J.

Biliūnas teksto suvokimas Emilija IIIA2

1.1. Nurodykite, kokia J. Biliūno kūriniams būdinga pasakojimo forma dominuoja novelės ištraukos
pradžioje. Remdamiesi rašytojo kūrybos kontekstu pakomentuokite, ką tokia forma padeda atskleisti.
J. Biliūno pasakojimams būdinga prisiminimų forma.
Tokia forma padeda atskleisti kontrastą tarp praeities ir dabarties, leidžia veikėją, jo dvasinę ir
psichologinę būseną pristatyti pirmu asmeniu.

1.2. Įvardykite pagrindinį apsakymo veikėją. Charakterizuokite – nurodykite tris asmenybės bruožus
bei konkrečias situacijas, kuriomis jie pasireiškia. Atsakymą paremkite perfrazuotomis citatomis.
Pasakojimo pagrindinis veikėjas yra Petras Sabaliūnas. Jis yra supratingas, t.y. supranta, kad jo dukterims
būtų sunku juo rūpintis (turi jos vyrų tėvus, niekas nemėgsta seno žmogaus), jis yra dosnus, t.y. duodavo
visiems medaus (vaikai žinojo, kad visi gaus po nemažą medaus korį), taip pat jis labai myli gamtą, t.y. jis
mylėjo bites (turėjo arti šimto kelmų).

1.3. Nurodykite, kas yra kūrinio pasakotojas. Remdamiesi novelės kontekstu apibūdinkite pasakotoją
ir pakomentuokite, kuo jis panašus į autorių.
Kūrinio pasakotojas neseniai grįžo pabūti į tėvynę, jis serga (silpnos krūtinės, Petrui pats pasako, kad
serga), taip pat serga ir J. Biliūnas. Pasakotojas jautrus, empatiškas (jis jaučia Petro vaikų kaltę, Petro
būsena jį liūdina), autorius irgi buvo labai jautrus bei gailestingas žmogus. Taip pat pasakotojas myli
gamtą (buvo pasiilgęs medžių kvapo), autorius irgi mylėjo gamtą.

1.4. Nurodykite, kaip charakterizuojant Petrą Sabaliūną panaudojama tautosaka. Paaiškinkite, kokius
jo būdo bruožus išryškina tautosakiniai motyvai.
Sabaliūnas seka pasakotojui pasaką taip nusakydamas kokią kaltę jaus vaikai ir jo paties jaučiamą
nuoskaudą. Taip pat minima, kad bitės nyksta kartu su seneliu, o lietuvių tautosakoje (jei gerai pamenu
savo senelio pasakojimą) bitės gyvena tik pas dorus, geros širdies žmones.

1.5. Įvertinkite Petro Sabaliūno paveikslo meniškumą. Remdamiesi kūrybos kontekstu pateikite bent
tris argumentus
Sabaliausko paveikslas meniškas, nes nors novelė bei Petro aprašymas trumpas, nesunku suprasti jo
psichologinę bei dvasinę padėtį bei visą gyvenimą. Taip pat (pvz. jo pasakota pasaka) skaitytoją paskatina
taip pat būti geraširdžiu.

1.6. Aptarkite dvi apsakymo pavadinimo „Ubagas“ reikšmes – tiesioginę ir perkeltinę.

Tiesioginė žodžio „ubagas“ prasmė yra, kad senelis yra elgeta.
Perkeltinė – Petro sūnaus geraširdiškumo stoka.

1.7. Įvardykite, kas sudaro kontrastą. Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką išryškina kontrastas.
Kontrastą sudaro Petro praeitis ir dabartis bei jo (ir kartu pasakotojo) geraširdiškumas ir Petro sūnaus
beširdiškumas. Kontrastas padeda suprasti veikėjų charakterius, plačiai jų neapibūdinant.

1.8. Interpretuokite citatą: „<...> jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju.“
Nurodykite, kokį Biblijos pasakojimą primena šie žodžiai.
Citata primena Biblijos pasakojimą apie sūnų palaidūną. Pasakotojas empatiškas, todėl suprato kokią
kaltę jaus Petro vaikai, kad negalėjo duoti tėvui tiek, kiek jis suteikė vaikams.
1.9. Nurodykite, kokią funkciją kūrinyje atlieka bitės. Įvardykite, kam jos sudaro paralelę ir nurodykite
perkeltinę šio motyvo prasmę.
Kadangi tautosakoje sakoma, kad bitės gyvena tik pas dorus žmonės, tai bitės parodo, kad Petras dosnus
žmogus, Petras jomis rūpinasi kaip savo vaikais (kas parodo, kad ir savo vaikais jis rūpinosi labai gerai),
nes jos buvo laimingos, nešė daug medaus.

1.10. Suformuluokite ir parašykite vieną socialinę ir dvi moralines problemas.

Kodėl mažai rūpinamasi senais žmonėmis?
Kodėl vaikai nenori rūpintis senais tėvais?
Kodėl negalima vaikams rodyti blogo pavyzdžio?

1.11. Remdamiesi J. Biliūno kūrybos kontekstu įvardykite tris svarbius rašytojo kūrybos bruožus,
atsispindinčius šiame tekste.
Rašytojas turi humanistiškas nuostatas, t.y. jo žmogaus vertinimo matas – sąžinė, taip pat jo kūryboje
akivaizdi užuojauta vargšams/nuskriaustiems žmonėms.
Vartojami kontrastai, t.y. J. Biliūno kūrybai būdingi kontrastai, kurie padeda sukurti veikėjų paveikslus.
Kūrinyje daug psichologijos, t.y. autorius vienas iš psichologizmo Lietuvoje pradininkų, jo kūrybai
būdinga aiškintis veikėjų psichologinę, dvasinę būseną, kodėl ji tokia, kokia yra.