausias noras buvo vėl sugrįžti į gimtąjį kraštą. Tokį likimą taip pat patyrė Kretos
saloje gyvenęs didysis skulptorius Dedalas. Jis su savo sūnumi labai norėjo grįžti į tėvynę - Atėnus.
Dedalui gimtinė buvo tokia svarbi, kad nepaisydamas rūstaus karaliaus Minojo Antrojo draudimo, jis vis
tiek sukūrė planą, kaip grįžti į mylimuosius Atėnus: ,, - Sūnau, sugalvojau, kaip išsigelbėti! Netrukus
pamatysime savo namus ir tu galėsi žaisti Atėnuos alyvmedžių pavėsyje.” Ikaro tėvo suvokimu grįžimas
namo prilygo išsigelbėjimui. Taigi žmonės suvokė, kad grįžimas į gimtąjį kraštą buvo kaip išsigelbėjimas,
o ne bausmė. Ir kiekvienas turi pagalvoti prieš elgdamasis nedorai, ar tai verta daryti, nes gali prarasti
namus ir jų suteiktą šilumą.

Žmonės bėga iš namų ir savo noru. Dauguma taip daro dėl aukštesnio išsilavinimo arba geresnių
gyvenimo sąlygų. Jie net nesusimąsto, kiek daug gali pasiekti tėvynėje. Tarpukariu jauni žmonės niekino
tėvynę. Tai vyko ir Lietuvoje. Buvo gėda kalbėti lietuvių kalba, patys gyventojai - nevertinami, bet atsirado
ir tų, kurie tėvynę mylėjo labiau už savo gyvybę. Geras šių dviejų gyventojų sluoksnių pavyzdys yra
Vincas Kudirka. Gimnazijoje mokydamasis jis labai gėdijosi savo kalbos ir tautybės. Kalbėjo beveik visada
lenkiškai, tik kartais kalbėdamas su tėvu prabildavo ir lietuviškai, nes tėvas nemokėjo kitų kalbų, bet
pokalbis vyko slaptai. Vincas paliko savo tėvynę ir išvažiavo mokytis į Varšuvą. Ten jis susipažino su
garsiais lietuvių kalbininkais. Jie atvėrė akis ir privertė susimąstyti, koks kvailas buvo. Ir tada Kudirka
baigęs mokslus grįžo į savo gimtinę. Jis tarnavo tėvynei iki paskutinio atodūsio. Taigi žmonės supranta
savo namų vertę tik tada, kai juos pamato iš tolo arba pro kitų akis. Mažas priminimas, ko tu netekai, gali
atverti kelią į platesnį savęs ir pasaulio pažinimą. Ir tai mums parodo, kokia svarbi iš tiesų yra mūsų
gimtinė.

Apibendrindama aš manau, kad kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau supras, kokia svarbi yra
jo gimtinė, bet tai gali užtrukti daug laiko. Dauguma šį supratimą įgauna tik būdami toli nuo namų. Ir tai
jiems padeda suvokti šeima, geri draugai, o gal net nepažįstami žmonės. Taigi geriausiai žmogus suvokia
savo namų vertę būdamas toli nuo jų arba su aplinkinių pagalba.