2.

CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI

Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss
normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm ir yra
visos teiss akos pltros pagrindas. Civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami ris pagal
vairius kriterijus: veikimo srit, taikymo srit ir subjektus, tvirtinimo form bei kitus.
Pagal veikimo srit principai klasifikuojami bendruosius (bendrus visai teiss sistemai, pvz.,
teiss teismin gynyb, teisingumo, teistumo), tarpakinius (veikianius keliose teiss akose, pvz.,
teisingum vykdo tik teismas, rungimosi), akinius (veikianius vienoje teiss akoje, pvz., dispozityvumo,
kooperacijos, proceso koncentracijos).
Pagal taikymo srit ir subjektus civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami:
principus, nustatanius ali procesin padt (teismins gynybos prieinamumo,
dispozityvumo, procesinio lygiateisikumo);
principus, nustatanius teismo procesin padt ir vaidmen procese (teisingum vykdo tik teismas, teisj
nepriklausomumo, teisjo vadovavimo procesui principas);
principus, nustatanius rodinjimo proces (rungimosi principas, laisvo rodym vertinimo principas);
principus, nustatanius bylos nagrinjimo tvark (odinis proceso nagrinjimas, proceso vieumas,
valstybins kalbos principas).
Pagal tvirtinimo form civilinio proceso teiss principai skirstomi konstitucinius, t.y. tvirtintus
Konstitucijoje, ir tvirtintus kituose statymuose, pvz., Lietuvos Respublikos teism statyme (toliau Teism
statymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK). Konstituciniai principai,
palyginus su kitais, turi pirmum. Pagal klasifikavim emiau aptariami pagrindiniai principai.
Konstituciniai principai:
1. Teisingum vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str., 111 str.) Lietuvos Respublikoje teismai yra
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.
Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti pagal statym gali bti steigti
specializuoti teismai. Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti
steigiami.
2. Teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5
straipsnyje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt
apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Atsisakymas nuo teiss kreiptis
teism negalioja. Teismas imasi nagrinti civilin byl:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym saugomas
interesas, pareikim;
2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucij, moni, staig, organizacij bei fizini asmen
pareikim - tais atvejais, kada pagal statymus jie gali kreiptis teism, kad bt apgintos valstybs ir kit
asmen teiss bei statym saugomi interesai.
Iekinins teisenos bylose paduodami iekiniai, o ypatingosios teisenos bylose - pareikimai, praymai,
skundai. CPK nustatytas isamus sraas atvej, kada teisjas gali atsisakyti priimti iekinin pareikim,
kitais atvejais toks atsisakymas negalimas.
3. Teisingum vykdantys teisjai yra nepriklausomi ir nealiki, klauso tik statymo (Konstitucijos
109 str., 110 str., 113 str., 114 str., CPK 21 str.). Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose
privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei
umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini
organizacij veikloje. Teisjai ir teismai sprendia civilines bylas, remdamiesi statymais ir tokiomis
slygomis, kurios nesudaro galimybi teisjui veikti i alies. Valstybins valdios ir valdymo institucij,
Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar fizini asmen
kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statym numatyt atsakomyb. Mitingai, piketai
bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki teismo ar teisme, kuriais siekiama paveikti teisj ar teism,
yra kiimasis teisjo ar teismo darb ir yra draudiami. Dl materialins ar procesins teiss norm
paeidimo ar netinkamo taikymo teismo sprendimai, nutartys yra naikinami. Pagal CPK 3 straipsn teismas
privalo sprsti bylas, remdamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos statymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimais ir kitais galiojaniais teiss aktais. Teismas, vadovaudamasis statymais, taiko
usienio valstybi teiss normas. Teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Jeigu yra

