Professional Documents
Culture Documents
baso-ostinaturi variaciebi
am tipis variaciebSi banis xmaSi mocemulia araerTgzis
gameorebuli Tema-melodia, romelsac uerTdeba zeda xmebis sxvadasxva
melodia-kontrapunqti, e. i. mTlianobaSi faqtura warmoadgens melodiaTa
kontrapunqts, ris gamoc aseT variaciebs xSirad `polifoniur~
variaciebs uwodeben. zogjer faqturis zeda xmebi imitaciurad
viTardeba, rac qmnis Sereul polifoniur wyobas. aseve faqtura SeiZleba
iyos akorduli.
banis Temis masStabi xSirad 2-5 taqtiania, Tumca gvxvdeba vrceli
Temebic.
barokos epoqaSi Tema ZiriTadad warmoadgenda daRmaval, diatonur
an qromatul moZraobas tetraqordis saxiT, tonikidan dominantamde da
mocemuli iyo sxvadasxva variantis saxiT. rogorc wesi, banis Tema
meordeboda zustad, zogjer varirebas ganicdida, an gadainacvlebda
zeda xmebSi, iSviaTad tardeboda araZiriTad tonalobaSi.
b.o.-s variaciebis saTave Soreul warsulSi moiZieba, Suasaukuneebis
motetisa da mesis JanrSi, tenoris partiaSi c.f.-is tradiciebis
gamoyenebis saxiT; aseve aRorZinebis epoqaSi gavrcelebuli iyo iseT
sacekvao JanrebSi, rogoricaa pasameco antiko, pasameco moderno (it.
passamezzo XVI-XVII ss-is sacekvao da instrumentuli musikis Janri),
romaneska, folia da instrumentuli aria. klasikur etaps b.o.-s forma
aRwevs barokos epoqaSi rogorc instrumentul (pasakalia, Cakona), ise
vokalur musikaSi (opera, kantata).
pasakalia espanurad niSnavs quCaSi seirnobis, msvlelobis process.
Semdgom gavrcelda safrangeTsa da germaniaSi. warmoadgenda simebiani
sakravisTvis daweril piesas, sadac yoveli variacia Temas axal
tonalobaSi imeorebda.
Cakona espanuri cekva, romelic gavrcelda evropis sxva qveynebSi.
sainteresoa, rom safrangeTSi pasakaliasa da Cakonas terminebiT
aRiniSneboda rondos forma, romlis refrenic b.o.-s Temas eyrdnoboda.
pasakalia aigeba banis melodiur ostinatoze, xolo Cakona _
harmoniul ostinatoze, maT Soris bevria saerTo, ris gamoc zogi
mkvlevari mcirediT ganasxvavebs.
graundi warmoadgens ostinatos inglisur nairsaxeobas, romelic
gamoiyeneboda ramdenime mniSvnelobiT: ganmeorebadi ostinaturi bani,
baso-ostinaturi teqnika.
baso-ostinaturi variaciebi gavrcelebuli iyo vokalur
(monteverdis operebi, perselis `didona da eneasi~ _ didonas tirili,
triumfaluri cekva, baxis “Crucifixus” h-moll mesidan) da instrumentul
(pahelbelis Cakonebi d-moll da f-moll, buqstehudes Cakona c-moll, baxis
pasakalia c-moll, saklaviro koncertis d-moll II nawili, saviolino Cakona
d-moll, hendelis Cakona G-dur #9 siuitidan da pasakalia g-moll siuitidan)
musikaSi.