Professional Documents
Culture Documents
Lietuvos Visuomenė Ir Ūkis Po Baudžiavos Panaikinimo
Lietuvos Visuomenė Ir Ūkis Po Baudžiavos Panaikinimo
jo poveikis visuomenei
Valstiečių padėtis
https://
madeinvilnius.lt/
vilniaus-istorija/
vilniaus-miesto-
studija/vilniaus-viesojo-
transporto-istorija/ .
Vilniaus geležinkelio stotis, XIX a. pab.
Katedros, aikštės žibintas ir viešasis šulinys.
Fotografas nenustatytas, XX a. pradžia
Vilniaus miestas iki XX a. pradžios buvo
apšviečiamas dujiniais, žibaliniais ir spiritiniais-
terpentininiais žibintais, ir iki XX a. pradžios
mėnesienos naktimis Vilniaus gatvės likdavo
neapšviestos. 1905 m. mieste buvo 12 žibintininkų.
1892 m. dūmą ėmėsi svarstyti elektros apšvietimo
klausimą. Svarstymai užtruko ir tik 1899 m.
gegužės 20 d. pritarta elektrinės statybai.
• XIX a. pabaigoje vienos Katedros aikštėje
organizuotų žemės ūkio ir pramonės parodų
proga kažkoks artezinių šulinių gręžimo
technikos inžinierius rytiniame aikštės
pakraštyje reklamos tikslais išgręžė šulinį ir
pritaikė jį kaip fontaną. Po parodos čia buvo
įrengtas viešas šulinys, kuriuo vilniečiai
naudojosi iki 1927 m. ir vadino jį
„Magdalenka” (greičiausiai pavadinimas kilo
nuo Marijos Magdalenos vartų vardo).
• Apie 1917 - 1927 m. Šaltinis: Lenkijos
nacionalinis skaitmeninis archyvas
Elektrinė
Vilniaus elektrinė ir garlaivis.
Autorius nežinomas. XX a. 4 deš.
Tarpukariu Vilniaus miesto elektrinė
buvo ryškus miesto simbolis. O jos
fone tekanti Vilija (Neris) - vilniečių
ir miesto svečių vasaros traukos
objektas. Miestas turėjęs nė vieną
pliažą, upe reguliariai kursuodavo
garlaiviai.