2
3
4

pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje,
prietarauja Konstitucijai, teismas turi sustabdyti bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas) kompetencij, kreiptis j su praymu
sprsti, ar tas statymas ar teiss aktas atitinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas
atnaujina bylos nagrinjim. Nustats, kad teiss aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai,
prietarauja statymui ar Vyriausybs norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendim, neturi tokiu aktu
vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir nutartimi kreiptis
administracin teism praydamas patikrinti, ar atitinkamas aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar
Vyriausybs normin akt. Gavs siteisjus administracinio teismo sprendim, bendrosios kompetencijos
teismas atnaujina bylos nagrinjim. Jeigu nra statymo, reguliuojanio gino santyk, teismas taiko
statym, reguliuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra - vadovaujasi bendraisiais Lietuvos
Respublikos statym pradmenimis ir j prasme. Jeigu statymas ar gino ali susitarimas numato, kad
sprsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo iuos klausimus sprsti, vadovaudamasis
teisingumo, siningumo ir protingumo principais.
4. Vykdant teisingum visi lygs prie statym ir teism (Konstitucijos 29 str.) nepaisant lyties,
rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, pair, usimimo ries ir
pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi.
5. Bylos nagrinjimo vieumo principas (Konstitucijos 117 str., CPK 9 str.) visuose teismuose
bylos nagrinjamos vieai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras, kai reikia apsaugoti
mogaus privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti
valstybs, profesin ar komercin paslapt. Udarame teismo posdyje gali bti dalyvaujantys byloje
asmenys, o reikiamais atvejais - ir liudytojai, ekspertai bei vertjai. Udarame teismo posdyje byla
nagrinjama laikantis vis proceso taisykli. Teismo sprendimo rezoliucin dalis visada paskelbiama vieai.
teismo posdi sal neleidiami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra dalyvaujantys byloje
asmenys arba liudytojai. Tik vienintels kategorijos bylos visais atvejais nagrinjamos ir sprendimas
skelbiamas udarame teismo posdyje vaikinimo bylos.
6. Valstybins kalbos proceso principas. Teisingumas vykdomas nacionaline kalba, utikrinant teis
kalbti teisme gimtja kalba. Konstitucijos 117 straipsnyje tvirtinta, kad teismo procesas vyksta lietuvi
kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti teismo veiksmuose per
vertj. i teis taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvi kalb ir
pageidaujantiems kalbti teismo procese gimtja kalba ar kalba, kuri jie moka. U vertjo paslaugas
atlyginama i valstybs biudeto.
Civilinio proceso teiss principai, tvirtinti kituose statymuose:
Proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.). Jis reikia, kad teismas imasi statymo nustatyt priemoni,
kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bt inagrinta teismo vieno posdio metu,
jeigu tai nekenkia tinkamai inagrinti byl, taip pat, kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas per
manomai trumpesn laik. Greitu bylos inagrinjimu turi rpintis ir alys.
Proceso ekonomikumo principas (CPK 7 str.). is principas reikia teismo pareig rpintis, kad byla bt
inagrinta tinkamai ir kuo ekonomikiau.
Kooperacijos principas (CPK 8 str.) reikia teismo ir dalyvaujani byloje asmen bendradarbiavim
siekiant pagrindinio tikslo tinkamo bylos inagrinjimo. Bendradarbiaujama gali bti tik tiek, kiek tai
leidia statymas. Kooperacijos principo gyvendinimo tvarka nustatyta CPK 159 str., taip pat 161 str.
Rungimosi principas (CPK 12 str.) rykiausiai pasireikia teisminio nagrinjimo stadijoje, kada alys
lygiomis teismis dalyvauja pateikiant praymus, rodymus, tiriant tuos rodymus, pasisako baigiamj kalb
metu ir pan. Kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavim ar
atsikirtim pagrindu. Abi alys gali rungtyniauti ir nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme.
Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) tvirtina byloje dalyvaujani asmen teis disponuoti savo
procesinmis ir materialinmis teismis statymo ribose. is principas bdingas visoms proceso stadijoms ir
slygoja proceso atsiradim, vyksm ir pasibaigim. Jo esm sudaro galimyb teisme pareikti iekin,
nustatyti teismins gynybos apimt ir ribas, teis atsisakyti nuo tolesnio procesini priemoni naudojimo.
Betarpikumo principas (CPK 14 str.) reikalauja, kad teisjas nagrindamas byl asmenikai ir tiesiogiai
itirt visus rodymus. Bylos nagrinjim atidjus, pasikeitus teisjui ar bet kuriam kolegijos nari, byla turi
bti nagrinjama i pat pradi, iskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad ji
bt nagrinjama toliau (CPK 16 str. 2 d.). Sprendim priimti gali tik tas teisjas, kuris nagrinjo byl.
Teismas sprendim gali grsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje. Teismas tiesiogiai

