„Pavasario linksmybės“ – 202-237eil.

Kokios pono kančių priežastys? kaip pasakotojas vertina pono kančias? Ar galima vaizdą apie apsirijusį poną
vadinti groteskiniu?

Pono kančios išsivystė iš per didelio persivalgymo, prisikimšo jis kiek tik akys matė ir tada pradėjo rėkti,
draskyti sau veidą bei ketino su peiliu sau jau ir gerklę su stemple perpjauti. Manau, kad pasakotojas pono
kančias vertina kiek pašaipiai ir dėl to vaizdą apie apsirijusį poną perteikia groteskiniu būdu.

„Vasaros darbai“ – 114-135eil.; „Rudenio gėrybės“ – 773-817eil.; 865-892eil.

Kokių tautybių atstovai minimi "Metuose"? Apibūdinkite juos; koks svetimtaučių santykis su būrais? Kuo jie
panašūs ir kuo skiriasi?; Kuo būrai pranašesni prieš kitų tautų atstovus?

Poemoje „Metai“ minimi lietuvių, prūsų, vokiečių, prancūzų tautybių atstovai. Svetimšalių su būrais santykis
nėra artimas ir pagarbus, lietuviai būrai nuo visų kitų skiriasi tuo, kad jie yra paprasti darbo žmonės, kurie
didžiuojasi sava kalba, papročiais, tradicijomis. Kadangi jie gyvena uždarame Vyžlaukio valsčiuje, tuo pačiu
jie kiek ir susitapatina su svetimšaliais tuo, kad susižavi svetimšalių madomis bei tampa bedieviais bažnyčią
iškeisdami į karčemą. Būrai pranašesni už kitų tautų atstovus tuo, kad jie gerbia savo šalį, kalbą, geba
gyventi dirbdami sunkius darbus paklusdami ponams ir stengiantis išlaikyti savo šeimas, bei tai, kad būrų
moterys veikia kaip kolektyvas, kas padeda lengviau verstis sunkiais laikais.

„Žiemos rūpesčiai“ – 528-552eil.

Kokių laikų ilgisi Selmas, kuo praeitis pranašesnė?; Kaip Selmas apibūdina lietuvius ir kaip kitataučius? Kodėl
taip?; Kas Selmui kelia pasipiktinimą?; Kuo jis panašus į oratorių?

Selmas ilgisi laikų, kai būrai buvo šventai tikintys, jie nesivaikė svetimų madų, gerbė lietuviškus produktus,
maistą, darniai dirbdami gyvendavo. Selmas į lietuvius žvelgia kiek nusivylusiai, nes jie nebesielgia, kaip
elgdavosi jų tėvai, jie vietoj bažnyčios ir tikėjimo, bėga į karčemą, o dar negana to, rodo blogą pavyzdį
vaikams ir juos kartu nusitempia, kad jie stebėtų kaip tėvai geria, pykstasi, jie supanašėja su kitataučiais. Pas
lietuvius nebėra darnos ir rimtumo. Visa tai ir kelia Selmui pasipiktinimą, jis nenori, kad lietuvybė išnyktų ir
žmonės nueitų šunkeliais. Būtent tuo jis ir panašus į oratorių, nes jis yra sąmoningas, nori išlikti
pavyzdingas, išsaugoti lietuvių autentiškumą.