„Aptariame tekstą“

1. Kalbos pradžioje kreipiamasi į piliečius, krikščionys.

2. „Kur ginamasi nuo užpuolikų, kur gelbėjamasi nuo pančių ir nelaisvės, kur kovojama su
užgrobėjais, žodlaužomis ir kankintojais už laisvę, saugumą ir nepriklausomybę...“ Karas
yra kilęs siekiant apginti tėvynę, jos žmones, kalbą.
3. Manau, jog kalbama apie susitelkimo, susibūrimo reginį. Šis reginys yra jaudinantis, nes
visi vardan artimųjų ir tėvynės laisvės eina ginti savo krašto.

4. Į kovą kyla žmones: laisvi, kilnūs, nepriklausomi, niekam niekuo nenunusikalte. Tai
piliečiai palike namus, turtus ir šeimas, tėvai nesitikintintys daugiau pamatyti paliktų mažų
vaikų, vyrai palike mylimas sutuoktines.

5. Ginti einama savo namų, teisių, laisvių, šlovės, garbės ir nepriklausomybės. Turi būti
ginama tėvynė.

6. Šauktinėje liaudies kariuomenėje dalyvauja pražilę seniai, orūs vyrai, garbingi pareigūnai,
puikūs jaunuoliai, nepriklausomi žmonės.

8. Savo ginklus kariuomenė neša pašventinti į bažnyčia siekdami įrodyti, jog nori, kad pats
Dievas ir Jo teisingumas būtų jų nekaltumo liudytojai.

9. Kariuomenės šaukimasis Dievo pagalbos suvokiama kaip tikėjimo svarbą.

10. Ketvirtame epizode kelis kartus yra kreipiamasi į Dievą. Atsigręžiama į Dievą siekiant
sulaukti tikėjimo, vilties, palaikymo.

11. Manau, jog tai krikščioniškos tautos nuoskaudos.

13. Kalbantysis savo vaidmenį apibūdina kaip ragintoją, drąsintoją karius stoti į kovą už savo
tėvynę.

14. Kalbantysis į kovotojus kreipiasi šiais žodžiais: „Dorybingi piliečiai! Kas gi reikalauja iš
jūsų tokios aukos, kad taip noriai statytumėt į akivaizdų pavojų, kraują, gyvybę, turtus.

15. Susirinkusiuosius jis drąsina pasitelkdamas visagalę Dievo ranką, kuri gina nekaltuosius
artimųjų, vaikų, šv. altorių, laisvės, nepriklausomybės, tėvynės apsaugą bei išsigelbėjimą.

16. Kalbantysis į savo retorinį klausimą atsako šiais žodžiais: „O laisvė! Laisve, saldžiausias ir
brangiausias pasaulio turte!“

18. Kalbantysis pradeda kalbą nuo maldų siekdamas įkvėpti tikėjimo.

21. Apie T. Kosciuška kalba pats kalbantysis, tautos ragintojas šiom metaforom: mūsiškis
lietuvis, kaulas iš mūsų kaulų, nepaprastas vyras, mūsų kraujas. Visą tautą jis pažadino vienu
šūkiu.

22. Tris šaltiniai, kurių reikia tautos šlovei, tėvynės laimei ir piliečių laisvei – Dievas,
Kosciuška, nuskriaustos tautos dora.

23. Tautos dora – galėtų būti tautos šlovė, tėvynės laimė, piliečių laisvė.