9
10
11

12

13

14

15

tirdamas rodymus ir j pagrindu priimdamas sprendim, nagrinja konkrei ali gin, todl negali
analizuoti netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig. Tai yra absoliutus teismo sprendimo
negaliojimo pagrindas. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamj kalb metu taip pat gali remtis tik tomis
aplinkybmis, kurios buvo itirtos, nagrinjant byl i esms, taip pat tik tais rodymais, kurie buvo tirti
(CPK 253 str. 4 d.).
odinio ir raytinio proces derinimas (CPK 15 str., 153 str.). Paprastai bylos nagrinjamos odiu, t.y.
kvieiant teismo posd byloje dalyvaujanius asmenis. iuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys odiu
pareikia savo praymus, paaikina bylos aplinkybes, teismas pagarsina raytinius rodymus, posdio metu
priimtas savo nutartis, taip pat ir teismo sprendim. Taiau gali bti ir raytinis procesas, kai bylos
nagrinjim nekvieiami dalyvaujantys byloje asmenys: dokumentinis procesas, procesas dl teismo
sakymo idavimo ir kiti atvejai pvz., CPK 235 str. 4 d.
Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo principas. Jis reikia, kad byla nagrinjama be pertraukos, iskyrus
pertraukas poilsiui. Pertrauka negali bti ilgesn kaip 5 dienos. Teismas neturi teiss nagrinti kit byl, kol
nebus baigta inagrinti pradta byla, iskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimas atidedamas, byla sustabdoma ,
daroma pertrauka ar atidedamas sprendimo primimas ir paskelbimas (CPK 235 str. 3 d.).
ali procesinis lygiateisikumas (CPK 17 str.). Suteikdamas vienai aliai konkreias procesines teises,
statymas lygias teises ir pareigas udeda ir antrajai aliai, t.y. galina jas rungtyniauti teisme (CPK 42 str.).
Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas reikia, kad siteisj ie teismo
procesiniai dokumentai privalomi visoms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims (CPK 18 str.).
Teisj pasitarimo slaptumo principas reikia, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu
sprendim primimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris (kurie) nagrinjo konkrei byl.
Sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendim primimo kambaryje teisjams
draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos isprendimu (CPK 19 str.).
Valstybs garantuojamos teisins pagalbos principas (CPK 20 str.). Valstybs garantuojamos teisins
pagalbos statymo 2 str. nustato, kad valstybs garantuojama teisin pagalba tai nustatyta tvarka teikiama
pirmin teisin pagalba ir antrin teisin pagalba.
Pirmin teisin pagalba tai teisins informacijos teikimas, teisins konsultacijos ir valstybs ir
savivaldybi institucijoms skirt dokument rengimas. Ji neapima procesini dokument rengimo. Pirmin
teisin pagalb teikia savivaldybi institucijos, kurias gali kreiptis kiekvienas mintame statyme nurodytas
asmuo. Pirmins teisins pagalbos trukm yra viena valanda. iuo atveju visos ilaidos padengiamos i
valstybs l.
Antrin teisin pagalba tai dokument rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant ir
vykdomsias bylas. i pagalb turi teis gauti fiziniai asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija LR
Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi, taip pat asmenys, valstybs ilaikomi stacionariose globos
staigose, asmenys, turintys teis socialin paalp pagal Pinigins socialins paramos maas pajamas
gaunanioms eimoms statym. Antrins teisins pagalbos teikim organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipdos,
iauli ir Panevio valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos.
Teisjo vadovavimo procesui principas (CPK 158 str. 2 d.). Teisjas vadovauja procesui: supaindina su byla,
iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas, spja dl procesini veiksm atlikimo ar
neatlikimo pasekmi ir padeda iems asmenims gyvendinti j teises. Teisjas sprendia klausim dl
rodym pateikimo, prijungimo prie bylos, liudytoj ikvietimo ir kt. klausimus. Nagrindamas byl teismas
kontroliuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai naudotsi savo materialinmis ir procesinmis
teismis, nepaeidint kit asmen teisi ir teist interes.
Laisvo rodym vertinimo principas. Teismas kiekvienoje civilinje byloje privalo visapusikai iaikinti
bylos aplinkybes, priimti teist ir pagrst sprendim. Jeigu pateiktj rodym neutenka, teismas pasilo
alims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustato termin jiems pateikti.
Teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis
bylos aplinkybi inagrinjimu teismo posdyje, vadovaudamasis statymu. Jokie rodymai teismui neturi i
anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Vertindamas rodymus teismas taip pat privalo vadovautis
teisingumo, siningumo ir protingumo principais.
Draudimo piktnaudiauti procesu principas (CPK 95 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai
naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, rpintis greitu bylos
inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdami proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus,
kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. alis, kuri smoningai veikia prie greit bylos
inagrinjim gali bti nubausta bauda iki 20 000 lit.